"Morlandas tikėjosi, kad jo vaikinai susitvarkys, šiaip ar taip, jie buvo prityrę pėstininkai ir žvalgai ir puikiai atliko savo pareigą - nepaisant įprastinio niurnėjimo. Lietuviai, kaip ir latviai, buvo tam gimę. Vis dėl to, didelei jo nuostabai, Krauja buvo visiška žvaigždė. Ji susidorojo su sunkumais, atliko savo šnipinėjimo dalį, o jos sekimo įgūdžiai atrodė neįkainojami žvalgant teritoriją. Be įgimto latviško santūrumo, ji pasirodė turinti puikų kariams būdingą humorą, ir"- Melijandra pakėlė akis nuo storos su raudonu viršeliu knygos puslapio ir apžvelgė tuščią žiobarotyros klasę.
Rudai pilkų akių žvilgsnis nukrypo į sieninį laikrodį, lėtai tiksiantį link valandos, kai pirmoji žiobarotyros pamoka prasidės šiais metais.
Lorijan vėl įknibo skaityti žobarų karinį romaną, taip "numušinėdama" nervus. Ji prieš kelis mėnesius nė nenumanė, jog taps profesore (lyg tyčia kadaise Keitui sakė, kad geros profesorės iš jos nebus ir niekam nieko nedėstys), ir susižvavės žiobarų literatūra. Mintis, jog žiobarai rašo kūrinius, vien savo vaizduotės dėka, nė nežinodami apie magijos egzistavimą, pavergė merginą.
Labūs, bet stiprūs pirštai, pervertę keliasdešimt puslapių, sustojo.
Žodžiai įsmigo į širdį.
"Nors diena buvo ilga, tačiau Krizių valdymo centre, pačioje NATO strateginės būstinės širdyje, buvo nepaliaujamai dirbama net per naktį. Erdvioje valdymo centro patalpoje štabo karininkai iš visų valstybių NATO narių ir iš kai kurių bendradarbiaujančių šalių itin aukštos kvalifikacijos specialistai civiliai ir atstovai iš tokių patikimų partnerių kaip Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų humanitarinės organizacijos, planavo ir vykdė rusų išvijimo iš Baltijos valstybių kampaniją."
Varpas suskambėjo, staigiai užverčiama knyga dusliai suskambėjo ir pradingo viename iš kelių stalčių.
Jaunoji profesorė ir Švilpynės vadovė skubiai atsistojo. Paskutinį sykį apžvelgdama tvarkingą, niekuo nuo kitų Hogvartso klasių neišsiskiriančią patalpą, ji perbriaukė pirštais per rudas garbanas. Patikrinusi, jog atsigabenta multimedija veikia ir nuleista balta medžiaga, ji ramiai atsistojo klasės priekyje.
Į patalpą sugužėjo mokiniai, Melijandra pasisveikindama linktelėldavo.
Jai buvo keista, jog yra profesorė, o jau ne mokinė. Laikas taip greitai bėga,- pamanė ši, kol mokiniai susėdo į vietas.
Vieną akimirką, Mela panoro su kerais užtraukti užuolaidas ir pradėti per skaidres rodyti šios dienos temą, tačiau susitvardė. Neskubėk.
-Sveiki visi, šiais mokslo metais aš dėstysiu žiobarotyrą. Kas manęs nepažįstate - esu Melijandra Julija Lorijan,- šypteldama prisistatė. Galbūt atsiras tų, kurie prisimina mano brolį kaip magiškų gyvūnų priežiūros profesorių.- Galite kreiptis į mane vardu.
Dvidešimt vienerių metų mergina, pasisuko link lentenos ir kiltelėjo burtų lazdelę. Ant lentos išryškėjo šie žodžiai:
ŽIOBARŲ KONFLIKTAI: KARAI, KARINĖS KRIZĖS, TERORISTINIAI IŠPUOLIAI.
Ir tada atsisuko į mokinius.
-Šiais mokslo metais vesiu pamokas, susijusias su šio pasaulio aktualijomis. Tikiuosi, kažkas susidomės jomis ir atkreips dėmesį į tai, tačiau dabar apie šiandienos temą: gal žinote kuo žiobarų kariavimo būdai skiriasi nuo burtininkų?
Sveiki visi. Taigi, turite atsakytį į šį klausimą, galvokite logiškai. Atsakymai neturi kartotis!
Teoriją laikysiu iki birželio 11 dienos 19:00 valandos.