Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Hogvartso pilis => Biblioteka => Temą pradėjo: Isabela Moner Vasario 09, 2018, 07:33:02 pm

Antraštė: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Isabela Moner Vasario 09, 2018, 07:33:02 pm
Burtų skyrius buvo pačiame Hogvartso bibliotekos gale. Kaip svarbiausias medžiagos šaltinis apsigynimo nuo juodosios magijos, kerėjimo, transfigūracijos namų darbams ir pamokoms, čia nuolatos būdavo galima aptikti bent vieną beviltišką mokinį, besistengiantį prilaižyti neprilaižytas magijos žinias ir pasiruošti svarbiausiems metų egzaminams. Be šios „smulkmenėlės“ skyrius vis dėlto buvo labai įprastas kaip ir visa bibliotekai: palei lentynas turėjo sustumtus stalus su lempomis, tik lentynos, kitaip nei kitos, talpino tokias knygas kaip „Burtų ir kerų knyga“, „Standartinė kerų knyga“, „Praktinis apsigynimo nuo juodosios magijos vadovėlis“ bei daugelį kitų.

Isabelai labai panoro sužinoti, ką gi tas raštelis kurįb surado kitame ežero krante ir dvylika perlų reiškią, tad pabandė nusliukinti lygi jo.
Isabelai pavyko nusigauti iki to skyriaus. O vargeli, čia tikrai tamsu! Pasakė ji sau.Na, pabandysiu surasti man tinkančią. Isabelos paieškos truko ilgai, iki kol ji pastebėjo knygą - Perlinių burtų knyga.Taip! Pagaliau atradau tai, ko man reikia! Isabela, nieko nelaukusi, pasikišo knygą po savo apsiaustu, ir nubėgo prie stalų. Ji bandė surasti tuščią stalą, kad mokiniai neįskūstų jos, bet tokio stalo nerado.
Isabela, šiek tiek pagalvojusi, nusprendė knygą nusinešti iki mergaičių kambario.

Antraštė: Ats: Burtų skyrius
Parašė: Elride Endlercat Kovo 09, 2019, 11:27:51 pm
Elridė su trenksmu įlėkė į biblioteką ir nieko nelaukusi apsidairė, o tada šovė kažkur gilyn tarp lentynų į tamsumą. Ji buvo visiškame šoke ir nenutuokė, ką turėtų daryti. Mergaitė neatsiminė, kas jai buvo su smegenine, kad sugalvojo išmėginti savo laimę Turnyre, tačiau, kai sužinojo, kad ji buvo „sėkminga", ėmė stipriai gailėtis. Ir kokia sėkmė, jei vaikis savimi visiškai nepasitiki ir negeba puikiai susikoncentruoti, kokia sėkmė, kai ji to nebenorėjo?
Baltapūkė sustojo, kai pasiekė burtų skyrių. Ji buvo pavargusi, kadangi bėgo iš visų jėgų, gerklė visiškai išdžiūvo, o dar stresas, šis viską sunkino, kadangi linko keliai, darėsi silpna.
- Ir ką man dabar daryti... - tyliai burbtelėjusi mergaitė, nebeištvėrusi silpnumo, išsitiesė ant žemės ir ėmė giliai kvėpuoti. Jai reikėjo laiko, kad susidėliotų mintis, kad nurimtų ir būtų pajėgi kažką daryti, tik, bėda ta, kad to laiko, atrodo, buvo tiek nedaug. Emocijos reiškėsi, kaip tik mokėjo, baltapūkei atrodė, kad ant jos užgriuvo pasaulis visu savo svoriu, o ji negalėjo nieko pakeisti. Ir kada paskutinį kartą taip jautėsi? Geriau pagalvojus, ne taip ir seniai, bet kažkodėl nebuvo nė trupučio lengviau, o daryti kažką reikėjo.
Grifė susidėjo rankas ant krūtinės, gulėjo it būtų karste, ir žvelgė į lubas. Jai reikėjo pagalbos, reikėjo žinoti užduotį, kurią gaus, kadangi kitaip pražus labai greitai. Tik iš kur gauti tą informaciją? Iš kur gauti pagalbą? Galvoje plaukiojo daugybė minčių, kurios nelipo viena prie kitos, suvokimas, kad neturi kieno prašyti pagalbos, žudė. Jai norėjosi verkti, bet įsitikinimas, kad tai visiškai nepadės, vertė tramdytis.
Elridė niekaip nenusiramino, tačiau toliau gulėti ant žemės nebegalėjo. Ji žinojo, kad privalo atsistoti ir ieškoti sau išeities, išsigelbėjimo nuo mirties. Bet jėgų nebuvo visiškai. Batapūkės viršutinė kūno dalis pakilo, tada ji sutraukė kojas ir atsiklaupė ant jų. Remdamasi rankomis giliai įkvėpė ir neskubėdama atsistojo. Vis dar jautėsi blogai, tačiau ignoruodama tai ėmė žiūrinėti lentynas, tik, nieko gero neįmatė. Ir trauktis burtų lazdelę nebenorėjo, kažkodėl manė, kad taip sugaiš tik laiko, kadangi vis tiek knygų pagal pavadinimus neišsirinks. Tad, nebetempdama daugiau gumos Elridė neskubėdama ėmė braukti pirštu per lentynoje esančių knygų nugarėles ir taip, pasitikėdama savo intuicija, ieškojo kokios knygos.
Mergaitės pirštas sustojo ties gan stora knyga, kurios nugarėlė buvo, bent taip jautėsi, aptrinta, ir ją išsitraukė. Jaučiuosi kaip akloji... Pašiepusi save Grifė apsidairė ir tada it iš giedro dangaus jos galvoje atsidūrė mintis. Jai tuo metu ji atrodė tokia gera, kad mergaitė nieko nelaukusi suspaudė knygą rankose ir staigiai patraukė lauk iš bibliotekos. Aišku, jai dar reikėjo parašyti greitą žinutę norimam žmogui, tačiau baltapūkė tikėjo, kad ši jai tikrai padės.
Antraštė: Ats: Burtų skyrius
Parašė: Lukas Duff Rugsėjo 04, 2019, 10:47:12 pm
Luke žinojo, kad vėlų vakarą turėtų būti saugiai lovoje, bet vis tiek darė priešingai. Berniukas pėdino iki bibliotekos su silpna Lumos šviesele, sklindančia iš jo lazdelės galo. Klastuolis norėjo įsliukinti į biblioteką ir ištyrinėti uždraustąjį skyrių, tad stengėsi nekelti daug garsų. Sutiktas profesorius tikrai neduotų medalio ar nepasikviestu arbatos su sausainiukais. Geriausiu atvėju berniukas gautų areštą, iš jo koledžo būtų numinusuoti taškai ir lauktų dar daug problemų.
Einant iki uždrausto skyriaus Lukas trumpam sustojo ir apsižvalgė.
-O gal geriau ten neiti? - tyliai sumurmėjo klastuolis ir greitai apsisukęs pakeitė kryptį. Dabar Luke pėdino iki paprastos bibliotekos. Kaip pirmam kartui jam turėtų užtekti ir to.
Berniukas pasiekė biblioteką ir tyliai pravėręs duris nubėgo iki tamsiausio skyriaus. Atsargumas gėdos nedaro - pagalvojo vaikis tik po kelių minučių išlysdamas iš už lentynos.  Luke nuklydo į burtų skyrius, bet tuo nesigailėjo. Pirmos permestos akimis knygos atrodė tokios įdomios ir gal tokios, kurios turėtų būti paslėptos nuo vaikų.
-Ar jos neturėtų būti uždraustąjam skyriui su kitomis pavojingomis knygomis? - tyliai savęs paklausė berniukas, braukdamas ranka per dulkių apėjusią knygą.
Antraštė: Ats: Burtų skyrius
Parašė: Mayran Wallflower Rugsėjo 04, 2019, 10:59:22 pm
  Vėlus vakaras. Saulė jau buvo seniai nusileidusi ir vėtoj jos pakilęs mėnulis. Koks mėnulis buvo, Malia tikrai negalėjo pasakyti. Vis dėl to ji nepergeriausiai pažinojo mėnulius ir kitus dangaus kūnus, bet labai norėtų tai gerai pažinoti...
  Kad ir kaip mergaitė stengėsi užmigti, bet miegas jos visiškai netraukė. Greit užsimovusi sau per didelį žiobariškąjį džemperį su kapišonu ir užsitempusi lieknomis kojomis legincus ši tyliai išsliūkino iš kambario. Visgi visos jos kambariokės jau miegojo, o jaunoji klastuolė nenorėjo sulaukti bereikalingų klausimų, ar būti paskūsta bei pažadinti jas.
  Burtažodžio "Lumos" dėka, mergaitės lazdelės gale švietė menka švieselė. Ji žinojo, kad taip vėlai negalima vaikščioti koridoriais ir jeigu koks profesorius ar prpfesorė ją pričiups, žaliaplaukei tikrai nesibaigs pergeriausiai. Žingsnelis po žingsnelio ir ši net nepajuto kaip prižygiavo biblioteką. Mergaitė greit įsliūkino į ją ir lėtai apsižvalgė. Čia buvo tamsu ir tylu, bet vienoje iš galinių knygų lentynų buvo tamsiausia, tad nieko daugiau nelaukusi Scoott ir patraukė ten. Žingsnelis po žingsnelio ir ji net nepajuto kaip atsitrenkė į gan kietos krūtinės savininką ir pradėjo kristi. Prašau. Tik nebūk profesorius ar profesorė. Betkas tik ne jie. Greit pagalvojo mergaičiukė krisdama...
Antraštė: Ats: Burtų skyrius
Parašė: Lukas Duff Rugsėjo 07, 2019, 08:16:06 pm
Mažasis klastuolis galiausiai išgirdo žingsnius. Berniukas prisispaudė prie lentynos ir patraukė delną nuo dulkėtų knygų nugarėlių. Dabar reikėjo melstis, kad atėjūnas joks nesargas ir neprofesorius. Berniukas šią akimirką nieko negalvojo ir nieko nedarė. Klastuolis stengėsi kaip įmanydamas nejudėti ir nekvepuoti. Staiga kažkas atsitrenkė į jo krutinę ir netikėtai pargriovė ant žemės. Parkrito ne tik Luke, bet ir tas kas atsitrenkė. Berniukas vikriai pasirėmė rankomis į grindis ir vėl atsistojo ant kojų. Tik ne profesorė, tik ne lprofesorė - štai taip mintyse meldėsi mažasis klastuolis, tačiau po kiek laiko jis įžiūrėjo ne subrendusią ar suaugusią moterį, bet savo amžiaus mergaitę. Aišku, kaip tikras savo koledžo atstovas Lu net nesistengė paduoti rankos kaip tikriausiai būtų pasielgę kiti. Berniūkštis tik nusivalė savo juodus džinsus ir piktai kažką suburbėjo panosėje.
-Šie džinsai iš Gucci. Už juos tėtis mokėjo didelę pinigų sumą. Gal nori dabar kompencuoti padarytą žalą? - Luke taip tik erzino mergaitę. Jis žinojo, kad tėvas būtų įstengęs nupirkti visą parduotuvę. Aišku, kelnėms ir taip nebuvo nieko atsitikę. Jos tik išsipurvino dulkėmis ir viskas tuo pasibaigė, tačiau erzinti žmones Lukui labai patiko.
-Neimk į galvą. Aš juokauju,-po dar kelių akimirkų nusijuokė klastuolis,- mano vardas Lukas Luke Duff, o tavo?
Dabar berniūkštis šypsojosi. Mergaitė buvo gan graži, žalių plaukų savininkė, tačiau komplimento jai berniukas garsiai neįsakė. Lukai, po šimts perkūnų! Pagirk jos plaukus! Pirmakursis mintyse pirmą kartą išgirdo keistą balsą. Tai buvo jo pačio vidinis balsas, bet tai Luke suprato tik po kiek laiko.
-Tavo plaukai atrodo šauniai,-galiausiai ištarė berniūkštis,-aš irgi tokių noriu.
Antraštė: Ats: Burtų skyrius
Parašė: Mayran Wallflower Rugsėjo 08, 2019, 12:44:55 pm
  Mergytė skaudžiai krito ant grindų ir jos ranka atsimušė į spintelę bei taip prasibrežė ir ant jos jau atsirando žaizda iš, kurios pradėjo mažais lašeliais sunktis kraujas...
  Staiga Malia prisiminusi, kad tai gali būti profesorius pakėlė savo išsigandusias ir su šiek tiek skausmo turinčias akis aukštyn. Pamatytas berniukas, kuris tikrai buvo jos metų, privertė žaliaplaukė lengviau atsikvèpti ir baimė kaipmat išgaravo iš jos akių ir pačios jos. Staiga išgirsti berniůkščio žodžiai privertė mergaičiukę aiktelėti. Koks nemandagumas ir pasikėlimas Pagalvojo ši ir atsiremdama į lentyną atsistojo bei sukryžiavo rankas po krūtine.
- Išlepintas vaikėzas. Pradėk matyti ir kąnors be savęs. Elgiesi kaip nevyk... - Pradėjo sakyti mergaitė, bet pamačiusi visgi koks gražus buvo vaikinas truputėlį prasižiojo ir sustojo kalbėjusi. Jis pasakiškai gražus. Pagalvojo ši ir kiek susigėdusi nuleido žvilgsnį į savo batus.
- Atleisk. Nenorėjau. Tiesiog... - Paraudusi pratarė mergaičiukė ir nejaukiai pasukinėjo vieną koją. Jai buvo tikrao gėda dėl savo elgesio, o ypač kai šis vaikinukas jai pasirodė toks gražus...
- Aš Malia. Malia Scoott. - Nusprendė prisistatyti ši bei pakėlė savo žvilgsnį į vaikinuką. Vienas, du, trys ir jau įsimylėjai. Prakalbo ir jaunosios klastuolės vidinis balselis nuo ko ji tik dar labiau paraudo. Menkutė šypsenėlė švietė ant šios veido.
- Viskas gerai. - Tarė ši ir plačiau nusišypsojo. Visgi jis nėra jau toks ir išlepintas. Bet jis toks gražus... Pagalvojo Malia su plačia šypsena veide.
- Na aš jau prisistačiau prieš tai. Tad malonu ,Luke. -  Tarė ši ir tyliai sukikeno. Žaliaplaukė buvo tarsi užkerėta berniuko grožio ir iškart įsimylėjusi.
  Gautas komplimentas privertė jaunąją klastuolę tik dar plačiau išsišiepti ir şiek tiek parausti.
- Na dėkui. Jeigu nori galiu greit tokiais padaryti ir taviškius. - Tarė ši ir sukikeno bei kiek susigėdusi užkiśo ištryškusią plaukų sruogą už ausies...

Antraštė: Ats: Burtų skyrius
Parašė: Paul Spalio 16, 2019, 10:57:15 pm
Škotė atidžiai žvelgė į klastuolį, stengdamasi suprasti, apie ką šis dabar galvoja. Tikriausiai kas nors svarbaus, nes jau gal kokias penkias minutes neištarė nė žodžio. Galiausiai ir mergaitei ėmė trūkti kantrybė ir ji paragino ketvirtakursį. Nagi, kiek jis gali tiek galvoti? Paprašė pagalbos, o pats stovi kaip koks stulpas.
Emma matė, kad Aleksas vis dar užsigalvojęs patraukė iš paskos, bet nieko nesakė. Jei jis neužsiminė apie mano nesiklausymą, tai ir aš nieko nesakysiu. Pagalvojo antrakursė ir neskubėdama patraukė link bibliotekos. Ji net nesižvalgė sau už nugaros, nes manė, kad pagalbos paprašęs Aleksas niekur nedings. Įdomu, kas jo tėvai: burtininkai ar žiobarai? Manau, burtininkus būtų lengviau rasti. Jei tik tai įmanoma. Jei tik toks burtažodis egzistuoja. Škotė atsiduso, jau gailėdamasi, kad sutiko padėti.
Įžengusi į knygų pasaulį, rudaplaukė iškart pasuko į burtų skyrių, nepamiršdama pasisveikinti su prie stalo sėdinčia bibliotekininke. Nieko nelaukdama škotė išsitraukė pirmą pasitaikiusią knygą. Akys greitai perskaitė pavadinimą ir Emma kiek suraukusi antakius grąžino kūrinį į vietą. ,, Meilės burtai"... Išvis kam tokia knyga reikalinga?! Su viltimi antrakursė paėmė dar vieną knygutę ir net nepasklaidžiusi vėl padėjo. Kas per nesąmonė! Turėsime paimti į rankas visas šio skyriaus knygas, kad išsiaiškintume, kad žmones randantis burtažodis neegzistuoja!? ...O gal egzistuoja...
Varnanagė atsidususi atsisuko į Aleksą:
-Ar tavo tėvai yra burtininkai? Nes jei ne...prie mūsų paieškų dar reikėtų pridėti ir knygų apie žiobarus skyrių...
O kiek tai laiko užimtų... Gal tiesiog reikėtų paklausti kurio nors profesoriaus... Bet ne... Aleksas nieku gyvu nesutiktų, ypač jei jo tėvai žiobarai.
Emma užmerkė akis. Kiek daug vargo su jais, tais klastuoliais. Negi jis mano, kad aš, dviejais metais jaunesnė mergaitė, sugebės rasti kažkokį nežinomą burtažodį. Rudaplaukė pažvelgė į ketvirtakursį ir šiek tiek dvejodama paklausė:
-Na, ar turi kokių minčių?
Škotė puikiausiai būtų ką nors sugalvojusi, bet šįkart norėjo išgirsti Alekso nuomonę.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Aleksas Gilbert Gruodžio 18, 2019, 08:34:57 pm
Vaikino mintys nebeužsilaikė ties šeima. Nėra tai nėra - o kam jos reikia? Jog mama parėktų dėl netvarkingo kambario, o tėvas širstų dėl visokiausių niekučių kaip atsikalbinėjimo? Na jau ne. Vaikinas suvėlė jau poilgiais tapusius rudus plaukus, mat šie įkyriai lindo į akis. Žvilgsnį sutelkė ties Emma:
- Nors gal nereikia. Neįdomi ta mano praeitis. Apseisiu ir be
jos, - šyptelėjo vaikis tikriausiai atrodydamas kaip neapsisprendęs kokį saldainį pirkti vaikas. Saldainis ir šeima? Pasiplok sau Aleksai. Puikus palyginimas. Jau tapusio įpročio dėka klastuolis pliurpė su savimi mintyse. Matyt užmiršo apie Shade, jog vis tai šyptelėdavo, tai susiraukdavo nuo vaizduotės padarinių savo galvoje. O mintys ir vaizduotės toli gražu pas Aleksą stabilios nebuvo. Nuo vieno reginio šokdavo į kitą. Nuo nuogos Camillos portreto iki nuogo ir visa gerkle duše dainuojančio Julian'o vaizdinio, nuo Emmos ir brolio pirmo ir nevykusio bučinio iki Džeimso sėdinčio kabinete su pižama, o dar geriau - tik apatiniais. Kai viskas perėjo į n18 lygį Aleksas nusipurtė ir išputė akis:
- Pasakyk, jog su Julian'u dar neturėjot... na žinai. Jis mano brolis, dvynys, jaunėlis. Jūs negalit pirmi to padaryti už mus su Camilla, - viską it žirnius į sieną išbėrė Gilbert, o prisiminęs savo merginą suraukė
antakius, - o kalbant apie Cornet, kur ji? Nemačiau tos mėlynplaukės jau seniai. Išvyko iš Hogvartso?
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Paul Sausio 01, 2020, 05:38:15 pm
Cha. Taip ir galvojau, kad manęs neprireiks. Nevertėjo nė išeiti iš bokšto. Matydama, kad Aleksas vėl pasinėrė į savo mintis, Emma pasiėmė knygą iš lentynos. Nekreipdama dėmesio į klastuolio veide atsirandančias keistas išraiškas, kurios keitėsi kas kelias sekundes, varnanagė dėjosi skaitanti knygą. Rudaplaukė slapta vylėsi, kad vaikinukas pagaliau nueis. Gal jis pagaliau atstos? Pats paprašė pagalbos, o vėliau jos atsisakė... Nieko nesuprantu... Vis dėlto mokinė kantriai laukė. Jaunuoliui prabilus, škotė pakėlė galvą neprisimindama, ką skaitė prieš kelias akimirkas. Kas dabar?
Pilkaakė nesitikėjo, kad kalba dabar pakryps prie visai kitų dalykų. Ko tokio? Ji norėjo perklausti Aleksą, bet nusprendė, kad bibliotekoje gali būti per daug ausų, tad tik papurtė galvą:
-Ne, ne...
Rudaplaukiui prisiminus seną draugę, varnanagė trumpam susimąstė. Nagi, iš tikrųjų, kurgi ji dingo?
-Keista taip sakyti, bet tikrai nežinau. Be to, jei Camillos nesutinki bendrajame kambaryje, tai gal ji iš tiesų išvyko?- nelauktai garsiai išdėstė savo nuomonę Emma.
Staiga galvoje praskriejo viena mintis. Ji augo, kerojosi, atrodė, kad nuo jos sprogs visa kaukolė.
-Aleksai,-kiek nedrąsiai kreipėsi mergaitė,- sakyk, ar tavo brolis...metamorfagas?
Pilkų akių savininkė plačiau nepasakojo, bet tikėjosi, kad klastuolis ir neklaus.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Giliai Balandžio 15, 2020, 06:39:24 pm
 Naktis. Lėja paskubomis iššoko iš lovos. Greitai apsiavus batus ir užsimetus apsiaustą ji patraukė pilies koridoriais bibliotekos link. Naktį slankiojančios pilimi savęs rudaplaukė niekada neįsivaizdavo. Gal būtų neįsivaizdavus dar ilgai jei ne diena prieš šią naktį. Lyg būtų maža krūvos pamokų ir dar didesnės krūvos namų darbų Lėjai pradėjo skaudėti galvą, ji atsidūrė pas madam Pomfi ir ten išgulėjo kelias valandas. Liko nepadaryti du rytojaus namų darbai ir štai rezultatas - naktinė ,,ekskursija" po pilį.
 Rudaplaukė stengdamasi nesukelti nė garselio leidosi žemyn iš varno nago bokšto mintyse melsdama, kad nieko nesutiktų. Galiausiai atsidūrus bibliotekoje ji užžiebė savo lazdelę ir nušlepsėjusi pro lentynas pradėjo raustis vienoje iš jų.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Balandžio 15, 2020, 06:58:20 pm
Eilinė niekuo neypatinga naktis. O tai reiškė, kad Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith nemiega. Neužtrukusi nė akimirkos gulėjimui lovoje škotė vidury nakties paliko bendrąjį kambarį. Gerai, kad ten nieko nesutiko. Kai kurie švilpiai itin mėgdavo klausti, kur ji einanti. Tiesą sakant, animagei buvo visai įdomu, ar jie ja rūpinasi, ar tiesiog bijo prarasti kelis apgailėtinus taškelius.
Ilgokai šlaisčiusis po koridorius Deoiridh nutarė keliauti į biblioteką. Neprisiminė, ar kada nors teko ten lankytis. Mokslams mergaitė laiko nešvaistė. O kam jai? Juk jau aštuonerius metus gyvena viena. Mokės išgyventi ir toliau. Tad kam jai reikia tokių nesąmonių kaip kerėjimas ar ateities būrimas? Hogvartso pliusas - pakenčiamas maistas. Viskas.
Tokių minčių perkimšta galva rudaplaukė pasiekė biblioteką. Nežinojo, ką čia veiks. Vis dėlto buvo girdėjusi, kad yra kažkoks "uždraustasis skyrius". Gal pasinaudoti proga ir pasikuisti ten? Tikėtina, kad būtų galima rasti ką nors įdomaus.
Eidama per biblioteką ji pamatė švieselę. Reikia pastebėti, kad toks faktas trečiakursę sudomino. Ji tyliai prisiartino prie šviesos šaltinio ir pamatė ten lentynoje besirausiančią mergaitę. Ji neatrodė matyta. Tai reiškė tik viena: ją galima išgąsdinti. Animagė pavirto varle ir prisiartino visai arti mokinės. Ji stipriai atsispyrė nuo grindų ir nusileido ant knygos tiesiai nepažįstamajai prieš akis.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Giliai Balandžio 16, 2020, 11:59:22 am
 Uff... Naktį bibliotekoje, pasirodo, baisiai nepatogu. Ir nebelikę nė lašelio dieną ten tvyrančio jaukumo. Lazdele apšviesdama knygų nugarėles Lėja jas paskubomis skaitė ieškodama tinkamos. Dabar būtų baisiai pravertęs neregimasis apsiaustas ir tas žiobariškas prietaisas pavadinimu prožektorius. Taip, lazdelės šviesoje raustis buvo baisiai nepatogu, o laisva ranka dar reikėjo saugoti, kad ištraukus vieną knygą ant tavęs nepasipiltų visų kitų lavina. Staiga Lėja spygtelėjo ir greitai užsidengė delnu burną. Priešais ją tupėjo varlė. Ne, rudaplaukė varlių nebijojo, bet viskas buvo taip netikėta. Net išgaravus staigiam išgasčiui ir galvą vėl užpildžius blaiviam protui Lėja nesugebėjo suvokti iš kur atsirado priešais ją tupinti žalioji. Lėja apsidairė aplinkui ir atsargiai paėmė varlę ant rankų.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Balandžio 17, 2020, 03:28:07 pm
Ko Deoiridh negalėjo pakęsti, tai spiegimo. Tad natūralu, kad būtent tokia kitos mokinės reakcija varlę gerokai suerzino. Animagei nė į galvą neatėjo, kad būtent ji galėjo sukelti tokį nepakenčiamą spiegimą. Juk ji tik maža varlytė, dėl to tikrai nereikia šitiek klykti!
Paimta ant rankų Deoiridh pasijuto itin bjauriai. Varliškoje galvoje iškilo klausimas, ar ją kas yra taip laikęs. Gal motina? Savaime aišku, škotė to neprisimena. Bet vis dėlto gal tik gimusią motina bent kiek mylėjo?
Vis dėlto apie tai geriau negalvoti. Mergaitės prisilietimas buvo itin nemalonus, o mintys apie tai, kas galėjo ar negalėjo būti praeityje, jausmo nė kiek nepagerino. Švelniai tariant.
Deoiridh ilgokai svarstė, ką jai daryti. Stryktelėti kur nors kitur? Gal ir būtų neblogai, bet ar ji gali būti tikra, kad šita mergužėlė nepradės jos gaudyti? Šitoje mokykloje pilna visokių keistuolių. Galiausiai žaliaodei į galvą atėjo kita mintis. Tik reikėjo tikėtis, kad ji nesužeis tos mokinės. Nors, kita vertus, o koks skirtumas?
Varlė atvirto į žmogiškąjį pavidalą ir, savaime aišku, iš karto nudribo ant grindų nepažįstamai mergaitei po kojomis.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Giliai Balandžio 18, 2020, 03:59:25 pm
 Lėja įsižiūrėjo į padarėlį rankose. Varlė bibliotekoje - ot įvykis. Vis dėl to nors Lėja labai mylėjo gyvūnus varlės tikrai nebuvo jos dievinamų gyvūnų sarašo priekyje. Dar kartą apsidairiusi ar kas nors neatskuba išgirdęs jos spygtelėjimą varnanagė susimastė ką daryti su šiuo radiniu. Eiti į lauką paleisti varlės ji nenorėjo. Juk stebuklas, jog vien į biblioteką naktį išdryso atsivilkti. Palikti gyvūnėlį kankintis patalpoje Lėjai irgi atrodė ne išeitis. Galiausiai pamąsčius rudaplaukė nusprendė paruošti namų darbus su varle šalimais, o paskui galvoti ką daryti. Gal ji galėtų varlę nusinešti į varno nago bokštą, o ryte paleisti... Staiga pasigirdo garsus dunkstelėjimas ir Lėja vos susilaikė dar sykį nesurikus. Rudaplaukės rankose iš kažkur atsiradusi našta dabar gulėjo ant žemės. Įsižiūrėjus Lėja pamatė jog tai mokinė. Ką? Kaip? Bet pala... Lėjos galvoje blaškėsi mintys. Galiausiai, stengdamasi, jog jos balsas skambėtų griežtokai (iš to, žinoma nieko neišėjo, o balsas dar ir truputuką virpėjo) Lėja paklausė:
- Ką tu čia veiki?
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Balandžio 18, 2020, 08:59:14 pm
Nudribo Deoiridh skaudžiai. Nors, atrodo, krista ne iš didelio aukščio, ji, matyt, sugebėjo trenktis į kažką ypatingai kietą. O minkštesnės mergaitės pėdos lyg tyčia nepasitaikė ten, kur būtų bent kiek pravertusios.
- Auč... - sumurmėjo animagė ir atsiduso. Tik to ir tereikėjo - skaudžiai prisiploti prieš šitą moksliukę! Švilpė dejuodama atsistojo.
- Kaip matai, mokausi atvirsti į žmogų, - kandžiai atsakė ji į užduotą klausimą. Neturėjo noro bendrauti. Jeigu ta prakeikta mergiūkštė nebūtų spygavusi, ji būtų galėjusi likti varle! Deja, tiek varliškos, tiek žmogiškos ausys buvo jautrios tokiems garsams. Ką gi, reikėjo rinktis iš dviejų blogybių. Tik tiek, kad niekada negali būti tikra, kuri iš tų blogybių yra mažesnė.
- Gražus balselis, daugiau gali nebespiegti, - perspėjo mergaitę Deoiridh.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Lėja Vils Balandžio 19, 2020, 02:57:06 pm
  Lėja pradėjo truputį pykti. Kodėl reikėjo ją gąsdinti? Ką, žmonėms jau naktimis nebėr ką veikti? Rudaplaukė žiūrėjo kaip stojasi mokinė. Jei užsigavo, kalta tik ji pati. Tačiau ilgai pykti Lėja nesugebėdavo ir kaip visada viršų perėmė rūpestis.
- Labai užsigavai? Pagalbos nereikia? - paklausė ji. Žodžiai buvo visiškai priešingi ką tik galvoje besisukusioms mintims. Greitai Lėja susigaudė, kad ši mokinė - animagė. Turbūt dar ir neregistruota. Pagalvojo ji. Šio dalyko varnanagė giliau aiškintis neketino, tenorėjo greičiau viską užmiršti ir dingti iš čia. Deja, lentynoje gulinčios knygos priminė apie dar neparuoštus namų darbus. Animagei prakalbus apie Lėjai išsiveržusį spygtelėjimą rudaplaukė sumišo.
- Gali kitą kartą ir negąsdinti, - galiausiai ištarė gana tyliai. Trečiakursė nusprendė nebegaišti laiko, tad išsitraukė knygą ir iš bendrojo kambario pasiimtus plunksną ir pergamentą. Viską pasidėjus ant grindų ji pati priklaupė šalimais ir atsivertus knygą ėmė rašyti.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Balandžio 22, 2020, 12:53:03 pm
- Atstok! - garsiau nei ketino riktelėjo Deoiridh, kai varnė pasiūlė pagalbą. Dar betrūko, kad kažkokios moksliukės jai padėtų! Tai jau ne. Švilpė skubiai žengė porą žingsnių į šalį. Atidžiai nužvelgė mergaitę. Ir pajuto jai panieką. Koks normalus žmogus naktį eina į biblioteką tam, kad pasimokytų?
- Ak, išsigandai? - apsimetė, kad susirūpino, trečiakursė. - Na, juk aš tikrai nieko blogo nenorėjau. Atsiprašau.
Tonas buvo toks sarkastiškas, kad tik visiškas kvailys nebūtų to pajutęs. Deoiridh pagavo smalsumas: o gal ji su tokia kvaile ir susidūrė. Tuo labiau, kad ji ir vėl puola mokytis! Kelias akimirkas rudaplaukė žiūrėjo, kaip kita mergaitė mokosi, kol galiausiai neištvėrė:
- Negi nėra jokios įdomesnės veiklos kaip tik mokytis?
Animagė nužvelgė knygas ir pasiėmė pirmą pasitaikiusią. Deja, ji buvo kiek sunkesnė nei škotė tikėjosi. Knyga išsprūdo iš rankos ir nudribo tiesiai šalia besimokančiai mergaitei ant kojų.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Vovere Krisina Liepos 07, 2020, 02:29:58 pm
Iš požemių atėjus į biblioteką tikrai buvo daug šilčiau.Vovere su Erika patraukė prie knygų apie burtus skyrių.
Apie tuos raktus informacijos ieškosiu vėliau dabar reikia Erika pamokinti burti  . Ir tuo pačiu metu iš lentynos paėmė kelias knygas .Ir laiminga ištarė:
-Gal pradėkim nuo apsigynimo nuo juodosios magijos.
Ir knygas pasidėjo ant stalo ir atsisėdo.Tuo pačiu metu apsidairė skyriuje buvo gal penkiais metais vyresni klastuoliai ir dvi besikalbančios švilpės.Gal reikėtu nueiti prie tolimiausio stalo,nes tikrai jie trukdys mokytis. Svarstė pirmakursė.Ir nuėjo prie tolimiausio stalo ir pusbalsiu ištarė:
-Svarbus Apsigynimo nuo juodosios magijos burtažodis yraExpelliarmus. Jis nuginkluoja priešininką ,-padarė trumpą pauzę,- pabandyk šį burtažodį su manim.
Viską pasakiusi atsiduso.Manau ,kad ji jį žinojo.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Erika Van Houten Liepos 08, 2020, 07:30:14 pm
Erika atėjusi į Biblioteką pasijuto daug geriau ,nes ten buvo šilta. Vovere ir Erika iš paskos patraukė link burtų skyriaus ir prie pačio nuošaliausio stalo. Expeliarmus? net tokių kerų nesu girdėjusi. Bet žinau ,kad išsiveržia raudona spalva.
Erika išsitraukė lazdelę ir nukreipė prieš Voverę.
-Expeliarmus.
Raudonas žaibas iš lazdelės galo neišsiveržė. Ką aš blogai darau? Erika nuėjo ir pasiėmė knygą apie burtus. Ir atsivertė lapą apie Expeliarmus kerus. Lape buvo nupieštas rankos judesys kurį reikia padaryti norint ,kad kerai suveiktų. Štai ką dariau blogai.
Erika vėl atsistojo prieš Voverę ir pasukdama ranką tarė:
-Expeliarmus.
Bet vietoj to ,kad nuginkluotų Erikos lazdelė nuskrido į sieną ,o atsitrenkusi vos vos nesulūžo..
-Beviltiška...,-Liūdnai pasakė Erika.
Pradėjo verkti
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Vovere Krisina Liepos 11, 2020, 12:57:52 pm
Mergaitė stebėjo Erikos bandymus burti.Aišku jie buvo nesėkmingi.Nebūtina po poros bandymu pradėti verkti . Pažiūrėjusi pagaliau ištarė:
-Viskas nėra beviltiška tik reikia ranką pakreipti kitą pusę.Ir verkimas tau nepadės burti.
Ir vienuolikmetė pasiėmė iš kišenės savo lazdelę.Ir parodė teisingą rankos judesį ir prabilo:
-Matai reikia pakreipti labiau ta pusę ,nes jeigu bandysi kitą niekada nepavyks,-padarė trumpą pertrauką,-nors burtažodis yra lengvas jį galimą atlikti tik šiuo judesiu.
Viską pasakiusi atsivertė knygą kuria buvo pasiėmusi ir pažiūrėjo dar kelis apsigynimo nuo juodosios magijos burtažodžius.
-Kai baigsim su Expeliarmus pabandysim Flipendo.
Nors gal nereikėjo taip sakyti ,nes nežinau ar jai pavyks susitvarkyti su šio burtažodžiu
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: thesimpsons Liepos 12, 2020, 08:51:17 pm
Po Voveres žodžių Erika kaip robotas nustojo verkti.
-Na gerai.,-Atsistojo.
Mergaitė nukreipė lazdelę ir tarė:
-Expeliarmus.
Žinoma prieš kerus atliko judėsį. Iš lazdelės galo išsiveržė raudonas žaibas.
-Pavyko?,-Paklausė mergaitė.
Erika prisėdo prie stalo ir atsivertė skyrių su Filipendo kerais. Perskaičiusi puslapį tarė:
-Filipendo ne tokie ir sunkūs.
Ne pastebėjusi ,kad rankoje laiko lazdelę pamatė ,kad iš jos išsiveržė mėlyna spalva.
-Atrodo suveikė ir Flipendo.,-Išpūstusi akis pasakė mergaitė.
Šį kart Erika padėjo lazdelę ant stalo.
-Tikiuosi tau kerai nepakenks.,-Nusišypsojo mergaitė.
Erika taip jaudinosi ,nes nenorėjo ,kad ją išmestų iš nuostabiosios Hogvartso mokyklos. Erikai kilo noras pavalgyti. Gaila dar ne vakaras.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: mergaitė123 Gruodžio 08, 2020, 08:10:52 pm
Adelė linksmai vaikštinėjo aplink milžinišką mokyklą- Hogvartsą. Ji nežinojo ką beveikti, nes pirmosios pamokos, kurios vyko gana sklandžiai jai jau baigėsi, todėl neturėjo jokios veiklos. Pirmakursė bebegiodama per mokyklos laiptus ir kolidorius sustojo, kai prieš akis išvydo milžinišką salę su krūva knygų - Hogvartso biblioteką. Adelė įžengė pro milžiniškas duris ir išvydo krūvas knygų, buvo labai tylu, todėl girdėjosi, kaip Adelė žingsniavo. Ji net nežinojo kur pasukti buvo labai daug įdomių ir nematytų knygų skyrių, tačiau pamačiusi knygų apie burtus skyrių iškart pasuko ten. Gal ir daugiau dalykų sužinosiu, gal ir sesė kažko nežinos, norėčiau pamatyti jos reakciją, jei pasakyčiau burtažodį sr kokį nors faktą, kurio ji nežino.
Po kelių minučių svajų ji prisėdo prie staliuko burtų knygų skyriuje ir pagriebė pirmą po ranka pasitaikiusią knygą- ,,Keisčiausi kerai visoje Hogvartso istorijoje". Kodėl gi ši knyga ne knygų apie Hogvartsą skyriuje???
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: John Džonardas Gruodžio 08, 2020, 08:19:20 pm
John po pamokų ėjo rinkti informacijos apie...apie. Tiesą sakant jis net nežinojo, kur kas ir kada vyko, klastuolis net nesusigaudė, net apie ką reikia rinkti informaciją projektui. Tačiau jis žinojo, kad jam reikia į biblioteką. Džonardas pasuko bibliotekos linkme. Pagaliau atsidūręs joje jis apsidairė ir nulėkė ten, kur buvo matyti daugiausiai žalios spalvos. Knygų apie burtus skyrių. Jis greitu žingsniu nulekė ten ir netyčia užkliuvo už kažkieno portfelio ir nuvertė visą knygų lentyną. Jis greitai atsistojo ir sutriko. Po kelių minučių nuėjas kiek tolėliau berniukas pasakė Wingardium Leviosa burtažodį ir pakėlė visas nukritusias knygas ir iš už jų pamatė kažkur matytą klastuolę. Tikriausiai Adelę Mokslinčę, bet jis nebuvo tikras.
-Labas, aš John, o tu Adelė? -pasitikslino vaikinas.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: mergaitė123 Gruodžio 08, 2020, 08:27:28 pm
Adelė sau ramiai skaitė knygą ir kimšo imbierinius sausainukus, kurių buvo prikepusi jos sesė - Žana. Tačiau staiga nutiko visiškai neįtikėtinas dalykas! Kažkoks nevykelis nuvertė visą knygų lentyną, tačiau Adelė nepastebėjo kas tai padarė, nes tuo metu skaitė knygą apie burtus.
Po kelių minučių ji pastebėjo berniuką, kuris su ja pasisveikino ir kaip keista, bet žinojo jos vardą.
-Labutis, taip aš esu Adelė. Adelė Mokslinčė iš klastūnyno koledžo ir esu pirmakursė. Tikiuosi, kad tu klastuoli neįsižeisi, bet aš tavojo vardo tai tikrai nežinojau, bet jau dabar žinau, John. Bėja ką tu čia veiki? Ar tik kokios informacijos čia neieškai, na ir jeigu ieškai tai turiu tave nuvilti, nė vieno dalyko mokytojas neuždavė rasti informacijos bibliotekoje, taigi reiškias tu tiesiog susimaišei, -plepėjo Adelė.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: John Džonardas Gruodžio 08, 2020, 08:38:07 pm
Tai tu Adelė mokslinčė? Ar tu Žanos dukra ar sesė?- Berniukas Adelę užsipuolė klausimais.
Klastuolis minutei nustojo klausinėti, tačiau ir vėl tęsė:
- O ar tavo sesė ar nežinau kas yra profesorė? Ar tau Žana padidina pažimį per kontrolinius?
Berniukas atsiduso ir laukė Adelės Mokslinčės atsakymo. Jam labai knietėjo sužinoti atsakymus į šiuos pakankamai nuvalkiotus klausimus, nes jis į šiuos klausimus atsakymo kolkas niekas niekada neatsakė. Tai jam buvo šiek tiek keista, todėl klastuolis tikėjosi išgirsti atsakymus iš bendrakursės, kuri atrodė milžiniška moksliukė. Na tikiuosi, kad ji ne moksliukė, nes su tokiais aš gyvenime neprasidėčiau. Jie yra labai keisti ir nuobodūs, jiems svarbu tik knygos ir dar kartą knygos.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: mergaitė123 Gruodžio 08, 2020, 08:46:09 pm
 Adelė išgirdusi tiek klausimų suglumo, tačiau minutėlę pagalvojusi atsakė:
-Taigi mano sesė vardu Žana Mokslinčė yra šio žiemos semestro kerėjimo profesorė.  Aš pas ją pamokų nelankau, kadangi nenoriu šeimos reikalų ,,įleisti" į pamokas, taip pogi ji man niekada nepakelia pažymių, nes pas ją pamokose niekada nebūnu, bet jeigu būčiau ji man būtų dar griežtesnė nei kitiems, nes vis gi ji už mene vyresnė devyniolika metų! Tai labai daug tiesa? O klausyk, ar tu turi kokį giminaitį dėstantį čia? Beją ar visada norėjai į klasūnyną? Išvis iškur tu esi? Ir ar tau labiau patinka būti čia - Hogvartse ar namuose šiltai įsitaisęs ant mokyklinio matematinio suolelio? Tikiuosi dabar aš jam parodžiau, kaip nesmagu yra gauti tiek daug klausimų vienu metu...
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Ryan Jones Kovo 10, 2021, 08:20:00 pm
Kai jo vardas pakilo iš Ugnies taurės, švilpis jautėsi laimingas ir pakylėtas. Jis juk jau dalyvavo kvidiče ir dvikovų turnyre, bet visada svajojo apie Burtų trikovės turnyrą. Juk čia jo kraujas užvirs venose. Jam teks susidurti su baisiausiomis būtybėmis ir gal net perlipti per savo baimes. Tai iš tiesų atrodė labai nuostabu, bet dabar jam dėl baimės net suko pilvą. Ryan'as labai bijojo. Bijojo, kad jį stipriai sužeis ar net nužudys. Jis sunkiai atsiduso ir pradėjo vaikščioti pirmyn atgal per visą skyrių. Mąstė ar tikrai viską išgirdo teisingai. Viena švilpė bendrajame kambaryje pasakė Jones pavardės savininkui, kad jai grifė sakė, kad viena varnė girdėjo kaip klastuolis savo draugams pasakojo apie milžinišką lazdą, panašią į kvidičo atmušėjo bokštą, besimėtančią laukuose visai netoli Hogvartso. Kiti sakė, kad kažkur girdėjo riaumojimą. Visi šie dalykai būsimo magizoologo nevedė prie jokios gyvūno rūšies. Visi šie dalykai vedė jį prie minties, kad jam teks kautis su troliu. Troliu, tamsiąja būtybe, kuri yra labai pavojinga. Rudaakis dar kartą sunkiai atsiduso. Jokių kerų padėsiančių kovoti prieš trolį jis nerado. Matyt reikėjo geriau eiti į skyrių apie tamsiąsias būtybes, o ne apie kerus. Arba tiesiog tiesiu taikymu reikėjo keliauti pas Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorių. Pagalvojo švilpis. Tada pasitvarkė savo plaukus ir atsivertė dar vieną knygą. Deja, ir joje nieko nebuvo. Greitai knyga atsirado ant žemės prie kitų knygų, kurios jam nepadėjo. Tada sukrito prie lentynos ir ėmė apie mąstyti apie kerus, kuriuos jau moka. Gal jie padėtų kovoti prieš trolį? Pavyzdžiui sustingdymo kerai? Bet gal geriau naudoti augalus? Įdomu, ar mantikoros veiktų trolį? O gal koks eliksyras jam padėtų nugalėti? Pala pala pagalvojo švilpis O jei kovosiu visai ne prieš trolį? Gal lazdos didumu kažkas norėjo suklaidinti mane ir mano priešininke, kad mums būtų sunkiau suprasti prieš kokį velnio siųstą padarą mes kovosime? Juk tas bokštas(jei lazda tikrai panaši į bokštą) gali reikšti ir kažkokią užduotį su kvidiču? Nors tai manęs irgi nedžiugina. Juk mes pralaimėjome kvidičą grifams. Nors jei viską darysiu vienas gal viskas bus kitaip?. Vaikinas tikrai laužė savo galvą. Galiausiai jis pasiliko prie varianto, kad teks kovoti su troliu. Tyliai nusikeikė ir toliau ėmė ieškoti informacijos. Deja, jo paieškos buvo bevaisės. Jones eilinį kartą atsiduso ir tikėjosi, kad viskas kažkaip įsispręs. Jei ne jis kovos tik su jau jam žinomais kerais tokiais kaip  Incendio. Gal trolis ištirps ugnyje lyg kokia žvakė ar tiesiog sudegs kaip medis lauže.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Hayato Shinohara Kovo 10, 2021, 08:37:26 pm
   - Jie gi pasimeta, tie žodžiai... - garsiai bibliotekai paskelbė aukštas ir ekstravagantiškas profesorius.
   Ryškiai mėlynas kimono aukso siūlais apsiūtais rankogaliais žėrėjo kaip aštuoniasdešimtųjų disko šokėjai, mosuojantys plačiausiom kelnių klešnėm. Mosavo ir jis rankom - muzikaliai, ritmiškai, bemaž kaip dirigentas, tik nei dviejų, nei trijų ketvirtinių tuose mostuose ir labai norėdamas radęs greičiausiai nebūtum.
   Nervingi pirštai spusčiojo cigarečių pakelį kišenėje, labai gaila, bet principai čia rūkyti kol kas neleido. Vidury labiausiai pasauly smukusios civilizacijos buvo įsikūręs mažytis, bet jaukus, bet kiek mažiau padirbtos kultūros kamputis. Būtent potraukis šiam reikalui ir atvedė azijietį jaunuolį čionai, ieškoti paguodos ir įkvėpimo toliau suktis su savąja misija tarp baltaveidžių urvinių.
   - Pasimetę žodžiai ant grindų ir pasimetęs jaunuolis tarp knygų, - kraupiai šypsojosi Shinohara, trumpam nuleidęs galvą prie švilpio. Veikiai juodas žvilgsnis vėl klajojo palubėm. - Ruošiesi užduočiai, čempione? - maloniai paklausė, pernelyg maloniai, užtat išsyk save ir supeikė.
   Tas japoniškas kilnus ir kilmingas noras pagelbėti visais aspektais žemesniam, hm?..
   Nervingi pirštai spusčiojo apgniaužytą pustuščią kartoninį pakelį kišenėje.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Ryan Jones Kovo 11, 2021, 02:00:09 pm
Rudaplaukis nuo grindų nekilo. Toliau sėdėjo knygų krūvoje mąstydamas ką daryti. Jei jis neras jokio burtažodžio, augalo ar eliksyro, kuris padėtų prieš trolį jis tikrai pralaimės užduotį. Na, jis pralaimės užduotį ir tada jei jam visai ne prieš trolį kovoti reikės. Jo lūpas ir vėl paliko gilus atodūsis. Atrodė, kad jis jau nebesugalvos ką jam daryti ir jam teks kautis su troliu visiškai nepasiruošusiam. Jones pavėlė savo plaukus ir dar kartą perskaitė puslapį, kuriame rado informacijos apie trolį. Bandė iš jo išspausti kokią nors užuomeną, bet, deja, jokios užuomenos ten nebuvo. Tik parašymas : Trolis yra pavojinga būtybė, kurios reikia saugotis. Daugiau nieko. Nei parašyta ko jis bijo, nei kas jam kenksminga nieko. Na, žinoma knyga apie burtus, bet kodėl tada čia minimas trolis ir jokių burtų sustabdančių jį neminima? Galiausiai iš nervų švilpis suurzgė lyg koks gyvūnas. Knyga skrido kiek toliau nuo vaikino. Jones pavardės nešiotojas supyko. Supyko ant knygų, supyko ant bibliotekos ir supyko ant visko. Pyko todėl, kad prarado viltį. Prarado viltį, kad jam pavyks.
Staiga berniuko ausis pasiekė profesoriaus balsas. Rudaakis kiek krūptelėjo ir pažvelgė į profesorių, kuris dabar yra ir Švilpynės vadovas.
- Taip. Na, bent bandau pasiruošti Hayato.... Hakase, - pasakė berniukas galiausiai prisiminęs kaip reikia kreiptis į naująjį apsigynimo nuo juodosios magijos profesorių. Vos jam atsakęs, berniukas ėmė įtemptai mąstyti. Atrodė, kad pats Dievas jam atsiuntė pagalbą.
- Hayato-Hakase, jūs esate apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius, tad norėčiau paprašyti jūsų pagalbos. Aš manau, kad pirmojoje užduotyje reikės kautis su troliu. Na, dėl gandų, kad buvo rasta milžiniška lazda šiek tiek panaši į muštuką. Kiek žinau troliai dažniausiai tokias nešiojasi, - išbėrė savo spėjimą vaikinukas profesoriui. Lėtai atsistojo iš knygų krūvos ir ėmė jas tvarkyti dėliodamas į lentynas.
- Jokių burtų, kurie man padėtų nugalėti trolį, šiuose knygose neradau, bet gal jūs galite man padėti? Gal jūs žinote kerus, kurie gali man padėti nugalėti trolį? Ir jei taip, gal galite man padėti juos išmokti? Tai vienintelė mano viltis laimėti, Hayato-Hakase, - sumurmėjo švilpynės koledžo čempionas sukąsdamas savo lūpas. Galiausiai ir visos knygos buvo vietose. Tada pažvelgė į profesorių su viltimi sulaukti pagalbos iš japono. Nors sužinoti kokią gudrybę jei ne burtą ar panašiai. Tikėjosi pagalbos, nes pats jau tikrai nebežinojo ką jam padaryti.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Hayato Shinohara Kovo 12, 2021, 11:18:32 am
   Hayato žvelgė į vaikiną iš aušto, lūkuriuodamas bei svarstydamas, ar gebės šis atsiminti specifišką žodelį, padėsiantį pelnyti japonišką pagarbą dėl truputį geresnės nei kitų europiečių atminties. ,,Hakase" - štai, kas nulipdė perbalusiam veide šykščią, bet truputį pagarbią šypseną.
   Shinohara nugara atsirėmė į knygų lentyną ir kurį laiką stovėjo, kaip visuomet užvertęs galvą aukštyn. Būtumei galėjęs spėlioti, jog nacionalisto ausys net nesiteikė susitelkti į žemesniosios rasės atstovo pagalbos šauksmą. Miesto venom sruvena... dažai... Lubos neatrodė niekuo išskirtinės, be debesų, be dangaus, be žvaigdžių. Hayato tam tikra prasme žavėjosi Didžiąja sale, tik jos debesys buvo... buvo... kokie?
   - Trolių besama pavojingų padarų, sunku būtų sugalvoti ką nors, kas padėtų užtikrinti tau pergalę. Juk neaišku, ką ir daryti reikės, - murmėjo panosėj Shinohara, kišenėj tebetrindamas baltą smerčios pakelį. Prisidek mirties, surūkyk, prieik per žingsnį arčiau dėžės, į kurią veikiai visas nugulsi. - Locomotor Mortis - paprastas, bet, tikėtina, padės. Ar girdėtas tau, čempione? - paklausė greičiausiai labiau retoriškai, negu tikėdamasis ar susirūpinęs dėl jaunuolio žinių.
   Šiaip ar taip, mažai jam tai rūpėjo.
   Nors gal, šiek tiek? Europiečiai, nors nevykėliai, yra linkę netyčia išgarsėti... O jei? Jei čempionas nepamirš po to savo mokytojo?..
   - Štai toks judesys, - Hayato lazdelė ore nubraižė švytinčią judesio formą, primenančią labai jau prastą žvejybinį kabliuką. Nieko su tokiu nepagausi vandeny - galbūt todėl ir buvo šie kerai pritaikyti stambesnėms žuvims, gyvenančioms ant žemės ir ore. - Išbandyk, matai, kiek daug taikinių, - Shinohara suokalbiškai palinko prie Ryan, baltu delnu plačiai mosteldamas į daugybes žmonių, stoviniuojančių prie lentynų su knygomis rankose.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Ryan Jones Kovo 12, 2021, 10:23:18 pm
Švilpis pripažino, kad naujasis apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius atrodė baisus. Jis buvo kažkoks keistas ir neįprastas, dėl to ir gąsdino. Bet dabar tai nebuvo svarbu. Jones pavardės nešiotojui svarbu buvo atsakymas į klausimą. Jam reikėjo sužinoti kaip po velnių jis gali nugalėti tą kvailą trolį. Bet jeigu jam nereikės kovoti su troliu, o reiks daryti ką kito? Pavyzdžiui tik nuo jo pabėgti?
Ryan atsiduso ir pavėlė savo plaukus. Tada jo ausis pasiekė profesoriaus balsas. Įdėmiai klausėsi jo balso. Žinojo, kad troliai pavojingos būtybės, tad jam dėl to ir reikėjo kerų, kurie galėtų nugalėti trolį. Arba kaip nors jį išmušti iš vėžių, arba sulėtinti. Jam padėtų bet kas. Bet kokie kerai, kurie padarytų kažką. Berniukas eilinį kartą atsiduso nervindamasis. Galiausiai profesorius pasakė burtažodį. Kažką apie tą burtažodį švilpis buvo skaitęs įvairiose knygose apie burtus kol ieškojo informacijos kaip galėtų nugalėti trolį. Pasirodo jam tiesiog reikėjo pamąstyti plačiau. Na, bet tai nebebuvo svarbu. Profesorius pasakė burtažodį.
- Kažką girdėjau, - tyliai sumurmėjo čempionas iš kišenės išsitraukdas lazdelę. Kelis kartus be žodžių atliko rankose judesius. Treniravosi kaip ir visada mokydamasis naujus burtažodžius.
- Gerai, Hayato-Hakase, - ištarė berniukas. Tada kiek nervindamasis įkvėpė daugiau oro į plaučius. Jį iškvėpė. Bijojo, kad kerai nesuveiks arba suveiks ne taip ir jam baigsis tikrai prastai. Galiausiain atliko rankos judesį.
- Locomotor Mortis, - pasakė berniukas nusitaikęs į kažkokį blondiną laikantį knygą apie senovinius burtus. Rudų plaukų savininkas susikaupė ir pabandė dar kartą. Dar kartą. Galiausiai atėjo penktas kartas. Jones susikaupė ir įkvėpė daugiau oro į plaučius.
- Locomotor Mortis, - galiausiai ištarė. Ir burtažodis, vaikino nuostabai suveikė. Berniuko kojos buvo surištos. Rudų akių savininkas nusišypsojo pergalinga šypsena. Tada burtažodį pakartojo dar keletą kartų. Jautėsi pasiruošęs kovoti prieš tą velnio neštą ir pamestą trolį. Pabaisą su didele į muštuką panašia lazda.
 Vaikinukas pažvelgė į profesorių su pagarba ir dėkingumu. Abu šiuos dalykus tikrai  buvo galima įžvelgti berniuko akyse.
- Dėkoju jums, Hayato-Hakase. Be jūsų matyt visiškai nebūčiau nieko sužinojęs ir nebūčiau nei kiek pasiruošęs užduočiai, - nuoširdžiai pasakė berniukas. Nežinojo kaip kitaip dar galėtų išreikšti savo padėką, tad dar kartą padėkojo.
- Ačiū.
Po šio žodžio su džiaugsmu paliko knygų apie burtus skyrių, o vėliau ir pačią biblioteką.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Evelina Džonson Kovo 17, 2021, 08:09:31 pm
Už Hogvartso sienų vis labiau temo. Naktinis dangaus skliautas apgaubė pilies sienas, o žvaigždės švietė ryškiai auksinę. Hogvarsto bibliotekoj liko nebedaug mokynių. kadangi visi ruošėsi grįžti į bendruosius kambarius, kadangi turėjo jau greit prasidėti laikas kai jie visi privalo ten būti, todėl kai kurie išėjo anksčiau. Evelina sėdėjo burtų skyriuje ir skaitė "Kerų pagrindai pradžiamoksliams". Knyga buvo itraukianti, todėl mergaitė sėdėjo vos judėdama susitelkusi į žodžius. Ant sienų nuo deglų jau kabojo ilgi šešėliai. Lempa prie Evelinos skaitomos knygos švietė labiau nei atrodė. Nuo deglų tesklido menka šviesa, kuri padėdavo vien tik nueiti iki lentynų su knygomis. Evelinos kojos silpnai tabalavo nuo kėdės. Ji nė nepamatė kaip visi mokyniai aplink pradėjo skirstitis. Ji vis dar buvo susitelkusi į knygą. Bibliotekininkė madam Pensnė išsiblaškiusi ir užsiėmusi savo reikalais, visiškai pamiršo patikrinti ar bibliotekoj neužsiliko mokynių. Ji tik užgesino deglus ir užrakinusi duris nubėgo kažkur labai skubėdama. Evelina visai nepastebėjo kaip aplink viskas nurimo, ištuštėjo, pritemo. Nors niekas beveik nepritemo, tikriausiai niekas nebūtu pastebėjes kaip deglai aplink burtais užgesinami. Juk stalinės lempos apšvietė žymiai ryškiau. Pagaliau grifiukė nusprendė, kad laikas eiti į bendrajį kambarį. Apsižvalgė. Pamatė viską kas buvo pasikeite. Nors gal ir buvo per daug "užsibuvusi knygoje" puikiai gaudėsi išorinėj aplinkoj. Ar aš... Ne, ne, negali būti. Tačiau kažkas giliai viduje tvirtino "gali". Evelina apsižvalgė. Išties čia liko viena. Neramiai apsižvalgė. Išsitraukusi lazdelę užgesino šviesą.
- Lumos - visa tamsa iškart išsisklaidė. Neryški mėlyna šiesa apšvietė jai kelią.
Grifiukė atsargiai žvalgydamasi, pasišviesdama lazdelę ėjo koridoriumi. Kodėl eu tokia knygų žiurkė! Nekenčiu savęs už tai! Jos batelių žingsniai aidėjo visoje biblitekoje tarp knygų lentynų. Ir visą laiką bibliotekoje... Ji jau ėjo pro istorijų skyriu. Buvo visai netoli durų kai staiga prisiminė burtų skyriuje palikusi plunksną, kadangi užsirašinėjo faktus. Nori ar nenori (ji tikrai nenorėjo) teko grįžti. Ji perėjo visus jau pereitus skyrius ir pagaliau pasiekė tokį ilgai lauktą kerų knygų skyrių. Pasišviesdama susirado plunksną bei pergamentą kurį taip pat buvo palikusi. Apsižvalgiusi besidaužančia širdimi, patraukė atgal. Kodėl aš tokia kvaila? Kvaila, kvaila, kvaila... Kodėl visada bibliotekoj? Kodėl? Priėjusi duris panaudojo "Alohomora" užkeikimą joms atrakinti. Paskui nerimaudama nuskubėjo koridoriais jau užgesinusi švieselę ant lazdelės galo.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Amelija Harmon Birželio 11, 2021, 08:26:45 pm
 Prisiminus kiek kartų ruošėsi eiti ir išmokti kokius nors kerus Amelija tvirtai nusprendė šį kartą taip ir padaryti. Mergaitė labai dažnai nuspręsdavo, kad kurie nors profesoriaus paminėti, Magijos Žiniose perskaityti ar šiaip kur nugirst kerai būtų jai naudingi ir nuspręsdavo juos išmokti kai tik turės laiko. Nebūtų galima sakyti, jog tų savo pažadų ji visai nesilaikydavo, bet dar neišmoktų burtų sąrašas irgi buvo gana ilgokas. Bibliotekoje mergaitė susirado skyrių, kuriame turėjo būti aprašyti burtai. Tiesa, akys kliuvo už nuostabių, taip ir laukiančių kol jas perskaitysi, knygų apie magiškus gyvūnus, nuotykius ir kitus įdomius dalykus, bet Amelija sudvejojo tik akimirką. Dabar reikia išmokti kokį nors burtažodį, o tai irgi regėjosi kaip savotiškai įdomi veikla. Iš lentynos išsitraukus storoką tamsiai rudos spalvos kerėjimo knygą varniukė pasklaidė jos lapus. Šie vietomis buvo sutepti ne itin tvarkingų mokinių, vietomis įplyšę, bet bendrai knyga išsilaikiusi visai gerai. Tamsiai mėlynų akių žvilgsnis užkliuvo už accio kerų. Perskaičius viską apie juos Amelija išsitraukė lazdelę, tada padėjo knygą ir į ją nukreipė magišką įrankį.
- Accio! - na, nereikia tikėtis, kad iš pirmo karto išeis. Mergaitė pasiruošė ilgam ir atkakliam darbui. Kažkur girdėjau, jog šie kerai nepavyko septintakursiui, nors šiaip jis labai gerai mokėsi. - "paguodė" balselis galvoje.
- Nutilk, - tyliai sušnabždėjo Amelija ir tvirtai spausdama juodmedžio lazdelę pabandė dar kartą.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Luna Evanns Birželio 11, 2021, 09:33:00 pm
Nežinia kelinta kartą Luna vėl bibliotekoje jai čia be galo patiko. Šį kartą Evanns ėjo prie lentynos apie burtus. Tai be abejonės  tai turėtų padėti mano kerėjimo pamokoms nesvarbu, kad ir taip gerai viską darau ,tačiau visada galima ir geriau. Užsimąsčiusi Luna net nepastebėjo ,kad atėjo ten kur norėjo. Taip dabar man klausimas ko man ieškoti ,juk knygų čia kaip visada šimtai gal net milijovannsnai. Ir čia Evanns pamatė kitą mergaitę. Jeigu varnanagė tai nesistebiu ,kad ji čia ,juk visiems senų senovėje  yra aišku ,kad Varno nagas ir Biblioteka yra du neatsiejami dalykai. Luna nežinojo ką daryti toliau ar eiti pasisveikinti ar ieškoti sau knygos. Vis tik švilpė  nubėgo prie jai kol kas nepažįstamos mergaitės. Žinoma Evanns tikėjosi susipažinti. Pribėgusi Luna tarė:
- Sveika, aš Luna Evanns iš švilpynės koledžo ,o tu ? - Kiek įmanoma drąsiau pasakė Luna.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Amelija Harmon Birželio 12, 2021, 11:51:10 am
 Atrodo burtažodis tikrai buvo ne pats lengviausias. Amelija dar kartą perskaitė apie jį, norėdama įsitikinti ar viską teisingai daro. Jokių klaidų savo veiksmuose nerado, tad vėl kibo į darbą. Norėjo pasiekti bent tiek, kad knyga pajudėtų. Kelias minutes vyko monotoniškas darbas. Varniukės akyse atsispindėjo susikaupimas. Burtažodis, mostas, žvilgsnis į knygą, burtažodis, mostas, žvilgsnis į knygą... Kai jau atrodė, kad mergaitė nieko daugiau niekada ir neveikė, tik stovėjo bibliotekoje ir bandė burtažodį, nusistovėjusią tvarką sudrumstė prie Amelijos pribėgus mergaitė. Rudaplaukė rauktelėjo antakius, kad buvo sutrukdyta, bet šiaip visai džiaugėsi, kad galės bent trumpam atsitraukti nuo darbo.  Be to, bet kuris mokinys galėjo pasirodyti geras draugas Amelijai, mergaitė dar neprarado vilties tokį susirasti.
- Labas, Luna, - šyptelėjo.- aš Amelija. Varnanagė. Bandau išmokti vieną burtažodį, - mostelėjo lazdele rankoje mergaitė.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Luna Evanns Birželio 12, 2021, 10:10:41 pm
Luna ilgai žiūrėjo į Amelija paskui nusišypsojo. Juk sakiau Varnanagė kitaip ir būti negali. Evanns tikrai džiaugėsi tokiu susipažinimu su Amelija.
- Beje gal aš galėčiau tau kaip nors padėti su tuo burtažodžiu?- Kuo drąsiau pabandė paklausti Luna. Tik aš vieno nesuprantu ,juk Varno nagas visada toks protingas kaip jai galėtų nesisekti kokie nors burtai? Ir žinoma kaip visada švilpė vėl kurį kartą bendraudama  trumpam paskęsta savo mintyse.
- Beje kaip dažnai čia užsuki ir ar galėčiau pažiūrėti tą knygą kurioje radai tą burtą gal ir sau ką nors rasiu?- Po kiek laiko vis tik paklausė Luna. - Ir beje ar daug draugų turi manau ,kad tokia kaip tu tikrai turėtų turėti jų šimtai. Lunai aiškiai patiko Amelija ir Luna tikrai norėjo būti su Amelija draugėmis.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Amelija Harmon Birželio 21, 2021, 08:26:59 pm
 Priešais stovinti mergaitė, prisistačiusi Lunos vardu atrodė visai miela, bei draugiška. Mažytis nerimas, atsiradęs Amelijai pamačius prie jos einant mokinę, visiškai pradingo.
- Nežinau, kaip galėtum padėti, manau man tiesiog reikia pasitreniruoti, - atsakė perimdama lazdelę į kairę ranką, kad dešinė galėtų pailsėti.
- Kartais užsuku. Na, nesėdžiu ištisai, kaip kartais sako apie varnanagius. Beja, nemanau, kad kiti varniukai irgi tiek sėdi, - pridūrė atsiminus šurmulį, dažniausiai pasitinkantį ir išlydintį Ameliją, bendrajame kambaryje. - O tu? O knygą gali pavartyti, jei nori, - ištiesė savo mokslų objektą rudaplaukė. Et, galės susirasti ir ką kitą, ant ko galėtų pasitreniruoti, knygų čia pilna, o jei Luna nori paskaityti - tegul skaito. Išgirdus apie draugus varniukė kiek suglumo. Tik trumpam ir stengėsi to neparodyti. Kad Luna nepastebėtų mažučio liūdesio blyksnio vaide, Amelija tuoj pat nusišypsojo.
- Na, kol kas neturiu per daugiausiai, bet ačiū, - vis dar šypsodamasi ištarė.
Antraštė: Ats: Knygų apie burtus skyrius
Parašė: Luna Evanns Liepos 08, 2021, 02:11:31 pm
Luna džiaugėsi sutikusi Amelija kaip sakoma kuo daugiau draugų tuo geriau be to iš Varno nago tuo labiau. Luna šyptelėjo Amelijai ir pasakė :
- Žinai nežinau ar tai tau padės, bet galėtumėm tą patį burtažodį mokytis kartu taip tau bus lengviau. Ir tikrai nesakau, kad visi Varnanagiai tokie jau moksliukai ir biblioteka jų antri namai
-Evanns nusijuokė ir tęsė kalbą. - Na aš irgi čia gana dažnai ateinu kartais su draugais arba viena. - Luna šyptelėjo ir paėmė knyga iš Amelijos rankų. - Oho kiek čia visko įdomaus! Tikrai gera knygą pasirinkai. Na, o šiaip kokios tau knygos patinka? - švilpė stengėsi kuo labiau užmegzti pokalbį ir šypsotis Luna aiškiai suprato Amelijai reikia palaikymo jeigu ji neturi labai jau daug draugų. - Ir kokia tavo mėgstamiausia pamoka ir atvirkščiai kokia nė mėgstamiausia? Ir ką veiki kai nebūni bibliotekoje? - Luna tikrai norėjo draugaut su šia Varnanage ir sužinoti apie ją kuo daugiau.