Hogvartsas.LT

Magiški pokalbiai => Apie viską => Rašytojų būrelis => Temą pradėjo: Klara Mondeu Rugsėjo 13, 2017, 07:02:49 pm

Antraštė: Poezija
Parašė: Klara Mondeu Rugsėjo 13, 2017, 07:02:49 pm
Šioje temoje visi galite dalintis savo parašyta poezija, jei nenorite jai kurti atskiros temos.


Suprasiu kaip nukrinta saulė...

Atvertusi kortas,suprasiu
Ką aš surasiu, ar prarasiu.
Kaip smūgį aš į širdį gausiu,
Atvertus ateities pasaulį. 

Arbatžolės kaip laikas išbyrės
Ir rast atsakymus padės
Apie linksmybes ir turtus
Bei sielvartaujančius vaikus.

Jaučiu prisilietima šaltą
Vaiduoklio pasakojančio praeitį
Ir man išduodantį visus
Pasaulio ateities vargus.

Paliesiu stiklo rutulį kaip ledą
Pajusiu nuovargį ir badą
Pajusiu džiaugsmą ir kaip širdis apsalą.
Pajusiu ateitį pasaulio ir kaip galop nukrinta saulė...
.....
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Claudia Lorens Rugsėjo 13, 2017, 08:35:57 pm
        Bursime iš kortų!

Krištolo kamuolys,
Ateities šviturys.
Su juo ateitį mačiau
Ir praitį supratau.

Su kortomis aš bursiu,
Ateitį matysiu
Ir praitį įžiūrėsiu.
Kad burėją tapčiau mokytis turėsiu.

Ir žolelės iš arbatos,
Viską man parodys.
Mokytis turėsiu su žolelėm ir be jų.
Aš vistiek išmoksiu.


Claudia Lorens
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Claudia Lorens Rugsėjo 14, 2017, 07:02:35 pm
                                  Mūsų įstorija


Gražus raudonas lapas
Jau palietė takelį
Ir eidama į pilį
Galvoju apie Harį

Didingas burtininkas buvo
Su burtu lazdele
Tik karta mostelėdavo
Ir jausdavai,ruduo

Didinga tamsia pilį
Papuošdavo vaikai
Atvykę mokytis
Kiekviena rudenį smagiai
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Claudia Lorens Rugsėjo 18, 2017, 01:16:39 pm
                                                  Saulė

Tiesiog pasaulis mus palietęs
Surasim praeitį,ateitį kartu.
Rasim tuos kelius,
Kurie istoriją papasakos.

Kelione į šiltus namus,
Pasaulio pabaigos kelius.
Namus su eglute paruošta iš anksti.
Ir traukinį raudona su juoda spalva.

Ir ta raudona gelsva saulę skriejančia į mus,
Jupiterį,Saturną kartu su mumis.
Paskutinę saulės diena pabūk su manimi,
Ir nepalik manęs ir manos sielos mirti su ugnim! 
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Claudia Lorens Rugsėjo 18, 2017, 03:13:29 pm
                                           Skausmas veriantis tau širdį

Tas skausmas ta mirtis,
Be meilės,kai tau perverta širdis.
Su užnuodita strelė pervėrė tau sielą.
Ir akimirka paskutiniuoji blykstėls į akis.

Ir tuomet tu tai pajusi ką jaučiamia visi,
Nuo galvos tu iki kojų nulietas būsi tu krauju .
Ir nepabusi sustirsi tu į ledą pajusi skausmą širdyje.
Nuo mirties nebe pabusi ir užmerksi tas gražias užgesusias akis.

Lyg į galvą šaus mintis,
Bet tai bus ne be mirtis o ilga miegojimo naktis.
O miegosim karstuose su didele M  raide to kuris žuvo.
Už gyvybe ir kančias
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Claudia Lorens Rugsėjo 18, 2017, 07:29:23 pm
                                            Nepažystame rytojaus                                 


Viena diena bus meilės kupina,
O kita liūdesio pilna.
Ir tuomet tai prasidėjo gaisrai,
Ir nesustabdomi karai.

Kaip smūgis tau į širdį bus mana valia.
Ir tos saulėtos dienos pakeistos neramiom,
Kai vaikai negryžtą iš draugų.
Kai mintyse matai kas dedasi lauke.

Ir kai nurims tos visos bangos ir karai.
Tai bus ne pabaiga o kita pradžia,
Naujų minčių kitų idėjų.
Iš tos naujos pradžios kuri jau prasidėjo
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Rusnė Geranorė Sausio 08, 2018, 02:14:18 pm
ar įmanoma?..

ar įmanoma aprašyti
lietų, liūdintį kartu su manimi?
ar įmanoma pajusti
orą, kai kvėpuoti negali?
ar įmanoma išgirsti
tylą, taip slegiančią ausis?
ar įmanoma perskaityt
jausmus, vien pažiūrėjus į akis?
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Maja Patvel Sausio 27, 2019, 03:09:06 pm
   Įsiklausykime

Įsiklausykime į tylą,
Į miško gūdžiojo ošimą.

Įsižiūrėkime į saulę,
Į tamsą visišką pasaulio.

Pajuskim šilumą ir šaltį,
Ir irklą gulintį toj valtį.

Užuoskim kvapą ajerų,
Ir ievų galvą sukančių.
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Sofija Orel Birželio 16, 2019, 11:37:38 pm
Kokios spalvos tuomet buvo muzika?
Kokios spalvos buvo kvapai?
Ir ką tada išėjęs
Tu juose radai?
Ar tai realu?
Tavo atsakymai, tie paistalai?..
Kai pats meluoji sau ir tiems kurie žinai,
Jau viską išsiaiškinę seniai...
Bet kam?..
Galbūt visai įmanomą dar kartą prisiminti
Kaip kvepia nupjauta žolė
Ir kaip atrodo rankos,
Tų žmonių kurie nebijo būti sužeisti.
Kurie nebijo eiti ir bandyt dar kartą,
Gal verta?..
Užmiršę viską ir pergalvoję tai seniai
Gal verta?..
Atsigręšt ir prisiminti tai
Ką tuomet lengva ranka švaistėme,
Nes turėjome apsčiai...


Pianino seni klavišai
Ir seniai nederintos stygos,
Palikti teptukai, neskaitytos knygos,
Filmų juostos senos, muzikos kasetės,
Lažinuosi ten kampe mėtosi ir senas skėtis.
Daiktai kurie prisimins kas vyko
Kai mes nebeįstengsime.
Ir aš beveik matau kaip mudu
Po daugelio metų
Skubame klausti patarimo...
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Maja Patvel Spalio 12, 2019, 02:13:25 pm
  Kokia trapi riba

 Kokia trapi riba
Tarp melo ir tiesos.
Kas ribą tą suras,
Daug ką sužinos.

 Bet žinios tos nebus
Geros būtinai.
Tarp gėrio ir tarp blogio
Riba trapi labai.

 O gal ribos tarp jų
Iš viso čia nėra?
Gal ribą tą žmogus
Pats turi susirast?

 Arba jos neieškot,
Gyventi ir mylėt.
Džiaugsmu beribiu jis
Turi trykšt, žydėt.

 Kokia trapi riba
Tarp melo ir tiesos.
Ribos tos neieškosiu,
Širdis kelius nuklos.
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Maja Patvel Spalio 23, 2019, 05:41:36 pm
 Ar žinai kur miega sapnas?
Kur pradingsta tie garsai?
Ar žinai kur lekia svajos?
Kur užauga mūs jausmai?

 Ir kodėlgi šitam pasauly,
Viskas taip, kaip turi būt?
O kodėl mes kalbam, miegam?
Ar negali to nebūt?

 Ar gyventi mes privalom?
Pareiga tokia yra?
Ar privalome mes džiaugtis?
Ir kodėl taip? Kas? Kaip? Ką?

 Ar mes galime mylėti?
Ar privalom daryt tą?
Oi gyvenimas ir džiaugsmas...
Ar kitaip būt gali, a?

 Ir kokia nauda iš šito?
O atsakymas jau čia:
Tą atsakymą kad rasti
Reik gyvent, mylėt ir vargt.
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Ismė Dilgėlė Lapkričio 26, 2019, 10:27:28 pm
atrodo baisiai mirusi tema, bet norisi pasidalinti bent su kuo nors savo kūrybą:}

nebejauti ribų,
kurios net nebuvo nubrėžtos
nebetelpi pats į save,
į savo kūną, į savo gyvenimą

gyveni negyvendamas

-egzistuoji misdamas savo klaidomis
iš lėto žiaumodamas sunkiai nuryjamas,
o tada atryjamas mintis,
viską kartodamas nuo pradžių

tu jauti jų skonį

jos pykina, jos žlugdo, jos yra nuodas,
bet tuo pačiu ir vienintelis draugas -
jos supranta, jos guodžia,
jos visada su tavimi

mintys gyveną gyvenimą,
kai tu nebegali jo gyventi

egzistuoja jos, o ne tu
padrikai, o ne kartu

***
aš gerbiu save iš baimės pamišimui.
baimė lupa man nuo kaulų odą.

pamišimas rodo veidus kurių nepažįstu.
veidai kalba, jų žodžių nesuprantu.

bijau savęs, bijau savo veiksmų,
bijau veidų kurių nesuprantu.
nežinau ar trokštu suprasti juos,

nežinau ar noriu nustoti bijoti.

nustosiu bijoti - nustosiu gerbti.

garbinu pamišimą. statau jam stabą iš savo kūno ir sielos.

***

jie mane atstumia.
jie sako, kad vienai man bus geriau.

vienai man tikrai nebus geriau,
geriau be manęs bus jiems.

kuo aš bloga, kuo aš neįtinku,
kuo nusikaltau?

apkaltinta dėl liūdesio ir pykčio,
pykčio ant savęs.

teisiama vienatvės

jie nesupras, jiems nedera to suprasti.

***

vienatvė smaugia, vienatvė dusina,
vienatvė po tavo oda,
vienatvė, tai tavo oda-
šlykšti, atstumianti, dvokianti liūdesiu,

vienatvė, tai dirvos sliekai mintantys dvėselena
- jie minta tavim

tu esi šlykštus, bestuburis, aklas sliekas mintantis savimi,

nes daugiau nieko nesugebi

***


Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Brielle Siri Devers Lapkričio 26, 2019, 10:59:15 pm
labai tamsu ir paaugliška, bet patiko. pati kadaise taip rašiau, tai labai pažįstama.

nepaprastai atvirai tu čia.

patarčiau paieškoti įvairesnių sinonimų kai kuriems žodžiams, kurie gana dažnai ir, atrodytų, be reikalo kartojasi.

labai patiko šitos dvi eilutės:

vienatvė po tavo oda
vienatvė tai tavo oda

ir šiaip iš visų šitas turbūt labiausiai. ačiū, kad dalinies.
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Esmeralda Aukso Gija Rugpjūčio 28, 2020, 08:55:23 am
Tyla

Tyloje tu esi
Ir grimsti į tamsą.
Akys merkiasi,
Bet išgirsti garsą.

Tai tylos garsas,
Virpa ausyse...
Tai lyg trapus balsas,
Kuris skamba, širdyse.

Atrodo, tyla,
Tai niekas.
O niekas,
Tai tyla.

Atrodo sapne jau gyveni,
Bet pabundi
Ir supranti,
Kad realybėje tik miegi.

Kodėl Tyla,
Tokia lengvai suprantama?
O triukšmas,
Taip sunkiai pakeliamas?

Bėgant laukais.
Tyloje, net kumeliuko kanopos,
Daužosi begarsiais varpais.
O karčiai, triukšmauja kaip  bangos.

Telieka manyti, kad viskas kas yra tylu,
Triukšminga.
O viskas kas yra triukšminga,
Širdies gilumoje labai labai tylu.
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Mayra Llewellyn Rugsėjo 12, 2020, 08:36:34 pm
Naktis tamsi,
Naktis juoda.
Kai einu į tūliką,
Kojas laižo rasa.

#pirmokolygiopoezija
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Laura Brack Zurita Gruodžio 11, 2020, 01:17:29 pm
People think I go insane,
People say I'm crazy.
I actually feel sorry.
Their opinion means nothing.

A lot of times I hear around me,
Saying that I'm foolish.
The only thing that I can say,
Is just knock of me.

Every time I have to tell them,
That you don't want me going mad.
They never listen and then they whine,
Because they saw the dark side of mine.
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Laura Brack Zurita Gruodžio 11, 2020, 06:16:04 pm
I walk down the street,
everybody is staring at me.
I meet my friends,
And they are looking weirdly at me.
Anxiety level goes through the roof,
They are talking to me, but I stay silent until,
One of them shouts as loud as he could.
Anxiety hides and anger issues come through,
I grab his hair and pull him down to the side.
The others are shook and start to hide,
But that is worthless, I'll still gonna find them.
I can admit that I have a lot of problems,
but without them, Laura wouldn't be Laura.




Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Laura Brack Zurita Gruodžio 15, 2020, 05:01:31 pm
Have you ever realized,
That listening to music hits different when your sad?
When you're happy you just vibe,
Sing along and look like star.
But when your sad you don't just vibe,
You live that song, you fell inside.
Lyrics also don't fell the same,
They hit different and that's Okay.
It looks like they hide a different meaning,
That comes outside when you're about to cry.
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Evelina Džonson Kovo 16, 2021, 01:17:47 pm
                      Ruduo         

Kai dainą sau čiulbėjo paukščiai,
Kai medžiai stovi pasipuoše,
Kai pės vis srauniau jos teka
Ateina margas rudenėlis.

Kai saulė paskutinė metuos
Raudonai spindi danguje,
Galvoju aš - kokia diena!
Kai lapai krenta uosio.

Jei būčiau paukštis tai laukuos,
Skraidyčiau dieną, naktį.
Kol rudenėlis nelauktai
Į žiemą sau panirtu.

Jei būčiau kiškis ilgaausis,
Šokuočiau per laukus, per pievas.
Maitinčiau savo jauniklius
Didžiausiu derliaus svietu.

Jei būčiau aš meška tingale,
Aš netingėčiau, Kas taip gali?!
Aš eičiau į miškus tankiuosius,
Kur rinkčiau gervuoges ir medų.

O, jei kas nors paklaustu:
- Kuo rudenį tu myli?
Aš atsakyčiau kas galvoj:
- Paklausk savęs viruti.

Ir kai ruduo jau pasibaigs,
Žiema ateis šaltoji.
Nebus matys nei pievų, nei laukų,
Tik baltos sniego pusnis.
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Evelina Džonson Kovo 16, 2021, 01:38:55 pm
                  Lašai

Ar ašaros, ar tai lašai,
Pakalusiu aš savęs.
Liūdėsiu aš jei ašaros.
O, jei lietus tai džiaugsiuos.

Jei ašaros aš jas nuplausiu,
Tos jūros, tos suriosios vandeny.
Jei tai lietus į delną rinksiu,
Poto į šulinį išpilsiu.

Tą dieną kai lašai vis krito,
Tą dieną kai lašai sukrito,
Tą dieną aš tau pasakysiu:
- Lašai nustojo krite...




                  Magija

Magija tai mažas bokštas,
Kuris tik laukia pripažinimo.
Ir jei tu jo nebepaleisi,
Tai neįšvysi daugiau jos.

Ji turi spalvą, galbūt jausmą,
Ji turi formą magiška.
Jei tu pauostisi - kvepės,
Skaniausiu tau aromatu.

Bet jai tu ja paleisi,
Laukuos kurių niekas nežino,
Tai bus klaiku, labai klaiku,
Gyvenimą pamesi.

Nors keista, bet saulė sušvies,
Tik pralaimėjimo kelį,
o magija nebepadės,
nes būsi ja pamiršes.

Nors kaip bebūtu tai baisu,
Pasaulis keičias ir magijos nelieka.
Jei viskas bus jau pasikeite
Ir nebebus tausoti magijos,

Ji pati sau iškeliaus,
Pasaulesna kituos.
O, žmonės ja pamiršti spės
Per dieną ar per naktį.

Ir nuo tada dienos aptems,
O, naktys bus geltonos.
Ir viskas nuo tada jau pasikeis,
Nes magijos neegzistuos.
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Evelina Džonson Kovo 21, 2021, 08:27:50 pm
                   Svajonė

Tą dieną kai svajojau aš,
Tą dieną kai saulė pakilo,
Tą dieną supratau gerai:
Nebus ramių dienų.

Kai aš svajonę susikūriau,
Kai šis pasaulis jau prašvito,
Tą dieną aš iš tūkstančio dienų
Prisiminiau tik vieną.

Ir ta diena svajonės ji pilna,
Pūriųjų debesų, žaliūjų tų žolių,
Gėlių ir pievų ji pilna,
Svajonės ta diena.

Kai miško medžiai ošė tankiai,
Kai žolė ėmė sirpt laukuos,
Tą dieną aš galvojau tai:
- Svajonės išsipildys!

Bet kitą dieną lietus prapliupo.
Riedėjo vietoj ašarų manį.
Tą dieną aš ėmiau ir pagalvojau:
- Kokia viltis, visą dvejonė.

Tik dešimt metų bepraėjus,
Aš supratau tik vieną.
Buvau aš neteisi tą laiką,
Dabar praėjo tas ruduo.

Ir vėl saulė dangun pakilo,
Ir vėl per pievas nelauktai,
Pavasario pražydo gėlės
Ir aš atrodo uoščiau amžinai.
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Esmeralda Aukso Gija Liepos 18, 2021, 08:55:18 am
ŽMOGUS

Tai yra išskirtinė būtybė.
Juose yra ir magijos kruopelytė.
Aš esu taip pat žmogus.
Su jausmais, esi šiltas ir jaukus.
Be jų - šaltas ir nykus.
Kai ateini į pasaulį, viskas auja.
Kai išeini iš jo, tampi lengvas.
Toks svetimas buvusiems namams.
O, koks keistas jausmas, tarsi kvapas, miegas, džiaugsmas...
Viskas vieame, jau perpildytame maiše.
Gartais būnam godūs ir pavojingi, kaip gerai galąstas kardas.
Bet, kai atsiskleidžia širdelė, mūsų krūtinėje kažkas šviečia, kaip žibintas.
Net kai liūdna, neužgesta...
Oi, kaip šilta, atrodo, net pati juodžiausia tamsa, visai nebaisi.
Nors... be toryškaus žibinto, net ir paprastoje tamsoje, gali įklimt giliai.

IŠRINKTASIS

Karys mūšius laimėdavo,
Taryboje gerus sprendimus priimdavo,
Širdis nei vienos dėmės neturėjo.
Tad žmonės jį karaliumi išrinko,
Bet protas jam užtemo,
Vos tik aukso karūna prigludo.
Nuo tada jis tik turtu ir tetroško.
Karu aukos vis krito,
Šeimos netekdavo dar vieno nario.
Ir visa tauta apniuko,
Netgi saulė nusisuko.
Baigės amžius aukso,
Nes karalius godus patapo
Ir nuvirto jis nuo sosto.
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Nike Maskvel Rugsėjo 03, 2022, 09:25:34 am
Pragaro nulieta

Ugnis karšta,
Aš velnio rankoj.
Ką aš padariau?
Kaip man pasitaisyti?

Velnias pažiūri
Man į akis,
Ir sako:
-Tu to pataisyt negali

Man daros jau karštą,
Nuo lavos karštos.
Ką aš padariau?
Kaip man pasitaisyti?

Lavos lašas,
Nukrito ant rankos.
Ką man daryti?!
Jug pabaiga čia...
Antraštė: Ats: Poezija
Parašė: Amira Martin Lapkričio 05, 2023, 12:02:46 pm
Pavasaris

Pirmi pavasario žiedai pradėjo žysti,
Sniegu laukai nušvitę temti.
„Pavasaris!“ sušuko paukščiai,
„Pavasaris“ pritarė meškos,
Tik busdamos iš žiemos miego.

Tas senas gandras, anksti parskridęs,
Snapu badojo sau plunksnas.
Apžilęs senis su lazda, per tvartą stipriai tvojo.
„Pabuskit“ suriaumojo ir vartus atitvėrė.