Hogvartsas.LT

Magiški pokalbiai => Rašytojų būrelis => Apie viską => Istorijų archyvas => Temą pradėjo: Džeinė Meko Liepos 06, 2016, 09:26:21 pm

Antraštė: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Džeinė Meko Liepos 06, 2016, 09:26:21 pm
Įkeliu prologą, jei jums patiks, įkelsiu dar ^^ o šiaip šita ir daugiau mano istorijų yra mano wattpade @-kaciukas-


Prologas
"Hazel ir Heidės vaikų namai" stovėjo netoli Kings Kroso stoties. Tai buvo nedidelis, bjaurus pilkas pastatas, kuris mieste stovėjo teršdamas visą vaizdą it koks šiukšlių konteineris. Ta menka lūšna stovėjo didelių bendrabučių šėšėlyje, jos kone nesimatė. Ir gerai, nes paprasti žmonės ir taip negalėjo jos pamatyti. Tai buvo burtininkų vaikų namai.
Lijo. Pylė kaip iš kibiro. Buvo tamsu-jau gerokai po vidurnakčio. Vieniša figūra staiga pasirodė bėganti gatve, apsigobusi juodu apsiaustu ir rankose nešanti ryšulį. Pribėgusi prie vaikų namų moteris skubiai pabeldė į duris ir nuolat baimingai žvalgėsi per petį, kitoje rankoje, kurios nesvėrė ryšulys, spausdama savo burtų lazdelę. Durys prasivėrė ir atsirado šviesos ruožas, krentantis ant atėjusios moters.
-Ką jūs sau galvojat, vidury nakt...-moteriškės niurzgėjimus nutraukė permirkusi moteris, nusiimdama sulytą gobtuvą.
Duris atidariusi storoji moteriškė suriko ir puolė moteriai po kojomis.
-Ne, ne, prašau, nežudykite! Padarysiu viską! Viską!-sukūkčiojo parkritusi moteriškė.
-Tylėk ir stokis,-sušnypštė Belatriks.-jei darysi viską, ką sakau, gyvensi.
-Taip, taip...-paknupstom atsistojo moteriškė.
-Kuo tu vardu?
-Hazel, maloningoji pania, Hazel...-suaimanavo storoji moteriškė.
-Taigi, klausyk, Hazel. Tu ir tavo sesuo Heidė saugosite šitą vaiką. Neleisite niekam jo užmušti. Niekam. Ir man nesvarbu, iš jos gali šaipytis, jūs galite jos nekęsti, tačiau saugumą jai tu garantuosi. Ir iki tol, kol Tamsos Valdovas gyvuos, apie šio vaiko egzistavimą už šio pastato sienų neturi girdėtis nei žodžio. Ir jei bent vieno dalyko nesilaikysite, jums galas. Ar aišku,-sušnypštė Belatriks ir nukreipė savo burtų lazdelę moteriškei po kaklu.
-Taip, taip, panele, taip, ak,-suverkšleno Hazel ir įsispoksojo į lazdelę, vis dar grasinančią jai.
Lestreindž akimirką dar žvelgė storulei į akis, tada nuleido lazdelę.
-Labai gerai.
Ji padavė vaikų namų valdytojai ryšulėlį su kūdikiu. Hazel atsargiai jį paėmė. Mirties valgytojai pro akis neprasprūdo, kad moters žvilgsnis pažvelgus į mergaitę buvo pilnas baimės su pasibjaurėjimu. Belatriks paskutinį kartą pažvelgė į savo vaiką ir prieš išeidamas dar pasakė:
-Jos vardas Džeinė Meko.
Tada užtrenkė duris ir vėl išėjo į lietų. Vis tolo gatve, kol pagaliau jos jau nebuvo matyti.
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: George Smith Liepos 08, 2016, 04:36:10 pm
Ar čia tavo veikėjos priešistorė, ar šiaip judvi bendravardi?
Beje, kuriais laikais čia vyksta veiksmas? Prieš Hario gimimą ar po?
Apie pačią istoriją nelabai ką galiu pasakyti, mat dar tik prologas, bet tikiuosi sulaukti daugiau.
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Džeinė Meko Liepos 08, 2016, 06:27:16 pm
Veikėjų praeitis kitokia, tačiau jos vienodai atrodo, jų charakteris toks pats.

1 skyrius(kelionė į Hogvartsą)

Rugsėjo pirmosios ankstyvą rytą visi Džeinės daiktai jau buvo supakuoti ir sudėti į seną, juodą nutriušusį lagaminą, kurio kvapas buvo toks, tarytum jame buvo nudvėsusi žiurkė. Motinai mirus, visas Lestreindžų šeimos turtas buvo konfiskuotas, tad mergaitė liko be menkiausio knuto. Tad visi daiktai, reikalingi mokyklai, buvo perkami iš magijos ministerijos teikiamos pašalpos, ir iš visokių padėvėtų daiktų parduotuvių. O apie kokį nors naminį gyvūnėlį-kad ir pelėdžiukę, katę ar rupūžę-net negalėjo būti kalbos. Hazel ir Heidė kaip tik įmanydamos stengdavosi apsunkinti Džeinei gyvenimą. Visų pirma, Lestreindž mirus, jos kiekvienam sutiktam žmogui pasakojo apie tai, kaip Belatriks buvo atėjusi ir prigrąsinusi saugoti tą jų žodžiais bjaurią mergiščią. O ir viešnagės Hogvartse vaikų namų seserys nenorėjo padaryti Džeinei malonios-prie visų jos drabužių prisiuvo ne tik jos vardą, bet ir kai ką pridėjo... Džeinė Meko/Lestreindž sidabriniais siūlais žibėjo ant visų apsiaustų. Į gatvę Hazel ir Heidė mergaitės neišmetė tik todėl, kad tai prieštarautų magijos ministerijos nustatytoms taisyklėms.
Džeinė išėjo pro duris, sunkiai nulaikydama sunkų, vos besilaikantį ant suklerusių ratukų varganą lagaminėlį. Durys už jos buvo iškarto užtrenktos ir užrakintos. Niekas tikrai nelaukė jos čia sugryžtant. Mergaitė pažvelgė į balą, telkšinčią po kojomis, ir išvydo liekną juodaplaukę vienuolikmetę mergaitę, žvelgiančią savo liūdnomis žaliomis akimis. Na, šį kartą ji bent jau turėjo šansą pritapti...
Juodi mergaitės batai kaukšėjo ant šlapio Londono šaligatvio, kai ji bėgo link Kings Kroso stoties. Kone išaugta juoda suknelė, vos siekianti kelius, plaikstėsi šaltame vėjyje, Džeinė nenorėjo pavėluoti į traukinį. Buvo likusios penkios minutės. Laimei, stotis buvo visai netoli prieglaudos, kuriame užaugo juodaplaukė. Atėjusi nesunkiai rado 9 3/4 peroną-visi vaikai prieglaudoje tik ir dūzgė apie jį ir Hogvartsą. Praėjusi pro sieną Džeinė apsižvalgė ir krūptelėjo, pro šalį praskridus klykaujančiai pelėdai ir vaikui, mėginančiam ją sugauti. Juodasis Hogvartso ekspresas jau stovėjo laukdamas naujųjų mokinių, ir turėjo išvažiuoti jau po minutėlės. Džeinė čiupo savo lagaminą ir įbėgo pro traukinio duris-ir vos po kelių sekundžių jos užstrenkė, palikdamos berniuką su pelėda žliumbiantį, parkritusį ant traukinio vėžių. Mergaitė nuskubėjo susirasti tuščios kupė. Deja, tokios jai rasti nepavyko, tad teko belstis į kupė, kurioje sėdėjo vienui vienintelė šviesiaplaukė mergaitė.
-Ar galima prisėsti?-pasiteiravo jos Džeinė.
Mergaitei linktelėjus, ji įėjo į kupė ir uždariusi duris atsisėdo prie lango. Juodaplaukė įsispoksojo į pro šalį lekiančius medžius, upes... Kartą ji net galėjo prisiekti įvydusi kažką panašaus į tolumoje skrendantį slibiną.
-Aš Gabriella. Kuo tu vardu?-iš apmąstymų mergaitę pažadino šviesiaplaukė.
-Džeinė. Džeinė Meko,-apie savo motinos pavardę, kai buvo yra išprotėjusi žudikė, paprastai neprasitariama.
-Į kokį koledžą nori patekti?-pasidomėjo Gabriella.
-Nežinau...-tik Džeinė jau žinojo, kur pateks.-o tu?
-Net neįsivaizduoju,-nusijuokė.
Abi mergaitės vėl nutilo. Gal dėl Džeinės baimės, gal dėl traukinio greičio netrukus atėję prefektai pranešė, kad liko dešimt minučių ir reikia persirengti Hogvartso mokyklos uniformą. Mergaitės tą ir padarė, tačiau Džeinei niekaip nesisekė plaukais uždengti tą bjaurią, šviečiančią sidabrinę Lestreindž.
-Belatriks?.. Belatriks Lestreindž?-pastebėjusi paklausė Gabriella.
-Mhm,-nepatogiai pasijutusi numykė Džeinė.
Laimei, traukinys sustojo, sutrukdydamas Gabriellai dar daugiau iškamantinėti. Abi mergaitės netrukus buvo išskirtos minios, plūstančios prie ežero valtelių, tačiau kreivų žvilgsnių į pavardę Džeinei nepavyko išvengti.
...
laukiu komentarų :33
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Jamison NightWalker Liepos 08, 2016, 08:21:07 pm
Skaičiau per Wattpad'ą, bet niekada nenusibosta :8
Šaunuolė! Tu tikrai turi talentą rašyti...
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Melisa Arin Liepos 08, 2016, 10:04:26 pm
Jasss, ir man labai patinka ^^
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Džeinė Meko Liepos 09, 2016, 12:13:35 am
Dėkui labaiii :33

2 skyrius(Paskirstymas)
Pagaliau visi pirmakursiai buvo nuolukdyti ežeru į Hogvartsą ir nuvesti prie didžiųjų laiptų prie Didžiosios salės-ten juos pasitiko į trečią dešimtį jau įžengęs, aukštas, tamsiaplaukis mokytojas- jam prabilus paaiškėjo kas jis toks.
-Sveiki, pirmakursiai. Esu George Simth, šiais metais jums dėstysiu Herbologiją-taip pas esu Grifų gūžtos koledžo vadovas,-visus nužvelgęs tarė burtininkas.
Žinot tuos žmones, į kuriuos vos pažvelgęs gali patebėti, kad jis visiškas "gerietis"? George Smith buvo būtent toks.
-Dabar eisime į salę, ir po kepurės dainos jus kvies abėcėlės eiga prie paskirstymo kepurės ir jus paskirs į koledžus,-paaiškino herbologijos profesorius.-kol kas tai viskas. Tikiuosi, su kai kuriais susitiksime mano koledže.
Nusišypsojęs jis atidarė duris į Didžiąją salę ir dauguma mokinių aiktelėjo, išvydę įspūdingo dydžio ir grožio patalpą su "tikro dangaus" skliautu. Akimirką susižavėjimas net nustelbė Džeinės kylantį susijaudinimą, ir ji suspaudė šalia buvusios Gabriellos ranką taip, kad ji aktelėjo. Sumurmėjusi atsiprašymą juodaplaukė pajuto viską užpildančią ir užvaldančią baimę. Mergaitė paėmė galiuką savo juodų plaukų ir susijaudinusi krimstelėjo. Ir būtent tada uždainavo ne kas kita, bet kepurė, padėta ant kėdės salės priekyje:
Gyveno kartą keturi draugai,
Jie svarstė planą jau senai.
Jų planas buvo mokykla šita-
Iškilusi didybe savo visa.
Sukūrė koledžus magai-
Kad nesusipratimų būtų mažai.
Grifų gūžtoj renkasi drąsuoliai,
O varnanagėj- protinguoliai.
Klastūnyne renkasi klastingi
O švilpynėj-draugiški, nerimastingi.
Sėsk, tu mokiny, mielasai,
Užsidėk mane tu drąsiai.
Nebijok tu to sprendimo-
Vis vien neliksi tu be nieko.
Ar tu grifas, ar klastuolis,
Švilpis, varnanagis-
Nesvarbu kur tu papulsi,
Visad laukiamas tu būsi.
Hogvartse visi atras
Savo vietą ir dainas!
Baigusi savo dainą kepurė kiek kraupokai apžvelgė naujuosius mokinius ir staiga sukliko, visus išgąsdindama:
-AMELIA SMITH!
Visa drebėdama mergaičiukė, stovėjusi gale, priėjo prie kepurės ir aiškiai bijodama užsidėjo paskirstymo kepurę ant galvos.
-VARNANAGĖ!-po sekundėlės sukliko kepurė.
Varnanagiečiai, kaip ir dera protinguoliams, ramiai paplojo ir šiltai pasveikino naujokę. Toliau ėjusių mokinių vardų Džeinė net nesiklausė, nes bandė kažkaip nuraminti tą viduje besiblaškantį iš baimės paukštį. Ko gero, stovėjo taip sustingusi kelias minutes, kai Gabriella kumštelėjo jai į petį ir sušnabždėjo:
-Tuoj bus tavo eilė!
Ir tikrai- tuoj po Emilios Arcane(Klastūnynas) kepurė sukliko:
-DŽEINĖ MEKO LESTREINDŽ!
Žinoma, išgirdusi šią pavardę, salė nutilo. Giliai įkvėpusi ir stipriai suspaudusi lūpas mergaitė nuėjo ir užsidėjo paskirstymo kepurę ant galvos. Ir nutiko tai, ko Džeinė jau tikrai nesitikėjo- kepurė prabilo jos mintyse!
-Taaaaigi... Lestreindž, ar ne?.. Ar tu būsi atsigimusi į mamą?.. Tavo motina irgi nebuvo visiška klastuolė. O tavyje yra drąsos... Tau rūpi kiti žmonės, jų nuomonė... Esi protinga... Bet, mieloji... Visgi tu esi miela, maža melagė. Aha. Kaip iš to žiobariška serialo.
-KLASTŪNYNAS!-sukliko kepurė.
Varnanagiai sutiko savo naujokus santūriai. Švilpiniukai-yoač draugiškai. Grifai- audringai šukaudami. Huh. O Klastūnynas buvo tarytum laukinių gauja. Nuo jų net salė griaudėjo. Ir žinot ką?.. Džeinė nenusiminė, patekusi į Klastūnyną. Pasijuto... Kažkaip savitai atsisėdusi prie tų visų klastuolių, tapšnojančių jai petį, besikvatojančių ir bandančių nuolatos įrodyti savo tiesą. O kai ir Gabriella prisėdo šalia jos švytinčiu veidu-irgi patekusi į Klastūnyną-tada jau nebeliko nė lašelis širdgėlos.
...
Huh. Taigi. Paskirstymas. Čia turbūt sunkiausias dalykas kokį rašiau, nes dainą irgi kūriau pati :D patiko šitas skyrius? ^^
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Somin Ishii Liepos 09, 2016, 12:50:28 am
Tai aišku. Džeine, mieloji, turi puikius talentus. Nepakartojamai pieši, nuostabiai įdomiai ir užkabinančiai rašai istorijas. Kuo toliau, tuo įdomiau. Neprarask šių dalykų.  ;)
                                    ***
"Kay, baigiau savo pamokslą ir metas apie istoriją. Man buvo very nice, žiauriai patiko. Net pati norėčiau istorijoj pabūt :D
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Džeinė Meko Liepos 09, 2016, 01:06:51 am
Būtinai įkelsiu tave į naujus skyrius, jei norėsi :)

3 skyrius (koledžas)
...
Kai paskirstymas į koledžus baigėsi (Žanetė Vernon- švilpynė), atsistojo kalbėti mokyklos direktorė Arwen Evenstar. Tai buvo gal daugiausia keturiasdešimties metų daili moteris, kurios akys spinduliavo gyvibingumu ir išmintimi.
-Sveiki, mokiniai,-nusišypsojo direktorė.-sveikinu sėkmingai atvykus į Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklą, tikiuosi, praleidome vasarą linksmai. Prieš vaišes ar norėjau priminti jums keletą taisyklių: jokiais būdais neikite į Uždraustąjį mišką. Ne veltui jis taip pavadintas-ten jums grėstų rimtas pavojus gyvybei. Į Uždraustąjį skyrių koją gali kelti tik septinto kurso mokiniai. Be leidimų į Kiauliasodį vykti negalima. Ir dažniausiai pažeidžiama taisyklė-niekada neikite iš savo kambario naktį. Pagavę mokytojai baus negailestingai- po minus dvidešimt taškų iš nusikaltusiojo,-surimtėjo direktorė Evenstar.-tikiuosi, nenusižengsite šioms taisyklėms. Na, o dabar-skanaus!
Arwen du kartus suplojo rankomis ir ant stalo atsirado netikėtos vaišės-stalai lūžo nuo keptos kiaulienos, lašišos, sušių, vištos sparnelių, moliūgų sulčių... Tikriausiai net nepajėgtumėte įsivaizduoti, kaip visa tai atrodė nuostabu Džeinei, paleidusi ai vaikystę Hazel ir Heidės vaikų namuose, kuriuose reikėdavo naktį eiti miegoti kartais ir visai tuščiu skrandžiu... Tad mergaitė nusprendė dabar atsigriebti-kimšo tiek, kiek tik pajėgė, ir šypsojosi, girdėdama klastuolių juoką aplink. Viskas buvo linksma, kai netikėtai šalia jų nusileido Klastūnyno vaiduoklis Kruvinasis Baronas. Visas apsitaškęs krauju, paklaikusiomis akimis... Taip, tikriausiai galite įsivaizduoti, kaip jautėsi pirmakursiai, pirmą kartą išvydę šią šmėklą.
-HAHAHahhh naujokėliai! Šaunu! Šviežias kraujas!-kraupiai nusikvatojo Baronas ir nusklendė gąsdinti kitų pirmakursių.
Vaišėms pasibaigus, vienas iš septintakursių klastuolių atsistojo. Ant šviesiaplaukio apsiausto Džeinė perskaitė vardą ir pavardę: Liucijus Kampinis.
-Visi berniukai pirmakursiai klastuoliai paskui mane! Mergaites į jų kambarį palydės Klara.
Netoli Džeinės sėdėjusi mergina ryškiai mėlynos spalvos plaukais atsistojo ir pamojo eiti joms paskui ją. Visos pirmakursės klastuolės nulipo paskui ją į požemius, pasukus dešinėn priėjo didžiulę akmeninę kobrą.
-Taigi, šią savaitę slaptažodis yra "hidros kraujas". Nepamirškit, nes bus bėdos,-pasakė mėlynplaukė prefektė.
Jai pasakius slaptažodį, kobrą sumirksėjo, pažvelgė į jas akmeninėmis savo akimis, sušnypštė ir šiek tiek pašliaužė tolyn, atidengdama angą į Klastūnyno mergaičių kambarį. Vieninteliai Klastūnyno kambariai buvo po žeme-visų kitų koledžų bokštuose. Tad ir sienos buvo akmeninės, ir tai suteikė patalpai šaltumo ir paslaptingumo... Kambarys buvo labai gražus, pastatyta apie trisdešimt lovų-visos jos su baldakymu su Klastūnyno herbu. Kampe stovėjo didelis židinys ir keletas žalių fotelių, tačiau jie dažniausiai buvo nenaudojami-visi rinkosi bendrajame koledžo kambaryje.
Džeinės senas, juodas nutriušęs lagaminėlis jau buvo padėtas ant vienos iš lovų kampe, o ant šalia esančios lovos buvo ir Gabriellos daiktai. Nusipraususi ir apsirengusi pižama juodaplaukė tiesiog palinkėjo visoms labos nakties ir griuvo į lovą, užmigo beveik iš karto.
...
Tikiuosi, patiko! :) laukiu nuomonių, pasiūlymų.
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Džeinė Meko Liepos 15, 2016, 01:13:16 pm
4 skyrius (nedidelis išbandymas)
...
Džeinė staigiai prabudo besidaužančia širdimi-ir nenuostabu, jog taip nutiko. Ji buvo išversta iš lovos. Aplink šūkavo ir vis dar miegančias merginas purtė kelios septintakursės klastuolės. Prie Džeinės palinko ir padėjo atsistoti ta pati mėlynplaukė prefektė, lydėjusi jas čionai-Klara Harison.
-Nagi, greičiau! Paskubėk, turi penkias minutes apsirengti normaliais drabužiais ir ateiti, nes išeisime be tavęs!-paragino mėlynplaukė pirmakursę.
Džeinė apsimiegojusi pasitrynė akis ir suniurzgė:
-Kur išeisite? Kur mes einame?
Klara išsišiepė.
-Į Krikštynas. Uždraustajame miške. Nagi, apsirenk greičiau!
Nieko nespėjusi paklausinėti Džeinė buvo įstumta į vonią apsirengti, tad taip ir padarė- apsivilko paprastus džinsus, juodus martins batelius ir juodą džiamperį su užrašu: "I can't stop watching youtubers". Ne, rimtai. Vieno dalyko ji jau pradėjo ilgėtis. Interneto. Atsidususi mergina susišukavo savo ilgus juodus plaukus ir perliejusi veidą šaltu vandeniu-taip bandydama išsibudinti-klastuolė išėjo iš vonios ir pamatė, kad visi jau išeidinėja pro duris, tad paskubėjo ir nubėgo paskui kitas Klastūnyne besimokančias mergaites. Durims už jų užsitrenkus, koridoriuje stojo mirtina tyla. Niekas nedrįso ištarti nė žodžio bijodami, kad kas nors jų neišgirstų. Klara įžiebė savo lazdelę ir pamojo sekti paskui ją. Nuo lazdelės šviesos ant akmeninių tunelio sienų krito melsvi atspindžiai. Tyliai beslenkant koridoriais, Džeinė akimis sunerimusi susirado Gabriellą-ši ėjo vos už kelių žingsnių nuo juodaplaukės-ir nervingai šyptelėjo. Rudaplaukė jai atsakė tuo pačiu. Vis dėl to Džeinės baimę širdyje nustelbė didžiulis kiekis adrenalino ir malonaus jaudulio, nuo kurio netgi šiurpuliukai per visą kūną bėgiojo.
Netrukus jos jau buvo kieme. Keista, tačiau kaip ir niekas jų neprigavo. Apie trisdešimt mergaičių tiesiog sėlino Uždraustojo miško link Rugsėjo 1-osios naktį, ir niekas nė nesumanė patikrinti koridorių. Huh. Ūmai Klara pasileido bėgti Uždraustojo miško link, vos tik išėjus iš kiemo. Visos pirmakursės pasileido paskui ją-nors Klara ir buvo žymiai greitesnė, tačiau niekas jų ir šį kartą nepamatė. Ir vos tik joms pasiekus mišką, Klara su kitomis septintakursėmis pradingo. Tiesiog... išnyko.
-Na ir keistas sapnas,-pastebėjo kažkokia mažytė į lapę panaši mergiotė.
Staiga iš kažkur kairėje esančių krūmų pasigirdo vilko staugimas. Pirmakursės spiegdamos, kai kurios netgi žliumbiančios pasileido dešinėn, gilyn į mišką. Bėgant aštrios medžių šakelės ir lapai draskė Džeinės rankas ir skruostus. Kažkur netoliese ji išvydo kažkokią šviesą, ir pasileido jos link. Staiga iš kažkur iššoko didžiulis, tamsus pavidalas ir parvertė juodaplaukę su Gabriella ant žemės. Pasirodo, tai buvo didelis, tamsus ir pavojingas vilkas. Karšligiškai bandydama išsigelbėti Džeinė griebė po ranka pasitaikiusį pagalį ir iš visų jėgų vožė tam padarui per galvą. Ji inkšdamas trumpam pasitraukė ir to užteko, Kad Gabriella ir Džeinė galėtų išsilaisvinti ir nubėgau prie tos šviesos, buvusios netoliese. Pasirodo, tai buvo laužas. O prie jo sėdėjo... Besikvatojantys ir delnais besimušantys klastuoliai, o tarp jų ir Klara su tomis jas iki miško atlydėjusiomis klastuolėmis, taip pat ir pirmakursiais berniukais klastuoliais.

//////////////////////////
Honestly, turbūt pati neįdomiausia MVD dalis :D bet toliau bus įdomiau ^^
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Somin Ishii Liepos 31, 2016, 11:08:58 pm
Labai įdomu. Ir tikrai noriu būt istorijoj ^^
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Džeinė Meko Rugpjūčio 05, 2016, 02:40:56 pm
6 skyrius (dienos pradžia)
Žiobarų pasaulyje žmonės atsikelia nuo čirškiančio žadintuvo. Na, o burtininkų pasaulyje viskas kitaip. Džeinė vos neiškrito iš lovos, kai šeštą valandą ryto pasigirdo šaižus klyksmas. Besidaužančia širdimi ji išsiropštė ant lovos, kaip ir visos kitos mergaitės, ir apsižvalgė, ieškodama garso šaltinio. Iš pradžių klastuolės neišvydo nieko, tik staiga Gabriella bakstelėjo Džeinę ir parodė į ant sienos kabantį didelį paveikslą. Ten buvo nutapytas gal aštuoniasdešimtmetės moters portretas. Jos plaukai buvo visiškai balti, kone tokios pačios spalvos kaip senės oda, o sudžiūvęs ir susenęs jos kūnas buvo įspraustas į jai visiškai netinkančią puošnią žalią suknelę. Matyt, ta ragana ir buvo to jas pažadinusio šaižaus garso šaltinis. Senė paveiksle piktai atsikrenkštė ir įsmeigė savo juodas vanagiškas akis į klastuoles, susiraukusi ir laukdama kol visos į ją atsisuks.
-Kaip ir praitais metais, matosi kad nieko gero. Na ir jaunimas... Šunims tokias sušert, o ne į grynakraujų stipriausių raganių koledžą leist,-šaižiu, gergždinčiu balsu subambėjo senė.
-Kas jūs tokia?-paklausė Jekaterina.
Ragana, aiškiai nepatenkinta, kad mergaitės jos nepažįsta, sunėrė rankas ant kaulėtos krūtinės.
-Aš esu Ravena Kumpanosė. Didžioji septyniolikto amžiaus burtininkė, geriausia eliksyrų maišytoja! Aš išradau felix felicis! Tačiau jūs, parazitai, neatpažintumėt gero mago net jei jis tiesiai prieš jus sukurtų išminties akmenį,-subambėjo paveiksle nutapyta moteris.-kvailės, nemokšos...
Ji nesustojo ten. Įžeidinėjimai vis plūdo iš jos burnos, buvo aiškiai įžeistas senės autoritetas. Po poros minučių Kumpanosė visa išraudusi nutilo, neaišku nuo ko-ar pritrūkusi įžeidžiamų žodelių, ar pritrūkusi kvapo. Mergaitės sutrikusios stovėjo viduryje kambario, žvelgdamos į bambeklę, aiškiai nežinodamos kaip reaguoti-jos ką tik susipažino su viena žymiausių burtininkių, tačiau kita vertus, ragana tikriausiai buvo viena bjauriausių žmonių pasaulyje.
Vis dar atgaudinėdama kvapą Kumpanosė metė žudantį žvilsnį mokinių link ir sukliko:
-KO JŪS DAR LAUKIAT, PADUGNĖS?! JŪS JAU TURĖJOTE BŪTI DIDŽIOJOJE SALĖJE IR VALGYTI PUSRYČIUS!
Na, tai paskatino klastuoles paskubėti.
...
Po kiek laiko Džeinė patraukė Didžiosios salės link kartu su Gabriella. Uniformos buvo duslios ir graužė odą, tikrai ne pats patogiausias apdaras. O ir labai dailiai neatrodė. Tačiau Gabriellos, atrodo, tai nė kiek netrikdė.
-Įdomu, kokie bus mokytojai? Negaliu sulaukti skraidymo pamokos! Nejaugi tau nė kiek ne smalsu, Džeine?-džiugiai kalbėjo ji.
-Nežinau. Aš nelabai laukiu skraidymo... Man įdomiau kerėjimas, apsigynimas nuo juodosios magijos arba magiškųjų gyvūnų priežiūra,-numykė juodaplaukė.
Ne. Aistros lipti ant šluotos ji neturėjo. Laimei, netrukus jos priėjo Didžiąją salę, nes mergaičių pilvai jau grojo maršus. Kaip ir pirmąją dieną, stalai buvo suskirstyti į keturias eiles- klastuoliams, grifams, švilpiams ir varnams. Hogvartsas padarė nedidelę klaidą- Grifų ir klastuolių stalai buvo šalia. Tad praeinančios pro grifiukų stalus, Gabriella ir Džeinė neišvengė piktokų ir įtarių žvilgsnių. Tačiau žaliaakė per visus savo nepripažinimo metus jau buvo išmokusi jų nepaisyti, o Gabriellos, atrodo, jokie neigiami dalykai šiandien neveikė-ji tik šypsojosi ir kalbėjo.
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Fiona de Treebook Rugpjūčio 05, 2016, 04:08:50 pm
Aš iš Grifų, "sėdžiu" už Džeinės ir Gabriellos, gal mane įkištum į istoriją? Kaip Draką Smi rdžių  :D
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Džeinė Meko Rugpjūčio 05, 2016, 05:19:18 pm
Kad negaliu kaip Drako įkišt, nes jis jau miręs/labai senas :D
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Ginta Tauškalė Rugpjūčio 05, 2016, 06:42:35 pm
 Neturėdavau laiko skaityti, bet dabar per vieną kartą perskaičiau visas dalis ;) Labai patiko. ;) Būtų smagu jei mane "įdėtum" į istoriją :) Nebūtinai jau kitame skyriuje, bet jei prireiktų veikėjų labai norėčiau tarp jų būti ir aš :)
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Džeinė Meko Rugpjūčio 05, 2016, 07:03:17 pm
Mielai įdėsiu tave į naujas dalis :) čia senesnės, jau esu parašiusi kažkur 15/16 dalių :) smagu, kad patiko :33
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Fiona de Treebook Rugpjūčio 07, 2016, 02:31:27 pm
Istorija NUOSTABI!
Iš pradžių tai net nekreipiau dėmesio įtuos kurie rašo, bet o naujausia tema, tai viską perskaičiau ir LABAI patiko. Rašyk ir toliau!!!
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Ginta Tauškalė Rugpjūčio 07, 2016, 02:32:04 pm
Per wattpadą mačiau daug jau esi prirašiusi, kodėl čia nebekeli?
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Džeinė Meko Rugpjūčio 07, 2016, 03:28:15 pm
Awhhh dėkui, Urte :33
Ginta, keliu, keliu :D

7 skyrius (mėnulio charibė ir skraidymas)
Pavalgiusios merginos atsistojo ir nuėjo pirmosios pamokos link-tai buvo Herbologija. Jos pasuko į tvarkaraštyje nurodytą trečiąjį šiltnamį, kur jau stovėjo dauguma klastuolių ir grupelė švilpių. Herbologija pirmadieniais Švilpynės ir Klastūnyno mokiniams vyko kartu. Visiems mokiniams susirinkus į šiltnamį, netrukus pasirodė ir anksčiau matytas mielasis ir draugiškasis "tvarkdarys" mokytojas George Smith.
-Sveiki, švilpiai ir klastuoliai,-prabilo mokytojas.-aš esu George Smith ir šiais metais dėstysiu jums, pirmakursiams, herbologiją.Pirmakursiams tegaliu pasakyt, kad griežtas nesu, tačiau privalėsit dirbti, jei norėsit užsidirbti taškų. Taigi, pradedam.
  Šiandien sodinsime augalą pavadinimu, - jis iškėlė didelę delno dydžio sėklą, - mėnulio charibė. Gal kas galėtų pasakyt, kas tai per augalas ir kam jis naudojamas?
Jekaterina pakėlė ranką.
 - Galbūt jis užaugęs naudojamas įvairiuose eliksyruose, gydymui, - bandė spėti Klastuolė.
Mergaitei baigus kalbėti, kažkoks švilpis pakėlė ranką ir tarė:
-Kiek girdėjau, tai gydomasis augalas, labai gražus, turintis melsvus žiedus.
Profesorius patenkintas atsakymais linktelėjo.
-Abu esate savotiškai teisūs. Jekaterina, Nichol, abu savo koledžams uždirbate po penkis taškus. Augalas iš tikrųjų yra naudojamas gydomiesiems eliksyrams gaminti, tačiau sumaišytus su trupučiu slibino kraujo gali pavirsti baisiausiais nuodais. Charibė gali išaugti iki šešiasdešimties centimetrų, atpažįstama iš nuostabiai gražių didelių šešialapių žiedų, kurie dažniausiai būna bet kokio mėlynos atspalvio arba balti-iš jų ir gaminami eliksyrai. Gerai, susiskirstykite poromis ir pasiimkite po sėklą nuo stalo!
Džeinė susižvelgė su Gabriella. Žinoma, jos buvo poroje. Mergaitės paėmė nuo stalo didelę sėklą ir, mokytojui paaiškinus kaip, ją pasodino. Likusi pamokos dalis prabėgo be nuotykių, tik skaitant nuobodžią teoriją apie mėnulio charibę.
Skambučiui nuskambėjus mokiniai išėjo iš šiltnamio.
-Kokia dabar pamoka?-paklausė Džeinė Jekaterinos ir Gabriellos.
Jekaterina nušvito.
-Skraidymas ant šluotos! Pagaliau!-suplojo rankomis ji.
Gabriella jai pritarė ir, mergaitėms karštai diskutuojant apie kvidičą ir skraidymą, Džeinė ėjo šalia jų ir bandė nuraminti besidaužančią širdį. Ne tai, kad ji manytų jog kvidičas neįdomus-jis tikrai nuostabus ir pirmakursė juo žavėjosi, tiesiog mergaitė prisibijojo aukščio. Mergaitėms atėjus į didžiąją Hogvartso kvidičo aikštę ir belaukiant kitų klastuolių, Džeinė pastebėjo, kad netoliese būriuojasi grifai-matyt, pamoka vyks kartu su jais.
Kai visi susirinko, prieš juos iš dangaus ant šluotos atskrido ir padariusi kelias įspūdingas kilpas(vien nuo minties tokias daryti Džeinę supykino) nusileido ant žemės apie trisdešimt metų turinti atletiška trumpaplaukė blondinė.
-Sveiki visi! Aš esu Diana Karen, jums- profesorė Karen. Prieš pradedant skraidyti, noriu jums pasakyti keletą dalykų: pirma, būkit atsargūs, jei nenorite atsirasti mokyklos ligoninėje. Antra, nuo šios akimirkos per mano pamokas nepakęsiu nepaklusnumo. Vien todėl, kad mes lauke, nereiškia, kad galite tinginiauti ar išsidirbinėti. Trečia, nenusiminkite jei pirmą kartą nesiseks. Ne visi yra gimę būti kvidičininkais, ir netgi geriausiems ne visada sekasi pirmąją pamoką. Ketvirta, jei pajusite, kad nebevaldote savo šluotos, būtinai kvieskite pagalbos,-pasakė mokytoja.-o dabar...
Profesorė Karen mostelėjo lazdele ir kiekvienam mokiniui į rankas atskrido po šluotą. Nors ir senos, tačiau šluotos buvo gerai išsilaikiusios ir neįbrėžtos.
Džeinė giliai įkvėpė. Aplinkui vaikai džiūgavo, o ji tiesiog bandė nenualpti, prisiminusi mokytojos kilpas.
-Gerai, padėkite savo šluotas ant žemės!-perrėkė vėją profesorė.-tada ištieskite dešinę ranką virš jos ir susikaupę pasakykite: "op"! Šluota turėtų atskristi jums tiesiai į delną. Nesijaudinkite, jei nepavyks iš pirmų kartų.
Mokytoja pademonstravo, kaip tai daryti, ir aplinkui oras prisipildė garsių "op", mokiniams bandant kilstelti šluotą. Viskas skambėjo kaip žuvėdros iš animacinio filmuko "nemo".
Mergaitė giliai įkvėpė, iškėlė vos virpančią dešinę ranką virš šluotos ir sumikčiojo:
-O-op!
Šluota šiek tiek pasirideno į kairę, tačiau daugiau nieko neatsitiko.
-Op!-ryžtingiau pakartojo klastuolė.
Šluota dar pasirideno.
-OP!-jau šiek tiek susinervinusi ištarė ji.
Šluota pakilo gal per dešimt centimetrų nuo žemės, tačiau tada nukrito atgal.
-OP, TU KVAILAS DAIKTE, PAKILK PAGALIAU!
Džeinės nuostabai, šluota kuo gražiausiai pakilo jai į ranką. Matyt, supykusi ji iš tikrųjų panorėjo, kad šluota pakiltų ir viską greičiau baigtųsi. Tačiau prisiminusi, kad reiks ir skristi, klastuolės pirštai sudrebėjo. Tai iškart nutrynė šypseną jai nuo veido.
-Džeine, šaunuolė!-nusišypsojo Gabriella, tačiau iškart surimtėjo pamačiusi, kokia išbalusi yra draugė.-ar tu gerai jautiesi.
Džeinė tik linktelėjo, nenorėdama nieko sakyti ir išduoti drebančio balso.
-ŠAUNUOLIAI VISI, KURIEMS PAVYKO!-suriko profesorė.
Mokiniai susižvalgė ir nusišypsojo- daugumai buvo pavykę.
-DABAR BANDYSIME SKRISTI!
Iš Džeinės lūpų išsprūdo nedidelė dejonė. Mokytoja parodė, kaip apžergti šluotą ir atsispirti nuo žemės.
-Nepakilkite daugiau nei dešimt metrų nuo žemės!
Džeinė jautėsi, tarytum kojos išvis nelaikytų ir būtų pagamintos iš spagečių. Ji atsargiai apžergė šluotą ir giliai įkvėpusi, besidaužančia širdimi atsispyrė nuo žemės. Juodaplaukė pakilo į kažkur aštuonių metrų aukštį, jos rankos ėmė slidinėti slidžiu koto paviršiumi, nes delnai prakaitavo iš baimės. Pirmas kelias sekundes ji buvo užsimerkusi, tada išdryso atsimerkti... Ir kaip tik laiku pasukti į šoną, kad nesusidurtų su kažkokia grifiuke, kuri burnodama nuskrido šalin. Iš čia, aukštai, vaizdas atrodė labai gražus. Džeinė po mažu nusiramino ir apsuko keletą kartų, netgi nusišypsojo. Pamokai pasibaigus, nusileido ir atidavė šluotą profesorei. Nors ir drebančiomis rankomis, bet palengvėjusia širdimi Džeinė nuskubėjo į kitą pamoką.
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Somin Ishii Rugpjūčio 07, 2016, 03:45:46 pm
Fainaaaaai. Laukiu savęs istorijoj ;D
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Džeinė Meko Rugpjūčio 08, 2016, 10:35:02 am
8 skyrius (kaip klasė pavirto zoologijos sodu)
Po skraidymo pamokos(laimei, nesibaigusios katastrofa) Džeinė kuo greičiau čiupo savo kuprinę ir nulėkė į antrą aukštą-ten klastuoliams ir grifams turėjo kartu vykti nuodų ir vaistų pamoka. Juodaplaukei beeinant koridoriumi, viena apkūni klastuolė išsiviepė ir po poros akimirkų Džeinė jau tysojo ant grindų-toji nenaudėlė pakišo koją. Visa išraudusi mergaitė susirinko savo knygas, girdėdama tos storulės šutvės juoką ir patyčias. Padedama Gabriellos, Džeinė atsistojo ir įėjo į klasę. Draugė raminamai spustelėjo jai petį ir pradėjo apkalbinėti Heilę-pasirodo, toks buvo tos storulė vardas- tačiau Džeinė beveik nieko negirdėjo. Tik primerkusi savo skaisčiai žalias akis tūžmingai žvelgė į tą niekdarę. Praeidama ji išsiviepė ir šnipštelėjo Džeinei:
-Ieškai problemų, blusele?
Nuo tų žodžių klastuolė tik dar labiau išraudo ir taip stipriai suspaudė kumščius, kad perlūžo rankoje laikytas pieštukas. Blusomis buvo vadinami visi vaikai, kurie užaugo vaikų namuose. Tai buvo beveik taip pat blogai, kaip būti pavadintam purvakrauju. Laimei, prieš Džeinei iškrečiant kažkokią kvailystę, atsistojo profesorius. Tai buvo jaunas profesorius, nors ir ne pačios įprasčiausios išvaizdos. Sutrumpintai-jis buvo apsirengęs kaip roko žvaigždė.
-Sveiki visi. Esu profesorius Von Sjuardas. Viskas, ko jums reikia žinoti-už nedrausmingumą bus žiauriai baudžiama, tad prašyčiau elgtis padoriai, nes patys vėliau gailėsitės,-nuožmiai žybtelėjo mėlynos profesoriaus akys.
Klasė iškart aptilo.
-Šiandien mokysimės gaminti paprastą eliksyrą Keleda Iercis, spartinantį augalų augimą. Viskas surašyta ant lentos. Galite pradėti,-ir, neįtikėtina, mokytojas tiesiog atsisėdo, susidėjo kojas ant stalo ir ėmė skaityti laikraštį.
Nors ir ne itin patenkinta, Džeinė nusprendė nesiginčyti ir nuėjusi į klasės galą pasiėmė alavinį katilą. Taip pat susirado ir visas reikalingas sudedamąsias dalis ir nuėjo gaminti mišinio. Kurį laiką nieko įdomaus nevyko, girdėjosi tik nepatenkintų mokinių niurzgėjimas. Tačiau besmulkindama mandragorų šaknį Džeinė pastebėjo klastuolių-tiksliau, Heilės- pusėn link slenkantį grifą. Susidomėjusi mergaitė stabtelėjo ir žiūrėjo, ką jis darys toliau. Pastebėjo, kad berniukas rankoje gniaužia stiklainiuką su kažkokiais mėlynais milteliais. Sekundė, dvi- ir Klerei nusisukus, jis jau subėrė miltelius į jos katilą ir nurūko šalin. Kas vyko toliau, buvo gražu pažiūrėti- Klerė suklykė, o kai atsisuko... Vietoje jos nosies buvo didžiulis kiaulės šnipas.

----------
Patiko? Kelti dar?
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Mišelė Streikers Rugpjūčio 08, 2016, 11:53:23 am
Taip. Tačiau ne esmė kad esu 15 skyriuje ,wattpad'e. :)
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Somin Ishii Rugpjūčio 08, 2016, 12:20:31 pm
kelk dar
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Džeinė Meko Rugpjūčio 08, 2016, 12:25:22 pm
9 skyrius (kaip neliko kaltų)
Taigi, kas dėjosi toliau, manau, galite nesunkiai įsivaizduoti. Storulės šutvė spygavo ir susijaudinusios aplink ją šokinėjo, o ji tik stovėjo be amo ir pamažu raudonavo. Kiaulės šnipas klastuolei sunkiai šnopuojant kilnojosi pirmyn atgal, aplink aidėjo skardus mokinių juokas. Tačiau visa aplink nutilo, pasigirdus griausmingam profesoriaus Von Sjuardo balsui.
-Tylos!-nugriaudėjo tarytum griaustinis per visą klasę.
Akimirksniu susidarė tokia tyla, kad galėjai girdėti musę skrendant.
-Na, ar niekas nesiteiks man paaiškinti, kas čia ką tik nutiko?-grėsmingai žaibuodamas akimis paklausė mokinių profesorius.
Džeinė akimis susirado šelmį grifą, tačiau šis nekaltai šypsodamasis sėdėjo klasės gale, toli nuo kiaulaitės.
-Manau, kad aišku, kas čia nutiko! Man nusprendė atkeršyti! Ir greičiausiai ta Lešyreindž pamestinukė!-sukvykė kiaulanosė.
Džeinės skruostai raustelėjo, tačiau ji neketino nusileisti. Žaliaakė dėbtelėjo į jos skriaudėją ir jau ruošėsi atsikirsti, bet ją aplenkė profesorius.
-Panele Snortlot, prašyčiau tylos. Panelė Meko sėdi visiškai kitoje klasės pusėje, kaip ji galėtų jus pasiekti? Be to, jūs neturite įrodymų, be to, net jeigu panelė Meko būtų taip su jumis pasielgusi, vadinasi, jūs tokį elgesį išprovokavote ir esate kalta. Ar dar turite kokių nors nepagrįstų spėliojimų, ar jau galėčiau tęsti pamoką?-žybtelėjo akimis profesorius.
Heilė pasipiktinusi išraudo ir kriuktelėjo- tai sukėlė mokinių krizenimą. Galiausiai kiaulianosė sumurmėjo:
-Ne, pone.
-Šaunu. Tuomet eik pas seselę-čia nėra nieko neišgydomo,-mostelėjo ranka į duris Von Sjuardas.
Heilė taip ir padarė, tačiau praeidama pro Džeinę dar kriuktelėjo:
-Tu už tai dar atsiimsi, žinau, kad čia tavo darbas, snargle.
Džeinė šyptelėjo ir apsimetė nieko neišgirdusi. Likusią pamokos dalį tiesiog dirbo ir, nors nebuvo geriausiai pasirodžiusi mokinė, bent jau neužsiaugino kiaulės uodegos ar kanopų. Galiausiai, skambučiui nuskambėjus, juodaplaukė susidėjo daiktus ir pasisuko eiti, tačiau ją sulaikė profesorius.
-Džeine, aš tikiu, kad šį kartą nieko nepadarei, tačiau tikiuosi, kad nesugalvosi jai kaip nors atkeršyti. Tiesiog nekreipk į tuos pašaipūnus dėmesio. Belatriks... Ji nebuvo gera ragana, tačiau tikrai nepasakysi, kad nebuvo galinga. Dėl jos jie iš tavęs ir šaiposi, tačiau ilgainiui susipras. Na, nebent būtų visiški idiotai. O tokių irgi yra,-kandžiai tarstelėjo Von Sjuardas.
Džeinė šyptelėjo.
-Dėkui, profesoriau.
-Na, bėk, nepavėluok per mano sapaliones,-mostelėjo ranka profesorius.
Koridoriuje Džeinės jau laukė Gabriella.
-Kur buvai?-paklausė draugė.-papuolei į bėdą?
Klastuolė papurtė galvą.
-Ne, tiesiog... Na, žinai, mokytojų šnekos. Nekreipk dėmesio į pašaipas ir taip toliau,-šyptelėjo Džeinė.-profesorius Von Sjuardas atrodo visai įdomus mokytojas, tik kiek šiurpokas, nemanai?
Gabriella nusipurtė.
-Taip, teko girdėti, kad vieną neklusnų mokinį jis tiesiog vidury pamokos pavertė varle.
-Jei tai būtų Heilė, mielai pažiūrėčiau. Bet savo dozę ji jau ir taip šiandien gavo,-sukikeno Džeinė.
Staiga nuskambėjo skambutis, ir jos nubėgo į transformacijos pamoką.

-----------
Nuomoniųųų!
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Fiona de Treebook Rugpjūčio 12, 2016, 04:33:40 pm
super, kelk ir toliau
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Džeinė Meko Rugpjūčio 05, 2017, 08:41:04 am
Nežinau, ar dar yra skaitančių, bet įkelsiu dar vieną dalį. Šiaip wattpad'e yra apie dvidešimt skyrių, jei domina, aplankykit profilį @-kaciukas- .

10 skyrius (Alisą irgi nuvedė triušis)
Likusi diena prabėgo ramiai- na, per kerėjimo pamoką pro langą į klasę įskrido muštukas, bet tai buvo tik kaip vienišas debesėlis giedrame danguje- ir Džeinė su Gabriella ir Jekaterina išėjo į kiemą. Susėdusios prie ežero didžiulio galingo ąžuolo pavėsyje, merginos ėmė šnekučiuotis. Tačiau netrukus Džeinė pastebėjo atokiau stovinčią, vietoje mindžikuojančią varniukę.
-Ei!-šyptelėjusi šūktelėjo jai klastuolė.-ar neprisijungsi prie mūsų?
Toji varniukė droviai šyptelėjo ir priėjo prie grupelės.
-Gal tu iš Švilpynės?-Jekaterina nepraleido progos šnipštelėti ir nepiktai pašiepti Džeinę.
Pasirodo, toji varniukė buvo Vivian- irgi naujokė. Jos visos taip įsikalbėjo, kad net nepastebėjo, kaip atėjo vakaras.
Merginos nenoriai išsiskyrė ir nuėjo į savo miegamuosius ir nuėjo miegoti. Netrukus Džeinė jau buvo sapnų karalystėje.
...Džeinė pabudo, pajutusi sunkumą ant krūtinės. Ir vos susilaikė nesušukusi- ant jos tupėjo baltas, šviečiantis, lyg iš mėnulio gijų padarytas triušis. Šis, pamatęs, kad mergina atsibudo, tučtuojau nušoko nuo jos ir nustriksėjo link durų. Tačiau nebėgo. Atsisuko į Džeinę ir pakarpė ausimis. Klastuolė sumišusi atsistojo.
-Nagi, eik iš čia!-sušnabždėjo ji.
Triušis vėl pakarpė ausimis ir tiptelėjo ją už naktinių skverno. Tad Džeinei neliko nieko kito, tik sekti paskui jį. Nė nespėjusi dorai apsirengti ar batų apsiauti, mergina nubėgo paskui triušį, ir atsitokėjo tik Uždraustojo miško žolei palietus jos kojas. Mergaitė sustojo ir išsigandusi apsižvalgė. Baltojo graužiko nebuvo matyti nė ženklo.
Žaltvykslė? Vaiduoklis? Kas tai buvo? Ironiška,-pamanė juodaplaukė.-mano mėgstamiausia pasaka visada buvo „Alisa stebuklų šalyje". Ją irgi nuvedė kiškis. Tik ji atsidūrė Stebuklų šalyje, o aš-Uždraustajame miške, pilname vilkolakių ir balą žino kokių dar padarų!
Ji dar sykį apsižvalgė- ne vien kiškis dingo! Kurioje pusėje buvo mokykla?!
O tada trakštelėjo šakelė. Gūdžiame miške nuaidėjo keistas, baugus urzgimas.
Antraštė: Ats: Mirties valgytojos dukra
Parašė: Klara Mondeu Spalio 07, 2017, 06:44:07 pm
Labaiii graziai kuri, plz kur nors ir mane įterpk  ;) :P (giggle)