Hogvartsas.LT
Magiški pokalbiai => Rašytojų būrelis => Apie viską => Istorijų archyvas => Temą pradėjo: Džeinė Meko Rugpjūčio 24, 2014, 04:46:52 pm
-
Ok, hi, žmonės! Čia matau jau pora žmonių ikėlė savo knygas. Tai pagalvojau- kuo aš prastesnė? :D tai va. Čia- mano naujausias kūrinys. "Medžioklė". Kol kas įdedu tik prologą. Komentuokit, rašykit, ar patiko, ir t.t. Bet ką aš čia paistau? Tiesiog skaityk greičiau! :D
Prologas
Diana Karen bėgo. Jos aukso spalvos plaukai plaikstėsi vėjyje, o skaisčiai žalios akys buvo primerkė oš. Buvo tamsi, šilta naktis, vasara. Merginą vijosi keturi vaikinai, gal greičiau vyrai, ir jie vis artėjo.
-Šikniai,-sumurmėjo šviesiaplaukė.
Diana staigiai pasuko į šoninę gatvelę ir užšoko ant savo juodo it degutas motociklo. Jai buvo šešiolika, tad vairuoti dar nederėjo, bet...
Mergina nušvilpė gatve ir nusikvatojo.
-Viso, nevykėliai!-dar sušuko per petį.
Ji važiavo senąja miesto dalimi, ir artėjo prie naujosios. Vis dar lėk dama mergina ištraukė iš savo juodo, odinio švarko deimantą ir nusišypsojo.
-Šiandien geras laimikis,-patenkinta pasakė Diana.
Staiga prieš merginą išdygo juodas BMW, ir ši vos spėjo sustabdyti savo motociklą.
-Kas per...-pradėjo ji.
Bet po akimirkos iš automobilio išlipo keli vyrai su šautuvais. Ir tie šautuvai buvo atsukti į merginą.
-O velnias,-teištarė Diana.
-
Iš tiek sunku ką nors pasakyti :)
Gan įdomi istorija turėtų būt jei ta mergina nebus over-powered ir istorija nebus nuspėjama.
Šiaip lengvai skaitosi (nors tiek čia ir skaitymo :D)
-
Sunku vertinti kai mažai teksto ir detalių, bet norėčiau pamatyti tęsinį ^^
-
,,...akys buvo primerkė oš." Kas čia per? IO šiaip, mažokai detalių. Mergina bėga, mišku, gatve, keliu ar Mėnulio paviršium? Ir kaip tau, merginai, neturėtų būti sunku įsijausti į tą merginą ir parašyt, kaip ji jaučiasi, ką galvoja.
-
,,...akys buvo primerkė oš." Kas čia per? IO šiaip, mažokai detalių. Mergina bėga, mišku, gatve, keliu ar Mėnulio paviršium? Ir kaip tau, merginai, neturėtų būti sunku įsijausti į tą merginą ir parašyt, kaip ji jaučiasi, ką galvoja.
Manau, ten norėjo pasakyt primerktos. Nors ir pats iš pradžių biški nesupratau, apie ką čia.
-
Žmonės, čia mano tlf "taiso"
-
Tai issijunk taisima :)
-
Gera pradžia, Džeine. Sudomina. Reikia tesinio!!
-
Nerašyk telefone :D Rašyk kompiutery, juodrašty. Labai trumpa ištrauka. Ir šiaip, perskaičiusi pirmąsias eilutes, pagalvojau kai ką kito :DDD
-
Kiek vėliau įkelsiu 1 skyrių
-
Savo dydžio?
-
Jis bus gal trigubai didesnis už prologą
-
Labai gerai, lauksiu. :) :police:
-
Jis bus gal trigubai didesnis už prologą
Vis tiek nelabai išeina normalios knygos skyrius :/
-
Na, dabar jis yra trigubai didesnis. Aš jį dar rašau, tai bus ilgesnis.
-
Pamatysim kaip ten bus
-
Vis tiek nelabai išeina normalios knygos skyrius :/
O man kaip tik patinka skaityti trumpus skyrius forumuose(ir dar nė su vienu ilgu gyvenime nesu susidūręs(be to, kas sakė, kad čia knygos? Pvz. aš rašau ne knygą, o istoriją(Aš, aš... Žinau tą, susidūręs su tuo... Per daug biški pūčiuos, ar ne?))). Nė vieno, įskaitant ir mano, rašliava man neatrodo tokia gera, kad norėtųsi jos skaityt labai daug. Kartais būna labai įdomi knyga, bet skyriai nu tiesiog per ilgi, ir ima vimdyti ir pradedu galvot ,,Ir kada čia baigsis tas skyrius, ir kada?" Galiausiai numetu knygą į šoną ir einu prie PC.
-
Hey! 1 skyrius! Komentuokit! :)
1 skyrius
Visų pirma iš Dianos atėmė jos grobį- bangakramenį, ir jos pistoletą. Tada surakino rankas ir įgrūdo į automobilį. Ji priešinosi, bet ką gali padaryti beginklė mergina prieš penkis šautuvais ir kitais ginklais ginkluotus vyrus?.. Šviesiaplaukė jautėsi sumautai. Jau buvo beveik pasprukusi, o dabar, ko gero, keliaus į kalėjimą.
Dianai Karen buvo šešiolika, nuo dešimties ji gyveno viena. Tėvų ir senesnio, iki dešimties metų gyvenimo neprisiminė. Viskas, ką ji žinojo, buvo tik namų adresas, vardas, pavardė ir amžius. Ir daugiau nieko. Mergina dirbo nusmurgusioje užeigoje, tačiau vargano atlygio neužteko. Tad naktimis ji vogdavo. Ir ne bet ką. Dažniausiai tai buvo brangakmeniai arba muziejaus parodų daiktai. Juodojoje rinkoje ji nesunkiai parduodavo daiktus. Taip ir gyveno.
Ją nuvežė į kažkokį pilką, neišvaizdų, bet modernų pastatą. Nuvedė į vidų, ten įvedė į kažkokį didelį, su keliais foteliais kambarį. Foteliai buvo garstyčių spalvos. Ironiška- tai buvo nemėgstamiausia Dianos spalva. Viename fotelyje sėdėjo gal penkiasdešimties metų vyras. Merginai įėjus, jis pakėlė galvą ir tarstelėjo:
-Sėskis.
Diana atsisėdo į vieną iš fotelių ir įžūliai spoksojo į vyrą. Šis savo ruožtu spoksojo į ją. Po minutėlės tas žilstelėjęs vyriškis prabilo:
-Taigi, Diana, aš esu Kvintas Molekas. Tikiuosi, tu nieko prieš, jeigu mes trumpai tave apklausime?
Ji susiraukusi atšovė:
-Tiesą pasakius, aš prieš tai.
-Ką padarysi. Tau teks su tuo susitaikyti,-nepiktai, nesišaipydamas pasakė Kvintas.
Jis vėl įsmeigė žvilgsnį į Dianą.
-Vienas ir pats pagrindinis klausimas- ar žinai, kas nutiko tavo tėvams?
-Ne.
-Gerai. Ar žinai, kad turi seserį?
Tai merginą pribloškė.
-Ką?!
Kvintas atsiduso.
-Taip ir maniau. Vežkite ją į mokyklą.
Ji sutriko.
-Kokią dar mokyklą?
Jis kiek padvejojo, tada atsakė:
-Animalų. Jie greitesni, protingesni, ištvermingesni ir galingesni už žmones. Kiekvienas iš jų susijęs su kokiu nors gyvūnu. Tu viena iš jų.
-
Šiaip labai gerai, tikrai įdomu. Bet trūksta platesnio policijos, ar koks ten pastatas, aprašymo. Ir dar tokios smulkios, priekabios smulkmenėlė: man kažkaip neskamba ,,šviesiaplaukė jautėsi sumautai"... sakyčiau, vietoj šviesiaplaukės aiškiau uir gražiau būtų mergina. Ir trečia: kai klausia, ar žino, kas nutiko tėvams, ji sako tvirtą ,,ne", tarsi išsigintų nevogusi deimanto ar sakydamas ,,ne ir man nusispjaut, kas ten jiems nutiko.". Parašyk gal ,,ne, o..." tada ją tardytojas pertraukia ir klausia apie seserį. Sakinys ,,tai merginą pribloškė", iškart atskleidžua, kaip ji reaguos. nebeįdomu. Taigi, kai klausia apie seserį, Diana galėtų iškart taip ir perklaust: ,,KĄ?!- apstulbo Diana.". Nu vat. O šiaip viskas labai liuks.
-
O man kaip tik atrodo visiškai nereikalingas to pastato aprašymas.
-
Ačiū, Fasai. Ir dar didesnis ačiū George :D
-
:D Gal čia tik man taip atrodo :)
-
O gal tave tiosiog domina pilki, modernūs pastatai, Fasai :D
-
Tiesa: neatskleisk iškart, kas tie animalai :) Nes dabar jau man aišku, jog pateks į mokyklą, kur mokosi kažkiek labai ypatingų vaikų, kažkuom panašių į animagus...
-
Ne. Jie nebus animagai, Fasai :D
-
Nu aš ir nesakau, kad nebus. Bet jie bus į juos PANAŠŪS.
-
Nė... Ten kiteip bius ;D
-
Gerai, keliu tęsinį :) tikiuosi, kad jums patiks
2 skyrius
Taigi, Dianą be jokio įspėjimo vėl įsodino į automobilį ir prasidėjo dar viena nuobodi, ilga kelionė. Jie važiavo per laukus, miškus, greitkelį ir palei upelį, niekada nesustodami. Pro šalį lėkė medžiai, gėlės, kitos mašinos, o laikas judėjo sraigės greičiu. Jie važiavo valandą, dvi, tris. Gal dar daugiau. Tik staiga automobilis sustojo. Šviesiaplaukė pakėlė skaudamą galvą nuo lango rėmo ir atsimerkė. Matyt, buvo užsnūdusi. Merginą išleido iš automobilio ir ji apsidairė. Stovėjo vienas pagrindinis, juodas pastatas ir keletas mažesnių. Aplink plytėjo gūdus ir neįžengiamas miškas. Pats pagrindinis pastatas buvo panašus į niūrią, bet didingą juodą pilį. O kiti, mažesni pastatėliai buvo tiesiog paprasti namukai, išskyrus vieną. Jis buvo gal perpus mažesnis už didįjį pastatą, tačiau vis tiek didelis. Tai buvo piramidė. Tačiau ne tokia piramidė, kaip egiptiečių, ji buvo kur kas didingesnė. Pastatas buvo padengtas sidabru ir žaižaravo prieblandoje. Prie įėjimo, jam iš šonų stovėjo dvi sidabrinės liūtų statulos, jos atrodė lyg tikri gyvūnai, tik iš sidabro, su smaragdinėmis akimis. Tačiau ne vien šiomis puošmenomis piramidė buvo įpatinga- nuo jos tiesiog sklido galia. Ji traukė ir viliojo, Diana žingtelėjo jos link, tačiau pajuto ant savo peties ranką. Atsisuko. Ten stovėjo grakšti rudaakė, rudaplaukė mergina, labai primenanti stirną. Iš pažiūros jai buvo maždaug tiek metų, kiek ir Dianai.
-Sveika,-pasisveikino ta rudaakė.-aš esu Kelė, aprodysiu tau čia viską. Tu Diana, tiesa? Melanės sesuo?
Kelė nusišypsojo. Diana sutriko. Kas, po velnių, yra ta Melanė?! Tačiau irgi išspaudė šypseną ir linktelėjo.
-Gerai,-tarė Kelė.-štai ten,-ji mostelėjo į didįjį pastatą,-yra mokykla. Joje yra ir miegamieji, kur gyvena mokiniai. Ten,-ji parodė į mažesnius namelius,-yra vadovų namai. Ten jie gyvena. Mokiniams ten artintis draudžiama. O ten,-ji parodė į piramidę.-yra šventykla. Joje kol kas tau draudžiama apsilankyti. Gal turi klausimų?
Diana nedrąsiai šyptelėjo.
-Tiesą pasakius, turiu. Kas gi tie animalai?
Kelė atsakė:
-Mes. Kiekvienas turi savo sielos gyvūną, maniškis yra stirna. Ko gero, tu tai jau pastebėjai. Mes supanašėjame su savo sielos gyvūnu.
Šviesiaplaukė paklausė:
-Kaip sužinoti, koks mano sielos gyvūnas?
-Šiandien vakare vyks ceremonija. Ten bus tik vadovai, gyvūnai ir naujokai, gyvūnai prieis prie pasirinktų žmonių. Ir dar: po ceremonijos galėsi valdyti tos rūšies gyvūnus. Jei nebeturi klausimų, palydėsiu tave į tavo kambarį, ten galėsi pailsėti. Šiandien pamokų nebus.
Diana linktelėjo. Taip, jai tikrai reikėjo pailsėti. Šviesiaplaukę Kelė palydėjo į niekuo neišsiskiriantį kambarį. Jame stovėjo dvi lovos, dvi spintos, vonios kambarys, tualetas ir du langai sienoje.
-Tavo kambariokė atvyks vėliau,-tarstelėjo Kelė, uždarydama duris.
Likusi viena Diana atsigulė ant lovos ir ėmė svarstyti, į kokią nesąmonę ji įsivėlė.
-
Naujas skyrius! :) Man visai patiko ;) ;D
-
Laukiu tęsinio! Sudominai, labai įdomu :)
-
Tema nepildyta, todėl rakinu. Jei norėsi tęst, parašyk žinutę.