Hogvartsas.LT

Magiški pokalbiai => Rašytojų būrelis => Apie viską => Istorijų archyvas => Temą pradėjo: Sorenas von Sjuardas Rugpjūčio 23, 2014, 10:16:00 pm

Antraštė: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugpjūčio 23, 2014, 10:16:00 pm
Hmm, jau senokai žiūriu į šitą temą, ir mąstau, ką iš savo rinkinio įkelti. Pačių didžiausių kūrinių nekeliu, nes kažkodėl mirtinai bijau, kad plagijuos. Todėl įkelsiu tokį gana naują savo kūrinį, pavadintą ,,Išdaviku". Greitu laiku gal net naujų dalių prikursiu, bet dabar užsiėmęs prie kitų dviejų kūrinių. Aš kaip žioplas vaikėzas: vieno nepabaigęs garuoju prie kito. Dabar kol kas įkeliu tik nedidelę kūrinio dalį, įvertinimui. Taigi - Išdavikas.

Išdavikas

Nubundu. Skauda galvą. Keista čia vieta, apsidairęs pamanau sau. Atsistoju ant purvino šaligatvio, į mane dvelkteli guvus vėjas. Paeinu kažkuo pažįstamu tuneliu į priekį, prie šaligatvio ir šioje, ir kitoje kelio pusėje tamsu, bet matau apdulkėjusias vitrinas, duris, langus išdaužytais stiklais, išlūžusiomis staktomis – tartum neseniai būtų praūžęs viesulas. Einu tolyn į priekį, išvystu nuzulintus laiptus į antrą ar trečią miesto aukštą. Nežinau į kurį, nes nežinau, net kur esu. Staiga pro mane prabėga aukštų, juodai vilkinčių vaikinų būrys, kažkuo primenančius gerai ištreniruotus karius. Jie šoka ant laiptų ir ima lėkti jais aukštyn. Kvailai jausdamasis einu paskui juos, tikėdamasis, kad vaikinus sekdamas nueisiu į normalesnę miesto gatvę.  Užlipu iki antro aukšto, padusęs sustoju prie turėklų atgauti kvapo. Žvilteliu į antro aukšto gatvelę. Atrodo normaliau, nei ankstesnė. Pakėliau galvą, žvalgydamasis to paties būrio jaunuolių. Jie tebelipo, tik lėčiau. Matyt irgi kvapas krūtinėje ėmė strigt. Mintyse nusišaipau. Staiga ant laiptų pastebiu du visiškai vienodus, išsidraikiusiai plaukais, tankiais antakiais, juodaakius, su šautuvai rankose vyrus. Lūpų kampučiai susileidžia, nusmelkia negera nuojauta ir pasibjaurėjimas. Pasuku į vos vos apšviestą koridorių, esantį tiesiai už manęs, nebedrįsdamas lipti toliau.
   Žengiu tiesiai, stebiu pastatus tunelyje. Stiklai kur išdaužyti, kur ne, pro kai kuriuos langus šmėkčioja blanki šviesa – ten gyvena žmonės. Bet visas purvinas kaip kiaulė, visai neturiu noro pas juos eiti. Sugurgia pilvas. Tiksliau nesugurgia, o suriaumoja, lyg mirtinai išalkęs ir iniršęs liūtas. Einu į priekį, matau vienoje nusiaubtoje rūbų parduotuvėlėje, ant stiklų krūvos snaudžiantį seną benamį. Kažin ar ir pats greitai taip nesnausiu... Apsisuku atgal, vėl dairydamasis būrelio juodarūbių. Pamatau, kaip grupė ant laiptų skyla į dvi dalis: viena lipa aukštyn, kita eina žemyn, link manęs. Po perkūnais... Paspartinęs žingsnį einu tuneliu į priekį. Pamatau senokas, suklypusias dureles su lentele ,,wc“. Proga bent pabandyti pasislėpti nuo tų neaiškių juonuolių. ,,Būdelė“ apgailėtina, bet nėra kito pasirinkimo. Įlendu vidun, girdžiu,  kaip žingsniai nutyla. Tuomet sienoje, kuri man buvo iš kairės, išvydau užuolaidėles. Prasmaukiau jas į šalį, pasilenkiau, norėdamas žvilgtelti, kas už jų.
   Nustembu ir sutrinku. Čia didžiulė salė, pilna žmonių, (na, gal dvidešimt) krėslų, sofų, stalų, kėdžių... vienui vienas šaldytuvas, kelios durys. Nedrąsiai įeinu vidun. Į mane ima žvalgytis žmonės, ne mažiau sutrikę, nei aš, pasakyčiau – net išsigandę. Prie manęs prieina baltai apsirengusi, geltonplaukė moteris. Prieš iš nuovargio užtemstant akims, sumetu, jog tai gydytoja ir išgirstu, kaip ji maloniai su manimi pasisveikina.
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Klerė Hikari Rugpjūčio 23, 2014, 10:21:20 pm
 (y). Laukiu tęsinio.
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugpjūčio 23, 2014, 10:24:39 pm
Dėkui :) Bet negi jokių pastabėlių nebus?  :D
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Klerė Hikari Rugpjūčio 23, 2014, 10:28:02 pm
Nah :D Ne kokia iš manęs kritikė :D bet pradžia puiki (mano nuomone)
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugpjūčio 23, 2014, 10:29:29 pm
Nu dėkui :)
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Klerė Hikari Rugpjūčio 23, 2014, 10:32:22 pm
Nu nėr už ką :) atsidėkodamas galėtum, pavyzdžiui, parašyti tęsinį...
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugpjūčio 23, 2014, 10:34:16 pm
Atsibundu. Skauda galvą. Nekenčiu šio jausmo. Instinktyviai apsidairau. Jauku – padarau greitą išvadą. Pamatau žmonių apsėstus krėslus, sofas, stalus ir vieną kampe esantį baltą šaldytuvą. Vienas krėslas tuščias. Visų žmonių žvilgsniai nukreipti į mane. Ir ne šiaip sau nukreipti, o spoksant ir akylai stebint, nepasitikint.
- Labas rytas. Prašau sėstis – išgirstu moterišką balsą. Pasisveikinu ir paklusniai atsisėdu į nurodytą vietą.
- Mes labai tikimės,- taria daktarė,- jog nesi miesto valdžios šnipas. Čia, deja, yra nelegali Lavina – žmonių gyvenvietė, nepavaldi miesto valdžiai. Mūsų miesto valdžia nepaprastai godi, engia žmones... Mes to jau nebegalime pakęsti.
- Auginame pomidorus.- pasigirsta kažkieno balsas iš kitos salės pusės. Pasisuku į ten, bet kas kalbėjo, nesupratau.
- Aš vadovauju Lavinai. Mes turime maisto, rūbų, vandens, esame laisvi ir mylintys vieni kitus, auginame pomidorus. – tęsia baltarūbė.- gali čia pasilikti, tik turėsi prisiekti, jog Lavinos neišduosi. Ir padėsi laviniečiams.
- Prisiekiu.- tariu nesvarstydamas. Išgirstu tylų, tramdomą salės juoką. Išspaudžiu varganą šypsenėlę ir aš.
- Ar tikrai, taip nemąstydamas ir prisieki? Priesaika neatšaukiama, o nevykdydamas pažadų neteksi atminties ir vėl turėsi būt vienas mieste.
- Taip, esu tikras. Prisiekiu.- Patvirtinu. Pasigirsta negarsūs plojimai.
- Tada sveikinu tave įstojus į mūsų Laviną. – švelniai nusišypso blondinė.
Visi ima kilti iš savo vietų ir išsiskirsto. Prie manęs prieina Lavinos vadovė.
- Ten dušas,- mosteli ranka. Svirduliuodamas stojuosi. Bandau prisiminti, ką reiškia žodis ,,dušas“. Rodos, jis susijęs su žodžiu ,,praustis“. Geras žodis. Einu į nurodytą pusę.
   Po pusvalandžio praustis baigiu. Šalia guli tvarkingai sulankstytų drabužių krūvelė. Neskubėdamas apsirengiu. Tai mėlynas megstinis, džinsai. Nusišveičiu senus batus, nešuosi rankoje, ir apsiaunu šlepetes. Smagu. Išeinu iš vonios kambario.
- Visai kitaip atrodai.- šypsodamasis pagiria vienas vyriškis.
- Ačiū.- trumpai tariu. Gėda.
- Pietūs!- šūkteli kažkas iš kitos pusės. Šį žodį puikiai pamenu. Maistas.
   Sukrunta visi. Einu su minia žmonių į vietą, kur bus pietūs. Kaip skaniai kvepia... Kaip seniai bevalgiau. Pagaliau visi susėda, išdalinama bulvių košė su kepsniais.
   Kai visi pavalgo, daktarė atsistoja.
- Visi mes Lavinoje turime pareigas. Kaip daugelis ryte jau pastebėjote, į mūsų tarpą atėjo naujokas berniukas. Turime atsižvelgdami į Lavinos poreikius ir berniuko norus, išrinkti jam pareigas. Buhalteri!
- Taip, Daktare. Lavinai trūksta Tiekėjo, Gabentojo, Virėjo pagalbininko ir Valytojo.
- Gali rinktis. – taria daktarė. Pasirinkimas gana striukas. Valytoju tikrai nebūsiu. Virėjo pagalbininkas... gal ir neblogai būtų – jie visada pavalgę, bet kažkodėl nuojauta kužda tokių pareigų nesirinkti. Aišku kodėl – visąlaik reiktų tupėt šiltoj virtuvėlėj ir nuobodžiaut. Virėjas, žiūrint koks žmogus, gali nuolat visur vaikyt. Lieka Tiekėjas ir Gabentojas. Staiga mano minčių razgalynėje ima kirbėti viena mintis. Ji baisiai sena, apdulkėjusi. Ji tarsi senoje namo palėpėje, dėžėje, giliai tarp nutrintų knygų ir pageltonavusių žurnalų paslėpta nuotrauka rėmelyje su įdužusiu stiklu. Nuotrauka tokia sena ir nusitrynusi, jog vos beįmanoma kažką įžiūrėti. Kad ir kaip prastai beatrodytų, aš nujaučiu jos svarbą. Ir turiu rinktis tai, kas man padėtų ištraukti tą nuotrauką ir pažvelgus į ją, suprasti ką man ji sako, rasti bent vieną savo praeities nuotrupą.
- Gabentojas. – tariu.

   Išlindęs pro išdaužtas duris, keliauju į tamsų tunelį. Apsirengiau purvinais elgetos benamio drabužiais, kad nesukelčiau įtarimų. Vadovė man patarė rinktis kitą, ne Gabentojo profesiją, bet nenorėjau. Tuomet sužinojau, kad Gabentojai turi būti labai drąsūs, kartais net nutrūktgalviški, stiprūs, gerai besiorientuojantys. Rankose laikau miesto žemėlapį, kartojuosi mintyse kai kurias Daktarės nuorodas. Šiandien mano pirmasis reisas į penktame aukšte, už 3 kilometrų esančią maisto parduotuvėlę. Pasuku į dešinę, laiptais lipų 3 laiptines aukštyn. Kadangi žinojau 4 laiptinėje esant sargybą, žemėlapį pasikišu po skarmalais. Praėjau sėkmingai. Štai, išsvajotas 5 aukštas. Išsitraukiu žemėlapį, tuneliu paėjau į priekį. Ir sustoju nustebęs. Čia virė gyvenimas, priešingai nei 2 aukšte, kur buvo mano Lavina. Kad niekas neatkreiptų į mane dėmesio, prisiverčiu eiti, kaip ėjęs. ,,Sustoti, pasukti į kairę, pereiti gatvę. 100 metrų tiesiai, į dešinę per sankryžą... tuomet dešinėje parduotuvėlė ,,Maisto prekės“ Jos stiklai apdulkėję, įėjus – lentynos išvartytos. Kaip ir buvo slaptaraščiu pakraigaliota žemėlapyje. Slaptaraščius perpratau, Daktarė supažindino. Juos naudojame, kad nebūtume susekti, jei kartais kuris žmogus įkliūtų su slaptomis nuorodomis. Perėjau gatvę, apsidairiau. Štai, ji, parduotuvėlė. Apsidairę, ar niekas manęs neseka ir nestebi, smukau vidun. Vadė pasakė, jog viduje budi Lavinos Tiekėjas. Žmogus, lavinietis, atsakingas už Lavinos maisto tiekimą.
- Sveiki!- sušunku uždaręs duris ir ištariu slaptažodį.- Supelijęs batonas.
- Labas. – išgirstu vyrišką malonų balsą iš po apverstos lentynos. Iš po jos išropoja nejaunas vyriškis. Net krūpteliu iš netikėtumo. – ateik. – ir vėl sulindo į vidų. Sutrikau. Kokio velnio man lįst po lentyna?! Bet nusprendžiu paklusti. Šmurkšteliu paskui Tiekėją. Pašliaužiu į priekį ir tuomet, tarsi nuo čiuožynės, smarkiai čiūžteliu į priekį žemyn.
- Atsargiau.- vyro balse išgirstu meistriškai slepiamą pašaipėlę. Atsistoju. Ohoho, net švilptelėjau. Štai ji – tikroji, požeminė parduotuvėlė. Tik čia viskas dykai. Paėmiau batonų, duonos, vaisių ir kukurūzų paplotėlių – trapučių. Žinojau, kad juos gamina tik lavinų fabrikai, mieste jie draudžiami, nes smegenyse aktyvina blaivaus mąstymo dalis. Valdžia bando numalšinti bet kokį mąstymą. Nori nubukaprotinti žmones, kad absoliučiai klausytų ir nesipriešintų, mokėtų mokesčius, būtų vieniši ir užsidarę. Pasiimu dar kelis pakelius, dėdamas į maišą rūpestingai apdedu prekėmis, kad nesimatytų. Įsidedu dar butelį aliejaus.
- Ačiū. – tariu.
- Prašau, nėr už ką. – mandagiai atsako vyras. – tiesa, perduok Daktarei, kad gautas bendradarbiavimo pasiūlymas iš šešto aukšto Lavinos. Jie turi kelis fabrikus, trejetą būstinių, krautuves antrame ir šeštame aukštuose. Ir kad kitą sykį atsiųstų man rūbų... Nuolat šliaužiojant prasitrina... cha cha kcha kche kche...- nusijuokia ir susigėdęs apsimeta, kad koso.
- Gerai, - gūžteliu pečiais.

Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: George Smith Rugpjūčio 23, 2014, 10:43:47 pm
Man ši istorija faina:D Pirma dalis nelabai(nes ten nelabai aišku), bet antra įdomi. Tik man gal norėtųsi, kad viskas ne taip greitai judėtų, ir daugiau sužinotumėm apie tą normalią visuomenę, ir apie tuos maištininkus - Laviną, - kad būtų galima susidaryt apie viską nuomonę. Gal yra vienas, ,,didysis" blogiukas, tas, kuris sėdi valdžioje ir plauna visiems miestiečiams smegenis? Kada čia viskas vyksta? Koks to pagrindinio veikėjo vardas? Ar seselė turi vardą? Ar sukilimui kažkas vadovauja? Kažkaip neatrodo itin logiška, jei nevadovauja.

Nu žodžiu, man kaip tokiam įprastiniam ir gan ribotam skaitytojui reikėtų paaiškinti, kas yra blogiukas, ir kuo blogi tie blogiukai ir panašius dalykus, ir dar, koks yra to pagr. veikėjo charakterio būdas.
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugpjūčio 23, 2014, 10:49:54 pm
Dėkui už pastabas, reiškias reikia konkretumo. Velnias, bet veikėjo vardo taip ir nesumąsčiau. Kažkaip šitas apsakymėlis labai trumpas ir pamaniau, kad net ne tame yra esmė. Tuoj pataisysiu :) Pagrindinis veikėjas nubunda netekęs atminties, nes prieš tai buvo rimtai maištavęs prieš valdžią, tėvukai nužudyti. Veikėjas pasimetęs, bet vis vien drąsus ir ryžtingas.
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Klerė Hikari Rugpjūčio 23, 2014, 10:53:06 pm
Nežinau, aš pritariu George dėl to, kad istorija kiek per greit rutuliojas, bet nemanau, kad čia jau reikia būt pilnai aprašius veikėją. Mano akimis šitoj vietoj viskas ok
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugpjūčio 23, 2014, 11:01:45 pm
O aš pagalvojau... jeigu įvykiai klostysis lėtai, tai irgi nesąmonė bus. Neitin įdomu.
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Klerė Hikari Rugpjūčio 23, 2014, 11:08:47 pm
Na taip, bet, mano nuomone, per greitai lekiantys įvykiai irgi gali atsibosti. Ir nebūtina jų visai sulėtinti, galima tik vos vos prilėtinti
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugpjūčio 23, 2014, 11:10:12 pm
Nu jo  :D ,,vos vos"...
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Klerė Hikari Rugpjūčio 23, 2014, 11:11:06 pm
Aha :)
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: George Smith Rugpjūčio 23, 2014, 11:12:09 pm
O aš pagalvojau... jeigu įvykiai klostysis lėtai, tai irgi nesąmonė bus. Neitin įdomu.

Neturiu galvoje, kad įvykiai turi klostytis lėtai, bet man labiau patiktų, jei čia būtų daugiau detalių ir racijos, o ne taip: ,,Labas berniuk aš tavęs nepažįstu o tu manęs bet tas nesvarbu esu random seselė net vardo tau nesakysiu šiaip ar taip mes esame maištautojai maištaujame prieš miesto valdžią nes ji bloga pagauni jie blogi aš net nežinau ar jie tau ką nors blogo padarė ar ne bet jie yra blogiečiai todėl mes turime juos nugalėti ar prisidėsi prie mūsų". Čia aišku gal toks žiaurokas prisikabinimas, gal kiek per didelis, sklindantis iš žmogaus, rašančio apie tokias nesąmones kaip kad Ambridž kuri vilioja visus MM darbuotojus iš eilės(O NE SUSPOILINAU). Šiaip ar taip, manau, kad šita istorija turi perspektyvų, tačiau reikia biški ją išplėsti(kokiais aspektais, rašiau praeitam poste).
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugpjūčio 23, 2014, 11:15:18 pm
Nulaužei visai minutei. Dabar viską gerai supratau.
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Džeinė Meko Rugpjūčio 24, 2014, 04:33:24 pm
Girdėjau, nori pastabų? Tuoj gausi. :D pirma pastaba: neskubėk, neskubėk, NESKUBĖK. Antra pastaba: daugiau veiksmo! Bet šiaip tai neblogai. Labai neblogai. Man patiko :)

DĖMESIO: keliu savo knygos prologą!!!
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugpjūčio 24, 2014, 09:39:20 pm
Po kiek laiko jau lipu laiptais. Rankose nešu sunkius krepšius – rodos jie sveria pusę tonos, nors ne, visą toną! Baiminuosi, kad manęs netyčia nepagautų miesto sargyba, nes tada sudie, gyvenimėli. Tuomet pagaliau prieinu laiptinę. Einu kita laiptine, ne ta pačia, kuria atėjau. Mane vadovė įspėjo, kad taip bus saugiau. Manau, daktarė neklydo, kaip visada. Kita puse pasuku į koridorių. Krūtinėje staiga pajuntu pavojų trokštantį keistą džiaugsmelį, tarsi svaigulį. Suprantu – tai adrenalinas, smagiai kaitinantis kraują. Man Gabentojo darbas tikrai patiks. Štai pasiekiu savąjį koridorių. Praeinu siaura, tuščia gatvele. Priėjęs slaptas, sienoje įmūrytas ir užmaskuotas duris, apsidairau. Tuščia. Spusteliu durų rankeną. Darydamas duris už savęs išgirstu tylius, plačius žingsnius.
- Labas!- išgirdau Daktarės balsą.
Pasisuku, sakydamas:
- Labad...
 Ir išvystu dideliu greičiu į mane einančią merginą balta kaip popierius oda ir juodais kaip tamsiausia naktis rūbais. Ji atrodo gal keturiolikos, kaulėto, griežto veido. Atrodo visai nevaikiškai. Staiga mintyse vėl ima klibėti nuotrauka. Suvokiu: ši mergina egzistavo mano praeityje. Sustingstu, laikydamas pravertų durų rankeną. Atsikvošėjęs negalvodamas jas atveriu, smunku į vidų ir bandau uždaryti duris. Tuomet, man dar nepaleidus rankenos, durys atsilaužia į tunelį ir įžengė juodarūbė. Jei nebūčiau pakliuvęs į tokią brūdiną situaciją, būčiau griuvęs ant žemės iš juoko: baltos odos ir juodų rūbų kontrastas atrodė kaip In ir Jang.
- VISIEMS SĖST!- surinka ji neįtikėtinai skambiu balsu, primenančiu trimitą. Keista, kad ji gali taip greit keisti balsą. Ji paeina į priekį ir pakartoja įsakymą rodydama į sofas. Stoviu prie durų su maistu, o ji stovi toli. Turiu puikią galimybę sprukti. Bet kažkas manyje to padaryti neleidžia, tiesiog sustingęs stoviu priešais duris, bandydamas iš stingulio ištraukti kojas. Jausmas, tarsi pati juodarūbė būtų mane įkalusi į žemę. Žvelgiu į laviniečius. Jie visi apstulbę žvalgosi į mergaitę, tarpusavyje, tuomet jų akys šiurpiai išsiplečia. Iš kambario galo ataidi Daktarės žingsniai. Ji eina oriai, kaip visada. Ko gero, gan akiplėšiškai pažvelgiu jai į akis ir nustembu: jose matau visišką sugniužimą. Ji atsako man tokiu baisiu žvilgsniu, kad net susigūžiu. Jame matau baisius kaltinimus, nusivylimą. Akis nuleidžiu. Užsimerkiu, jausdamas visų laviniečių žvilgsnius. Pričiuptas. Išdavęs Laviną per patį pirmąjį gabenimo reisą. Girdžiu visų žingsnius: visi sėdasi.
- O tu kuo išskirtinis? – sušunka mergina. Tada paklusniai atsisėdu ir aš. Bjaurioji juodarūbė prieina prie maisto maišo, palikto prie durų, plonais laibais pirštais pakelia, prikiša prie kaulėtos nosies.
- Mmm... kaip kvepia...- pasityčiodama sušnabžda, žaliomis akimis spoksodama į mane. Nuleidau galvą.- Ar tu žinai, brolyti, kad mūsų miesto valdžiai kaip niekšelis įkliūni jau trečią kartą. Pirmą kartą – apsivogęs. Antrą – žudydamas valdžios karius. Ir dabar – tečias kartas, tu įstojai į Laviną, gabeni kontrabandinį maistą. Čia iš viso ne maistas... – pasišlykštėdamas ji ištraukia kukurūzų paplotėlius. Susigūžiu.- KAS ČIA PER MĖŠLĄ?!- Surinka ji ir tęsia.- Po pirmo karto buvai užmigdytas ir perkeltas į kitą aukštą. Po antro tau buvo atimta atmintis. Bet trečias... treečias kartelis nemeluos. Daugiau kartų nebus, galėsi dūlėt po žemele. Jei kas nors tave ten užkas.
- TAIGI TATAIGI. KOKĮ ŠAUNŲ TURTĄ MES ČIA TURIME. LAVINA.- Tęsia baltaveidė, pabrėždama visas ,,a“. – IR MES AUGINAME PAMIDORIŪKU!!! – iškraipydama žodį suriko. Ji išdalina keistus pakelius su baltais milteliais. Įsako susigrūsti juos į burnas. Man pakelį įduoda paskutiniam. Milteliai ne balti, o rausvi.
- Ėch, brolyti... – šnipšteli ji. – kvailas tu. Pereik į mūsų pusę. Kam kentėti? Kam mirti tokiam jaunam? Tavo guvų protą ir nuojautą valdžia įvertins. Ir atlygins.
   Tebesistebiu jos skambiu, keistu balsu. Apgalvoju. Vilioja mano praeities paslaptys. Bet jei aš visada buvau toks – niekšelis, valdžios gaudomas berniūkštis? Jei mano lemtis tokia? Jeigu ir mano šeima pasiaukojo, kad būčiau laisvas? Apie ką kalbėjo laviniečiai, vos man įstojus? ,,Užmaršintasis. Priverstas užmiršti savo praeitį ne be reikalo, o dėl kenkimo valdžiai praeityje“, kaip buvo galima suvokti. Ar verta rinktis iš mirties ir nuolankumo? Gal ir... Tuomet pro duris įsiveržia juodieji vaikinai.
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugsėjo 08, 2014, 10:06:39 pm
Dabar suprantu, kad viskas... Ir suprantu – neverta. Neverta išdavus tai, ką branginai, ir kuo tikėjai, neverta paniekinti savo šeimą, savo draugus, vardan vienos, savo gyvybės, keičiant ją į šimtus kitų, rinktis nuolankumą. Tebūnie, jei aš užgesiu – neužges daugybė kitų, o ne atvirkščiai. Ir paskutinis dalykas, kurį padarau – tai susipiliu miltelius į burną, žiūrėdamas į žalias akis. Mergina pasipiktinusi šūkteli. O aš šypteliu. Akyse ima temti. Pažįstamas jausmas, netgi nebijau. Širdyje dvelkteli adrenalinas. Pala, dar kai ką pamiršau nuveikti. Pašoku ir smarkiai tvoju in ir jang per makaulę. Dar norėčiau paklausti apie savo šeimą, bet žinau, kad ji tik meluos. Vienas juodarūbis vaikinas, berods vienas iš tų, kuriuos nubudęs mačiau, su lazda drožia man į galvą ir akys užtemsta galutinai.
   Nekenčiu tos prievartinės tamsos, plintančios po sąmonę. Aš išdaviau savo Laviną po pačio pirmojo reiso... Įdomu, kas man dabar bus... Aš mirsiu – o kas tada?
   Tikrai nekenčiu tos prievartinės tamsos, kuriai negaliu atsispirti. Akyse visiškai tamsu, nieko nebejaučiu iš išorės. Gerai bent tiek – kad tebegaliu blaiviai mąstyti. Tik gaila, jaučiu ir mintyse plintantį juodą šešėlį. Jam mane užimti liko nedaug. Atsiprašau pasaulio už visa, ką esu padaręs ne taip. Atsiprašau, ką esu įžeidęs, nuskriaudęs. Amen.
   Kyla mėnulis, gęsta vakaro žara. Taip pat lengvai užgęsta ir žmogaus gyvybė. Bet gal ir gerai... bent jau šiuo atveju. Kokia prasmė gyventi netyčiniam, bet apkaltintam ir pasmerktam išdavikui, neturinčiam namų, šeimos, draugų ir praeities?
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: George Smith Rugsėjo 08, 2014, 10:14:25 pm
O jis specialiai išdavė tą Laviną, ar ne? Man tas žodis(ir šitoj daly, ir praeitoj) kažkoks keistas:SS
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugsėjo 08, 2014, 10:16:28 pm
Nespecialiai. Buvo sučiuptas. Kas per žodis, tai klausk mano sapnų fantazijos :D
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Sausio 31, 2015, 12:34:51 am
Įdomus dalykas, turiu pasakyti, kad kai buvau maža ir rašiau pasaką irgi buvo miestelis Lavina, bet tik todėl, kad ten gyveno išsilavinę žmonės. Pliusas, labai įdomu, o ypatingai tas, kad ne aš viena tokių žodžių prigalvoju :D
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Sausio 31, 2015, 07:24:14 am
Ir dar lažinuos, kad tą žodį išgirdai sapnuodama :D Mat aš didumą savo rašliavų svarbiausių scenų susapnuoju. Išdaviką visą užrašiau iš sapno, todėl jis toks neaiškus.
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Vasario 01, 2015, 01:45:40 am
Na, ne. Iš tiesų tai sugalvojau pati. Tai atrodė mažos mergaitės nesąmonės, bet pasirodo visai nieko. Kviečiu skaityti mano knygutės prologą, beje, vieną dalį įkelsiu į apšilimą, taigi prašom komentuoti.
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Vasario 02, 2015, 09:49:52 pm
Gerai :)
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Kovo 20, 2015, 09:48:04 pm
Gal dar kažką kursi prie istorijos, ar naują rašysi? Gerai einas :)
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Kovo 20, 2015, 09:49:04 pm
Šita jau baigta :)
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Kovo 20, 2015, 09:50:36 pm
Reikalauju naujos :D
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Kovo 20, 2015, 09:54:32 pm
Pala, reikia adaptuoti skaitymui kitus užrašus :D
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Kovo 20, 2015, 10:07:03 pm
Pabandyk nieko neįkelt :D
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Kovo 20, 2015, 10:08:08 pm
Okay, taip ir padarysiu :D
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Kovo 20, 2015, 10:09:49 pm
Nu ok, tada aš naują temą sukursiu :D
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Kovo 20, 2015, 10:12:02 pm
Pričiom nauja tema? Beje, baikim fludint ne vietoj. :)
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Kovo 20, 2015, 10:15:16 pm
Vis tiek čia nieko neberašai *kandžiai*
Ir į tą temą rašysi TU *šaiposi*
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Kovo 20, 2015, 10:20:57 pm
Nė velnio nerašysiu :D
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Kovo 20, 2015, 10:32:00 pm
Aš turiu juodą diržą ir geltonas pėdkelnes, taigi rašysi!
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Kovo 20, 2015, 11:40:03 pm
Aš orinį turiu...
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Kovo 20, 2015, 11:51:08 pm
O aš - lazdą su metaliniu kabliu ir greitą reakciją :D
Antraštė: Re: Išdavikas
Parašė: George Smith Balandžio 23, 2015, 04:47:04 pm
Nepildyta tema keliama į archyvą. Jei nori tęsti, pranešk.