Ethan tirli pirli ir atėjo čia. Lazdele dar nemokėjo naudotis, tad pasišvietė savo telefonu, kuris ,rodos buvo retas reiškinys Hogvartse, bet juk baltaplaukiui nerūpėjo ir jis toliau švietė savo telefonu naudodamasis juo kaip prožektoriumi. Lėtai slinkdamas kaip šešėlis, bejausmiu žvilgsniu žvalgėsi aplink mišką ir lėtai dėliodamas kojas, gražiai perlipdavo per iššokusias medžių šaknis ir įvairius kupstus ar kelmus. Nero vos nemurkė kaip kačiukas, nes jam patiko gaubianti jį tamsa. Jis kaip koks chameleonas prisitaikė prie juodos nakties ir pradingo ant vaikino pečių. Niūniuodamas panosėje linksmą melodiją iš kažkokio Disney filmuko jis ėjo pro minkštas samanas, tirštą ,sidabrinį rūką ir bespalvius medžius. Ne, jam baisu nebuvo. Tokio dalyko ,kaip baimė nebuvo pas šį vaikinuką, o jeigu ir pasirodydavo, tai jau baisiai retai. Nebūtų jis vaikščiojęs prie Akromantulų lizdo, tai ir nustebtų ,kad vienas žmones ryjantis voras išlįstų, o dabar vienam gražiai nusileidus nuo medžio Ethan nė kiek nenustebo. Akromantalas nebuvo labai didelis, bet ir nebuvo mažas, jis klastingomis akimis žvelgė į baltaplaukį ir neapgalvotais žvilgsniais artinosi prie jo. Akies mirksniu iš kišenės išsitraukė stambų sulankstomą peiliuką. Kaip Ethan patiko, kad dar nė viena profesorė jo nepamatė su šiuo šaltu ginklu kišenėje. Greitai mąstydamas savo aštriu protu palindo po voro pilvu ir giliai įdūrė peilio ašmenis į gyvio pilvinę nervų grandinę. Voras nežinodamas ką daryti su žmogumi po papilve tik sumišęs pasimuistė ir norėjo jau atakuoti, bet jau buvo per vėlu ,kai Ethan peiliu perbėgo per visą Akromantalo pilvą taip nudobdamas gyvį. Išsitepęs krauju, lyg niekur nieko, numetė nuo savo rankos vieną nebegyvą voro koją ir vėl paėmęs Nero į rankas užsidėjo jį ant kaklo. Nebeturėdamas ką veikti susirado nuvirtusį medį ir ant jo atsisėdęs išsitraukė "Hamletą" ir pasišviesdamas pradėjo jį skaityti. Buvo atokiau nuo Kurenai, ir net nematė vargšelės, kuri bandė pasprukti nuo šių pabaisų, juk Ethan buvo protingas, žinojo ,kad į patį lizdą įkėlus koją būtų neapgalvota savižudybė.
Daugybė paslapčių,žinių, kerų ir magijos
Dulkėja po aukštais skliautais ir laukia:
Gal kas nubrauks dulkes ir sudėlios raides,
Akim iš popieriaus ištrauks žinias...