Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Magijos Ministerija => Londonas => Pasaulis => 10 lygis => Temą pradėjo: Vincent Lazar Gruodžio 14, 2010, 08:36:10 pm

Antraštė: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Vincent Lazar Gruodžio 14, 2010, 08:36:10 pm
   Dešimtoji teismo salė - viena iš salių, esančių Dešimtajame ministerijos lygyje. Posėdžių metu čia sėdi Magiškojo įstatymo taryba, Vizengamotas, kartais netgi Magijos ministras.

Požemis. Žemiau yra tik pragaras į kurį keliauja šiame aukšte nuteisti burtininkai. Tai Teismo salės...
Išties čia mirtimi nedvelkia ir garas iš burnų nevirsta. Sienos ne grotomis puoštos ir ne krauju teptos. Nors tiesą pasakius jos atrodo žymiai niūriau.. Į šį aukštą nusileidžia tik kelių grupių žmonės: teisėjai, kaltintojai ir kaltinamieji. Pastarieji atneša daugiausiai tvankių minčių, duslaus oro ir palieka savo nusikaltimų šešėlius. O taip..šiais koridoriais ėjo patys žiauriausi žmogžudžiai, vagys, nusikaltėliai ir nė vienas nepaliko šio aukšto būdamas laisvas. Aukštos tribūnos pirmąją akimirką įkalina, šalti ir negailestingi teisėjų žvilgsniai priverčia atpirkti nuodėmes, o jų skardūs ir teisingumo pritvinkę balsai lyg iš pragaro šaukiančiųjų nuosprendis. Nors lubas stengiasi pagyvinti milžiniškas šviestuvas su keliais tuzinais ilgų žvakių, tačiau jų metami šešėliai tik suvirpina, sujudina salės grindis bei sienas ir teisingumas čia atgyja. Tik stiprios valios burtininkai susirenka į šią ceremoniją ir lyg dirigentai vadovauja teismo procesui.
Jei nusikaltai, tai vienintelis tavo kelias, kurio nebe pakeisi. Jei užklydai svarbiais reikalais, tuomet nesibaimink - tokiems kaip tu niekas nepakenks. Sveikas atvykęs į Teismo salę.
Antraštė: Re: Teismo salės
Parašė: Loras Lanisteris Liepos 31, 2011, 09:58:27 pm
Christian įpėdino į tuščią teismo salę. Duris paliko atviras, kad mokiniams būtų lengviau rasti salę. Greitai jie sugužėjo
- Sėskitės į teisėjų vietas, taip sutaupysime vietos. - kai mokiniai užėmė savo vietas, jis tesė - čia gal ir neposėdžiauja Vizengamotas, bet tai mums netrukdo apie jį kalbėti. Į šią teisėjų tarybą patenka tik iškiliausios britanijos galvos. Iš visos jis turi penkiasdešimt narių. Vizengemotui posėdžiauja ministras pirmininkas. Jie posėdžiauja ir teisia žmogžudžius, tamsiuosius magus, kuriuos sugauna aurorai, taip pat sprendžia bylas dėl išdavystės. Kai įvyksta sunkus nusikaltimas iš Vizengamoto išrenkami penki žmonės, kurie su jį tiria bei vadovauja koordinuoja veiksmus su aurorų štabu. Jei norite tapti Vizengamoto teisėju, turite baigti Londono magiškąją teisės akademiją. Ir turėti dešimties metų stažuotę vienoje iš šitų organizacijų: aurorų štabas, ministro pirmininko kabinetas, magiškoji policija. Jei esate įvykdęs visus reikalavimus, galite tapti Vizengamotu teisėjo mokiniu. Jis turi jus pasirinkti ir po jo mirties tapsite nauju Vizengamoto teisėju. iš viso yra keturios pareigos teisme.Teismo pirmininko, šias užima ministras pirmininkas. Teismo pirmininko pavaduotojas, kuris pavaduoja teismo pirmininką. Teismo apklausėjas, kuris vadovauja įtariamojo apklausai. Bei keturiasdešimt septyni paprasti teisėjai. Jeigu kas nors neaišku, dabar pats laikas klausti. Laukiu jų.
Senukas stovėjo oratoriaus poza, priešais vaikus įsitaisiusius teisėjų vietose, tarsi pasiruošęs jų asmeniniam teismui.
Antraštė: Re: Teismo salės
Parašė: George Smith Rugpjūčio 01, 2011, 10:48:59 am
George klausėsi profesoriaus. Jam jo kalba pasirodė įdomi, nors šiek tiek pagailo, kad nieko nepaklausė apie Aurorų štabą. ,,Nors nieko baisaus - juk nieko neturėjau," pamanė vaikinas.
  Tada jis pažvelgė salę ir jo akys sustojo prie medinės kėdės su skylėmis rantiūruose. Tada jis iškėlė ranką ir paklausė profesoriaus:
 - O kam ta kėdė salės viduryje ir skylės? Ar čia sėdi kaltinamasis?
  Jis klausiamai pažvelgė į profesorių ir pradėjo laukti atsakymo.

[[Nežinau tokio vardo Džordžė. Bent jau žodis George iš anglų kalbos verčiamas Georgas arba (kaip šiuo atveju) Džordžas.]]
Antraštė: Re: Teismo salės
Parašė: Loras Lanisteris Rugpjūčio 01, 2011, 02:07:46 pm
- Visiškai teisingai ponaiti Smith, - Dieve, kiek daug čia Smith, For Smith dabar paprastas Smith, na ir pavardžių panašumas - kai į salę įvedamas kaltinamasis, jis atsisėda į kėdę, matote kabančias grandines, jomis kaltinamasis surakinamas, kad negalėtų burti arba pabėgti, taip pat taip apsaugoma teisėjų kolegija, kurios vietoje jūs dabar sėdite. Jei pažvelgsite ten, - senis bedė pirštu į tamsią dėmę grindyse - pamatysite kur stovi psichai. Taip pat ir priešingoje pusėje, - Christian mostelėjo ranka į kitą juodą dėmę - stovi psichas. jeigu pažvelgsite čia - jis parodė į baltą liniją, einančią palei pirmą teisėjų eilč - pamatysite vietą kurioje eina gynėjai, kad apsaugotų teisėjus nuo bogų emocijų. Nu jau laikas baigėsi, tad prašau eiti į vestibiulį, kur mokytojas Dantė jums padės patekti į mokyklą.
Antraštė: Teismo rūmai. Administracinės patalpos
Parašė: Mariè de Hemptinne Rugpjūčio 31, 2015, 11:32:05 pm
Gyveno žiurkė kažkada, vien lašiniais maitinos. Rimta ji buvo ir drūta kaip Liuteris Martynas. Virėjas davė jai nuodų, ir vargšei taip gūdu graudu, lyg meilė ją kankintų.. Pagalvojo Marie, prisiminusi senas kaip gyvenimas poezijos eilutes. Kankina karas, meilė ir... Apsižvalgiusi atsiduso Marie, Šios supelijusios Ministerijos sienos...

- Nesistokit, - žvilgsniu nusodino nuo kėdės instinktyviai pakilusį Ministerijos darbuotoją. Čia tvarka pasikeis, kai atėjau aš. Pagalvojo Marie nešina dvejais krepšiais, vieną žalią su nudilusia koledžo emblema ir vieną pilkšvai rudą, krutantį dėl jame esančios gyvybės. Atsitempiau iš taip toli, kad paskutinius žingsnius sugebėsiu žengti ir be jūsų pagalbos. Mintyse suniurzgė ji. Lyg meilė ją kankintų! Lyg meilė ją kankintų... Tragikomedijos eilės rėmėsi Marie į pasamonę.

Patalpa, į kurią ji įžengė, atrodė visai kitaip, negu ji įsivaizdavo. Visai kitaip, negu jai žadėjo agentas, suradęs ją dėl šio darbo. Garsieji Magijos ministerijos rūmai prasilenkė su didinga teisingumo vaizduote. Į juos įžengus nesijautė stingdančios galios ir baimės jausmo, kurį Marie tikėjosi prieš save išvysti. Atsivėręs vaizdas priminė skurdžią bažnyčią, kokią jai teko matyti keliaujant po Europą. Tik be imantrių raižinių, spalvų bei marmuru puoštų skulptūrų, o panašią vien aukštais skliautais ir tvyrančiu iš jų šalčiu.

Marie nužvelgė į ją išsigandusiomis akimis bespoksantį darbuotoją ir nuėjo tolyn link durų, ant kurių kabėjo pasviręs pavadinimas " Administracinės patalpos". Ilgai ji blaškės pastalėj ir, cypčiodama gailiai, prie klano puolė... Sopuliai ją raižė tartum peiliai. Marie pastatė krepšius priešais duris ir dešine ranka tvirtai suėmusi rankeną, atidarė girždančias metalines duris. Ir nors už jų tvyrojo tamsa, Marie jautė kažką esant patalpoje. Šnopulys ir kambario tolumoje pravertas langas neleido jai suabejoti, ir Marie ryžtingai išsitraukusi burtų lazdelę nutaikė ją į tamsumoje slypintį nepažįstamąjį.
Antraštė: Re: Teismo rūmai. Administracinės patalpos
Parašė: Sanguinary Black Rugsėjo 01, 2015, 12:04:10 am
Paskutinis Sanguinary nuotykis nebuvo labai nusisekęs, tik krūva sprogimų ir jokio malonumo. O ir iš Hogvartso mokytojų vyrą išmetė "dėl pamokų praleidinėjimų ir mokinių gąsdinimo". Matyt tėveliai pagaliau šumą pakėlę dėl tokio mokytojo kaip jisai. Ir dar jei to būtų per mažą, kai vyras ruošėsi krautis mantą ir pakeliauti kur nors po pasaulį, jį pasiekė labai įdomi žinutė. Turinys nebuvo labai įdomus, tiesiog primygtinis reikalavimas atvykti į Magijos ministerijos 10 aukštą, susipažinti su savo nauja viršininke. Tačiau parašas po laišku buvo įdomesnis, pasirašytas pačios magijos ministrės Luridos Revendž, kuri dingusi, neaišku kur jau n-metų. Ir slaptoji paieška dabar atsakinga naujajai teismo viršininkei. Ir žinoma, vyras kaip aukščiausio rango pareigūnas turi jai prisistatyti ir prisiekti ištikimybę. Negi prieštarausi? Net jei Lurida dingusi, už tokio pasiūlymo nevykdymą kas nors galvą nusuks... Sangu liūdnai atsikvėpė. Galėjo būti ir blogiau. Bent jau ne kokie nususę aurorai vadovaus man. O ir to šventuolio De La Royos nebėra... Tikėkimės naujoji teisėja nors truputi rimtesnė bus...
Tad Sangu buvo priverstas iš to užkampio kur jis tuo metu buvo atvykti į ministerijos dešimtą aukštą. Laimei visi sutikti ministerijos klerkai jam traukėsi iš kelio, o turbūt matydami Sangu nuotaiką net ir aurorai, amžini konkurentai, nesimaišė po akimis. Tiesa, pasiekus naujosios teismo vadovės kabinetą, kažkoks žmogelis vis dėlto, pabandė su juo šnekėti. Ką jis ten sakė, jog palaukčiau už durų? Per anksti atvykau? Ir žinoma būtent dėl to, Paieškos agentas ir įėjo į kabinetą, kuris iš tikrųjų buvo tuščias. Kol vyras rinkosi kokį gėrimą įsipilti iš prabangaus baro, kabineto duris atsidarė ir tamsus siluetas, į vyrą nusitaikė lazdele.
-Na žinoma ir vėl tas pats. Kada jūs žmonės susiprasit, kad tie kurie į mane taikosi dažniausiai ilgai neišgyvena?
Antraštė: Re: Teismo rūmai. Administracinės patalpos
Parašė: Mariè de Hemptinne Rugsėjo 01, 2015, 12:49:04 am
Siluetas krūptelėjo. Pasirodo, tai jis. Ir jis šneka.
- Turite aštrų liežuvį, ypač žinodamas, kur einate, - tarė Marie nukreipusi lazdelę į kambarį supančias žvakides, teikiančias šviesos. - Taigi preziumuoju, kad esate arba labai drąsus, arba labai kvailas...
Naujoji ministerijos darbuotoja nepatikliai šmėstelėjo į vyrą, rankoje laikantį gėrimą.
- Matau, jaučiatės kaip namie, taigi labiau tikėtina, kad esate iš drąsiųjų... Galbūt ir verta su juo susipažinti. Pagalvojo Marie, vis dar lūkuriuodama tarpduryje.
- Aš esu Marie de Hemptinne, - prisistatė ji siekdama prie slenksčio paliktus krepšius. - Atvykau čia užimti Magijos ministerijos teismo pirmininkės vietą ir.. Įvesti šiokią tokią sistemą šiame pelėsiais permirkusiame pastate ir vykdyti ministrės nurodymus, - tarė Marie lenkdamasi prie pilkšvai rudoji krepšio. Palinkusi prie jo ji atrakino sunkią spyną, kilstelėjo audeklą ir iš krepšio išslydo koją už kojos gracingai tempiantis britų ilgaplaukės veislės katinas.
- Taigi, kaip jau minėjau, čia esu su reikalais transformuoti sistemą, pagal kurią iki šiol buvo teisiami burtininkai, - Marie pasilenkė link likusio žalio krepšio ir kilstelėjusi nunešė jį link stalo, kuris, atrodo, skirtas darbui. - Norėčiau žinoti, ar galiu tavimi pasitikėti. Tai, apie ką galvoju aš, gali sulaukti neigiamos burtininkų pasaulio reakcijos, - Marie nusisuko nuo pašnekovo ir su nostalgija nužvelgė senąją Klastūnyno emblemą prisiūtą ant jos lagamino, - Atėjo laikas rinktis.
Antraštė: Re: Teismo rūmai. Administracinės patalpos
Parašė: Sanguinary Black Rugsėjo 01, 2015, 06:47:34 pm
Rodos Sanguinary įžūlumas nė trupučio nepaveikė, naujosios šio kabineto savininkės. Bet kažkodėl toks jos elgesys vyro nė trupučio nenustebino. Ypatingai po to, kai ši uždegė žvakes ir prieš įsibrovėlį pasirodė aukšta, griežta ir savimi labai pasitikinti mergina. Pasitikėjimas savimi geras ženklas, tik klausimas kiek ilgai jo jums užteks. Čia dar ne tokios ilgai neužsibuvo... Netrukus naujoji teismo viršininkė prisistatė ir Sangu gavo proga sužinoti iš kurgi atėjo tas užtikrintumas. Kadangi visos labai turtingos arba labai įtakingos šeimos gali būti skirstomos tik į dvi kategorijas: nešvarių darbelių užsakovus arba aukas (jei nepatenka nei į vieną, tai dar kada nors pateks) tai ir ši pavardė vyrui buvo girdėta. Hmm... de Hamptinne dukra? Čia jau truputi įdomiau, tik man labai įdomu, už kokius pinigus tėveliai jai nupirko šią neprastą vietą... Na ką gi bus įdomu... Prieš prisistatydamas vyras paėmė dar vieną stiklą ir iš kabineto baro ir abiems pripylė vyno. Vieną iš kurių padavė įėjusiai.
-Sanguinary Black, slaptosios paieškos agentas ir šiuo metu vadovas. Tad jūs jau nesupykit, bet kažkiek drąsos man priklauso. Tuo labiau, kad formaliai jūs čia dar net ir nedirbote... - Sangu padavė vieną taurę Marie. - Atsigaivinkit po ilgos kelionės. Ankstesnis šio kabineto šeimininkas turėjo labai neblogą skonį. Suknistas prancūzas...
Nelaukdamas atskiro kvietimo Sangu įsitaisė ant prie vienos sienos stovinčios sofutės. Nors jį kiek nustebino, toks atvirumas, vyras nusprendė savo nuomonę nutylėti... Dar neapšilo kojų, o jau apie kažkokias reformas kalba. Ir žada, kad tai daug kam nepatiks... Ne, tu šitoje pozicijoje ilgai neišsilaikysi...
-Aš tavimi pasitikiu lygiai tiek pat, kiek ir tu manim. Tad spręsk pati. Bet kokiu atvejų mintis apie reformas išklausysiu, o tada jau žiūrėsim kiek mums pakeliui.
Antraštė: Re: Teismo rūmai. Administracinės patalpos
Parašė: Mariè de Hemptinne Rugsėjo 01, 2015, 10:04:33 pm
Black.. Slaptoji paieška. Hmm susimąsčiusi Marie žvilgsniu nusekė lyg namuose besielgiantį Sanguinary paimdama vyno taurę iš pastarojo rankų.
- Kaip agentas dirbantis po priedanga esate gražių manierų, - su girdimu sarkazmu atsakė Marie, jis man kelia įtarimą, tas Black, - iš jūsų elgesio akivaizdu, kad ministerijoje jaučiatės gerai ir vadovauti sau turbūt yra geriau, negu būti pristatytam naujam, kad ir netiesiogiai, bet pavaldžiam vadovui... - Marie nutaisė rimtą mimiką ir nusimetusi lengvą kelioninį paltą apėjo administracinę patalpą.
Aplink ją ji matė aukštas skliautines lubas, pasienėse įrengtas, pilnai užpildytas knygų ir pergamentų lentynas, vidury patalpos stovintį didžiulį darbo stalą bei pasienėje įrengtą svečių priėmimo kampelį: vyšninio aksomo sofą, ant kurios šiuo metu išsidrėbęs vyną siurbčiojo Sanguinary, juodą kavos staliuką bei keletą senų krėslų. Matomai vien administraciniam teismo darbui pritaikytos patalpos praito teismo pirmininko buvo pritaikytos išskirtinai jo poreikiams.
- Jūs teisus, mes vienas kito nepažįstame, nepažįstame tiek, kad galėčiau aptarti slaptus darbo reikalus, - Marie atsisėdo ant vieno iš krėslų prieš tai perbraukdama jį ranka, nesu pratusi prie tokios netvarkos.. Ar teismai turi elfus? - Ir nesu čia tam, kad aiškinčiau savo darbo motyvus, pone Black.
Gurkštelėjusi nepadoriai daug vyno, Marie tęsė toliau.
- Esu kilusi iš Velso, de Hemptinne giminės, garsėjančios puikiais genais, jei suprantate, ką turiu galvoje, -Marie padarė reikšmingą pauzę, - bei nuveiktais darbais teismų sistemoje. Tad pirmiausia, pone Black, aš jums esu ne "tu", o "jūs".
Antraštė: Re: Teismo rūmai. Administracinės patalpos
Parašė: Sanguinary Black Rugsėjo 02, 2015, 12:14:28 am
Kol kas visą tai kas vyko aplinkui ir tai ką darė Marie, Sanguinary per daug labai nesužavėjo. O pradžia lyg ir buvo daug žadanti. Kol naujoji jo "viršininkė" vaikščiojo po savo naują kabinetą, jis tiesiog ramiai sėdėjo. O kartais taip labai smagu tiesiog nervinti žmones ir bandyti jų kantrybę. Ir kuo greičiau juos išvedi iš pusiausvyros tuo paskui lengviau su jais būna gyventi...
-Kaip čia taip gavosi, jog nepasidomėjot, kad po priedanga aš ne taip dažnai ir dirbu. Man priimtinesnė tiesioginė konfrontaciją. O ir dėl vadovavimo, visada maloniau kai nieks nesėdi ant sprando, bet vadovo turėjimas irgi per daug nieko nekeičia mano darbe. Tu pasakyk vieną, o aš vistiek veiksiu savaip. Čia tokių kaip jūsų darbas aiškintis su žiniasklaida, ne mano...
Laikas ėjo, o Sangu ir toliau nelabai matė prasmės kodėl jis čia išvis pasirodė. Nauja ar sena viršininkė, didelio skirtumo nėra.
-Iš kur jūs kilusi žinau, o kokie jūsų genai, jūs tik nesupykite, bet man visiškai nerūpi. Šiaip ar taip, jūs visi mirštate vienodai greitai.... Ir šiaip, matyt puikūs genai, dar nereiškia gerų reformų. Kiek atsimenu, paskutinis jūsų giminaitis, kuris ėmėsi reformuoti teismus nusprendė, jog teisiamieji greičiau prisipažins kaltais, jeigu teismo salės bus išpaišytos vienaragiais ir vaivorykštėmis, nes "tamsi spalva veikia teisimuosius neigiamai". Gan greitai už lėšų švaistymą jis buvo pakartas prie žiobarų ministerijos Dubline.- Sanguinary iš gerė dar gurkšnį iš taurės.-Taigi aš vis dar nekantrauju išgirsti jūsų minčių, kokias reformas žadate ir kurios taip jau labai supykdys burtininkus. Mūsų visų labui aš tikiuosi, kad jos bus nors kiek naudingos.
Antraštė: Re: Teismo rūmai. Administracinės patalpos
Parašė: Mariè de Hemptinne Rugsėjo 02, 2015, 03:42:30 pm
Aukštas piktas ir įsakmus.. jeigu tik dar būtų iš kilmingos giminės.. Tačiau Marie suprato, kad šiose valdose jau seniai nebelikę grynakraujų burtininkų ir nežymiai nusivylusi, giliai įkvėpė.
- Sakote, tiesioginė konfrontacija... - Padariusi pauzę įdėmiai į Black akis pažvelgė Marie, - puiku, taip bus paprasčiau, - tarė ji ir atsisuko į priekinį kabineto langą, kuris nuo pelėdų stuksenimo net įskilo.
- Aš trumpam atsiprašysiu, - tarė ji ir tvirtu žingsniu priėjo prie stiklo, tik nesakyk, kad ją tai atskraidino pelėdų paštu... tuomet per žingsnį atsitraukė ir nukreipusi lazdelę šuktelėjo:
- Carpe retractum! - Viena, dvi, trys sekundės, nieko. Tik staiga lyg pirmasis vasaros perkūnas visa jėga pro langą pažerdamas stiklus į visas kambario puses įskrido didelis, pailgas siuntinys. Marie stovėjo rami, magiškojo ruožo burtai išsisklaidė. Net nežvilgtelėjusi į didžiulę betvarkę sukėlusį siuntinį Marie greitesniu nei jai įprasta žingsniu nukulniavo link durų, jas pilnai atidarė, žengė vieną žingsnį į Teismo rūmų koridoriaus pusę, susirado žvilgsniu ją pirma pasitikusį darbuotoją, ir nutaikiusi į jį lazdelę dar kartą ištarė burtažodį:
- Conjunctivis! - Nieko neįtaręs darbuotojas sugriebė sau akis ir pradėjo klykti. Ką tu man darai, nesuprasdamas, kas įvyko, lakstydamas aplinkui klykavo jis, o Marie apsisukusi grįžo į kabinetą, paskui save užtrenkdama duris. Šiame skyriuje dirba nevispročiai! Tuomet ji ramiai grįžo iki ant žemės vis dar gulinčio siuntinio, atsargiai jį pakėlė ir nusinešė ant darbo stalo. Stipriai suvyniotas jis Marie buvo atsargiai atplėštas ir jos rankose netrukus atsidūrė gražuolė skraidymo šluota ir nors nebespindinti naujumu, tačiau matomai neapsakomai brangi ir galinga, šluotkočio gale pažymėta Klastūnyno herbu. Marie vėl sugriebė šluotkotį ir atsargiai padėjusi šluotą grįžo prie stalo, prie kurio ją stebėdamas vis dar laukė Sanguinary Black.
- Atleiskit man už šį mažą spektaklį, - nė kiek nesigailėdama pasakė Marie, - tačiau šis patarnautojo neapdairumas skraidinti siuntinį per pelėdų paštą galėjo kainuoti relikvijos praradimą, - įsipylusi į taurę vyno Marie nužvelgė butelį. Jis jau buvo tuščias. - Kitas gėrimas - viskis, jei nieko prieš. Mieliau gerčiau viskį, net keista, kad vyrai šiais laikais geria vyną.
- Taigi, apie ką mes šnekėjome. Ak taip, kalbant apie mano pirmtakus. Nežinau iš kur turite informaciją apie vienaragius ir vaivorykštes, - Marie padarė reikšmingą pauzę, - tačiau aš tai laikau įžeidimu. Didžiausias mano giminės indėlis - visuotinis prisiekusiųjų teismo įkūrimas bei specializavimasis nusikalstamų grupuočių išaiškinimo bei nužudymų veiklose.
Oras kambaryje tapo troškus, vakarėjo.
- Taigi pirmiausiai čia esu padaryti tai, ko reikia labiausiai. Papasakokite su kokiomis bylomis dabar dirbate ir kokį kaltinimą palaiko Magijos ministerija. Nuo to priklauso, kuo galėsiu pasitarnauti šiam mažam teismui, - prisiminusi ją slegiantį pelėsių kvapą Marie iš po stalelio išsitraukė pergamento atraižą ir burtų lazdele išbūrė keletą žodžių priminimui:
Citata
*Pasamdyti elfų pelėsiams panaikinti
*Surasti naują asistentą/praktikantą
*Sušaukti visuotinį prisiekusiųjų teismą
Antraštė: Re: Teismo rūmai. Administracinės patalpos
Parašė: Sanguinary Black Rugsėjo 02, 2015, 06:51:01 pm
Sanguinary su dideliu susidomėjimu stebėjo Marie nedidelį spektaklį: išdaužtą langą, keisto pailgo siuntinio įskridimą ir vargšo ministerijos klerko užkeikimą. Vargšas žmogėnas, kartais būna dienų kai visiškai niekas nesiseka ir jam pasitaikė būtent tokia. Tačiau tokiems liurbiams nesugebantiems pakovot už save taip ir reikia...
-Išeidamas jį atkerėsiu, o kol kas dar tegul pasikankina.- Ištarė labiau sau kaip priminimą, nei kam nors kitam.
Kai su vargšu sekretoriumi buvo susitvarkyta, pakankamai sadistiškais būdais, vyras pagaliau gavo proga pamatyti dėl kokio gi siuntinio kilo visa ši isterija. O tai buvo šluota, iš esmės pati paprasčiausia, tik kad su Klastūnyno emblema. Tai sakai relikvija? Man gaila jūsų. Jei jau šitas daiktas čia laikomas relikvija, tai man labai įdomu ką jūs pasakytumėte apie mūsų meistrų pagamintas Durštango šluotas... Bet rodos viskas baigėsi ir pagaliau naujoji vyro vadovė grįžo prie reikalų.
-Na tarkim prisiekusiųjų teismas irgi puse velnio reforma, bet man labiau patinka tas jūsų giminaitis pripaišęs ant sienų... - Paskutinis guršnis vyno ir Sanguinary truputi surimtėjo.- Prieš pasakodamas su kuo mes dirbam, gal pradžiai aš jums papasakosiu apie ministerijos įstatymų priežiūros departamento struktūrą. Vien tik tam kad paskui nekiltų jokių nesusipratimų. Šiaip ar jūs pašaliečiai, net nelabai ir įsivaizduojat, kas yra slaptoji paieška... Visų pirma yra magiškoji policija, kuri mums visiškai neįdomi, ten dirba panašūs žmogeliai į šitą užkeiktąjį patarnautoją. Tada yra aurorai, būtent jie ir užsiima jūsų paminėtais dalykais: kelia bylas, atlieka tyrimus ir gražiai atrodo prieš žiniasklaidą. Mano nuomonę, tai vienintelis dalykas kurį jie išvis ir sugeba daryti. Na ir tada esame mes- Slaptoji paieška. Jei labai reikia, mes irgi dirbam panašiai kaip aurorai, tik ne taip viešai. Tačiau mūsų pagrindinis darbas yra ne toks. Įprastomis aplinkybėmis mes šalimam įvairius per daug gerai apie save galvojančius vietinius vadukus arba šiaip ministerijai ar šiuo atveju jums, nepalankius tipus. Bei žinoma renkam "prevencinę" informaciją.
Sanguinary išsitraukė savo lazdelę ir vienu staigiu judesiu uždegė kabinete esantį židinį. Pro išdaužtą langą jau buvo pradėjusi traukti vakarinė vėsa. Dar vienas judesys ir tiesiai priešais Marie materializavosi stora knyga.
-O dabar apie bylas: rinkitės kas jus labiau domina. Šiandien meniu mes turime: Šiaurės Airijos teroristus- nekromanserius užpuolusius Mediči aikštės ambasadas, Džimio di Griso gaują apšvarinusią Gringodsą ir kažkokį vieną mūsų pačių aurorą bendradarbiaujantį pervežant kontrabandines relikvijas.
Antraštė: Re: Teismo rūmai. Administracinės patalpos
Parašė: Mariè de Hemptinne Rugsėjo 02, 2015, 08:05:44 pm
Praėjo jau kelios valandos kai svečias pirmą kartą peržengė durų slenkstį. Pavakarė peraugo į vakarą, tad Sanguinary užkurtas židinys suteikė gūsį malonios šilumos.
- Neabejoju, kad tiek Šiaurės Airijos teroristai, tiek Džimio di Griso gauja atliko didelius nusikaltimus, Marie akimis sustojo ties auroro vardo tačiau jaučiu, kad su didžiausia problema galime susidurti ieškodami ir nubausdami aurorus.. Ypač, žinant jų gebėjimus, - užtikrintu balsu atsakė Marie, stebėdama Sanguinary veido išraišką.
- Minėjot, kad jie kaltinami neteisėta prekyba relikvijomis, - instinktyviai pažvelgusi į savąją šluotą tarė Marie, - ar turite apie tai daugiau informacijos? Kas buvo pirkėjai, kokie aurorų galimi tikslai ir motyvai? Jų gali būti ir ne vienas..
Pasibaigus buteliui vyno Marie nukėlė dešinę koją nuo kairiosios ir atsistojusi paėjėjo porą žingsnių link sekcijos, kurioje turėjo rasti ko nors kito. Tačiau atidariusi juodo rašalo spalvos dureles Marie terado porą tuščių ir porą per prastos kokybės džino butelių, kurių svečiui net nesiūlytų. Na ką gi.
- Accio Penderyn! - sumosavusi lazdele Marie žengė porą žingsnių atgal link krėslo kai tuo metu kaip tik atskrido gero Velsiško viskio butelys.
- Skrydis šiek tiek užtruko, tačiau džiaugiuosi turėdama kuo pavaišinti gerbiamą svečią, - traukdama dvi viskio taures ir pildama į jį gėrimą, o sau įsidėdama ledo, tarė Marie, - turiu dar vieną klausimą, pone Black. Ar pažįstate aurorą, kuriuo būtų gaima pasitikėti?
Antraštė: Re: Teismo rūmai. Administracinės patalpos
Parašė: Sanguinary Black Rugsėjo 02, 2015, 08:31:20 pm
Nors jau buvo gilus vakaras ir Sanguinary pirmai geresnei progai pasitaikius mielai būtų dingęs lauk iš šio kabineto ir iš viso iš visos magijos ministerijos, tačiau reikalai yra reikalai. Tuo labiau su nauja vadove.
-Aurorai, tai aurorai. Mano turimomis žiniomis jie užsiiminėja relikvijų medžiokle, kontrabanda ir pardavinėjimu dideliais mąstais. Yra žinoma, kad tarp aurorų yra ir kitų asmenų, bet grupe sudaro būtent jie. Toks vargšas italas Svinferinas, kurį turėjau garbės nugalabyt prieš kelis mėnesius išpliurpė, jog grupę sudaro ir keli užsieniečiai. O gaujos vadas kiek žinau yra toks veikėjas Bobis Grantas ilgą laiką dirbęs ir pas mus ministerijoje. Ryškiai užuodęs, kad mes žinom apie jo darbelius, jis išėjo iš čia. Paskutinį kartą matytas Kiauliasodį netoli Hogvartso. Labai gali būti, jog jis planuoja įsiveržti į mokyklą ir ją apiplėšti. Dabar kai vyksta mokslo metų šventė ir į mokyklą suvažiavo nemažai ir svečių, tam būtų nebloga proga.
Kai Marie ištraukė pora taurių ir viskį, Sanguinary net truputi nudžiugo. Gerklę praskalauti kažkuo gi reikia. Dar būtų neprošal ir užkandis, bet pakentėti galima. Ne alus, bet irgi tiks...
-Aš labai nemėgstu į mūsų reikalus painioti aurorų. Tuo labiau žinant Slaptosios paieškos ir aurorų nelabai šiltus santykius, bet taip, pažįstu. Jų vadės Džeinės Meko, kuri dar ir pamokas veda Hogvartse paprašiau stebėti mokyklą.
Antraštė: Teismas?
Parašė: Gipas Džeimsas Poteris Kovo 21, 2016, 12:12:32 pm
Čia teko pabuvoti tik vieną kartą. Mane svarstė dėl netinkamo magijos naudojimo žiobarų akivaizdoje.                                                                                                                                                               Požėmiau. Šalta, drėgna, tamsu. Žiūriu - ministras su raštininku eina. Ogi atpažinau. Tai vieno švilpynioko  tėvas.
- Sveiki,- sušunku. Maža tikymybė, kad girdėjo. Bet laukiu toliau.                                                    -Sveiki, sveiki.  Labas,Gilderojau. Kaip sekasi, Gvende? O, ir tu, Albai, čia?- sveikinasi su visais, bet manęs tikrai neišgirdo.
Bet staiga išgirstu prie pat ausies:
-Kaip laikaisi, Gipai?- atsisuku nustebęs. Juk čia tas pats švilpyniukas! Kaip smagu! Tik jis čia kokiu reikalu?
-Labas!- sušunku,- ką tu čia veiki?- paklausiu.
-Žinok - vyksta turnyras. Ir tave pakvietė ministerija mano tėčio prašymu.,- atsako rimtai, tad patikiu.
-Tu rimtai? O aš galvojau - teismas!- nusijuokiau ir atsipūčiau - jokio teismo čia nebus!
Ir linksmi nupėdinome žiūrėti turnyro.
P.S. - prieš ,,Teismą“ buvusi baimė nedingo dar ilgai, nes aš pilnai nepatikėjau. Mąsčiau - gal balandžio pirmoji, kad visi šposus kelia. Dabar mane nuo šios istorijos tik juoko priepuoliai vejasi... :D

((Eliza: RPG temose reikia rašyti 3 asmeniu, negalima naudoti šypsenėlių.))
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: domutis Gegužės 20, 2020, 12:59:00 pm
Vieną vasaros dieną Domantas gavo laišką iš Magijos Ministerijos ,nes Domantas pažeidė nepilnamečių raganavimo veiklos įstatymą Domantas iškvietė gynėją.Domantas gavęs laišką suprato jog greičiausiai Domantus bus išmestas iš Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos.Kitą rytą su tėveliais Domantas išvyko į Magijos Ministerija.Domantas įėjo į dešimtą teismo salę.Salėje sedėjo daug darbuotojų ir teisėjas.Domantas atsisėdo į kėdę.Teisėjas prabilo:
-Ponaiti Domantai Varnanagi jūs pažeidėte nepilnamečių raganavimo veiklos įstatymą.
Domantas tesinosi jog jis norėjo tik apsisaugoti.Tuo pat metų į salę įėjo Domanto tėtis.Ir paklausė kokie kaltinimai skiriami berniukui.Ministras pasakė jog Domantas pažeidė nepilnamečių raganavimo veiklos įstatymą.Domanto tėtis pasakė jei burtininkui gresia bet koks pavojus burtininkas turi teisę iškviesti gynėją net ir žiobarams matant.Ministras visas piktas pasakė:
-Visi kaltinimai panaikinti.Ir Domantas grįžo namo.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Liucija Andersson Gruodžio 08, 2021, 12:43:23 am
 Šis rytas prasidėjo žymiai blogiau nei visi kiti. Nespėjus Liucijai nužingsniuoti iki liftų bei pakilti į savo valdas, jai per petį patapšnojo vyriausiasis teisėjas. Neslegiamas savo profesijos niūrybės, šis pagyvenęs vyriškis, ne itin sveikai išbalęs, pradėjo itin ekspresyviai kalbėti apie siaučiančias rudenines ligas ir klausti, ar jis negalėtų (o, prašau, maloningoji Ministre!) išeiti po pietų. Juk trečią turįs tik vieną posėdį, su kuriuo laisvai susitvarkysią jo kolegos. Liucija, trumpai linktelėjusi, priminė apie vieną iš šimtų formų, skirtų tokiems atvejams ir, ne itin mandagiai paėmusi iš rankų pilko kartono aplanką iš teisėjo rankų, dingo minioje.
 Byla išties nebuvo sudėtinga - nepilnametė, naudojusi kerus už mokyklos ribų. Dar akys užkliuvo už žodžių ,,žiobarai" ir ,,televizorius", bet netrukus ministrei teko lipti lauk iš lifto. Tačiau kadangi diena vis tiek nusimatė laisvesnė, ji nusprendė, kad laikas bent vieną kartą atsisėsti į aukščiausiąją kėdę teismo salėje.
 Laikas prabėgo greičiau, nei kas nors tikėjosi, ir baltaplaukė jau žingsniavo dešimtosios teismo salės link. Tamsūs teisėjo rūbai pridėjo niūrumo ir rimtumo išblyškusiam veidui, o rankos, spaudžiančios aplanką, vietomis atrodė net violetinės nuo šalčio ir spaudimo. Erzino tik vienas dalykas - juoda kepurė, it koks zefyras pūpsanti jai ant galvos. Ir tas susierzinimas kuo puikiausiai atsispindėjo merginos akyse, mat kiekvienas, sutikęs ją kelyje, praktiškai šokdavo į šoną. Kad tik nepasimaišytų po kojomis.
 Giliai įkvėpusi, Andersson atidarė teismo salės duris. Visi, pastebėję įžengiant tamsią figūrą, atsistojo. Prieš prisėsdama į savo vietą, baltaplaukė iš aplanko išsiėmė popieriaus lapus, pasidėjo tvarkingai priešais save ir, atsisėdusi, davė ženklą, leisdama sukristi į kėdes ir kitiems posėdžio dalyviams.
 Žemiau jos prie rašymo mašinėlės sėdėjo teismo sekretorė - sena, kresna moterytė, o šalia jos užkerėta plunksną buvo pasirengusi įrašyti kiekvieną žodį. Kairėje, aukštyn kylančiuose ,,laiptuose", sėdėjo nuobodžiaujantys tarybos nariai, įvairiausių tautybių ir amžiaus, bet ne jaunesni nei keturiasdešimt. Prieš pat teisėją, kambario gale, sėdėjo kaltinamoji - Dori Mendel. Juodaplaukė buvo visiškai nepanaši į savo tėvus, kurie, atidžiai stebimi aurorų, sėdėjo jos kairėje. Žinoma, teismo posėdis negalėtų vykti ir be itin žavaus iš antrojo ministerijos lygio nusileidusio tardytojo ir jo kolegos advokato, įsitaisiusio kitoje pusėje.
 Tuomet prasidėjo nuobodžiausia teismo posėdžio dalis - tarybos nariai, vienas paskui kitą, davė priesaiką. Galiausiai, atsistojo tardytojas, kuris prisistatė kaip Kristoferis Barnesas, ir pradėjo aiškinti juodaplaukės paauglės nusikaltimus.
-Panelė Dori Mendel yra kaltinama kerų naudojimu už mokyklos ribų, kerų naudojimu žiobarų akivaizdoje bei pavojaus žiobarams sukėlimu. Rugpjūčio 19 dieną, devintą valandą vakaro, kaltinamoji, pasinaudodama bombarda kerais, susprogdino televizorių, esantį jos šeimos namuose, tėvų akivaizdoje. Taip panelė Mendel ne tik pažeidė Nepilnamečių magijos naudojimo įstatymo trečią straipsnį, bet ir pažeidė Slaptumo statutą, naudodamasi magija žiobarų akivaizdoje. Nepaisant to, sprogstantis televizorių sukėlė žiobarų, šiuo atveju kaltinamosios tėvų, sveikatai pavojų. Norėčiau pakviesti pirmą liudininką - Keviną Mendel.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Dori Mendel Gruodžio 13, 2021, 09:29:41 pm
Dori širdis plakė labai stipriai ir jai buvo sunku susigaudyti, kas vyko aplink. Regis, buvo sudėtinga matyti, kokie žmonės sėdėjo toje salėje, sunku suprasti, kas ką darė, kas ką šnekėjo. Kai visi atsistojo, automatiškai tai padarė ir Dori, nors nelabai suprato, ar ji kažkur eis, ar kas čia darysis. Netrukus visi atsisėdo, todėl ir mergaitė klestelėjo atgal į tą siaubingą kėdę.
Ji prieš save matė teisėją ir suprato, kad tai yra ne kas kitas, o pati Magijos Ministrė. Apie tai pagalvojus pilve pradėjo skraidyti labai nedraugiški drugeliai, bet mąstyti nebuvo kada, nes kažkoks Kristoferis pateikė tamsiaplaukei kaltinimus, kurių ji prisiminti negalėjo, ir pakvietė liudyti Mendel tėvą.
- Kevinai Mendel, ar tiesa, kad Jūsų dukra Dori Mendel, minėtą dieną ir valandą jūsų akivaizdoje susprogdino kerais televizorių? - paklausė tardytojas.
- Taip, - atsakė Dori tėtis.
Mergaitei pasidarė taip negera. Nejau jos tėtis liudys prieš ją? Tai žinoma, jis yra nukentėjusysis... Tardytojas klausinėjo apie tai, kokia jam buvo padaryta emocinė, psichologinė ir finansinė žala. Tėtis, regis, buvo šiek tiek pasimetęs, nepasakė nieko vertingo, kažką mikčiojo, kad nustebo, kad dabar reikės pirkti naują televizorių. Galiausiai tardytojas paklausė, ar Kevinas bijo savo dukters.
- Ar aš bijau Dori? Dėl Dievo meilės, ne.
Mendel atsiduso. Kai tardytojas baigė klausinėti tėtį, prabilo advokatas, malonaus veido vyras vardu Džozefas Kobleris. Jis padrąsinamai nusišypsojo Dori ir prabilo:
- Pirmiausia norėčiau paklausti Kevino Mendel, ar įvykį matė dar kas nors be jo ir jo žmonos Rubėjos Mendel?
- Ne, - atsakė tėtis.
- Tuomet norėčiau kreiptis į Kristoferį Barnesą ir dar kartelį apžvelgti kaltinimus, pateiktus panelei Dori Mendel. Tiesa, kad Dori Mendel pažeidė Nepilnamečių magijos naudojimo įstatymo trečią straipsnį, tačiau apkaltinti panelės Slaptumo statuto pažeidimu mes negalime, nes apie įvykį nesužinojo jokie kiti žiobarai apart Dori tėvų, kurie ir taip jau seniai žino, kad jų dukra yra ragana, - advokatas trumpam, bet įkyriai įsistebeilijo į tardytoją ir vos vos šyptelėjo.
Tardytojas giliai įkvėpė ir nervingai žvilgtelėjo į Magijos Ministrę, tartum bandydamas suprasti, ar nebus prisidirbęs. Galiausiai prabilo.
- Dėkoju kolegai už pastabą, - linktelėjo. - Taičiau nepasaint to, nusikaltimas yra ganėtinai sunkus, nes nepilnamečiams naudoti kerus už mokyklos yra draudžiama, be to, kaip jau minėjau, panelės Mendel tėvams buvo sukeltas pavojus sveikatai. Dabar norėčiau pakviesti liudyti antrąją liudininkę, Rubėją Mendel.
Tardytojas Dori mamos paklausė to paties, kaip ir tėčio, ar tą ir tą dieną, tą ir tą valandą, įvyko tas ir tas. Tamsiaplaukės mama, žinoma, atsakė teigiamai. Jos atsakymai daug labiau neramino Dori negu tėčio. Jeigu tėčio atsakymai buvo padriki ir nelabai linkę nuteisti Dori, tai mamos - atvirkščiai. Ji dėjosi labai nepatenkinta savo dukters elgesiu.
- Ar jūs išsigandote, kuomet jūsų dukra Dori Mendel panaudojo susprogdinimo kerus jūsų ir jūsų vyro akivaizdoje? - paklausė tardytojas.
- Žinoma! - akimirksniu atsakė Dori motina. - Jūs klausiate, ar aš išsigandau? Aš nesuprantu, kas su ta mergaite darosi, jeigu sugebėjo šitaip, niekas nežino, kas jai užeiti gali kitąkart!
- Ar jūs bijote savo dukters, ponia Rubėja Mendel? - toliau klausinėjo Kristoferis.
- Taip. Tikrai taip. Ji ir taip elgiasi tiesiog siaubingai, ne kaip normalus vaikas. Skaito knygas, kurių paveikslėliai juda, jau du metus augina vorą, kuris, ką žinau, gali būti nuodingas! Kaip mums gyventi? Ypač dabar, kai susprogdino mūsų tikrai nepigų televizorių. Juei taip ir toliau, na, aš nežinau...
Atrodė, kad Kristoferis ir Rubėja dirbo tiesiog išvien. Jis tyčia klausinėjo kažko, kas galėtų patikinti, jog Dori yra siaubūnė, o ne vaikas, o ji atsakinėjo taip, tarsi su dukra nebūtų įmanoma gyventi. Galiausiai patenkintas tardytojas baigė klausinėti Dori mamą. Atrodė toks savimi pasitikintis ir išdidus.
- Norėčiau paklausti Rubėjos Mendel, - prabilo advokatas, - ar įvykio metu jūs arba jūsų vyras nukentėjote fiziškai?
- Ne, bet...
- Kaip suprantu iš jūsų atsakymo, fizinė jūsų bei jūsų vyro sveikata sutrikdyta nebuvo? Prašau atsakyti faktais, pone Mendel.
- Ne, bet...
- Ačiū už atsakymus, pone Mendel. Taigi, galime konstatuoti faktą, kad sužeistų per šitą įvykį nebuvo, - Džozefas apžvelgė didesnę dalį žmonių salėje. - Norėčiau pakviesti dar vieną liudininkę. Liudininkė įvykyje nedalyvavo ir jo nematė, tačiau ji galėtų paliudyti, kodėl iš panelės Dori Mendel nereikėtų atimti burtų lazdelės. Kviečiame Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos direktorę Arwen Evenstar.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Arwen Evenstar Gruodžio 31, 2021, 10:21:35 pm
Išgirdusi savo vardą, Arwen pakilo iš vietos ir nuėjo į liudytojo kėdę. Posėdžio pradžią ji stebėjo ramiai ir manė, kad jis ilgai neužtruks. Atsižvelgiant į aplinkybes, jos mokinės "nusikaltimas" nebuvo toks sunkus, kad reikėtų ilgo ir nuobodaus svarstymo su daugybe liudininkų, kokiuose jai yra tekę dalyvauti anksčiau. Mokiniai neretai vasaros atostogų metu įsivelia į įvairias situacijas, dėl kurių iškyla grėsmė burtininkų bendruomenei. Dažniausiai tokių situacijų kaltininkai būna kilę iš žiobarų šeimų, kaip ir šio posėdžio kaltininkė Dori Mendel. Mergaitė Hogvartso direktorei buvo žinoma, ir tikrai ne dėl jos elgesio mokykloje ar už jos ribų. Tad raganai, jau kelis dešimtmečius vadovaujančiai Jungtinės Karalystės burtų ir kerėjimo mokyklai, buvo labai keista, kaip šitokia pavyzdinga mokinė galėjo įsivelti į situaciją, dėl kurios į posėdį iškvietė ir ją pačią. Arwen visą tai jau apsvarstė vos tik gavusi pelėdą, kviečiančią liudyti posėdyje, ir būtent dėl savo nuomonės galvojo, jog posėdis bus trumpas. Iki tol, kol liudyti buvo iškviesta Dori mama. Tai, kad ji savo dukrą pavadino siaubūne, ir, rodėsi, norėjo, jog ji būtų nuteista, Arwen labai sukrėtė. Ji dar nebuvo susidūrusi su žiobarų kilmės tėvais, kurie šitaip nekęstų fakto, jog jų atžala - burtininkas arba ragana. Paprastai žiobarų kilmės burtininkų tėvai didžiuojasi savo vaikais burtininkais. Bet, panašu, šis atvejis kitoks. Ir būtent dėl to Arwen suprato, kad posėdžio baigtis gali būti ne itin laiminga. O kad padėtų savo mokinei, ji žūtbūt turėjo įtikinti teismo dalyvius, kad Dori Mendel yra verta burtininkės vardo.
- Gerbiama Evenstar, prašau papasakoti, kokia Dori Mendel yra mokykloje. Ką galite pasakyti apie ją kaip mokinę? - paklausė jos Džozefas Kobleris.
Arwen uždelsė akimirką, kad galvoje surikiuotų savo mintis, ir tuomet prabilo:
- Panelė Mendel mano vadovaujamoje Hogvartso Burtų ir Kerėjimo mokykloje mokosi ne pirmus metus. Pirmuosius dvejus mokslo metus ši mergaitė baigė geriausiais pažymiais, yra labai stropi ir aktyvi mokinė. Iš savo ilgametės darbo patirties galiu pasakyti, kad tokie mokiniai gatvėje nesimėto. Uždraudus šiai mergaitei tęsti mokslus, ne tik Hogvartsas praras geriausią paskutinių metų mokinę, bet ir visa burtininkų bendruomenė neteks perspektyvios kerėtojos.
- Ką galite pasakyti apie panelės Mendel dalyvavimą pamokose? Ar yra pasitaikę, jog praleistų pamokas tam, kad nuveiktų ką nors kitą, pavyzdžiui, krėstų išdaigas? - pasiteiravo advokatas.
- Kaip jau minėjau, Dori yra labai stropi mokinė, pamokų ji nepraleidžia ir labai noriai jose dalyvauja. Kaip dažnai būdinga žiobarų kilmės mokiniams, ji nori iš laiko Hogvartse išspausti kiek įmanoma daugiau ir įgyti kuo daugiau patirties bei praktinių įgūdžių. Nematau priežasties, kodėl ji turėtų praleidinėti pamokas tam, kad kažką iškrėstų, kai jos tikslas šioje mokykloje yra visai kitas. - Arwen atsiduso ir pridūrė. - Paminėsite mano žodį - iš Dori Mendel išaugs nuostabi kerėtoja ir burtininkų bendruomenei dar parodys, ko ši galėjo netekti.
Viską išsakiusi, ką norėjo, Arwen išsitiesė kėdėje ir klausiamai pažvelgė į advokatą. Nenorėjo parodyti, kaip ją erzino žmonės, dėl kurių jai teko šiandien palikti šiltą pilį ir keliauti į Ministeriją, kur mažiausiai norėjo būti. Žmonės, kurie nesupranta šios mergaitės potencialo ir joje mato kažkokią grėsmę. Arwen nežinojo, kas atsakingas už tai, kad šis posėdis apskritai vyksta, bet nebūtų nustebusi, jei tas žmogus - Dori mama. Vos išgirdus šią moterį kalbant, Arwen viduje užvirė pyktis ir bene pirmą kartą sukirbėjo neapykanta žiobarams, kurios iki tol niekada nejautė.
- Ačiū, ponia Evenstar. Daugiau klausimų neturiu, - tarė Džozefas ir atsisėdo į savo vietą.
Advokatui baigus klausinėti, Arwen tikėjosi, kad jos pasirodymas taip pat baigėsi. Tačiau suprato, kad dar niekas neleis jai grįžti į vietą, kadangi išstojo ir tardytojas.
- Ponia direktore, minėjote, kad pamokas Mendel lanko aktyviai, bet ką galite pasakyti apie jos elgesį jose?
Arwen nelabai suprato, kuo mokinės elgesys per pamokas yra susijęs su įvykiu, dėl kurio iš jos nori atimti lazdelę, bet ramiai ir kantriai atsakė į tardytojo klausimą:
- Jau minėjau, kad Dori trokšta išmokti kaip įmanoma daugiau magijos paslapčių, tad pamokose jos elgesys yra pavyzdingas. Kaip ir bet kurio kito mokinio, norinčio kažką sužinoti ir tobulėti.
- Net ir prakiurdytas šiltnamio stogas pamokoje, kurioje dalyvavo ir ši mokinė? - iš tardytojo intonacijos jautėsi mažytė pašaipėlė, o gal Arwen taip tik pasirodė. - Apie šį įvykį kalbama ir už Hogvartso ribų.
- Nežinau, kas šias kalbas paskleidė, tačiau galiu patikinti, kad nėra jokių įrodymų, jog už minėtą incidentą buvo atsakinga panelė Dori Mendel. Taip, toks įvykis buvo, bet tą galėjo padaryti bet kuris pamokoje dalyvavęs mokinys. Ir be to, už pamoką ir viską, kas joje vyksta, yra atsakingas profesorius, o su juo aš jau išsiaiškinau, - užbaigė pasakojimą Arwen. Galbūt dabar jau viskas. Kad tik kuo greičiau baigtųsi šitas farsas ir galėčiau grįžti į pilį.
- Dėkoju už atsakymą. Mano klausimai poniai Arwen Evenstar baigti, - pasakė tardytojas.
Arwen grįžo į savo vietą ir nekantriai laukė, kaip viskas pasibaigs. Jai buvo neramu dėl savo mokinės ir kaip ją paveiks šitas epizodas.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Liucija Andersson Sausio 08, 2022, 03:11:10 pm
 Besėdėdama teisėjo kėdėje, Liucija suprato, kodėl nepasirinko šios profesijos. Buvo per daug nuobodu, o ir sprendimų priėmimas, na, viskas rėmėsi ne visada tvirtais įrodymais ir spekuliacijomis. Barnesas ir Kobleris savo darbą išmanė gerai, liudininkams regis be sustojimo berdami klausimus bei kažką žymėdamiesi savo užrašuose. Liucija dykai irgi nesėdėjo - teismo salės tylą užpildžius tik rašomosios mašinėlės kleksėjimui bei magiškosios plunksnos skrebenimui, ministrė pati ant pergamento greitai brūkštelėjo kelias pastabas.
 Panašu, kad Kobleris, siekdamas paaukštinimo ir rimtesnių bylų nei žiobarų kilmės ir kitų nepilnamečių išdaigos, bus šiek tiek persistengęs. Šitai baltaplaukė kaip pastabą pridėjo į bylos aplanką sugrįžusiam teisėjui. Pusantro kaltinimo iš trijų turėjo būti išbraukti.
 Tarybos nariai irgi tyliai šnekučiavosi tarpusavyje, kažką rašėsi ar sprendė kryžiažodžius. Liucija galėjo prisiekti, kad viena pagyvenusi moterytė į teismo salę net atsinešė romaną. Visų dėmesį atkreipė tik pakilusi Arwen Evenstar.
 Hogvartso direktorės pamatyti Liucija nesitikėjo. Net dar kartą patikrino liudininkų sąrašą ir niekas tikrai neapsiriko - Arwen buvo pakviesta pačio Koblerio. Direktorės ministrė iš taip arti buvo nemačiusi. Dabar net suabejojo ar besimokydama Hogvartse išvis kada nors sutiko ponią Evenstar ne švenčių metu. Su nuoširdžiu susidomėjimu, baltaplaukė klausėsi, kaip mokyklos direktorė gynė Mendel. Įdomu, ar ji taip kalbėtų apie kiekvieną mokinį.
 Po paskutinio liudininko parodymų, Barnesas pakilo apibendrinti savo kaltinimų. Akivaizdžiai gelbėdamas savo svylančią subinę, jis praleido tą dalį, kai teko vieną kaltinimą visiškai išbraukti, o kitą sušvelninti. Kreipdamasis į nuobodžiaujančius tarybos narius, jis vis dar stengėsi Mendel nupiešti tamsiomis spalvomis, kaip kokią nusikaltėlę. Jam beveik tobula atsvara buvo Kobleris. Apeliuodamas į žilagalvių tamsiomis mantijomis jausmus, jis tarsi bandė sukti link to, kad Mendel yra visiškai nekalta, tačiau to garsiai taip ir nepasakė.
 Advokatui atsisėdus, pagaliau prabilo Liucija:
-Dabar taryba balsuos. Kas pritaria, kad panelė Dori Mendel turėtų būti pripažinta kalta dėl kerų naudojimo už mokyklos ribų bei pavojaus žiobarams sukėlimo, pakelkite ranką.
 Pakilo senos, drebančios rankos. Sekretorės rašymo greitis patrigubėjo, mat ši turėjo spėti surašyti visų balsuojančiųjų vardus.
 Balsavimas buvo pakartotas su priešingu teiginiu. Deja, narių, kurie tikėjo Mendel nekaltumu buvo akivaizdžiai mažiau.
-Tarybos sprendimu, Dori Mendel yra pripažįstama kalta dėl kerų naudojimo už mokyklos ribų bei pavojaus žiobarams sukėlimo. Atsižvelgiant į palengvinančias aplinkybes, panelei Mendel yra skiriama vienų metų lazdelės atėmimo bausmė. Kadangi Mendel šiuo metu yra Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos mokinė, jai taikoma išimtis, nurodyta Jaunųjų burtininkų švietimo įstatyme, dėl lazdelės turėjimo Hogvartso teritorijoje, mokslų metų eigoje. Užtikrinti, kad išimtis yra taikoma tinkamai, paskiriama Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos direktorė Arwen Evenstar. Artimiausiu metu jai bus paskirta konsultacija su Ministerijos patvirtintu teisininku. Teismo sprendimą dalyvaujančios šalys gali apskųsti per trisdešimt dienų. Posėdis baigtas.
 Kaukštelėjusi plaktuku, Liucija susirinko visus popierius ir atsistojo. Kartu su ja pakilo ir visi salėje buvę žmonės. Žmonės, kurie galės skirstytis tik kai ji dings už sunkių medinių teismo salės durų.
 Dešimtas lygis skendėjo prieblandoje. Bent jau taip atrodė ministrei. Viename iš teisėjų kabinetų, ji nusiėmė niūrius rūbus bei prisėdo tvarkyti bylos popierių. Netrukus vienas po kito sueis tarybos nariai padėti savo parašo. Tada viskas popierių kalnas keliaus vyriausiajam teisėjui ant stalo. Tada bus įrištas ir nuguls archyve, kartu su šimtais tokių pat bylų.
 Ir Dori Mendel po savaitės niekas nebeprisimins.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Dori Mendel Sausio 11, 2022, 01:26:53 am
Dori, su stipriai beplakančia širdimi, stengėsi klausytis visko, ką kalba suaugusieji. Kažkas bandė ją ginti, kažkas - kaltinti. Buvo taip skaudu dėl mamos metamų kaltinimų, bet viso to tinkamai suvokti mergaitei tą akimirką nepavyko, nes buvo per daug baisu. Mendel jau galvojo, kad iš jos tikrai atims burtų lazdelę. Kartais atrodydavo, kad viskas eina to link. Tačiau atsitiko kai kas, kas Hogvartso mokinę labai nustebino - į teismą atėjo pati burtų ir kerėjimo mokyklos direktorė, kuri gynė Dori. Mergaitei pasidarė taip gėda už tai, jog ji yra prikrėtusi nemažai eibių. Ir iš kur, dėl Merlino barzdos, yra žinoma, jog prakiurdant šiltnamį per herbologiją pasidarbavo būtent Mendel? Bus tau krėsti išdaigas, pagalvojo tamsiaplaukė. Daugiau niekada nesiaubsiu herbologijos šiltnamių.
Kai buvo apklausta mokyklos direktorė, Dori pasijuto šiek tiek ramiau, nes viskas pasirodė ne taip jau ir blogai. Kažkas mergaitę gynė. Juk tai turėjo kažką reikšti, ar ne? Tačiau, Dori nelaimei, balsavimas lėmė, jog vis tik mergaitė pripažinta kalta. Akimirksniu jos akyse pasirodė ašaros ir ji jau galvojo, kad teks stebėti, kaip yra sulaužoma jos burtų lazdelė. Bet buvo prabilta apie lengvinančias aplinkybes ir pasakyta Dori bausmė - metus laiko burtų lazdelę turėti tik Hogvartse. Tai išgirdus taip stipriai palengvėjo, tačiau ašaros vis dar byrėjo, o rankos drebėjo. Na ir prisidirbau, vis tiek.
Teismas baigėsi ir padėjo mergaitei suprasti, kad prieš kažką darant reikia pagalvoti. Dabar atrodė, kad visada taip ir bus, kad ji pagalvos prieš ką nors darydama, tačiau tik laikas parodys, ar tikrai pavyks. Dori dėkingai pažiūrėjo į Hogvartso direktorę ir jau vien dėl jos pasistengs būti geresniu vaiku - nesiaubti patalpų, skirtų mokymuisi ir nesiausti mokyklos koridoriuose.
Kai jau galėjo išeiti, Mendel tiesiu taikymo rovė iš teismo salės.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Rolandas Senkleris Sausio 01, 2024, 03:13:23 pm
Jis sėdėjo per vidurį, tarp kitų vizengamoto narių. Sėdėjo vidurinėje tribūnų eilėje ir laukė, kol pora aurorų įves kaltinamąjį žmogžudyste. JO kaltė jau galima sakyti buvo įrodyta. Tereikėjo šio teismo. Rolandas keistai jautėsi čia būdamas. Jis išties perėjo į kitą skyrių. Kadangi mėgo taisykles, perėjo kaip tik į šį skyrių. Jo didelė patirtis, daug metų praleistų ministerijoje, nuo pat mokyklos baigimo juk čia dirbo. Leido užimti aukštas pareigas.
Ministrės čia nebuvo. Šiandien jis turėjo atlikti teisėjo bei kaltintojo pareigą. Buvo pasiruošęs klausimus. Kaip visada viską kruopščiai susirašė. Tiesą sakant visai nenorėjo čia būti. Ta žmogžudystė, tokia beprasmiška, tokia siaubinga. Nužudyta buvo Hogvartso profesorė. O pagrindinė liudytoja buvo mergaitė iš tos pačios mokyklos. Ją šiandien turėjo atlydėti ministerijos paskirtas atstovas. Be to buvo dar vienas liudininkas. Beje Rolandui kiek pažįstamas. Tai jis pranešė ministerijai apie šį siaubingą įvykį.
- Jau laikas. Reikia juos įleisti. - Pasakė savo sekretorei.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Sausio 02, 2024, 06:29:29 pm
Absurdas. Tiesiog absurdas, kad jis ir vėl čia atsidūrė. Tik šį kartą situacija visai kita. Na, gerai bent tai, kad neatsidurs kaltinamojo kėdėje, tačiau būti liudininku Breto teisme irgi neskambėjo kaip viliojanti perspektyva. Ir koks jis liudininkas? Iš tiesų nieko nematė, tik su Sevirinos pagalba rado kūną ir nugabeno jį į ministeriją. Tad jam jam būti teisme? Tikriausiai tam, kad tos institucijos darbuotojai su pasimėgavimu jį ir vėl pažemintų.
Dabar Dafydd lūkuriavo prie teismo salės ir niekaip nesiryžo eiti vidun. Nelabai ilgai, tačiau dirbo teisėju. Sėdėjo toje svarbioje kėdėje ir jautėsi labai ne savo vietoje. Ar sėdėdamas nusikaltėlio kėdėje jaustųsi geriau? Turbūt ne, bet ir trečiasis variantas neskambėjo gerai. Tuo labiau, kad privalėjo būti namie ir pasirūpinti pagaliau septintojo mažylio besilaukiančia žmona. Dabar tik nervinsis čia būdamas, o tai, kad nėra šalia, viską gadins dar labiau.
Nežinojo, kaip Sevirina čia atvyks, bet galiausiai suprato, kad laukti jos prie durų būtų kvaila, tad įėjo pro atidarytas duris. Kažkoks jauniklis parodė kur eiti, ir Dafydd stengdamasis elgtis kuo tyliau nužingsniavo į tą pusę. Dirstelėjo į teisėją ir apstulbo - juk tai Alano tėvas, su kuriuo jie kartą netyčia susidūrė Londone. Kuo toliau, tuo viskas darėsi gražiau. O štai Breto dar nebuvo. Gal ir gerai - Dafydd neabejojo negalėsiantis pažvelgti į jo pusę. Dar taip neseniai mokė tą vyruką kerų, o dabar susitikimas visai kitoks.
Galiausiai velsietis atsisėdo į nurodytą vietą ir apsidairė. Viskas čia buvo pažįstama, nors to prisiminti ir nesinorėjo. Vildamasis, kad ilgai čia neužtruks, tyliai atsiduso ir laukė spektaklio pradžios.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Sevirina Mckenna Sausio 02, 2024, 09:08:30 pm
Šios dienos Sevirina laukė mažiausiai. Keliauti į Magijos Ministeriją vienai tik su kažkokiu burtininku iš ten buvo baisoka. O kaip dar reikės nuslėpti tai nuo draugų? Direktorė žinoma žino, kur įsivėlė mergaitė. Dabar tai atrodė taip kvailą nors kiekvieną kartą prisiminus tą dieną ir vėl matyti tą vaizdą - buvo kraupu bei baisu. Vienintelis dalykas, kurio ji troško, kad niekas to nežinotų nors ir kažkur galvoje norėjo su kažkuo pakalbėti. Pakalbėti, išsipasakoti kam nors kas išklausytų kaip kenčia nuo to Sevirina.
Nors pačios Mckenna tėvai dirbo čia mergaitei neteko čia lankytis todėl tikrai buvo nejauku. Nieko nežinojo apie šią vietą todėl tik sekė burtininką su, kuriuo atvyko. Ji tik ėjo stengdamasi neatsilikti ir pasirodyti rimta, susikaupusia mokine nors tikrai viduje jautėsi nekaip. Priėjus kažkokias duris jie sustojo. Šviesiaplaukė manė, kad jau atėjo. Visiškai netrukus prisiminė tą raudonplaukį suradusį ją. Jis čia bus? Mąstė apie tai Sevirina.
Tada jie įėjo į vidų, kur jau sėdėjo pažįstamas vyras. Pilkų akių savininkė tik nusišypsojo jam. Juk negalėjo išsiduoti kaip ji norėjo prieiti prie jo ir gal net apsikabinti. Antrakursė tikrai buvo jam dėkinga už viską. Tuomet jie taip pat atsisėdo nurodytoje vietoje. Mckenna prisiminė, kad tas žudikas taip pat čia ateis ir tai gadino mergaitės emocijas. Bet ji stengėsi išlikti rami nors tokia nebuvo. Tikėjosi, kad kas nors tai pastebės, bet išsiduoti neplanavo.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Brett OConnor Sausio 02, 2024, 11:28:28 pm
Keista tai buvo dienelė. Bretas atkakliai neigė nužudęs kažkokią Romą Keit, tačiau šiandien vis tiek tupėjo areštinėje ir laukė teismo. Tikra nesąmonė, ar ne? Iš kur Aurorai gali žinoti? Ta maža mergytė, kuri požemiuose, regis, pietavo, tikrai negalėjo jo matyti. Tad kaip vis dėlto...
Na, bet dabar tikrai ne tai svarbiausia. Bretas pakliuvo į bėdą. Kaip tik tą akimirką, kai atrodė, kad reikalai su Kaede taisosi. Kartais jai parašydavo, ir še. Dabar teks pranešti, kad dalyvauja teisme. Bet juk nepaklius į kalėjimą, ar ne? Negali būti, kad tie žiopliai turi įrodymų.
Galų gale kažkokia daili panelė atėjo jo išvesti. Breto lūpose iš karto sušvito "žavioji" šypsena, ir jis ją sekė visai patenkintas. Deja, netrukus atsidūrė keistoje salėje, kurioje buvo daug žmonių. Ar toji gražuolė tokia jau nekukli? Deja, panelė nuvedė jį iki kėdės, ant kurios atsisėdus piktai žvangtelėjo grandinės. Dailiausias iš esančių šioje salėje sutrikęs apsidairė. Akys užkliudė Dafydd. Ką tas čia daro? mintyse paklausė savęs. Ir, žinoma, įsižeidė. Negi tas, kurį beveik galėjo laikyti draugu, pripliurpė kažkokių nesąmonių, ir už tai dabar gresia kalėjimas?! Bretas įsiutęs pašoko ant kojų, bet nespėjo toli nulėkti - grandinės staigiai jį surakino, tad teko likti vietoje.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Rolandas Senkleris Sausio 09, 2024, 08:17:51 pm
Ir štai visi susirinko. Mergaitė, Dafydd ir kaltinamasis. Rolandas jau turėjo pradėti, bet žudikas šoko nuo kėdės. Deja nespėjo. Buvo sukaustytas.
- Paprašyčiau ramiai Pone OConnor. Jeigu trukdysite teismui, mėginsite ką nors pulti ar dar kitaip kenkti tik labiau sau pakenksite. - Prabilo oficialiai. Tą toną puikiai galėjo nustatyti.
- Skelbiu, kad pradedamas teismo procesas dėl Romos Keit žmogžudystės. Kaltinamasis Bret OConnor. Kaltintojas bei vyriausiasis teisėjas Rolandas Senkleris. Gynėja Samanta Hopkirk. Pagrindinė Liudytoja Sevirina Mckenna. Antrasis Liudytojas Dafydd Carwyn Llewellyn. Teismo raštininkė Harieta Smit. - Pradėjo tą liūdną procesą.
- Esate teisiamas vizengamoto akivaizdoje. Norėčiau pradžioje supažindinti su kaltinimais. - Kam tas vaikas čia sėdi? Galėtų ją įleisti vėliau.
- Rugpjūčio pirmą dieną, apie trečia po pietų Londono požemiuose buvo rastas Romos keit kūnas. Apie kūną ministerijai pranešė antrasis liudytojas. O pats kaltinamasis buvo sugautas maždaug po dešimties minučių nuo pranešimo. Magiškosios policijos darbuotojas pamatė vyrą kruvinais drabužiais bėgantį Per vieną iš kvartalų esančių netoli įėjimo į požemius. - Tai, kad jį taip greitai pagavo tebuvo atsitiktinumas. - Kraujas ant drabužių priklausė nužudytąjai. Kaltinamasis kaltę neigė. Prisipažino tik sugirdytas tiesos eliksyru. - Baigė dėstyti. - Keit mirė dėl smarkaus galvos sutrenkimo smurtinėmis aplinkybėmis. Be to ekspertizė parodė, kad jos kraujyje buvo alkoholio pėdsakų. - Dabar turėjo imti klausinėti. Bet turėjo atlikti paskutinį formalumą ir paklausti.
- Ar suprantate kuo esate kaltinamas? Ar aiškios visos aplinkybės? - Kreipėsi į OConnor.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Brett OConnor Sausio 14, 2024, 07:05:10 am
Kai nesiseka, tai nesiseka. Gal ir pliaukštelėjo jis tai Romai Keit per snapą. Bet ar jis kaltas, kad ji įžeidė? Jeigu nebūtų to padariusi, dabar būtų kuo gyviausia. Tik viso to Bretas, žinoma, neketino pripažinti. Neketino nieko žudyti. O jeigu taip nutiko netyčia, tai jau ne jo problemos. Nereikia įžeidinėti dailaus jaunikaičio. Norėjo tai ir pasakyti, bet tas kvailas teisėjas jį dar labiau erzino. A, ji dar ir girta buvo? mintyse paklausė savęs patraukliausias teismo salėje esantis asmuo.
- Aš jos negirdžiau, - burbtelėjo Bretas ir pasimuistė. Deja, grandinės neatrodė nusiteikusios jį paleisti. Bandydamas įsivaizduoti, kad tai kokios gražuolės rankos, rudaplaukis spoksojo į teisėją. Tas buvo raudonplaukis. Kaip ir prakeiktas Dafydd. Ir tas nevykėlis, kažką veikęs Brendano draugelio gimtadienyje. Dar kartą įsitikino, kad raudonplaukiai yra tikri nevykėliai.
- Niekas man neaišku! - riktelėjo kaltinamasis. - Nei aš ką nužudžiau, nei priverčiau gerti! Jeigu tuoj pat manęs nepaleisi…
Grasinimą turėjo palydėti besišvaistantys kumščiai, bet surakintomis rankomis tai padaryti sunku. Taigi Bretas tik pasimuistė kėdėje ir toliau neapykantos kupinu žvilgsniu stebėjo šitą Rolandą Senklerį.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Rolandas Senkleris Sausio 22, 2024, 02:22:25 pm
- Niekas nesako, kad jūs nugirdėte nužudytąją. Prie to dar prieisime. - Žmogėnas neatrodė nei besigailintis, nei bent kiek slegiamas to reikalo. Jis ėmė šūkauti ir Rolandas susimąstė, kad gal jis psichiškai nesveikas, nes nesupranta, kad pats jau prisipažino sugirdytas tiesos eliksyru. Ar Bretas tiesiog nesupranta kas yra tiesos eliksyras. Kiek spėjo pasidomėti jo biografija Hogvartso nebaigė ir sąsajos su magiškuoju pasauliu buvo nelabai tvirtos.
- Nustokite šūkauti, nes turėsiu imtis priemonių. Dar viena pastaba ir būsite išvestas iš teismo salės ir pakviestas čia tik apklausti ir išgirsti nuosprendžio. - Ir kodėl jis turi sėdėti čia su tokiomis padugnėmis kaip šis asmuo? Gal ir nesąmonė buvo pereiti į kaip tik šį skyrių.
- Ar jūs žinote kas yra tiesos eliksyras? Tai toks gėralas, kurio sugirdytas žmogus sako tik tiesą, negali meluoti. Jo gavęs pasakėte, ką padarėte. - Pabandė jam dar kartą įaiškinti Rolandas.
- Panele Mckenna, - Kreipėsi į mergaitę. - Ar tiesa, kad minėtąją rugpjūčio dieną matėte kas nutiko Londono požemiuose? Taip pat norėčiau sužinoti kodėl ten ėjote. - Norėjo greičiau baigti visus formalumus ir išeiti.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Sevirina Mckenna Sausio 27, 2024, 12:03:48 pm
Teismas ėjosi ir Sevirina ramiai sėdėjo bei stengėsi išlikti rami. Nors tai ir nesisekė puikiai, kadangi labai bijojo ypač, kai dar tas Bretas įėjo. Pasirodė jis nesiruošė ramiai išlikti. Net gi pradėjo rėkti ko mergaitė kiek išsigando, bet susitvardė. Ji giliai kvėpavo klausydamasi pokalbio. Tas nusikaltėlis nesiruošė prisipažinti kaltas todėl tai dar labiau vertė nerimauti šviesiaplaukė. Jeigu jį paleis tai jis tikrai pradės ieškoti manęs ir taip pat užmuš. Tada jau niekas nebepadėtų. Bet Sevirina stengėsi galvoti, kad viskas bus gerai ir jo neišteisins. Jis liks tam azkabane visą jo gyvenimą. Kažin kam dar jis ką padarė? Jau vien tai, kad man sugadino gyvenimą už tai turėtų mirti. Negalėjo tuo patikėti, bet pati Mckenna pradėjo galvoti apie tokius baisius dalykus. Visgi ji tikrai liko traumuota ir to niekada nepamirš todėl tikėjosi, kad Bretas sulauks ko nusipelnė.
Tuomet teismą vedantis vyras paklausė klausimo Sevirinos ir ji įdėmiai išklausė.
  - Taip tiesa, - pradėjo kuo sklandžiau kalbėti, - buvo pietų metas todėl užsisakiusi maisto prisėdau ant laiptų požemių iš, kur viską ir mačiau, - kalbėjo mergaitė tikėdamasi, kad nieko nesuvėlė. Žinojo, kad jeigu suklys atakydama bus blogai labai.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Brett OConnor Vasario 02, 2024, 06:45:26 am
Priemonės, priemonės. Kokios dar priemonės? Reikia imtis priemonių, kad visokios Romos Keit nuo kiekvieno pliaukštelėjimo nenusibaigtų. Jeigu taip ir toliau, jis išpliaukšins visas dailias paneles ir nebeturės ką veikti. O kol kas tik garsiai prunkštelėjo.
Ir apie kokius nuosprendžius jis čia kalba? Ką čia baus? Negi jį, dailiausią šioje salėje esantį žmogų? Tai buvo taip absurdiška, kad Bretas neberado ką pasakyti. Linktelėjo žinantis, kas yra tiesos eliksyras, tačiau neketino daugiau šnekėti. Vis tiek dailių panelių čia nebuvo tiek ir daug (nors toji teismo raštininkė, reikia pasakyti, tikrai nebloga), tad nėra prasmės užtrukti. Bretas norėjo greičiau eiti sau ir susirasti kokią nors draugę artimiausiai nakčiai.
Netrukus teisėjas pradėjo kalbėti su ta mergiščia, o tai jau tikrai buvo laiko švaistymas. Bretas atsiduso. Norėjo garsiai pranešti, kad jo laikas jau baigėsi, ir jis eina sau, bet buvo labai jau įdomu, kokį velnią čia veikia Dafydd. Jeigu atmintis neapgavo, jis yra liudytojas. Bet ką jau tokio liudys? Akimis susirado prakeiktą raudonplaukį ir kilstelėjo antakius. Kur dingo tas magijos mokantis vyrukas? Akivaizdu, kad visi raudonplaukiai tikrai yra kvailiai. Dar vienas neapykantos kupinas žvilgsnis smigo į tą Senklerį, ir Bretas eilinį kartą garsiai atsiduso. Viskas, kas čia vyko, buvo viena didelė nesąmonė.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Rolandas Senkleris Vasario 08, 2024, 07:12:35 pm
Suimtasis dūsavo, prunkštavo. Ar jis net nesijaudina ir dėl savęs? Stebėjosi. Nejau jam rimtai tas pats, kad keliaus į Askabaną? Gal reikėtų pašaukti kokį hilerį dėl visa ko. Gal tam žmogui tikrai kas negerai? O gal visgi jis nelabai supranta kas tas tiesos eliksyras ir vis tiek įsivaizduoja, kad nėra aišku ką jis padarė?
- Panele Mckenna. Ar galite paskutinį kartą tiksliai nupasakoti viską, ką matėte sėdėdama ant Londono požemių laiptų? - Kreipėsi į mergaitę.
- Pone OConor, manau, kad jūs vis tik nelabai suprantate savo padėtį. Jūs buvote suimtas. Apklaustas savo kaltę neigėte. Bet jūs gavote VeritaSerumo, tai yra tiesos eliksyro. Jūs papasakojote viską kas vyko susitikus nužudytąją Romą Keit. Pasakėte kaip jai trenkėte. Jūs buvote apsitaškęs krauju, kuris jai priklausė. Ir šiuo metu vyksta paskutinis baigiamasis baudžiamasis teismas. Kuris nulems kokia bausmė jūsų laukia. - Paaiškino jam viską paskutinį sykį.
- Panele Mckenna, taip pat norėčiau, kad papasakotumėte kaip susitikote Dafydd Carwyn Llewellyn. - Vėl kreipėsi į liudytoją.
- Pone Llewellyn, Prašau papasakoti viską, ko ėmėtės kai sutikote panelę Mckenna Oksfordo gatvėje. - Kreipėsi į antrąjį liudytoją.
- Ponia Hopkirk, ar turite klausimų abiem liudytojams? - Paklausė Breto gynėjos.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Sevirina Mckenna Vasario 08, 2024, 10:02:49 pm
Tikrai nebuvo jauku sėdėti ir žiūrėti, kaip vykstą teismas. Visgi tas Bretas tikrai atrodė kaip koks psichopatas. Tai tik vertė Seviriną susimąstyti ar ir jai pačiai neteks būti užpultai kada nors. Visgi, jeigu ir bus pasodintas į azkabaną ir ne iki gyvos galvos, tai tikrai išėjęs pradės ieškoti pačios mergaitės kiek paaugusios. Nors tuomet gal geras variantas pradėti mokintis apsiginti?
  - Sėdėdama iš pradžių nieko nemačiau, bet tuomet išgirdau balsus moters ir  vyro. Tik tada pamačiau kaip kažkoks vyras trenkė tai moteriai. Iš pradžių nesureagavau, nes nemaniau, kad tai buvo mirtinas smūgis. Tada tas vyras išėjo ir dar trenkė man. Tuomet tik priėjau prie mirusios moters, kuri pasirodo buvo mano profesorė, - dvylikametė aiškino visą istoriją ko tikrai nenorėjo prisiminti, bet teko tai padaryti.
Tada vyras vedantis teismą pradėjo kalbėtis su kaltinamuoju. Visgi klausytis nebuvo malonu, bet vis geriau negu kalbėti. Kas vyko su tuo Bretu mergaitė nežinojo, bet dabar pasirodo, jog jam davė tiesos eliksyro. Apie jį mokinosi nuodų ir vaistų pamokoje. Šios pamokos profesorius turėjo tokią pačią pavardę kaip ir Bretas todėl Sevirina susimąstė ar jie turi giminiškų ryšių. Būtų labai negerai jeigu jos profesorius būtų irgi koks nusikaltėlis.
  - Išsigandusi išbėgau iš požemių ir suklupusi Oksfordo gatvėje pravirkau, o Dafydd mane surado, - atsakinėjo į antrąjį klausimą. Nors ir pasidarė kiek gėda, bet užbaigė mintį.
Tada teismo vedėjas kreipėsi ir į patį Dafydd, kas mergaitę nustebino ir nudžiugino. Visgi norėjo išgirsti kelis žodžius ir iš pačio gelbėtojo jos. Jeigu ne jis visa tai būtų blogiau.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Brett OConnor Vasario 20, 2024, 06:39:09 am
Gyvenime dar neteko matyti tokio nuobodaus teismo. Na, reikia pripažinti, kad tai buvo pirmas teismas, kuriame Bretas dalyvavo. Nė karto tokio dalyko nematė ir per televizorių - į lūšną panašesniame O'Connor šeimos name tokiais daiktais nė nekvepėjo. Bet kuriuo čia atveju buvo siaubingai nuobodu, ir geidžiamiausias Britanijos jaunikis norėjo greičiau eiti sau. Su kokia nors panele, žinoma.
- Atsiprašau, bet apie kokią bausmę šnekate? - kuo mandagiausiai paklausė to raudonplaukio. Taip, jie visi kvailiai, ir Bretas neketino to neigti. Baisiausiai susiraukęs sėdėjo kėdėje ir vėl dirstelėjo į Dafydd. Labai jau įdomu, ką jis papasakos. Negi ir jis atseit matė, kaip Bretas pliaukštelėjo tai Romai Keit? Be to, argi ne bet kam pasitaiko supykti? Ne jis kaltas, kad ta ne itin daili panelė nusibaigė.
Netrukus prabilo jo gynėja, kurios veidelis raštininkei tikrai neprilygo. Bet ji teoriškai turėjo normalų tikslą, tad Bretas pasistengė susidomėti.
- Ar kada nors anksčiau esate nužudęs žmogų? - paklausė ji, ir dailusis jaunikaitis ramiai pamelavo:
- Gyvenime nesu nieko nužudęs.
Gynėjai, regis, to užteko, ir ji atsisuko į mergiščią.
- Panele Mckenna, - prabilo ji. - Ar teisingai suprantu, kad įvykio metu jūs ne dairėtės, o valgėte? Ar galite šimtu procentų garantuoti, kad balsas, kurį girdėjote požemyje, priklauso kaltinamajam? Ir ar galite būti visiškai tikra, kad matėte būtent šį žmogų? Požemiuose yra ganėtinai tamsu, ar ne?
Bretas patenkintas nusišypsojo. Žinoma, ten buvo pakankamai šviesu, kad jis pastebėtų dailų tos Romos Keit veidelį. Bet nepakankamai, kad kažkokia mažvaikė įsidėmėtų jį. Geidžiamiausias Britanijos bomžas nė kiek neabejojo jau visai netrukus iš čia išeisiantis. Ir, žinoma, būsiantis visiškai laisvas.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Vasario 20, 2024, 06:53:40 am
Nepaisant to, kad kaltinamas buvo ne jis, Dafydd jautėsi vis blogiau. Sėdėti šioje salėje buvo milžiniškas išbandymas, ir jis pasigailėjo nepasakęs, kad teisme dalyvauti negalės. O ir ką gali pasakyti? Taip, ministerijai kūną nugabeno būtent jis, bet apie patį nusikaltimą nieko nežinojo. Kažin ar kas nors šioje salėje žino, kad jis ir Bretas yra pažįstami. Vylėsi, kad to pasakoti nereikės. Tada jau keistuolis tikrai supyktų. Turint omenyje, kad jis gyvena Sautende ir turbūt kada nors į jį sugrįš, tai gerokai gąsdino. Atrodė, kad dalyvaudamas teisme sukelia šeimai pavojų. Beliko tikėtis, kad Bretas gaus daugybę metų Azkabane. Kažin ar tokie žmonės gali pasikeisti.
Kol kalbėjo tik kiti salėje esantys žmonės, viskas dar buvo pakenčiama. Na, ne viskas. Tai, kad teisėjas buvo Alano tėvas, taip pat nelabai tepadėjo. Bet bent jau nereikėjo šnekėtis. Bretas, aišku, skeryčiojosi, o vargšė Sevirina buvo išsigandusi. Pats Dafydd kurį laiką galėjo tyliai ir nepastebimai sėdėti savo vietoje. Deja, tai nesitęsė amžinai, ir netrukus salėje sėdinčių žmonių akys įsmigo į jį. Velsietis puikiai matė, kad kai kurie Vizengamoto nariai buvo tie patys, kuriems vadovavo jis pats. Tai buvo dar vienas pažeminimas, tik jį kažkaip reikėjo nuslėpti.
- Gatvėje atsidūriau visai atsitiktinai, - pradėjo. Kalbėjo negarsiai, bet aiškiai. Žinojo, kad Vizengamoto nariai pasižymi nuostabia klausa. Ypač tada, kai kalbantis nori būti neišgirstas. - Pamačiau verkiančią mergaitę ir paklausiau, ar galiu kažkuo padėti. Išsiaiškinome, kas nutiko, ir paprašiau parodyti, kur tai nutiko. Kai priėjome, netoli laiptų į požemius iš tiesų radau kūną. Jį iš karto atgabenau į Magijos ministeriją ir papasakojau, kas atsitiko. Sevirina nurodė, kad į namus grįš savarankiškai.
Pagaliau nutilo. Daugiau nieko nenorėjo sakyti. Atrodė, kad jo parodymai iš viso nieko verti. Gal jo čia visai nė nereikia? Gal burtininkų pasaulio valdžios atstovai ir toliau mėgaujasi tyčiodamiesi iš buvusio ministerijos darbuotojo? Stengdamasis apie tai negalvoti dirstelėjo į Bretą, vėliau - į Seviriną. Tada nuleido galvą ir mintyse prašė visų aplinkui kuo greičiau viską pabaigti.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Rolandas Senkleris Kovo 04, 2024, 11:08:42 pm
Negalėjo nesistebėti mergaičiukės drąsa. Ji dar tikrino kas guli partrenktas Breto smūgio? Neįtikėtina. Na, o pats kaltinamasis ir toliau elgėsi labai neadekvačiai.
- Apie kokią bausmę? Jūs sulaužėte įstatymą. Nužudėt žmogų. Už tai bus paskirta bausmė. - Jis rimtai klausia?
Visi tie gynėjos klausinėjimai atrodė beverčiai. Juk tiesos eliksyras ir kraujas ant OConnor drabužių bylojo jo kaltę. Bet kai pagalvoji o ką daugiau advokatei daryti? Juk turėjo kažką veikti ar ne? Cirkas kažkoks, juk visi viską ir taip žino. Laiko gaišimas. Galėtų dabar pat skelbti balsavimą. Bretas nesigaili, tas puikiai matyti. Rolandas neįsivaizdavo ar jis tiesiog toks kvailas ir nieko nesupranta. Ar čia kažkokia taktika. Ar jam tikrai tas pats, kas su juo nutiks.
- Viskas aišku. Dėkoju už jūsų abiejų parodymus. - Žodžiai buvo skirti tiek mergaitei, tiek Dafydd.
- Ar dar turėsite klausimų liudytojams arba kaltinamąjam? - Paklausė jis advokatės. - Jei ne, tuomet manau, kad vizengamotui pasitarus pradėsime balsavimą dėl bausmės termino.
Kam gaišti laiką, kai viskas aišku? Bretas prisipažino, jie turėjo įrodymus kruvinus jo drabužius. Taigi viską bus galima pabaigti.
Antraštė: Ats: Dešimtoji teismo salė
Parašė: Sevirina Mckenna Balandžio 18, 2024, 05:04:08 pm
Sevirina ir toliau sėdėjo ir paklusniai klausėsi kiekvieno žodžio. Visgi, bet kada ir ją pačią gali kas nors užkalbinti. Juk ji ir yra pagrindinė liudininkė todėl klausimų gali būti įvairiausių į kuriuos mergaitei reikės atsakyti greitai. Nepatiko šviesiaplaukei čia būti, tačiau žinojo, kad kadanors visa tai pasibaigs ir galės pailsėti nuo viso šito reikalo kuris neduoda jai ramybės.
  - Taip valgiau, bet turiu gan gera rega todėl net dairytis nereikėjo, kai pamačiau... - kalbėjo nežinodama kaip užbaigti sakinį. Labai tikėjosi, kad jos atsakymas neskambės labai įžūliai nors ir Sevirinai Breto gynėjos klausimas nuskambėjo kvailai, - taip galiu patikinti, kad tai yra tas pats žmogus kurį ir girdėjau ir mačiau, - atsakė mergaitė į likusius klausimus. Labai vylėsi, kad nebūtų apsirikus. Ten tikrai buvo tamsu, bet pilkų akių savininkė žinojo, kad tai jis.
Netrukus teisėjas padėkojo jai su Dafydd ir paskelbė, kad prasidės kažkoks balsavimas dėl pasodinimo į azkabaną. Apie tuos dalykus Sevirina nedaug išmanė todėl ir nesigilino, bet atsiduso sužinojusi, kad tuoj pat viskas baigsis.