[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw neprisiminė kažką sakiusi, tad gerokai nustebo, kai ta neaiški moteris į ją kreipėsi. Gerai buvo tai, kad netruko pamiršti, ką ji pasakė, tad nespėjo nei apsidžiaugti, nei pasipiktinti. Apsidžiaugti buvo galima dėl to, kad arti nebuvo nė vienos bjaurios mergiūkštės. Tiesą sakant, Elliw jų nepasiilgo visiškai. Kodėl jos turi nuolat painiotis po kojomis?! Laimei, nė vienos iš jų nesimatė bent jau dabar.
Deja, panašu, kad velsietė apsidžiaugė per anksti. Ji jau žiojosi kažką sakyti (galbūt netgi atsakyti į klausimą, nors to ir neprisiminė), tačiau tuo metu net akys ant kaktos iššoko: ji pastebėjo ne neLiuciją! Neįtikėtinai bjauri mergiūkštė ir toliau gadino visas įmanomas pamokas, kas privertė Elliw susiraukti ir supykti. Ji norėjo paimti teleskopą ir gerai bjaurybę pamokyti, bet laiku susiprato, kad bjauriosios mergiūkštės galva tokios pažinties tikrai nėra verta. Na jau ne, teleskopas prie ne neLiucijos nesilies!
- Tai tu kalta! - garsiai užriko klastuolė ir kokią akimirką žiūrėjo į bjauriąją mergiūkštę. Netrukus pamiršo, ko ten žiūri, tad nusisuko ir pradėjo tyrinėti teleskopą. Jis atrodė esantis visiškai sveikas, kas leido mergaitei apsidžiaugti. Taip, gal gyvenimas nėra toks jau siaubingai blogas, nors bjaurybės egzistavimas vis dar gerokai erzino.
- Reikia supilti nuo ledo atitirpusį vandenį! - garsiai sušuko velsietė, nors ir pati nesuprato šitų žodžių reikšmės. Vis dėlto buvo visiškai tikra, kad pasakė tiesą, tad jautėsi patenkinta savimi. Elliw juk gera mergaitė, tad norėjo išmokti viskuo kuo daugiau. Retkarčiais ką nors užmiršdavo, bet kam to nepasitaikydavo? Manydama, kad dabar tikrai daug išmoko, patenkinta atsirėmė į kėdės atlošą, bet tas perlūžo, ir mergaitė drėbėsi ant grindų.

((vis dar nesuprantu, kodėl rūkyta silkė, kuri yra valgoma per Kūčias, nėra susijusi su Kalėdomis, kai pienas ir imbieras yra susiję:) ))

[Erka Forrm]

Klastuolė sulaukė kai kiti baigs sakyti. Ir išklausė kitą teorinį klausimą. Ji eigą kaip ir (daugmaž) prisiminė. Bet tuo tikra nebuvo. Tad greitai atsivertė vadovėlį. Perskaitė du, o gal tris sakinius ir taip pat greitai užvertė vadovėlį. Klastuolė nelabai įsiminė ką perskaitė, nes tuos sakinius tik permetė akimis, o visko rimtai neskaitė. Tiksliau į juos rimtai net nežiūrėjo. Klastuolė pasitikėjo savo žiniomis. Bent šį kartą pasitikėjo. Ji pakėlė ranką ir gavo teisę kalbėti.
- Kai supilate nuo ledo atitirpdytą vandenį reikia supjaustyti tikrai labai labai smulkiais (vos matomais) gabaliukais silkę ir tip pat įmesti į indą (ar katilą). - šį kartą klastuolė tyčia šaukė atsakymą per visą klasę. Šaukė tikrai labai garsiai.

[Alanas Senkleris]

Kai Alanas pasakė savo pirmąjį  atsakymą išsiėmė iš kuprinės sąsiuvinį ir išsiplėšė lapelį. Ant stalo tarp vadovėlio lapų gulėjo ir veidrodėlis. Niekas čia jo negalėjo pastebėti. Adrijas pyko ant Alano už tą ilgą laikymą lagamine ir jau kuris laikas su juo nesikalbėjo. Taigi, buvo pats metas su juo pabendrauti. Senkleris buvo klaikus eliksyrū gamintojas ir jam veikiausiai reikėjo paklausyti kas ką sako, bet jis to nedarė.

Adri, apsiramink, kiek mes čia dabar riesimės? O ką aš turėjau daryt?

Parašė ant lapelio. Adrijas galėjo nuo jo perskaityti tekstą. Bet jokios reakcijos nebuvo.

Na gerai, tai buvo kvailystė... Bet aš tiesiog... Na išsigandau ir viskas. Daugiau gyvenime nebelaikysiu tavęs lagamine, turiu tavimi labiau pasitikėti.

Vėl tyla ir gana. Bet tada, po kokių keliolikos sekundžių jis pamatė, kaip Adrijas linkteli galva.

Ar tai reiškia, kad pradėsi kalbėti?

Parašė berniukas. Dar vienas linktelėjimas galva. Tada Alanas pamatė, kad vėl kalba Profesorė ir išgirdo, kad gavo du taškus. O tada atėjo metas atsakyti į kitą klausimą ir jis vos nepražiopsojo to.
Kai kažkokia mergaitė išrėkė savo atsakymą apie silkę, jis kiek suglumo. Pala, o ji turi būti eliksyre ar ne?
- Man atrodo, kad po to, kai sudedama rūkyta silkė, reikia suberti mėnulio akmens miltelius. Tada pasirodys ar eliksyras gaminamas teisingai. Jis turi pradėti spindėti. - Greitai išbėrė savo atsakymą ir susitelkė į kitą reikalą. Gringo sumanė pažaisti ir nuo jo peties liuoktelėjo ant stalo. Jau norėjo kurnėti kur nors toliau, bet Alanas ją spėjo pagauti.

[Melody Moondragon]

  Išgirdus savo vardą mergaitė nejučia krūptelėjo. Tiksliai nežinojo kodėl, tačiau buvo gan keistoka išgirsti savo pavardę. Iki tol, šio jausmo Melody dar neteko pajusti, tad šįsyk tai buvo pirmas kartas, kai ji troško, kad pavardė... Išnyktų. Viduje kirbėjo skaudus žinojimas, kad iš gyvųjų, šiame pasaulyje jos pavardės nešiotojų liko vos ji ir dvieji broliai. Motina mirus, tėvas dingęs ir tartum ištrintas iš mergaitės atminties, o giminaičių našlaitė neturėjo. Vienas brolis vaikų namuose, kitas- Olandijoje. Taigi Hogvartse iš visos Moondragon'ų šeimos teliko... Ji viena.
  Užsklendusi mintis giliai viduje, grifė nusprendė nors kiek prasiblaškyti, tad susitelkė į visai neseniai užduotą naująjį teorijos klausimą.
- Kitas eliksyro ruošimo žingsnis- varvekliai. Subėrus mėnulio akmens miltelius, vieną po kito į katilą, iš lėto reikia sumesti visus septynis varveklius,- vėl prabilo grifiukė. Ir kada gi ateis metas praktikai?- nekantravo, mat pro ausis netyčiom praleido faktą, jog praktikos nė nebus... Galiausiai šiek tiek patylėjusi prisiminė dar kelis sakinius perskaitytus knygoje apie įvairius eliksyrus. – Visus varveklius reikia sumesti po vieną ir neskubant. Jei eliksyras buvo ruošiamas teisingai, varvekliai netrukus- už vienos ar dviejų sekundžių, turėtų ištirpti.
  Lyg ir nieko nepraleidau... Mintyse darsyk perbėgusi knygos puslapį apie snaigių kūrimo eliksyrą, Melody pagaliau lengviau atsikvėpė. Nenorėdama vėl grįžti prie ankstesnių, skaudinančių minčių grifė apsidairė ar kur nepamatysianti lango, kad galėtų ramiai įsistebeilyti į krentančias snaiges ar krapnojančius lietaus lašus. Tačiau požemiuose jokio menkiausio langelio nebuvo nė kvapo. Tyliai atsidususi mergaitė nudelbė akis į vadovėlį ant stalo ir bereikšmiškai sklaidydama lapus įdėmiai laukė, kada gi išgirs dar vieną teorijos klausimą.

[Cassidy Melens]

Vovere atidžiai klausėsi mokinių atsakymų kurių ir kaip praeitą kartą buvo gausiai. Bet jos nuostabai atsirado dar ir Dori. Keistą man ją matyti, po praeitų metų. Pagalvojo šviesiaplaukė ir atsistojusi pradėjo kalbėti:
- Taigi  visi gaunate du taškus. Bet norėčiau pabrėžti, kad jeigu visi jūsų atsakymai yra pasakyti tik dėl to, kad su savimi turite vadovėlį negalėsi jums duoti kai kurių taškų,- po perspėjimo profesorė padarė pauzę,- dabar yra pats metas eiti prie trečiojo teorinio klausimo kuris yra toks - pasakykite po vieną klaidą kurią dažniausiai daro naujokai ar eliksyrininkai darant šį eliksyrą. Prašau išvardykit tik vieną klaidą ir nekartoti ką sakė kiti mokiniai.
Viską pasakiusi mėlynakė atsisėdo ir šiek tiek nudžiugo, kad dabar sužinos kurie iš tikrūjų noriai mokosi nuodus. Ir kurie tiesiog viską skaito iš vadovėlio. Nes to klausimo atsakymai nebuvo nei žodelių paminėti vadovėlyje.
Sugalvokite klaidą patys. Trečias teorinis klausimas iki  iki 10 d.

[Erka Forrm]

Erka vėl atsakė ir laukė kito teorinio klausimo. Kai klastuolė jį išgirdo jau iškart žinojo ką atsakys. Ji pati šios klaidos nėra padariusi (vieną kartą darė šį eliksyrą), bet matė kaip kai kurie ją pakankamai dažnai daro. Ji pakėlė ranką ir atsakė.
- Viena didžiausių klaidų kurias daro naujokai gamindami šį eliksyra yra, kad pila ne kiek reikia žiobariškojo pieno. Esu mačius, kad pylė ir penkis ir septynis litrus. O tada elisyras visiškai nepavyksta. Visiškai. - Klastuolė vėl atsakymą išaukė. Nusuprantu kiek galimi tų teorijų per vieną pamoką. Bent jau praktika būtų. Tai ne tik kalnas teorijų. Galvojo klastuolė. Na, bet ką padarysi. Jau atėjau. Vėl galvojo klastuolė. Jau per šią kokį penktą kartą taip galvojo klastuolė.

[Dori Mendel]

- Manau, kad taip, - atsakė Dori į Deoiridh klausimą. - Bet man nuo to tik geriau. Tu nenori žinoti, kas įvyksta tuomet, kai aš pradedu virti eliksyrą, - šyptelėjo. - Tai būna kažkokia katastrofa.
Mendel galvojo, kad šitas eliksyras ir šiaip, net ir gerai išviręs, turėtų būti katastrofa.
- Žinai, aš jau įsivaizduoju, koks būtų kvapelis, jeigu tu į tą imbierą įpiltum šitokį kiekį pieno ir pradėtum virti, - trečiakursė vos nesusijuokė. - O dabar pagalvok, kaip prieina Elliw ir į šedevrą sumeta rūkytą silkę, - laikytis nesusijuokus klastuolei buvo sudėtinga. - Čia būtų smarvės eliksyras, o ne kažkoks žiemiškas. Be to, dešimt litrų pieno, dėl Merlino barzdos. Iš kur išvis gauti tokios talpos katilą? Na, nebent padidinti jį kerais.
Dori stengėsi laikytis, kad nesusijuoktų, o ir kalbėjo tyliai. Nenorėjo pritraukti profesorės dėmesio. Kai Krisina pasakė, kad mokiniai nesinaudotų vadovėliais, Mendel susiraukė. Akimirksniu veide pasirodė klastuoliška išraiška ir lygiai tokiu pat klastuolišku veideliu žalių plaukų savininkė pakėlusi ranką prabilo.
- Bet profesore, taip yra nesąžininga, nes apie šį eliksyrą mes dar nesimokėme, tai kodėl tie, kurie domėjosi papildomai, turės privilegiją gauti taškų? Juk kiekvienoje mokykloje profesoriai egzaminuoja mokinius iš jau praeitų temų, o ne tų, kurias tik pradeda eiti.
Tai pasakiusi trylikmetė prisiminė praeitus metus, savo bjaurų elgesį su kitais ir ją aplankė tokia nostalgija. Kartais gera būti klastuole, pagalvojo.
- O, bet aš žinau, nes aš skaičiau, - kalbėjo visiškai užtikrintai, nors iš tikrųjų neskaitė. - Čia jau tas pienas, tikrai nėra didžiausia klaida, nes reikia tiesiog teisingai pamatuoti kiekį. Didžiausia klaida yra susijusi ne su kuo kitu, o su eglių spygliais. Kaip Meg ir sakė, - metė žvilgsnį į draugę, - juos dėti reikia po vieną ir su lygiai penkių sekundžių tarpais. Naujokai gal ir įmets juos po vieną, bet spėkite, ar tie neišmanėliai sugeba atskaičiuoti lygiai penkias sekundes? Tai aišku, kad ne, ir tada gaunasi šnipštas.
Dori baigė savo kalbą. Jos galva buvo aukštai iškelta, o veide vis dar puikavosi klastuoliška mimika. Dori nenorėjo taip elgtis prieš Krisiną, tačiau jau jeigu aplankydavo tas klastuoliškumas, tai aplankydavo. Ir štai būtent dabar jis atėjo.
O dėl atsakymo ji išties buvo beveik tikra, nes tikrai labai logiška, jog kelis kartus atskaičiuoti po penkias sekundes, įmesti spyglius į katilą su visiškai lygiais sekundžių tarpais pradžioje gali būti sudėtinga užduotis.

[Alanas Senkleris]

Tolimesnieji įvykiai pamokoje Atnešė daug nervų Alanui, bet tikrai ne Adrijui. Tas mirė iš juoko.
Viso to priežastis buvo žinoma Gringo.
Toji pasiutvoverė ėmė nenustygti vietoje ir išsilaisvinusi iš berniuko rankų šoko ant stalo ir tada jau nuo jo.
- Gringo grįžk po galais. - Tyliai šūktelėjo Senkleris bet kur tau. Voverė jau buvo užsiėmusi savais reikalais. Ji pasiekė Profesorės stalą ir ėmė versti viską, kas ant jo buvo. Alanas pašoko iš vietos ir nubėgo jos gaudyti. Adrijas tuo tarpu duso iš juoko. Viską matė pro vadovėlio puslapių tarpą. Ir kaip sunku buvo nepradėti žvengti visu balsu...
O kad tave kur perkūnėlis... Gringo, jei tuojau pat nenurimsi, tapsi voverienos troškiniu, prisiekiu. Mintyse bėrė jis prakeiksmus gyvūnėliui. Ir kai jau norėjo stverti Gringo ir nerti kuo toliau nuo apjaukto mokytojos stalo, ji strykt, nusileido ant kito tuščio suolo ir pirmyn. Vėl pasileido savo keliu.
Alanas nusivijo ją, keikdamasis visais žinomais keiksmais. Aišku mintyse. Viskas pasibaigė tuo, kad voveriūkštė stryktelėjo ant Henrietos stalo ir čia jau Alanas pagaliau ją sučiupo.
- Dabar tai bus... - Tyliai pasakė draugei.
Adrijas galvojo, kad nuo juoko sprogs veidrodėlio stiklas. Tiksliau nuo tylaus tramdomo kvatojimosi. Alanas stvėrė savo knygą ir kuprinę. Nusprendė persikelti šalia Henrietos.
- Tu matei Henrieta, kaip jis dūmė. - Tyliai, kad tik ji girdėtų sušnabždėjo Volkeris.
- Ai gerai. - Sumurmėjo tas. Atsakyti į klausimą dabar tikriausiai nebuvo pats laikas. Be to Alanas nežinojo ką pasakyti. Nusprendė rėžti aklai.
- Man atrodo, kad sumetus visas dalis labai svarbus maišymas. Reikia maišyti du kart prieš laikrodžio rodyklę ir vieną pagal. Tada vėl du prieš, vienas pagal. O tada reikia apkeisti vietomis. du pagal ir vienas kartas prieš. Taigi žmonės, gamindami šį eliksyrą pirmą kartą tiesiog gali susipainioti tame maišyme.
Gal geriau reikėjo patylėti po ką tik ištaisyto cirko, bet ai...

[Meghan Natali Pritz]

Siaubingai norėjosi miego. Bent kokios savaitės. Mažiausiai. Būtų neblogai taip snūstelėti. Arba šiaip pabūti netrukdomai žmonių ir jų sugalvotų problemų bei "teisių ir pareigų". Meghan eilinį kartą pasvajojo, kaip būtų gerai, jei metuose būtų tokia savaitė, kai visi neveikia absoliučiai nieko. Tiesiog užsiima tuo, ką nori daryti. Būtų tobula.
Tačiau, deja deja, taip nebuvo. Dar blogiau - teko atsakyti į dar vieną teorijos klausimą. Kiek galima? Ir žmonės paskui stebisi, kodėl aš nevaikštau į pamokas. Tokios nuobodybės svietas nematė.
Išgirdusi Dori minint jos vardą, mergaitė staigiai atsisuko į draugę. Ai, čia tik atsakymas. Tačiau Meghan reikėjo pasikalbėti su drauge. Jos kartu turėjo padaryti dar vieną darbelį. Švilpiukė tikėjosi, kad Dori ant jos taip baisiai nebepyksta. Meg pabandė pagauti draugės žvilgsnį ir du kartus sumirksėjo kaire akimi, vieną kartą - dešine. Tai buvo viena iš jų sugalvotų gudrybių - kodas. Ši mirksėjimų kombinacija reiškė "reikia pasikalbėti". O jų buvo dar daugiau, pradedant "labas" ir "padėk", baigiant "man nuobodu" ir "einam iš čia".
Kadangi Dori atsakė į klausimą panaudodama Meghan pasakytą eliksyro gamybos žingsnį, švilpiukė nusprendė pasinaudoti draugės atsakymu. Pakėlusi ranką tarė:
- Daugumos naujokų klaida - imbierą supjausto per stambiai arba su per dideliu peiliu. Kad ir kaip būtų keista, imbierą būtinai reikia pjaustyti mažu peiliuku, kitaip gabalai gausis per stambūs arba iš vis nesusipjaustys, o tada jau galite palaidoti eliksyrą ir snaiges, nes vietoj jų galite pamatyti sprogstantį katilą. 
Švilpiukė pasitrynė akis ir dar kartą pasvajojo apie savo minkštą lovą. O paskui - apie medį ežero pakrantėje. Būtų smagu nueiti palaipioti. Tačiau kol kas mergaitė buvo įkliuvusi pamokoje.

[Henrieta Poter]

  Henrieta klausėsi antrosios teorijos įvertinimo. Buvo smagu, kad bent jau teorija merginai sekėsi, ko nebūtų galima pasakyti apie šios pamokos praktiką. Profesorei uždavus trečiąjį teorijos klausimą Poter ėmė bandyti sugalvoti, kokias klaidas būtų galima padaryti verdant snaigių kūrimo eliksyrą, tuo pačiu klausydamasi kitų mokinių atsakymų.
  Staiga trečiakursė pastebėjo nedidelę voveraitę lekiančią tiesiai ant profesorės stalo. Geriau įsižiūrėjus Henrietai pasirodė, kad tą nenustygstančią voverę ji jau buvo mačiusi. Ar tai negali būti Gringo? Merginos spėjimus patvirtino paskui augintinę lekiantis Alanas. Grifė stebėjo sceną, kurioje draugas visaip stengėsi sučiupti patrakusią voveraitę. Nejučia Poter veide šmėkštelėjo šypsenėlė. Visas tas cirkas tikrai atrodė juokingai.
  Staiga Gringo puolė nuo profesorės stalo ir pasileido per suolus. Henrieta surimtėjo ir stebėjo atlekiančią voveraitę. Patrakėlė trumpai stabtelėjo ant grifės suolo ir to užteko, kad Alanas pagaliau sučiuptų augintinę. Poter nusišypsojo draugui. Antrakursiui persinešus savo daiktus greta jos, mergina išgirdo Adrijo balsą. Trylikametė nusprendė kol kas neatsakyti į jo klausimą. Vis tik, dabar vyko pamoka ir trečiakursė neabejojo, kad kalbėdama su vadovėlyje paslėptu veidrodėliu atkreips per daug dėmesio. Ypač po Alano sukelto cirko.
  Pamokai vėl nurimus Henrieta vėl grįžo prie teorijos klausimo. Kurį laiką dar pamąsčiusi pakėlė ranką ir tarė:
- Manyčiau, kad viena iš dažniausiai padaromų klaidų yra susijusi su varvekliais. Kadangi žmonių sprindžių ilgis dažnai skiriasi, gali būti sunku rasti būtent reikiamo dydžio varveklius. Jeigu nors vienas iš septynių varveklių bus per trumpas, eliksyras gali nepavykti.
Henrieta nutilo ir ėmė laukti mokytojos įvertinimo, tikėdamasi, kad pavyko atsakyti teisingai. 

[Nelanna Light]

Požemyje išties buvo šalta. Nors ir apsirengusi savo šiltą burgundiškos spalvos mantiją, Nelanna jautė, kaip šąla jos pirštų galiukai. Mergaitė apsidžiaugė, kad ši pamoka tik teorinė, tad nereikės traukti rankų iš kišenių. Tėčio požemyje irgi šalta, bet jis bent sugeba burtais palaikyti aukštesnę temperatūrą. Kodėl to paties negali padaryti ir ši profesorė?, stebėjosi pirmakursė. Nusprendusi, kad galbūt kai kuriems požemyje laikomiems eliksyrų ingredientams šiluma gali pakenkti, o profesorei jie svarbesni už jos mokinių sveikatą, mergaitė išmetė šias mintis iš galvos ir susitelkė į veiksmą pamokoje. Į Hogvartsą ji atvyko siekdama išmokti naujų dalykų, tad nenorėjo švaistyti laiko visokioms nesąmonėms.
Iki šiol tik klausiusi kitų mokinių atsakymų, į trečią pamokos klausimą nusprendė pabandyti atsakyti ir pati. Juk kuo daugiau praktikuosis (kad ir galvodama, kaip viskas veikia iš teorinės pusės), tuo lengviau bus įsisavinti informaciją ir nesuklysti ateityje, kai reikės panaudoti gautas žinias.
- Vienas iš eliksyro gaminimo punktų sako, kad silkę reikia pjaustyti labai smulkiai, vos matomais gabaliukais. Tad manau, kad pradedantieji ir nepatyrę eliksyrininkai šitą svarbią detalę pamiršta ir silkę pjausto per dideliais gabalais. Net jei ir stengiasi pjaustyti smulkiai.
Pasakiusi savo spėjimą, Nelanna jį užsirašė sąsiuvinyje, kaip ir kitų mokinių atsakymus. Jei kas nors bus neteisingai, tiesiog išbrauks, o vėliau persirašys viską dar kartą, kad turėtų tik teisingą informaciją ir medžiagą, iš kurios vėliau mokysis egzaminams.

[Melody Moondragon]

  Ir štai- atėjo metas ir trečiąjam teorijos klausimui… Melody jau seniai neteko vilties sulaukti praktikos darbo, tad paprasčiausiai susitaikė su žiauria ir negailestinga realybe. Juk pasaulis buvo išties žiaurus- to nenuneigsi. Tačiau, kaip ir visur, šiame žiaurumo perpildytame pasaulėlyje vis tik įmanoma įžvelgti kažką gražaus. O gražiausi dalykai būdavo patys paprasčiausi: kad ir kylanti saulė, prasiskeidžiantis žibutės žiedelis ar netgi paprasčiausias žvaigždėtas dangus.
  Visas mintis netikėtai išblaškė profesorės balsas, tarsi duodantis signalą grįžti į žemę- realybę. Atsipeikėjusi grifė išgirdo puikią naujieną- ji vėl pelnė grifams bent pora taškų! Viduje suspindo džiaugsmo kupinas saulės spindulėlis ir tamsiaplaukė šyptelėjo. Jei taip ir toliau, gal vis tik dar neviskas prarasta? Gal dar yra šansų grifams aplenkti klastuolius? Nešama pozityvių minčių srauto, mergaitė neketino pasiduoti, tad vos išgirdusi teorinį klausimą mintyse jau rezgė atsakymą. Tai truko išties žymiai ilgiau, nei buvo tikėtasi, mat pasinaršius po atmintį mergaitė niekaip nerado tinkamos knygos su atsakymu, tad remiantis jau žinoma informacija, Melody kiek pamąsčius pati suformulavo atsakymą:
- Labai dažnai pasitaikanti nepatyrusių naujokėlių klaida neretai būna susijusi su nuo ledo gabalo atitirpintu vandeniu. Didžioji dalis nepatyrusiųjų eliksyrininkų dažniausiai naudoja kerais arba žiobariškuoju būdu užšaldytą vandenį, kurį vėliau vėl atitirpdo, distiliuotą ar net paprastą nė neužšaldytą vandenį. O kaip žinia, toks vanduo eliksyrui netinka, mat šiam snaigių kūrimo eliksyrui būtinas nuo ledo luito atitirpintas vanduo.
  Grifiukė kiek atsikvėpė, mat tikrai nuvargo kartoti ir kartoti tą „vanduo“, tačiau po kelių akimirkų vėl tesė savo atsakymą:
- Taigi naujokėliai dažnai padaro šią klaidą ir tuomet visas darbas nueina šuniui ant uodegos, o eliksyras tampa niekam tikęs.
  Viską nuosekliai išdėsčiusi Melody tyliai atsiduso. Bendraklasių išsakyti atsakymai tikrai buvo įdomūs, tačiau kadangi grifė gan ilgai suko galvą kaip atsakius į teorijos klausimą, jai beliko papasakoti apie nuo ledo atitirpintą vandenį. Keliose knygose iš bibliotekos buvo kelios eilutės apie nuo ledo atitirpintą vandenį ir mokinių klaidas, tačiau, kad atsakymas būtų išsamesnis prireikė ir pačiai grifei pasvarsyti ir išplėtoti visas mintis.
  Atsakiusi į klausimą, tamsiaplaukė vėl paskendo savo mintyse, daugiau nieko nebegirdėdama aplinkui. Jei bus dar vienas teorijos klausimas tai tiesiu taikymu drošiu į Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį. Man jau per akis šio galvos skausmo, vadinamo nuodų ir vaistų pamoka...

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Deoiridh neslėpė nuobodulio. Jį bent kiek prasklaidė tik tai, kad Dori atsisėdo šalia, kas leido paplepėti ir pasijuokti. O klastuolė, atrodo, buvo nusiteikusi užsiimti būtent tuo. Jai šnekant, škotė pradėjo prunkšti. Stengėsi tai daryti kuo tyliau, tačiau buvo labai sudėtinga. Įsivaizdavusi Elliw, metančią į smirdantį eliksyrą silkę, nesusilaikiusi pradėjo garsiai kvatoti. Nekreipė dėmesio į tai, kad dabar visa klasė atsisuks, kad profesorė gal supyks (šiaip ar taip, bent jau atsakymo nestaugiu taip, kad gali girdėti visa mokykla). Ne, dabar reikėjo tiesiog gerai išsijuokti.
- Reikia kada išvirti eliksyrą iš Elliw, - vis dar kikendama sumurmėjo draugei. Pamoka ir toliau buvo nuobodi, vienas klausimas kvailesnis už kitą. Klaidos? Argi tai nėra akivaizdu? Žmonių žioplumas ir kvailumas yra dažniausios klaidos. Visur ir visada. Deja, šiuo atveju tikriausiai reikėjo ieškoti kokio nors kito atsakymo.
- Na... - neslėpdama nepasitenkinimo šita pamoka prabilo Deoiridh pagaliau baigusi kikenti. - Nikolė minėjo, kad žaliąsias slyvas reikia suspausti geležiniu peiliuku. - Ir kokių ten nesąmonių prirašyta tam vadovėlyje? - Žmonių idiotiškumas leidžia jiems galvoti, kad peilio medžiaga nėra svarbi, tad suspaudžia slyvas su pirmu pasitaikiusiu. Na ir akivaizdu, kad tai nėra gerai. Bet kokios kitos medžiagos peiliu išspaustos sultys gali sukelti sprogimą.
Kilstelėjusi antakius Deoiridh atsisuko į Dori. Tikėjosi, kad profesorė nebekreipia į ją dėmesio. Klasėje yra ir kitų gerų vaikučių, kurie gali pašnekėti, ar ne?
- Jeigu tik gaminsime šitą eliksyrą... - negarsiai pratarė draugei ir mintyse jau pradėjo kurti planą, kur reikėtų surasti peilį, tinkamą ką tik gimusiai užmačiai. Panašu, kad kita nuodų ir vaistų pamoka bus žymiai įdomesnė.

[Nikolė Parker]

     Atsakiusi į antrąjį šios pamokos teorinį klausimą, rožinių plaukų savininkė įsidėjo skirtuką į vadovėlį, kad, jeigu jo dar kartą prireiks šią pamoką, vėl nereiktų gaišti laiko ieškant kelintame puslapyje randasi šios pamokos tema ir atsakymai į šviežiai užduotus profesorės klausimus. Tuomet užvertė vadovėlį ir pastūmė jį į medinio suolo krašto kampą. Tuo pat metu praūžė šalto vėjelio srovė pro kabinetą ir nupurtė visus čia susirinkusiuosius šalčiu. Brrrr... Ir kodėl profesoriai nesugeba perkelti savo kabinetų į normalesnę vietą, negu šaltasis požemis šalčiausią metų laiką - žiemą? Pajutę šaltuką Nikolės plaukai smarkiai susilankstė ir patapo tokie trumpučiai, kokie buvo ir tuomet, kai pati Nikolė juos buvo nurėžusi. Lyg mažą to, plaukų galiukai dar ir nusidažė baltai melsva spalva. Šalčio verčiama penktakursė užsimetė megztinio šiltą kapišoną ant galvos ir ėmė svajoti apie karštą šokoladą ir katik iš krosnies ištrauktą šiltą obuolių ir varškės pyragą, kokį neretai kepdavo motina. Deja, svajas teko pamiršti, nes, vis dėl to, čia yra pamoka ir Nikolė susirinko čia ne svajoti, o daugiau išmokti, patikrinti jau turimas žinias ir, žinoma, uždirbti taškų varniukams, kurių ji jau seniai nebuvo gavusi. Nuaidėjus dar vienam klausimui, Nikolė žiojosi pratęsti apie žaliąsias slyvas, tačiau kažkokia mergiotė iš Grifų Gūžtos (ak taip, ten Deo...) sumąnė paerzinti Nikolę ir pati apie jas prabilo. Taip nesąžininga! Tai aš paminėjau slyvas, vadinasi aš ir turiu apie jas pasakoti! Grieždama dantį ant Deoiridh ir su balse juntamu pykčiu išsakė kitą klaidą, kuri irgi buvo susijusi su žaliosiomis slyvomis.
     - Vis dėl to, slyvas minėjau aš, todėl apie jas ir užbaigsiu. Dažnai pasitaikanti klaida yra tai, jog neretai yra sumaišomos žaliosios slyvos su dirižablinėm slyvom, mat iš išvaizdos jos gana panašios. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad dirižablinės slyvos yra gerokai didesnės už žaliąsias. Tačiau argi kas varginasi matuoti slyvų dydį? Beje, žaliosios sly... - nebaigė tęsti atsakymo, mat ne kas kitas, o tas pats velnias žmogaus pavidalu ėmė poteriauti savo mėgstamą gaidelę pavadinimu „Tai tu kalta!“. Netekusi kantrybės Nikolė staigiu judesiu atsigręžė į minėtąjį velnią žmogaus pavidalu ir, džiaugdamasi, jog yra apdovanota metamorfmagystės galia, atkartojo identišką velnio žmogaus pavidalu išvaizdą (mažas trūkumas buvo tai, jog styrojo kelios rožinės sruogos, bet tai nieko tokio). Pribėgusi prie velnio žmogaus pavidalu, pagriebė nuo jos stalo teleskopą ir užsimojusi juo trinktelėti per galvą suriko:
     - Tai tu kalta!
     Dabar galima oficialiai paskelbti, kad nuodų ir vaistų klasėje yra dvi kuo tikriausios Elliw.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

- Subėrus miltelius eliksyras turi spindėti! - iš niekur nieko kažkur girdėtus žodžius suriko Elliw. Visiškai neįsivaizdavo, kodėl tai sako, bet jautėsi esanti ypatingai protinga. Tikrai ne kasdien pasako kažką tokio gudraus ir galbūt teisingo. - Žmogus nelaukia, kol pradės spindėti, o… - apie ką ji šnekėjo? Tai kėlė itin rimtų problemų. - Verda tą daiktą toliau! Būtinai reikia palaukti!
Galiausiai klastuolė nusprendė, kad protingos šnekos jau pakanka, o netrukus pamiršo, kad iš viso kažką sakė. Taigi ramiai sėdėjo suole ir laukė, kol kažkas atsitiks. Kol kas nė neįsivaizdavo, kas.
Netrukus ir atsitiko. Visiškai netikėtai kažkur dingo teleskopas. Kadangi astronomijos prietaisai lyg niekur nieko taip paprastai nedingsta, situacija tapo keista ir trikdanti. Elliw visai sutriko. Kodėl jai turi taip nesisekti?! Atsakymas buvo daugiau nei akivaizdus - klasėje buvo ne neLiucija. Tik ji buvo kažkur išnykusi. Kažkas suriko frazę “tai tu kalta!” Velsietė susimąstė: kur ji šią frazę galėjo girdėti? Tai buvo dar vienas trikdantis klausimas, tad mergaitė pasijuto visai nusivylusi gyvenimu.
Viskas dar sudėtingiau pasidarė tuomet, kai priešais save pamatė kažkur matytą mergaitę. Ilgokai spoksojo į ją, bet vis tiek nepajėgė prisiminti. Problema buvo ta, kad Elliw nežinojo, kaip ji atrodo, tad nesuprato, kas čia vyksta.
- Liucija? - neryžtingai paklausė klastuolė, nors buvo tikra, kad priešais esantis žmogus nėra geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje. Ne, šita kėlė teleskopui pavojų! Elliw įtariai spoksojo į ją ir kurį laiką nieko nesakė. Galiausiai pamiršo, kodėl spokso, tad sutelkė žvilgsnį į astronomijos prietaisą ir garsiai suriko:
- Mano teleskopas!