[Dori Mendel]

Dori pažvelgė į Alaną ir paklausė jo taip, tarsi Aurio šalia nebūtų:
- Ar tu manai, kad saugu jį išleisti vieną?
Pati mergina tuo abejojo. Tikriausiai Auris toks ramus, nes yra šoke. Žinant jo būdą galimai po kiek laiko jam susišvies daryti kokias nors nesąmones.
- Gal pranešk Linėjai, - pasiūlė Auriui. - Manau, ji neatsisakys su tavimi pabūti, jei tau pasidarytų lengviau.
Po to Mendel apsidairė. Rolandas šnekėjosi su Aaronu, tik ji negirdėjo, nesiklausė, ką. Mergina paėmė tiesos eliksyrą, kuris buvo pas Eliją, ir nuėjo prie vyrų.
Neketino pulti pasakoti Rolandui, kas jai atsitiko. Nieko nesakiusi pražiodė Aaroną ir supylė jam nemenkai eliksyro į gerklę. Supylė giliai, jog šis mikstūros neišspjautų. O paskui paklausė:
- Kas tave pasiuntė mane užpulti ir ko tiksliai norėjo? Ar tu būtum mane išprievartavęs? Ar būtum nužudęs? Jei ne, ką būtum daręs? Ar tave kas nors sieja su Vanesa? Ar tu ketini keršyti man ir Alanui?

[Auris Senkleris]

- Dori, tikrai saugu išleisti jį vieną. Aš gyvenu vienas daug metų ir esu suaugęs žmogus aišku? Leisk man eiti. - Kodėl jie negalėtų jo palikti ramybėje?
- Tikrai nieko jai nesakysiu. Ji turi savo gyvenimą, aš savo. - Gana. Nenorėjo vėl kišti jai savo problemų. Gal Linėja ir pabūtų su juo, bet Auriui to nereikėjo. Nusibodo būti didžiąją problema. O be to jų santykiai buvo visai ne tokie. Žinoma, kad ji pabūtų, nes yra gera ir užjaučianti. Bet jam to visai nereikėjo.
Auris išsisuko iš Alano ir Dori, nuėjo prie durų. Stebėjo iš ten kas dedasi. Dori privertė Aaroną išgerti tiesos eliksyro. Auris norėjo išeiti, bet norėjo ir išgirsti ką Dori pasakys Aaronas. Prisiminė, kad jie su dafydd irgi kalbėjo apie tiesos eliksyrą. Galėtų irgi jo paklausinėti, bet.... Bet neturėjo noro. gal tai puiki proga, bet jautė viskam abejingumą. Į galvą beldėsi ir beldėsi mintis, kad viską iš jo atėmė vienas iš artimiausių giminaičių. Būtų pasaulio pabaiga, jei taip būtų pasielgęs Rolandas. Bet vis tiek. Augustinas tėvo brolis dvynys. Ir jis šitaip pasielgė...
Tikėdamasis, kad jo niekas nepastebės Auris išėjo iš sporto salės. Visi buvo apstoję Aaroną ir jo klausėsi, todėl puiki proga tyliai išeiti. Ir pagaliau likti vienam.

[Aaronas Senkleris]

Prie jo vėl priėjo Dori, Aaronas muistėsi, bet kūnas nelabai jo klausė, kadangi veržė tos kvailos virvės. Rankas jau ir taip ėmė skaudėti ir jam teko praryti tiesos eliksyro. O tada galva ištuštėjo.
- Ženevjeva Lestreindž. Norėjo,kad tave nužudyčiau, bet aš pasakiau, kad to nedarysiu. Tada norėjo, kad subjauročiau tavo išvaizdą. Eliksyrą paėmiau, bet jį išpyliau. Pasilikau tik buteliuką su paprastu vandeniu, kad pagalvotum, jog tikrai tebeturiu tą eliksyrą. Jai nepatinka, kad taip sužibėjai per tokį didelį ir svarbų pobūvį, kad turi žmonių, kurie tau simpatizuoja ir padėtų. Jai tas labai nepatinka, be to ji pyksta ant Rabastano. Todėl nori, kad viską prarastum. Nebūčiau jau sakiau. Nenorėjau tavęs žudyti, nes tai kvaila. Ir prievartauti nesiruošiau. Ką būčiau daręs jau nebežinau. Pirma, norėjau, kad tiek išsigąstum, jog nebeitum į tuos rūmus. Bet kai pradėjom kalbėtis apie Senklerius tiksliai nebežinojau ką ketinu daryti. Galvojau, kad gal geriausia būtų tave nuvesti Dolohovams. Bet nebuvau dėl to apsisprendęs. Tada čia pasirodė visi tie žmonės. Su Vanesa turime bendrų darbinių reikalų. O kartais susitinkam ir praleidžiam kokią naktį kartu. - Bėrė labai abejingu balsu, negalėjo nekalbėti, negalėjo apie kažką galvoti. Kalbėjo kaip robotas. Paskutinis klausimas privertė nutilti, nes dar ir pats nežinojo atsakymo. Pakėlė galvą. Dirstelėjo į Aurį, tas stovėjo prie durų. Auris juos brangina, tą suprato. Taigi pasakė.
- Ne, nesiruošiu keršyti.

[Dori Mendel]

- Gerai, - sutiko Dori dėl Aurio. - Bet tu ne vienas gyveni. Ir vien todėl tave išleisim. Nes žinom, kad nesielgsi kvailai dėl Timočio, Eion ir Erkos, tiesa? - skvarbiai pažiūrėjo į vaikiną.
Išgirdusi Žanevjevos Lestreindž vardą Mendel riebiai nusikeikė. Jeigu ji nebūtų Milano mama, nuskambėjo mintis galvoje, o vaizduotėje pasirodė vaizdiniai, kaip ji kankiną tą bjaurybę.
Jai palengvėjo, kai Aaronas pasakė, jog neketino Dori prievartauti ir žudyti. Be to, jis išpylė eliksyrą, kuris buvo skirtas merginos veidui. Juodaplaukės žvilgsnis sušvelnėjo, tačiau ji paliepė sau nepraskysti. Jis paleido į mane nukryžiavimo užkeikimą ir galbūt būtų vedęs Doholovams, tarė savo galvoje.
Ji kilstelėjo antakį išgirdusi, kad Vanesa ir Aaronas kartais praleidžia naktį kartu. Šlykštu, pamanė.
- Tikiuosi, neužtaisysi man broliuko arba sesutės, - rėžė.
Akmuo nuo širdies nusirito, kai jis pasakė, kad nesiruošia keršyti.
- Gerai, tai ir aš prie tavo vaiko nelįsiu, - tarė.
Senkleris, vėl kalbėjosi su savimi mintyse. Dar vienas nežinia ką vaidinantis Senkleris, bet iš tiesų gal ne toks ir blogas širdy. Kaip ir Rolandas, kaip ir Auris. Juk kadaise Auris buvo įsivėlęs į nešvarius darbelius. Matyt, ir šitas turi sąžinę.
- Tikriausiai jau reikėtų keliauti namo, o ir Auris išėjo, - apsidairiusi pasakė. - Mes su Alanu atvyksim rytoj pasišnekėti, - tarė vaikino tėvams. - Šitą galite pasilikti, - pamojo į Aarono pusę. - Nebent norėtum jį pasilikti, - prunkštelėjo žvilgtelėjusi į Alaną.

[Rolandas Senkleris]

Kaip viskas įvyko? Rolandas neįsivaizdavo kodėl dalykai kartais tiesiog nutinka. Bet štai. Auris žinojo tą siaubingą tiesą. Jis išėjo. Rolandas nežinojo vytis jį ar ne. Liūdnai galvojo, kad jei ir pasivytų nežinotų ką jam pasakyti. Ką tokio, kad pasidarytų ramiau. Todėl liko salėje. Išklausė ką šnekėjo tiesos eliksyro prigirdytas Aaronas.
- Ak šitaip... - Jis piktai suspaudė lūpas, sukando dantis. Ženevjeva išsidirbinėjo, o šitas darė ko ji nori.
- Kur yra Dolohovai? Grėhemas ir Fausta? Atsakyk, nes kitaip aš tave pasodinsiu už šį vakarinį pasiautėjimą. - Kaip išvis Aaronas tapo kuo tapo? Rolando mintyse iškilo aukštas amžinai mintyse paskendęs berniukas. Jis buvo keistokas, tikra žinių enciklopedija. Rolandas yra matęs kaip užsiskaitęs ką įdomaus Aaronas puola užsirašyti, tyliai kalba sau kažką, gal kartojasi faktus ar dar ką. Jis prisiminė kaip tas berniukas įsiveržė židiniu į dvarą kai Rolandas kažką aptarinėjo su Augustinu. Atrodė apniktas panikos. Šaukė, kad Auris pabėgo iš namų ir jau nežinia kada. Kad ieškojo jo, bet nerado. Kad jie turi jį rasti. Ką tada atsakė Rolandas? Kad tai Amyro reikalas. Prisiminė, kaip Aaronas šaukė jiems. Pabaisos, jūs esat pabaisos! Jis gi visai vaikas, mažas. Gal jis mirė! Augustinas iškvietė jo tėvus ir liepė geriau prižiūrėti savo kelionmilčius, kad tokių nesąmonių daugiau nebūtų. Aaronas verkė, kažką šaukė, nes ir pats juk buvo visai vaikas. Jo tėvai išsivedė jį ir tuo istorija buvo baigta. O kaip dabar jis virto tokiu?
Aaronas pasakė, kad Dolohovai keičia savo gyvenamą vietą, pasakė kur buvo paskutinioji ir Rolandas tuojau pat nusiuntė gynėją Aurorams. Vėliau gaus atsakymą, kad toji vieta jau tuščia.
Išsiuntęs gynėją sugirdė Aaronui priešnuodį.
- Jei ten jų nebebus, kai vėliau gausi žinią kur jie pasakysi supratai? Kitaip prisiminsiu šią istoriją ir pridarysiu tau problemų.
Dori su Alanu išėjo. Rolandas kažkiek kerais atlaisvino Aaronui rankas, kad vargais negalais galėtų pats pasiekti peiliuką, kurį jam iškerėjo. Peiliuką numetė prie jo rankų. Jie su Elija irgi išėjo.

[Alanas Senkleris]

Nors ir nerimavo ar tai geras sprendimas leido Auriui išeiti. Rytoj jį susiras. Pasikalbės. Liko klausytis ką pasakys Aaronas. Viskas, ką jis šnekėjo atrodė klaikiai. Kartu norėjo žinoti kodėl Aaronas pakeitė tą eliksyrą vandeniu. Jei nenorėjo jos žaloti, tai kam išvis užsuko šitą įvykių grandinę?
- Pas Dolohovus? - Piktai pasakė. Tikėjosi, kad tėvas dabar jau suims tą žmogų, bet jis elgėsi kitaip. Alaną apėmė jaudulys. Ar pagaliau visi tie nusikaltėliai bus sugauti?
Jis apkabino Dori.
- Taip, susisiksime. Iki. - Ir išėjo su ja. Norėjo, kad Aaroną suimtų. Bet žinojo, kad tada jei kartais Dolohovai nebūtų rasti kur pasakyta viltis, kad išvis juos pavyks pagauti dingtų. O dabar galbūt Aaronas praneš jo tėvui. Bet ar juo galima tikėti? Alano nuomone geriau jį būtų prisaikdinti.

[Aaronas Senkleris]

Būtų nusijuokęs, kai Dori pasakė, kad nieko nedarys jo vaikams. Bet kadangi dar vis valdė tiesos eliksyras emocijų nereiškė. Nieko negalvojo ir pasakydamas paskutinę sau žinomą slaptavietę. Tik vėliau, kai gavo priešnuodžio virte virė.
- Gerai pranešiu. - Sutiko, nes nebuvo kur dėtis. Bet gal ir tikrai praneš. Žinoma labai gerai žinojo, kad jei tikrai nieko neparašytų Rolandas jo imtųsi. Galbūt iškastų ne vien šią istoriją, bet ir kitas. JO eksperimentus su žiobarais ir nevertėliais. Atrodė, kad geriausia būtų Rolandą pašalinti. Bet šiuo metu jis juk užėmė aukštas pareigas, turėjo daug pažįstamų, kuriems turbūt labai greitai viską praneš papasakos ir jie lauks Aarono pranešimo apie Dolohovų būvimo vietą. Galėtų bent atmintį jam pakeisti. Ir kitiems šitos nakties dalyviams. Bet stabdė tai, kad Rolandas jau turbūt dabar kažkam papasakos apie sudarytą sandorį.
Vienaip ar kitaip užbėgant įvykiams už akių Dolohovai mažiau pasitikės Aaronu. Jie supras, kad Auris atkeiktas nuo Faustos prakeiksmo ir nebesakys jam savo gyvenamosios vietos. Taigi Aaronui taip ir nepvaks apie juos pranešti.
Na o dabar visiems dingus jis spurdėjo bandydamas pasiekti peiliuką. Pagaliau pavyko. Aaronas perpjovė rankų virves. Tada truputį pagulėjo, kol jos atitirpo, perpjovė kojų pančius, išlaisvinus rankas juk buvo patogiau laisvintis. Tada dar kiek pailsėjo ir išėjo iš ten. Degė pykčiu. Nekentę Ženevjevos dėl šitos istorijos.