0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 155
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #15 Prieš mėnesį »
Dabar ji visiškai prikaustė vyro dėmesį. Tik visai kitaip, nei seniau. Kad ir kaip bebūtų kol kas nesirengė merginos paleisti.
- Rolandas žmogelis, kuriam kliuvo tai, kas turėjo priklausyti kitam. Rolandui nepelnytai nusivaipė sėkmė ir tiek. O aš žinau ne vieną Senklerį, kuris mielai stotų prieš jį, jei tik būtų lyderis kurstantis tai padaryti. Na, bet man jie visi nerūpi. Niekad nerūpėjo. - Dabar žūt būt norėjo išsiaiškinti apie šią merginą viską.
- Iš kur ištraukei, kad tai Ženevjeva? Kodėl tu tuo tikra? Kiek man žinoma Rabastanas nedega tau ugninga meile. - To nežinojo, tik spėjo.
- Kodėl Auris turėtų dėl tavęs vargintis? Jis turi savo mokinius ir mokyklą ir tuos visus globotinius. Kodėl turėtų su manimi kovoti? Kas tu jam tokia? - Šitai labai jau norėjo išsiaiškinti. Ką ji reiškė Auriui.
- Tikrai... Panaši į Vanesą kaip du vandens lašai. Ar ji tavo teta? O gal mama? Delegardžių labai maža išlikę. Aš jų nebijau. Suprask pagaliau, kad man tavo grasinimai nerūpi. Man tik įdomu kodėl tiek sieji save su Senkleriais.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1911
  • Lytis: Moteris
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #16 Prieš mėnesį »
- Nieks nekaltas, kad Amyras prasigėrė, - pasakė. - Niekad nerūpėjo? - Dori sukluso.
Ji prisiminė savo ir Aurio pokalbį. Kai Auris pasakojo apie giminaitį Aaroną. Kuriam nepatinka Senkleriai. Aišku, ji buvo tikra, kad ją nudėti norintis žmogus nebus Aaronas. Bet galima paspėlioti, ar ne? Jau ar taip, ar taip jai šakės.
- Tai gal ponulis būsite Aaronas? Girdėjau, anas labai jau pasipūtęs ir nemėgstantis Senklerių. O Rabastanas nerizikuotų savo reputacija. Su juo jau viskas sutarta. Esu tikra, kad tai Žanevjeva.
Aišku, ji tikra nebuvo. Bet neketino to sakyti. O tada ji nusijuokė. Prisivertė nusijuokti.
- Palikim paslapty, kas aš tokia. Koks skirtumas, juk vis tiek ruošiesi mane nudėti. Tai prašom. Tik nepažadu, ar paskui nesigailėsi.
Baimė vėl ėmė grįžti, bet Dori to neparodė. Jautė, kad laikas senka. Kiek šis nežinomas Senkleris su ja terliosis? Ji bijojo, kad galiausiai jam pabos su ja žaisti ir jis tęs tai, ką pradėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 155
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #17 Prieš mėnesį »
- Kaip ten bebūtų Rolandas gavo viską labai jaunas. Ir tai buvo didžiulė kvailystė. Bent jau taip galvojo tie, kas buvo kur kas labiau nusipelnę gauti įgaliojimus viskam valdyti. - Aplamai nemanė, kad jo tėvas buvo nusipelnęs. Tėvas buvo, yra tikras šlamštas galintis tik zyzti dėl to koks yra nuskriaustas.
- O taip. tai tik kvaila man kliuvusi pavardė ir tiek. O šiaip niekas manęs su jais nebesieja. - Kur gi ne. Dabar siejo ir dar kaip. Auris jį siejo prie visko, ką norėjo pamiršti. ir ne tuos mokyklinius metus, o vaikystę. Kai jie vadino vienas kitą broliais.
- Pro šalį. - Iš kur ji žino?
- Kokia tu įžūli oho. Labai panaši į Vanesą. Ji tokia pat. O aš gerai ją pažįstu. O katras iš Lestreindžų panoro tavo vargšės galvelės Žvaigždute, palikim paslapty. - Kas ją taip gerai informavo apie visus Senklerius.
- O gal atviras pasakojimas tau dovanotų gyvybę? Priklauso ką pasakysi. Gal aš tave paleisiu ir nuspręsiu, kad tai, ką pasakei svarbiau už Lestreindžus?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1911
  • Lytis: Moteris
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #18 Prieš mėnesį »
- Neįdomu man, jaunas gavo jis ar ne, - atsakė.
Atsakė ir suprato, kad šiam Senkleriui dvaras turėtų būti gana svarbus. Merline, kas jis toks, šitas žmogus?..
- Pro šalį, tai pro šalį, - pabandė gūžtelėti pečiais, bet nelabai pavyko.
Ji labai norėjo, kad jis ją paleistų. Rankos buvo užtirpusios. Vis dar žinojo, kad nepaleis, tačiau dabar jau pasakė:
- Paleisk mane.
Ar jis įtarė, kad Dori - Vanesos duktė?
- Tai paleisk Dorotėją Vanesą Delegardi, - tarė. - Štai, kas aš esu.
Neketino nieko pasakoti apie savo ryšius su Senkleriais. Nes tikrai labai bijojo, kad šitas pašlemėkas sugalvos lįsti prie dukrų ir Alano.
- Nesu kvaila, - pasakė. - Patenkinsi savo smalsumą ir mane nuskriausi, kitaip jau seniai būtum paleidęs!
Ji netikėtai pabandė išsprūsti iš nežinomo Senklerio gniaužtų. Žinoma, protas sakė, kad labai neprotinga tai daryti. Bet gal jis nesitikės ir jai vis tik pavyks? Ji pasiruoš lazdelę ir bent jau pabandys už save pakovoti.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 155
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #19 Prieš mėnesį »
- Dar ne dabar. - Pasiruošė jos bandymams ištrūkti. Bet ką daryti toliau? Kas iš viso to išėjo? Įkliuvo į tikrą nesąmonę. Visišką nesąmonę.
O ji tikra Vanesos dukrelė. Kovojo už save kaip bemanydama. Dievai žino kaip viskas būtų pasibaigę. Aaronas nebuvo tikras ką su ja daryti. Bet staiga jį nuo merginos kažkas atplėšė, kerų banga ir Aaronas nuskriejęs per kambarį nukrito ant žemės. Antrą kartą netikėtai šiandieną jį pasiekė skausmo banga, kurios neturėjo būti. Į akis kažkas pašvietė labai ryškia šviesa. Toji apžilpino vyrą ir jis užsimerkė. Kai skriejo per kambarį nuo galvos nusmuko gobtuvas ir dabar jo plaukai buvo ryškūs, gerai matomi. Ir niekas jo nedengė.
- Kas čia per velnias? - Sumurmėjo. Norėjo prisidengti rankomis akis, bet kažkas jį prispaudė prie žemės. Kažkas Keliais prispaudė jo rankas prie žemės, tvirtai suėmė. Aaronas sumirksėjo, dabar užpuolikas bent nežilpino akių, nes rankomis taipogi laikė jį prispaudęs. Rankos buvo randuotos, numargintos kažkokių senų įbrėžimų. Jį laikė kažkoks jaunuolis. Irgi raudonplaukis. Į jį žvelgė tokios panašios į jo paties akys. Vaikino veide buvo matyti nuostaba.
- Alanukas tiesa? Tu esi Alanukas. - Užaugęs ir suaugęs, bet tai tikrai buvo jis. Nieko daugiau panašaus amžiaus Aaronas neprisiminė.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1090
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #20 Prieš mėnesį »
Alanui buvo neramu. visad nemėgo Dori naktinių Reisų. Bet dabar... Ji užgaišo. Tikrai užgaišo. Vaikinas parašė jai į Rašiūną, bet negavo atsakymo. Galop apimtas nerimo pažadino Milą ir paprašė jei ką prižiūrėti mažyles. O pats išsikerėjo nešyklę ir nuvyko į tą kontorą. Visada išsiklausinėdavo Dori kur jai teks dirbti naktį. Garbanius lakstė po pastatą, kol galop išgirdo balsus ir atsistojo salės tarpdury. Kažkoks tipas laikė Dori. O ji muistėsi, mėgindama ištrūkti. Jam pasidarė nesvarbu, kad gal tai žiobaras. Alanas iškėlė lazdelę ir nutaikė į vyrą.
- Relashio. - Kerai nuskraidino užpuoliką tolyn ir Alanas skubiai puolė veikti.
- Lumos maxima. - Vyrą aišku apakino tokia ryški šviesa ir dabar jau Alanas tvirtai jį laikė. Prislėgė jį, stiprios rankos prispaudė jo krūtinę, o keliais laikė rankas. Žinojo, kad vyrui tikrai turėjo skaudėti.
Įsižiūrėjo į jo veidą. Kažkuo panašų į savo paties. O tos akys. Plaukai. Pavadintas Alanuku tylėjo. Žmogus jį pažinojo.
- Tu Aaronnas tiesa? - Šaltai paklausė. Šio žmogaus ilgai nematė,bet įsidėmėjo vis tiek. Vaikystė, blankūs prisiminimai. Jis visada turėdavo knygų po ranka, visada riejosi su Auriu.
- Paklausiu vieną vienintelį kartą. Ko tau reikia iš jos?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1911
  • Lytis: Moteris
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #21 Prieš mėnesį »
- Ne dabar? Tai ką, vis tik ruošiesi mane paleisti? - paklausė.
Kada, jei ne dabar, nuskambėjo baiminga mintis galvoje. Jau geriau mane nudėtum iškart, pasakė, bet savo galvoje. Jai buvo kraupu ir pagalvoti apie tai, ką jis ketino daryti su mergina. Tai, ką prieš tai vyras šnabždėjo...
Juodaplaukei nepavyko išsilaisvinti iš nežinomo Senklerio gniaužtų. Ką daryti? Pasakyti, kad ji sutinka niekada nebesilankyti Lestreindžų rūmuose? Aišku, tai bus melas. Statuso jis iš jos neatims. Jei paliks ją gyvą, žinoma...
Ji jau žiojosi kalbėti apie Lestreindžus, kai kažkas nubloškė vyrą tolyn.
- Alanai! - sušuko.
Akimirksniu pabėgo į patalpos kampą. Pasiruošė lazdelę. Nežinojo to nusikaltėlio galimybių. Gal reikės kovoti. Bet kol kas Alanas laikė savo valdžioje... Aaroną. Tai vis tik čia Aaronas. Ji atspėjo.
- Jis bandė mane išprievartauti! - sušuko Dori. - Jis paleido į mane nukryžiavimo užkeikimą!

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 155
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #22 Prieš mėnesį »
- Nežinau. Pažiūrėsim kada. - Dabar jau vilkino laiką, nes nežinojo ką daryti.
Vaikinas jį prislėgė, šitaip gulėti buvo labai skausminga ir gėdinga. Jis negalėjo pasijudinti, be to iš rankų iškrito lazdelė, o dabar niekaip negalėjo jos pasiekti.
- Tu ją pažįsti? - O dabar tai įsivėlė.
- Labai perspausta. - Pasakė dėl bandymo išprievartauti. Nebandė, galima sakyti. Grasinimai ir kalbos labai skiriasi nuo veiksmo.
- Alanai, paleisk mane. Jeigu ne... - Kuo jam galėtų pagrasinti? Mėgino imtis vienos likusios kortos. Nors ir tai tebuvo blefas, nes Aaronas nežinojo kiek apie viską žino Alanas ir Dori.
- Jei manęs nepaliksi ramybėje nustosiu tiekti Auriui vaistus ir jo prakeiksmas vėl sugrįš. Gal tau jis ir nesakė, bet esu to siaubingo prakeiksmo autorius. Sudarėme sandėrį ir padedu jam sveikti. Jeigu tu manęs nepaliksi ramybėje sandėrį nutrauksiu, o Auris vėl susirgs ir mirs.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1090
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #23 Prieš mėnesį »
- Ar aš ją pažįstu? Ji būsima mano žmona. - Pykčio kupinu balsu pasakė. Išgirdus tai, ką pasakė Dori pašoko siaubinga neapykanta. Jis atsistojo, laikė nutaikęs lazdelę į Aaroną.
- Žinai, kaip būsimasis Dvaro ir šeimos titulo paveldėtojas turiu daug galimybių paversti tavo gyvenimą pragaru. Pavyzdžiui. Kaip tau patiktų jei čia atkeliautų psichas ir žaviai pasiimtų tavo niekingą sieliūkštę? - Nekalbėjo su tėvu apie jokius titulus. Nei galvoj neturėjo jų paveldėti. Bet dabar norėjo įvaryti jam kuo daugiau siaubo. Iš kur gautų psichą irgi nežinojo. Bet Aaronas juk to nežino, kad Alanas gyvenime tokių dalykų nedaręs.
- Man tereikia pakviesti čia Aurį ir išsiaiškinsiu kiek jau tu prisidedi prie jo sveikimo. - O kas, jei rimtai taip ir yra? Ką tada darytų? Kažką sugalvotų. Bet už tai, kas čia dėjosi jam niekada nedovanos.
- Taip ir padarau. Dabar pat. - pasakė, pakėlė nuo žemės nukritusią Aarono lazdelę ir ją perlaužė per pusę. Pagaliukus numetė ant žemės. Kas galėtų būti blogiau magui už lazdelės praradimą?
- Expecto patronum. - pasiuntė gynėją pusbroliui.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1911
  • Lytis: Moteris
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #24 Prieš mėnesį »
Dori tiesiog išsižiojusi stebėjo tai, kas vyko šioje apsauginių kontoros sporto salėje.
- Alanai, ką jis čia šneka? Man atrodo, geriausia jį imt ir nudėti, nes, kaip supratau, jam labai patinka kenkti kitiems Senkleriams, - susiraukė.
Mylimojo kalbos stebino, tačiau Dori žinojo, kad jos nėra tikros. Alanui tikrai nerūpėjo šeimos titulai, bet juk Aaronas vargiai ką nors apie tai žino. O jį įbauginti reikia.
Kai vaikinas perlaužė giminaičio lazdelę, Mendel visai neteko amo. Kaži kodėl šitas poelgis taip sužavėjo juodaplaukę, kad čia ir dabar ji norėjo pulti jam į glėbį ir pradėti bučiuoti. Tačiau vietoj to sušuko:
- Niekas neperspausta! Jis tikrai bandė! Jis mane glostė ir šnekėjo šlykščius dalykus, jei nebūčiau jam įkandusi, būtų mane išprievartavęs!
Ar Alanas supyktų, jeigu ji atkeršydama paleistų į Aaroną nukryžiavimo užkeikimą? Dori nežinojo. Bet kažkodėl neturėjo labai didelio noro to daryti. O keista. Ji iškėlė lazdelę, nusitaikė į Aaroną ir tarė:
- Incarcerous.
Jei vyras nuo kerų neišsisuks, bus surištas labai stipriai. Skaudės, taip, kaip Dori paskaudo, kol buvo laikoma. Tiksliau labiau.
- Jei kas mirs, tai nebent tu. Na, arba tavo vaikas, - Dori žybtelėjo akimis. - Žinai, tos išvykos į Kiauliasodį... Visko gali atsitikti, - gūžtelėjo pečiais.
Aišku, ji neketino nieko daryti Aarono vaikui. Tačiau dabar norėjo pagąsdinti šitą vyrą. Žinojo, kad jis veikiausiai neišsigąs taip, kaip išsigando Dori. Bet gal bent kažkiek sunerims?
- O ir mano mamai labai nepatiks, ką tu man padarei, - pridūrė.
Dori laukė Aurio. Norėjo sužinoti, ar Aaronas tiesiog skiedžia.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #25 Prieš mėnesį »
Auris nemiegojo. Skaitė. Ieškojo kaip galėtų nutraukti brolystės ritualą. Nerado kaip. Jam beskaitant atsirado gulbė. Alano gynėjas. Tai privertė pašokti širdį. Kas jam nutiko?
- Prašau atvyk, labai reikia pasikalbėti. Dabar pat. - Ir pasakė kur reikia vykti. Kas galėjo nutikti vidury nakties?
Nusiuntė raštelį juzefui, kad jei ką ryte ateitų pažiūrėti kaip Timotis. O tada nei striukės neužsimetęs per židinį nėrė į šerno galvą, o iš ten jau išsikerėjo nešyklę ir iškeliavo į tą vietą.
Alano gynėjas pasakė, kad reikėjo ieškoti sporto salės. Auris ir nukreipė nešyklę ten. Kai dunkstelėjo ant žemės akys išsiplėtė iš nuostabos.
- Kas čia dedasi? - Apžvelgė visus. Dori, Alaną, kuris stovėjo nukreipęs lazdelę į žmogų ant žemės. Dar regėjo burtų lazdelės lūženas ant grindų ir tą surištąjį ant žemės.
- Aaronai, - Jį apniko baimė dėl Alano ir Dori. Ar jie sulaužė jo lazdelę ir surišo? Aaronas nudės juos. Tikrai ką nors padarys. Auris negalėjo prieš jį rimtai kovoti. Brolystės ritualas neleido. Kaip lazdelės seserrys, kurių šerdys vienodos negali rimtai kautis, taip ir kraujo broliai negali vienas kito rimtai sužeisti kerais.
- Noriu viską žinoti. Kas čia įvyko.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 155
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #26 Prieš mėnesį »
- Norite mane nudaigoti? Paimti sielą? Tai prašom. Nagi vaikučiai. - Aaronas nusijuokė, nors nuo to nudiegė šonkaulius ir krūtinę. Gerokai prisitrenkė, o ir Alanas įstatė jam kelias mėlynes.
- Jūs suvokiat, kur įsivėlėt? Aš jums užtaisysiu pragarą, ne jūs man. - Gal ir tysojo surištas, jo lazdelę perlaužė per pus, bet jis nebijojo. Tik pyko. Be proto niršo. Jie atsiims už lazdelę su kaupu.
- Kokį vaiką? - Ar ji žino apie mane viską? Tai nepatiko. Aaronui patikdavo pačiam viską žinoti apie savo aukas. Bet Ženevjeva jo žiniomis neaprūpino. Ji atsiims. Žiauriai jai atkeršys už šią naktį.
- Taip manai? Tau atrodo, kad Vanesai bus svarbu? Mieloji mano, ji paliko tave žiobarams, apleido visą tą laiką. Daugybę kartų ją mačiau ir ji niekada nei neužsiminė apie tave. Tu esi Vanesai nulio vietoje. Pati sakei, kad Mendel pavardę gavai per klaidą. Gavai ją iš išauginusių žmonių tiesa? Vanesai nusispjauti į tave. - Dabar ir pats laukė Aurio. kažkodėl tai truputį nervino. Kas bus? O jeigu vėl ims ir suskys kaip ten bunkeryje? Kvaili kerai visko galėjo jam ištaisyti.
Ir jis pasirodė. Atrodė suglumęs ir Aaronas vėl nusijuokė. Nenorėjo pripažinti, bet jautė pasididžiavimą dėl to, kad Auris atrodė kuo puikiausiai po tokio siaubingo susirgimo. Išgydyti jį pavyko ptobulai.
- Auri, - Atsakė jam.
- Tavo vaikučiai sulaužė mano lazdelę, suprranti tiesa, kad jų nepaliksiu ramybėje? Man visai nepatinka pozicija, kurioje atsidūriau ir to niekados nepamiršiu Auri. Mudu gerai žinome, kad kovoti prieš mane negalėsi. Tau nebūtų gerai, jeigu nukentėčiau. Pats puikiai tą žinai. - Išties ir pats nežinojo ką jaustų kitas, jei kuris iš judviejų mirtų, patirtų didelį skausmą ar kančias.
- Tavo mielasis pusbrolis norėtų ant manęs užleisti psichą. Gal ir turi tam pagrindą, truputį negražiai pasikalbėjau su jo būsimąja. Bet tu nenorėtum, kad psichas paimtų mano sielą. Dievai žino kas nutiktų taviškei, jei manoji prapultų. Vienintelis dalykas ką gali padaryti paleisti mane ir tikėtis, kad galbūt nepanorėsiu susidoroti su šiais dviem.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Aaronas Senkleris »

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1090
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #27 Prieš mėnesį »
- Senkleriai neprapuls. Man įdomiau ko jam iš tavęs reikia. - Nekentė jo, bet ar galėtų nužudyti? Tas juokas, pašaipus tonas vedė iš kantrybės. Bet deja, žinojo, kad negalėtų nužudyti. Ar Aaronas būtų su Dori taip pasielgęs? Daugiau jokių naktinių žygių darbuose. Turės su mergina apie tai pasikalbėti.
- Užsičiaupk. - Nesiruošė klausytis aarono kalbų. Dori jį surišo ir labai gerai.
- Aš pasakiau, kad už tai ką padarei atsiimsi. - Kai pasirodė Auris viskas visai susipainiojo. Ką tauškė Aaronas buvo labai keista.
- Aš neturiu pagrindo? Jis paleido į Dori nukryžiavimo kerus, užpuolė ją ir dar pabandė... - Vaikino akys žibėjo neapykanta. Ar Aaronas būtų su ja taip pasielgęs? Kaip Bretas su Gruode?
- Jei nebūčiau pasirodęs čia viskas galėjo baigtis kaip Gruodei! Ir išvis ką jis čia šneka Auri? Kuo judu susiję? Jis sako, kad tiekia tau vaistus. Ar tai tiesa?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1911
  • Lytis: Moteris
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #28 Prieš mėnesį »
- Mes ne vaikučiai, o naujoji karta, - išdidžiai pasakė Dori. - Esam jauni ir stiprūs, o tu jau kvailas senis. Šaunuolis, Alanai, kaip jį prispyrei, - išsišiepė.
Buvo labai stipriai susižavėjusi savo mylimuoju šią akimirką. Jis tikro vyro pavyzdys. Be reikalo nesivels į konfliktus ir muštynes, bet kai reikės ginti savo šeimą, padarys viską. Kaip toks nuostabus vaikinas kaip Alanas išsirinko Dori?
- Tavo vaiką, - prisimerkė atsakydama Aaronui. - Aš, nors ir būsima Senkler, bet iš tiesų tai Delegardžių ir Lestreindžų kraujo. Tikrai nesiterliočiau su tuo vaiku, kaip kad tikriausiai terliojasi Auris.
Ji netroško juoktis, bet pasistengė. Norėjo atrodyti panaši į mamą, tad nusikvatojo Vanesos juoku ir visai gerai pavyko.
- Ne manau, o žinau, - tarė dėl Vanesos. - Kad ir kaip buvo praeity, dabar mano mama mane gina, - balsas skambėjo užtikrintai. - Gal nori sužinoti, ką ji padarė žiobarei Mendel, kuri buvo iniciatorė mano išspyrimui iš namų? - klastuoliškai nusišypsojo.
O iš tiesų tai Aarono žodžiai buvo tarsi aštrus peilis. Bet ji neleido dabar sau apie tai galvoti. Turėjo išlikti stipri. Ir, deja, vis tik ji nežinojo, ar Vanesa stotų prieš burtininką, su kuriuo, kaip jau Dori suprato, yra turėjusi reikalų. O jei jie draugai? Žiobarė Mendel yra viena, o burtininkas Senkleris - kita. Bet štai pas Žanevjevą ji gal ir nuvyktų. Tačiau ar šitas užpuolimas - tikrai Milano mamos užsakymas?
- Ir dar, manęs kaip ir niekas neaugino, - pridūrė. - Todėl užaugau stipri ir šalta. Man bus visai negaila susitvarkyti su tavo vaikiūkščiu.
Paskui Dori atsakė Alanui:
- Kaip supratau, mano mieloji pamotė arba mylimasis tėvelis sugalvojo mane nudaigoti. Ir pasamdė tam šitą. Deja, jis labai kvailas, tad nei nepasidomėjo, kas aš tokia.
Auriui pasirodžius Dori puolė į aukos vaidmenį. Iš veido dingo pašaipa, šaltakraujiškumas.
- Auri, neklausyk jo, - mestelėjo žvilgsnį į Aaroną, - jis mane užpuolė!
Ji pribėgo prie Aurio ir suėmė jo rankas.
- Jis kankino mane nukryžiavimo užkeikimu, jis pradėjo mane liesti! Jis būtų mane išprievartavęs, tačiau man šiaip ne taip pavyko išsigelbėti! Ką jisai kalba? Kuo jis susijęs su prakeiksmu ir jo panaikinimu? Iš kur jis žino? Ar jis kažką skiedžia? - papylė krūvą klausimų. - Jei taip, tai nužudykime jį ir skirstomės namo.
Suprantama, ji žinojo, kad niekas to Aarono nežudys, bet vis tiek norėjo tai pasakyti.
Atsitraukė nuo Aurio. Pati atrodė kraupokai. Mat po lūpa, ant smakro, raudonavo sudžiūvusi Aarono kraujo srovelė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: Apsauginių kontora
« Atsakymas #29 Prieš mėnesį »
Dori atrodė kraupiai. Auris negalėjo nuleisti nuo jos akių. Bet tai, ką ji pasakė.
- Aaronai, tiesiog negaliu patikėti. Tu ką rimtai? - Gerai, Aaronas niekšas. Bet... Išprievartauti... Kažkokia nesąmonė.
- Jis atkeikė mane. O jeigu mirs... Na, man atrodo mūsų gyvybės beveik kaip viena. - Ta mintis kėlė siaubingą pasišlykštėjimą. Žiūrėjo į Aaroną kaip į kažkokį šliužą.
- Iškviesiu magiškąją policiją. Man tiesiog gana viso šito. Nejau tu rimtai jos čia tykojai ar kokios kitos merginos? Ir koks skirtumas. Žinau apie tave tokių dalykų, kad jų pakaks tave pasodinti į azkabaną. Ir tu neišsipirksi. Rolando tu niekaip nepapirksi, o jis dabar ir nuteis tave.
Klaiku... Jis panaikino sudžiūvusi kraują merginai nuo veido. Jau buvo pasiruošęs kviestis iškart Rolandą, velniop tą policiją. Bet tada Aaronas pasakė vieną dalyką, kuris sunaikino išvis viską, ką Auris apie save patį žinojo.