0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Scena su šokių aikštele
« Prieš 2 metus »
Kiauro katilo kampe, šiek tiek atokiau nuo baro, stūksojo nedidelė scena, ant kurios savaitgalių vakarais neretai koncertuodavo kokie nors burtininkų dainininkai ar grupės. Kartais tai būdavo romantiniai atlikėjai ar džiazas, kartais moderniosios muzikos atstovai, o retsykiais net trankus rokas ar metalas.
Magiškas linksmybių kampelis buvo surėdytas taip, kad garsas netrukdytų Kiaurame katile ramiai pasibūti norintiems žmonėms ar tiems, kurie ilsisi numeriuose. Triukšmas pilnu savo pajėgumu ausis pasiekdavo tik tada, kai peržengdavai ribą, kur prasideda šokių aikštelė. Taip, šalia scenos buvo ir šokių aikštelė, kurioje tiesiog siausdavo norintieji iškrauti savo energiją ir gerai pašėlti. Netoli aikštelės buvo ir staliukų, prie jų sėdint galėjai gerai girdėti muziką, tačiau tuo pačiu ji netrukdydavo ir šnekučiuotis.
Šią aikštelę kartais užimdavo jubiliejų švenčiantys magai, joje yra šokę net jaunieji. Yra pasitaikę ir kalėdinių vakarėlių, kažkuriais metais čia sugūžėjo visas šūsnis profesorių iš Hogvartso. O, kad kas iš mokinių būtų matę, ką išdarinėja juos mokantys suaugusieji... Kad ir kaip ten bebūtų, tai buvo vieta, skirta linksmybėms, kai visos bėdos lieka užmaršty.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Scena su šokių aikštele
« Atsakymas #1 Prieš 2 metus »
Girtut girtutėliai Juzefas ir Auris įžengė į šokių aikštelę. Plikio ausis pasitiko trankaus roko muzikos garsas. Šiaip ne taip jis įskaitė judančią ir blizgančią iškabą, ant kurios buvo parašyta, jog šiandien groja grupė pavadinimu Juodasis Vienaragis.
- Juodasis Vienaragis, tu matai! - kažkodėl mėlynakiui tai pasirodė labai juokinga.
Juzefas puolė judėti į ritmą, neva šoko, tačiau jau sugebėjo atsitrenkti mažiausiai į keturis žmones. Nors šią akimirką Levinsas alkoholio ir negerė, bet kiekvieną sekundę darėsi vis girtesnis vos tik pakilo nuo baro kėdės. Jisai juokėsi, kažką rėkė ir bandė pasakoti Auriui, tačiau susivokė, jog ten buvo visai ne Auris, o kažkoks pražilęs senis. Tai paranojiką, kurio paranojos dabar buvo paslėptos giliausiame stalčiuje, dar labiau prajuokino, ir jis šiaip ne taip susirado girtą Senklerio marmūzę.
- Kai vakaras, Senkleri, aš tau sakau! - visas laimingas sušuko. - Aš myliu Juodąjį Vienaragį! Aš myliu Juodąjį Vienaraaagį! - skambant trankiai muzikos rėkė jis.
Šokdamas Juzefas bandė kratyti savo plaukus taip, kaip grupės solistas, bet vis tik prisiminė, kad jau penkeri metai kaip jis išvis neturi plaukų.
- O ką, labai blogai? - tolio iš niekur nieko paklausė vyras. - Bent jau galvos plauti nereikia.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Scena su šokių aikštele
« Atsakymas #2 Prieš 2 metus »
Regis Aurio kojos, o gal galva nusprendė vis gi jo neapvilti ir leisti šokti, o ne nukristi kur nors kampe.  Muzikytė irgi jam labai tiko ir patiko ir vaikinas įsisuko į jos viesulą, kuris absoliučiai išnešė Senklerį kažkur į kitą pasaulį. Jis net nematė, kad Juzefas buvo kažkur pradingęs.
Auris šokinėjo ir purtė galvą, stengėsi prisibrauti kuo arčiau muzikantų. Norėjo, kad dabar rankose atsirastų gitara ir jis galėtų prisidėti prie siautėjančio muzikos šėlsmo.
Pagaliau iš kažkur vėl atsirado jo draugelis.
- O, labukas. - Entuziastingai pasakė jis.
- Vakaras tai šimtas balų! Jooo! Juodaragis groja tikrai gerai. - Taip, toji grupė vadinosi kitaip, bet šitaip jam dabar buvo paprasčiau.
- Kaip sakai, ar man tie muzikantai leistų iš jų pasiskolint gitarą? - Sušuko Auris. Raudonplaukį apėmė pasiutęs šėlsmas. Galvoj pralėkė mintis: Gerai, kad ligoninėje nenusisukau nuo mane kvietusio Levinso.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Scena su šokių aikštele
« Atsakymas #3 Prieš 2 metus »
Juzefas ir toliau šėlo šokių aikštelėje, Auriui, regis, vakaras taip pat patiko. Šiaip ne taip Levinsas nužingsniavo iki baro, kad paimtų po stikliuką ugninės, tačiau iki šokių aikštelės stikliukų atnešti nepavyko, nes vieną nudžiovė kažkokia baisi ragana pagrasinusi, jog prakeiks, o kitą plikis pametė užkliuvęs už kėdės kojos ir tuo pačiu sugebėjo dar ir apsivožti. Jeigu būtų buvęs blaivas, tikrai pajustų skausmą, ypač kairės kojos čiurnos, tačiau alkoholis slopino skausmą ir vyras tik striktelėjo aukštyn bei grįžo į šėlsmo sūkurį.
Grįžęs Juzefas išgirdo, kad Auriui reikia gitaros, ir tuo pačiu metu Juodaragiai, ar kas ten jie tokie, pasakė, kad laukia trumpa pertraukėlė. Negalvojęs mėlynakis nupėdino prie jų ir ėmė kažką veblenti apie tai, kad jam praverstų gitara. Plikis su grupės nariais ėmė kalbėtis, tačiau nei pats negalėtų atsakyti į klausimą, ką jis ten tauškė, bet po kelių akimirkų savo rankose jis pajuto laikąs muzikos instrumentą.
Viskas aplink sukosi, o vaizdas šiek tiek liejosi. Dėl Merlino barzdos, vyras tikrai padaugino. Rytoj bus ne pyragai.
- Auri, kur tu esi? Auri?
Juzefas dairėsi ieškodamas raudonos galvos, kol galiausiai pamatė Senklerį.
- Sakei, tu nori gitaros? Gaudyk! - ir metė gitarą draugui į rankas, na, bent jau taip girtutėliam vyriokui atrodė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Scena su šokių aikštele
« Atsakymas #4 Prieš 2 metus »
- Tu genijus Juzefai! - Užriko Senkleris. Gitara krito ant žemės. Auris ją pakėlė. Instrumentas nenukentėjo.
- Tik daugiau nemėtyk prašau gitaros, su ja reikia atsargiai elgtis. Muzikos instrumentai turi sielą! - Jei kada vėliau kas būtų jo paklausęs, būtų tikrai neigęs šiuos ką tik ištartus žodžius.
- Ateik čia žmogau ateik. - Ragino Auris draugužį, braudamasis per žmones.
Pagaliau savo tikslą pasiekė ir užsikorė ant scenos. Kadangi Juodaragiai dabar darė pertrauką, tai atėjo pats metas jam pasireikšti.
- Sveiki visi! - Šaukė raudonplaukis į magišką garsintuvą.
- Kol didžiai gerbiami Juodaragiai ilsėsis, užpildysiu pauzes. Taigi pasiruoškit puikiam ritmui ir šėlsmui! - Jis subrązgino gitarą ir nuvilnijo keli akordai. O tada pasileido šokti per sceną ir dainuoti pritardamas sau gitara. Daina buvo sena ir smagi. Joje pasakojama apie Jūreivį, besiblaškantį po pasaulį ir ieškantį jaunystės salos. Daina turėjo daug posmų, kuriuose jam vis kas nors atsitikdavo. Žodžiu tariant, Auris visiškai įsišėlo.

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
Ats: Scena su šokių aikštele
« Atsakymas #5 Prieš 2 metus »
  Dar trys tuščios taurės puikavosi ant kampuoto stalelio, o Noelei net ir sėdint sukosi galva. Vis gi, alkoholis trumpam praganė blogą nuotaiką ir ministerijos darbuotoja buvo pasiruošusi linksmintis. Žmonės gyvena tik kartą, tad turima pilna teisė daryti visas norimas nesąmones kol širdis geidžia.
  Iš kažkur girdėjosi linksma muzika. Rudaakė apsižvalgė ieškodama garso šaltinio. Besižvalgydama sugebėjo nuvirsti nuo kėdės. Auč! atsistojo. Kūno dalį žemiau stuburo visai trumpam buvo nusmelkė skausmas, kuris gana greitai praėjo. Jau stovėdama pabaigė ketvirtą taurę ir nuėjo į sceną su šokių aikštele.
  Tas vyrukas su gitara rankose grojo gerai, tačiau girdėjosi, kad jis nebuvo muzikantu. Noelė niekur nesupainiotų to garso. Jos tėvas mokėjo groti gitara ir grojo beveik kasdien. Vis gi, dabar ant to ministerijos darbuotojai buvo nusispjauti ir ji linksminosi.
  - Wohoo! - Šūktelėjo nežinia kodėl ir nusijuokė. Nesigilino nei į vieno žodžio, kuris buvo sudainuotas, reikšmę. Melodija buvo puikiai tinkama šokiams. Kaštonplaukė pati nepajuto kaip atsidūrė scenoje ir pradėjo šokti kartu su dainuojančiu vaikinu.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Scena su šokių aikštele
« Atsakymas #6 Prieš 2 metus »
Kai Juzefas metė gitarą, Auris jos nepagavo. Ši nukrito ant žemės. Tačiau plikis nebuvo tikras, kuris dėl to buvo kaltas. Ar tai Levinsas metė ne ten, ar Senkleris nesureagavo. Jie abu buvo tokie nusitašę. Todėl tas gitaros smūgis tik dar labiau prajuokino vyrioką ir jam buvo taip sunku valdytis nežvengiant.
Kai raudonplaukis užsiminė apie tai, kad muzikos instrumentai turi sielą, kažkuri mėlynakio dalis viduje truputėlį nusigando: jeigu ta gitara tikrai turi sielą, ar dabar neužpuls vyro? Ar nesupyks, kad šis ją numetė ant žemės? Apie tai begalvodamas Juzefas atsisėdo ant scenos krašto. Bandė žiūrėti į tolį, tačiau sekėsi pakankamai sunkiai. Buvo prietema, daug žmonių, o vaizdas liejosi. Tik už nugaros, ant scenos, girdėjosi Aurio šėlsmas.
Besėdėdamas ir stengdamasis išmąstyti, kaip reikėtų išsisukti nuo galimo gitaros sielos užpuolimo, Levinsas pamatė, kaip ant scenos lipa nepaprastai graži mergina. Na, bent jau dabar jam atrodė, kad ji graži. Svarbiausia, kad buvo jauna. Išties jauna, ne kokia tai senolė. Tikriausiai. Varvindamas seilę plikšius atsisuko. Panelė nuėjo prie Aurio, kartu su juo ėmė šėlti ir šokti. Paranojų kankinamą vyrą suėmė pavydas. Jis staigiai pakilo ir garsiai suriko:
- Neužpuls manęs jokie vaiduokliai!
Būdamas blaivus, žinoma, to garsiai nesakytų. Bet dabar toks gi nebuvo. Juzefas ėmė šokinėti, vėl juoktis ir prisijungė prie Aurio su mergina. Pamatęs ją iš arčiau įsitikino, kad mergina iš tikrųjų yra graži ir jauna.
- Tu graži ir ne sena! - laimingas rėkė jis jai į ausį. - Tu graži ir ne sena!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Scena su šokių aikštele
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
Auriui sukantis po sceną ant jos užlipo mergina. Ji prisijungė prie jo ir dabar jau jie trypė kartu.
- Laaabas! - Kažkur vidury posmo šūktelėjo jai Auris. Puiku, regis mes formuojam naują grupę. Kuo daugiau žmonių, tuo smagiau šėlti. Staiga, ramiai sėdėjęs Juzefas pašoko ir suklykė kažką apie vaiduoklius. Nejaugi Kiauram katile apsigyveno kokia šmėkla? Kodėl ji turėtų ką nors pulti?
Pagaliau draugužis prisijungė prie jų. Auris pakeitė dainą į kažkokią kitą, tokią pat greitą.
Taip bešėliojant jis prisiminė, kad tuojau sceną turėtų užimti tikrieji muzikantai. Toji mintis pralėkė smegeninėje ir dingo.
- Koks tavo vardas? - Užklausė Auris merginos. Ir tada netyčia užkliudė vieną iš scenos dekoracijų, ji vaizdavo juodą vienaragį, visai nepanašų į dailius tikruosius vienaragius. Šioji buvo šiurpoka. Taigi tas padaras virto tiesiai ant Senklerio. Gerai, kad buvo lengvas ir jis nelabai susižeidė. Gitara nubildėjo kažkur šonan. Kelias sekundes buvo ramu ir tada Auris pradėjo ropštis iš po dekoracijos.
- Techninis nesklandumas. - Pasakė, iš lūpų veržėsi juokas, juk buvo gerokai įkaušęs, todėl viskas dabar atrodė juokinga.
Kai išlindo iš po vienaragio atsisėdo vidurį scenos. Reikėjo kažkaip atsistoti. Kad tos kojos būtų patvaresnės.
Muzika žinoma nutilo. Auris apžiūrėjo gitarą. Regis ji nenukentėjo. Dabar tereikia atsistoti ir pasileisti muzikos keliu.
Kažkaip pagaliau atsikėlė, atrodė gerokai susišiaušęs. Dekoracija vis dar gulėjo parvirtusi ant scenos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
Ats: Scena su šokių aikštele
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
  Noelė juokėsi ir šoko pagal gitaristo-mėgėjo grojimą. Gal ne veltui įkaušo šitiek šiandien? Bent atsipalaiduos nuo rūpesčių, slegančių jaunuolės pečius. Muzika lyg kokia rūpestinga motina išjungė šviesą kambaryje (smegenyse) ir leido kūną užvaldyti muzikai, šokiams, laisvei. Seniai Noelė nesijuto tokia laisva.
  - Labaaas! - sušuko atgal besišypsodama. Iš to kito vyruko išgirdo ne pačią maloniausią frazę, tačiau pro vieną ausį įlėkusi tuoj pat pro kita išlėkė. Ne muštynių nuotaika.
  Daina pasikeitė, pasikeitė ir Noelės šokis. Atrodo jis tapo dar labiau energingu ir nenuspėjamu.
  - Noelė! O tavo? - ministerijos darbuotoja šnekėjosi su nauju bičiuliu, kol grojo muzika. Išgirdusi trakštelėjimą, atsisuko ir pradėjo juoktis. Viena iš scenoje esančių dekoracijų, nors ir atrodė siaubingai, tačiau itin prajuokino savo kritimu panelę Harper. Pastebėjusi gitarą „atsiskiriant“ nuo vaikino rankų, pajudėjo link jos. Dabar Angelicos eilė sugroti jiems ką nors. Gal prisimins bent kiek ką tėvas mokė?
  Besijuokdama iš Aurio, žiūrėjo kaip jis atsikelia. Prisiminusi gitarą, pakėlė muzikos instrumentą ir pasigirdo pirmos natos. Tai buvo gana sena, bet gal kam dar žinoma daina „Happy“ - Pharell Williams. Tiesa, kaštonplaukė kiek paaukštino natas ir dabar daina skambėjo greičiau, linksmiau ir energingiau nei buvo originale. Laikas vėl šokti ir linksmintis! Akies krašteliu pažiūrėjo ką veikia du nauji pažįstami, kurių vardu mergina dar nežinojo. Nieko, turėtų greitai sužinoti bent vieno iš jų. Pats paklausė, pačio eilė ir atsakyti į klausimą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Scena su šokių aikštele
« Atsakymas #9 Prieš 2 metus »
Netrukus scenoje kilo sumaištis. Senkleris sugebėjo kažką numesti, taip pat apsivožti, bet Juzefas buvo toks girtas, kad jam jau buvo sudėtinga orientuotis aplinkoje. Levinsas nesuprato, kodėl toji mergina nekreipė į jį dėmesio. Juk jis jai pasakė komplimentą, ar ne? Kiekviena mergina turėtų džiaugtis, kad yra graži ir ne sena. Ar dar kažko reikia? Aišku, kad reikia. Ką tu kalbi, idiote, sudraudė save mintyse mėlynakis. Tačiau vis tiek rėkė tuos pačius žodžius, tik dabar dar ir šokinėjo scenoje.
- Tu graži ir ne sena! Tu graži ir ne sena! Tu graži ir ne sena! Tu graži ir ne sena!
Pastebėjęs, kad yra kaip šuniui penkta koja, Juzefas šiek tiek tiek susierzino. Ar tik toji panelė nesiburkuos su Auriu? Tačiau alkoholis buvo per daug paveikęs plikį, kad šis ką nors giliau apmąstytų.
Netrukus ir vėl pasigirdo muzika. Juzefas šoko, tačiau iš niekur nieko jam pasidarė taip juokinga, kad šis ėmė kvatotis. Negalėdamas sustabdyti juoko Levinsas atsisėdo ant žemės, o galiausiai ir atsigulė. Taigi, plikis gulėjo ant žemės, žvengė ir vartaliojosi.


*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Scena su šokių aikštele
« Atsakymas #10 Prieš 2 metus »
Dabar muziką į savo rankas perėmė naujoji jų pažįstama. Grojo ji tikrai gerai, ritmas buvo jam kažkur girdėtas. Dekoracija siaubingai čia maišėsi, todėl Auris išsitraukė lazdelę iš kišenės ir perkėlė ją tiesiog apačion nuo scenos. Dabar, tas padaras stovėjo ir žiopsojo į aikštelėje šokančius kitus žmones.
- Noelė, gražus vardas. - Pasakė jis.
- Aš Auris. O Čia Juzefas. - Mostelėjo ranka į šokinėjantį ir šūkaujantį draugelį. Staiga, panoro su ja pasikalbėti, nuotaika buvo kuo puikiausia.
- Seniai groji? Ar groji tik gitara ar ir dar kokiu kitu instrumentu? - Paklausė. Tuomet pastebėjo, kad Levinsas jau nebešokinėja šalimais.
- Ei Juzefai, kojos jau nelaiko? Čia naujasis tavo šokio stiliukas? - Paklausė besijuokdamas.
- Gal tu žinai, kiek muzikantams truks pertrauka? Kada turėsim užleisti sceną? - Dar pabandė jo paklausti, nes pats tai tikrai šito nežinojo, arba tiesiog pamiršo.