0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
Alanas bandė merginą guosti, tačiau šį kartą Dori jautė, kad jis jos nesupras. Alanas negali suprasti keturiolikmetės šitoje situacijoje, mat pats visą gyvenimą turi vieną mamą ir vieną tėtį. Kad ir koks gyvenimas Senklerių dvare virtų, jie visi vis tiek yra šeima. O Dori šeimos, deja, neturi. Juk neturi ir viskas. Kas, mama, kuri pasirodė ir išnyko kaip vėjas? Ar tėtis, kuris sakosi nesąs jos tėčiu? Ir Turner tikrai nekaltas dėl to, kad kažkokia mokinė vaizduojasi jį esant kaip jos šeimą. Dėl to kalta tik Dori. Tačiau kodėl herbologas ėmė taip akivaizdžiai paauglės nekęsti Mendel buvo tikra mįslė, kuri diena iš dienos kankino.
- Ai, - burbtelėjo šluostydamasi ašaras. - Koks skirtumas, - bandė likti stipria. - Viskas bus gerai, Alanai. Einam į pilį, gerai? Turiu rasti tą tepalą, kuris padės Levandos rankoms, - ėmė nukreipinėti temą ir atsistojo.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
Toks laimingas Matthew nesijautė jau seniai. Prie to, ko gero, labiausiai prisidėjo faktas, kad mokslo metai artėja prie pabaigos, ir netrukus bus galima pamiršti, kad kažkada čia dirbo. Žinoma, nuotaikos negadino ir dvi puikaus vyno taurės, kurias Turner išgėrė prieš išeidamas į lauką. Taigi gyvenimas atrodė kaip niekada šviesus ir prasmingas. O ko taip nesijausti, kai čia kentėti liko visai nedaug? Profesorius nusišypsojo ir neskubėdamas žingsniavo palei ežerą. Po kiek laiko apsigalvojo ir patraukė tolyn - pievos link. Reikėjo pamąstyti ir galbūt nuspręsti, kaip geriau paruošti egzaminą, nors apie tai galvoti norėjosi mažiausiai. Galvoje kirbėjo mintis pasikviesti Deoiridh ir galbūt Dori į Egiptą, bet kol kas garsiai to nesakė nė vienai iš merginų. Žinoma, Deoiridh netrukus ir taip iškeliaus (širdyje sukirbėjo keistas nerimas), o Dori turėjo motiną, tad nebuvo prasmės stiprinti to ryšio. Jeigu mergaitės nori bendrauti, prašom, jis, žinoma, neprieštaraus. Vis dėlto kištis į draugystę nebuvo nei reikalo, nei noro.
Priėjęs suoliuką Turner suprato jau kurį laiką mąstęs apie tą mokinę. Atsisėdo ir kuo skubiau nuvijo mintis. Tiksliau, bandė nuvyti, nes tai buvo labai sudėtinga. Nejučia prisiminė laiką, kai jiedu buvo keistai artimi, ir pats nesuprato, kodėl taip atkakliai stūmė mergaitę šalin. Tiesą sakant, suprato - nenorėjo susikurti papildomų sąsajų su Hogvartsu, kurios trukdo pagaliau išties mesti šitą kvailą darbą. Ar gali būti, kad grįžo tik dėl Dori? Turbūt įmanoma, mat profesorius kitos priežasties ir pats nežinojo. Nagi, negalvok apie tai pats save nutraukė herbologas. Prisivertė galvoti apie tai, ką veiks vasarą, kai nebereikės matyti nė vieno vaikigalio, tad nuotaika netrukus vėl pasitaisė. Žinoma, bus kiek apmaudu nebebendrauti su Rafael ir Auriu, tačiau Turner žinojo: jeigu norės, tai su draugais būtinai susitiks. Kiauliasodis niekur nedings, tad Trijose šluotose gerti ir toliau bus galima. Tiesa, Turner neabejojo nebegersiąs: kam tas alkoholis, kai nedirbi Hogvartse?
Ši mintis privertė sukikenti, tad Matthew sėdėjo ant suoliuko ir stengėsi pernelyg garsiai neprunkšti.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
Dori pėdino tolyn nuo Hogvartso pilies. Buvo nusprendusi apsilankyti toje oloje prie ežero, kur netyčia užmušė savo pelę. Bet ne dėl to, kad užsiimtų savigrauža, o todėl, kad privalėjo padaryti vieną darbelį. Mergina stengėsi eiti tolygiai, nes tam, kas puikavosi jos kuprinėje, nelabai gerai kalatotis, tačiau neštis dienos šviesoje ji jo negalėjo.
Keturiolikmetė ėjo nuleidusi galvą, kad tik niekas jos nepastebėtų ir neužkalbintų. Dabar paauglė buvo daug mažiau pastebima, mat raudoni plaukų dažai buvo beveik visiškai nusitrynę. Eilinė Hogvartso mokinė.
Toldama nuo pilies Mendel pakėlė galvą. Ji artėjo suoliuko prie medžio link. Galvojo, kad šis bus užsėstas kokiomis nesąmones sapaliojančiomis mokinėmis. Dar visai neseniai Mendel ir pati mėgo taukšti nesąmones, tačiau po Velykų niekam panašiam nebuvo noro. Todėl ji vengė tų spygaujančių bendraamžių. Tačiau ant suoliuko ji nepamatė lėkštų kvankų būrelio. Žymiai blogiau. Ten sedėjo Matthew.
Akimirkai klastuolė sustojo ir pajuto, kaip širdis nusirito į kulnus. Mergina nebuvo tikra, tačiau jai atrodė, kad herbologas jos nepastebėjo. Staigiai ji pasuko medžio link ir nunarinusi galvą ėjo toliau. Buvo beveik tikra, kad Matthew neturėtų jos kalbinti. O dar geriau, galbūt pavyks praeiti pro kitą medžio pusę nepastebėtai? Nors medis juk menka priedanga.
Galiausiai Dori priėjo tą medį ir pro kitą pusę nei stovi suoliukas ėjo tolyn. Paspartino žingsnį. Vaidino, kad suoliuko ar to, kas sėdi ant jo, paprasčiausiai nemato. Eidama tiesiai pro lapuotį pakėlė galvą lyg žiūrėdama į tolį, neva buvo kažkuo susidomėjusi. Na, o tada ėmė ir plojosi už išlindusios medžio šaknies. Automatiškai akys nukrypo tiesiai į profesorių, kuris sėdėjo kitoje medžio pusėje ant suoliuko.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
Taip, reikėjo pernelyg garsiai nesijuokti. Tada bet kas, kas galėtų eiti pro šalį, pagalvotų, kad Matthew girtas. Toks jis nebuvo - kas apgirsta nuo poros vyno taurių? Ne, tiesiog nuotaika buvo gera, ir herbologas nelabai norėjo tą slėpti. Nebuvo prasmės - kam apsimesti, kad esi surūgęs, kai vieną kartą jautiesi visiškai priešingai? Taigi leido sau nusišypsoti.
Neabejojo čia esąs vienas, tad galėjo ramiai pasėdėti, tačiau galva netruko ir vėl prisipildyti be galo sudėtingų ir slegiančių minčių. Nesinorėjo galvoti apie Dori ar Deoiridh. Vienos netrukus nebematys (ir nepamatys niekada gyvenime), kita - vis labiau nuo jo tolsta ir, rodos, tik ir skubia išlėkti į užsienį, iš kur, Matthew labai vylėsi, negrįš nėščia. Kad tik grįžtų... dar viena ne itin džiuginanti mintis praskriejo galvoje, bet netrukus visa tai buvo nutraukta - kažkas bumbtelėjo.
Nustebęs pakėlė akis ir pamatė ant žolės įsitaisiusią ne ką kitą, o tą pačią Dori Mendel. Karštligiškai pradėjo melstis, kad ji nebūtų čia gulėjusi, kai jis atėjo, bet galiausiai įtikino save, kad dėmesį atkreipęs garsas buvo sukeltas būtent tada, kai ji už kažko užkliuvo. Tyliai einančios tikrai galėjo nepastebėti.
- Laba diena, - neutraliu tonu pasisveikino profesorius ir atsistojęs priėjo prie mergaitės. Kiek padvejojęs ištiesė ranką norėdamas padėti atsistoti. Tai buvo paprasčiausias mandagumas ir visai nereiškė, kad Dori jam yra svarbesnė už kitus mokinius. Juk taip, ar ne? - Gerai, kad tave pamačiau. Mums būtinai reikia pasišnekėti. Maniau, kad Deoiridh tavimi pasitiki ne be reikalo, bet panašu, kad klydau, ar ne?
Profesorius įdėmiai žiūrėjo į mergaitę ir tikėjosi iš reakcijos suprasti, ar jo įtarimai yra bent kiek teisingi. Bet ar jis galės tikėti, kad Dori Mendel viską prisipažins?..

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #19 Prieš 1 metus »
Žinoma, profesorius pastebėjo išsidrėbusią Dori. Mergina paėmė jo ranką ir atsistojo.
- Laba diena, - taip pat pasisveikino. - Ačiū, - paleidusi Matthew ranką ėmė valytis drabužius.
Dori jau žiojosi kažką papokštauti apie savo žioplumą, tačiau profesorius prabilo pirmas. Ir tai, ką jis pasakė, privertė merginos veidą persimainyti. Jame atsirado didžiulis nustebimas, o paskui - liūdesio gaidelė, susimaišiusi su vos juntamu susierzinimu.
Kuo dabar jis mane kaltina? Ką aš jam padariau? Už ką jis šitaip manęs nekenčia? Kelias akimirkas paauglė vėpsojo į herbologą, o paskui galiausiai paklausė:
- Ką?
Ji ėmė svarstyti, ar ko nors šiuo metu prisidirbo. Žinoma, kartu su Erka šiek tiek siautė ir kerėjime, ir per magiškų gyvūnų priežiūros pamokas, bet stengėsi neprisidirbti tiek, kad informacija nueitų iki koledžo vadovo. Situacija buvo tikrai geresnė negu rudenį. Be to, būtent šiuo metu šakotis prieš profesorius Mendel neturėjo visiškai jokios motyvacijos dėl to, kas buvo įvykę per Velykų atostogas. Išties buvo pakankamai rami. Tai kas tada? Ir į galvą atėjo atsakymas. Rezultatai!
Taip, Dori visiškai nusimokė. Žadėjo susiimti, bet nesusiėmė. Tačiau kodėl jis su savo pamokslais? Juk vis dėlto ne troliais Dori mokinosi. Pilna tokių mokinių. Ir kodėl jis čia kiša Deoiridh?
- Žinau, - atsiduso ir klestelėjo ant suoliuko. Kuprinę stengėsi pastatyti ant žemės tiesiai, kad joje esantis gėris kuo mažiau nukentėtų, nors klausimas, kas po kritimo iš jo ten liko. - Žadėjau pasitempti, o rezultatai prastėja. Bet pamokose stengiuosi elgtis gražiai. Tačiau juk mano situacijoje rezultatų suprastėjimas turėtų būti pateisinamas, ar ne?
Turner turėjo žinoti, kas įvyko per atostogas. Juk koledžo vadovui būtų kas nors pranešę, tiesa? Kad tuoj viena iš Klastūnyno mokinių bus našlaitė. Našlaitė. Koks šlykštus žodis. Paauglės antakiai šiek tiek susiraukė.
Iš tikrųjų tai Dori nusimokė tikrai ne todėl. Net ir gyvendama mylinčioje šeimoje tikriausiai būtų nusimokiusi. Bet jeigu iš šitos situacijos galima ką nors išspausti, Mendel taip ir padarys. Viskuo, kuo galima, reikia pasinaudoti.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #20 Prieš 1 metus »
Viskas atrodė visai neblogai. Tiesą sakant, Matthew buvo tikras, kad Dori ignoruos ištiestą ranką, tad kai to nepadarė, apsidžiaugė. Galbūt jie dar gali bendrauti kaip du mąstantys žmonės?.. Kad ir kaip nesinorėjo susisieti su šita mergaite, jausti nuolatinę įtampą ir baimę, kad ją įžeidė, taip pat neskambėjo kaip gera perspektyva.
Aišku, paauglė nebuvo pasiruošusi visko prisipažinti. Ak, apsimetė nesupratusi! Tai Matthew visai nepatiko, bet kol kas nieko nesakė. Dar išsiaiškins. Atsisėdęs šalia Dori galvojo, kaip paaiškinti, kad išpliurpti svetimas paslaptis nėra gerai. Žinoma, jo ir Deoiridh ryšys nebuvo joks kriminalas, tačiau Mendel puikiai žinojo, kad jie šios informacijos neviešina. Be jos Hogvartse to daugiau niekas nežinojo, net ir direktorė. Jeigu Deoiridh sužinos, kad Dori taip paniekino pasitikėjimą, jų draugystė iš karto nutrūks. O tai merginą įskaudins.
Klastuolei prabilus Matthew nustebo. Negi ji išties mano, kad tai dėl mokslo rezultatų? Tiesą sakant, profesorius neįsivaizdavo, kaip Dori sekasi. Neturėjo nei noro, nei jėgų reguliuoti tokius dalykus. O ir kam? Vis tiek visai netrukus viską galės pamiršti. Dori dar ne penktakursė, egzaminus kažkaip išsilaikys. Jeigu norės, prieš VML susiims, bet tai jau bus ne jo rūpestis.
- Kodėl apsimetinėji? - ramiai paklausė. - Puikiai supranti, kad kalbu ne apie tai. Tavo mokslai liečia tik tave. Norėjau, kad labiau pasistengtum dėl savęs pačios. Ne dėl manęs. O štai jeigu žinai apie mane ir Deoiridh šiek tiek daugiau nei kiti, galėtum tokia informacija ir nesidalinti. Tegul ne dėl manęs, jeigu manęs nemėgsti. Bet pagalvok apie draugę, kuriai esi svarbi. Kaip ji jausis, jeigu sužinos, kad tu mokykloje pliurpi apie didžiausią jos paslaptį? Nesvarbu, kad ji jau baigė mokyklą, nemanau, kad apsidžiaugs tai sužinojusi. Deoiridh reikia žmonių, kuriais gali pasitikėti, o tu šitai labai gražiai pamynei. Pasakyk man bent vieną priežastį, kodėl neturėčiau jai visko papasakoti.
Atsargiai pažvelgė į Dori. Tiesą sakant, nenorėjo apipilti tokia kaltinimų krūva, bet nė kiek neabejojo, kad būtent ji viską išpliurpė Forrm. Buvo skaudu tai suprasti, tad dabar laukė, kol Dori ką nors pasakys. Ar sugebės pasakyti ką nors, kas bent kiek išpirks kaltę jo, Matthew, akyse?

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #21 Prieš 1 metus »
Dori sutrikusi klausėsi, ką kalbėjo Matthew, atsisėdęs šalia. Su kiekvienu profesoriaus žodžiu merginos skruostai vis labiau raudo.
- Aš? Jūsų nėmėgstu? - keturiolikmetė griežtai žvilgtelėjo į profesorių ir sučiaupė lūpas. - O man atrodo, kad tai jūs manęs nemėgstate, - nejučiom aukštai iškėlė galvą.
Mendel nesuprato, ką herbologas turėjo omenyje kalbėdamas apie Deoiridh.
- Ar tai dėl to, kad ji animagė? - ėmė spėlioti. - Aš niekam to nepasakojau. Apskritai, negirdėjau nei vieno mokinio kalbant apie ją. Vis tik čia jau jos nėra beveik metai, - klastuolės balse pasigirdo kartėlis. Ji norėjo, kad rudaplaukė būtų Hogvartse. - Ji yra pasivertusi varle net per pamokas, - išplėtusi akis pažiūrėjo į Turner. - Kodėl galvojate, kad aš kažkam pasakiau, jog ji animagė? - susiraukė.
Nejučiom Dori pasičiupinėjo savo kuprinę. Tada vėl prabilo.
- Na ir pasakokit, - atrėžė. - Aš nieko bloga nepadariau ir niekam apie tai nešnekėjau. Aš neturiu ko slėpti, - kalbėjo piktokai, bet nuoširdžiai.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #22 Prieš 1 metus »
- Tu rimtai manai, kad aš tavęs nemėgstu? - tyliu tonu pasiteiravo Matthew. Kelias akimirkas bandė suprasti, ką dėl tokios netikėtos žinios jaučia. Ir galiausiai suprato - jam buvo skaudu. Dori visiškai ne taip jį suprato. Kaip dabar viską ištaisyti?.. Jeigu pasakys, kad mergaitė klysta, ar neįžeis jos? Ir, kas dar svarbiau, ar nepradės kurti to nereikalingo ryšio? O gal jis vis dėlto nori to ryšio?
- Dori, tu klysti. Viskas ne taip. Aš... Neturiu teisės rodyti tau didesnį dėmesį nei kitiems. Dėl to ir stengiausi būti tolimas. Atsiprašau, jei įskaudinau. Tikrai to nenorėjau...
Vos Matthew suprato kvailai besiteisinantis Dori jį vėl nustebino. Ji mano, kad tai apie animagiją? Ar ir toliau meluoja? Kas vis dėlto čia darosi? klausinėjo savęs herbologas ir pažvelgė į mergaitę.
- Kalbu ne apie animagiją. Kalbu apie tai... Kas sieja ją ir mane. Esi vienintelė Hogvartse, kuri tai žino. Tiksliau, žinojo. Galbūt gali paaiškinti, kodėl dabar šitos kalbos sklinda tarp mokinių? Jiems nebuvo, iš kur to sužinoti - tik iš tavęs. Deoiridh su niekuo be tavęs iš Hogvartso nebendrauja. Aš pats tikrai niekam to nepasakojau. - Nebent buvau girtas... Ši mintis privertė staiga užsičiaupti. Ką gali žinoti, galbūt išties jis padauginęs per daug pripliurpė kolegoms? Kaip dabar tą išsiaiškinti? Gal išties užsipuolė kažkuria prasme brangią mokinę be reikalo? Širdį užgulė kaltė, bet Matthew negalėjo trauktis.
- Geriau pasakyk atvirai, Dori. Jeigu kam nors pasakei, turiu tą žinoti. Niekada negali žinoti, ar tai nepaveiks Deoiridh karjeros bei mano darbo. Gerai pagalvok. Jeigu atvirai pasakysi, galbūt bus galima viską sutvarkyti. Jeigu ir toliau slapukausi...
Sakinys taip ir liko neužbaigtas.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #23 Prieš 1 metus »
Regis, kad Matthew sutrikdė tai, jog Dori manė herbologą jos nemėgstant. Jis pradėjo teisintis.
- O kodėl jūs galvojate, kad aš jūsų nemėgstu? - paklausė.
Sėdėdama šalia profesoriaus Mendel pajuto kažkokį keistą kvapą. Įsistebeilijusi į koledžo vadovą atidžiau ji suprato, kad Matthew išgėręs. Ne, jis nebuvo girtas. Tačiau išgėręs.
- Dėl Merlino barzdos, jūs ir vėl gėrėte?! - netyčia išsprūdo keturiolikmetei. - Po to... po to, kai...
Klastuolė nebaigė sakinio. Ji turėjo omenyje magiškų gyvūnų priežiūros pamoką, per kurią ji paleido į Turner kerus. Taip ir neatsisuko pažiūrėti, ar šie į jį pataikė. Nežinojo to. Ir dabar išsigando, kad Matthew tai atsimins.
Kai profesorius atskleidė visas kortas, kuo kaltino paauglę, Mendel tiesiog apstulbo.
- Jūs tikrai galvojate, kad aš tai išpliurpiau?
Merginos akys iškart prisipildė ašarų. Juk šitą paslaptį ji taip saugojo nuo draugų, o buvo labai sudėtinga tai slėpti, ypač tada, kuomet ji atostogavo pas Deoiridh ir Matthew, tada, kai Matthew ją lydėjo į Azkabaną... Bet juk Matthew buvo teisus. Ji gi išpliurpė. Tačiau kaip Alanas galėjo kam nors pasakyti?!
Dori pradėjo verkti. Neketino nieko slėpti, bet buvo suknistai skaudu dėl tokios Alano išdavystės.
- Tai jau viskas. O aš maniau, kad jis mano draugas. Tikrų tikriausias draugas ir pasirodo, kad klydau. Dabar tai jau nieko nebeturiu.
Pagalvojusi apie Senklerius ir jų artumą Dori, apie Alaną, apie Aurį, ją suėmė tikrų tikriausias skausmas, mat juk Senkleriai dabar jai buvo artimiausia, ką keturiolikmetė turėjo.
- Aš nenorėjau jam pasakoti ir labai ilgai tai slėpiau, - šiek tiek nurimusi prabilo klastuolė. - Buvo sunku pasakoti apie tas Kalėdų atostogas, apie tai, kad Deoiridh tėtis mane lydėjo į susitikimą su mama ir į Azkabaną... Suprantate, Alanas žinojo, kad Deoiridh tėtis man daug padėjo, bet aš jam negalėjau pasakyti, kad tas tėtis esate jūs! Bet aš ištvėriau ir nesakiau, kas yra Deoiridh tėtis, nors ir jaučiausi taip, lyg Alanui meluočiau... Ir tada... per tą nelemtą pamoką rudenį... Kai... kai jūs nualpote... Ir kai... ir kai ant jūsų užrašė tą negražų žodį...
Dori niekada negalvojo, kad apie tai su juo kalbėsis. Bet nenorėjo meluoti. Nenorėjo slėpti.
- Na, ir mes bandėme valyti, padėti, bet mums nesigavo... Ir aš tiesiog... aš...
Jai buvo sunku pasakoti apie savo veiksmus, nes ji tiesiog negali paaiškinti, kodėl taip elgėsi.
- Aš paliečiau jūsų tatuiruotę ir paklausiau savęs, kad kaži, ar ta tatuiruotė skirta Deoiridh. O Alanas buvo šalia. Jis išgirdo. Ir nepaliko taip to. Tą dieną aš jam papasakojau. Bet tai buvo rudenį! Ir kaip jis galėjo kam nors pasakyti! Tai buvo paslaptis! Aš nepasakiau niekam! Nei vienai savo draugei! Nei Meg, nei Henrietai, nei Levandai, nei Zoey, nei dar kuriai nors... O jis ėmė ir išpliurpė?! Kas, po velnių, dar apie tai žino?!
Paauglė ir vėl ėmė verkti. Viskas buvo tiesiog sumauta. Turėsiu gyventi vaikų namuose ir nebebus su manimi Alano. Šią akimirką ketvirtakursei gyvenimas atrodė baisiai sudėtingas ir neteisingas.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #24 Prieš 1 metus »
Turner apstulbo. Argi neakivaizdu, kodėl jam galėjo pasirodyti, kad Dori Mendel jo nemėgsta? Akivaizdus nenoras bendrauti, pagalbos atstūmimas, pamokų nelankymas... Kur dingo ta mergaitė, kuri norėjo kalbėtis su profesoriumi? Kuri rodė tam pasitikėjimą, kuris netgi gerokai stebino? Vis dėlto atrodė, kad jeigu visa tai pasakys, jie gali ir vėl susipykti ar pradėti vienas kitą kaltinti. Geriau jau buvo patylėti.
- Jeigu klydau, džiaugiuosi, - tepasakė herbologas ir pabandė šyptelėti. Tai nebuvo paprasta, tad šypsnys nebuvo labai nuoširdus. Ir labai greitai dingo, kai Mendel parodė pajutusi vyno kvapą. Ir dar stebiesi, kai aš galvoju, kad manęs nemėgsti? Matthew kilstelėjo antakį, tačiau garsiai nieko nesakė. Viskas buvo pernelyg susipainioję.
O štai į kitus žodžius atsakyti buvo ne tik paprasčiau, bet, ko gero, ir svarbiau.
- Mokykloje šito nežinojo net ir direktorė ar kiti profesoriai, - juk išgėręs neišpliurpiau, ar ne?.. - Tu buvai vienintelė, kuria mes pasitikėjome. Ir štai kaip atsidėkojai.
Balsas nebuvo kaltinantis, jis labiau buvo nusivylęs. Turner vis dar nežinojo, ar pasakos viską, kas čia nutiko, Deoiridh. Tokiu atveju ji tikrai nebenorės bendrauti su Dori.
Reakcija buvo visiškai netikėta. Jau ko ko, o atvirų ašarų Turner tikrai nelaukė. Sėdėjo ir spoksojo į mergaitę. Neįsivaizdavo, ką reikėtų sakyti. Guosti? Bet kodėl - būtent ji nusikalto tiek draugei, tiek ir jam pačiam. Ir apie ką ji kalba? Kad kažkam pasakė, net neneigė. Senkleris susiprato Turner ir keistai pažvelgė į Dori. Iš to, kaip ji reagavo, atrodė, kad viskas neturėjo taip įvykti. Pritz - tavo draugė? vis dėlto sugebėjo dar šiokios tokios informacijos pasigauti Matthew, ir nuotaika dar labiau subjuro.
- Ką reiškia, kad nieko nebeturi? - prisiminęs pasiteiravo herbologas. - Aš nežinau, kas tas kalbas paskleidė, galbūt ir Senkleris. Ar tai nutrauks jūsų draugystę, yra ne mano reikalas. Bet juk turi namus, turi mamą ir galeonų. Nereikia pernelyg visko imti į širdį. Aš... Matau, kaip tu reaguoji. Nieko nepasakosiu Deoiridh, gerai? Nusiramink. Pripažink, kad neturėjai niekam to pasakoti, bet... Na, suprantu tave.
Norėjosi apkabinti mergaitę, parodyti, kad viskas nėra taip visiškai blogai. Vis dėlto Turner bijojo ją dar labiau išgąsdinti, tad taip ir liko sėdėti žiūrėdamas į jos pusę. Vis dėlto vylėsi su akimis nesusidurti. Tiesą sakant, šitą dieną planavo visiškai ne tokią...

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #25 Prieš 1 metus »
Regis, Matthew kažką galvojo, o paskui pasakė, kad džiaugiasi, jeigu suklydo manydamas, kad jis mokinei nepatinka. Dori norėjo pasakyti tą patį, tačiau nebuvo tikra dėl to, ar ji patinka Matthew. Vis tik atrodė, jog ne. Kiekvienas jų pokalbis prasidėdavo kaltinimais į Mendel pusę, o paskui jis kaip niekur nieko sakydavo, jog jeigu reikia, mergina galinti jam išsipasakoti.
Keturiolikmetė bandė nusiraminti, šluostėsi akis, bet ašaros vis tiek bėgo. Ji jautėsi kalta, kad išpliurpė Alanui tą paslaptį, tačiau viskas įvyko netyčia. Ji to nenorėjo. Jeigu jis būtų su manimi bendravęs kaip anksčiau, to nebūtų buvę, mintyse permetė kaltę herbologui. Tada man nebūtų reikėję į jį ilgesingai vėpsoti ir užmiršti, kad aplink yra kitų žmonių.
- Žinoma, kad pripažįstu, jog neturėjau niekam pasakoti! Vis dėlto tylėjau apie metus, kiekvieną kartą prabilus apie Deoiridh ir jos tėtį meluodavau savo geriausiam draugui. Ir kai paslydau, jis nesugebėjo prilaikyti liežuvio už dantų! Niekada nemaniau, kad Alanu negalima pasitikėti!
Taip, Dori gal ir netikėjo draugyste, kuri niekada nesibaigs. Gal ir turėjo baimių, kad Alano kelyje pasimaišys kokia mergina, kuri juos išskirs. Bet kad Alanas kam nors išpliurps paslaptį ir dar tokią. Ne. Tai buvo tikrai stiprus smūgis.
- Aš pati tai Deoiridh papasakosiu. Tiksliau parašysiu jai laišką, - pagalvojo apie tai, jog draugę matė tik rugsėjį. - Ji nusipelno žinoti, kad mokykloje sklinda kalbos. Žinau, kad negaliu kaltinti Alano. Alanas kaltas tik man, nes tai jis išdavė mūsų draugystę. Bet suprantu, kad pradinis taškas esu aš ir jeigu nebūčiau išsidavusi, niekas nebūtų sužinojęs. Bet aš išsidaviau. Atsiprašau, - porai sekundžių metė žvilgsnį į profesorių.
Dori nebijojo to, kad Deoiridh sužinos. Ne dėl to ji verkė. Jai buvo skaudu, kad Alanas šitaip pasielgė.
Kai Turner ėmė kalbėti apie namus, mamą ir galeonus, Mendel akis pasiekė naujas ašarų tvanas. Ji ir vėl ėmė stipriai verkti, tačiau jautėsi per silpna, kad galėtų apie tai kalbėti. Šiaip ne taip iškūkčiojusi viską Juzefui Kiauliasodyje ji jautė, kad papasakoti istoriją Matthew būtų milijoną kartų sudėtingiau. Juzefas Dori buvo kaip draugas, jis daug ką ir taip žinojo, o Matthew nei nenutuokė, kas dėjosi mokinės gyvenime. Prieš herbologą paauglė dėl esamos situacijos juto gėdą.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #26 Prieš 1 metus »
Matydamas, kad Dori labai jautriai į viską reaguoja, Matthew pasijuto prastai. Taip, kai tik Erka užsiminė žinanti šią paslaptį, Turner pajuto ne ką kitą, o pyktį. Nukreiptą Dori pusėn, žinoma. Ji vienintelė žinojo, kad Deoiridh ir Matthew yra susiję.
Vis dėlto dabar, matydamas reakciją, pykti nebegalėjo. Mergaitės verksmas suvirpino profesoriaus širdį. Nuotaika subjuro, tik jis, deja, neturėjo teisės to parodyti. Nenorėjo demonstruoti, kokia svarbi yra Dori Mendel vidinė būsena. Atrodė, kad šis susitikimas gali nuvesti susitaikymo link, bet pernelyg prisirišti vis tiek nebuvo galima. Matthew pernelyg nenorėjo ilgiau likti šitoje prakeiktoje mokykloje, o puikiai save žinojo: jeigu jam išties parūps Dori Mendel gerovė, grįš čia tik dėl jos. Kiek metų dirbo profesoriumi tik dėl to, kad nenorėjo paleisti iš akių Deoiridh? O ir dabar, ko gero, grįžo tik dėl šalia sėdinčios mergaitės...
- Jeigu nori papasakoti, tavo valia. Bet ar ne geriau tai pasakyti gyvai, kai susitiksite? Sudėtingomis temomis geriau kalbėtis, ar ne?
Turner suprato tą pasiūlęs dėl to, kad tik pamatęs mergaitę suprato, kad viskas ne taip paprasta. Nebegalėjo ant jos pykti. Deoiridh, gavusi tokį laišką, tikrai supyktų. Bet štai jeigu Dori papasakotų tą susitikimo metu... Viskas tikrai būtų geriau.
Jam pradėjus kalbėti apie tai, ką klastuolė turi, reakcija nebuvo tokia, kokios būtų galima laukti: mergaitė ir vėl apsiverkė. Tai gerokai sutrikdė ir nustebino. Galbūt viskas ne taip paprasta? Šiais metais jiedu tikrai nutolo, tad nebūtų nuostabu, kad jis, Matthew, kažko nežino. Ar dabar buvo tas laikas, kai reikia bent pabandyti išsiaiškinti?
- Dori, esu tau tą sakęs. Jeigu kažkas slegia, gali su manimi kalbėtis. Galbūt galiu kuo nors padėti? Tikrai nenorėjau tavęs įskaudinti...
Kiek padvejojęs vis dėlto apkabino mergaitę. Tikėjosi, kad tai jos neišgąsdins, nors, tiesą sakant, atrodė, kad jos nuotaika tokia prasta, kad apkabinimo gali nė nepastebėti.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #27 Prieš 1 metus »
Dori manė, jog Matthew ant jos pyko. Tačiau dabar regėjosi, jog profesoriaus pyktis ėmė slūgti. Jis klastuolei atrodė kažkoks pasimetęs. Žinoma, galbūt herbologas pamanė, jog Mendel ėmė ir išpliurpė bet kam šitą paslaptį. O juk buvo visaip ne taip. Tačiau ar jis ja tikėjo? Ir, po velnių, kaip Alanas galėjo šitaip pasielgti!
Matthew pasakė, jog geriau būtų papasakoti situaciją Deoiridh tada, kai merginos susitiks. Tiesą pasakius, Mendel kaip tik atrodė lengviau parašyti negu pasakyti akis į akį. Tačiau koks skirtumas? Juk draugės nematė nuo rudens...
- Tik įdomu, kada mes susitiksime, - leptelėjo mergina. - Deoiridh aš mačiau tik rugsėjį.
Kartais Dori nebebūdavo tikra, ar animagė vis dar norėjo su ja bendrauti. Jos susirašinėjo laiškais, bet tik tiek.
Mokinė jau buvo gerokai apsiraminusi, o koledžo vadovas ir toliau sekė tą pačią pasaką kaip ir per kiekvieną susitikimą, kad ji galinti su juo pasikalbėti, kad jis galbūt galėtų kuo nors padėti.
- Na ir kaip? Na ir kaip jūs man padėsite? - tempdama lūpą retoriškai paklausė Dori. - Gal surasite Vanesą? - mama vadinti jos nesinorėjo. - O gal Ivaną, kurį priversite pasidaryti tą žadėtą žiobarišką DNR testą? - Dori pusiau verkė, pusiau isteriškai nusijuokė.
Matthew ją apkabinus paauglė krūptelėjo, tačiau nepasitraukė. Iškart į atmintį sugrįžo žiemos atostogų diena, kuomet ją apkabino nepažįstamasis, kuris sakėsi mokęsis Hogvartse. Dori net naktim sapnuodavo košmarus, jog susitinka vyrą raudonais plaukais, kuris žada jos neliesti, o paskui vis dėlto liečia...
Tačiau herbologo glėbys buvo kitoks. Jis buvo tėviškas. Deja, bet Matthew tikrai nebuvo kažkas panašaus į tėtį. Juk per šiuos mokslo metus jis puikiai parodė, jog Dori jam tėra eilinė mokinė. Tai kurių galų jis vėl guodžia? Juk ketino tik gėdinti, smerkti ir atskaityti didžiausią pamokslą.
Į Mendel mintis ir vėl grįžo grifas, per kurį ir užvirė šita košė. Jis dėl visko kaltas.
- Aš užmušiu Alaną, - burbtelėjo.
Ne, Dori negalėjo čia sėdėti ir kalbėtis su profesoriumi. Jai reikėjo susirasti Alaną. Apimta emocijų ji staigiai pašoko nuo suoliuko, pasiėmė kuprinę ir tiesiog nubėgo į pilį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #28 Prieš 5 mėnesius »
Šilta rudens popietė. Kaja sau ramiai sėdėjo ant suoliuko ir lakavosi nagus. Žinoma, žiobarišku nagų laku ir žiobarišku būdu. Nors, turėjo pripažinti, jog tie magiški nagų lakai viliojo. Jie galėjo keisti spalvas, mirguliuoti, žybsėti. O jeigu užsiklijuodavai lipduką ant nago, tai šis judėdavo ir panašiai. Pavyzdžiui, jei lipdukas vaizduoja katę, ta katė tai žiūri, tai užsimerkia, prausiasi, sėdi, stovi ir taip toliau. Tačiau žiobariškas nagų lakas trylikmetei priminė namus. O namie buvo internetas.
Šiandien pilyje prasidėjo neramumai. Štai, prie vartų budėjo du aurorai. Kaja vis žvilgtelėdavo į juos. Kai kurie mokiniai jautėsi nusigandę ir bijojo, o pagrindiniu kalbų objektu tapo kažkokie artefaktai iš Gringotso. Neva prisotinti juodosios magijos. Bet Kajai visai nebuvo baisu. Paprasčiausiai ji nesuvokė magiškų grėsmių, tad tik padūsavo, kai kažkoks mokinys prie pietų stalo bijojo paimti šakutę, nes pamanė, kad tai gali būti artefaktas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 mėnesius sukūrė Kaja Adams »

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #29 Prieš 5 mėnesius »
  Pastaruoju metu kažkas buvo ne taip. Kai kurie mokiniai bijodavo daiktų, nes šie galbūt galėtų būti pavojingi, visi kažką kalbėjo apie kažką iš Gringotso, o dabar dar ir Aurorai prie mokyklos stovėjo! Vega laikraščių neskaitė, o ir mokinių pokalbių stengdavosi nesiklausyti. Juk tai labai nemandagu! Todėl nieko tikslaus apie tai nežinojo.
  Vega nusprendė viską sužinoti ir pasirinko paprasčiausią kelią - paklausti pačių aurorų. Rodos, jie dabar pernelyg daug darbo neturėjo. Bent jau Vega taip manė, nes tikrai neįsivaizdavo, kas vyksta. Tačiau žinojo, kad dėl tokių klausimų jie gali būti pikti. Bet ką ji turėjo daryti?
  Staiga ant suoliuko pamatė kažkokią mergaitę, kuris lakavosi nagus. Šviesiaplaukė patraukė prie jos.
- Labas, gal žinai kas čia vyksta? Visi kaip nesavi, o laikraščių neskaitau ir svetimų pokalbių nenoriu klausytis, - pasakė ir pažvelgė į merginos nagus. - O kodėl tavo nagų lako spalva nesikeičia? Ar lakas gali prarasti magiją?
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.