0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 464
  • Taškai: 105
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #30 Prieš 7 mėnesius »
Kajai besilakuojant nagus prie jos priėjo kažkokia mergina. Pažvelgusi į tą merginą šviesiaplaukė pasakė:
- Labas. Tu labai graži! - pagyrė. Mergina tikrai buvo be galo graži. - Galėtum dalyvauti žiobarų fotosesijose, - pasakė pastebėjimą.
Ar tiesa, jog gražūs žmonės būna kvaili? Tikrai ne! Mano mama ne kvaila, o visos influencerės, kurias seku, yra gražios ir protingos. Bet kodėl tada ši mokinė nežino, kas vyksta pilyje, jeigu nėra kvaila?
- Turbūt ilgai miegojai, jeigu nežinai, kas vyksta, - nusišypsojo Kaja. - Žodžiu, - grifiukė nustojo lakuoti nagus ir ėmė pasakoti. - Sklinda kalbos, kad į Hogvartsą atkeliavo artefaktai, prisotinti juodosios magijos. Aš šiaip nežinau, kas tie artefaktai. Gal tu žinai? - paklausė. - Iš kitų mokinių supratau, kad įvairūs daiktai gali būti užkeikti ir visi bijo, - gūžtelėjo pečiais. - Žiūrėk! - parodė į mokinį, kuris norėjo eiti pro vartus. - Ar jie jį tikrina? Ar tikrins ir mus? - išpūtė akis. - Aš kuprinėje turiu dvi smarvines bombeles... - sunerimo.
Mergina paklausė apie nagų lakus.
- Ai, ne, - numojo ranka. - Spalva ir neturi keistis, čia žiobariški.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 325
  • Taškai: 64
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #31 Prieš 7 mėnesius »
- Ai, tas gražumas nedaug reiškia, - gūžtelėjo pečiais. Jai įdomiau buvo apie šitus aurorus sužinot.
  Išgirdusi Kajos pasakojimą mergina išplėtė akis.
- Girdėjau, kad galimai kažkas atvežta į Hogvartsą, bet kad tokiu mastu... - pasakė ir pasuko akis į aurorus. - Negi jie mano, kad mokiniai galėtų juos pernešinėti. Ir kas galėtų būti toks kvailas? Juk prisiliesti tik viens du! - stebėjosi. Tikrinti visus mokinius neatrodė labai protinga. - Aš labiau galvočiau, kad čia profesorių darbas... Juk profesoriai neuždirba be proto daug... - kalbėjo. Bet kas iš tikrųjų nutiko ji nežinojo. Daug ką galėjo įtarti. Net kelis septintakursius. Tačiau tai vis tiek atrodė kvaila.
  Išgirdus, kad mergina lakuojasi nagus žiobariškais lakais, Vega dar labiau išplėtė akis.
- O kodėl nenori naudoti magiškųjų? Juk su tais daug įdomiau! - sušuko garsiau nei norėjo. Net atkreipė vieno auroro dėmesį, bet tas tik nusijuokė. - Turiu magiškųjų, nori vieno?
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 464
  • Taškai: 105
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #32 Prieš 7 mėnesius »
- Nedaug? - apstulbo Kaja. - Labai daug, tikrai! Juk ateityje tu galėtum tapti modeliu!
Kaja pasijautė šiek tiek nusiminusi, o gal labiau nusivylusi. Savimi. Pati ji nesijautė negraži, tačiau žinojo, kad niekas nepriimtų jos dirbti modeliu, nes ji stambi. Be to, jos plaukai buvo ploni. Kaja norėjo storesnių. Galėtų būt plaukai storesni, o kūnas plonesnis, pamanė ji.
- Bet kas tas kažkas? Kodėl kiti bijo paliesti daiktus? Artefaktai skamba, na, nežinau, labai jau įmantriai. Isivaizduoju, kad tokius dalykus galėtum rasti nebent magijos istorijos kabinete arba bibliotekoje. Manai, profesorių? - nustebo grifiukė. - Bet... bet koks profesorius galėtų tuo užsiimti? Na, juk tikrai ne profesorius Auris. Ir ne profesorius Brendanas.
Mergina pasakė turinti magiškų nagų lakų. Žinoma, Kaja norėtų tokio. Vis dėlto išbandytų.
- O turi čia? Norėčiau!
Tada ji pagalvojo apie turtus, kuriuos pati turi kuprinėje. Trečiakursei patikdavo ką nors duoti kitiems. Šiandien ji kuprinėje turėjo visą kalną apyrankių. Ištraukė jų krūvą ir padėjo ant suoliuko.
- Išsirink kokią nori, - pasakė ir nusišypsojo, tik kelias mylimas įdėjo atgal. - O ne... - ką tik balsas nuskambėjo liūdnai.
Nagų lakas dar nebuvo išdžiūvęs, o Kaja lindo į kuprinę jau du kartus. Viską sugadino.
- Štai tikrasis žiobarisko nagų lako minusas, - pasakė ji. - Jis labai ilgai džiūsta.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 325
  • Taškai: 64
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #33 Prieš 7 mėnesius »
- Ai, žinai... Aš turbūt norėčiau darbo burtininkų pasaulyje. Tokie dalykai manęs nedomina, - nusišypsojo. Jai kūnas nerūpėjo. Labiau rūpėjo protas. O buvo panašu, kad jos pašnekovė tikrai nebuvo iš kelmo spirta.
- Manau, tai gali būti bet koks juodąja magija užkerėtas daiktas. Prilietus turbūt galima net net numirti. Bent jau tiek aš žinau. O dėl profesorių... - atsiduso. - Nežinau kaip kiti mokiniai, tačiau aš nesijaučiu tokia drąsi, kad juos pergabenčiau. Net jei reikėtų pinigų. Tiesiog bijau kažką padaryti kitaip. O galbūt suaugę jaučiasi drąsesni. Man atrodo, kad jie per gyvenimą jau daugiau sužinojo, - pasakojo. - Ir ne, tikrai ne Auris, - pasakė, o apie profesorių Brendaną nusprendė patylėti. Taip, jis jai simpatijos nekėlė, tačiau nemanė, kad jis galėtų taip elgtis.
  Vega nusišypsojo. Rodos, lako ji tikrai norėjo.
- Manau, kad įsidėjau, - pasakė ir pasirausė rankinuke. Rankinukai jai patiko, tačiau turėjo nešiotis didesnius, kad viskas tilptų. Pastaruoju metu pamėgo nagų lakus, makiažą ir papuošalus. Po kelių sekundžių ištraukė tris buteliukus. - Va. Šitas keičia spalvą, - pasakė parodydama į vieną iš buteliukų, kurio spalva kaip tik tą akimirką pasikeitė. - Šitas keičia piešinėlį. Užsitepus iškart atsiras bet koks, - papasakojo. Šis buvo jos mėgstamiausias. - O šitas pats nenusigramdo. Reikia specialiai valyti, - parodė į trečiąjį buteliuką. Šis irgi jai patiko. Kartais norėdavosi kažko įprasto, tačiau žiobarų lakai gana greit nusigramdydavo. Ypač jei Vega ką nors sunkiau padirbėdavo.
  Pamačiusi kalną apyrankių Vega išpūtė akis. Kaja tikrai turėjo turto.
- Šitos norėčiau, - nusišypsojo ir parodė į vieną iš apyrankių. Mėlynų karoliukų kūrinį.
  Tačiau staiga Kajos nuotaika subjuro. Ir tada Vega pamatė, kad jos lakas nusivalė.
- Uoj, - irgi nuliūdo. - Ar neveikia magiškas valiklis su žiobariškais lakais? Turiu jo.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 464
  • Taškai: 105
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #34 Prieš 7 mėnesius »
- Ech, kaip ir visų, - atsiduso Kaja. - O ką norėtum veikti burtininkų pasaulyje? Kai kurie dalykai man atrodo labai pavojingi. Na, kad ir aurorų darbas, - pažvelgė į juos. - Tai ne veltui atsirado tų, kurie bijo imti šakutes, - nusijuokė Kaja pašnekovei pasakius, kad daiktas gali būti bet koks ir kad turbūt nuo jo galima ir numirti. - Juk tu nemanai, kad tai gali būti šakutė? - dabar jau balse pasigirdo šiokia tokia nerimo gaidelė. - Na, taip, tu teisi. Galbūt tikrai suaugę yra drąsesni, nebent tai būtų koks septintakursis, - svarstė.
Tada mergina ištraukė nagų lakus, o Kaja stebėjo.
- Man labiausiai patinka tas, kur keičia spalvą! - susižavėjo. - O jis keičia pats visada? Ar galima sugalvoti, kokios nori? Puiku, ji tavo, - atsakė dėl apyrankės ir nusišypsojo. - Oi, net nežinau, ar veikia, - kalbėjo apie magišką nagų lako valiklį. - Bet galim pabandyti? Būtų gerai, nes dabar atrodo baisiai, - nusijuokė žiūrėdama į savo nagus. - Kaip manai, jie atims mano smarvines bombeles? - paklausė metusi žvilgsnį į aurorus, kurie tikrino kažkokį vaikinuką. - Na, jau nagų lakų tikrai atimti neturėtų. Papuošalų irgi. Ar ne? Nesąmonė čia tas tikrinimas, - atsiduso.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 325
  • Taškai: 64
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #35 Prieš 7 mėnesius »
- Net nežinau, - nusišypsojo Vega. - Galbūt norėčiau mokyti vaikus! Gal ne Hogvartse, tačiau juk būna ir magijos korepetitoriai, ar ne? - pridėjo. - Nemanau, kad tai galėtų būti šakutė, bet... Visko gali būti! O septintakursiai... Tikrai pažįstu tų, kurie tam pasirašytų!
 Vega nusišypsojo išgirdusi, kad Kajai patinka tas, kuris keičia spalvą. Taip, magiškieji nagų lakai išties buvo puikus dalykas ir šviesiaplaukė jų turėjo nemažai.
- Pasilik, - nusišypsojo ir pradėjo raustis rankinuke, bandydama sužvejoti nagų lako valiklį bei kelis vatos gabalėlius. - Štai, - pastatė ant stalo mažytį buteliuką ir du vatos gabalėlius. Ėmė kuo mažesnius daiktus, kad visi tilptų. - Nemanau... Negi jiems tai svarbu? Jie juk turėtų ieškoti magijos artefaktų... - pasakė ir atsiduso. - Ir man tai atrodo šiek tiek kvaila, tačiau tai svarbu. Tie artefaktai gali pridaryti labai daug žalos. - Pasakė ir minutę patylėjo, o tada išgirdo savo pilvą gurgiant. - Gal nori nueiti į didžiąją salę? - juokėsi.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 464
  • Taškai: 105
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #36 Prieš 7 mėnesius »
- Magijos kas? - sukluso Kaja. - Nežinau, ar būna, - ji gūžtelėjo pečiais.
Kad ir kas būtų tas korepetitorius, tai skambėjo baisiai nuobodžiai.
- Ačiū, - šviesiaplaukė padėkojo už nagų laką ir nusišypsojo.
O tada padėkojo dar kartą ir ir pradėjo valytis savo nagų laką. Tereikėjo vos priliesti magišku valikliu suvilgytą vatą ir žiobariškas nagų lakas tarsi išnyko.
- Oho, - stebėjosi Kaja. - Nieko sau. Ir man reikės tokį įsigyti.
Tada ji atidavė valiklį merginai. Ir mintys vėl ėmė suktis apie artefaktus bei tai, ar aurorai nepasiims Kajos daiktų. Ir dar - sugurgė tos merginos pilvas. Ji pasiūlė eiti į salę.
- Žinoma, - nusijuokė. - Eime. Beje, koks tavo vardas? Aš esu Kaja, - prisistatė, nes pamanė, kad su šia mergina galėtų tapti draugėmis. Ji pasirodė labai miela.
Kaja pabandė paslėpti smarvines bombeles atokiausiame kuprinės kampelyje ir atsistojo pasiruošusi eiti.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 325
  • Taškai: 64
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #37 Prieš 6 mėnesius »
- Korepetitoriai. Na žinai, kur pamoko papildomai. Manau, tokie turėtų egzistuoti ir magijos pasaulyje, juk pagalbos tikrai gali prireikti, ar ne?
  Vos merginai valikliu prilietus žiobariškąjį laką ir jam dingus, Vega išpūtė akis. Tokio efekto nesitikėjo. Šviesiaplaukė niekada nebandė valikliu valyti žiobariško lako, todėl apie tokį dalyką nežinojo. Gal reikėtų pradėti naudoti ir žiobariškus lakus... Vertėtų? Pagalvojo ji.
  Išgirdusi mergaitės klausimą, Vega nusišypsojo. Su ja tikrai galėjo tapti draugėmis.
- Aš Vega, - nusišypsojo geltonplaukė ir atsistojo. Labai labai norėjo valgyti, todėl ėjimas didžiosios salės link turėjo tapti tikra palaima.
  Jos nuėjo aurorų link. Vega kiek nerimavo dėl jų, tačiau viskas buvo gerai. Greitai kiemo aplinką jos pakeitė pilimi.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 788
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #38 Prieš 5 mėnesius »
Mokslo metai dar tik prasidėjo, o Eion jau baigė išprotėti. Kodėl vos pradėjus penktą kursą viskas taip staiga pasikeičia? Jis tikrai nesijautė pasiruošęs VML egzaminų metams. Norėjo ir toliau švilpauti per pamokas, nepadaryti pusės namų darbų ir gadinti profesorių nervus.
Deja, nesisekė. Kad ir paskutinė kerėjimo pamoka - joje klastuolis beveik nieko nesuprato, tad reikėjo pasimokyti papildomai. Ką jau kalbėti apie gal penkis laukiančius rašinius ir dar labiau nesuprantamus transfigūracijos kerus. Ar gali būti, kad vis dar yra rugsėjis? Jis, pasirodo, visam šitam yra per kvailas.
Paėmęs "Tipinių kerėjimų knygos" ketvirtą ir penktą dalis Eion išėjo į kiemą. Vakar buvo nuliję, tad balų aplinkui nemažai, bet šiandien švietė nedrąsi rudens saulutė. Gal pavyks susikaupti ir bent kažką išmokti. Visa šita situacija pradėjo gerokai gąsdinti. Ir varginti. Jau kelias naktis negalėjo užmigti, kas visai nepadėjo susikaupti per pamokas. Kodėl niekas neperspėjo, kad penkti metai yra kažkoks pragaras?!
Kiek pasitrynęs lauke Eion galiausiai pamatė suoliuką. Jis buvo tuščias, tad kuo puikiausiai tiks šiek tiek pasimokyti. Taigi jis atsisėdo ir paėmęs vieną iš vadovėlių kibo skaityti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Giedrius Vėjavaikis

  • VI kursas
  • *
  • 132
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You'll dance to anything
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #39 Prieš 5 mėnesius »
Tokių nuobodžių mokslo metų, daug kas norėtų, tačiau ne Giedrius. Jam reikėjo ašarų, kraujo ir mėlynių, žinoma, galeonų kalno už patirtą emocinę žalą taip pat pasiprašytų. Bet ne. Hogvartsas tapo nuobodžiausia mokykla Anglijoje. O galbūt Giedrius jau buvo pernelyg subrendęs vaikiščių dramoms, kad jos nepriversdavo net nusijuokti?
Nebuvo nė vieno profesoriaus, kuris pasiduotų nervų tampymui. Ministerijos darbuotojai- ar tiksliau, pati ministerija nebeįsileidžia Giedriaus, nes šis gerokai prisidirbo. Atrodo visi suaugusieji, ugh, jam nepatiko tas žodis, vengė jo kaip maro.
Maras ir buvo. Baltasis maras. Estetiškas, gražus ir nepakartojimas. Jeigu būtų mirtis, jį pasitiktų iškėstomis rankomis. Jo kaulėtus pirštus nubučiuotų, o su lyg kiekvienu prisilietimu nauja dvasia iškeliautų anapilin!
Giedrius šypsojosi eidamas link pavėsio. Jo nugara tiesi, o apranga lyg grynakraujo burtininko. Balti, stilingi kirpimo, marškiniai su auksinėmis siūlėmis. Juodos medžiaginės kelnės, kurios pabrėžė jo mažą liemenį. Laisvas juodas apsiaustas. Tai nepriminė uniformos. Buvo pasiruošęs prarasti taškus.
Tačiau ši apranga buvo išvaistyta ant nieko nesuprantančių moksleivių akių.
Čia net nebuvo žiūrovų! Tik vienas, vienišas mokinukas, sėdintis ant suolelio.
Jis nė nepakėlė akių nuo knygos.
Kartais knygos tikrai buvo įdomios, bet jas skaityti reikėjo ne lauke, kur galima sutikti potencialų klientą ar naują susižavėjimo objektą.
Giedrius, su lyg vėjeliu, prisėdo šalia vaikinuko. Kelintokas šis bus? Turbūt jaunesnis už jį. Matytas, tačiau galimai ne iš to paties kurso, nes pamokose nematė. Pažvelgė jam per petį ir giliai atsiduso.
- Maniau, bent jau kas nors iš uždraustojo skyriaus, bet čia viso labo kerėjimo knyga, - pirštais persibraukė per savo garbanas. - Jeigu ruošiesi kokiam atsiskaitymui, turiu keletą buteliukų, kurie išspręs tavo problemą, bet- viskas kainuoja.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 788
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #40 Prieš 5 mėnesius »
Ir vis tiek nesisekė susikaupti. Tai prabėgdavo kokie mažiai, kuriems visai nereikėjo mokytis, tai suklykdavo koks paukštis. O dažniausiai ramybės nedavė paties Eion mintys. Jeigu būtų bent šiek tiek pasistengęs ankstesniais metais, dabar turbūt būtų lengviau. Bet jam rūpėjo visai kiti dalykai. Reikėjo apsiginti ir priversti kitus bijoti. Jeigu tik kas nors būtų anksčiau pasakęs, kad to daryti nereikia, viskas dabar būtų kitaip. Deja, Auris sugebėjo tuo įtikinti tik praėjusių mokslo metų antroje pusėje. Ir tai iki galo neįtikino, nes Eion ir toliau bijojo. Kodėl viskas taip nesąžininga? Kiti mokiniai ramiai mokosi, nes jiems nereikia nuo pat mažumės stovėti už save. O kaip mokytis jam, kai pirmiausia reikia išgyventi?
Panašu, kad netrukus ateis laikas dar vienai išgyvenimo pamokai - kažkas atsisėdo šalia ir prakalbo, o žodžiai vertė galvoti, kad susitikimas nebus draugiškas. Eion dėbtelėjo į vaikiną ir stengėsi nekreipti dėmesio. Neturėjo laiko papildomiems skaitalams, bet to sakyti tikrai neketino. O netrukus dar ir itin įdomų pasiūlymą išgirdo. Tik, žinoma, neketino jo priimti. Visų pirma, nebūtų švaistęs Aurio pinigų. Be to, pasitikėti kiekvienu pristojusiu kvailiu - tikrai ne Eion būdas.
- Atstok, - tiesiog burbtelėjo klastuolis ir pervertė knygos lapą. Atrodė, kad to neužteks šitam susiprasti ir išsinešdinti, bet kažką atsakyti reikėjo, ar ne?
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Giedrius Vėjavaikis

  • VI kursas
  • *
  • 132
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You'll dance to anything
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #41 Prieš 5 mėnesius »
Tas vaikinukas net neužfiksavo, kad atsisėdo šalia jo. Viso labo dėbtelėjo į varną ir tiek! Galbūt blondinukas neskaito šios knygos, o tiesiog žiūri į puslapius nieko nematydamas? Nes tikrai akys nebūtų akimirksniu pasitraukusios nuo Giedriaus puikaus silueto.
Nebent šaltumas buvo suvaidintas. Su merginomis, panašaus amžiaus berniukai irgi elgdavosi panašiai, ignoruodavo, nors tos parodydavo dėmesį. Na, buvo ne mergina, tačiau jam dėmesio reikėjo. Galeonų taip pat. Kadangi šitoje sumautoje mokykloje buvo nuobodu.
- Pirmas buteliukas nemokamai, - šyptelėjo iš kišenės ištraukdamas miniatiūrinį krištolinį buteliuką, kuriame žvilgėjo purpurinis skystis.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 788
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #42 Prieš 5 mėnesius »
Žinoma, šitas nesusiprato dingti iš akių. Eion nenorėjo jokių pirmų buteliukų ir panašaus plauko nesąmonių. Jis norėjo kažką išmokti, nesijausti toks kvailas ir turėti su kuo pasikalbėti. Gal nueiti pas Aurį? Bet ką jam sakys? Kad pasidarė liūdna? Ne, net ir mintyse tai skambėjo kvailai.
- Sakiau, atstok, - pikčiau pakartojo Eion. Žinojo, kad prieš porą metų jau būtų trinktelėjęs ar bent riebiai iškeikęs. Ar tai reiškia, kad jis keičiasi?
- Susirask ką nors, kam tai įdomu, - dar pridūrė. Žinoma, gali būti, kad šitas specialiai prisikabino tik tam, kad perzintų. Tame jo buteliuke tikriausiai vynuogių sultys. O kokie naivūs pirmakursiai gali ir patikėti. Reikės perspėti Aurį, kad saugotų Timotį mintyse ištarė Eion ir piktai įsistebeilijo į nepažįstamąjį.
- Jeigu neturi ką protingesnio nuveikti, galėtum eit bent grindis išplauti, - rėžė. Ranka nuslydo į kišenę ir sugniaužė burtų lazdelę. Gal mokytis ir nesiseka, bet vienus kitus kerus jis tikrai moka.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Giedrius Vėjavaikis

  • VI kursas
  • *
  • 132
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You'll dance to anything
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #43 Prieš 5 mėnesius »
Todėl ir bendravo su vyresniais burtininkais, o ne mokiniais. Šie nei verslo partneriai, nei mandagūs. Šis berniukas atrodė ne tiek piktas, kiek drovus. Šyptelėjo.
Nebuvo kantrus, jeigu pamatydavo katę, nuspręsdavo paglostyti, o jeigu ji šnypšdavo, pagaudavo ją ir užglostydavo, kol galiausiai toji nusiramindavo. Panašiai darydavo ir su žmonėmis, nes jo charakteris nebuvo auksinis, bet šie privalėdavo apsiprasti.
Vartė buteliuką tarp pirštų.
- Daugiau nesiūlysiu, - pasakė ir buteliukas pradingo. - O su žmonėmis visada taip bendrauji?
Jau ketino kirsti, kad grindų plovimas yra žiobarų ar nevertėlių darbas, tačiau... Kad jau apie vandenį prakalbo. Išsitraukė savo lazdelę iš kišenės ir nukreipė į jaunojo klastuolio knygą.
- Aguamenti, - ištarė ir iš lazdelės galiuko pasipylė vandens srovė.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 788
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Suoliukas prie medžio
« Atsakymas #44 Prieš 5 mėnesius »
Na ir įklimpo. Atrodė, tenorėjo ramiai pasimokyti, bet ir vėl nepavyko to padaryti. Kodėl šitam būtinai reikėjo priskresti prie jo? Argi mokykloje trūksta mažių, kurie tikrai pirktų jo nesąmones?
- Na ir puiku, - atkirto, bet netrukus pyktis pavirto į nuostabą. Kuo šitam neįtinka jo bendravimas? Pats prilipo ir trukdo, o dar nepatenkintas? Tiesą sakant, elgėsi panašiai kaip profesorius Levinsas. - Ne tavo reikalas, kaip aš bendrauju.
Atrodė, kad viskas kaip ir išsisprendė. Na, bent jau anas paslėpė savo kvailą buteliuką. Bet kur ten! Netrukus knygą apliejo vanduo.
- Ką tu darai, kvaily?! - pašokęs nuo suoliuko suriko Eion. Čiupo antrąjį vadovėlį ir įsidėjo į kišenę. Norėjo pasakyti, kad paskųs koledžo vadovui, bet čia susidūrė su problema: su Levinsu jis nė už ką nekalbės.
- Idiotas, - piktai pasakė Eion. Nesugalvojo, kaip geriausia išdžiovinti knygą. O juk tai buvo direktorės pamokos vadovėlis. Dabar jis ne tik negalės mokytis, bet ir turbūt gaus areštą. Įsmeigė akis į mokytis trukdantį kvailį ir burbtelėjo: - Dink iš akių.
Neabejojo: būdamas vienas sutvarkys šlapią vadovėlį per sekundę. Bet dabar pernelyg erzino kito žmogaus egzistavimas.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.