0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
  Melodės akys beprasmiškai begiojo po klasę, karts nuo karto užkliūdamos už vieno ar kito įdomesnio padariūkščio. Žydros akys nepailsdamos ieškojo drakono- būtybės, kurią tamsiaplaukė labiausiai troško išvysti. Ir kai pagaliau kitame klasės gale antrakursė išvydo kažką panašaus į mėlyną, žvynuotą slibino odą turintį padarą, Audrapaukštis iki tol tyliai tūnojęs už nugaros esančiame narve, netikėtai išleido tikrai netylų ir keistą garsą, akimirksniu išblaškiusį visas Melodės mintis. Smerkiančiu žvilgsniu dėbtelėjusi į Audrapaukštį, juodaplaukė vėl atsigręžė kiton pusėn, tačiau drakono nebematė. Dar ilgai klaidžiojo akimis nuo vieno, prie kito narvo, tačiau drakono taip daugiau ir nebeišvydo. Kiek suirzusi tyliai atsiduso ir atsisuko į Audrapaukštį. Šis ir vėl išleido tą keistąjį garsą, tarsi sakydamas: "- Tai nori periimti vieną mano savybių, ar nenori?".
  Tamsiaplaukė ir vėl sutelkė visa savo dėmesį į Audrapaukštį. Šis pradėjo narve nerimastingai plasnoti sparnais ir net pakilo kelis centimetrus nuo žemės. Bet grifės akys nukrypo į plunksnas. Iki tol buvusios auksiniai baltos spalvos plunksnos, dabar įgavo sidabrinį atspalvį, o po kelių minučių jau buvo tamsiai mėlynos spalvos. Šis neįtikimas reiškinys prikaustė Melodės dėmesį ir grifiukė net norėdama nebesugebėjo atitraukti akių. Tarsi užhipnotizuota stebėjo plunksnų spalvos kitimą ir net nejausdama į rankas vėl paėmė lazdelę. Nenuleisdama akių nuo Audrapaukščio sušnibždėjo burtažodį:
- Antitoferija.
  Tačiau pačią paskutinę akimirką prisiminė vieną svarbų dalyką- Audrapaukštis keičia spalvą kurdamas… audrą. Greitai susigriebusi mergaitė pakėlė akis ir už lango išvydo kelis vandens prisikaupusius debesis, kurie vis tamsėjo ir tamsėjo… Galiausiai debesys nebeatlaikė ir iš jų pasipylė lietus ir nugriaudėjo keli griausmai. Po akimirkos Audrapaukščiui nusileidus ant žemės ir kiek aprimus, lietus liovėsi, o debesys vėl tapo baltut baltutėliai. Melodė apstulbusi stebėjo orų kaitą ir tik vėliau susiprato… Bet jau buvo per vėlu. Ji jau paleido kerus ir nors ketino periimti spalvos keitimo savybę, dėl netikėto dėmesio nukrypimo perėmė visai kitą. Grifė su nedideliu nerimu apžiūrėjo rankas, kojas ir visą kūną. Nei šešių sparnų, nei uodegos visa laimė neįsitaisė, o ir oda išliko tos pačios spalvos.
  Sutrikusi grifė jau ketino darsyk pakartoti kerus, tačiau netikėtai pajuto keistą jausmą viduje. Tarsi kas ūžtų, siautėtų ir bandytų išsiveržti lauk. Prastai pasijutusi perbedė akimis Audrapaukštį. Šis atrodė išsekęs, bet kažkodėl labai patenkintas… Vis dar sutrikusi Melodė pasuko profesoriaus link. Kulniuodama mergaitė mintyse bandė atgaminti neseniai matytą Audrapaukščio įspūdingąją galią.
  Staiga pakeliui pas profesorių, tamsiaplaukė užkliuvo už kažin kokio padaro ir parkrito ant grindų. Padariūkštis atrodė labai šlykščiai ir sukėlė tikrai nemenką pasibjaurėjimą grifiukei. Atsistojusi mergaitė vėl patraukė profesoriaus link, tačiau bjaurusis padaras (kažkodėl neesantis narve) vėl užstojo kelią. Taip kartojosi vėl ir vėl kol galiausiai padaras nejuokais įsiutino Melodę.
- Ar tu atstosi pagaliau?- suriko ir piktu žvilgsniu perbedė įžūliąją būtybę.
  Tačiau padariūkščiui toks grifės tonas tikriausiai nelabai patiko, mat šis iš niekur nieko staiga apspjovė mergaitę lipniu skysčiu. Apstulbusios antrakursės sutrikimą pakeitė pyktis. Viduje šėlusios audros išsilaisvino lauk ir virš klasėje esančių mokinių susikūrė milžiniškas debesis. Šis vis tamsėjo, o galiausiai… Nebeišlaikė. Ant vargšų mokinių pradėjo pliaupti lietus, kitame klasės gale sugriaudėjo, o lubas kelissyk perskrodė nedidelis žaibas.
  Labiau nustebusi, nei išsigandusi Melodė stebėjo visa šį reiškinį. Dabar jau aišku kokią savybę perėmiau… Audrų sukėlimą… Deja, tačiau Melodė netyčiomis audrą sukūrė klasėje, o ne lauke. Greitai pasičiupusi lazdelę ir kuprinę mergaitė šmurkštelėjo po vienu iš stalų, taip tikėdamasi išvengti žaibų kirčių. Lietus Melodei patiko, tačiau žaibai… Ir dar klasėj… Susikaupusi grifiukė užsimerkė ir pabandė nusiraminti. Mintys po truputį aprimo ir audra su debesimis dingo taip pat staigiai, kaip ir atsirado.
- Tikiuosi tai nebepasikartos,- tyliai sumurmėjo Melodė, išlindo iš posuolės ir apžvelgė klasę. Ši atrodė šlaput šlaputėlė. Profesoriui bus nemažai darbo. Tik tikiuosi, jog jis nepastebėjo, kas sukėlė tą nelemtą audrą… Mergaitė pasistengė paslėpti kaltės persismelkusią savo veido išraišką ir tyliai atsidususi laukė pamokos galo.
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Zoey dar kartą atsivertė lapelį. Ant jo ryškiomis juodomis raidėmis buvo parašyta : Feniksas. Ir daug jo savybių. Mergina tyliai atsiduso. Jai gyvūnas atrodė šiek tiek pavojingas, tačiau kartu ir labai patiko. Juk feniksas toks neįprastas... Iš tiesų dabar jai pasidarė gaila Deoiridh, kadangi jai su gyvūnu nelabai pasisekė.
Richter pavardės nešiotoja dar kartelį perskaitė visas fenikso savybės. Jai labiausiai patikusi buvo atsiradimas iš liepsnų savo noru, tad šią savybę ji ir nusprendė pabandyti perimti. Nors kerai ir skambėjo sunkiai ji tikėjosi, kad jai galbūt pavyks. Tik tas žodelis galbūt ją baidė nuo bandymo.
Galiausiai Zoey sukaupė visą savo norą ir drąsą kerų išbandymui. Richter nužingsniavo prie fenikso narvo ir pažvelgė į jį.
- Antitoferija, - tarė pamodama lazdele. Deja, nieko neįvyko. Jai neišaugo nei liepsnojantys sparnai, nei ji galėjo magiškai atsirasti iš liepsnų. Mergina atsiduso ir pabandė dar kartą.
- Antitoferija, - iš vėl nieko neįvyko. Zoey susiraukė ir sukaupusi visas sukilusias emocijas tarė:
- Antitoferija.
Staiga iš jos nugaros išdygo liepsnojantys sparnai. Violetinplaukė nusistebėjo žvelgdama į juo. Jie buvo tikrai dideli. Zoey pabandė jais suplasnoti ir jai pavyko. Ji ir pati tuo nusistebėjo. Kaip jai galėjo pavykti. Dar kelis kartus suplasnojus, mergina pakilo į orą. Tačiau skraidyti jai nesisekė. Greitai ji padegė suolą sparnais, kadangi jų valdyti nemokėjo, o ir nusileisti jai vos pavyko, tad ji nusprendė baigti skraidymą.
- Pasisekė neblogai, tačiau valdyti sparnų labai nesiseka....