0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 738
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #30 Prieš 7 mėnesius »
Sakura stebėjo, kaip Lucas vartė knygą. Ji laukė, kol galiausiai senolis rado ligą, kuria serga feniksas.
- Gydomųjų galių sąstingis? Ak, tai štai kodėl jo ašaros negydo!
Prieglaudos savininkas baltapūkei atrodė šiek tiek sutrikęs. Jis pradėjo vardinti lyg ir eliksyro ingredientus.
- Ar gydomųjų galių sąstingis gydomas eliksyru? - paklausė. - Ar ši liga sunki? Vienaragio plaukų tikrai dar turime, - patikino mergina. - Bet... bet kas ta žaizdos žolė, neturiu jokio supratimo, - prikando lūpą.
Stengėsi prisiminti, ar kur nors neteko girdėti tokio pavadinimo. Deja, lyg ne...
- Gal tai kažkoks specialus gydomasis augalas? Galėčiau nuvykti į Skersinį Skersgatvį, paieškoti tokio, paklausinėti, - pasiūlė.

*

LucasHugo

Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #31 Prieš 5 mėnesius »
  Senukas viena ausimi klausėsi Sakuros, tačiau į jos pamąstymus neatsakė. Tegu galvoja pati su savimi, turime daug darbo. Pagalvojo, visgi laiko diskusijoms neturėjo.
  Tačiau pasipylus klausimams, jis į ją atsisuko. Akimirką patylėjęs, pratarė:
- Sakura, suprask, aš nežinau. Niekada to dar nemačiau, tiesiog pabandykim, kito varianto neturim. O dėl tos žolės... Reikėtų teleportuotis į skersinį ir tikėtis, kad vaistininkas žino, kas tas per daiktas. Nori tai daryti, ar geriau ieškosi dabar turimų ingredientų ir pradėsi virti eliksyrą? Būtų puiku, jei galėtum.
  Senukas nusišypsojo. Gal ne Sakurai, labiau sau, kad save nuramintų. Nors per tiek metų jau neblogai tvarkėsi su įtemptomis situacijomis, kartais dar prireikdavo kažkaip save nuraminti.
  Lucas ėmė kerais traukti ingredientus iš spintelių. Visko, išskyrus tą žolę, laimei, jie dar turėjo. Tokios problemos negalėjo palaukti darbo dienos, ar ne? Man irgi turėtų būti savaitgalis!

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 738
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #32 Prieš 5 mėnesius »
Galėčiau ką? Sakura paklausė, bet tik mintyse. Ji nesuprato, ką Lucas turėjo omenyje. Ar kad jam geriau, jog ji vyktų į Skersinį skersgatvį, ar jam geriau, kad ji ieškotų reikiamų ingredientų. Teleportacija skambėjo bauginančiai, juk ji nemoka keltis oru, tačiau galbūt Lucas jai galėtų išburti nešyklę? Žinoma, jai atrodė ramiau likti čia, tačiau vis tik prieglaudos savininkas geriau žino, kur kas padėta.
Lucas savo veiksmais atsakė į klausimą. Jis pradėjo traukti ingredientus iš spintelių. Strazdanė prikando lūpą.
- Aš... aš nemoku keliauti oru. Ir nežinau, ar sugebėsiu išburti nešyklę... Ar galėtumėte man padėti?
Praėjo gal dvidešimt minučių ir Sakura jau grįžo. Rankose laikė žaizdos žolę. Ši atrodė kaip paprasta žolė, tik turėjo gana aitrų kvapą.
- Vaistininkas sakė, kad ji labai veiksminga, - padavė žolę senoliui.
Neketino sakyti, jog jai išleido visus savo pinigus, kuriuos turėjo. Žaizdos žolė - labai reta ir brangi. Tiesą pasakius, truputį pinigų dar ir pritrūko, bet vaistininkas šiaip ne taip sutiko padaryti nuolaidą.

*

LucasHugo

Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #33 Prieš 5 mėnesius »
  Išgirdęs, kad Sakura nemoka keliauti oru, senukas tik nusišypsojo. Pasirodo, ne visiems burtininkams tai buvo reikalinga. Lucas tą, žinoma, mokėjo, tačiau negalėjo pasakyti, kad tai buvo mėgstamiausia jo veikla. Visgi jau buvo senas.
- Taip, žinoma. Tuojau, - pasakė ir vėl pasiėmė lazdelę. Kelias akimrikas kerėjo, kol galiausiai išbūrė nešyklę ir Sakura galėjo nusikelti į skersgatvį.
  Tuo metu jis surado visus ingredientus ir pradėjo gaminti. Spėjo nueiti iki to žingsnio, kur jau reikėjo žolės. O tuo metu jau ir grįžo Sakura.
  Senukas, paėmęs iš jos žolę, įmetė ją į viralą. Tai darydamas, sumurmėjo:
- Paskui pasakyk, kiek tau skolingas.
  Lucas negalėjo sakyti, kad uždirbo labai daug, visgi beveik visą jo laiką išeikvodavo prieglauda, kuri senukui buvo labai svarbi, o ją išlaikyti pagrinde reikėjo tik iš paramos. Tačiau nenorėjo nuskriausti ir Sakuros, net kai įtarė, jog žaizdos žolė neturėtų būti labai brangi.
  Galiausiai jis baigė virti eliksyrą. Tad atsisuko į Sakurą.
- Manau, jog viskas, - tarstelėjo.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 738
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #34 Prieš 5 mėnesius »
Kai Sakura grįžo, Lucas, regis, jau buvo įpusėjęs gaminti eliksyrą. Prieglaudos savininkas paėmė iš merginos žaizdos žolę ir įmetė ją į katilą. Tai darydamas pasakė kai ką, kas baltapūkę kažkodėl privertė nurausti.
- Nieko neskolingas, - susigėdusi išlemeno ji.
Jai nebuvo gaila galeonų gyvūnų gerovei. Bet tuo pačiu žinojo, kad neprivalo nieko pirkti ir juk žaizdos žolė nebuvo pigi. Tačiau senolio klausimas strazdanę sugėdino, ji nesijautė taip, lyg galėtų imti iš jo pinigus, skirtus fenikso gydymui.
Netrukus eliksyras buvo baigtas virti.
- Puiku, - atsakė Sakura. - Kiek mililitrų dabar jam duosime? - pažvelgė į feniksą ir prikando lūpą.
Labai norėjo, jog gyvūnas kuo greičiau pasveiktų, tikėjosi to.