0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Dori iki pusės prikrovė žemių į vazoną ir ramiai iš dėžutės paėmė dvi sėklytes. Jas pauostė, šios išties turėjo šiokį tokį alyvų kvapą ir jau vien jas prikišusi prie nosies trylikmetė užsimanė šiek tiek nusnūsti. Tačiau šiam jausmui stengėsi nepasiduoti ir sėklytes sugrūdo į žemes.
Tuomet trečiakursė apsidairė po šiltnamį. Atėjo metas eiti pasiimti laistytuvų, o tai bus puikus metas kurs nors paieškoti krameblijos. Dori atsisuko į Levandą ir jau norėjo pasakyti savo planą, tačiau pamatė, kad raudonplaukei kažkas ne taip. Jai kažkas darėsi. Ji atrodė kaip nesava. Tartum būtų kažkur kitur. Nespėjus Mendel nieko daugiau nei pagalvoti, nei, juolab, kažko padaryti, Levanda prabilo Juzefo balsu. Šis pasakė, kad testuoja. Dėl sukakotų sodo nykštukų! Idiotas! Galėjo susitarti su mumis! Ką jis sau galvoja?! Tamsiaplaukė labai susinervino. Į bendrakoledžę jau spoksojo mokiniai.
Netrukus Levanda atsigavo. Dori pažiūrėjo į ją, paskui į siekėją, kurio linija buvo pakeitusi spalvą į juodą, bet netrukus linija vėl tapo žalia. Dori siekėjas buvo kuprinėje, tačiau ji dabar neketino jo išimti, nes tikrai būtų sukėlusi dar daugiau įtarimų. Todėl tik žvilgtelėjo į Levandą prašančiu žvilgsniu, kad ši kuo greičiau pasislėptų tą daiktą, ir tyliai sušnibždėjo:
- Tu kalbėjai vyrišku balsu.
Pažvelgti į Matthew Dori bijojo. Vylėsi, kad šis nebus išgirdęs. Bet Levanda prabilo labai garsiai, kone kaip per mikrofoną. Neišgirsti būtų buvę sudėtinga, nebent Turner visai kurčias. Arba girtas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
Levanda, vis dar bandydama palengva atsitokėti ir nemirti iš gėdos, nusprendė, jog reikia atlikinėti pamokos užduotį. Mat jei čia stoviniuos blaškydamasi, tai tikrai atrodys įtartinai. Mergina manė, kad jei kas ir išgirdo Juzefo balsą, tai, matyt, pagalvojo, kad jam pačiam stogas važiuoja.
Taip save nuraminusi, ji dėbtelėjo į Dori vazoną, kuriame jau buvo pasodintos sėklos. Mergina neturėjo žalio supratimo, nei kaip sodinti augalą, nei kodėl vietoj vienos sėklos ant stalo dėžutėje guli dvi. Tačiau klausinėti kompanionės irgi nenorėjo, mat ši, atrodė, buvo susirūpinusi savo augalo sodinimu. Levanda pradėjo dairytis aplinkui, tačiau nemaža dalis vazonų jau buvo prikrauti žemių, o dėžutės, kuriose prieš tai gulėjo dvi sėklos, buvo tuščios. Ji nusprendė, jog būtų logiška iš pradžių į vazoną pripilti žemių, o tik tada sukišti dvi sėklas. Tad pasėmusi rankomis kelias geras saujas smirdalo, supylė į vazoną ir įmetė dvi sėklas.
Nusipurčiusi žemes, jau ruošėsi eiti pasiimti laistytuvo, mat taip darė ir kiti mokiniai, tačiau jos rankos taip stipriai atsidavė mėšlu, kad net iš tolo galėjai užuosti. Klastuolei neliko jokio kito pasirinkimo, kaip tik paklausti Mendel, ką daryti:
- Klausyk, nuo tų žemių mano rankos siaubingai smirda, gal profesorius kažką minėjo apie tai, kaip nusikratyti to kvapo?
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
Per teorinį klausimą Richter tylėjo. Savo mintyse ji nesusirado tinkamo atsakymo, tad nusprendė, jog geriau bus patylėti. Greitai profesorius ėmė aiškinti ką reikės daryti per praktiką. Iš pradžių, merginai viskas buvo aišku. Vėliau, kai prasidėjo visi kiti dalykai apie žemes ir skysčius, mergaitė tiesiog susipainiojo. Dėl šios priežasties jos lūpas paliko gilus atodūsis. Suprato, kad dabar vėl niekas nepasiseks ir iš visko ką ji darys gausis tiesiog šnipštas.
Galiausiai Zoey susikaupė ir nusprendė, kad dėl visų neaiškumų nueis pasiklausti profesoriaus. Juk jis ir yra čia tam, kad išaiškintų tai ko mokiniai nesuprato, ar ne?
Lėtais žingsniais mergina priėjo prie profesoriaus.
- Atsiprašau, profesoriau. Pirmiausia reikia pilti skystį ar pripildyti vazoną žemėmis? - paklausė Richter nedrąsiu balsu. Nenorėjo, kad profesorius netyčiomis ant jos supyktų. - Taip pat turiu dar vieną klausimą. Iš ko pagamintas tas glitnus skystis? - pasidomėjo. Iš tiesų ji šį sezoną norėjo būti smalsi ir domėtis viskuo. Gal tada jai pavyks nukreipti mintis nuo nusižudymo ir panašiai.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Neaišku, ar profesorius išties klausėsi atsakymų, ar tik pasvajojo, kol visi nutilo ir tada paskyrė taškus. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, taškai yra taškai, todėl Meghan per daug nesijaudino, ar profesorius jos klausėsi. Tik pamanyk, "esu labai nusivylęs". Sakytum, kam nors tai rūpi.
Rudaplaukė labai stengėsi klausytis praktikos, tačiau monotoniškas profesoriaus balsas ją migdė. Reikia nustoti bastytis po pilį naktimis... pamanė mergaitė, tankiai mirksėdama, kad neužmigtų.
Vos tik švilpiukė beveik susitelkė į profesoriaus žodžius, ją išblaškė Levandos, klastuolės merginos, su kuria ir stovėjo Dori, balsas. Nors neaišku, ar tai tikrai jos, nes balsas buvo vyriškas. Metusi į Dori savo geriausią kas-po-velniais-čia-vyksta žvilgsnį, Meghan mintyse pasižymėjo paklausti draugės, kas jai pastaruoju metu darosi. Klastuolė akivaizdžiai kažką slėpė, tačiau ką, Meg nežinojo.
Prisiminusi, kad vis dėlto yra pamokoje ir, kad ir koks idiotas profesorius būtų, praktiką reikėjo atlikti, švilpiukė pažvelgė į darbastalį ir ėmė sukti galvą, ką ir kaip daryti. Su profesoriumi Grybu (epitetas iš praeitų metų) net neketino komunikuoti. Dar už tai, kad ko nors paklaus, jis sugalvos taškų atimti. Metthew nuotaikos buvo nenuspėjamos. Ypač kai jis būdavo blaivus.
Meghan dėmesį atkreipė kažkokia violetinių plaukų mergina, regis, irgi švilpė. Ji atrodė... kitaip nei visi. Rudaplaukė per savo palyginti trumpą gyvenimą išmoko kūno kalbą ir galėjo pasakyti, kad violetinplaukė jautėsi tarsi ne savo vietoje. Be to, iš veido matėsi, kad ji nėra labai linksma. Mažąją švilpiukę kažkodėl traukė paslaptingoji mergina. Dėl dievo meilės, kas tau yra? Domiesi visokiais psichopatais ir "ledo žmonėmis". keikė save prisimindama Quentin. Tačiau nevaldomas mergaitės smalsumas nežinojimas, kaip atlikti praktiką nugalėjo ir Meg nuėjo prie violetinplaukės. Ji atrodė labai aukšta prie nedidelio ūgio rudaplaukės. Tačiau Meghan jau įprato prie savo ūgio ir nebesuko dėl to galvos.
- Sveika. - pusbalsiu tarė, nes nenorėjo atkreipti į save dėmesio. Matthew jos taip nekentė, kad dar galėjo sugalvoti už tai, kad egzistuoja atimti taškus. Meghan manė, kad jis vis dar neatleido jai ir Dori už praeitus metus. Tik pabandyk atimti taškų ir tada pažiūrėsim, kartas kentės.
- Klausyk, - vėl kreipėsi į aukštaūgę. - Gal supranti praktiką? Nes aš jau nieko nebeprisimenu, o su anuo, - mostelėjo į profesoriaus pusę, - nenoriu kalbėtis.
Švilpiukė pažvelgė į vazoną priešais save ir atsiduso. Labai tikėjosi, kad nepažįstamoji jai padės. Kitaip Meghan žuvusi.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
Tik pradėjęs pilti dvokiančias žemes susivokė, kad neužsidėjo pirštinių. Vos nepradėjo keiktis visu balsu. Bet užteko tik mintyse kiek pasiplūsti. Dar reikėjo pasidžiaugti, kad nepalietė jų rankomis.
Alanas pastatė dėžę ant žemės ir pagaliau užsidėjo pirštines. Vėl pasiėmęs ją į rankas jau greitai užpildė vazoną iki pusės.
Tuomet ėmė visur dairytis dėžutės su sėklomis. Kur tos kvailos sėkliūkštės? Dingo kaip vandenin. Išieškojo visur, bet nieko neaptiko. Alanas atsiduso. Kodėl atėjau į šią pamoką? Šiandien tiesiog ne mano diena. Gal geriau išeiti? Eiti pasibastyti į mišką ir tiek.
Jau ruošėsi tiesiog išeiti ir susigrūdo rankas į kišenes, nes norėjo išsiimti ausines. Ir ten žinoma aptiko ramiai gulinčią prapuolusią dėžutę.
Dar vienas, šį kartą palengvėjimo atodūsis ir jis atidarė dėželę.
Sėklos buvo mažytės ir atsargiai jas imdamas Alanas vos jų nepametė. Pagaliau kuo atsargiausiai įspaudė jas į žemes vazone. Liko jau ne daug. Nuramino save.
Deja, kaip tik tuo metu prabudo Adrijas Volkeris. Alanas jau daug kartų sau sakė, kad nesinešios jo visur. Bet paimdavo. Kažkaip keistai automatiškai.
- Alanai, kur mes? - tylomis paklausė siela.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Elna, su savo visa drebančių rankų ir pasimetusio žvilgsnio atributika, tupėjo šiltnamio gale, vis dar pilnai neatgavusi kvapo nuo bėgimo čia, nes kaip ir visur visada, taip ir čia - vėlavo. Spėjo nugirsti praktikos aiškinamąją dalį, tad itin nesijaudino dėl pamokos veiklos. Tačiau kol kas nesugraibstė pakankmai motyvacijos trupinių, kad pradėtų judintis ir kažką veikti. Pastaruoju metu merginai vis dažniau norint padaryti, net paprasčiausius dalykus, reikia šios iškilnios ceremonijos, kurioje rudaplaukė jaukia didžiules jėgas, kurios pas visus kitus, atrodo, tiesiog egzistuoja... O dar tas galvos skausmas, lyg įkyri musė vasaros popietę, nepasišalina bei apsunkina ir taip didžiulį akmenį varnės viduje. Kaupiant jėgas, mergina įsisteibilijo į priešais žaliuojantį didžiulį augalą. Įsivaizdavo kaip pati įleidžia tvirtąsias šaknis į minkštąją žemę, įsitvirtina į vieną vietą savo trumpai egzistencijai ir jos paaugliški rūpesčiai pakyla nuo pečių. Varnė pabudo iš savo keistų svajų, giliai atsiduso ir ištraukė sėklas. Jas švelniai pavartė strazdanotam delne ir laisvąja ranka ištraukė žemes, buvusias po stalu. Aplinkui esantys burtininkai lyg išnyko, visi aplinkui strazdanotosios galvoje pavirto į vienalyčią miglą ir ji prieš save neregėjo nieko, tik vazoną, sėklas bei žemes. Kažkur tyliai, giliai savyje ji net pradėjo tikėtis, kad visas šis, kaip Elnai, didingas susikaupimas bent iššaugs į dailią obelį. Klumpar pajautė net vilties kibirkštėlė, jog ateitis kažko verta. Ir koks skirtumas, kad visi šie jausmai apėmė varnanagę dėl neaiškios obelies, kuri visai nesiskirs nuo kitų moksleivių obelų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Elna Klumpar »
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
Itin didelis mokinių aktyvumas teorinėje pamokos dalyje nesužavėjo. Tai galėjo reikšti viena - jie bus aktyvūs ir praktikos metu. O kokiam normaliam profesoriui patinka aktyvūs mokiniai? Tik jau ne Matthew, mat jo atveju tai reiškė, kad ramybės visiškai nebus. O taip norėjosi ramiai pailsėti ir pamiršti, kad reikia vesti kažkokią kvailą pamoką.
Kai pabaigus pristatinėti praktinę pamokos dalį šiltnamis per kelias minutes nesugriuvo, Turner nuoširdžiai nustebo. Atsargiai pažvelgė į Dori ir Meg, tačiau jos, atrodo, dirbo (dirbo?) atskirai. Tai, žinoma, buvo tik į gera, tad Matthew jautėsi beveik patenkintas gyvenimu. Beveik, nes jam vis tiek reikėjo čia stovėti ir apsimesti, kad kažkas rūpi.
Ramybė amžinai tęstis negalėjo, ir dėl to profesorius visai nenustebo. Kaip ir dėl to, kad ją sugriovė Dori Mendel. Klausimas, tiesa, turėjo nuskambėti tinkamai, mat lyg ir rodė susidomėjimą herbologijos mokslu. Vis dėlto Turner jau buvo pasimokęs, kokia gudri gali būti šita mergaitė, tad neketino apsigauti.
- Apie naudingas savybes kalbėsime kitų pamokų metu, todėl geriau grįžk prie darbo, - ramiai pratarė Matthew tik ir laukdamas ne itin malonios reakcijos. Vis dėlto gaišti laiko nesinorėjo, tuo labiau, kad apie tai bus kalbama visus mokslo metus.
- Devyndarbe, paprašysiu savo nesąmones pasilikti laisvalaikiui po pamokų, - griežtai pratarė profesorius, kai jo koledžo mokinė sugalvojo itin keistą erzinimo metodą. Kurį laiką atidžiai ją stebėjęs pajuto kylantį nusivylimą: šiaip ar taip, Levandos nebuvo pastebėjęs kaip tos, kuri griauna gyvenimą. Be to, praėjusiais mokslo metais ji buvo kvidičo komandos kapitonė. Ne veltui susikudakavo su Mendel...
- Ar būtinai turiu kartoti viską po dešimt kartų? - suirzo profesorius išgirdęs dar vieną klausimą. Pamatė, kad tai Švilpynės mokinė, anksčiau visai nekrisdavusi į akis. - Aiškiai pasakiau. Pripildai vazoną žemėmis iki pusės, tada į žemes sukiši sėklas. Ir tuomet užpili mišiniu. Kas dar neaišku? - Matthew nepavyko nuslėpti susierzinimo. - Pagrindinė mišinio dalis yra magiškosios ir nemagiškosios dilgėlės...
Pamatęs, kad prie Zoey artinasi Meghan, profesorius nebaigė sakinio ir tiesiog pasišalino. Jau su ta tai tikrai nesinorėjo turėti reikalų. Ne, geriau ramiai praleis kur nors kampe likusią pamokos dalį ir palinkės visiems tiems kvailiams išsiterlioti mėšlu.
Įsitaisęs kuo toliau nuo vaikų profesorius tylėjo ir atsargiai stebėjo Mendel su Devyndarbe. Panašu, kad Dori susirado naują draugę, tik klausimas, ar nuo to bus bent kiek geriau.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
  Melodė tyliai tūnojo tolimiausiame šiltnamio kampe. Karštis buvo bepribaigiantis grifę, o antrakursė tik ir tikėjosi sulaukti tos laimės akimirkos, kai galės mauti iš šitos prakeiktos "mikrobangų krosnelės"... Teorijai pasibaigus pagaliau pradėjo darytis įdomiau. Atėjo laikas praktikai, kuri galbūt sugebės nors trumpam atitraukti grifės mintis nuo pabėgimo iš perpildyto mokiniais šiltnamio. Tačiau mokinių šurmulys rodos nė neketino tilti, užgoždamas profesoriaus žodžius, tad norom nenorom tamsiaplaukė buvo priversta prieiti arčiau.
  Deja, tačiau grifiukė susiprato padariusi siaubingą klaidą. Nors dabar buvo jau kur kas arčiau profesoriaus, nebeturėjo progos net normaliai įkvėpti ar paprasčiausiai stovėti niekeno nestumdomai, o apie įdėmų klausimasį nebuvo nė kalbos... Tačiau ji jau tapo viso prakeikto mokinių sangrūzdžio dalimi ir kelio atgal nebebuvo.
  Šiaip ne taip prasibrovusi pro minią atsidūrė prie pat profesoriaus, tad šiaip ne taip sugebėjo išgirsti apie ką eina kalba. Magiškoji obelis neskambėjo kaip kažkas įdomaus, nes juk obuolys buvo pats nuobodžiausias ir dažniausiai minimas vaisius... O ir iš magiškosios obels vaisiaus panašu, jog jokios naudos. Tačiau praktikos temai pakeisti mergaitė neturėjo galimybės, tad beliko tikėtis, kad ši pamoka bus nors kiek įdomesnė nei atrodė iš profesoriaus pasakojimo.
  Nė nespėjus susigaudyti, Melodę jau spėjo nunešti mokinių lavina ir grifė akimirksniu atsidūrė priešais dežutes su sėklomis. Vos spėjo pastverti paskutiniąsias dvi sėklas, mat bendraklasiai per porą sekundžių išgraibstė ir ištuštino dėžutes, nepalikdami daugiau nė menkiausios sėklytės. Grįžusi prie suolo šiltnamio kampe, antrakursė iš po stalo ištraukė kažkokį maišelį su žemėmis. Nedelsusi nė akimirkos kibo į darbą, kad kuo greičiau atliktų praktinį darbą ir pagaliau galėtų skuosti iš šios "mikrobangų krosnelės", turėjusios atstoti šiltnamį. Tačiau niekad nebūna pamokos, kuriuoje viskas vyktų sklandžiai. Kiekvieną sykį likimas pasistengia apsunkinti Melodės ir taip nelengvą gyvenimėlį, tad nebuvo ko stebėtis, kai mergaitė savo tamsios rudos spalvos odinėje kuprinėje niekaip nesugebėjo rasti apsauginių pirštinių. Darsyk padarius kratą savo kuprinės gelmėse, antrakursė negirdimai atsiduso. Kad ir kaip nenorėjo, grifė rankomis pasėmė didelę saują žemių ir subėrė šias į vazoną stūksantį priešais žydras nelaimėlės akis. Galiausiai rankose vėl atsidūrė dvi smulkios sėklytės atsiduodančios alyvomis, kurioms ilgai užsibūti grifiukės gniaužtuose nebuvo lemta ir šios akimirksniu atsidūrė mėšlu smirdančiose žemėse. Ne tik žemės smirdėjo, kaip tvarte smirstantys gyvūliai, tačiau ir... grifės rankos. Tačiau laiko buvo tikrai ne per daugiausiai, tad tamsiaplaukė per daug nekreipė į tai dėmesio.
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 2 metus »
Mergina ramiai ir klusniai laukė profesoriaus atsakymo. Greitai jo sulaukė, tačiau jis nebuvo pats maloniausias. Profesorius ją iš dalies užsipuolė. Violetinplaukės lūpą suvirpėjo. Ji pradėjo mirksėti nenorėdama apsiverkti.
- Ačiū, - nuleidusi galvą tyliai tarė. Tada lėtais žingsniais pradėjo žingsniuoti link išėjimo iš pamokos. Ji nebenorėjo čia būti, norėjo tiesiog išeiti, bet tik neapsiverkti čia. Nenorėjo verkti prie visų ir prisidaryti sau gėdos. Deja, to jai padaryti nepyko, kadangi prie jos priėjo mergaitė iš Švilpynės koledžo. Zoey nutaisė savo firminę apsimestinę šypseną.
- Labas. Taip, aš profesoriaus paklausiau kaip tiksliai daryti praktiką, tad galiu padėt, - ištarė Richter pavardės nešiotoja prieidama prie vazono esančio šalia nepažįstamosios.
- Taigi pirmą reiktų įpilti tų smirdančių žemių iki pusės, - pasakė žvelgdama į žemes. Jos tikrai smirdėjo. Dėl tų smirdančių žemių jai kilo idėja, bet mergina žinojo, kad nieko blogo su jomis nedarys netgi jei norėtų, tad jos lūpas paliko atodūsis. Galiausiai jos rankos buvo pripildos žemių, kurios greitai atsidūrė vazone.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
- Alanai, kur mes esam? - Dar kartą reikliai pakartojo Adrijas.
- Herbologijos pamokoje. - Niūriai atsakė Alanas. Jis stovėjo ir galvojo ką turi daryti toliau. Galvoje tvyrojo tuštuma. Kažkas buvo ne taip. Nuo pat akimirkos, kai pabudo Volkeris kažkas buvo negerai.
- Adrijau,
- Ką Alanai?
- Ką tu darai? - Tyla.
- Ar girdi mane?
Staiga, pakilo ramutėliai stovėjęs laistytuvas. Ir ėmė lieti savo turinį į vazoną, kaip ir turėjo būti.
- Padedu tau o kas? - Alanui suskaudo galvą. Ne, jam nežmoniškai skaudėjo. Berniukas tiesiog susmuko prie savo stalo.
- Baik. - Tyliai sušnabždėjo. Nes galva skilo per pus.
- Aš galiu. Nuostabu. - Džiugiai kalbėjo siela.
- Galiu naudotis tavo galiomis.
Adrijas Volkeris norėjo šokti. Klykti iš džiaugsmo. Jis pagaliau to pasiekė. Jam padėjo tai, kad berniukas emociškai prisirišo prie jo. Juk visą vasarą jie išbuvo kartu. Volkeris matė kaip Alanas sielvartavo dėl sesers ir šiaip. Nuostabu. Dabar, man tereikia tik...
Tada Adrijas staiga sunerimo. Ką aš dabar darau? Juk... Juk tas vaikis išgelbėjo mane nuo Vendigo net tada, kai aš pats vos jo nepribaigiau.
Laistytuvas staigiai nusileido ant žemės.
- Alanai, Alanai girdi? Atleisk. Prašau. - Tyla. Tą kartą, Adrijas tikrai sunerimo. Pažadėjo sau to nebedaryti. Tik ar ilgai truks tas jo pažadas?
- Alanai, ei? - Berniukas tylėjo. Jam buvo bloga. Jis išblyško. Norėjo pakviesti Profesorių, ką nors, kad tik padėtų atsikelti ir išeiti. Norėjo atsikratyti Adriju, dabar jau tikrai. Bet jautėsi per daug blogai.
Dar truputį taip patūnojęs sunkiai atsistojo. Nukėblino atgal, ten, kur sėdėjo per teorinę pamokos daly ir atsisėdo vėl.
- Alanai, Aš...
- Nenoriu nieko iš tavęs girdėti. - Šaltai rėžė Senkleris.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
Profesorius neatsakė, kokios yra kitos magiškos sodinamo augalo savybės, tačiau iš tikrųjų Dori tai juk nei kiek nerūpėjo, ar ne? Laimei, jog Matthew nepriėmė rimtai to, kas atsitiko Levandai. Veikiausiai pamanė, kad ši išgėrė kokio gėralo iš magiškų Vizlių šunybių ar panašiai. Dori šyptelėjo. Nurimo. Vis tik profesorius Turner nebuvo toks protingas, kad kažką įtartų.
O Levanda... O Levanda buvo gerokai išsiblaškiusi.
- Dėl Merlino barzdos, Levanda, susikaupk, - užsimerkė akimirkai Dori. - Negirdėjai, ką jisai sakė? Dabar tavo rankos šituo dvoks... kiek ten, porą mėnesių? Bet dabar negalime apie tai galvoti. Eisime ieškoti krameblijos. Dabar aš, paskui tu.
Trečiakursė apsidairė. Ji puikiai matė, kur yra tie laistytuvai, tačiau nutarė apsimesti, kad neišgirdo. Akies krašteliu Mendel pažvelgė į profesorių. Vis tik jis tikriausiai nebuvo toks jau kvailas, nes Dori matė, kad šis stebėjo abi klastuoles. Kažkodėl Dori pakėlė akis ir judviejų žvilgsniai - Dori ir Matthew - susitiko. Mergaitė pasijuto kažkaip neįtikėtinai keistai laimingai. Ji nežiūrėjo į Matthew ilgai, tačiau visiškai netyčia ėmė ir nusišypsojo, o paskui nusuko akis. Buvo aišku kaip dieną, dabar jis pagalvos, kad Mendel bandys krėsti kokią nors išdaigą, nors šypsnis iš tiesų buvo nuoširdus.
Atsidususi Dori ėmė vaikščioti po šiltnamį garsiai pasakiusi neva sau, kad kur gi tie laistytuvai? Nors labiau norėjo, jog profesorius išgirstų jos žodžius ir tuomet būtų logiškas paaiškinimas Dori trynimuisi tarp lentynų su augalais. Taigi, Dori vaikščiojo po šiltnamį ir akimis ieškojo krameblijos. Deja, nieko panašaus nesimatė, ir galiausiai trylikmetė pamąstė apie tai, kaip keistai ir veikiausiai įtartinai ji elgėsi, todėl tiesiog vis tik nuėjo prie laistytuvų, pasiėmė vieną ir grįžo į savo darbo vietą.
- Nieko panašaus į tą augalą nemačiau, - puse lūpų pratarė raudonplaukei. - Gali bandyti tu.
Atėjo metas grįžti prie obels sėjimo, ir Dori tiesiog papylė to skysčio iš laistytuvo į vazoną, bet netyčia šliūkštelėjo pro šoną ir apsipylė savo apsiaustą, kuris kaip mat išdegė. Išsigandusi Dori nusivilko apsiaustą ir liko su juodomis timpomis bei juoda maikute trumpomis rankovėmis. Pakėlusi sugadintą apsiaustą klastuolė pamatė jame didelę skylę. Nutarė nepanikuoti. Išsitraukė burtų lazdelę ir nutaikusi ją į sugadintą rūbą tarė:
- Reparo.
Deja, efekto nebuvo jokio. Pabandžiusi dar kelis kartus Mendel suprato, kad drabužis nėra sutvarkomas ir ją pradėjo apimti panika. Dori beliko vienintelis sveikas darbinis apsiaustas, nes dar vieną ji buvo sugadinusi praeitais metais per nuodų ir vaistų pamoką. Mergaitė spėjo pasidžiaugti, kad bent jau kitų drabužių nesugadino, tačiau apsiausto buvo velniškai gaila, nes ji žinojo, kad kito niekas jai nenupirks. Tada pagalvojo ir apie tai, kad ji baigė išaugti visus savo drabužius, o pinigų turėjo per mažai, kad galėtų nusipirkti pakankamai naujų. Čia ji pajuto, kaip akyse ne tik, kad pradėjo tvenktis ašaros, bet ir riedėjo per skruostus. Verkti trečiame kurse tamsiaplaukei klastuolei atrodė siaubingai gėda, tačiau to sustabdyti ji negalėjo, dėl to nutarė imti rodyti agresiją, jog šis įvykis nepaliktų tokios didelės gėdos ateityje, nors, žinoma, vis tik tos gėdos bus ir nemažai. Bet jeigu ji pasikeiknos, gal bus mažiau, ką?
Verkdama Dori ėmė tą apsiaustą trypti batais, keiktis necenzūriniais žodžiais, net apspjovė drabužį. Galiausiai ji pamanė, jog protingiausia būtų imti ir demonstratyviai išeiti iš šiltnamių, tačiau negalėjo. Su ta pačia obelimi teks užsiimti ir kitose pamokose, todėl Mendel privalėjo užbaigti pamokos darbą. Išmetusi darbinį apsiaustą į šiukšliadėžę trylikmetė nusišluostė ašaras ir grįžo prie vazono. Atsargiai įpylė to lipnaus skysčio tiek, kiek trūko, ir iš žemių padarė kauburėlį, kaip ir sakė profesorius.
Tą akimirką sunku buvo galvoti tiek apie magiškąją obelį, tiek apie kramebliją, nes visos mintys buvo užimtos tuo, jog jeigu Mendel sugadins ir trečią darbinį apsiaustą, nebeturės tinkamos aprangos pamokoms.
Dori susitvarkė darbo vietą, užrašė savo vardą, pavardę ir kursą ant pergamento, kurį užklijavo ant vazonėlio. Norėjo jį nunešti profesoriui ant stalo, bet prisiminė, jog vazonai yra pritvirtinti prie stalo, todėl tik atsiduso ir nelaukusi pamokos galo ramiai pasišalino iš šiltnamio.

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
Levandos širdis nusirito į kulnus, kai Turner paminėjo jos pavardę. Šiaip, profesoriai labai retai kada į ją atkreipia dėmesį, o ypač per praktiką. Tokia jos pozicija pamokų metu, leisdavo kartais nusnūsti kur kamputy, ar šiaip praleisti visą laiką nieko doro neveikiant. Žinoma, klastuolei palengvėjo supratus, kad profesorius neįžvelgė jos pasikeitusiame balse nieko pernelyg keisto. Bet tuo pačiu ji suprato, kad nuo šiol negalės ramiai snausti pamokose, o tuo labiau nerūpestingai ieškoti krameblijos, vaikštinėjant pro tą augalų šabakštyną šiltnamy.
Marchetti geras dešimt minučių spoksojo į savo delnus, bandydama susitaikyti su tuo, kad šie smirdės kelias savaites, jei ne kelis mėnesius. Klastuolė mintyse keiksnojo profesorių, kodėl šis leidžia mokiniams dirbti su tokiom žemėm. O ant Mendel pyko todėl, kad ši nesusiprotėjo jai visko paaiškinti, mat dėl šio tragiško nutikimo, pati Levanda kalta juk negali būti.
Grįžus bendrakoledžei, ji išsiruošė į krameblijos paieškas. Mintyse bandydama atkurti matytą piešinį knygoje, vaikščiojo palei šiltnamio sienas, prikrautas augalų. Iš pat pradžių, nei vienas sodinukas neatrodė net per nago juodymą panašus į matytą knygoje. Tačiau, eidama link laistytuvų, mergina pradėjo savimi abejoti ir kiekvienas augalas tapo potenciali krameblija. Nusprendusi, jog jei Mendel nieko nerado, vargu ar iš vis tas augalas egzistuoja šiame šiltnamy, nugriebė laistytuvą ir grįžo į savo darbo vietą.
Jos mintis dabar buvo apsėdęs ne Juzefas, kad ir kaip bebūtų keista, o smirdančios mėšlu rankos. Kaip aš dabar skaitysiu knygą, juk ji paskui prasmirs mėšlu? Žinoma, paskui ji susimąstė ir apie kitus, ne tokius baisius, bet vis tiek gąsdinančius padarinius, tokius kaip patyčios ir panašiai. Guodė tik viena mintis, jog dabar prie raudonplaukės niekas nelįs penkių metrų spinduliu ir ji sutaupys laiko nebendraudama.
Pabandžiusi bent kiek susikaupti ir negalvoti apie tą nelemtą tvaiką, nuo kurio jau ir pačiai pradėjo galvą skaudėti, šliukštelėjo neaiškaus mišinio iš laistytuvo ir dar užbėrė žemių. Šį kartą nusprendė tai daryti su pirštinėmis, nes maža ką, gal paskui ši vis gyvenime to kvapo neatsikratys. Žemės, be jokios aiškios priežasties sukrito, tad ši dar šliukštelėjo mišinio iš laistytuvo. Tai turbūt nebuvo gera mintis, mat pasidairiusi nepamatė nei vieno mokinio, kuris elgtųsi taip kaip ji. Bet dėl to nesuko galvos, mat turėjo ir labiau smirdančių bėdų.
Prikabinusi lapelį su vardu prie vazonėlio, išbėgo iš herbologijos kabineto tiesiai į mergaičių tualetą, mintyse jau užuosdama vanile kvepiantį muilą.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 2 metus »
Jau pirštų galiukais liesdama žemes Elna prisiminė pirštines, kurios tvarkingai gulėjo šalia vazono. Lyg žemės ją būtų nutrenkusios elektra, varnė patraukė rankas nuo jų ir užsimaukšlino nudėvėtas pirštines. Akimis aplaksčiusi kitus mokinius įsitikino, jog viską daro kol kas patenkinamai. Mergina, vis dar prisibijodama žemių, atsargiai paėmė saujelę ir įbėrė vazonan. Nežinia, ko ji tikėjosi, nes lyg su viltim ir nekantrumu žvilgtelėjo ir įsitikinusi, kad dėl saujelės žemių neįvyko žemės drebėjimas, nusiramino. Dabar jau drąsiau paėmė daugiau rudųjų dulkių ir subėrė. Užsihipnotizavusi monotonišku darbu, ji greitai pripildė beveik visą vazoną. Eidama prie sienų, Elna pavydžiai apžiūrėjo kitus mokinius, kurie spindėjo savo aktyvumu ir jų balsai aidėjo šiltnamyje. Tyliai atsidususi, paėmė vieną iš paskutiniųjų laistytuvų ir grįžusi pradėjo lieti savo žemes lipniuoju skysčiu. Klumpar rankos drebėjo, o su jomis ir laistytuvas, tad lašas mistinio skysčio dramatiškai nukrito šalia vazono, o ne į jį. Varnės akys greitai pastebėjo platėjantį skystą tašką, tad bijodama jį bandyti valyti ir gal net prilipti prie stalo (Klumpar jau geriau sėstų į Azkabaną nei patirtų tai), Elna pagreitino pilimo tempą ir vazonas greitai tapo beveik sklidinas.
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 2 metus »
  Profesoriui pranešus, kad visi atsakiusieji gauna po du taškus Henrieta nusišypsojo. Ji džiaugėsi, kad pavyko teisingai atsakyti, nors dar smagiau buvo, kad pavyko uždirbti grifams taškų. Poter buvo nusprendusi šiais metais iš visų jėgų stengtis uždirbti kuo daugiau taškų ir galbūt, pasiekti nors antrą vietą taškų skaičiumi. Jei, žinoma, ne laimėti. Tačiau, kad laimėtų metų taurę visi Grifo Gūžtos mokiniai turėtų dėl to stengtis, o ne keletas mokinukų.
  Nuvijusi mintis į šalį trylikametė susitelkė ties profesoriaus dėstoma praktikos užduotimi. Augalai grifei patiko, o jų daiginimas iš sėklų skambėjo visai įdomiai. Henrieta nuoširdžiai norėjo mokytis herbologijos. Nors profesorius Turner ir nebuvo pats šauniausias profesorius, tačiau jis nors kiek papasakodavo apie magiškus augalus ir Poter nusprendė nepraleisti nė vienos herbologijos pamokos.
  Atėjus metui atlikti praktiką trylikametė žengė arčiau prie stalo ir iš kuprinės išsitraukė pirštines. Mergina nenorėjo, kad rankos po pamokos dvoktų mėšlu, tad nusprendė nerizikuoti ir iš karto apsimauti pirštines. Apsaugojusi rankas Henrieta pasiimė saują žemių ir ėmė pamažu jas pilti į vazoną.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 2 metus »
Meghan stebėjo nepažįstamosios švilpės veidą. Jį iškreipė šypsena, tačiau, bent kaip atrodė mergaitei, netikra. Nejučia Meg ėmė svarstyti, kodėl violetinplaukės veido nepuošia nuoširdi šypsena, kodėl ji liūdi, kodėl ji atrodo, tarsi būtų ant ašarų ribos?
Tačiau nebuvo laiko pasinerti į gilesnius apmąstymus, nes reikėjo susitelkti į nepažįstamosios žodžius ir aiškinimą. Garbė Merlinui, ji aiškino žymiai geriau nei profesorius Grybas. Vienu sakiniu, neapsiribojant nereikalingomis detalėmis.
Rudaplaukė, sekdama merginos pavyzdžiu, užsimovė pirštines ir į savąjį vazoną pripylė žemių. Tik visiškas kvailys galėjo sugalvoti tokias smirdančias žemes... Mergaitė pajuto nenumaldomą norą pribėgti prie profesoriaus ir supilti žemių jam ant galvos. Tačiau ji susivaldė. Viena vertus, nenorėjo bėdų. Kita vertus, švilpiukei tai atrodė per daug vaikiška. O be to, išdaigos buvo krečiamos su Dori ir tik su ja. Be draugės Meg nenorėjo nieko tokio daryti.
Švilpiukės smegenys sugebėjo atgaminti informacijos dalį, kurioje buvo kalbama apie sėklas. Prisiminusi tai ji nuoširdžiai nudžiugo ir, nieko nelaukdama, sugrūdo dvi sėklas žemėn. Tuomet pasisuko į gretimais stovinčią violetinplaukę.
- Kas toliau? - paklausė. - Beje, aš esu Meghan. - prisistatė.
Some things never change.