0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #30 Prieš 1 metus »
- Kai studijavau magiškąjį transportą, manęs vienu metu vos neišmetė, - prisipažino. - Bet šiaip ne taip pabaigiau mokslus. Pabaigsi ir tu, - šyptelėjo.
Kai Levanda paėmė iš Juzefo pelytes, plikšius nuėjo ruoštis kavos. Ką ji ten sakė? Be pieno ir su cukrum? Ne! Su pienu ir be cukraus. Taip? Ne? Taip? Taip. Lyg su pienu ir be cukraus. Beplaukis paruošė Levandai kavą, o paskui ir sau. Saviškę pasigamino ir be pieno, ir be cukraus. Padėjęs kavas ant stalo įlindo į šaldytuvą ir paėmė pyragą. Vyrukas jau žinojo, kad Levanda mėgsta prabangą. Todėl nupirko patį prabangiausią pyragą, kokį tik rado.
Tai buvo tikro šokolado biskvitas su pistacijų kremu bei aukščiausios klasės morengais. Po velnių, atrodė tas pyragas tikrai gardžiai net ir jam, Juzefui, nors jis tikrai nebuvo didelis saldumynų mylėtojas.
- Prie kavos pyragas, - nusišypsojo padėdamas jį ant stalo.
Juzefas ir vėl atsisėdo šalia Levandos. Jautėsi ir keistai, ir dieviškai. Tik dabar reikėjo sugalvoti, kurių galų plikšius galėjo auginti žiurkes.
- Na, mano draugas jų turėjo labai daug, nes yra pelių mylėtojas. Bet jam reikėjo išvykti, todėl aš paėmiau pagloboti. Tačiau, žinai, jis negreit grįš. Jeigu nori, gali vieną ar kelias pasiimti, - pasiūlė. - Nes ir taip jis sakė, kad jam per daug, todėl dalį žada atiduoti arba parduoti. Jeigu tu pasiimsi, man mažiau reikės nudėti.
Kurį laiką juodu sėdėjo ant sofos ir kalbėjosi, tačiau susitikimas nebuvo jaukus. Tiksliau, Juzefas suprato, kad Levanda jautėsi nejaukiai. Galiausiai plikšius palydėjo Levandą iki durų įdavęs jai pačiam daug kainavusį lagaminą ir namuose liko vienas su kate bei žiurkėmis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #31 Prieš 1 metus »
Reikalai klostėsi neblogai. Dabar Juzefui buvo žymiai lengviau gyventi, nes, pirmiausia, laikas daro savo. Praėjo jau beveik treji metai nuo tos akimirkos, kai vyrukas - vienišius. Be to, ta kvaila iliuzija, tas bevertis tikėjimas, kad galbūs jis, Solvana ir Walgunas kada nors bus graži šeima, po to karto prekybos centre, kai mėlynakis netyčia juos abu susitiko ir suprato, kad Solvana nedavė Walgunui laiškų, išgaravo kaip dūmas. Ir tada beplaukiui pasidarė tik lengviau, jis iš tikrųjų pasijuto laisvas.
Dirbti vien tik legalaus darbo jis nebenorėjo. Žinojo, kad rizikuoja, bet nemenki pinigai nekenkė, o tik padėjo gyventi, todėl darbo beplaukis keisti kol kas nesiruošė. Dirbi mažiau, turi daugiau laisvo laiko ir daugiau galeonų. Ar ne svajonė? Aišku, iki pirmo prigavimo. Bet kol kas viskas ėjosi gerai.
Praėjo Juzefui ir tas laikas, kai norėjosi pamerginti kiekvieną laisvą panelę ir moterį. Dabar jis stebėjosi savimi, kaip kai kuriomis merginomis galėjo žavėtis. Šiandien plikšių labiausiai traukė subrendusios, panašaus amžiaus arba net vyresnės dailiosios lyties atstovės. Tiesa, jis nenorėjo ir neketino veltis į rimtus santykius. Bet prasiblaškyti - žinoma, kodėl gi ne? Tik ne su bet kuria.
Šiaip Levinso gyvenime būdavo įvairių dienų. Viskas, regis, ėjosi etapais. Kartais vyras būdavo pernelyg tvarkingas ir propaguojantis sveiką gyvenimo būdą, o kartais tingėdavo keistis kojines ir valgydavo vien tik žiobariškas picas. Kartais jausdavosi kaip sveikas žmogus ir nebūdavo kaustomas baimių, o kartais tekdavo ilgai pasikankinti bandant užmigti, nes jis galvodavo, kad jo katė Nora gali perrėžti jam kaklą arba kad įgrius namo stogas.
Šiandien Juzefas jautėsi gerai. Šiuo metu jo gyvenime buvo vienas tų etapų, kai jis pats sau atrodė normalus. Tikriausiai daug pridėjo ir tai, kad pagaliau Levinsas išsikovojo teisę, visiškai tikrą, oficialią teisę bendrauti su Walgunu ir jau neužilgo įvyks jų susitikimas.
O dabar plikis taip pat laukė vaikų. Na, koks ten ir vaikas - pasiutėlė Dori, kuri iš tos įkyrios, ribų nejaučiančios mergiotės, regis, po truputį virto pakankamai racionaliu ir savimi pasirūpinti gebančiu žmogumi. Jam Dori atrodė kieta mergina. Žodžio kišenėje ji neieškojo, paauglystės vėjai kartais švilpdavo jos galvoje, bet Levinsui atrodė, kad širdyje Dori auga visai nebloga persona.
Šiandien ji atsives su savimi kažkokią mergaitę. Jaunesnę. Iš Dori pasakojimų, gerą ir drovią, besidominčią eliksyrais ir su randais ant veido. Dori turi mintį, kad galbūt Juzefui pavyks pagaminti kokią nors mikstūrą ar tepalą, kuris tai mergaitei galėtų padėti. Arba bent apsaugos randus nuo saulės spindulių. Žinoma, Levinsas pabandys. Gal kas nors ir išeis. Vis tik dveji metai nuodų ir vaistų studijų nenuėjo velui. Juzefas išties patobulėjo ir dabar jį ėmė juokas pagalvojus, kokias nesąmones jis virdavo studijų pradžioje. Tačiau pirmiausia reikia tą mergaitę pamatyti, sužinoti, kokia yra situacija ir tik tada bus galima kažką mąstyti.
Po namus išdidžiai vaikštinėjo Nora, vis dirsčiodama į duris, tarsi suprasdama, kad jiedu laukia svečių. Įvairios priemonės eliksyrų virimui buvo padėtos šalia židinio, o stalas - nukrautas tiek žiobariškais, tiek burtininkų skanumynais. Galiausiai beplaukis išgirdo beldimą ir atidarė duris.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #32 Prieš 1 metus »
Buvo vasaros atostogos. Tiesiog tobulos ir nuostabios, nes jie su Alanu - pora! Bet ne apie tai šiandien. Šiandien išaušo dar viena graži diena ir šiandien ji, kartu su Gruode, keliavo į svečius pas Juzefą. Seniai tuose namuose tamsiaplaukė bebuvo, o ten lankytis jai visuomet patikdavo. Juzefas niekada negailėdavo skanaus maisto ar įvairių niekniekių.
- Taigi, Juzefas šiek tiek keistas, bet tikrai labai geras, - mirktelėjo mergina Gruodei. - Pamatysi, išvirs kažką naudingo, o gal ir tave pamokys eliksyrų virimo subtilybių.
Gaila, kad Alanas nėjo, mintyse pagalvojo. Juk tai jam reikia mokytis nuodų ir vaistų. Aš tai jau tikrai nesigilinsiu, galvoje užbaigė mintį.
Vos tik Mendel pasibeldė, plikis atvėrė duris ir tamsiaplaukė įėjo į vidų.
- Laba diena, laba diena, Juzefinai, - sukikeno.
Paglostė Norą. Šita katė jai patiko. Neerzino, kaip kad daugelis kitų gyvūnų.
- O! - nudžiugo pamačiusi vaišes ant stalo. - Gruode, pažiūrėk, kiek žiobariškų šokoladukų! Kaip seniai valgiau! - griebė vieną, išsidrėbė ant sofos ir ėmė skanauti. - Tai kas geresnio? - paklausė Juzefo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #33 Prieš 1 metus »
Išaušo graži ir nuostabi vasaros diena. Gruodė labai laukė šitos dienos. Bet kartu ir truputį jaudinosi, nes šiandien reikės susipažinti su kažkokiu nauju žmogumi. O ji taip ir nesuprato kas jis toks. Lyg ir ne Dori giminaitis, bet tai kas draugas? Ar suaugę žmonės gali būti draugai su paauglėmis jei nėra giminės? Kaip jie išvis susitiko?
Bet rudaplaukė labai norėjo susipažinti su žmogumi išmanančiu apie eliksyrų gamybą. O ir šiaip buvo smagu prasiblaškyti.
- Įsivaizduoji, mano sesutė parodė magijos gebėjimus. Jai pavyko pražydinti nuvytusį augalą. Man atrodo, kad ji irgi gaus laišką, kai bus vienuolikos. - Pasakė be galo patenkinta.
Tada jos priėjo tą namą ir atsivėrus durims įžengė vidun. Draugė čia jautėsi lyg savo namuose. O Gruodė drovėjosi.
- Laba diena. - Pasisveikino nedrąsiai. Ir prisėdo ant sofos krašto šalia Dori. Ant stalo buvo visokių skanumynų, kuriuos mergaitė labai mėgo. Bet jos akį patraukė visokie eliksirininkystei reikalingi daiktai esantys čia pat.
Tikrai atrodė, kad tas žmogus jų laukė. Bet ji vis galvojo, kad labai keista eiti pas visai nepažįstamą žmogų į svečius. Argi jis neturi ką veikti? Ar mes jam netrukdom? Tėvams mergaitė pasakė, kad bus pas drauge svečiuose. Todėl mama šio bei to įdėjo jai nusinešti. Ant Gruodės kelių buvo kuprinė, kurią ji atidarė ir išėmė indelį su naminiais sausainiais. Juos padėjo ant stalo.
- Mama iškepė sausainių. - Pasakė. Kažkodėl to vyro ji drovėjosi. O tas buvo keista. Juk dvare taip nesijautė. Gal todėl, kad žinojo, jog ten yra Alano tėvai. Ir tą kartą tiesiog atvyko paviešėti pas draugą. Bet ir ten nutiko šiokių tokių liūdinančių dalykų. JI dabar jau labai gerai žinojo kas yra purvakraujai. Ir vis prisimindavo tą vaikiną Alfredą Senklerį, kuris tą jai įkalė į galvą.
- Mano vardas Gruodė. - Prisiminė, kad reikėtų prisistatyti. O tada Dori ėmė su tuo Juzefu kalbėtis. O Gruodė paniro į savo mintis. Įsivaizdavo kokius eliksyrus galėtų pagaminti iš jai matomų ingredientų.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #34 Prieš 1 metus »
- Labas, užeikit, - nusišypsojo. - Aš esu Juzefas, - prisistatė mergaitei. - Tavo mama šauni, - pasakė žiūrėdamas į sausainius. - O tu pati ar mėgsti kepti sausainius? - paklausė bandydamas padrąsinti Gruodę. Ji pasirodė iš tiesų drovi.
Kaži, kiek jos mamai metų. Ar ji turi vyrą? Gaminti mokanti moteris, juk tai visuomet pliusas, ar ne? Bet, kita vertus, jeigu būtų per daug sėsli, ėmė svarstyti Juzefas. Liaukis, idiote. Juk sakei, kad su bet kuo neprasidėsi, baigė mąstyti.
Juzefas paėmė vieną sausainį ir atsisėdo ant fotelio. Nora vaikštinėjo palei atėjūnes. Pirmiausia apuostė Dori, o paskui - Gruodę.
- Labai skanu, - kramtydamas pagyrė jis. - Sekasi puikiai, Dori, - atsakė pasiutėlei į klausimą. - Nepatikėsi, bet pradėsiu bendrauti su sūnumi. Pasirodo, kad mieloji mano buvusioji slėpė mano rašytus laiškus jam. Beje, nuo rugsėjo jis mokysis Hogvartse. Turėsit man jį pagloboti, - nusijuokė. - O kaip tu gyveni?
Tada vyrukas stengėsi įvertinti Gruodės randus, bet nenorėjo pasirodyti besistebintis. Juk galės juos atidžiai apžiūrėti prieš kaičiant katilą. Tačiau jau dabar jis suprato viena - tų randų panaikinti tikrai nesugebės. Tam reikėtų patyrusio hilerio pagalbos. Situacija daug rimtesnė, nei kad galvojo plikis. Tačiau apsaugoti tuos randus nuo saulės tikriausiai pavyks. Galbūt išeis pagaminti tepalą su praskiedimo kerais, kuris maskuos randus. Nenaikins, bet maskuos. O Gruodė neatrodys kaip prisitepusi veido pudros.
- Gal paskui norėsit kokios picos ar ko? - paklausė.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #35 Prieš 1 metus »
- O kiek tavo sesei metų? - paklausė Gruodės. - Aš ir nežinojau, kad tu turi sesę.
Netrukus mergaitė sėdėjo ant sofos kartu su Dori, o Juzefas - ant fotelio. Nora uostinėjo, kas gi čia atėjo. Ir tamsiaplaukė taip pat paragavo Gruodės mamos kepto sausainio.
- Tikrai labai skanūs ir jaučiasi, kad kepti su meile, - pasakė.
Pagalvojo, kiek šiame pasaulyje mylinčių tėvų, kurie kepa savo vaikams sausainius, kad jie turėtų ką nusinešti į svečius. O Dori mama visai kitokia: ji pabėgo palikusi dukrą likimo valiai.
- Rimtai? - tuo pačiu ir nudžiugo, ir nustebo dėl Juzefo sūnaus. - O koks jo vardas? Tai šaunu, tėvams reikėtų bendrauti su savo vaikais. Mano mamai, pavyzdžiui, vienodai. O kas tėvas, aš išvis nežinau, - balse pasijuto kartėlis.
Tačiau Dori turėjo valdytis, nesinorėjo gadinti atmosferos ar juolab susiginčyti su Juzefu prie Gruodės.
- O tavo sūnus irgi plikas? - paklausė. - Ai, aš gerai gyvenu. Leidžiu laiką su žiobarėm iš vaiknamio ir tiek. Ir su Alanu, aišku, - sukikeno.
Tada Mendel apsidairė ir pagalvojo, kad kažko trūksta.
- O kur tavo žiurkės, Juzefai? Dėl picos, tai jos niekada nebus per daug. Jau ką, bet picas žiobarai kepti moka, - nusijuokė.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #36 Prieš 1 metus »
- Rimantei prieš kelias dienas suėjo septyneri. - Pasakė mergaitė. Ji labai džiaugėsi, kad sesutė galės eiti į šią mokyklą. Na tikriausiai galės. Ji galės pamatyti viską, visus stebuklus. Ir šiaip Gruodė manė, kad Rimantei čia patiks.
Tikriausiai Gruodei reikėjo daugiau laiko, kad neatrodytų tokia susikausčiusi. Viskas kol kas ėjosi kuo geriausiai.
- Malonu susipažinti. - Pasakė ji.
- Aš nelabai mėgstu gaminti. Dažniausiai tą daro mama ir mano sesutė. Nors man patinka virti eliksyrus, o tai kažkas panašaus į maisto gaminimą. Ar ne? - Gaminti Gruodė nemėgo dėl to, kad reikėjo kepti ar virti. Ypač ją šiurpino kepimas. Kai spragsėdavo ir taškydavosi karštas aliejus. Eliksyrus deja irgi tekdavo virti ir maišyti. Tai buvo sudėtingiausias reikalas. Bet tai buvo puikus metodas atsikratyti ugnies baimės.
- Puiku, kad jums abiems patinka. Mama apsidžiaugtų. - Šyptelėjo mergaitė.
Dori ir Juzefas atrodė tikrai seni pažįstami. Buvo įdomu ką jie kalba. Regis jie dalindavosi net savo problemomis. Kaip keista. Bet visai neblogai, kai suaugę ir paaugliai gali taip laisvai bendrauti. Mergaitė neklausinėjo apie paminėtą Juzefo sūnų. Nors buvo įdomu. Ji tik pasakė.
- Pirmieji metai mokykloje tokie pilni jaudulio. Bent jau mano tokie buvo. Gerai, kad jūsų sūnus kažką pažinos iš anksto.
Dori užsiminė ir apie savo tėvus. Kaip liūdna, kad viskas taip yra. Galvojo rudaplaukė. Bet apie tai irgi nieko nesakė, nenorėdama daugiau kliudyti šios temos. Kuri matomai buvo labai skaudi Dori.
- Auginat žiurkes? - Pagaliau paklausė ji. Picos tai Gruodė labai norėjo. Tėvai ją pirkdavo retai. Nes sakydavo, kad tai nesveika ir taip toliau.
- Būtų smagu užsisakyti. - Pritarė ji Dori.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #37 Prieš 1 metus »
- Jo vardas Walgunas, - atsakė į mergiotės klausimą. - Aš ir nesu geras tėvas, Dori. Vis dėlto trejus metus nebendravau su sūnumi. Ir ne, jis nėra plikas, - prunkštelėjo. - O taip, Auris pasakojo apie jūsų su Alanu neblėstančią meilę, - dabar jau mėlynakis susijuokė. - Žiūrėk, dar keli metai, ir gal susilauksit vaikų anksčiau negu aš, - traukė per dantį.
Ir tada Dori užklausė apie žiurkes. Levinsas šį klausimą ignoravo, neva neišgirdo. Nenorėjo, kad mergaitės pradėtų gilintis. Tačiau mintyse vis tiek sukosi kelios idėjos melui, kur gi jis galėjo tas peles padėti.
- Man eliksyrų virimas visai nepanašus į maisto gaminimą, - nusišypsojo beplaukis Gruodei. - Gamindama maistą tu gali improvizuoti, o nuoduose ir vaistuose viskas turi būti tikslu. Jeigu į kokį nors įmantrų patiekalą kažko įdėsi mažiau arba per daug, tai nukentės tik tavo skonio receptoriai. O eliksyruose... Ne taip paruošęs gali ir mirti.
Tada pamanė, kad galbūt nereikėjo užsiminti apie mirtį. Ne visi tokie nejautrūs kaip Dori. Visai tau trūksta supratingumo, Juzefai, pagalvojo mintyse.
- Oi, nesikreipk į mane kaip į kokį profesorių, - paprašė plikšius Gruodės. - Tada jaučiuosi senas, - nusijuokė. - Eee... - numykė, kai ir kita mergaitė prakalbo apie žiurkes. - Auginau, bet Nora suėdė, - pamelavo ir pažiūrėjo į ant sofos gulinčią ir paglostymų laukiančią katę. - Šiaip ji gera, tikrai, - pridūrė. - Na, tuomet galėsime vėliau užsisakyti picą, o dabar keliaukime prie eliksyrų virimo, - pabandė kuo greičiau nukreipti temą.
Vyrukas saldumynus, esančius ant stalo, sustūmė į vieną krūvą taip padarydamas daugiau vietos. Tada netoliese padėjo katilą, peiliuką, pjaustymo lentelę ir įvairiausių buteliukų bei dėžučių su nežinomu turiniu.
- Taigi, - kažkaip nejaukiai jausdamasis vėl prabilo. - Dori minėjo, kad norėtum apmažinti randus arba turėti kremą, kuris saugotų nuo saulės spindulių? - paklausė Gruodės. - Ar galiu apžiūrėti? - turėjo omenyje mergaitės veidą.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #38 Prieš 1 metus »
- Kokių dar vaikų! - piktai Juzefui atrėžė Dori. - Aš nekenčiu vaikų. Jeigu tau reikia, tu dar jų ir turėkis. Bet tik ne aš, - ėmė vartyti akis ir baisiausiai užsiraukė.
Kai plikis pasakė, kad jo žiurkes suėdė Nora, Mendel veide atsirado klastuoliška šypsenėlė. Jai buvo aišku kaip dieną, kad šita katė tikrai nenugalabijo tų žiurkių, juolab, kad jų ten buvo daug. Jau kažką virė, pamanė. Jau kaip nors eksperimentavo, galvoje užbaigė mintį.
- Juzefai, bet juk tu ir esi senas, - erzino beplaukį. - Kiek tau, keturiasdešimt trys?
Tada Juzefas ant stalo susikrovė priemones, kurios yra reikalingos eliksyrams virti. Dori atsiduso ir ėmė glostyti Norą. Tamsiaplaukė tikrai neketino gilintis į tuos viralus ir tepalus. Tegul jau jie abu - Juzefas ir Gruodė - tuo ir užsiima.
- Tikiuosi, nieko prieš, jei įjungsiu, - paėmė televizoriaus pultelį ir įjungė prietaisą.
Pas Juzefą buvo apstu žiobariškų daiktų. Jeigu ne tie visi burtininkų rakandai, kurių čia irgi buvo pilna, tai tikrai patikėtum, kad čia gyvena žiobaras. Vien dėl elektros.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #39 Prieš 1 metus »
- Koks įdomus ir gražus vardas. - Įsiterpė mergaitė išgirdusi to berniuko vardą. Tokio dar nebuvo girdėjusi.
Paskui, klausydamasi ką jie ten toliau plepą tik tylomis sau šypsojosi. Galėjo ji irgi čia ką nors pasakyti. Tikrai turėjo ką. Bet nutarė patylėti.
- Išties, kažkaip ir nepagalvojau apie tai. Apie klaidas, kurių galima padaryti darant eliksyrą. - Pritarė ji Juzefo žodžiams.
Vargšės žiurkytės. Pamanė ji išgirdusi kas gi joms nutiko. Matyt narvas buvo blogai uždarytas. Tyliai galvojo ji.
Juzefas paruošė stalą eliksyrams. Buvo kažkaip keista. Bet to ji čia juk ir atėjo.
- Na... Aš esu skaičiusi apie gydomuosius eliksyrus. Skaičiau, kad gilius randus sunku arba neįmanoma pašalinti. Būtų gerai turėti tokį kremą, jeigu tai įmanoma. - Keista. Bet apie savo randus kalbėti norėjosi mažiausiai. Jai dabar buvo įdomu šiaip ko kito paklausti. Bet nedrįso užversti jo klausimais.
- Taip. Žinoma. - Pasakė jam paklausus ar gali geriau apžiūrėti jos veidą. Jautėsi kažkaip neįprastai.
- O jūs žinote kaip pagaminti nuo saulės saugantį kremą? Man labai įdomu mokytis gaminti eliksyrus. Ar jūs žinot kokių nors netradicinių receptų? - Uždavė kelis klausimus.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #40 Prieš 1 metus »
- Kokie dar keturiasdešimt trys! - pasipiktino beplaukis. - Man vos trisdešimt vieneri, jeigu ką.
Tuomet Juzefas apžiūrėjo Gruodės randus iš arčiau, perbraukė per juos pirštais. Tikėjosi, kad nesukels mergaitei diskomforto, bet turėjo įdėmiau susipažinti su situacija prieš nuspręsdamas, ką tiksliai virs.
- Nesu toks įgudęs, kad galėčiau pašalinti, - pasakė Gruodei, - tačiau kremą, kuris apsaugos randus nuo saulės, mes šiandien tikrai pasigaminsime ir galėsi ramiai vasaroti, - nusišypsojo.
Mergaitei paklausus apie netradicinius receptus Levinsas truputėlį surimtėjo, mat iškart į smegeninę stuktelėjo virtinė prisiminimų. Žinoma, kad nelegalių eliksyrų vyrukas yra labai daug viręs. Dabar jis pagalvojo, kad vis dėlto galėtų tuos randus Gruodei panaikinti. Šiek tiek kraujo, daug juodosios magijos ir randų kaip nebūta, tačiau tokiais dalykais pritrauksi nelaimę tam, kurio kraują naudosi, o taip pat paženklintas liks ir tas, kuris tuo tepalu pasiteps. Juodoji magija visada palieka pėdsakus. Ar Juzefas galėtų taip pasielgti su šita mergaite? Žinoma, kad ne.
- Šiandien gaminsime tepalą, kurio receptas yra tradicinis, - ir vėl bandydamas išsisukti nuo klausimo atsakė mėlynakis.
Jis užkaitė katilą ir į jį įpylė šiek tiek paprasčiausio vandens. Kol katilas kaito, Juzefas uždavė mergaitei klausimą.
- Saulė yra karšta, o Mėnulis šaltas. Taigi, viena pagrindinių sudedamųjų dalių tepale nuo saulės yra ne kas kitas, o Mėnulio akmens milteliai. Ar žinai, kur jie? - mostelėjo ranka į stalą.
Dori minėjo, kad Gruodei patinka gaminti eliksyrus. Tad kodėl gi gaminant nepasidaryti pramogos? Gal mergaitei bus smagu.
- Taip pat mums reikės penkių kurmio nagų. Tikriausiai žinai, kur gyvena kurmiai? Ar atpažintum dėžutę, kurioje sudėti kurmio nagai? - paklausė. - Dar prireiks aštuonių šikšnosparnio dantų, dešimt ežio spyglių ir vieno vienaragio plauko. Viskas yra ant stalo, gali imti ir čiupinėti. Kai susirinksim visus ingredientus, pasakysiu, ką darysim toliau.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #41 Prieš 1 metus »
- Trisdešimt vieneri vis tiek labai daug, - pasakė Dori.
Toliau Juzefas apžiūrinėjo Gruodės randus, juodu kalbėjosi apie eliksyrus. Netrukus beplaukis užkaitė katilą ir Mendel pasijuto kaip nuodų ir vaistų pamokoje. Blogiausia buvo tai, kad abu jie užstojo televizorių ir mergina negalėjo ramiai jo žiūrėti. Pasidarė nuobodoka, o ir Norą glostyti ranka pavargo.
Dori atsistojo ir nuėjo į tualetą, o grįžusi tiesiog bimbinėjo po kambarį. Ant židinio ji pamatė mažą dėžutę. Ji buvo juoda, medinė. Susidomėjusi ji tą dėžutę paėmė į rankas. Keista, tačiau ši, pagal savo dydį, atrodė stebėtinai sunki.
Vedama smalsumo paauglė dėžutę atidarė. Joje buvo keli juodi akmenėliai. Paėmus vieną į rankas Dori suprato, kad būtent akmenėliai yra sunkūs, o ne dėžutė. Liečiant tą akmenuką rankoje pasijuto keistas jausmas. Buvo neįmanoma suprasti, akmuo skleidė karštį ar šaltį.
- Kas čia? - paklausė Dori.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #42 Prieš 1 metus »
Matydama kaip laisvai Dori Elgiasi Juzefo namuose Gruodė nutarė, kad matyt jis yra koks senas šeimos draugas. Žinoma, mergaitė prisiminė, kad Dori ir jos tėvų atvejis yra sudėtingas. Bet kodėl Juzefas negalėtų būti koks senas šeimos pažįstamas? Gal jis jai padeda nusisukus tėvams. Tikriausiai taip ir yra.
Juzefas pradėjo apžiūrėti jos veidą. Gruodė žinoma buvo pratusi prie tokių dalykų. Juk tiek laiko leido gydytojų stebima. Bet čia nebuvo koks kabinetas. O jis ne daktaras. Na, bet kitaip nebuvo galima išsisukti. Juk reikėjo Juzefui žinoti kokio tepalo jai reikės.
- Ačiū už pagalbą. - Padėkojo. Atrodė labai miela, kad jis terliojasi su jos problemomis. Net nepažinodamas Gruodės.
Kai jis pradėjo klausinėti apie ingredientus mergaitė iškart pagyvėjo. Pasidarė smagu ieškoti reikalingų dalykų. O rudaplaukė gerai žinojo kaip viskas atrodo. Gruodė pradėjo šypsotis ir ieškoti išvardintų dalių. Sunkiausia buvo atpažinti mėnulio akmens miltelius.
- O vienaragio plauko reikia dėl jo gydomųjų savybių ar dėl kokių nors kitokių? - Paklausė. Mergaitė kilojo indelius ir dėžutes apžiūrinėdama kas juose yra. Ir galiausiai išrikiavo viską, ką jis liepė.
- Tik nežinau ar tikrai šitie yra mėnulio akmens milteliai. - Pasakė laikydama rankoje jos manymu reikalingų miltelių kaupiną indelį. Buvo įsijautusi ir nelabai atkreipė dėmesį į tai, ko Juzefo paklausė Dori.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Gruodė Rimeikaitė »

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #43 Prieš 1 metus »
Regis, kad Dori buvo pasiryžusi traukti plikį per dantį dėl amžiaus. Žinoma, kad mergiotė nusišnekėjo. Juk Juzefas - vyrukas pačiame jėgų žydėjime, o ne koks nors senis. Tad jis merginai daugiau nieko neatsakė, žinojo, kad su ja kartais geriau neprasidėti.
- Nėra už ką, - nusišypsojo Gruodei, kai ji padėkojo. - Juolab, kad dar nieko nenuveikėme, - pridūrė.
Netrukus mergaitė ėmė ieškoti sudedamųjų dalių, kurias Levinsas nurodė. Turbūt bus išties gabi nuodams ir vaistams, pagalvojo, nes ji surado viską, ko reikėjo.
- Vienaragio plaukas šiame eliksyre reikalingas tam, kad sustiprintų veikimą, - atsakė mėlynakis. - Visos kitos dalys daugiau ar mažiau yra susijusios su šalčiu, tamsa, naktimi. Tai reikalinga tam, kad atmuštų saulę. O vienaragio plaukas yra labai magiškas, todėl jis visada veikia stipriai, - paaiškino. - Taip, taip, čia reikiami milteliai, - pasakė, o tada išgirdo Dori klausimą.
Atsisuko į ją, o ši jau laikė rankose mirties akmenėlius. Tada viskas įvyko žaibiškai greitai: Juzefas šoko prie paauglės, griebė akmenėlius jai iš rankų, išsitraukęs burtų lazdelę ir nutaikęs ją į jos ranką murmėjo įvairiausius užkeikimus, o baigęs piktai tarė:
- Nelįsk, kur tau nereikia, - tai sakydamas dėžutę su akmenėliais kerų pagalba tiesiog pradangino. - Kitą kartą prieš imdama ką nors neaiškaus paklausk, gerai? O dabar eik ir išrink mums picas, - taip pat kerais atsiskraidino lankstinuką ir įdavė jį Dori. Tada grįžo prie stalo.
- Viskas gerai, - pasakė, nes įtarė, jog mergaitė gali šiek tiek išsigąsti. - Tiesiog mūsų Dori yra labai smalsi, - paskutiniame žodyje girdėjosi šiek tiek ironijos. - Štai receptas, ar norėtum pradėti? - paklausė paduodamas Gruodei atverstą knygutę.
Ir dar pagalvojo, kad jeigu visi vaikai būtų tokie kaip Gruodė, galbūt profesoriavimas mokykloje neatrodytų jau toks baisus darbas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #44 Prieš 1 metus »
Akimirką Dori pasirodė, kad ji nualps. Bet tuo pačiu prie jos prišoko Juzefas ir ėmė kerėti. Mendel savijauta pradėjo gerėti. Tačiau ji vis tiek dar jautėsi šiek tiek apdujusi. Klausinėti apie tai, kas ten per akmenys, tamsiaplaukė jau nebedrįso. Tik džiaugėsi, jog nieko nepridirbo ir nieko blogo nenutiko. Tik pas Juzefą ir liesti neaiškius daiktus, sudraudė save mintyse. Bus kokia nors nesąmonė.
Tuomet plikšius ir toliau su Gruode užsiėmė virimo reikalais, o Dori grįžo ant sofos ir skaitinėjo lankstinuką, kurį jai padavė vyrukas. Čia buvo įvairiausių picų aprašymai, pradedant paprasta su sūriu, o baigiant su kelių rūšių mėsa arba labai labai aštria.
- O tai kokių picų jūs norit? - paklausė Dori. - Aš vienos visai neatsisakyčiau su čili pipirais, - svarstė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »