0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 680
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #165 Prieš 5 mėnesius »
- Nevartoju, - dėbtelėjo į Juzefą. - Bet, kiek žinau, tu vartoji. Nebent pradėjai nebevartoti? - įžūliai paklausė.
Pasijuto taip, lyg dėdės žodžiai būtų priekaištas. O pastaruoju metu jiems normaliai sekėsi bendrauti. Ar viskas dėl to, kad Adrijas - Sakuros vaikinas? Po velnių, Juzefas neturi teisės kištis į jos gyvenimą. Ne jo reikalas, su kuo ji. Jau buvo gana spektaklio tada Kiauliasodyje.
Tėtis atkimšo tą vyną. Neklausęs įpylė jo Juzefui. Paskui pasakė, kad supranta, jog Sakurai nepilti ir pasiteiravo Adrijo, ar įpilti jam. Įsipylė ir pats sau.
Adrijas taip pat padėjo dovanėlių po eglute. Gražus gestas. Bet pati Sakura neturėjo nieko. Ji vis tik manė, kad Kalėdų proga niekas neturėtų nei gauti, nei dovanoti dovanų. Nes gimtadienis tai ne jų. Darželyje irgi nieko vaikams nedovanojo, bet eglutę puošti privalėjo, to buvo reikalaujama. Tačiau bent galėjo rinktis, kaip ją puošti.
- Ir kaip tau patinka padavėjo darbas? - tėtis toliau kalbino Adriją. - Ar dažnai pasitaiko įnoringų klientų? - šyptelėjo.
Sakura paėmė sumuštinuką, kurį Juzefas pasiūlė Adrijui. Kai atsikando, pajuto daug daug česnako.
- Man atrodo, truputį padauginai, - tarė dėdei ir, įveikusi pusę sumuštinio, išgėrė stiklinę vandens.
Ką tai gali reikšti? Visi tie česnakai, tarė sau mintyse. Negi jis galvoja, kad Adrijas yra vampyras? Sakura skaitė knygų apie žmones, negalinčius burti, kurie nuo vampyrų saugosi česnakais.
- Ar svarstai grįžti į ministeriją? - paklausė Juzefo. - Na, o mums, - Sakura nesulaikė šypsenos ir paėmė Adrijui už rankos, - gerai sekasi. Pas mane darželis ir savanorystė gyvūnų prieglaudoje, o pas Adriją restoranas ir istorija.
- Istorija? - susidomėjo Amyras.
- Taip, - atsakė strazdanė ir padrąsinamai žvilgtelėjo į Adriją, tarsi skatindama jį papasakoti plačiau. - O aš, beje, svarstau, kad norėčiau išsikelti iš buto. Galbūt apsigyventi kokioje sodybėlėje atokiau nuo miesto. Kai atšils, ketinu rimčiau apsvarstyti galimybes ir variantus, - pasidalino planais.
- Nejaugi? - Amyras atrodė nustebęs. - Ar kartu apsigyvensite?
- Ne, ne, - greit atsakė Sakura. - Mane tiesiog slegia miesto šurmulys.
Tėtis pasekė kitų pavyzdžiu ir taip pat paėmė tą česnakinį sumuštinį. Suvalgė visą mąsliai žiūrėdamas į Juzefą. O paskui gurkštelėjo vyno, šiek tiek papasakojo, kaip sekasi pačiam su magiškų baldų gamyba. Vėliau vėl grįžo prie Sakuros persikraustymo temos, užsiminė, kad nemano, jog vieta turėtų būti labai atoki.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 mėnesius sukūrė Sakura Levins »

Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #166 Prieš 4 mėnesius »
Juzefas ir Sakura ryškinosi dėl vyno. Adrijas atsiduso. Aplamai ketino kalbėti kuo mažiau, bet jam nelabai patiko Juzefo tonas.
- Abu esat suaugę žmonės ir pasirenkat ką daryti. - Žodžiai labiau buvo skirti Juzefui. KO jis čia dabar priekaištauja?
- Sakura nevartoja alkoholio. Jeigu sakė, kad ne, tai ne.
Žinoma, tą sumuštinį, kuris tiesiog tvoskė česnakais paėmė. Nedrįso atsisakyti. Jis buvo siaubingas. Aštrus, galima sakyti vieni česnakai. Senas įprotis valgyti viską privertė tą šedevrą sukramsnoti iki galo. Jį valgydamas nutarė, kad tikrai paklaus merginos kas jos dėdei yra su tais česnakais. O Juzefo parodytą dovanų maišelį įsidėmėjo. Jei jau žiūrės jį, tai labai atsargiai. Dėl visa ko. Nors juk jis bendras, Levinsas juk nenorėtų pakenkti Sakurai. Galvojo. Bet visgi...
- Puikiai. Turime nemažai darbų, bet sekasi suderinti laiką ir taip, kad spėtume pabūti kartu. - Atrėžė į Juzefo klausimą. Dėl vyno taurės linktelėjo. Nebuvo prieš taurę ar porą.
Gurkštelėjęs vyno atsakė Amyrui.
- Keista, bet visai patinka. Besimokydamas galvojau apie žurnalisto profesiją, paskui apie atkeikėjo amatą. Ir kažkaip išėjo, kad įsidarbinau restorane. Kartais pasitaiko labai jau nekokių dienų ir norisi mesti. Čia dėl tų įnoringųjų klientų. - Šyptelėjo. - Bet visumoje kažkaip gerai ten jaučiuosi. Nors pradėjus dirbti nelabai patiko. O įnoringų žmonių būna. Visada atsiranda norinčių kažkuo pasiskųsti. Tas restoranas gana prabangus, tai kai kurie mėgsta piktintis jei nėra kokio jų norimo vyno ar kokio kitokio gėrimo. Dažniausiai aiškina man, nors aš juk nesu atsakingas už produktus. Galbūt sunkiausia tada, kai vyksta koks nors verslo susitikimas, vakarėlis. Jo organizacija kartais reikalauja kantrybės. - Kaip jam pasakė ilgą prakalbą. Bet regis ir toliau turėjo kalbėti. O ko tu tikėjaisi? Juk tai pirmas jūsų susitikimas.
Sakurai paėmus už rankos ėmė pirštu švelniai glostyti delną.
- Ai, radau skelbimą. Kad tokia ragana veda privačias pamokas ir užsirašiau. JI moko apie magų ir žiobarų istoriją. Lygina įvairius laikotarpius. Na tarkim kuo viduramžiai panašūs magams ir žiobarams ir kuo skiriasi. Man įdomu. Galbūt kada nors išeisiiu iš to restorano, tai galbūt kažkaip susisiesiu su istorija. Nežinau ar norėčiau mokyti kitus. Bet ką nors vis tiek galėčiau sugalvoti. - Ne, apsigyventi kartu jie tikrai neketino. Dar tam ne laikas. O merginos norą pagyventi ne mieste puikiai suprato. Kai jos tėvas mėgino sakyti, jog nereikia keltis kažkur labai atokiai pamėgino įsiterpti.
- Bet gi magams taip paprasta keliauti ar ne? Ir norint susitikti juk nesunku keltis oru, nešykle ar kelionmilčiais. Tai gal ir nieko, jei Sakurai patinka gyventi toliau nuo miesto šurmulio. JI vis tiek gali į jį greit nukakti, kai reikia. O ir jūs galėsite greitai nuvykti pas ją.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 556
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #167 Prieš 4 mėnesius »
Tai kurių galų čia nešei vyną? Kad mes su broliu nustiptume? Jau užnuodytas, kalbėjo Juzefas, bet tik mintyse. Apie tai garsiai nei žodžio neištarė. Pats ima tą vyną? Aha, vadinasi, bus išgėręs priešnuodį.
Juzefas nei neketino ragauti demono atnešto vyno. Stebėjo jį, kai šis valgė sumuštinį. Klausėsi to, ką padaras kalbėjo. Širdis į kulnus nusirito, kai Adrijas akivaizdžiai pritarinėjo Sakuros gyvenimui atokiai nuo miesto. Jis nori ją nužudyti, tarė sau mintyse.
Visą vakarą plikšiaus mintys buvo paranojiškos. Šis pasisėdėjimas jam - labai įtemptas. Vyrukas stengėsi akylai stebėti demoną. Labiausiai erzino tai, kad Amyrui Adrijas, regis, tikrai labai patiko. O kai visi svečiai paliko namus, Levinsas ėmėsi magiško namų valymo.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 556
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #168 Prieš 4 mėnesius »
Buvo rugpjūtis. Savaitė iki mokslo metų pradžios. Juzefas jautėsi keistai dėl to, kad šiais metais Walgunas jau nebeatvyks į Hogvartsą. Aišku, su sūnumi jis bendravo, Walgunas atvyko pas tėtį pabūti ir vasarą, tačiau kaip keista, kaip neįprasta bus keliauti į Hogvartsą be jo. Vesti pamokas, kuriose jaunasis Levinsas nedalyvaus. O dabar sūnus išvyko į užsienį treniruotis kvidičo. Vis dėlto pasirinko šį kelią.
Nežinia, ar tai susiję su sentimentais ir su tuo, kad sunku priprasti prie to, jog tavo vaikas suaugo, bet pas Juzefą dvi paskutines vasaros savaites svečiavosi Leticija. Taip, jis vaizdavosi, kad Leticija yra jo dukra. Negalėjai pasakyti, kad ji - Walguno pakaitalas namuose, tačiau leidžiant laiką su šia mergaite jis jautėsi mažiau vienišas. Bet šiaip, Leticija jam iš tiesų rūpėjo. Juk jeigu nerūpėtų, jis dabar vienas sau gertų alutį ant sofos, valgytų žiobarišką picą ir žiūrėtų kokią nors nesąmonę per žiobarų televiziją.
Jie kartu jau praleido savaitę. Šiam laikui Juzefas užleido jai Walguno kambarį. Buvo visai smagu kažkuo rūpintis, jis stengėsi ją nusivesti į magiškas erdves, renginius. Nors buvo žiobarotyros profesorius, bet Leticija žiobarų pasaulį ir taip puikiai pažinojo, jis norėjo, kad ji mylėtų ir magijos pasaulį. Birželį jis buvo nusivedęs Walguną ir Leticiją stebėti kvidičo rungtynių, o liepą - dvikovų turnyro, į kurį susirinko garsiausi pasaulio kovotojai.
Na, o per šias dvi savaites kartu su Leticija jie apsilankė magiškame spektaklyje, buvo nuvykę į Kiauliasodį, o kitą savaitę lauks apsilankymas Skersiniame Skersgatvyje. Leticija norėjo pažiūrėti kelis fantastinius filmus, taip pat jie kartu dėliojo lego, kelis Juzefas taip pat užkerėjo. Pavyzdžiui, pastačius namą jo viduje šurmuliavo žmonės, girdėjosi, kad jie ten gyvena: šneka, vaikšto, barškina puodais. Iš kamino rūko dūmai.
Šiuo metu Juzefas buvo užkerėjęs nemažai žiobariškų daiktų, kad jie turėtų kokią nors ypatybę. Dabar tai buvo plikio hobis, jis mėgdavo kuo nors užsiimti. Anksčiau - nešyklėmis, po to - visokių eliksyrų, tepalų gamyba, o pastaruoju metu žiobariškų daiktų kerėjimu.
Dabar jis su mergaite sėdėjo ant sofos, gėrė kakavą (taip, Juzefas gėrė kakavą) ir žaidė stalo žaidimą „Monopolis“, kuris, aišku, buvo užkerėtas. Taip daug linksmiau, mat figūrėlės čia - magiškų gyvūnų, ėjo pačios, o Juzefo drakonas dar ir ugnimi spjaudėsi. Visos gatvės, pinigai taip pat buvo magiški.
- Perki? - paklausė Leticijos, kai jos figūrėlė atsidūrė Vakarų didžiojoje gatvėje, Kiauliasodyje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • III kursas
  • *
  • 269
  • Taškai: 69
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #169 Prieš 3 mėnesius »
Ji dažnai klausinėjo savęs kaip nutiko, kad keli metai šitaip pakeitė visą gyvenimą. Ji atsidūrė ne savo namuose. Nelabai galėjo įsivaizduoti savo gyvenimo be burtų lazdelės. Kad šūkavo ir džiūgavo per magiško sporto kvidičo rungtynes ir kad kol kas pamačius tas dvikovas pati troško tapti viena iš tų kovotojų. Čia tai bent reikalas. Taip švaistytis kerais.
Negalėjai pasakyti, kad jos tikrasis pasaulis, kartais taip dar vadindavo žiobarišką pasaulį nutolo. Kad ir čia jie juk žiūrėjo filmus, statė lego. Pamirštas ir geras jausmas buvo su kažkuo statyti, seniau statydavo su Kevinu.
- Ar jums neatrodo, kad aš jau per didelė lego? - Kartą paklausė Juzefo.
Dabar jie žaidė. Jai čia labai patiko. Bet kartu baisiai drovėjosi. Kodėl Juzefas sumanė užsikrauti svetimą žmogu sau ant galvos? Kada nors norėjo paklausti, bet taip ir nepaklausė. Norėjo čia būti, bet kartu norėjo būti su savo tėvais. Labai sudėtingas jausmas. Liūdino, kad jie net nepasivargino su Juzefu susitikti ir pasikalbėti, tiesiog ėmė ir išleido ją išvykti. O ir šiaip jie buvo keisti. Dar labiau prislopę nei seniau.
- Ne, taupysiu kitai gatvei. - Nusišypsojo. Letei trūko vienos gatvės, kad galėtų statyti namus. Jai pasakius, kad neperka Leticijos figūrėlė hipogrifas piktai ėmė kasti kojomis lentą. Iš po jo kojų tikrai pažiro žemės, jos tuojau pat ir pradingo.
- Kaip jos ten atsirado? - Stebėjosi.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 556
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #170 Prieš 3 mėnesius »
- Aišku, kad neatrodo, - nusišypsojo. - O ir man smagu. Net aš nesijaučiu tam per didelis, - nusijuokė.
Tada pagalvojo, kad galbūt nėra veiklos, kuriai žmogus būtų per didelis. Kodėl nustatomos normos, kodėl vadovaujamasi stereotipais? Pavyzdžiui, tokia veikla kaip kortelių iš šokoladinių varlių kolekcionavimas, spalvinimas, galiausiai tas pats lego statymas. Galbūt ne vienam suaugusiajam tai galėtų būti įdomu, bet šie užsiėmimai laikomi skirtais vaikams. Bet kas tada skirta suaugusiems? Svaiginimasis alkoholiniais gėrimais? O senatvėje - naujienų skaitymas ant nosies galo kabant akiniams? Būtų daug paprasčiau, jei visi veiktų tai, ką nori, net jeigu tai ir laikoma vaikiška veikla, ir neturėtų dėl to jaustis keistai. Gal tada daugelis suaugusiųjų matytų daugiau gyvenimo džiaugsmo, mat visai smagu užsiimti su Leticija statant lego ir žaidžiant „Monopolį“. Ir naudingiau, nei sėdėt ant sofos tris dienas nepasikeitus kojinių, mintijo.
- Magija, - išsišiepė Juzefas, kai Leticija nusistebėjo dėl žemių hipogrifui pradėjus kapstyti lentą.
Jie sau linksmai žaidė, kai netikėtai pasigirdo beldimas į duris. Dabar jau nustebo Juzefas. Jokių svečių nelaukė. Vyrukas nuėjo iki durų. Jas pravėrė, o tada nustėro. Jis taip ir nepapasakojo Dori, jog rūpinasi Leticija, jog su ja bendrauja daugiau nei su eiline mokine. Nors Dori jam minėjo, kad buvo porą kartų netyčia susitikusi mergaitę, kurią įsivaikinę Mendel. Bet jis kažkaip neišdrįso pasisakyti. Kas dabar bus? Ar Dori sukels isteriją? Plikis ne juokais nusigando. Jautėsi prigautas, tarsi padaręs nusikaltimą. Tik nežinojo, prieš ką reikėtų jausti kaltę: ar prieš Leticiją, kad jai nepasakė, jog bendrauja su Dori, ar prieš Dori, jog jai nepasakė, kad bendrauja su Leticija? O gal prieš abi?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1877
  • Lytis: Moteris
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #171 Prieš 3 mėnesius »
Dori jau kurį laiką nebendravo su Juzefu, gal apie pusmetį. Laikas lėkė labai greitai, jo tarsi pritrūkdavo. Gyvenime atsirado mama, kuri per vasarą buvo pasirodžiusi porą kartų, o su jos pirmuoju apsilankymu pavasarį Mendel (nors iš tiesų visai ne Mendel, ar ne?) sužinojo, kas jos tėvas ir tai, kad Milanas - Dori brolis.
Mergaitės augo labai greitai, joms - jau ketveri. Arielė pradėjo lankyti jojimą, na, o Amelija buvo tikra barbių karalienė. Kovinga barbių karalienė.
O šiaip, tik spėk suktis. Darbas, dukros, mintys apie kitą vasarą vyksiančias vestuves. Dori labai norėjo pranešti apie būsimą įvykį Milanui, tačiau dabar negalėjo to padaryti. Vargšas buvo sugniuždytas dėl Gruodės mirties.
Šiandien Dori turėjo darbo visai netoli Juzefo namų, tad nusprendė pabandyti pas jį užsukti. Galbūt šis bus namie? Tada juodu galės pasiplepėti.
Namuose Juzefas buvo. Atidarė duris, tačiau atrodė taip, tarsi būtų išvydęs vaiduoklį.
- Labas, - tarė ji. - Kas yra? - kilstelėjo antakį. - Nejau čia jau kokias makles suki, a? - susidomėjo, o veide pasirodė šypsenėlė.
Nelaukusi pakvietimo ji įėjo į vidų ir nupėdino į svetainę. Tikėjosi išvysti kokių nors daiktų, primenančių siekėją, bet išvydo...
- Ką? - išpūtė akis. - Ką tu čia darai? - susiraukė žiūrėdama į Leticiją.
Paskutinį kartą snarglę matė žiemą. Nesigailėjo, kad ją išgelbėjo, po to susitikimo net nusiuntė jai tiek pinigų, kiek kainavo ta knyga, kurią Dori patvarkė Skersiniame Skersgatvyje. Tačiau kvaiša pinigus atsiuntė atgal!
Tai labai įžeidė juodaplaukę. Jeigu pačiai Dori kas nors būtų atsiuntę pinigų, kai ji gyveno pas tuos pašlemėkus, ji nieku gyvu nebūtų monetų nepriėmusi. O ką, šita mergiotė norėjo parodyti, kaip gerai jinai gyvena, kad net atsisako pinigų?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • III kursas
  • *
  • 269
  • Taškai: 69
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #172 Prieš 3 mėnesius »
Leticija jam tada nusišypsojo.
- Man patinka su jumis statyti. - Ir taip tikrai ir buvo.
Žaisti monopolį, statyti, kalbėtis. Buvo gera. Patiko. bet kartu atrodė, kad gali viską prarasti. Na tarkim. Šitas profesorius kada nors gali nebedirbti mokykloje, išvykti, susirasti kažkokį kitą tolimą darbą. O ir jo paties šeimai gali jo prireikti. Ar tada ji liks pamiršta? Ne, geriausia atrodė neprisirišti.
Kažkas pabeldė į duris. Letė liko laukti. Jei tai kažkoks Juzefo pažįstamas ketino eiti į kambarį ir ten paskaityti. O gal visgi įtėviai sumanė netikėtai apsilankyti ir pažiūrėti kaip jai sekasi? Aišku kvaila idėja, juk jau vakaras. Bet o jeigu? Deja, pasirodė Dori.
- Sėdžiu. - Atrėžė. Tik jos čia ir tetrūko. Aišku, Dori ją išgelbėjo nuo psichų. Bet Letė vis tiek nedegė džiaugsmu ją matydama.
Dori atsiuntė pinigų už knygą. Letė nenorėjo nieko imti iš jos, ir parsiuntė tuos pinigus atgal. Nors jie būtų pravertę. Bet vis tiek.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 556
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #173 Prieš mėnesį »
Aišku, Dori be jokio pakvietimo nuėjo į svetainę. O kaip kitaip? Bet kodėl aš turėčiau jaustis blogai, tarė sau mintyse plikis. Ar darau kažkokį nusikaltimą? Kaip pagelbėdavau pačiai Dori, taip dabar pagelbėju Leticijai. Kurių galų jausti kaltę, mintijo.
Pamačiusi Leticiją Dori, aišku, išreiškė nepasitenkinimą. Bet ir Leticija nebuvo pėsčia. Šaunuolė, pagalvojo. O tada prabilo:
- Dori. Neturiu tau atsiskaitinėti. Jus abi tiesiog palaikau nelengvam kely. Leticijai teko panašus likimas kaip ir tau. Neturėtum jos nemėgti. Išvis, galėtumėt būti kaip seserys.
Jis klestelėjo ant fotelio. Pirštais lietė lazdelę, esančią kišenėje. Nebuvo tikras, ar Dori nesigriebs neapgalvotų veiksmų. O, kad tik ji nesukeltų isterijos.
Jis kone pajuto skausmą tarpukojyje, kai ji jam įspyrė tada Hogvartse. Merline, kada tai buvo, prieš kokį dešimtmetį? Kaip greitai lekia laikas, bet prisiminimai neatrodo tokie seni...
- Kakavos gersi? - paklausė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1877
  • Lytis: Moteris
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #174 Prieš mėnesį »
- Sėdi, - Dori ėmė maskatuotis rankomis. - Jinai, matai, sėdi.
Juodaplaukė piktu žvilgsniu spoksojo į snarglę, o paskui, Juzefui ėmus pezėti nesąmones, dramatiškai padūsavo, po to suprunkštė.
- Palaikai nelengvam kely? - pakėlė antakius. - Palaikai nelengvam kely, - ji nusijuokė tarsi Vanesa. - Gal norėtum sužinoti, mieloji, kokiom aplinkybėm mes su Juzefu susipažinom? - žaismingai paklausė mergina Leticijos.
Atsisėdo šalia jos ir apkabino viena ranka per pečius. Merline, ji dabar tikrai atrodė kaip tikrų tikriausia jaunesnė Vanesos kopija. Tiek išvaizda, tiek elgesiu.
- Mes ne seserys, - rėžė. - Tai, kad mums teko tie patys idiotai žiobarai įtėviai, nieko nereiškia.
Paskui Mendel kurį laiką juokėsi.
- Kakavos? Nuo kada geri kakavą? Geriau pasiūlyk man ugninės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • III kursas
  • *
  • 269
  • Taškai: 69
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #175 Prieš mėnesį »
- Taip sėdžiu gi, o ne guliu. - Ir ko ji čia skeryčiojasi? Tai nervino.
- Nenorėčiau. - Pareiškė. Nors priešingai labai norėjosi tai sužinoti. Ar Juzefas mokė ir ją? Kaip ten buvo. Bet nesuteiks Dori malonumo. Priešingai norėjo merginą suerzinti dar labiau. Nors staiga prisiminė kaip ji tada siuto skersgatvyje ir nutarė, kad visgi yra kvaila, kad bando Dori kantrybę.
- Paleisk. - Pasimuistė. Visai nenorėjo būti jos apkabinta. Tikrai ne tokiomis aplinkybėmis.
- Aišku ne seserys. Visiškai pritariu- Tvirtai pareiškė. Ji turėjo seserį Džamilę ir to užteko. Šita niekada nebus sesuo.
Letė norėjo eiti į Kambarį ir ten pasislėpti nuo Dori. Tegul jie čia kalbasi. Ji nei kiek nenorėjo likti ilgiau. Dori Grifė nemėgo, kartu prisibijojo. Nieko, kai bus vyresnė dar parodys tai mergiščiai.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 556
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #176 Prieš 3 savaites »
Juzefą tiesiog šiurpas nukrėtė, kai Dori paklausė Leticijos, ar ji nori sužinoti, kaip jis ir Mendel susipažino.
Kaip jis dabar pasiaiškins mergaitei? Ar Leticija pagalvos, jog plikis jos atžvilgiu turi kokių nors piktų kėslų? Žinoma, kad grifė nustos juo pasitikėti.
Ir laimei, ir dideliam nustebimui, Leticija atsakė, kad sužinoti nenorėtų. Levinsas įtarė, kad vis tik sužinoti ji nori, tiesiog tarp šių raganų dabar vyko tylus karas.
- Dori, atsitrauk nuo jos, - ramiai, bet griežtai tarė Juzefas. - Negersi, tai negersi. Ugninės neturiu. O susipažinome mes Hogvartse, - pasakė Leticijai apie savo ir Dori pažintį.
Mestelėjo trumpą žvilgsnį į Dori prašydamas nepasakoti to, ko nereikia. Juk tai iš esmės tiesa, ar ne? Jų bendravimas prasidėjo Dori besimokant mokykloje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 savaites sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1877
  • Lytis: Moteris
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #177 Prieš 3 savaites »
- Nenorėtum? - išpūtė akis juodaplaukė. - Kaip gali nenorėti? Skiedi, - rėžė.
Pavartė akis Juzefui paliepus atsitraukti nuo snarglės. Bet atsitraukė. Juk ir pati nenorėjo prie šios liestis.
Ji atsistojo ir pravėrė spintelės, kurioje Juzefas laikė alkoholį, dureles. Ir iš ten paėmė puspilnį butelį ugninės.
- Jis melagis, - išsišiepė žodžius adresuodama Leticijai.
Tada iš kitos spintelės išsitraukė stiklinę, o šaldytuve rado apelsinų sulčių. Visai nenorėjo alkoholio, bet norėjo parodyti Leticijai, kad yra už šią viršesnė, todėl susimaišė kokteilį, kiek išėjo silpnesnį, ir vėl atsisėdo, tik dabar toliau nuo mažvaikės.
Pajuto valdžią, kai jos ir Juzefo žvilgsniai susitiko. Bet kodėl ji turėtų apie Juzefą neigiamai atsiliepti? Juk jis vienas iš žmonių, kurie jai padėjo.
- Geras, geras tas Juzefas, - pasakė mergiotei. - Visai kaip plikas sfinksų katinas, - suprunkštė.
Paskui kažkaip susimąstė. Kad tikrai nelabai gražiai elgiasi. Na, taip. Čia susitiko su šita kvaiša, ko visai nesitikėjo. Bet kodėl dabar čia pučiasi? Juzefas jai nieko nepadarė. Tai ji atėjo į jo namus. Todėl tarė jam:
- Nepyk. Gi žinai mane.
O tada iškėlusi galvą pranešė:
- Kitą vasarą aš išteku, - demonstratyviai atkišo ranką su žiedu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 savaites sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • III kursas
  • *
  • 269
  • Taškai: 69
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #178 Prieš 1 savaitę »
Letė suabejojo, kad jie tikrai susitiko Hogvartse. Nutarė paklausti Juzefo tada, kai ta bjaurybė išsinešdins. Juk kada nors išsibogins iš čia.
Dori elgėsi labai įžūliai. Na... Pati Leticija kai kuriose pamokose juk irgi taip darė. Bet vis tiek dabar sėdėjo, stebėjo merginą ir galvojo kokia kartais pati atrodo iš šono.
Dėl to palyginimo su katinu vos nešyptelėjo. Bet susilaikė. Ką žinai, gal Juzefas įsižeistų. O Dori pranešus apie vestuves ėmė ir pasakė.
- Tai sėkmės tam tipui, kuris ves tokią beprotę kaip tu. - Ir iškart pasigailėjo, kad taip pasakė. Norėjosi prasmegti į sofą. Dabar tai tikrai ir Juzefas jos nepaglostys. O ir Dori pasius. O ką ne teisybę pasakiau? Ji prisiminė kaip Dori puolė juos tada, kai Leticija buvo maža. Arba kai plėšė jos knygą. Bet gi pati irgi darė nesąmones. Pavyzdžiui, apipylė Aurį vikšrais ir dar visokių nesąmonių pridarė.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 556
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #179 Prieš 6 dienas »
Dori be jokio gėdos jausmo darė nesąmones. Laimei, paskui bent sugebėjo atsiprašyti. Jam visai nepatiko, jog mergina landžiojo po Juzefo spinteles taip, tarsi čia būtų jos namai. Tačiau ar ne jis pats ją taip užsileido?
O po to juodaplaukė pasiskelbė, jog kitą vasarą tekės. Dabar jau plikis išsišiepė.
- Tikrai? Sveikinu! - nuoširdžiai sušuko. - Leticija, patikėk, jie nemažai kartu praėjo. Jie jau ilgai kartu. Kiek laiko, apie dešimt metų? - susimąstė. - Ot kaip lekia tas laikas, - nusijuokė. - Ir žiedas įdomus, - jis paėmė Dori ir ranką ir apžiūrėjo papuošalą. - Gal Alanas jį pats gamino? Na, tikrai išskirtinis. Pažiūrėk, Leticija, jis medinis. Ar tu Leticijai pasakojai apie save ir Alaną? - paklausė.
Paskui vyrukas atsistojo ir nutipeno iki spintelės, kurioje buvo alkoholis. Visus butelius kažkur tai pradangino.
- Tai kokios bus vestuvės? - pasidomėjo.