0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Pasigirdo garsus trenksmas. Ko gero, jį girdėjo visi, kurie buvo klasėje. Tai, žinoma, buvo Elliw, kuri rėžėsi į duris. Pasisekė bent tiek, kad pataikė ne teleskopu, tad prietaisas išliko sveikas (?). Velsietė neįsivaizdavo, ką čia daro, tad kurį laiką trynėsi susitrenktą galvą ir bandė prisiminti, ką reikėtų daryti dabar. Žvilgtelėjo į teleskopą, tačiau jis atsakymo nepateikė. Elliw jautėsi nusivylusi - atrodė, kad prietaisas darosi vis nemandagesnis ir nemandagesnis. Dėl šito, žinoma, kaltos buvo tik tos keturios bjaurios mergiūkštės, Vadinasi, reikia gerai jas pamokyti! O tam, žinoma, labiausiai tiko stiprus smūgis teleskopu į galvą. Ar keturios bjaurybės buvo už durų (o iš kur čia atsirado durys?), Elliw nežinojo, bet nutarė patikrinti. Ilgą laiką nerado rankenos ir galiausiai netyčia ją nulaužė. Laimei, tai bedarydama kiek pravėrė duris. Tiesa, neprisiminė, kodėl bando tai padaryti, tačiau įžengė vidun.
- Tai tu kalta! - nežinodama, dėl ko, bet žinodama, ką, kaltina garsiai suriko Elliw. Apsižvalgė tikėdamasi pamatyti kažkurią iš bjauriųjų mergiūkščių ir vieną pamatė. Tai buvo ne ne ne neLiucija! Ta bjaurybė, nuolat gadinanti jai gyvenimą! Kodėl ji negali kur nors dingti ir negriauti pasaulio?! Būtent ji kalta, kad Elliw retkarčiais už ko nors užkliūna ir nusiverčia!
Sulig ta mintimi taip ir atsitiko. Velsietei po kojomis kažkas pasipainiojo (o gal ir ne, vis dėlto tai Elliw, kuri gali nugriūti ir tiesiog sėdėdama ant kėdės) ir ji neišlaikė pusiausvyros. Ir ne tik pusiausvyros - neišlaikė ir teleskopo, ir jis išsprūdęs iš rankos nuskrido tiesiai profesoriui į galvą. Tuo metu teleskopo savininkė jau sėkmingai (!) griuvo ant grindų. Vos tik užbaigė šį sudėtingą veiksmą, garsiai suriko:
- Tai tu kalta!
Klastuolė buvo baisiai pikta ir nepatenkinta. Ir kur, po galais, jos teleskopas?!
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Pamoka jau ėjo į pabaigą ir grifė nekantriai laukė Melody atsakymo. Kai pagaliau Henrieta su antrakurse stovėjo viena prieš kitą su lazdelėmis rankose, Poter apėmė jaudulys, juntamas prieš dvikovą. Tačiau šįkart nebus galima gintis ir tai kiek trikdė. Kam galėtų kilti mintis tiesiog žiūrėti į atskriejantį užkeikimą ir nė nepabandyti apsiginti. Deja, bet būtent tokia ir buvo užduotis, tad trečiakursė sukaupė visas jėgas, kad tik nepaleistų ginybinių kerų.
  Henrieta žvelgė kaip draugė pradžiai nukreipė lazdelę į laidininką ir atrodo nesigaudė ką reikia daryti, tačiau neužilgo į Poter jau skriejo užkeikimas. Trylikametė užsimerkė. Ne, ji nebijojo jos link lekiančių kerų. Ne. Tiesiog, ji suprato, kad matydama tą lėkimą nesusilaikys ir paleis skydinius kerus.
  Henrieta buvo užsimerkusi kokias porą minučių, tačiau nieko nenutiko. Nebeišlaikiusi trečiakursė atsimerkė ir pažvelgė į savo laidininką. O tiksliau, į tai, kas iš jo liko. Vietoj jos nulipdyto laidininko, Poter rankoje buvo likusi tik dalis kūno.
  Padėjusi tai kas liko iš pamokos darbo ant suolo Henrieta pažvelgė į Melody. Trečiakursė nenorėjo leisti kerų į draugę, tačiau taip pat nesinorėjo ir praleisti vėjais likusią pamokos dalį. Tad užsimerkusi grifė giliai įkvėpė ir pasiruošė pulti draugę.
- Expelliarmus! - Poter paleido kerus, kurie tikrai nebuvo pavojingi draugei, nors vis vien nebuvo malonu matyti Melody link lekiantį užkeikimą. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Klastuolė atidžiai stebėjo Deoiridh, kuri, deja, pakankamai lengvai išsiraizgė iš ją pančiojusių virvių. Panašu, jog Mimblewimble kerai nesuveikė. Negana to, ši įžūli mergiotė, pakilo nuo savo suolo ir grėsmingai artinosi prie Levandos. Penkiolikmetės nugara įsitempė it styga, o pirštai mėšlungiškai sugniaužė lazdelę. Žinoma, ji galėjo pulti vėl, tačiau, jos raudonoj puodynėj kaip tyčia nešmėžavo joks, daug pašalinių dėmesio nepritraukiantis burtažodis. Mat ji, atvirkščiai nei rupūžė, nenorėjo užsitraukti profesoriaus nemalonės pirmąją apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką pasinaudodama kokiu sprogdinimo burtu. Tad ši tik laukė ir akylai stebėjo priešininkę.
Ta pasiutėlė griebė už molio gabalo, vis dar įstrigusio jos plaukuose ir, nespėjus Levandai susivokti, kas vyksta, išrovė jį kartu su klastuolės plaukų kuokštu. Ačiū Merlinui, mergina susilaikė nuo aikčiojimo iš skausmo. Tiesą pasakius, tas skausmas nebuvo toks jau ir didelis, tačiau jai prieš akis stovintis plikos Levandos atvaizdas tikrai baugino. Ji norėjo viską mesti ir dumti į mergaičių tualetą, kiek galima greičiau. Po viso šito reikės geros verkimo terapijos, daug miego ir kakavos. Nors penktakursės plaukai ir buvo suvelti į vieną milžinišką kaltūną, tačiau tai nereiškė, kad ji jų nemylėjo.
Šiaip ne taip susitvardžiusi, ji paėmė plaukais aplipusio molio gabalą ir demonstratyviai išmetė į kampe stovinčią šiukšliadėžę, vildamasi, jog grifė viską stebi. Grįžusi atgal, klestelėjo ant nepatogios medinės kėdės ir įsispoksojo į sieną plaukdama pamokos pabaigos.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
  Velos plauko lazdelė, padirbta iš bugienio vis dar buvo nukreipta į Henrietą, nors kerai buvo paleisti jau senų seniausiai. Melodė su už trolį didesniu jauduliu akyse žvelgė draugės pusėn. Kitos rankos pirštai buvo sukryžiuoti, o mintyse antrakursė tikėjosi, kad priešais stovinčios grifės laidininkas suveiks. Tamsiaplaukei buvo skaudu žiūrėti kaip kerai nenumaldomai skrieja draugės link, o ši užsimerkusi rodos nė neketina gintis...
  Ilgai laukti nereikėjo, mat vos užkeikimui pasiekus bendrakoledžę laidininkas subyrėjo į pavienes dalis ir antrakursės viduje akimirksniu palengvėjo. Tačiau tikrai neilgam. Vos spėjus atsikvėpti Henrietos užkeikimas jau skriejo grifiukės link. Ir kokia laimė, kad viskas įvyko taip staigiai ir netikėtai, mat kitu atveju Melodė jau seniausiai būtų pasinaudojusi lazdelės sugebėjimais. Grifė dar spėjo nugirsti "Expelliarmus", o tuomet prieš akis tik blykstelėjo skaisčiai raudonas kerų blyksnis...
  Melodė sustingusi ir nė nejudėdama giliai kvėpavo. Pirmiausia pajuto kaip kūnu perbėga šiurpuliai, o tuomet... O tuomet- nieko. Lazdelė vis dar buvo tamsiaplaukės gniaužtuose. Nesusilaikiusi grifė nusišypsojo pačia plačiausia šypsena. Nė neįsivaizdavo, kad viskas pavyks iš pirmo karto, tačiau regis pavyko. Atgavusi kvapą žvilgtelėjo į savąjį benosį laidininką. Visos kūno dalys išsibarstė į visas puses ir ant stalo teliko molinuko galva. Nereginčios akys spoksojo kažkur į tolį, o nosies kaip nebuvo, taip nebuvo.
- Jau galvojau, kad kerų manasis benosis molinukas tikrai neatlaikys,- šyptelėjo Henrietai. Tai buvo tikra tiesa, mat Henrietai paleidus užkeikimą, Melodė buvo beveik tikra, kad lazdelė tuoj tuoj išsprūs iš gniaužtų, nes jos laidininkas iš ties neatrodė labai patikimas. - Gal laidininko idėja ir nebloga, bet nemanau, kad kadanors dar teks man susidurti su laidininko gamyba. O jei ir teks, tai sekantį kart būtinai pasistengsiu įtaisyti jam normalią nosį...
  Ir nors laidininkas mergaitei pasirodė esantis ne itin patikimas įrankis kerams atremti, vis tik niekam nematant priegriebė molinę galvutę (tai kas liko iš laidininko) ir įsigrūdo kišenėn. Prisiminimui... Gal kada ir pravers...
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ne. Viskas. Jau reikia eiti ir surasti tą mergaitę. Tvirtai nusprendė Auris. Suieškoti žmogų tokioje didelėje pilyje nebuvo pats lengviausias dalykas, bet jis tikrai pasišovė tai padaryti. Jau norėjo sakyti mokiniams, kad pamoka baigta, bet tada... Trinkt...
Kažkas rėžėsi į duris, tada dar kaži kokie migloti garsai ir jos atsilapojo.
Viskas įvyko žaibiškai. Auris sekundės dalelę atsipalaidavo, nes klasėn lyg paklaikusi įlėkė Elliw. Vadinasi, nebereikės jos ieškoti. O tada.
Vaikino akiratyje šmėstelėjo teleskopas ir Auris pajuto skausmą. Teleskopas pataikė tiesiai jam į galvą. Elliw kažką sušuko. Ji tysojo ant žemės. Pamišėlė. Pagalvojo tas. Teleskopas sužvangėjęs nudribo ant grindų. O Senklerį apsėmė pykčio banga. Dabar net skausmo nejuto.
Nejučiomis viena ranka suspaudė lazdelę. Jis Stovėjo virš mergaitės, tysančios ant grindų. Aukštas ir grėsmingas. Ji jam nusibodo ir Auris ją tikrai pamokys. Mergiūkštė pasigailės kad...
Tą sekundę, kai jau norėjo paleisti kerus ir susigadinti savo vos prasidėjusią karjerą mokykloje, ir taip pat užsitraukti savo sąžinės priekaištus, pabudo Kipšė Padauža. Katė liuoktelėjo nuo palangės ir šoko ant Aurio stalo. Stryktelėjo per smarkiai ir dubuo su moliu antrą kartą nukrito ant žemės. Tik šįsyk nesudužo. Tai išblaškė visus Aurio ketinimus. Ką velniai parautų aš čia darau? Skubiai sviedė lazdelę ant stalo. Vargšė mergaitė, matyt gerokai prisitrenkė. Dargi pajuto tvinksinčią galvą. Ir staiga visas pyktis dingo lyg nebuvęs. Jo vietą pakeitė visai kas kita. Mat Senkleris įsivaizdavo kaip kas nors jo klausia apie pirmą darbo dieną. O jis atsako. O, dienelė pralėkė puikiai. Žinote, gavau teleskopu per makaulę. Tai jam pasirodė be galo absurdiška ir Auris vos nepradėjo visu balsu kvatotis. Bet to nedarė, nes jau ir taip veikiausiai pasirodė kaip pamišėlis.
Vaikinas pakėlė nelemtą teleskopą ir pastatė jį ant savo stalo. Tada padavė ranką Elliw ir padėjo jai atsikelti nuo grindų.
- Na ką gi, pamoka baigta. Padirbėjote iš ties puikiai. O tu, panele Goff tiek daug dirbai, kad net areštą užsidirbai. Prašau ateiti pas mane rytoj vakare. O tavo ginklą aš konfiskuoju. Iki rytojaus vakaro. Manau tikrai norėsi jį pasiimti. Panelės Devyndarbe ir Galbraith, matau judvi turite daugybę svarbių reikalų. Jeigu visa tai kartosis, aš galėsiu jus užimti, tikrai. Jei per kitą pamoką užsiėminėsite savais reikalais, kitam kartui paprašysiu parašyti ir man atnešti prakeikimų ir užkeikimų vystymosi analizę. Nuo pat senųjų civilizacijų. Manau tada, tikrai neturėsite kada kivirčytis. Na o šiaip, visiems puikiai pasisekė. Ir jai kieno nors laidininkas liko su jūsų plaukais, jie nenukrito, tai žinokite, kad bent jau kuriam laikui turite apsaugą nuo bet kokio netikėto užpuolimo.
Mokiniai ėmė skirstytis. Auris taip pat paliko klasę. Prieš tai dar užkėlė teleskopą aukštai ant lentynos.