0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #90 Prieš 7 mėnesius »
Profesorius Senkleris ir toliau negalėjo normaliai pasakyti, kodėl kišasi į ne savo gyvenimą. Tam priežasties turbūt nė nebuvo, ir tai buvo labai įtartina. Taip, praėjusiais metais tame bute nebuvo blogai, tačiau ko jis siekia dabar? Tegul tik negalvoja kviesti į savo namus. Eion tokių patirčių turėjo jau per akis.
- Gerai, tebūnie, - tarsi nusileido klastuolis. Daugiau nebekamantinėjo. Vylėsi, kad taip padės profesoriui suvokti, kad daugiau nebėra apie ką kalbėti. Bet jis, regis, šiandien kažkur pametė smegenis. Ir toliau atkakliai šnekėjo. Tiesa, lyg ir sutiko nebekalbėti apie direktorę ir kitas sudėtingas temas. Atrodė, kad pokalbis baigtas, ir galima eiti sau. Bet, deja, dabar jau Eion reikėtų paieškoti savo smegenų. Kodėl jis prasižiojo? Ir, maža to, pavadino profesorių vardu! Tai buvo siaubinga.
- Mums negalima kreiptis į suaugusį žmogų vardu, - neslėpdamas nerimo ištarė. Beveik laukė, kad profesorius kaukštelėtų jam per veidą čia ir dabar. Norėjo pasakyti, kad ginsis, tačiau išgirdęs leidimą klausti patylėjo. Geriau ištars rūpimus žodžius, o jeigu profesorius Senkleris lįs muštis, paleis į darbą kumščius.
- Ar... - pradėjo, tačiau užbaigti klausimą labai bijojo. Ir pats nežinojo, kodėl atsakymas buvo toks svarbus, bet atrodė, kad jį sužinoti yra gyvybės ir mirties klausimas. - Kai aš aną vasarą dingau. Jeigu būčiau grįžęs, ar būtumėte mane priėmęs atgal į butą?
Galiausiai išbėrė žodžius kaip žirnius, tačiau darbas padarytas. Galima ir vėl susigūžti ir laukti atsakymo. Arba kumščio į galvą, žinoma.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #91 Prieš 7 mėnesius »
Ir ką man dabar daryti? Atrodė, kad jei išeis tiesiog pasiduos ir paliks viską kaip yra. Bet jeigu liks ir bandys viską keisti gal padarys ką nors tik blogiau. Kažkoks siaubas. Visa gera nuotaika, kurią turėjo eidamas į biblioteką išsisklaidė kaip nebuvusi. Žinoma, eidamas čia nei nemanė, kad viskas pasisuks būtent taip. Kad prieis prie Eion, ir staiga visiškai pakeis savo planus ir pradės šitą temą. Kas tau išvis sakė, kad tai geras sumanymas? Ir toliau sklido abejonės.
- Aš niekada neliepiau vadinti manęs profesoriumi Senkleriu. Man jokio skirtumo, Gali mane vadinti vardu. - Kažkada tik Erkai bandė įdiegti šį dalyką. Nes ji elgėsi labai nemandagiai tiek su juo, tiek su kitais. Deja projektas nelabai pavyko. Nors kita vertus metęs tuos formalumus pasiekė daugiau.
- Eion, kai tu dingai didžiausias troškimas kurį turėjau buvo tave surasti ir įsitikinti, kad tau viskas gerai. Jei būtum grįžęs aišku būčiau priėmęs tave atgal. Tik to ir tenorėjau, kai dingai.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #92 Prieš 6 mėnesius »
Ne, jis profesorių Senklerį ir vadins profesoriumi Senkleriu. Tai buvo įkalta pernelyg brutaliu būdu. Kitaip negalima, nes nukentės. Ir visai nesvarbu, jeigu šis žmogus kitoks. Baimė įsišaknijo ir nė neketino trauktis.
- Aš negaliu, profesoriau Senkleri, - pratarė.
Kai klausimas buvo užduotas, turėjo pasidaryti lengviau. Baimė ištarti tuos žodžius kiek atslūgo, nes jie jau buvo ištarti. Bet nuo to nelabai tepasidarė geriau, nes sukilo naujas nerimas - ką į tai atsakys profesorius. Ir ar jis sakys tiesą?
Išgirsti žodžiai prislėgė, ir Eion nejučia užvertė knygą. Čia kažką reikėjo pasakyti, tik jis neįsivaizdavo, ką. Dėl to ilgą laiką sėdėjo ir tylėjo. Vylėsi, kad profesorius dar šiek tiek čia pasėdės. Bent jau tol, kol sugalvos, ką pasakyti. Nuleido akis ir nė nebuvo tikras, ar profesorius Senkleris tyliai nepasišalino.
- Aš nepagalvojau, - galiausiai ištarė, tačiau pažvelgti į mokytoją bijojo. O galbūt bijojo suprasti likęs vienas. - Atsiprašau. Ir aš... Nežinau, ką veiksiu šią vasarą.
Nežinojo, kodėl tai prisipažino. Turbūt kažkur giliai viduje norėjo, kad profesorius Senkleris dar kartą ištiestų pagalbos ranką. Negalvojo, kad taip gali nutikti, tačiau norėjosi. Tik to niekada nepasakys garsiai.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #93 Prieš 6 mėnesius »
- Gerai. Kreipkis kaip tau patogiau. - Kreipinys šiuo metu jam visai nerūpėjo. Auris tiesiog neįsivaizdavo kaip elgtis. Niršo ant savęs, kad išvis ėmėsi tos temos. Gal geriau buvo berniuką palikti. O ne pradėti viską iš naujo.
Kai atsakė į regis Eion tokį svarbų klausimą ilgai tvyrojo tyla. Eion atrodė taip, kad norėjosi jį padrąsinti. Pasakyti, kad jo nepaliks vieno. Auris sėdėjo ten pat. Nenutraukė tos tylos. Nors norėjosi ką nors pridurti. Bet kol kas nesakė nieko. Atrodė, kad jei pasakys dabar ką nors bus negerai.
Eion prabilo. Nežiūrėjo į jį. Auris klausėsi. O jam baigus kalbėti pasakė.
- Viskas gerai Eion, žinau, kad tada apie tai nepagalvojai. Prisimenu mūsų pokalbį mokslo metų pradžioje. Tada vasarą buvo viskas taip netikėta ar ne? Ir tu nežinojai kaip elgtis. Juk esu tau beveik nepažįstamas žmogus. O tu nežinai ko iš manęs tikėtis ir kaip elgtis. - Na, bet kuris kitas vaikas ir nepažįstamam būtų pasakęs, kad išeina. Bet čia buvo kitas atvejis. Auris galėjo suprasti jį. Senkleris seniai žinojo, kad Eion niekas niekada nesirūpino kaip pridera. Taigi tai, jog išėjo jam nieko nepasakęs nebuvo keista. Eion turbūt nesupranta, kad gali kažkam rūpėti. Jei niekas juo nesirūpino, nemylėjo. Tai kaip jis tai galėtų suprasti. Tokiems dalykams pakeisti reikėjo laiko. Bet ar jis tinkamas žmogus šitai padaryti? Jis pats dažnai apniktas savo praeities šešėlių. O jei tik pakenks Eion. Bet kita vertus berniukas nebyliai prašė pagalbos. Ir galbūt dabar yra vienintelė galimybė kažką pakeisti.
- Eion, tu ir toliau gali ramiai gyventi pas mane. Būčiau priėmęs tave tada jeigu būtum sugrįžęs. Norėčiau padėti tau ir dabar. Prašau, leisk man tau pagelbėti. - O jei tai klaida? Bet galbūt kito karto daugiau nebus. Auris galėjo nueiti pas direktorę ir jie perduotų Eion į kitus vaikų namus. O jei po to berniukas niekada daugiau niekuo nepasitikėtų. Auris jautė didelę įtampą. Turbūt taip niekada dar nesijautė dirbdamas šioje mokykloje.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #94 Prieš 6 mėnesius »
Profesorius Senkleris daug šnekėjo. Tai iš dalies vargino, tačiau buvo ne taip ir blogai - tuo metu nereikėjo šnekėti Eion. O dabar to daryti visiškai nesinorėjo.
- Gerai, profesoriau Senkleri, - sumurmėjo taip parodydamas, kad kol kas kitaip į jį nesikreips.
- Aha, - tepritarė kitiems žodžiams, nors beveik nesuprato, ką profesorius Senkleris šneka. Buvo pernelyg keista ir nejauku. Nežinojo, kaip šią situaciją spręsti.
Netrukus nuskambėjęs pasiūlymas sutrikdė. Viena vertus, jis apsaugotų nuo vizito pas direktorę, kurį pažadėjo Gruodei. Bet ir vėl gyventi kito žmogaus bute? Akivaizdu, kad taip tik dar labiau įsiskolintų. Niekada negali žinoti, kada profesorius Senkleris pareikalaus tą skolą grąžinti.
- Profesoriau Senkleri, noriu jūsų kai ko paprašyti, - galiausiai į galvą atėjus minčiai ištarė Eion. - Noriu paspausti jums ranką. Taip, žinau, kad pats pareikalavau manęs neliesti, bet tebūnie tai išimtis.
Žinojo: jeigu nebus labai šlykštu ir nemalonu, surizikuos ir sutiks su pasiūlymu. Jeigu vos prisilietus pasidarys bloga, teks sprukti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #95 Prieš 6 mėnesius »
Atrodė, kad dega ugny taip nervinosi. Išoriškai atrodė ramus. Bet šiaip. Teko tiesiog kovoti su savimi, kad čia pasiliktų ir nenutrauktų visko. Buvo siaubinga. Abu sprendimai išeiti ir likti galėjo Eion pakenkti. Bet kuris mažiau?
- Ranką? Na gerai. - Atrodė kiek nustebęs. Nes neįsivaizdavo kam to reikia. Tai atrodė panašu į kažkokią nebylią sutartį. Na, bet jis ištiesė ir padavė Eion ranką. Spustelėjo jam delną, vos, dvejojančiai. Aurio oda buvo šilta, šiurkštoka. Ant krumplių buvo justi kažkokie neaiškios kilmės įbrėžimai, seni randeliai. Kurių kilmės Pats Senkleris nežinojo. Gal kada susižalojo dvikovose, gal savo kelionėse. O gal krapštydamasis su motociklu. Padavęs vaikinukui ranką pažvelgė į akis. Keista tai buvo akimirka. Atrodo dirbo čia jau ne pirmus metus. O patirdavo vis ką nors naujo. Darbas Hogvartse jam atskleidė iki tol nenorėtą matyti jausmų žemėlapį.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #96 Prieš 6 mėnesius »
Regis, prašymas profesorių nustebino. Eion spėjo pagalvoti, kad jis bus atmestas, o tai įrodys, kad tuo žmogumi pasitikėti negalima. Galbūt būtų nusivylęs, tačiau profesorius Senkleris spėjo sutikti ir taip savo ruožtu nustebinti. Paėmęs jo ranką klastuolis pasijuto keistai. Tikrai nebuvo malonu ir norėjosi greičiau sprukti. Bet nebuvo taip šlykštu, kaip kad jis galvojo, kad bus. Vadinasi, viskas gal ne taip jau ir blogai.
- Ačiū, - tarstelėjo galiausiai atitraukęs delną. Šiaip ne taip susivaldė nenusivalęs jo į kelnes, bet nutarė, kad tai būtų buvę pernelyg nemandagu. Bėda ta, kad paimti ir sutikti su tuo pasiūlymu staiga pritrūko ryžto. Vėl norėjosi ieškoti pasiteisinimų, kodėl neturėtų gyventi su profesoriumi.
- O jūs tikrai tai siūlote? Ar man sutikus užtrenktumėte duris? - paklausė, nors neabejojo, kad profesorius Senkleris neprisipažintų. Kita vertus, nė negalvojo, kad jis taip pasielgtų. Rudenį atrodė, kad jam tikrai rūpėjo. Vis dėlto anksčiau atrodė, kad rūpėjo ir profesorei Keit.
- Aš bijau, bet... Neturiu pasirinkimo, - labai tyliai pridūrė klastuolis.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #97 Prieš 6 mėnesius »
Keistoji akimirka nutrūko ir Auris patraukė ranką. Įdomu kas tai buvo? Pagalvojo. Į berniuko padėka atsakė tiesiog šypsena.
- Susitarkim vieną dalyką dabar pat. Aš nedalinsiu tau pažadų, kurių nesiruošiu tesėti. Jei tu sutiksi apsistoti pas mane, tai atėjus atostogoms kartu vyksime namo ir viskas. - Rimtai pasakė. O Eion kalbant toliau pagalvojo ar sakyti tai, ką norėjosi. Nusprendė, kad atvirumas gal visgi geras dalykas. Todėl Klastuoliui nutilus pasakė.
- Suprantu, kad bijai. Aš irgi bijau. Bijau, kad nutiks taip, kaip praeitą vasarą ir aš negalėsiu tavęs rasti. Bijau, kad jei gyvensime kartu tau nepatiks, o aš noriu, kad tavo atostogos praeitų gerai. Bijau, kad gal nerasime bendros kalbos. Bet visa tai normalu. Mudu vienas kito dar gerai nepažįstame ir jaudintis yra normalu. Pradžioje visada būna baisu, bet bėgant laikui viskas gali pasikeisti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #98 Prieš 6 mėnesius »
Kodėl profesorius Senkleris ir toliau įtikinėja? Argi jam išties svarbu pasirūpinti beglobiu ir bjauriai besielgiančiu paaugliu? Tai buvo kažkokia nesąmonė, kuria patikėti pernelyg sunku.
- Gerai, - tepratarė klastuolis ir vėl žvilgtelėjo į knygą. Vis dėlto dabar apgaudinėti profesorių, kad labai jau mokysis, nebuvo nei prasmės, nei noro. Tuo labiau, kad netrukus jis vėl pradėjo šnekėti ir dar labiau sutrikdė. Eion kaltai nuleido akis.
- Tada ir aš pažadu, - ištarė spoksodamas į grindis. - Pažadu, kad jeigu išeisiu ar nenorėsiu pasilikti, jums tai pasakysiu. Nedingsiu nieko nepranešęs. Bet sutinku su jūsų pasiūlymu.
Viduje tiesiog bujojo baimė, bet jaunasis airis to neprisipažino. Tiksliau, jau užsiminė bijantis, bet toli gražu neparodė viso to masto.
- Aš turėsiu tai pasakyti Gruodei, - staiga ištarė jis ir pridūrė: - Bet nenoriu, kad visa mokykla apie tai žinotų. Tai būtų... Labai blogai.
Labiausiai Eion nenorėjo, kad sužinotų profesorius Levinsas, bet apie tai nieko nepasakė. Buvo pernelyg baisu - ką gali žinoti, apie ką profesoriai kalba, kai mokiniai negali girdėti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #99 Prieš 6 mėnesius »
- Gerai ir Ačiū. - Pasakė gavęs pažadą, kurio tikėjosi, kad vaikinukas ketina laikytis. Auris nejautė palengvėjimo, kad jiedu susitarė dėl Eion vasaros. Nei nežinojo kaip tą jausmą reiktų apibudinti. Džiaugėsi, kad berniukas neklajos gatvėmis ir kad bus saugus. Bet kartu ir bijojo, kad suklydo ir teisingas pasirinkimas išties buvo kitoks. Galbūt turėjo visgi palikti tai spręsti labiau patyrusiam žmogui. Bet dabar jau kelio atgal nebuvo. Atmesti taip sunkiai išsikovoto sutikimo nenorėjo nei už ką.
- Gruodei? Na gerai. Jei nori, tai pasakyk jai. O mokykloje tai aš nesiruošiu pliurpti apie mūsų susitarimą. - Ketino tik viską sutvarkyti dokumentiškai. Kreiptis į vaikų namus ir gauti leidimą pasiimti Eion vasarai.
- Turiu tau dar šį tą pasakyti. Mano namuose jau porą metų gyvena dar viena mokinė. Jūsų situacija panaši. Ji irgi yra našlaitė. O gal reiktų sakyti buvo našlaitė... Supažindinsiu jus. Na, gal judu ir taip jau pažįstami. Jos vardas Erka. - Juk turėjo jam pasakyti. Negalėjo drėbti tada, kai jau vyks namo.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #100 Prieš 6 mėnesius »
Profesoriaus padėka nustebino. Atrodė, kad čia visai nėra už ką dėkoti, tad Eion nieko nesakė. Nenorėjo parodyti nuostabos. Geriau tylėti ir nieko nesakyti.
- Taip, - apie Gruodę reikėjo atskleisti šiek tiek daugiau. Bet tik šiek tiek. - Aš pažadėjau, kad pasakysiu, jeigu... Na, jeigu nereikės likti gatvėje.
Ką gi, gal viskas ne taip ir blogai. Eion jau norėjo atsistoti ir išeiti iš bibliotekos. Vis tiek nieko nebeišmoks. Deja, jį sulaikė dar vieni profesoriaus Senklerio žodžiai, o netrukus užgulė siaubingas nusivylimas. Ne iš karto suprato, kodėl taip pasijuto, bet tada į galvą atėjo supratimas. Jis norėjo būti ypatingas. Norėjo būti svarbus. O tai, kad namuose bus ir kita mokinė, situaciją labai stipriai keičia. Ir nesvarbu netgi tai, kad jis su Erka kažkada seniai susipjovė.
- Pažįstu, - nykiai atsakė stengdamasis nuslėpti nusivylimą. Jam reikėjo tėčio ir mamos, o ne vyresnės sesers. Žinoma, profesorius Senkleris netaptų jo tėvu, tačiau būtų galima apsimesti. Erka tam trukdys.
Netrukus nusivylimą pakeitė baimė. Dabar paaiškėjo, kad profesorius nėra jau toks atviras, koks apsimeta esąs. Galėjo apie Erką pasakyti prieš gaudamas sutikimą. Turbūt įtarė, kad tokia žinia priverstų atsisakyti. Vadinasi, jam iš tiesų kažko reikia. Bet didžiausios kainos Eion nemokės. Nė už ką. Kad ir ką profesorius Senkleris bandys daryti, jis ginsis.
- Man reikia mokytis, - dar pridūrė. Jeigu jam pasiseks, profesorius susipras, kad laikas iš čia išeiti. Ir nesupras, kokia bloga buvo ką tik pasakyta smulkmenėlė.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #101 Prieš 6 mėnesius »
- Gerai. Tai judu tada ir pasikalbėkit. - Eion bendrauja su Gruode? Nei nežinojo kodėl, bet tuo stebėjosi. Žinoma tik mintyse. Kaip jie susidraugavo? Juk turbūt taip ir yra. Baikštoka Gruodė ir Eion atrodė keistas derinys. Jis prisiminė kaip turėjo keisti mergaitės prisiminimus. Siaubinga tada buvo diena.
- Eion, viskas bus gerai. - Pasakė pajutęs nelabai optimistišką balso toną. Bijojo, kad dabar jau jų susitarimas bus atšauktas. Bet tiesiog taip jau išėjo, kad apie Erką nepapasakojo iš karto. Tiesiog per daug galvojo apie tai kaip prikalbinti Eion sutikti. Dar galvojo apie tai ar turi šitai daryti ir visi kiti dalykai nuėjo į antrą planą.
- Taip jau išėjo. Atsiprašau, kad tik paskutinę akimirką tau papasakojau apie tai... Tiesiog Nesugalvojau kur tai įterpti. Bet viskas bus gerai. - Bandė pasiaiškinti jis.
- Gerai. Mokykis. Ir nesijaudink gerai? Ateis atostogos, nuvyksime namo ir smagiai jas praleisime. - Ir kur jis įlindo. Jaudulys ir atsakomybė kurią staiga užsikrovė slėgė Aurį.
- Iki Eion. - Atsisveikino su juo ir atsikėlė nuo kėdės. Tada išėjo iš bibliotekos ir iš mokyklos. Ketino pabėgioti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #102 Prieš 6 mėnesius »
Tai, kad profesoriui Senkleriui pernelyg rūpėjo jo ir Gruodės bendravimas, gerokai gąsdino. Aišku, jis tikriausiai nustebo, kad tokia gera Gruodė kalba su tokiu pabaisa kaip Eion. Vis dėlto tai buvo tiesa, tik tai visiškai ne profesoriaus reikalas.
Netrukus profesorius pradėjo raminti. Bet kaip viskas gali būti gerai, kai jis ką tik sutiko įsivelti į kažkokią nesąmonę? Tiesą sakant, šiek tiek palaikė tik tai, kad Gruodei turbūt patiks jo surastas sprendimas. Ir nereikės eiti pas direktorę. Jeigu ne tai... Nežinia kaip čia viskas būtų pasisukę.
- Gerai, nesvarbu, - abejingai ištarė klastuolis. Buvo su viskuo susitaikęs, tad nebuvo prasmės nervintis. Daugiau nieko nesakė, tik palinko prie knygos. Apsimetė, kad kažką skaito, o atsisveikinimą sugebėjo ištarti:
- Iki pasimatymo.
Dar kiek luktelėjo, ar profesorius tikrai negrįš. Žinojo nebegalėsiantis čia mokytis, be to, ir biblioteka tuoj turėjo užsidaryti. Taigi vos tik įsitikino, kad čia yra vienas, užvertė vadovėlį, viską susidėjo į kuprinę ir patraukė savo keliu. Ši diena sukėlė pernelyg daug minčių.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.