0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Ariella Annė Brown

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Varno Nago vadovėッ
  Ariella atsipalaidavusi stebėjo palengva ant žolės nusileidžiančias snaiges ir karts nuo karto šypteldavo. Žiema jau buvo įsismarkavusi, mokiniai jau buvo pasimėgavę Kalėdų atostogomis ir grįžę į mokyklą. Viskas buvo senose vėžėse ir su tokia sinchroniška nata artėjo ir dar viena žiobarotyros pamoka. Šios pamokos tema azijietei labai patiko, praktiką sugalvojo pati, mat nemanė, kad skaityti vadovėlius, kai už lango buvo pusnys sniego, vaikai galėjo statyti besmegenius ar mėtytis gniūžtėmis, buvo naudinga. Moteris nujautė, kad mokiniai atžingsniuojantys į šią pamoką ir buvo nusiteikę kažkam įdomesniam, tad kodėl gi trisdešimtmetei nepagelbėti šiai grifų, klastuolių, švilpių bei varniukų svajonei išsipildyti?
  Brown nusprendė, kad mokinukų lauks klasėje, o tik tada praneš, kad keliauja laukan. Vis dėl to, buvo pasiryžusi išdėstyti visą teoriją, o profesorės monologo geriausia buvo klausytis klasėje, čia visad buvo ramiau.
  Neilgai trukus vilkolakė pastebėjo, kad vaikai jau susirinkę klasėjo, o tuomet jos ausis pasiekė varpas, kuris pranešė tai, jog žiobarotyros pamoka jau prasidėjo. Ši šyptelėjo vaikams ir su jais pasisveikino, vildamasi, kad per daug laiko tiek nuobodesniais dalykais užgaišti neteks.
  - Jokia paslaptis, kad šios pamokos tema yra čiuožinėjimas ant ledo, - gūžtelėjo pečiais. -  Pirma jus noriu supažindinti su teorija, kurią jums būtų puiku žinoti egzaminams. Esu garantuota, kad klausimas iš šios temos tikrai bus, tad jei nesate užtikrinti, kad viską prisiminsite, laisvai galite išsitraukti pergamentus ir užsirašyti svarbiausią informaciją. Tai, žinoma, nėra būtina, - atsiduso. - Žiobarai mano, kad čiuožinėjimas ant ledo buvo sugalvotas suomių žiobarų, prieš maždaug tris tūkstančius metų ir tiesa, neklysta. Praėjus nemažai laiko, ši veikla tapo ir sportu, o ne vien tik keliavimo priemone. Įdomu yra tai, kad burtininkai supratę, jog įvairios čiuožimo varžybos (tokios kaip ledo ritulys, dailusis čiuožimas ir panašiai) yra gana pelninga veikla, sukūrė burtažodį, kurio pagalba galėjo lengviau pagaląsti pačiūžas. Šio burtažodžio pradininkė buvo vokietė, Maria Müller, kuri buvo daugelio pasaulio dailiojo čiuožimo varžybų laimėtoja. Po šio burtažodžio glaciesio sukūrimo, porą metų tai buvo bene labiausiai naudojamas burtažodis sporto srityje, tačiau 1897 metais magų valdžia nusprendė šį burtažodį uždrausti naudoti žiobariško sporto varžybų metu, - giliai įkvėpė ir iškvėpė pabaigusi savo monologą.
  - Taigi, - šyptelėjo mokytoja ir nieko nelaukusi nužvelgė vaikus ir tęsė: - šiandien praktikos darbas vyks lauke, tad viliuosi, kad turite savo žiemines mantijas. Nutuokiu, kad tokia naujiena jums ir buvo naujiena, tad dėl visa ko, visad galite pasiimti žieminę mantiją nuo mano stalo, - mostelėjo ranka į apsiaustus, kurių čia buvo daugybė.  - Šios dienos užduotis bus keliauti pačiuožinėti ant ledo, tačiau pirmiausia tam reikės panaudoti minėtąjį burtažodį. Šis nėra labai sunkus, jums turėtų pavykti iš pirmo karto, na, o jei ne, pakvieskite mane ir užbursiu jūsų pačiūžas pati, kadangi man tikrai nesinori, jog jūs čia vargtumėte kaip per kerėjimo profesorės vedamas pamokas. Norint, kad burtažodis pavyktų jums reikia lazdelę nukreipti į daiktą ir garsiai ištarti burtažodį, jeigu jums pavyko, pačiūžos porą minučių spindės taip tarsi ant jų būtų užberta daug blizgučių. Tai padarius turėtumėte užsidėti pačiūžas ir užlipti ant ledo, pradėti čiuožinėti. Tikiu, kad dauguma tai darysite pirmą kartą, tad čiuožkite kartu su tai daryti mokančiu draugu, na arba bent jau mėginkite kristi taip, kad neužsimuštumėte, - pridurė moteris. - Praėjus maždaug penkiolikai ar dvidešimt minučių jums reikės nulipti nuo ledo ir užsidėti kitas pačiūžas, kurios nebus užburtos. Pačiuožinėjus su jomis turėsite prieiti prie manęs ir pasakyti ar burtažodis ir tikro yra toks veiksmingas, kaip burtininkams atrodė seniau.
  Mokytoja nutilo ir nužvelgė klasę, sulaukus tų, kurie pasiėmė žieminę mantiją nuo jos suolo, šyptelėjo vaikams ir lazdelės pagalba pravėrusi duris, su mokiniais, iškulniavo iš klasės.
  Nepraėjus porai minučių visi atsidūrė prie užšalusio ežero, šalia jo buvo krūva pačiūžų, kurios turėjo tikti kiekvienam, Ariella mostelėjo ranka, leisdama pradėti praktiką, o pati tik sunėrė rankas ir mėgino neapakti nuo daug daug baltumos, kurį skleidė sniegas.

  [Taigi jūsų personažas turėtų išeiti iš klasės ir atsidūrus prie ežero užburti pačiūžas ir jas užsidėti, pačiuožinėjus veikėjas turėtų užsidėti kitas pačiūžas, kurios nėra užburtos kerais ir dar kartą čiuožinėti. Galiausiai personažas turėtų prieiti prie profesorės ir jai pasakyti ar burtažodis iš tikro yra toks naudingas. Tiesa, jūsų veikėjas neprivalo elgtis kaip pasakė Ariella. Jeigu jūsų personažas tikrai neatliktų visko puikiai, tai yra dar geriau, mat skaityti originalius, įdomius ir nevunderkindiškus įrašus yra daug įdomiau. Taip pat ir tikimybė, kad magui viskas pavyks tiesiog nepakartojamai, yra maža, tad nepadarykite savo veikėjų per daug galingų. Toliau, manau, viskas turėtų būti aišku, tačiau jei turite klausimų, visad klauskite ir į juos atsakysiu.
 Praktikai reiktų bent dviejų įrašų po mažiausiai 1500 simbolių, arba trijų, kurie būtų trumpesni, tačiau bent 600 simbolių, taip pat jeigu norite, kad Ariella jūsų personažui pagelbėtų/skirtų areštą ar šiaip atkreiptų dėmesį - parašykite į pm.
  Pamoką uždarysiu spalio 28 dieną]
All my troubles seemed so far away...

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • III kursas
  • *
  • 541
  • Taškai: 10
Ats: Trečioji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš mėnesį »
Sniegas, pusnys, baltuma. Dori jau visa tai gerokai užkniso. Mergaitė norėjo pavasario. Daugelis mokinių džiaugėsi žiema. Tiesą pasakius, tą vakarą, kai dvylikmetė su Alanu čiuožė rogėmis tempiami to jo šunėko, mergaitė irgi kurį laiką džiaugėsi. Na, bet kaip viskas baigėsi? Suknistai, pavartė akis. Tai buvo klaida. Tikiuosi, kad niekas nematė.
Todėl kai tamsiaplaukė išgirdo užduotį, jai teko gerokai nusivilti. Ji tikėjosi, kad šią pamoką prabus jaukiame žiobarotyros kabinete. O mintys sukosi apie šokoladinius keksiukus ir karštą kakavą. Ne, Dori tikrai nenorėjo kišti nosies į lauką.
Apskritai, po žiemos atostogų mergaitė tiesiog pyko ant žiobarotyros, kad ir kaip tai atrodė neįmanoma. Po laiko, praleisto pas nekenčiamus tėvus, ši pamoka buvo lyg supelijusi vyšnia ant prašvinkusio torto.
Be jokio ūpo Mendel nešė savo kumpelius į kiemą. Ji neturėjo su savimi šiltos mantijos, tačiau ir iš profesorės nenorėjo jos imti. Apsieis. Pasiekusi ežerą klastuolė be jokių ceremonijų griebė pirmas pasitaikiusias pačiūžas ir, nutaikiusi į jas burtų lazdelę, tarė:
- Glaciesio.
Pačiūžos, kaip ir sakė profesorė, ėmė žibėti, ir Dori jas apsiovė. Labai atsargiai mergaitė užlipo ant ledo. Apsidairė. Laikytis nebuvo už ko. Ir aš nemoku čiuožti, pagalvojo.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • II kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
Ats: Trečioji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš mėnesį »
I šią pamoką pirmakursis atėjo nusiteikęs kuo puikiausiai. Kadangi daug bendravo su žiobarais, tai kažin kokių sunkumų nesitikėjo. Ir štai, vos atėjo ir prasidėjo.
Pačiūžų Alanas labai nemėgo. Enrika, jo draugė skriedavo ant jų taip paprastai, tarytum eidama neslidžia žeme. O jis...
Atsiminė kaip šiandien, kai buvo dar visai mažas juodu su Enrikos mama išėjo pačiuožinėti. Viskas baigėsi tuo, kad Alanas paslydo ir susilaužė ranką. Nuo to laiko pačiūžų nemėgo.
Berniukas atsiduso ir išėjo iš klasės. Apsirengęs buvo tinkamai, tai ir mantijos neėmė. Nukėblinęs prie ežero pasiėmė pačiūžas, o tada nuotaika kiek pragiedrėjo, mat pamatė Dori, kuri jau stovėjo ant savųjų pačiūžų. Alanas priėjo prie Klastuolės. Apie tai, kad reikia užsidėti tas bjaurybes nė negalvojo. Vėliau. Kada nors.
- Labutis Panele iš Klastūnyno. Kaip einas? Tiksliau kaip čiuožiasi? - Pasisveikino jis. Tiesą sakant nesijautė tvirtai nes žinojo, ką tuojau reikės daryti ir šimtu procentų griūti daug kartų. Gal su užkerėtomis pačiūžomis ir ne, bet paskui...

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • III kursas
  • *
  • 541
  • Taškai: 10
Ats: Trečioji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš mėnesį »
- O, Alanai!
Ir kodėl Dori nudžiugo? Susizgribusi apsidairė. Ar niekas nemato? Aišku, kad mato! Dėl Merlino barzdos. Na ir kas, kad grifas. Bet iš gerai žinomos grynakraujų burtininkų šeimos. Ir dar tokios, kur visi, bet kažkodėl ne jis, mokėsi Klastūnyne. Galima bendrauti.
- Dar nežinau. Nečiuožiau jau... - sekundėlei mergaitė užtilo. - Aš nečiuožiau niekada, - prisipažino. - O kaip tau? Ar po to vakaro miške tavo šuo nepradėjo ieškoti laukinių gyvūnų desertui? - pajuokavo.
Dori netyčia susverdėjo ir praradusi pusiausvyrą vos nenukrito. Po velnių, profesorė galėjo išburti kokius nors turėklus ar ką.
- Na, burk, aukis tas nesąmones ir čiuožiam, - pasiūlė.
Dori įkyriai spoksojo į Alaną, mat norėjo nepražiopsoti, kaip jam seksis šie kerai. Grįžusi po nuotykio miške mergaitė daug galvojo apie tai, kad grynas kraujas daro didelę įtaką magiškiems gebėjimams, ypač tokiems, kaip kerėjimas. Kažkodėl ji buvo beveik tikra, jog Alanui kerai pavyks puikiai. Tokia mintis šiek tiek erzino, nes negi pirmakursiui pasiseks geriau nei pačiai Dori? Tačiau tuo pačiu klastuolė ir norėjo, kad jam pavyktų. Juk tada ji ir toliau galės liaupsinti gryną kraują.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • II kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
Ats: Trečioji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš mėnesį »
Kai Dori susverdėjusi vos neparkrito, Alanas jau tiesė ranką, norėdamas ją sulaikyti, bet to neprireikė.
- Baik jau, Dingas nemedžioja gyvūnų aš tau sakau. Čia vilkpalaikių darbas. - O tada išsitraukė lazdelę iš apsiausto kišenės. Jis taip nenorėjo čiuožti, taigi kerėti visiškai nesistengė.
- Glaciesio. - Pasakė visai be entuziazmo ir nieko nenutiko. Su tomis pačiūžomis susitvarkė tik iš trečio karto. Ir tai dar per greitai. Pagalvojo jis ir ėmė jas autis.
- O dabar, tai pamatysi ko nemačius. Parodysiu tokį cirką. Sumušiu visus kritimo rekordus. Pamatysi. - Vos šyptelėjęs pasakė berniukas. Stovėjo ant pačiūžų netvirtai.
- Man daug labiau patinka šluotos arba rogės. Man patinka lėkti motociklu. Na, bandom. - Ir Alanas lėtai ir neužtikrintai pasileido ledu.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • III kursas
  • *
  • 541
  • Taškai: 10
Ats: Trečioji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš mėnesį »
Dori primerkė akis. Nemedžioja gyvūnų? Netikiu. Dvylikmetė nuoširdžiai netikėjo, jog Dingas nepasidarbuotų pamatęs kokį silpnesnį gyvūną. Žinoma, gal ne prie Alano. Kažkodėl tamsiaplaukė tą šunį matė kaip kokį beširdį padarą, gal dėl to, kad šis buvo pasisavinęs klastuolės burtų lazdelę.
Kai Alanui kerai pavyko tik iš trečio karto, Dori nelabai apsidžiaugė. Ji stebėjosi, nes vis tik berniukas buvo taip gerai panaudojęs šaukiamuosius kerus tą vakarą. Gal dabar jis jaudinasi. Yra pamoka. Stebiu aš ir greičiausiai profesorė, susirado šią akimis.
- Motociklu? - susidomėjo mergaitė.
Greičiausiai žiobarišku, pagalvojo jau be entuziazmo.
Alanas pradėjo lėtai čiuožti. Jis bent jau yra čiuožęs ir žino, ko iš savęs tikėtis, pagalvojo. Dar minutėlę pastovėjusi Mendel atsiduso ir pabandė nučiuožti Alano link. Tiesą pasakius, atrodė visai smagu, tačiau buvo sunku išlaikyti pusiausvyrą. Reikėjo už kažko laikytis. Pričiuožusi prie Alano mergaitė įsikibo jam į parankę.
- Jei krisim, tai abu, - nusijuokė.
Tą akimirką antrakursė pasijautė kiek stabiliau. Jau buvo galima iš lėto čiuožti. Tačiau Dori galvojo apie tai, kad jeigu vaikai įsibėgės, klastuolei sunku įsivaizduoti, kaip jie sustos.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • III kursas
  • *
  • 176
  • Taškai: 0
  • Lytis: Moteris
  • How do you run from what's inside your head?
Ats: Trečioji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš mėnesį »
Sniegas, sniegas ir dar daugiau sniego. Viskas buvo taip balta, kad net nebeatrodė, kad kokia nors kita spalva pasaulyje egzistuoja. Tačiau Meghan dėl to per daug nesuko galvos. Taip, jos mėgstamiausias metų laikas buvo ruduo, tačiau žiema irgi neblogai. Be to, švilpiukė kaip visada buvo apsirengusi nuo galvos iki kojų juodai, tad negalėjai sakyti, kad jos pasaulyje spalvų labai trūko.
Žiobarotyros pamokos paprastai buvo įdomios, tad Meg per daug nesiskųsdama iškeliavo į kiemą. Tačiau rudaplaukė nebuvo apsirengusi žieminės mantijos, tad jau po kelių minučių buvo sustirusi. Pastebėjusi pačiūžas švilpiukė nepastebimai krūptelėjo. Ji gyvenime nebuvo stovėjusi ant ledo, nei su pačiūžomis, nei be jų. Tad užduotis Meghan pasirodė mažų mažiausiai neįgyvendinama. Tačiau prašyti pagalbos profesorės švilpiukė neprisivertė. Įprastu atveju būtų priėjusi prie Dori, nes ji apie žiobarų pasaulį išmanė labai daug, juk pati buvo žiobarų kilmės. Tačiau Dori jau buvo ant ledo, įsikibusi į kažkokį grifą. Atodūsiu palydėjusi paskutinę viltį išgyventi šią pamoką, Meg priėjo prie pačiūžų krūvos ir čiupo pirmas pasitaikiusias. Pasitraukusi kuo toliau nuo kitų mokinių, rudaplaukė išsitraukė lazdelę ir nukreipė ją į pačiūžas.
- Glaciesio. - tarė mergaitė ir jos pačiūžos nušvito.
Po kelių minučių sunkaus darbo, Meg jau stovėjo apsiavusi tą prakeiktą žiobarų išradimą ir vėžlio žingsniu nukėblino link ežero, šlitiniuodama kaip girta.
Ant ledo išstovėti ramiai buvo įmanoma. Kol nejudini nė mažiausios kūno dalies ir nekvėpuoji, stovėti galima. Tačiau vos pasijudinusi Meghan tik per plauką neprarado pusiausvyros. Išsilaikyti ant kojų jai pavyko, tačiau nepraėjus nei sekundėlei, Meg susvyravo darkart ir šį kartą žemės traukai vis tik pavyko atlikti savo darbą. Susiraukusi nuo skausmo, antrakursė ant kelių nuropojo arčiau sniego pusnies ir, šiaip ne taip, per didžiausius vargus atsistojo ant kojų. Šį kartą nusprendė nieko nelaukdama čiuožti, gal tada išsilaikyti bus lengviau. Meg pabandė atsispirti, kaip kad matė darant kitus mokinius. Ir, kad ir kaip būtų neįtikėtina, jai pavyko. Rudaplaukė ėmė čiuožti tolyn, kartais susvyruodama, tačiau išsilaikydama ant kojų. Meghan vis didino greitį, pačiūžos ant jos kojų žėrėjo vis ryškiau, rodėsi, kad ji nečiuožia ledu, o skrenda oru. Tačiau šioms linksmybėms ankščiau ar vėliau turėjo ateiti galas. O tas bjaurybė atėjo gerokai ankščiau, nei Meg būtų norėjo. Priešais ją iš niekur atsirado milžiniška sniego krūva. O švilpiukės greitis buvo nepaprastai didelis ir pasukti šonan ji nemokėjo ir net nebūtų sugebėjusi. Sniego krūva grėsmingai artėjo ir artėjo, kol galiausiai jos tiesiog...nebeliko. Nebeliko švilpiukės matymo akiratyje, nes ji užsimerkė. O užsimerkusi tėškėsi tiesiai į tą krūvą ir iš inercijos nušvilpė porą metrų tolyn ant pilvo.
Death wants you to be terrified, but the scariest thing is wanting death.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • III kursas
  • *
  • 109
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Trečioji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš mėnesį »
  Henrieta nebuvo tikra, kodėl sugalvojo atsivilkti į žiobarotyros pamoką. Ši pamoka jai nesisekė ir nebuvo per daug įdomi. Tačiau ji vis dėlto sėdėjo suole ir, atrodo, klausėsi profesorės. Tad, kadangi jau kažkokiu būdu čia atsivilko, nusprendė pabandyti sudalyvauti pamokoje.
  Teorijos nebuvo. Henrietos tai nė kiek nenuvylė. Jai netgi buvo geriau, kad nereikės atsakinėti, nes nors draugavo su žiobariško kraujo turinčiais burtininkais, pati buvo grynakraujė ir ne ką nusimanė apie žiobarų gyvenimą.
  Sužinojusi, ką reikės daryti per praktikos darbą antrakursės nuotaika dar pagerėjo. Ji tiesiog dievino čiuožti su pačiūžomis. Šiuo sportu ji susidomėjo penkerių, kai su tėvais pirmą kartą užlipo ant ledo. Šis sportas buvo jos ir tėvų mėgstamiausias užsiėmimas, o jiems mirus, padėdavo nuvyti liūdesį, ilgintis jų. Dėl to žiema ir buvo grifės mėgstamiausias metų laikas.
  Profesorei paliepus eiti prie ežero Henrieta prisiminė palikusi savo žieminę mantiją grifų gūžtos bendrajame kambaryje. Mergina nesitikėjo, kad teks eiti į lauką ir tam paprasčiausiai nepasiruošė. Tačiau atrodo profesorė pasiruošė tokiems atvejams, nes ant stalo gulėjo krūva žieminių mantijų. Priėjusi prie stalo antrakursė pasiėmė juodą mantiją ir traukdama klasės durų link užsimetė ant pečių.
  Išėjusi iš pilies, Henrieta trumpam stabtelėjo ir palaukė kol akys apsipras su baltais atspindžiais. Apsidairius aplinkui grifės veidą nušvietė šypsena. Aplinkui buvo balta, balta, tik ir norisi pulti žaisti su sniegu, svaidyti gniūžtes ir čiaužyti pačiūžomis. O aplinką dar pagyvino palengva besileidžiančios snaigės.
  Priėjusi prie ežero, grifė iškart pripuolė prie pačiūžų. Išsirinkusi gražias baltas pačiūžas, Henrieta pasiimė lazdelę ir nukreipė į jas.
- Glaciesio, - tarė ir pačiūžos akimirkai nušvito.
Atlikusi šią praktikos dalį, antrakursė per kelias minutes apsiavė pačiūžas. Atsargiai dėdama kojas, kad nenuvirstų į pusnį, dvylikametė nuklampojo iki ežero. Ir, nors žvelgiant kaip ji brido per pusnis negalėjai pasakyti, kad ji gera čiuožėja, vos tik pačiūžos palietė ledą, grifė, glotniu jo paviršiumi, nuskriejo taip lengvai, lyg būtų gimusi su pačiūžomis.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • II kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
Ats: Trečioji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš mėnesį »
Tiesą pasakius, čiuožti užburtomis pačiūžomis Alanui visai patiko. O kai Dori įsikibo į jį, tai patiko dar labiau, mat jautėsi kur kas stabiliau.
- Aha, motociklu lėkti grynas smagumas. Mano vyresnysis pusbrolis Auris Senkleris turi. Jis vis mėgina mane perauklėti, bet... Žodžiu, kartais dėl darbo reikalų jam reikia atrodyti gana paprastai, na žinai, žiobariškame pasaulyje. Mašinos jam nepatinka, bet motociklai nieko. Užbūrė saviškį taip, kad lėktų kaip vėjas ir pasiima mane kartais. Tai va.
Jis ir visai įsijautė, lėkti buvo smagu, greitis vis didėjo.
- Ei, tuoj galėsim šokti šokius ant ledo, visai nieko ką? - Smagiai pasakė ir staigiai suktelėjo į šoną. Ir lėkė toliau. Tik va liūdino tai, jog tuoj ateis laikas pradėti su paprastomis pačiūžomis.
Tada, berniukas pamatė, kaip viena mergina skaudžiai krito ir net pačiuožė tolyn.
- Ei Dori, ar ten ne tavo draugė ką tik nukrito? Gal jai reikia padėti? - Paklausė jis.

Ats: Trečioji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš mėnesį »
Jau buvo beviltiška apsimesti, kokio velnio jis tempė savo kaulus į žiobarotyrą. Deoiridh čia lankėsi greičiausiai dėl tos pačios priežasties. Bet kažkokiu būdu mokiniai sugebėdavo susitikti pamokose nesitarę. Tai jam patiko, nes bendravimas nebuvo pats sklandžiausias, tačiau jau tikrai pažengęs priekin. Vis dėlto Sigurdas grifės kol kas nepastebėjo, tad stengėsi koncentruotis į tai, ką pasakojo profesorė. Ši buvo tikrai kur kas geresnė už kerėjimo mokytoją, kuri siekė vaikus paversti riebiomis kiaulaitėmis be saiko šerdama maistą, it kokia ragana iš pasakos. Vien nuo tokio vaizdo vaikino veide pasirodė išraiška, panaši į sunkiai slepiamą pasibjaurėjimą. Ne. Tučtuojau sudraudė save jis. Negalima taip galvoti. Nors susiraizgiusos minčių vijos nebuvo iki galo išnarpliotos, nujautė, kad šis laikas, ši pamoka bus skirta škotei, o ne nemėgstamai profesorei.
Be to, pamokos temos pastaruoju metu pasitaikė gana įdomios. Ši diena irgi nebuvo išimtis, nors čiuožimas, žiemos sporto šaka, nelabai sekėsi. Atrodė sunku, gal net neįmanoma suvaldyti ilgas kojas ant ledo, jau nekalbant apie idiotišką mosikavimą rankomis. Bent šį kartą jis galėjo pasijusti kaip visiškas burtininkas, pirmą kartą susipažinąs su žiobarų pasauliu.
Islandas atsiduso iš nuobodulio, žengdamas kartu su kitais iš kabineto - reikėjo pripažinti, jog be varlių vienokiu ar kitokiu pavidalu pamoka nebūdavo gera. Kai tik akys pamatė iki skausmo pažįstamą rudą ševeliūrą, jis kaipmat prisiartino - abejonių dėl veiksmų nebuvo. Veidas kiek nusigiedrijo, tarsi iš po debesų marškos nedrąsiai būtų pažvelgusi skaisti saulė. Be abejo, Sigurdas džiaugėsi Deoiridh pasirodymu.
-Labas. Kaip laikaisi? Gal norėsi kartu pačiuožinėti? - paklausė, žingsniuodamas šalimais. Tylomis nusprendė neužsiminti apie savo sugebėjimus šioje sporto šakoje - o gal dėl to bus kaip tik smagiau? Vaikinas vylėsi puikiai praleisti laiką su grife.

*

Neprisijungęs Gloria Mechel

  • II kursas
  • *
  • 67
  • Taškai:
  • Tu esi toks koks esi
Ats: Trečioji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš mėnesį »
Po praeitų dviejų nelabai sėkmingų žiobaratyros pamokų Gloria nelabai norėjo eiti ir į kitą pamoką, bet ji prisiminė, kad šią pamoką dėsto vieną jos mėgstamiausią profesorė ir jos nuvilti nebuvo galima. Kol garbanė laukė varpo ji vis galvojo apie žiemos atostogas jos buvo pas negeraširdžius globėjus kurie ją privertė grįžti "namo" ir padėti jiems pasiruošti šventėms. Ir vienintelis geras dalykas buvo nuolatiniai mąstymai apie Hogvartsą ir naktį vadovėlių skaitymas. Visas mintis nutraukė garsus varpas ir tuomet britė pradėjo klausytis profesorės. Praktiką jai pasirodė gan smagi ir per daug neišgąsdino, nes kai dar gyveno su močiutę jaunoji Mechel čiuožinėdavo ant ledo ir sekdavosi visai neblogai. Bet kaip visada bent kažkas turi būti blogai tai, kad rudaplaukė paskutinį kartą čiuožinėjo prieš ketverius metus ir beveik viską pamiršo. Bei ji neturėjo žieminės mantijos, o ir jos pasiimta nuo profesorės stalo buvo gerokai per didelė. Na bent jau pačiuožinėsiu ir kiek prisiminu tai buvo labai smagu. Su džiugiomis mintimis nuskubėjo į lauką našlaitė. Nuėjusi prie ežero ji rado jį visiškai sušalusi ir jis pirmakursei pasirodė neatpažįstamas. Ką gi metas pradėti dirbti. Nutarė irisinių akių savininkė ir pasiėmė pirmas pasitaikiusias pačiūžas. Jos buvo maišytos  švelniai mėlynos ir mėtinės spalvos. Ir ne kaip mantiją buvo tobulo dydžio. Varniukė jas pasiėmusi išsitraukė lazdelę ir aiškiai pasakė burtažodį:
- Glaciesio.
Pačiūžų spalvą nusidažė į šlykščiai rudą. Tikriausiai kažką ne taip padariau. Jeigu britė ne būtų tokia užsispyrusi tikriausia jau eitų prie profesorės, bet vienuolikmetė buvo tokia kokia yra ir dėl to ji dar sykį pasakė burtažodį :
- Glaciesio .
Pačiūžos atgavo savo senas spalvas ir sužibėjo. Tikriausiai jau dabar gerai. Nudžiugo varno nago mokinė ir pradėjo mautis pačiūžas.
Vanduo yra pats geriausias dalykas visame pasaulyje.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • VII kursas
  • *
  • 682
  • Taškai:
  • Varliokas
Ats: Trečioji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš mėnesį »
Tokių gerų Kalėdų atostogų Deoiridh neturėjo niekada gyvenime. Tai, žinoma, lėmė ir tai, kad nė karto nesusipyko su Matthew, o oras buvo tiesiog tobulas išsivolioti sniege. Vis dėlto visų svarbiausias buvo Kalėdų vakaras, kurį praleido kartu su Sigurdu. Turbūt nebebuvo ko slėpti - kažką veikti kartu buvo be proto smagu.
Būtent dėl tos priežasties vos išgirdusi žiobarotyros pamokos temą Deoiridh nušvito. Jau seniai buvo pastebėjusi, kad Sigurdas klasėje yra, tad pamoka nusimatė tikrai smagi. Tiesa, norėjosi, kad būtent islandas prieitų pirmas, tad teko elgtis kuo natūraliau. Deoiridh niekada nebūdavo ta, kuri pirma puola atlikti praktikos. Kur ten - daug smagiau yra susprogdinti klasės sieną ar su keliolika keturkojų draugų įsitaisyti profesoriams ant veido. Taigi ir dabar mergaitė buvo kažkur mokinių būryje. Ne pačiame priekyje, bet ir ne paskutinė: nereikėjo visiems atvirai parodyti, kad ji kažko laukianti.
Išgirdusi lauktą pasisveikinimą, nenustebo, bet, reikia pastebėti, apsidžiaugė. Žinoma, mokinių būryje to parodyti nebuvo galima, tad Deoiridh kuo ramiausiai pakėlė akis į Sigurdą ir atsiliepė:
- Labas. Žinoma, bus smagu!
Žinoma, ji nė karto nebuvo bandžiusi čiuožti ant ledo. Laimei, per Kalėdas išbandė kitą žiobarišką pramogą - boulingą, - tad dabar buvo galima tikėtis, kad visiškai nesusimaus. Na, susimaus, žinoma, bet gal bent kokią akimirką pasirodys, kad ji viską atlieka tinkamai.
Pasiekusi ežerą grifiukė buvo pasiryžusi pasirodyti nesanti visiška nevėkšla. Ryžtingai paėmė pačiūžas ir bakstelėjusi į jas lazdele tarstelėjo:
- Glaciesio.
Kaip profesorė ir minėjo, burtas pavyko. Deoiridh nusišypsojo ir atsisuko į Sigurdą. Mergaitė nė kiek neabejojo, kad jam viskas pasiseks. Deja, pačios dabar laukė daug baisesnis darbas: pačiūžas užsidėti ir kažkokiu būdu atsidurti ant ledo. Vis dėlto Deoiridh negalėjo parodyti, kad kažko bijo, tad atsargiai apsimovusi tą baisų apavą atsistojo.
- Tuoj pamatysi, kaip aš gražiai moku plotis ant ledo, - bandė pajuokauti rudaplaukė ir žengė žingsnį ant ežero. Net pati nustebo, kad ištisas tris sekundes pavyko nenusiversti. Apsidžiaugusi ji norėjo pasigirti šiuo laimėjimu, tad bandė atsisukti į islandą, tačiau tuo metu atsitiko tai, ko ir reikėjo laukti: ji plojosi ant ledo ir gerą metrą pačiuožė tolyn.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • III kursas
  • *
  • 176
  • Taškai: 0
  • Lytis: Moteris
  • How do you run from what's inside your head?
Ats: Trečioji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš mėnesį »
Šalta. Tamsu. Šlapia. Kitaip sakant, visiškai nieko gero. Meghan atsargiai pramerkė akis ir sumirksėjo, bandydama išryškinti vaizdą. Švilpiukė gulėjo ant pilvo didelėje sniego krūvoje. Visą kūną maudė, be to, buvo labai šalta. Tiesą pasakius, jau ir ankščiau nebuvo karšta, mat Meg, vedama savo kvailumo, nepasiskolino žieminės mantijos iš profesorės. Tačiau dabar, kai ištirpęs sniegas buvo kiaurai permerkęs jos drabužius, rudaplaukė sustiro į ožio ragą.
Meghan pabandė atsikelti, ignoruodama skausmą ir šaltį, geliančius visą kūną. Deja, ne taip gerai pavyko, nes vos pajudėjus švilpiukę nusmelkė nauja skausmo banga. Čiuoždama vožėsi ji tikrai neprastai. Dar stebuklas, kad nieko nesusilaužė.
Didžiulėmis valios pastangomis Meg atsiklaupė. Pati nustebo, kaip jai pavyko tai padaryti, mat buvo tokia sušalusi, kad net negalvojo, jog gali pajudėti. Atrodė, visas jos kūnas buvo vienas didelis ledo gabalas. Panašiai ir buvo, nes jos drabužiai buvo snieguoti, o kai kur jau ir kabojo mažyčiai varvekliai, atsiradę ir ištirpusio, o paskui vėl sušalusio sniego.
Rudaplaukė minutėlę kitą paklūpėjo giliai kvėpuodama, o tada atsisėdo ir pabandė nusiimti tą velnio išradimą pačiūžas, kurios vis dar buvo ant jos kojų. Kad ir kaip bebūtų keista, žinant Meg sugebėjimus tvarkytis su žiobarų daiktais, ši užduotis jai pavyko. Laikydama pačiūžas rankoje, švilpiukė net nebandė atsistoti. Ir taip žinojo, kad nepavyks. Vietoj to ji keturiomis nuropojo iki kranto ir tik tada atsistojo ant kojų. Sekundėlę palaukusi, kol galva sugrįš į savo vietą ir nustos suktis kaip karuselė, Meghan patraukė link profesorės. Eidama ji kiek lingavo ir greičiausiai atrodė lyg padauginusi alkoholio, bet jai buvo atleistina. Juk vis dėl to, po tokio smūgio sunkoka eiti normaliai.
Pasiekusi profesorę, Meg numetė pačiūžas ant žemės ir, stengdamasi išstovėti tiesiai, pareiškė:
- Profesore, neketinu atlikti antrosios praktikos dalies, todėl iš karto pasakysiu savo išvadas. Pačiūžos yra velnio išradimas ir su jomis lengviau nei lengva nusisukti sprandą. O kadangi savo gyvybę aš vis dar branginu, net nesiartinsiu prie šito kvailo žiobarų išradimo. O dabar, jums leidus, keliauju į ligoninę, kol dar nenukritau čia.
Pareiškusi savo nepaprastai svarbią nuomonę, Meghan nušlitiniavo pilies link. Ji jau žinojo, kad geriausiu atveju susigavo slogą, tačiau gal ir kokį peršalimą ar plaučių uždegimą. Todėl reikėjo kuo greičiau keliauti į ligoninę pas madam Pomfri, kad duotų kokio nors eliksyro ar panašaus dalyko, nes Meg visai netroško sirgti. Be to, reikėjo susitvarkyti sumušimus, kurių dėka švilpiukė net negalėjo tiesiai paeiti. Ši žiobarotyros pamoka Meg paliko labai prastą įspūdį ir gerokai numušė pagarbą profesorei. Tačiau ką darysi. Juk negali viskas tobulai sektis.
Death wants you to be terrified, but the scariest thing is wanting death.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • III kursas
  • *
  • 541
  • Taškai: 10
Ats: Trečioji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš mėnesį »
Dori iš tiesų buvo visai smagu. Smagiau nei su rogėmis, vien dėl to, kad nebuvo Alano šuns, kuris galėtų nuknisti antrakursės burtų lazdelę. Apie tai galvodama klastuolė sukikeno.
- Gal visai ir nieko, - pritarė Alanui.
Kai bendrakeleivis suktelėjo į šoną, Mendel šiek tiek prarado pusiausvyrą ir vos neapsivožė. Piktokai sužaibavo akimis į grifą, tačiau šis tikriausiai nepamatė, nes žiūrėjo į Meg.
- O vargeli, - čiuoždama spoksojo į reginį, kaip draugė gadinasi savo sveikatą. - Taip, ten Meg. Ji susitvarkys.
Išrinktasis Poteri, kas per gerumas, Dori papurtė galvą mąstydama apie Alaną ir čiuožė toliau. Nei sugalvot nesugalvočiau eit padėt kokiam nors apsivožusiam mokiniui, na, nebent žmogus jau pats šauktųsi pagalbos. Tačiau tą pačią akimirką Dori prisiminė kvidičo komandos šventę prie ežero, kuomet šoko į vandenį gelbėti Elliw ir kerais nuo Indio atbaidė tą keistą vandens gyvį. Dori atsiduso. Bet o kaip žmogus šauksis pagalbos, jeigu jam yra blogai? Normalus tas Alano rūpestis, dabar jau galvojo mergaitė.
Dori dar kartelį metė žvilgsnį į Meg. Dabar ši kažką jau sakė profesorei ir galiausiai ėmė traukti pilies link.
- Nesijaudink, - pasakė klastuolė Alanui. - Hogvartse pamokos kartais būna, na, nežinau... pavojingos? Priprasi.
Mendel pagalvojo apie save pirmame kurse. Šyptelėjo. Vis dar vėpsodama į Meg Dori suko su pačiūžomis į dešinę ir susverdėjo. Tėškėsi ant ledo. Dar nematė, ar kartu išsitėškė ir Alanas. Riebiai besikeikdama mergaitė pradėjo stotis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • II kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
Ats: Trečioji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš mėnesį »
Parkritusi mokinė regis buvo tvarkoj, na, bent jau padėti jai tikrai nebereikėjo. Alanas vėl susitelkė į tai, kad tuojau prasidės pats smagumas. O tada, Dori susverdėjo ir krito, o iš paskos jis kartu.
- Šimts perkūnų. - Sumurmėjo ir atsisėdo. Truputį susitrenkė nugarą, bet niekai. Iš berniuko kišenių pasipylė viskas, ko ten buvo prikišta. Šuns skanėstai, popierėliai nuo saldainių, pakelis kramtomos gumos, pakelis sproginėjančiųjų kortų. Alanas mikliai visą tą šlamštą susirinko ir sugrūdo atgal.
- Kaip tu? Viskas gerai? Gal jau išmėginkime čiuožti be burtų?
Paklausė ir  nusiavė užkerėtas pačiūžas ir atsistojo ant tvirtos žemės.
Jeigu su šiomis pačiūžomis sugebėjome nusiversti, tai kas bus su įprastomis? Nerimastingai pagalvojo.