0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Amina Mizuno

Žiobarotyra, I pamoka
« Prieš 2 metus »
  Aštuoniolika metų, o Hogvartsas nei kiek nepasikeitė. Tos pačios sienos, išvargintos nežinia ko - laiko ar mokinių. Tie patys vaiduokliai, dėstomi dalykai. Anya giliai įkvėpė čia susidariusio oro, kuris kitiems gal ir nebuvo ypatingu, tačiau jai visai atvirkščiai. Ji pasiilgo šios mokyklos ir būtų ji bent 18 metų jaunesnė, šokinėtų iš laimės vėl čia būdama. Tačiau profesorės džiaugsmą atspindėjo tik menka šypsena veide. Trisdešimt penktus metus gyvenanti moteris kiek skubotu žingsniu pajudėjo į žiobarotyros klasę ir ją aptvarkė kerais. Netrukus pradėjo rinktis mokiniai ir klasė buvo pilna varpui suskambėjus. Kokie punktualūs, pavydėtina. Paskutinis žodis mintyse, žinoma, buvo nerimtas. Anya visada buvo punktuali ir to paties tikėjosi iš kitų.
  Klasė atrodė gana paprastai. Stalai dviems su suoliukais prie jų, žiobariškų knygų spintos, dėžės su įvairiu žiobarotyrai skirtu turiniu, vaizdą į uždraustąjį mišką atveriantys langai. Gražu ir jauku. Vienintelis dalykas, kurio čia galbūt truko buvo profesorės stalas, tačiau šviesiaplaukei jo nereikėjo.
  - Labas rytas, seniai žiobarotyros klasė jūsų nematė. - Anya buvo informuota, kad čia visus metus nebuvo nei vienos žiobarotyros pamokos. - Pamokos tema elektronika. Jūsų mėgiamos teorijos nebus. Pasirenkate partnerį arba dirbate vieni, tai jūsų pasirinkimas.
  Padarė pauzę, stebėdama besiformuojančias grupeles ir mokinius liekančius vienumoje. Kol laukė sujudimo pabaigos, iš savo kabineto greta klasės atitempė lentą ant ratukų, populiarią žiobariškose mokyklose. Ant jos parašė pamokos temą ir užduotį. Sujudimui pasibaigus, Russell atsikrenkštė, primindama įsibendravusiems mokiniams susigrupavimo tikslą.
  - Šiandien praktikos užduotis gana paprasta. Iš vienos dėžės, esančios už jūsų, pasiimate po vieną žiobarišką įrenginį. Iš kitos - instrumentus įrenginiui ardyti. Visi įrenginiai neveikė iki jiems atvykstant į Hogvartsą, tad galite nesibaiminti ir drąsiai juos ardyti. Pamokos pabaigoje laukiu kiekvieno iš jūsų įspūdžių ir išvadų raštine forma. Pergamentus palikite ant pirmų suolų. Jeigu turite klausimų, klauskite dabar.
  Pabaigusi savo monologą, moteriškė atsirėmė į dėžę, stovinčią klasės priekyje. Mokiniai turėtų greičiau kibti į darbą, kadangi pamoka nevyks amžinai.

[Jeigu neįsiskaitėte į postą, o tik skaitote šį komentarą, rekomenduoju atidžiai pažiūrėti į klasės nuotrauką, kad nebūtų "jis sėdėjo prie lango ir stebėjo apačioje esančius įvykius" kadangi tai neįmanoma nebent sėdima ant pačios palangės. Pamokos užduotis gana paprasta, kaip ir minėta - įrenginiai neveikė ir žiobarų pasaulyje. Galite ardyti įvairiais instrumentais, laužyti, bandyti įjungti ir t.t., už kitokį požiūrį į praktinės užduoties rezultatą pažymys nebus sumažintas.]

[Pamoka bus uždaryta kovo 16 dieną.]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Anya Rue Russell »

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Žiobarotyra, I pamoka
« Atsakymas #1 Prieš 2 metus »
Alrisa labai pasipiktino, išgirdusi, kokia yra pamokos tema. O juk taip tikėjosi, kad bus kažkas susiję su kulinarija ir bus galima prisikimšti iki soties... Arba tikrinti žiobariškų lovų minkštumą. Pastarojo eksperimento klastuolė taip pat nebūtų atsisakiusi. Todėl dabar surūgusiu veidu stebėjo poromis susėdusius mokinius ir burbleno panosėj:
-Jei per penkias minutes nieko įdomaus neįvyks, aš iš čia išeisiu. Ir išvis, ko man apie tuos žiobarus mokytis, jeigu esu viena iš jų? - ji stebėjo grįžtančią profesorę su lenta. - Jaučiuosi kaip laboratorinė žiurkė. Man nepatinka.
Grįžtelėjusi atgal pamatė dvi dėžes, o vienoje iš jų - beisbolo lazdą. Ardyti? Staiga mintis palikti klasę neatrodė tokia labai jau viliojanti. Džiaugsmingai čiupusi storą medinį pagalį puolė prie elektronikos. Iš ten skubiai pagriebusi kažkokį daiktą nukurnėjo prie savo stalo. Mintys ūmai tapo apsėstos naikinimo dvasios - pirštai net drebėjo, gniauždami kotą. Akys gaivališkai žybtelėjo ir - radijas skausmingai suvaitojo. Rankos vėl pakilo. Vėl nusileido. Juodi plaukai užkrito ant veido, taip priversdami sekundėlei atsitraukti nuo darbo. Šis Alrisai išties pradėjo patikti, nors turbūt niekas negalėjo išstumti pirmoje vietoje karaliaujančio valgymo ritualo. Mokinė jau ketino užsimoti trečią kartą, kai pajuto, jog lazda nejuda iš vietos - ją buvo apraizgę visokios vielos, o iš viso to elektroninio mėšlo ėjo dar vienas, storesnis laidas.
-Kad tave pliurzius padegtų! - nusikeikė ji, bandydama išpainioti kebeknę. Kūnas tiesiog geidė dar - troško matyti į visiškus šipulius pasidalinančias detales. O dabar reikėjo tiesiog šiek tiek palūkėti. Pasibjaurėjusi klastuolė iškėlė kažkokį surūdijusį laidą ir trenkė šonan.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Žiobarotyra, I pamoka
« Atsakymas #2 Prieš 2 metus »
  Erka klausėsi praktikos. Nors ji nežinojo kodėl reikia mokytis apie žiobarus. Erka pati buvo grynakraujė. Kam mokytis apie tuos neišmanėlius? Negalėjo suprasti klastuolė. Erka galvojo, kad gal reikia kuo greičiau bėgti iš šitos pamokos, bet labai norėjo koledžui surinkti kiek galėdama daugiau taškų. Tad nuobodžiaudama toliau sedėjo savo suole ir žiūrėjo į nieką. Guodė nors tai, kad profesorė neturėjo stalo. Tegul sau nepatogiai stovi. Galvojo klastūnyno trečiakursė žiūrėdama į profesorę kuri nesugebėjo sustoti kalbėti. Kas klastuolę labai erzino, bet Erka tylėjo. Ji nusprendė uždirbti savo koledžui taškų ir dingti iš čia.
- Profesore, o kodėl tema tokia nuobodi ir niekam nereikalinga? - paklausė klastūnyno trečiakursė vis dar žvelgdama į profesorę kurios jau buvo pradėjusi nekęsti. Būtų mielai į profesorę paleidusi kokius nors kerus, bet nusprendė tai padaryti pamokos pabaigoje. Kad turėtų kuo daugiau laiko gynybai ir kitų kerų į ją paleidimui.
  Erka nuėjo prie dėžių. Iš pirmosios kurioje buvo žiobariškieji įrenginiai ji užsimerkusi išsitraukė kažką. Išsitraukė tai kas pirmas papuolė į jos ranką. Tai buvo mikrobanginė. Erka kai į ją pažiūėjo nebuvo labai patenkinta. Tada priėjo prie kitos dėžės ir išsitraukė kelis įrankius tos šildomos dėžės ardymui. Erkai patikdavo ardyti panašius dalykus, bet mikrobanginę ardyti buvo tiesiog nuobodu. Tad ji grįžo į savo suolą. Ir pradėjo darbą. Pirmiausia atsuko kelis rastus varžtelius. Kadangi Erka nenorėjo ilgai užtrukti tad tiesiog stipriai trenkė mikrobangine į suolą kol kelios dalys tiesiog nukrito pačios. Erka nebenorėjo nieko daryti, o tiesiog grįžti į klastūnyno bendrajį kambarį ir nuveikti ką nors. Galėjau nuveikti ką nors smagaus, bet atėjau į šitą žiaurią pamoką. Galvojo klastūnyno trečiakursė žiūrėdama į jau aplūžusią mikrobanginę. Erka galvojo, kad gal jau vertėtų pradėti rašyti tą nesąmonę, bet nusprendė, kad geriau ją dar labiau aplaužyti. Tad pasiėmė įrankius. Vienas iš Erkos atsineštų įrankių buvo nemažas plaktukas. Tad klastuolė jį pasiėmė ir pradėjo trankyti mikrobanginę. Tai Erkai patiko. Tad ji dar gerokai ją patrankė kol galiausiai klastuolei atsibodo.
  Tad Erka nusprendė pradėti ar visai parašyti tą nesąmoningą lapą su įspudžiais ir išvadomis.
  Man labai patiko, nes ir šiaip smagu ardyti įvairius daiktus. Ypač trankyti plaktuku. Man tai patiko labiausiai. O išvados nekokios. Tiesiog smagu ir labai lengva ardyti bent jau mikrobanginę. Tad tikrai nėra sunku. Nors vis dar nesuprantu kam tokia nuobodi ir niekam nereikalinga tema. Koks turi būt kvailas keistas, kad sugalvotum tokią temą. Aš tai neįsivaizduoju. Erka Forrm. Klastūnynas. Trečias kursas.
  Kai klastuolė parašė nunešė lapelį ir gerokai aplūžusią mikrobanginę profesorei. Klatuolė grįžusi į savo vietą išsitraukė lazdelę.
- Scourgify! - tarė klastuolė kiek galėdama tyliau nukreipusi lazdelę tiesiai į profesorę.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Žiobarotyra, I pamoka
« Atsakymas #3 Prieš 2 metus »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Elliw gulėjo šalia prietaiso ir bandė užmigti. Jai labai nesisekė, nes kažkokia bjauri mergiūkštė (nors ji nebuvo nei neLiucija, nei ne neLiucija, nei ne ne neLiucija) nesiteikė užsičiaupti. Velsietė dėl šito buvo labai nepatenkinta. Vis dėlto neilgai trukus ji neprisiminė, kodėl buvo nepatenkinta, tad dabar tiesiog gulėjo užsimerkusi ir įsivaizdavo, kaip... Na, savo svajones ji pamiršo, tačiau svarbiausia buvo tai, kad astronomijos prietaisas yra sveikas ir saugus.
Kai toji mergiūkštė pagaliau užsičiaupė, Elliw įsitaisė patogiau ir išties buvo beužmieganti. Deja, tokią nuostabią akimirką nutraukė pernelyg pažįstamas balsas. NeLiucijos balsas.
- Tai tu kalta! - nė neatsimerkusi suriko klastuolė ir bandė įsitaisyti patogiau, bet tiesiog nukrito nuo stalo. - AUČ!
Krytis priminė, kad ji yra gera mergaitė, kas reiškė, kad reikėtų pagaliau atmerkti akis ir bent pabandyti susigaudyti, kur ji yra. Deja, tai buvo labai sudėtingas uždavinys, kurio išspręsti nepavyko net ir atsistojus. Teleskopas, tiesa, vis dar buvo sveikas, tad velsietė ryžosi nukeliauti prie kažkokios dėžės. Neįsivaizdavo, kodėl tai daro, tačiau nutarė, kad elgiasi teisingai. Laimei, jau buvo pamiršusi, kad visai neseniai girdėjo šlykštų neLiucijos balsą.
Pasiekusi dėžę čiupo patį pirmą daiktą, kuris pasitaikė būti senovinis laidinis telefonas. Elliw, žinoma, šito nesuprato, tik patraukė savo vietos link. Ją atpažinti buvo nesudėtinga, nes teleskopas vis dar stovėjo ant stalo. Velsietė nepastebėjo, kad dalis pagriebto daikto liko dėžėje, tad nužingsniavusi iki savo vietos (ir užkliudžiusi dvi kėdes) nežinojo, kad kištukas buvo kažkur įstrigęs, tad dabar kabantis laidas pavertė klasę tikru kliūčių ruožu. Ne, klastuolė ramiausiai atsisėdo ant kėdės ir vis dar laikė daiktą rankoje. Jautėsi visai patenkinta. Šiaip ar taip, teleskopas vis dar nenukentėjo.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Žiobarotyra, I pamoka
« Atsakymas #4 Prieš 2 metus »
Šiandien Dori į žiobarotyros pamoką atėjo kartu su Levanda. Mendel nebuvo itin pakilios nuotaikos. Ji džiaugėsi dėl to, kad praeitais metais žiobarotyros nebuvo. Turi būti tikras idiotas, kad mėgtum šitą pamoką, pamanė keturiolikmetė. Dar dabar, po viso to, kas įvyko su klastuolės netikrais žiobarais tėvais... Jie taip ir nepakėlė tada ragelio, o juk Mendel šitaip nusižemino bandydama skambinti žiobarišku telefonu... Jeigu ko ir norėčiau čia išmokti, tai nebent to, kaip greičiau nužudyti žiobarą.
- Jau tas mokslas apie žiobarus, - vartydama tarė ketvirtakursė bendrakoledžei. - Tikra nesąmonė, ar ne?
Mendel metė žvilgsnį į tuos daiktus. Akys užkliuvo už kavos aparato, tad nutaikiusi į jį burtų lazdelę ji burbtelėjo:
- Accio.
Kavos aparačiukas klusniai atskrido pas Klastūnyno ketvirtakursę.
- Tikrai nesivarginsiu stotis iš šito suolo. Accio atsuktuvą.
Netrukus ir šis buvo Dori rankose. Mergina džiaugėsi, nes kuo toliau, tuo jai buvo paprasčiau naudotis įvairiausiais kerais. Tokie kasdieniai kerai reikalavo vis mažiau susikaupimo.
Mendel apžiūrėjo kavos aparatą. Jis buvo nedidelis ir turėjo vietą, į kurią galima dėti kavos kapsulę.
- Čia kapsulis kavos aparatas. Mano tėvai tokį...
Paauglė užsikirto. Tie žiobarai, kuriuos Mendel vienuolika metų laikė savo tėvais, turėjo kapsulinį kavos aparatą ir Dori nupirkdavo kakavos kapsulių. Tėvai gamindavosi įmantrias kavas, tačiau jai jų galima nebuvo, nes mergaitė tuo metu buvo per maža kofeino vartojimui. Tačiau galėjo kakavos.
- Na, ne tėvai, o tie idiotai žiobarai, - kuo nerūpestingiau tarė. - Turėjo. Jie. Tokį. Tikras šlamštas, žinai, - sumurmėjo toliau apžiūrinėdama daiktą ir stengėsi sau nepripažinti, kad pamoka sudomino.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Žiobarotyra, I pamoka
« Atsakymas #5 Prieš 2 metus »
Alanas sėdėjo klasėje ir visiškai negalvojo apie pamokos darbą. Šį kartą mąstė apie savo šeimą. Galvojo ir pergalvojo viską, kas dabar dėjosi dvare. Norėjo būti vyresnis, jau suaugęs. Norėjo viską kaip nors sutvarkyti ir nieko negalėjo pakeisti. Auris kištis jam uždraudė. Mama irgi liepė nesikišti, o tėvas. Na į jo nuomonę tai raudonplaukiui išvis buvo nusišvilpti.
Ant stalo tupėjo Gringo. Nežinia kodėl voveraitė buvo rami. Alanas užsimąstęs švelniai kedeno jos kailiuką. Judis Riešutas miegojo kažkur apsiausto kišenėje. Gerai jam, jokių problemų neturi. Pagalvojo Senkleris.
Alanas trumpam paliko voverę tupėti ant stalo vieną ir nuėjo prie dėžių. Iš vienos išsitraukė sulčiaspaudę, kitoje susirado reples ir atsuktuvą. Tada nukėblino atgal.
Jam atsisėdus Gringo įsitaisė vaikinui ant peties. O tada Alanas pradėjo ardyti tą prietaisą.

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Žiobarotyra, I pamoka
« Atsakymas #6 Prieš 2 metus »
Marchetti, pradėjusi atsakingiau žiūrėti į mokslus, suprato, jog dvylikos valandų miegas, mažiausiai dvi valandos per dieną skirtos knygai ir kakavai niekaip nesiderina su namų darbais ir tokia galybe pamokų. Tad šiandien ji žygiavo mokyklos koridoriais su suglamžyta uniforma ir mėlynais ratiliais po akimis. Dabar ji suprato, kodėl visi kiti mokiniai šliaužia kaip zombiai mokyklos koridoriais ir nusprendė daugiau taip jų nesmerkti, mat pati dabar priminė tuos hogvartsiečius, į kuriuos anksčiau pasvaidydavo "aš geresnė už tave" žvilgsniu.
Negana to, ji žiobarotyroje paskutinį kartą lankėsi prieš kokius tris metus. Stebuklas, kaip sugebėjo iki šiol išlaikyti visus egzaminus ir neužsitraukti koledžo vadovo nemalonės. Mergina kiek jaudinosi, mat net neįsivaizdavo, ką reikės veikti per pamoką, mat jos žinios, susijusios su žiobarų pasauliu prilygo žiobarų žinioms apie burtininkus. Vienintelis geras dalykas - pašonėje einanti Dori, kuri turėjo patirties šioj srity.
Jos kompanionė, išgirdusi pamokos užduotį atrodė slogi. Paskutiniu metu, Mendel netryško tokiu optimizmu, koks pasirodydavo jos veide pirmosiomis klastuolių pažinties dienomis. Raudonplaukė norėjo paguosti merginą ar kažkaip ją pralinksminti, tačiau jokie tinkami žodžiai taip ir neišsprūsdavo jai iš burnos. Tad ši tik akylai stebėjo porininkę ir vylėsi, jog jos niūri nuotaika greitu metu atslūgs.
Mendel, pasiėmusi kažkokį prietaisą, paaiškino, jog tai kavos aparatas. Tačiau, panašu, jog šis jai nelabai patiko, mat pavadino jį šlamštu. O gal kavos aparatas tiesiog per daug priminė jos žiobarišką šeimą. Šiaip ar taip, raudonplaukė suprato, jog žiobarotyra tikrai ne ta pamoka, kurioje kompanionė jausis gerai.
Greitai nubėgusi į kitą klasės galą ir pagriebusi kažkokį keistą, bet nedidelį prietaisą, vėl prisėdo prie klastuolės su kavos aparatu.
- Klausyk, o kam skirtas šitas? - tarstelėjo vildamasi, jog nukreips kompanionės mintis nuo rudu plastiku apvilkto aparato sukėlusiu jai nemalonius prisiminimus.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Žiobarotyra, I pamoka
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
Dori ėmė sukioti kavos aparato varžtus. Tačiau tai ją ėmė erzinti. Kurių galų tai daryti? Juk ir patys žiobarai be reikalo neardydavo savo prietaisų. Tikriausiai to reikia tam, kad burtininkai suprastų, kaip veikia žiobariški prietaisai. Mendel susiraukė. Jai nepatiko, kad apie žiobarus mergina nusimano daugiau negu didžioji dalis mokinių Hogvartse. Jau mieliau imčiau ir pasidaryčiau su šituo aparatu kakavos, pagalvojo.
Levanda taip pat nuėjo pasiimti kokio nors prietaiso. Jos rankose atsidūrė paprastų paprasčiausias skaičiuotuvas. Dori šyptelėjo. Pasidarė taip gera ir ramu, kad jai nereikia lankyti žiobariškos mokyklos, kurioje tektų mokytis sausą matematiką.
- Čia yra skaičiuotuvas, - atsakė spalvotų plaukų savininkė. - Jeigu jis veiktų, paspaustum šitą mygtuką, - parodė, - ir jis įsijungtų. Matai, čia visur yra daug skaičių. Tai žiobarai juos spaudžia ir šito aparato pagalba prideda, atima, daugina ir dalina skaičius, - pasakojo. - Na, kad nereikėtų jiems galvoti. Žodžiu, atleika skaičiavimus.

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Žiobarotyra, I pamoka
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
Marchetti bandė atidžiai klausytis kompanionės paskaitos apie tai, kam naudojamas skaičiuotuvas, tačiau tas aparatas jos visai nesudomino. Visų pirma - jis buvo šaltas, plastikinis ir pilkas, visų antra - nerodė jokių gyvybės ženklų, tad buvo tiesiog neįdomus.
Paknibinėjusi seną skaičiuotuvą ir vis dėbčiodama į kur kas įdomiau atrodantį Dori kavos aparatą, nusprendė, kad nieko nebus. Jos abi tik tuščiai leidžia laiką šen bei ten krapštydamos atsuktuvu sugedusius aparatus. Kokia iš vis nauda iš šitos pamokos? Aš jau geriau pasnausiu, nei bukai spoksosiu į šitai...
Sunkiai pakėlusi savo sėdynę nuo kėdės, nusprendė grąžinti skaičiavimo aparatą į dėžę su kitais nuobodžiais žiobarų rakandais. Klastuolė net nepastebėjo, kaip bevilkdama kojas už kažko užkliuvo ir tėškėsi nosimi į grindis. Dėkui Merlinui, jos rankos netūnojo mantijos kišenėse, tad spėjo jomis laiku pasinaudoti ir visiškai nesumaitojo nosies.
Vis dar tysodama ant žemės, apsidairė, vildamasi, jog supras savo nugriuvimo priežastį. Tačiau viskas, ką pastebėjo - netoliese šmėžuojančią Elliw nugarą.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Žiobarotyra, I pamoka
« Atsakymas #9 Prieš 2 metus »
Regis, Levandos tas skaičiuotuvas nelabai domino, o Dori pyko ant savęs, kad viduje kirbėjo kažkokie jausmai, susiję su jos netikrais tėvais žiobarais, su gyvenimu žiobarų pasaulyje. Juk tu nekenti žiobarų! Turi tai atsiminti! Kol Dori kovojo su savimi, Marchetti kažkur nuėjo. Netrukus Mendel išgirdo neblogą bumbtelėjimą ir atsisukusi pamatė, jog Levanda išsitėškusi ant žemės.
- Levanda! - sušuko Dori ir staigiai pašoko nuo kėdės. - Ar tu buvai apalpusi?!
Keturiolikmetė bėgte pasileido prie draugės. Dėl Merlino barzdos, kas jai atsitiko? Ar reikės eiti į ligoninę? Tačiau klastuolei nespėjus atsidurti prie raudonplaukės Dori ir pati suprato, kas Marchetti nutiko, mat spalvotų plaukų savininkė bėgdama už kažko užkliuvo ir ėmė kristi tiesiai ant Levandos. Apsaugoti nei savęs, nei bendrakoledžės nebuvo nei kaip, nei kada. Dori jau gulėjo prispaudusi prie žemės Levandą. Atrodo, visur skaudėjo. Keturiolikmetė šiaip ne taip atsistojo. Apsidairiusi pamatė, jog viso to kaltininkė yra teleskopų mylėtoja.
- Elliw! Višta tu! Žiūrėk, ką palikai! - ėmė bartis Mendel ant velsietės. - Susirink savo laidus!
O ne, ar dabar ji mane vėl vadins ten kažkokia ne ne ne neLiucija?
- Levanda, aš atsiprašau, - ėmė teisintis draugei besitrindama skaudama koją. - Kaip tu? - ištiesė jai ranką.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Žiobarotyra, I pamoka
« Atsakymas #10 Prieš 2 metus »
Elliw jautėsi laiminga. Kol kas viskas sekėsi ne taip ir blogai. Kažkur sušmėžavo neLiucija, tačiau ji teleskopo nesudaužė. Vadinasi, viskas gerai. Mergaitė vis dar laikė rankose kažkokį daiktą, kurio paskirties nė neįsivaizdavo. Įdėmiai jį apžiūrėjo ir jau norėjo šveisti šalin: tai nebuvo teleskopas. Tai reiškė, kad jis yra visiškai nereikalingas. Deja, nespėjus to padaryti netoliese kažkas subildėjo. Elliw persigandusi pašoko nuo kėdės ir pati nudribo ant žemės. Bandydama atsistoti trenkė galvą į stalą.
- AUČ!
Keistasis daiktas gulėjo ant žemės, bet velsietė jau buvo apie jį pamiršusi. Kaip ir apie tai, kad netoli jos nugriuvo kažkokia pirmą kartą gyvenime matoma mergaitė. Vos pamatė ją dar kartą, kai ant jos užvirto ir ne ne ne neDori. Nespėjo net sutrikti, kai keistoji mergaitė pradėjo kažką šaukti.
- Tai tu kalta! - supykusi suriko klastuolė ir pasilenkė pasiimti keisto daikto, gulinčio prie jos stalo. Nė neįsivaizdavo, iš kur jis ten atsirado, tačiau čiupo ir gerai apžiūrėjo. Įsitikino, kad tai ne teleskopas. Vadinasi, buvo tinkamas tik vienam tikslui. Elliw paleido daiktą pirmą kartą matomos mergiūkštės link. Norėjo gerai ją pamokyti, nors neprisiminė, kodėl. Ir visai nebuvo svarbu, kad tai nėra neLiucija, ne neLiucija ar ne ne neLiucija. Ne, ji tiesiog... Na, Elliw jau buvo pamiršusi, kas ten atsitiko, tačiau nuomonės nepakeitė.
Atsikračiusi nereikalingo daikto (nors šis faktas jau buvo išnykęs mergaitei iš atminties) velsietė nutarė atsisėsti. Apsižvalgiusi pamatė ant stalo teleskopą ir baisiausiai apsidžiaugė.
- Mano teleskopas! - patenkinta sušuko ji ir atsargiai priėjo prie kėdės. Kažkuriuo momentu užkliudė stalą, ir prietaisas suvirpėjo, tačiau, laimei, liko stovėti. Galiausiai Elliw prisiartino prie kėdės ir atsisėdo. Deja, nepasirūpino tą padaryti kuo atsargiau, tad kėdė sulūžo, ir mergaitė nukrito ant žemės. Bekrisdama ir vėl užkliudė stalą. Antro smūgio teleskopas neišlaikė ir nukrito ant žemės.
- Tai tu kalta!..
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Žiobarotyra, I pamoka
« Atsakymas #11 Prieš 2 metus »
Marchetti ausis pasiekė suolo draugės balsas. Ji norėjo nuraminti Mendel, jog šiai viskas gerai, tačiau net nespėjo prasižioti, kai ant jos užgriuvo keliasdešimt kilogramų. Nejaugi Dori užkliuvo už to paties laido, kaip ir raudonplaukė? Ši pamoka iš nuobodžios tuoj pavirs komedija.
Mendel, nulipusi nuo klastuolės, užsipuolė Elliw. Kaip ir penktakursė įtarė, visų problemų kaltininkė - ta nelemta teleskopų mėgėja. Apkaltina aplaidumu, ši užsiplieskė ir, net nespėjus Levanda dorai nusišluostyti dulkių nuo mantijos, paleido savo žiobarišką aparatą Marchetti į galvą.
Raudonplaukės makaulę nutvieskė karščio banga, kuri, praėjus keliom sekundėm, pradėjo virsti skausmu. Bus guzas... Vienintelis guodžiantis dalykas - Levandos įniršis neleido ašaroms ištrykšti. Nors ji nesiėmė už galvos ir kitaip neparodė skausmo, mat tokio malonumo savo priešininkei tikrai nesuteiks, vis gi jautėsi kiek apspangusi. Net nežinojo, ar žaizda pakankamai gili, kad iš jos sunktųsi kraujas. Nenorėdama nualpti nuo tokio mažmožio ir atrodyti dar patetiškiau, nusvirduliavo prie artimiausio tuščio suolo ir klestelėjo ant kėdės.
Ši pamoka tikrai virto komedija. Ne, dar blogiau, kažkokiu kvailu žiobarišku animaciniu filmuku... Šiaip ar taip, dar labiau apsikvailinti mergina nenorėjo. Ji nesiruošė nusižeminti iki Elliw lygio ir apsvaidyti ją kokiais bjauriais žodžiais. Ne, ji per daug gera visam tam.
- Dori, eime, - supratusi, jog daugiau negali čia sėdėti, tarstelėjo Mendel ir pasuko durų link.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Žiobarotyra, I pamoka
« Atsakymas #12 Prieš 2 metus »
Didžiulei nelaimei Elliw paleido seną laidinį telefoną tiesiai Levandai į galvą. Dori tik užsidengė delnais burną. Rimtai išsigando. Su tokiu aparatu ir užmušt galima!
- Elliw, ką tu padarei?! - sušuko Dori prie jos priėjusi. - Ar tu visai pasiutai?! Pažiūrėk, kaip tu sužeidei Levandą, o juk ji yra kvidičo komandos kapitonė! Juk tu sugavai šmaukštą, o dabar šitaip pasielgei! Tai tu kalta! Būtent tu, Elliw! - užsivedė pamokslams ir tuo metu paauglei nerūpėjo, kad Elliw vis tiek nieko nesupras.
Mendel negalėjo patikėti, kad velsietė taip pasielgė. Ne paslaptis, kad ji dažnai susižalodavo pati, tačiau kad šitaip pasielgtų su Levanda... Ar ji bent suprato, ką padarė? Šito keturiolikmetė nežinojo, bet jai dabar ir nerūpėjo. Levanda atsisėdo ant kėdės. Norėjo eiti.
- Profesore! - sušuko Dori. - Profesore, aš palydėsiu Levandą į ligoninę!
Mergina griebė savo ir Levandos daiktus ir dar kartą smerkiančiu žvilgsniu pažiūrėjo į teleskopininkę.
- Aš tavimi nusivyliau, Elliw! Aš tau daugiau neduosiu jokių teleskopų!
Dori ir Levanda išėjo iš kabineto.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Žiobarotyra, I pamoka
« Atsakymas #13 Prieš 2 metus »
Eliiw neprisiminė, kas čia visai neseniai nutiko, tad nesuprato, kodėl kažkokia nepažįstama mergiūkštė kažką darė su ne ne ne neDori, kuri dėl niekam, net ir teleskopams, nežinomų priežasčių pradėjo rėkti. Velsietė buvo gera mergaitė, tad nesuprantamas keistosios mergaitės elgesys gerokai trikdė ir gąsdino. Ji sutrikusi žiūrėjo į ne ne ne neDori, bet netrukus pamiršo jos riksmą ir tai, kad iš viso į ją žiūri. Ką gi, atėjo laikas susitelkti ties teleskopu. Jis nežinia kodėl gulėjo ant grindų, kas privertė klastuolę supykti.
- Tai tu kalta! - suriko ji apsižvalgydama po vietą, kurioje buvo. Nė vienos iš trijų bjaurybių nepastebėjo, o ir ne ne ne neDori buvo kažkur dingusi. Tad ką jai daryti dabar? - Liucija?.. - viltingai kreipėsi, tačiau geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje dar kartą nepasirodė. Buvo be galo skaudu, kad draugė šitaip užmiršo Elliw. Rudaplaukė pradėjo svarstyti, kokia galėtų būti to priežastis, bet netrukus pamiršo, apie ką galvojusi. Dar kartą nužvelgė vietą ir, savo siaubui, pamatė neLiuciją. Ak, ta bjauri mergiūkštė!.. Taip, viskas buvo tik jos kaltė. Labiausiai norėjosi gerai ją pamokyti, bet klastuolė neprisiminė to priežasties, tad taip ir liko apžiūrinėti teleskopo. Deja, tik iki to laiko, kai Elliw prisiminė, kad ne ne ne neDori kažką kalbėjo apie šiuos prietaisus. Ar gali būti, kad ji turi kokį teleskopą? Galbūt reikėtų tai išsiaiškinti? Vadinasi, reikia ją kuo skubiau surasti.
Dabar Elliw stovėjo ant stalo ir mąstė, kur galėtų ieškoti keistosios mergaitės. Netrukus pamiršo, kam jai gali reikėti ją surasti, tad nustojo apie tai galvoti. Norėjo eiti kur nors, kur yra daugiau teleskopų, bet žengusi žingsnį nusivertė ant žemės.
- AUČ! - garsiai suriko mergaitė ir pašoko ant kojų. Susverdėjusi įsikibo į stalą, bet pavyko nenugriūti. Pamačiusi neLiuciją Elliw ir vėl supyko, tad nužygiavo jos link. Pamiršo netgi ant grindų gulinčias astronomijos prietaiso liekanas. Norėjo atsitrenkti į bjauriąją mergiūkštę, tačiau nepataikė ir jau visai netrukus rėžėsi į sieną.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Bonė Aneta Iden

  • I kursas
  • *
  • 36
  • Taškai:
Ats: Žiobarotyra, I pamoka
« Atsakymas #14 Prieš 2 metus »
 Po pietų Alisa nusiskubino į žiobarotyrą. Ši pamoka labai domino mergaitę, nes ji daug laiko leisdavo žiobarų pasaulyje - vasaras stumdavo prieglaudoje, mėgdavo vaikštinėti nemagiškojo pasaulio gatvėmis. Pirmakursė manė, kad ši pamoka bus puiki proga išmokti gyventi tarp žiobarų. Ji nenorėjo praleisti dar vienos vasaros, galvodama tik apie žavingą galimybę atsidurti tarp burtininkų. Tiesiog turėjo prisitaikyti prie žmonių, neapdovanotų magija. Galbūt tada prieglaudoje nekankins toks klaikus liūdesys.
 Įžengusi į klasę, Alisa pajuto malonią šilumą. Patalpa buvo nedidukė, tačiau erdvi ir labai jauki. Klasėje buvo daug langų, tačiau - tai pastebėjusi, mergaitė kiek nusivylė - aukštos palangės neleido stebėti kiemo. Ir, vis dėl to, ji klestelėjo į suolą pirmojoje eilėje, nei kiek nepraradusi smalsumo. Nuotaika buvo taip pagerėjusi, kad pirmakursė net nebejautė drovumo, vadinasi, ir jokio sumišimo dėl to, kad reikėjo sėdėti pačiame priekyje. Tik pagalvojo, kad Tokie jau tie žemaūgių minusai ir, su kuklia šypsena veide, nužvelgė mokytoją.
 Profesorė atrodė ryžtingai, ambicingai ir kažkaip... Maloniai. Pastarąją savybę buvo sunku pastebėti - ji slypėjo po sugriežtėjusiais moters veido bruožais. Rodos, dar keli brūkšniukai, ir įžvelgtum nuslėptą kantrybę bei švelnumą.
 Nutarusi, kad ši mokytoja - neeilinė asmenybė, Alisa įdėmiai išklausė praktinės užduoties. Kiek nustebusi, kad profesorė neprisistatė ir susidomėjusi pamokos tema, ji nužingsniavo prie dėžės. Paėmusi iš jos keistą daiktelį, gerai apžiūrėjo, tačiau, sukinėdama jį į šonus, vos neišmetė iš rankos. Daiktelis keistai klanktelėjo, keletas ausylesnių vaikų atsisuko. Mergaitė nuraudo ir, prikandusi lūpą, metė atsiprašomą žvilgsnį į profesorę. Tikėdamasi, kad ji nepastebėjo, pirmakursė nužingsniavo prie savo stalo, ir, vis dar užkaitusiais skruostais, klestelėjo į kėdę. Vengdama kitų vaikų žvilgsnių, ji paslėpė veidą po šviesiais plaukais.
 Tačiau netrukus sumišimas ir drovumas išnyko, o skruostų raudonį pakeitė nedrąsus pasididžiavimas, blizgesys akyse ir laiminga šypsena. Pagaliau Alisa suvokė, kas tai per žiobariškas daiktelis. Tai buvo skrudintuvė. Laimei, mergaitė puikiai žinojo, kaip ja naudotis ar išardyti. Gyvendama prieglaudoje neretai turėdavo gaminti vaikams ir vadovams pusryčius. Prieglaudos skrudintuvė buvo lygiai tokia pat išklerusi ir sena, kaip šioji. Skrudindama duoną, švilpynukė pastebėjo, kad maždaug kas mėnesį ją reikia išardyti ir išvalyti susikaupusius trupinėlius bei kitokius nešvarumus. Antraip duona išeidavo apanglėjusi, nepaisant to, kiek laiko ją kepdavai.
 Taigi, Alisa žinojo, ką daryti. Pirmiausia, reikėjo kokio nors smailaus daikto. Apsižvalgiusi, ji lyg tyčia aptiko ant grindų savaržėlę. Ją atsegusi, ėmė smailiąja dalimi sukti mažytį varžtelį skrudintuvės šone. Pasigirdo keistas klektelėjimas, paskui keli dzingtelėjimai ir abi skrudintuvės sienelės tarkštelėjo ant stalo, atverdamos prietaiso vidų. Mergaitė susidomėjusi palinko į priekį. Kurį laiką ji apžiūrinėjo visas dalis - varžtelius, kiek aprūdijuses trikampes ar stačiakampes metalines detales, vielutes ir kitokius menkniekius, stebėdamasi, kaip tiksliai jie sudėlioti ir kaip darniai veika.
-Kas galėjo pagalvoti... - patyliukais sumurmėjo švilpė, - Kad metalas ir ugnis kada nors darys mums pusryčius.
 Paskui, iki valios prisižiūrėjusi tų metaliukų, pirmakursė išsitraukė pergamentą, rašalą, plunksną ir ėmė destyti savo įspūdžius:
Citata
1. Mane sužavėjo žiobarų gebėjimas iš paprasčiausių daiktų pasigaminti prietaisus, atitinkančius magiją. Burtininkas gyvenimą lengvina kerai, tačiau žiobarai žavingai pasinaudoja lengvai gaunamomis žaliavomis, kad pasidarytų burtų atitikmenį.
2. Nepaisant žavingo žiobarų požiūrio, išdėstyto 1-ame punkte, manau, kad jie kiek persistengė su detalėmis. Tam, kad suprastum šio prietaiso gedimo priežastį (o genda jie gana dažnai), prireiktų labai daug laiko. Vis dar sunkiai suvokiu, kaip jie susigaudo tarp visų tų smulkmenų.
3. Taigi, pabaigai, galiu pasakyti, kad tiek burtininkų, tiek žiobarų būdai pasilengvinti gyvenimą savaip žavūs. Manau, kad mums, magams, reikia nesiliauti gerbti nemagijos pasaulio gyventojus, domėtis jais ir jų gyvenimu bei branginti magijos dovaną, kurią gavome.
Vos tik Alisa pasirašė darbą, suskambo varpas. Ji atsistojo, susikrovė į kuprinėlę daiktus, užsimetė ją ant pečių ir paskutinį kartą nužvelgė profesorę. Tada, vis dar pakilia nuotauika, beveik visiškai laiminga, išėjo iš klasės.