0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Apelsinų sultis pastatė šalia Nelannos ir padavė merginai grąžą.
- Jei patinka apelsinai, tai šitas gėrimas turėtų tikti. - Tarė. Jam patiko įsivaizduoti namus, kuriuose gyveno visokiausi padarai. Kiek gyvybės ten turėtų būti. Galvojo.
- O ką dar auginat? - Pasidomėjo.
Gruodė ėmėsi plėtoti jo idėją apie parduotuvę ir jam nei neliko ką pasakyti. Labai norėjosi paklausinėti apie tą kompiuterį. Čia jau lakotui buvo absoliučiai tamsus miškas. Kompiuteris buvo ne vien žiobariškas daiktas, bet jo ankstyvojo gyvenimo metu toks daiktas pasaulyje dar net neegzistavo. Bet neprisiminė ką konkrečiai Gruodė apie jį žino. Kažką žino. Kad gyvena vaikų namuose. Taigi turbūt pamanys, kad turėtų apie viską nusimanyti. Bet pala, regis sakė, kad boulingo nežaidė niekada gyvenime. Dabar sėdėjo ir tikėjosi, kad kas kitas užvers Gruodę klausimais apie technologijas. Man skubiai reikia vytis pasaulį. Pamanė. Jei sutartų su tuo Levinsu mielai paklaustų jo. Greičiausiai jis daug žino apie žiobariškus daiktus. Tada prisiminė, kad Alanas juk draugauja su ne burtininkais. Tai gal išeitų jo paklausinėti. Kai praeis tas kraustymasis iš proto. Pridėjo.
- Taip. Žaidžiu pirmą kartą. Matyt aplankė vienkartinė sėkmė. - Atsakė Sakurai.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
  Walgunas klausėsi draugų pokalbių. Jam atrodė, kad eterinių aliejų parduotuvė Sakurai labai tiktų. Ji juos mokėjo puikiai gaminti. Kelis buvo padovanojusi ir jam, todėl tą dalyką jis žinojo. Bernukas buvo tikras, kad tikrai atsirastų ne vienas žmogus, kuris norėtų įsigyti jos natūralių aliejukų. Jei ne burtininkas tai žiobarų visas kalnas. Nors ir burtininkai turėtų tuo susidomėti. Diskutavo su savimi mintyse. Jis mintyse ieškojo bent vienos priežasties kodėl nepirktų Sakuros gamintų eterinių aliejų. Bent jau jam jie tikrai padėdavo, kvepėjo labai skaniai ir joks kvapas nebuvo įkyrėjęs, todėl tokios priežasties jis nerado. Buvo tikras, kad juos tikrai įpirktų, todėl apie tai net negalvojo.
- Taip, Sakura, tu teisi. Į parduotuvėlę tikrai reikėtų nemažai investuoti ir pasistengti, tačiau manau, kad ji susidomėjimo tikrai sulauktų. Taip, gal burtininkų pasaulyje ir būtų sunku, nes tokių dalykų tikrai yra, tačiau jei nepasisektų su burtininkais galėtum pabandyti juos pardavinėti žiobarams. Pas žiobarus dauguma aliejukų turi labai daug nenatūralių medžiagų, tačiau manau, kad to natūralumo jiems trūksta. Manau, kad tikrai yra daug žiobarų, kuriems rūpi, kad tokių dalykų sudėtis būtų natūrali. O jei nesi tikra dėl pardavimo gali pabandyti kokią nors mugę. Nežinau ar tokių būna pas burtininkus, tačiau žiobarai kiekvienais metais organizuojasi bent po vieną mugę, kuri vyksta kelias dienas. Per tokią galėtum pabandyti juos pardavinėti. Jei tau patiktų tą daryti ir koks nors susidomėjimas būtų galėtum bandyti atidaryti parduotuvėlę.
  Visi rideno kamuolius. Sakurai nesisekė, todėl Walgunas priėjo prie jos. Grifas nebuvo tikras, kad jo patarimai labai jai padės, tačiau pagelbėti norėjo. Norėjo, kad jai žaidimas nebūtų sunkus, nes toks tikrai nebuvo.
- Kai kitą kartą ridensi įdėk kuo daugiau jėgos ir pasistenk, kad visą takelį kamuolys lėktų viena juosta. Paleisk į patį vidurį įdėdama visas savo jėgas, - pasakė, tačiau nebuvo tikras, kad šis patarimas buvo geras. Tiesiog išmokstama žaisti ir viskas. Jokie patarimai čia nepadės. Pagalvojo tamsiaplaukis berniukas.
   Iki jo eilės dar buvo likę keli draugai, todėl Walgunas atsisėdo pasiruošęs juos stebėti. Adrijui sekėsi tiesiog puikiai, todėl grifas nustebo išgirdęs, kad jis tikrai žaidžia pirmą kartą. Norėčiau ir aš tokios sėkmės. Pagalvojo jis, tačiau per daug neliūdėjo. Jam buvo svarbiausia smagiai pažaisti, o dabar tikrai buvo smagu, todėl berniukui šią sekundę nieko daugiau nereikėjo. Tiesa, buvo šiek tiek liūdna, kad kai kuriems draugams sunku bei nesiseka, tačiau jis suprato, kad šiam žaidimui reikia praktikos. Juk pirmąjį kartą ir pats labai blogai žaidė. Taip, net ir tą žinodamas jis norėjo kiek galima daugiau padėti, tačiau nenorėjo ir trukdyti, todėl nusprendė viskam leisti būti savu laiku.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Draugai pradėjo drąsinti Sakurą dėl eterinių aliejų pardavinėjimo. Gruodė papasakojo apie pardavimus internetu, tačiau apie internetą ir kompiuterius baltapūkė nieko neišmanė. Buvo skaičiusi, kas tai yra, bet pačiai naudotis tuo neteko ir netraukė.
- Nežinau, Gruode, - prikando lūpą. - Jeigu pardavinėčiau eterinius aliejus, tikriausiai norėčiau tai daryti gyvai, bendraujant su žmonėmis, - svarstė. - Bet labai ačiū už padrąsinimus ir idėjas, - nuoširdžiai padėkojo.
Kurį laiką Sakura stebėjo Adriją, jis atrodė susimąstęs. Buvo smalsu, apie ką draugas galvoja. Ar apie boulingą, ar apie kitus dalykus. Kadangi Adrijui buvo daug daugiau metų negu visiems kitiems ir pačiai Sakurai, žymiai daugiau, strazdanei norėjosi paklausti, ką jis norėtų veikti gyvenime. Ar turi kokią nors kryptį, kuri jį trauktų.
- Galbūt sėkmė nėra vienkartinė, - nusišypsojo ji vaikinui. - Gal tu tiesiog labai stiprus? Galėtum būti kvidičininkas. Ar tau patinka skraidyti? - paklausė, nes to apie draugą nežinojo.
Vėliau apie eterinius aliejus prakalbo Walgunas. Pusbrolis Sakurai atrodė labai protingas berniukas, subrendęs ne pagal savo amžių. Jis taip pat drąsino šviesiaplaukę, be to, papasakojo apie muges, o tai merginą sudomino.
- Ačiū, Walgunai, - nusišypsojo pusbroliui. - Žinai, visai norėčiau pabandyti parduoti eterinių aliejų mugėje.
Po to Walgunas davė patarimų, kaip reikėtų ridenti kamuolį. Sakura jam dar kartą padėkojo ir laukė savo eilės, kad galėtų pabandyti patarimais pasinaudoti.
- O tu, Gruode, tikriausiai savo ateitį norėtum sieti su eliksyrais? - paklausė.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
  Vega stebėjo draugus bei klausėsi jų pokalbių, tačiau pati į juos neįsitraukė, nes apie tokius dalykus visiškai nieko neišmanė. Ji nebuvo girdėjusi nei apie kompiuterį, nei apie žiobarų muges, kuriose galima pardavinėti įvairius daiktus, todėl jai neliko nieko kito kaip tik klausytis draugų pokalbių, tačiau pačiai nieko nesakyti.
  Po kiek laiko atėjo Vegos eilė ridenti kamuolį. Šis žaidimas jai pasirodė pakankamai sunkus. Ji girdėjo, kad toks atrodė ir Sakurai. Ji visiškai pritarė draugei. Žaidimas tikrai buvo labai sunkus.
  Ji pasiėmė jau kiek sunkesnį kamuolį ir iš visų jėgų sviedė jį. Iš pradžių jis riedėjo gana geitai, tačiau atrodė, kad vidury takelio pavargo ir pradėjo riedėti lėčiau. Maža to dar nuriedėjo į šoną, todėl numušė tik vieną kėglį. Antrojo metimo metu Vegai pavyko numušti juos dar du.
- Taip, žaidimas tikrai labai sunkus. Keistų ir sunkių žaidimų tie žiobarai prisigalvoja, ar ne? - pasakė nuėjusi prie draugų. Žaidimas jai pasirodė daug sunkesnis už daugelį burtininkų žaidimų. Tiesa, jai taip atrodyti galėjo todėl, nes juos ji buvo įpratusi žaisti, o štai boulingą žaidė patį pirmą kartą ir jai tikrai nekaip sekėsi. Ypač matant draugus, kuriems sekėsi geriau. Net tiems, kurie žaidė pirmą kartą.
- Kaip jums pavyksta numušti tiek daug kėglių?
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
- Ačiū! Apelsinai man tikrai patinka, - padėkojo Adrijui už apelsinų sultis. - Nuolatos pas mus gyvena trys vienaragiai. Mama dievina vienaragius! Norėtų juos veisti ir taip užsidirbti. Nelabai jai patinka būti priklausomai nuo tėčio, norėtų pati būti už save atsakinga. Juolab, kad tėčio pajamos nėra pastovios, jos priklauso nuo to, kokį lobį ras užkeiktoje kapavietėje ar kokioje nors kitoje senovinėje vietoje. Ir aišku nuo to, ar žmonėms patiks jo radiniai ir kaip greitai juos nupirks. Mama pinigų gauna už pagalbą rūpinantis kitų žmonių gyvūnais. Kai kurie žmonės randa sužeistus gyvūnus ir atneša juos mamai, ji tais gyvūnais pasirūpina ir suranda kitą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Tarsi laikina globa. Aišku, dar turime keletą pelėdų, vieną knisių ir augurėjų. Tiesą sakant, man jis nelabai patinka. Norėčiau tikro fenikso.
Nelanna suprato, kad per daug įsišnekėjo, ir nebuvo tikra, ar draugams apskritai įdomu, ką augina jos mama ir ką veikia tėtis. Tad nutilusi atsigėrė sulčių ir kaltai nusišypsojo. Mergaitei patiko draugų mintis, kad Sakura galėtų atidaryti eterinių aliejų krautuvėlę.
- Neabejoju, kad žiobarai susidomėtų tavo eteriniais aliejais, Sakura, - nedrąsiai įsiterpė į pokalbį. - Tikriausiai jie įsivaizduotų, kad tai žolelių magija, o tu juk iš tiesų galėtum kažką atlikti ir pasilengvinti kasdienes užduotis pasitelkiant magiją!

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
- O taip, suprantu, kad tau patiktų dirbti su žmonėmis. Todėl ir sakau, kad internetinė prekyba būtų tik pirminė stotelė. Taip pamatytum ar žmonės perka, kokius atsiliepimus rašo apie tavo prekes. Ir su ta informacija kurti tikrą parduotuvę gal būtų paprasčiau.
Išgirdusi apie kažkokius užkeiktus lobius, kurių ieško Nelannos tėtis mergaitė užsisvajojo. Įsivaizdavo keliones į visišką nežinią. Gal dėl pasakojimų apie piratus regėjo save laive. Audringoje jūroje. Plaukiant į kokią salą. Arba gal ji keliautų po šventyklas, tamsius seniai apleistus tunelius. Siaubas. Virš galvos tada šmaižiotų baisūs šikšnosparniai. Būtų baisu ir tamsu. Šiurpo ji. Ir taip užgeso nuotykio troškimas. Buvo ir čia gerai. Tarp būrio draugų šurmulingame boulinge.
- Man patinka eliksyrai. Patinka juos gaminti. Bet norėčiau dirbti su šluotomis. Noriu sukurti savo modelį. Bet kadangi man nelabai sekasi kerėti, tai nežinau. - Atsakė Sakurai.
Užsisvajojusi apie visus tuos nuotykius ieškant lobių vos nepamiršo, kad jau jos eilė mesti. Prisiminusi tai stryktelėjo iš vietos ir nuėjo paimti kamuolio. Šį kartą per abu metimus krito penki kėgliai. Tada ji sugrįžo ir įsitaisė ant kėdės. Jai kur kas labiau patiko klausytis draugų pokalbio nei žaisti.

Adriis pajuto įdėmų Sakuros žvilgsnį. Šyptelėjo jai. O užklaustas apie tai ar patinka skraidyti tarė.
- Pažiūrėsim kokia tai sėkmė, kai mesiu antrą kartą. O sportuoti aš nenoriu. Man patinka bėgioti savo malonumui. Skraidyti bandžiau. Smagu. Bet noriu išsilaikyti keliavimo oru egzaminą. Taip keliauti kur kas greičiau. Labiausiai norėčiau tapti žurnalistu. Turbūt kelionių žurnalistu. Tada visada galėčiau tyrinėti ir mokytis iš kitų žmonių.
Adriją baisiausiai sudomino visi tie Nelannos pasakojimai. Užkeiktos kapavietės, klajonės, Tai atrodė kaip tik jo stichija.
- Oho. Čia tai bent. Turbūt tavo tėvas keliauja po visą pasaulį ar ne? Ar jis tau pasakojo kuo skiriasi įvairių šalių burtininkų magija? Turbūt visi tuos kapus ar vietas užkeikia kažkaip skirtingai? Turbūt visos šalys turi įvairių savų tradicinių metodų kaip apsaugoti vietas, kuriose yra lobiai? - Kas yra augurėjas? Klausė mintyse. Bet nedrįso klausti garsiai. Nes neįsivaizdavo ar tai labai žinomas dalykas. Gal visi burtininkai žino kas jie. Tai jeigu jis nežinotų pasirodytų baisiai keista. Reikės pasiklausti Alano arba Sakuros. Nutarė.
- Ar sunku prižiūrėti vienaragius? - Volkeris žinojo, kad vienaragio kraujas padeda palaikyti gyvastį. Nebandė. Jam niekad nereikėjo. Bet žinojo, kad išminties akmuo ir vienaragio kraujas galėtų grąžinti kūną. Tiesa išminties akmens jau išvis nebuvo. O žudyti vienaragį dėl kraujo būtų baisu. Jis pagalvojo apie tai kaip jam nusisekė, kad buvo rastas kitas metodas jam sugrįžti į kūną.
- Norėčiau nueiti į mugę. Jose smagu. - Pasakė. Niekada gyvenime nebuvo mugėje. Nors... Staiga į galvą atėjo prisiminimas, kaip kadaise būdamas apiplyšęs skarmaluotas berniukas tupėjo pasislėpęs už kažkokių dėžių ir stebėjo žmones. Stebėjo, kaip vaikai vaikštinėja ir apžiūrinėja visokius daiktus. Užuodė maistą. Girdėjo muziką. Klausėsi kaip vaikai kažką klega apie tai, kad į aikštę atvyks cirkas. Tai buvo jo matyta mugė prieš daugybę metų.
Atsiminė, kad jį nutvėrė kažkoks prekeivis ir liepė dingti, kol nieko nepavogė. O jis tą sykį norėjo tik pažiūrėti. Paskui grįžti į lūšnelę pas mamą ir jai papasakoti ką matė. Tą kartą, kai tas vyras šaukė ant Adrio jis įžūliai nuo jo prekystalio nusičiupo pyragėlį ir dėjo į kojas. Jį bandė vytis, bet Adrijas visada buvo greitas.
Prisiminė, kad pasprukęs nuo žmonių sukirto dar šiltą pyragėlį. Kuris pasirodė baisiai skanus. Namie jie tokių žinoma neturėjo.
Tie staiga užplūdę atsiminimai pasirodė tokie tikroviški, kad jam prisireikė apsidairyti po vietą, kurioje buvo. Pasijuto labai senas. Koks ir išties buvo. Tas berniukas, kuris kadaise vėpsojo į senovinę mugę nebūtų nei sapnavęs tokios ištaigingos vietos kaip tarkim šitas boulingo pastatas. Ar aš kada nors pasijusiu čia kaip namie? Pagalvojo.
Sugrįžus Gruodei nuėjo mesti. Ir vėl nesistengė. Numušė visus kėglius iš dviejų metimų.
- Gal jūs tiesiog baisiai persistengiat ir todėl neišeina? - Pasakė. Bet buvo jau visai kitaip nusiteikęs nei prieš penkiatą minučių. Atrodė mąslus ir kur kas vyresnis, rimtesnis.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
Nelanna klausėsi, kaip Gruodė pasakoja Sakurai apie kompiuterius ir internetą. Jai šie terminai atrodė tamsus miškas, visiškai neįsivaizdavo, kas tai yra, ir kaip tai padėtų Sakurai prekiauti eteriniais aliejais. Ji tikėjosi, kad Sakura supranta, ką jai bando patarti Gruodė - gal draugė jau turi daugiau patirties žiobarų pasaulyje. Jeigu taip, ji galėjo tik pasidžiaugti geriausios draugės sugebėjimais greitai prisitaikyti naujame pasaulyje. Juk dar visai neseniai, vos prieš kelis metus, jai buvo svetimi ir dauguma burtininkams priimtinų dalykų - vaikščiojimas su batais, įvairūs žmonių pagaminti dalykai ir panašiai.
Merginai pasirodė, kad Adrijus labai susidomėjo jos pasakojimu apie tėvo keliones ir darbą.
- Taip, tėčiui tenka pakeliauti, - atsakė į jo klausimą. - Daugiausiai įvairių užkerėtų šventyklų ir panašių vietų yra Afrikoje ir Azijoje, ten jau nuo senų laikų gyvena burtininkai. Kapavietėse jie buvo laidojami su savo didžiausiomis brangenybėmis. Šventyklose, teatro aikštėse, net ir senuosiuose miestuose, kaip Pompėja, galima rasti vertingų ir šiuolaikiniams žmonėms įdomių daiktų. Ir taip, kiekvienos kultūros burtininkai vis kitaip pasirinkdavo apsaugoti jiems brangias vietas, kad ateities kartos lengvai jų neišplėštų. Naudota magija šiek tiek skiriasi, juk senovėje nebuvo būdų žmonėms dalintis informacija. Skiriasi terminai, kaip vadiname įvairius dalykus, skiriasi ir burtažodžiai.
Nelanna vėl įsijautė pasakodama. Matė, kaip užsidegė lentoje Adrijo vardas ir šis nuėjo mesti kamuolio. Palaukė, kol jis grįš.
- Vienaragiai yra įdomūs gyvūnai, nėra juos lengva prižiūrėti. Bet mano mama - įgudusi magizoologė, tad iš šono atrodo, kad bet kokiais gyvūnais rūpintis labai lengva. Bet dedu galvą, kad kas nors kitas, pabandęs padaryti tą patį, ką daro mama, pasakytų priešingai.
Dabar jau atėjo jos eilė. Atkreipusi dėmesį į pastabą, kad galbūt jie per daug stengiasi pataikyti, lengvai į kėglių pusę paleido pirmą pasitaikiusį kamuolį. Šis net pasišokinėdamas nuskriejo į takelio pabaigą ir grakščiai numušo visus ten buvusius kėglius. Nelanna netekusi žado grįžo pas draugus ir negalėjo nelaikyti šypsenos. Ji labai didžiavosi savimi.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Aberdino boulingas ir biliardinė (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #53 Prieš 11 mėnesių »
  Walgunas klausėsi draugų pokalbių, tačiau pats į juos neįsitraukė. Šiom temom diskutuoti negalėjo. Apie savo parduotuvės atidarymą ar tuo labiau vienaragius tikrai mažai ką išmanė, todėl tiktai stebėjo kaip draugai rideno kamuolius ir vis žvilgtelėdavo į besikeičiančius skaičius ekrane. Taip atėjo ir jo eilė.
  Walgunas nieko per daug nesitikėjo mat turėjo tikrai stiprių priešininkų. Dabar net Nelanna sugebėjo numušti visus kėglius. Walgunas tikrai džiaugėsi dėl draugės, tačiau tuo pačiu tai reiškė, kad šansai laimėti gerokai sumažėjo. Taip, Walgunas žinojo, kad svarbiausia dalyvauti, tačiau jam visą gyvenimą labai rūpėjo pergalės. Vis dėlto jis paėmė kamuolį ir stipriai parideno jį kėglių link. Kamuolys sunkiai driokstelėjo į kėglius, tačiau numušė juos visus, todėl Walgunas labai apsidžiaugė. Tikrai nesitikėjo dabar pataikyti visų iš karto.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Aberdino boulingas ir biliardinė (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #54 Prieš 11 mėnesių »
- Bet tu įsivaizduok, kokie sudėtingi atrodytų tiems, kurie nėra burtininkai, burtininkų žaidimai. Kad ir pats kvidičas, - nusišypsojo. - Ir jis vis dėlto daug pavojingesnis, ar ne? Žinoma, magai ir pagyti burtų pagalba gali daug greičiau.
Sakura žinojo, kaip Gruodė mėgsta skraidyti. Juk būtent ji baltapūkę mokė skristi, tačiau to mergina taip ir neišmoko.
- Tu dar labai jauna, - šypsojosi strazdanė ir Gruodei. - Tikiu, kad išmoksi gerai kerėti.
O Adrijas pasakė, jog norėtų tapti kelionių žurnalistu. Tai aštuoniolikmetei atrodė įdomu, bet pati nesiryžtų rinktis tokios profesijos. Būtų baisu kalbinti daug žmonių.
Nelanna ir Adrijas įsikalbėjo apie geriausios draugės tėvų profesijas. Nelannos mamos profesija Sakurai buvo pakankamai artima, o ji ir daug sužinojo svečiuodamasi Light šeimoje. Tačiau tai, ką veikė Nelannos tėtis, atrodė pavojinga ir baugu. Bet Adriją, regis, labai sudomino.
- Šaunuolė! - Sakura išsišiepė iki ausų ir draugiškai patapšnojo Nelannai per petį, kai ji numušė visus kėglius. Nuoširdžiai džiaugėsi dėl jos sėkmės.
Walgunas taip pat numušė visus kėglius, o tada atėjo Sakuros eilė. Ji nepamiršo pusbrolio patarimų ir naudodamasi jais šį kartą numušė keturis kėglius. Tris pirmu mušimu, vieną antru. Taip pat džiaugėsi ir dėl savęs.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Aberdino boulingas ir biliardinė (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #55 Prieš 10 mėnesių »
  Vega klausėsi kaip draugai kalbasi apie profesijas. Tiesa, pati pridėti nieko negalėjo, nes net nežinojo kuo nori būti. Tiesa, tikėjosi, kad su laiku šis suvokimas ateis. Taip, puikiai žinojo, kad gali tekti kelis kartus keisti specialybę ir ji to nebijojo, tačiau šiuo metu net neįsivaizdavo ką galėtų bandyti.
- Aš tai neįsivaizduoju kuo norėčiau būti, - nusijuokė mergaitė. Ją kiek traukė magiškieji gyvūnai, tačiau šviesiaplaukei su jais baisiai nesisekė.
   Greitai atėjo jos eilė. Mergaitė nuėjo prie kamuolių. Iš pradžių galvojo pasiimti vieną iš sunkesnių, tačiau pabandžiusi jį pakelti suprato, kad tai buvo bloga minti. Vega nebuvo stipri, todėl žinojo, kad gerai paridenti sunkaus kamuolio nepavyks. Ji pasiėmė tą, kuriuo naudojosi ir kelis kartu prieš tai. Tada nuėjo prie takelio ir švelniai parideno jį ties viduriu. Kamuolys daužėsi į sieneles, tačiau prieš galą sugrįžo į vidurį ir numušė visus kėglius.
- Oho, - negalėjo patikėti, kad jai pagaliau pavyko.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Aberdino boulingas ir biliardinė (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #56 Prieš 10 mėnesių »
- Tikiuosi. Mama ir tėtis sako, kad jei tikslingai sieki užsibrėžto tikslo ko nors tikrai pasieksi. - Ji užsisvajojo apie kada nors atsirasiančią šluotą. Kurią sukurs. Svajonėse regėjo gražią ir grakščią sportinę šluotą, kuria kas nors šluos pergales kvidičo varžybose. O gal darys triukus kaip ji. O gal žais kokį kitokį žaidimą ar tiesiog skrajos su pasimėgavimu.
- Oho. Tau puikiai sekasi Nelanna. - Pasidžiaugė dėl jos Gruodė. - Na va visi pajudėjome. - Pasakė, kai ir Sakura numušė kėglių.
- Žinai Vega, dar daug laiko sugalvoti kuo norėsi būti. Labai sudėtinga imti ir pasirinkti iš daugybės profesijų. - Vega irgi nušlavė visą dešimtuką.
- O čia jau prasideda tikros varžybos. - Šyptelėjo mergaitė ir nuėjo mesti. Šį sykį negalvodama apie tai ar pataikys ar dar ką nemalonaus per du metimus numušė septynis kėglius.

Ats: Aberdino boulingas ir biliardinė (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #57 Prieš 10 mėnesių »
- O taip Sakura. Aš matyt labiau mėgstu sportą dėl savo malonumo, o ne dėl varžybų. Ir kaip keista ar ne, kad burtininkams sudėtingai atrodo žiobarų sportas. O žiobarams burtininkų. Bet žinai, nevisai sutikčiau, kad magiškas sportas pavojingesnis. Žiobarai kartais išdarinėja tokius keistus dalykus... Tu tik pagalvok ką daro kaskadininkai. Aš mačiau juos per televizorių vaikų namuose. Ir visokie gimnastai ar akrobatai. Čia jiems labai praverstų magiška medicina. Nes būna labai blogai, kai jie nukrenta nuo kur nors aukštai ar susižaloja. - O čia tai gyvenimas. Galvojo klausydamas Nelannos.
- Labai įdomiai atrodo. Gal žinai kokių įdomių knygų apie tokias slaptas vietas? Ar šiaip visokias įdomias tradicijas? - Kai grįžo jie kalbėjosi apie vienaragius.
- Turbūt taip ir būtų. - Šyptelėjo jis.
- Labai įdomu gyventi, kai tėvų tokios skirtingos ir įdomios profesijos. - Žaidžiant pasipylė taiklių metimų kruša. Dabar jau visi buvo surinkę po kiek nors taškų.
- Smagu, kad taip įsižaidėme. - Šyptelėjo ir nuėjo mesti pats. Numušęs devynis kėglius sugrįžo. Bandė atsikratyti tos keistos slogokos nuotaikos, kai pasijuto senas dėl senų užklupusių prisiminimų. Dabar gyvenu kita gyvenimą. To niekada nebuvo. Mėgino sau įteigti.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
Ats: Aberdino boulingas ir biliardinė (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #58 Prieš 10 mėnesių »
- Ak, ne, nežinau knygų apie tradicijas ir slaptas vietas, - atsakė Adrijui. - Man viską pasakojo tėtis. O jis tikriausiai viską sužinojo tiesiog keliaudamas.
Nemažai istorijų jai papasakojo ir kiti tėčio bendražygiai. Po pirmo kurso tėtis buvo pasiėmęs Nelanną į ekspediciją ir vakarais, sėdėdami prie laužo, ekspedicijos dalyviai dalinosi prisiminimais iš ankstesnių kelionių. Nelannai tie pasakojimai paliko nepaprastą įspūdį ir dabar ji gailėjosi, kad tėtis daugiau jos nesiėmė kartu.
Vaikai neblogai įsižaidė. Vienas po kito rideno kamuolius ir mušė kėglius takelio gale. Vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau, bet visi smagiai leido laiką. Galiausiai atėjo jiems skirto laiko pabaiga, visi jau buvo sumušę po paskutinį kartą.
Nelanna neatsiminė, kada taip smagiai leido laiką. Tikriausiai per ankstesnes atostogas. Tą kartą, kai pas ją lankėsi Sakura.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Aberdino boulingas ir biliardinė (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #59 Prieš 9 mėnesius »
  Žaisti buvo tikrai labai smagu, nors Vegai ir nelabai sekėsi. Ji suprato, kad burtininkų žaidimai jai patinka daug labiau nei žiobarų, nors nedažnai žaidė ir tuos. Labiausiai burtininkų žaidimai patiko todėl, nes jie šviesiaplaukei nors kažkiek sekėsi, o šis dalykas buvo tieisog visiškai nulis.
- Nors žaisti boulingą tikrai labai smagu, tačiau aš greičiausiai liksiu prie įprastų žaidimų, - nusijuokė varniukė.
  Žaidimas pradėjo eiti į šiek tiek geresnę pusę visiems. Dabar visi buvo pelnę po kažkiek taškų. Dauguma net buvo numušę visus kėglius per kartą. O gal ir visi. To varniukė nežinojo, o lentoje vis dar nesigaudė, todėl mažai ji tepadėjo. Technologijos mergaitei išvis buvo labai svetimas dalykas, todėl ši lenta jai atrodė labai keista ir sudėtinga. Ypač žinant tai, kad pataikius kažkiek skaičių rezultatai joje pasikeisdavo. Varniukei buvo tikra mistika kaip tai įmanoma be magijos. Tikriausiai žiobarai yra labai protingi. Pagalvojo ji.
- Buvo labai smagu, - pasakė varniukė žaidimui artėjant į pabaigą.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.