0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Elliw patogiai gulėjo ant grindų, kol visai pamiršo, kodėl čia guli. Būtų visai norėjusi atsikelti ir... Jau neprisiminė, ką ketino daryti, tad kol kas liko tysoti ant žemės. Deja, tik iki tos akimirkos, kai kažkas pradėjo ant jos šaukti. Ar bent jau velsietė nutarė, kad šaukiama būtent ant jos. Atsargiai (!) pakėlusi galvą pamatė, kad tai ne kas kitas, o ne ne neLiucija. Ar ji ir vėl susidūrė su ta neįtikėtinai bjauria mergiūkšte?! Ne ne neLiucija garantuotai ją persekioja!
- Tai tu kalta! - dėl visa ko suriko Elliw, bet tuo metu pametė tą bjaurybę iš akių. Žinoma, gyvenimas iš karto tapo gražesnis, ir velsietė nutarė, kad reikia pabandyti atsikelti. Apie bjauriosios mergiūkštės egzistavimą visai netoliese ji jau buvo pamiršusi.
Deja, nepanašu, kad ši diena klastuolei būtų sėkminga. Bandydama atsistoti, kad ir kaip atsargiai tą darė, kaukštelėjo galvą į stalą. Teleskopas nugriuvo, bet, laimei, ant žemės nenukrito. Viskas atsitiko tik per tą bjaurią... Kurią ten iš tų bjaurybių ir vėl sutiko Elliw? Deja, šito pasakyti nebegalėjo, bet pagaliau atsistojusi kažkur prie profesorės (?) stalo pamatė: tai buvo ne ne neLiucija! Ta neįtikėtinai bjauri mergiūkštė, per kurią nuolat atsitinka įvairios nelaimės! Reikia pagaliau išties ją pamokyti.
Taigi klastuolė patraukė to paties stalo, ant kurio, tiesa, nestovėjo teleskopas, link. Savąją brangenybę ji, žinoma, pasiėmė su savimi. Taip, dabar ji būtinai atkeršys tai bjaurybei! Kad ir ką ji padarė, kad ir kuo nusikalto, dabar Elliw ne ne neLiucijai jautė nuoširdžią neapykantą. Tik ji buvo kalta dėl... kažko.
- Tai tu kalta! - priminė rudaplaukė priėjusi visai arti ne ne neLiucijos. Pasitaisiusi teleskopą piktai žiūrėjo į bjauriąją mergiūkštę, tada čiupo keistus daiktus nuo stalo, prie kurio bjaurybė buvo priėjusi. Bet kokia nauda iš to stalo, jeigu ant jo nėra teleskopo? Žinoma, Elliw galėjo ten pastatyti savąjį, bet neketino šitaip rizikuoti. Niekada negali žinoti, ką ne ne neLiucija sugalvos!
- Tu esi bjauri mergiūkštė! - rėžė Elliw. Buvo labai svarbu, kad bjaurybė gerai įsisąmonintų šitą informaciją. Nors kažin ar ji galėtų būti tokia kvaila, kad nesuprastų esanti itin bjauri? Elliw stypsojo prie stalo, ant kurio nestovėjo teleskopas, ir giliai mąstė. Ji buvo visai pamiršusi, kad yra gera mergaitė ir kad turėtų kažką padaryti. Jeigu ji yra pamokoje, vadinasi, privalo kažko išmokti. Vis dėlto dabar buvo daug svarbiau nuspręsti, koks yra ne ne neLiucijos kvailumo lygis. Pamoka (jeigu tai išties pamoka, žinoma) gali ir palaukti. O štai tą visiškai kvailą ir bjaurią mergiūkštę gelbėti reikia.
Elliw neprisiminė, kodėl taip nusprendė, bet suprato: būtent tokia ir yra jos misija. Pakėlusi akis į bjauriąją ne ne neLiuciją velsietė įsispoksojo jai į veidą tarsi laukdama ženklo, kokiu būtų reikėtų tą mergiūkštę išgelbėti.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
Galvoje verdant ypatingai keistam chaosui, Abigailė bandė prisiminti užduotį, mat dėl Nesveikosios klastuolės ją pamiršo. Akivaizdu, kad užduotis buvo susijusi su cigaretėmis. Bet ką su jomis daryti? Varnei pradėjo mausti galvą nuo viso to, kas įvyko.
Neilgai trukus, prie londonietės ir vėl priėjo ta keistuolė klastūnyno mokinė. Ji tiesiog pradėjo rėkti tuos pačius žodžius, kuriais Nestrof buvo apkaltinta ir tą nelemtąją pamoką praeitame kurse. Ji niekada nepamirš tos pamokos. Per pirmą ir antrą kursus tai buvo pati šlykščiausia ir tuo pačiu įsimintiniausia pmoka, kurioje Abigailė dalyvavo.
Elliw tiesiog spoksojo į varnanagę. Ir šioji, be abejonių, nesuprato, kodėl ta keistuolė taip daro.
-Kas tau negerai? Kodėl tu spoksai į mane?-kuo labiau ramindama savo nervus paklausė žaliaakė.
Ir tuomet, stengiantis nekreipti dėmesio į teleskopų saugotoją, ji dar kartą pabandė prisiminti, ką reikia daryti su cigaretėmis. Kadangi bandant susikaupti visa klasė aidėjo nuo kerų Marmūz tarimo, Nestrof netruko susigaudyti, ką reikia daryti.
Mergaitė pasiėmusi vieną iš cigarečių nuėjo prie savo stalo, prieš tai dar metusi Elliw piktą ir tuo pačiu nervingą žvilgsnį. Netyčiomis palietusi tą plaukų vietą, kuri buvo ištepta didžiųjų kukulių gličia mase, ji dar kartą pasišlykštėjo ir nusipurtė. Fe.
Visaip sukaliodama lazdelę rudaplaukė vis kartojo tuos pačius kerus.
-Marmūz,- nieko.- Ė, nu kodėl neišeina??
Trylikametė bandė kerus tol, kol jie pavyko, nors pavyko tikrai ne iš pirmo ar penkto karto. Ji besinervindama vis kartojo tuos pačius žodžius, kol septintąjį kartą ištarus tą (jau) prakeiktą burtažodį pasimatė kažkoks poveikis. Ėjo suprasti, kad kerai suveikė. Abigailė aišku apsidžiaugė, tačiau tą akimirką, kai cigaretei suveikė kerai, ji prisiminė šlykštynę Elliw. Ši, regis, vis dar stovėjo prie profesorės stalo. Tad Nestrof nežinia, kokio velnio vedama, nužingsniavo prie jos ir tą patį momentą pasigailėjo tai padariusi.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
Šiandien Sigurdui laimė išties šypsojosi - buvo apdovanotas ne šypsena, bet juoku, nors ir gana nedrąsiu. Kažkas viduje maloniai sušilo, akyse užsižiebė sunkiai įvardijama emocija. Ji neišnyko net ir tada, kai Deoiridh atsisėdo šalia, kai jis entuziastingai linktelėjo galva, sutikdamas su jos replika. Daugiau ką nors pridurti tiesiog nebuvo reikalo. Nerimas jau senokai buvo pradingęs iš minčių, kol nepasirodė naujas pasiūlymas, sudrumsiantis pamokos ramybę chaosą. Neaišku, ar jai patiks kiek kvailoka, bet nutrūktgalviška idėja, leidžianti nusikratyti blyškiaisiais bulvių kukuliais. Nežinia kodėl (juk jis pasitikėjo suolo drauge) bijojo nepritarimo, išjuokimo - būtent iš jos, o ne kieno nors kito. Bet giliai įkvėpęs vaikinas pasistengė kuo greičiau nuvyti tas slegiančias emocijas bei pagaliau pristatyti sumanymą.
Net nesitikėjo, kad dar kalbant pradės nesuvaldomai šypsotis, kad džiugi nuotaika uždegs krūtinę ir pirštai suvirpės nuo susijaudinimo. Šalimais tūnojusios tamsos lyg nebūta. O jei ji ir egzistavo, susirietusi kokiam kamputy, Deoiridh atsakas ją akimirksniu ištirpdė. Pala… Negi kerėjimas su…manimi ir cepelinais yra kažkuo geresnis už kerėjimą su varlėmis? Keista mintis išdygo tarsi iš niekur, tačiau, laimei, neteko į ją įsigilinti, nes pirmasis cepelinas jau pakilo į orą. Teko kilstelėti galvą ir žibančiomis akimis stebėti dailiai skriejantį objektą, tarsi kokią kometą per astronomijos pamoką. Netrukus atėjo Sigurdo eilė.
Kiek pagalvojęs nukreipė lazdelę bei kažką tyliai sumurmėjo. Staiga pasklido sulig kiekviena sekunde didėjantis dvokas, primenantis supuvusius kiaušinius. Jis suraukė nosį, bet nieko nelaukdamas kerais pakėlė cepeliną ir sviedė profesorės link. Jos laukė mažytė staigmenėlė - islandas visas viltis buvo sudėjęs į tą smarvinę bombelę, kuri žadėjo kitokią pamokos pabaigą. Bet kol ji nepasiekė savo tikslo, buvo galima prisiminti ir kerėjimo praktiką, kurią spėjo beveik pamiršti. Grifei, regis, ji visai nesisekė - šviesiaplaukis galvojo, kad kažkuri svarbi dalis buvo praleista. Tačiau pirmiausiai reikėjo pačiam pabandyti. Linksmai šyptelėjęs jai - vis dar negalėjo bent kiek nusiraminti - du kartus apvedė lazdele cigaretę ir ištarė burtažodį:
-Marmūz. - Deja, nieko neįvyko, nors buvo tikras, jog šio punkto Deoiridh buvo nepadariusi. - Visiška nesąmonė. - trumpai apibendrino vaikinas, pažvelgdamas į suolo draugę.

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Sabrina, sėdėdama ant kėdės klausėsi muzikos. Muzikos, reiškia vaikų balsų. Nors nelabai klausėsi, daugiau žiūrėjo į lubas ir mąstė kokiomis spalvomis, jos gražiau atrodytų. Arbata, sumaišyta su viskiu, tiesiog buvo nuostabi. Tas kartumas, sumaišytas su saldumu, labai patiko kerėjimo profesorei. Už lango lijo, toks oras, Sabrinai irgi patiko. Šiek tiek pasiilsėjusi, atsistojo ir nuėjo pasižiūrėti kuo užsiima aukseliai, mokiniai. Dori, ach, ta kvailė mokinė. Specialiai pasikreipusi į Sabriną "profesore". Sabrina piktai pasižiūrėjo, kurį laiką praignoravo jos klausimą ir pasvarsčiusi, kaip mandagiau, nesusinervinant atsakyti, atsakė.
- Ech, - Atsiduso profesorė, mintyse nusikeikė ir pasistengė kuo trumpiau atsakyti. - Tiesiog ne tavo reikalas. Aš esu kerėjimo mokytoja jau tris metus, kerėjimu užsiimu net dešimt metų, manai, kad aš nežinau ko aš mokau? Užsičiaupk tu kada nors ir viskas, negausi nuo šiol ėst net pirmadieniais, - Pasakė savo, maisto mylėtoja ir saldžiai šyptelėjusi, nuėjo toliau nuo jos. Aš tikiuosi, kad ji suprato mane ir save. Nors ir buvo mergina girta, jautėsi gan protingai pakalbėjusi. Turbūt. Juk tai tik pirma praktika, antra galbūt bus naudingesnė ir normalesnė. Dar vienas. Dar vienas nepatenkintas vaikas. Aš nesuprantu, kur Arletė? Kur mano angeliukas? Kodėl negali visi mokiniai būti kaip ji? Norisi tiesiog mesti darbą dėl tokių, atsiprašant, arklių.
- Vegard, brangusis, katinėli. Jei tau kas nors nepatinka, čiuožk pas savo klastunyno vadovą. Ne esu dabar nuotaikoje, mielasis, tad geriau patylėk, nusišypsok ir įsivaizduok, kad esu geresnė, - Pavartaliojo akis, ji. Kas dar? Kažkokia nematyta Deoiridh, burokų fanė. Ir... Ir siaubingiausias vaikas, Elodie. Fotografė atsiduso, apsižvalgė, šyptelėjo naujokei, parodydama, jog yra draugiška profesorė. Pirmiausiai, dvidešimtmetė priėjo prie gražaus, taip pat, nematyto blondino.
- O Dievuliau, koks tu gražus. Gerai, dirbkite burokėliai, oi, balandėliai, dirbkite, - Šyptelėjo profesorė ir nuėjo šį kartą prie Elodie.
   Sabrina tiesiog stovėjo, stengėsi nesprogti iš pykčio. Kaip norėčiau tave sudeginti kerais, kaip norėčiau tavo galvą išvirti verdančiame puode. - Arba nevadini manęs niekaip, arba užsičiaupi, nes aš tau ne profesorė. Visų pirmą, tokiu atveju tau reikėtų pas poniulę Pomfri, nors manau tau su smegenėlėm labiau pagalbos reiktų, o ne plaučiais. Also, manau, kad tau plaučius skauda nuo tavo žviegimo. Gerai, pažiūrėsiu ar tau pavyko, bet ir tai aišku.- Sabrina paėmė cigaretę, kerais uždegė cigaretę. Ji atrodė kažkokia gan šlapoka, bet koks skirtumas? Gal neapseilėjo, šita rėksnė. Įtraukusi cigaretę, pajautė kaip tuoj apvems suolą. Profesorė pradėjo springti, žagsėti, čiaudėti.
- ATIDARYKITE LANGUS!- Sustaugė, vos galėdama įkvėpti, vilkolakė. Gal tie langai ir buvo atidaryti, Sabrina jautėsi siaubingai blogai. Pribėgusi prie stalo, pasiėmė tą pačią arbatą su viskiu ir užsigėrė. Va dabar Elodei laukia galas. Sabrina nieko nebesakė. Cepelinas. Kažkoks cepelinas tėškėsi į profesorės veidą. Jau nebegalėjo suprasti kas tai padarė. Jaunajai motinai pritrūko kantrybės. Galva tiesiog norėjo sprogti nuo nervų. - Baigėsi pamoka. - Tik tiek galėjo pasakyti amerikietė.
- Deo, Abigaile. Manęs jūsų problemos nebedomina, ar teleskopui galva nulūžo, ar Elliw užsimušė, ar Abigailė teleskopu pavirto, nebeįdomu. Man labai reikia nueiti pas poniulę Pomfri,- Susigraudinusi tarstelėjo.

*

Neprisijungęs Elodie Gold

  • III kursas
  • *
  • 91
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • La mer sent meilleur que toi. Tu pues.
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
 Varnanagė nekantriai laukė. Ji, žinoma, pastebėjo, kaip baltosios žiurkės akys dirstelėjo juodaplaukės pusėn, ir liko praignoruota. Tai nepatenkino jos, bet susitvardė užsičiaupant, kadangi tada planas nebūtų pavykęs.
 Galiausiai ir ji gavo dėmesio, bet anaiptol, ne itin tikėtosi. Britės juodi antakiai iš po lėto raukėsi, bet ji tylėjo. Šitai daryti nebuvo lengva, nes mergaitė buvo labai arti ribos, kai tiesiog šoktų ant šios apsinešusios girtuoklės nugaros nudirt visą odą. Bet toleruoti šitokio šlamšto, sakomo jai, nebegalėjo. Tad, sukaupusi visą esamą mandagumą, anglė prabilo:
 - Na, pagal etiketą ir savo dirbamąją vietą, turėtumėte pasižiūrėti, ką sakote savo mokiniams, profesore. - šaltai atkirto ji.
 Nagi, trauk tu tik tą cigariūkštę, rupūže neraliuota. Elodie ypač nekantravo. Žvilgtelėjusi į dabar jau Wolfhard rankoje esančią cigaretę antrakursė pastebėjo, kad užpurkštas galiukas atrodė labiau drėgnokas, nei tikėtąsi. Ji tyliai mintyse meldė, kad ši ragana nepastebėtų. Ir jos maldos buvo išklausytos. Netrukus cigaretė užsiliepsnojo, kartu su Sabrinutės gerkle. Tokie riksmai nebeleido Gold išsilaikyti rimtai, tad ji nebeišlaikiusi garsiai pradėjo juoktis ir žvengti. Tai be abejo buvo mėgstamiausias kada nors nutikimas per visus pusantrų metų šioje pilaitėje.
 - Labai dėkoju už pagalbą, mylimiausioji profesore! - pro ištisus juokus, žiūrėdama į kažką maukiančią besikosėjančią baltapūke, dar metė dvylikametė jai. - Kaip sakoma, kaip šauksi, taip atsilieps. - pašaipiai kikendama varnė apsisuko ant vieno kulno, ir grįžo atgal prie savo cigarečių.
 Čiupusi vieną iš jų, vėlgi nukreipė lazdelę į ją ir sumurmėjo:
 - Marmūz. - kaip visada, nieko nenutiko. Kaip idiotiška, kad negali žinot, pavyko ar ne, iki užsidegant. Atsiduso, jau kiek aprimusi nuo ištiso juoko, nors lyg dar tebesigirdėjo anos springimai. Tebelaikant savo gebenės lazdelę ir cigaretę, prie to pačio greitu Incendio varnanagė ir pridegė šią. Prikišus prie lūpų, ji silpnai įtraukė truputį garų formos turinio. Iškart cigaretę sviedė žemėn, ir besikosėdama sutrypė. Sunkiai atgaudama kvapą, ji čiupo nuo netoliese esančio savo stalo kažin kokį kokteilį ir gerokai nugėrė šio. Vardan kačių, meldžiu, kad ta narkomanė nebūtų kažko į jį pridėjusi.
 Kiek atsigavusi, dabar su šiek tiek irzulio mergaitė ėmėsi antrosios cigaretės. Taip pat atkartojo burtažodį, veiksmus, ir pridegimą, kadangi daug kantrybės nebeturėjo. Greitai persižegnojusi su lazdele, ir pasiruošusi likutį kokteilio išgert, rudaakė įtraukė cigaretės turinį į plaučius. Bet šį kartą rezultatas buvo kitoks. Pasijuto rūgštokų raudonųjų serbentų skonis. Šis šiek tiek nustebino ją, bet labai skaniai pamalonino. Elodie nieko nelaukusi atsirėmė į suolą ir ramiai surūkė likutį nebekenksmingos dūmų sukėlėjos.
 Netrukus ir išgirdo vos gyvą pamokos baigimo pranešimą. Dar nusijuokusi, prieš išeinant Gold sušuko:
 - Iki pasimatymo sekančioje pamokoje, profesore Wolfhard!
B r i g h t o n ,  U K