0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
III Žiobarotyros pamoka
« Prieš 2 metus »
 Mokslo metai jau ėjo į pabaigą ir štai, tiek Luko, tiek mokinių, kurie karts nuo karto pasirodydavo pamokoje laukė paskutinė ir kiek keistoka pamoka. Aišku, tai buvo labiau džiugus, negu liūdnas dalykas, kadangi vėliau, mokinius būtų tekę matyti tik egzaminų ir paskutiniosios vakarienės metu. Tačiau, tuo pačiu vaikinas ir šiek tiek liūdėjo, nes nelabai įsivaizdavo ką veiks po to, kai grįš į ankstesnį gyvenimą. Tikriausiai darys tą patį, ką darė ir anksčiau, na, o galbūt, susiras kokį nors dar papildomą darbą ir taip užsidirbs vieną kitą, papildomą pinigą.
  Sėdamas kėdėje, rudaplaukis stebėjo žalio skysčio pripildytus buteliukus ir bandė mintis nukreipti į kažkokį kitą pusę, kuri nebūtų susijusi su ateitimi ar tuo, ką darė dabar. Tačiau tai nelabai sekėsi, tad teko tikėtis, kad mokiniai susirinks greitai ir dar greičiau suskambės varpas, pranešantis pamokos pradžią.
  Laikas ėjo pakankamai lėtai, kas mėlynakį baisiai erzino ir su kiekviena minute, norėjosi pačiam nueiti ir imti skambaliuoti varpu. Tačiau nuo to susilaikė ir „kantriai“ laukė tikrosios pamokos pradžios. Praėjo dar dešimtis ir daugiau minučių, kai pagaliau pasigirdo ilgai lauktas garsas ir buvęs klastuolis, pagaliau galėjo pradėti pamoką.
  -Sveiki, noriu pasveikinti beveik įveikus mokslo metus ir kažkaip išgyvenus mano pamokas. Šiandien jūs nusikelsite į praeitį ir patirsite ką reiškia būti vienam iš tų žmonių, kurie stovi minioje ir stebi egzekucijos procesą arba net gi sudalyvausite joje. Aišku, to prieš jūsų valią niekas nedarys, tačiau jeigu to norėsite, ištarkite „egzelukija“, -Lukas trumpam nutilo, mąstydamas ką dar galėtų pasakyti. -Klasėje atsidursite kelios minutės po kito mirties arba iš kart po savo, tad dėl to nesijaudinkite. Grįžę ant lapelio užrašykite, kaip jautėtės/jaučiatės. Sėkmės darbe.


2 postai po 1200 simbolių.
Pamoka uždaroma rugpjūčio 13d.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Lukas Dubajus »
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: III Žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #1 Prieš 2 metus »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Prie to stalo nesėdėjo joks mokinys, mat teleskopo savininkė Elliw tūnojo po stalu ir ieškojo... teleskopo. Ji buvo pamiršusi, kad pastatė savąją brangenybę ant stalo, tad dabar buvo sutrikusi: mergaitė neįsivaizdavo, kur galėjo dingti jos astronomijos prietaisas, ir kažkodėl galvojo, kad jis gali būti po stalu. Tiesa, netrukus ji pamiršo ir tai, kad yra po stalu, ir bandydama atsistoti trenkė galvą į baldą.
- AUČ! - garsiai suriko klastuolė ir atsisėdo ant žemės. Ji nežinojo, kur yra, tad neįsivaizdavo, ką daryti dabar. Gal reikėtų eiti kitur ir paieškoti Liucijos, Sabrinos arba Joanos trečiosios? Jos tikrai žinos, kur yra teleskopas! O jeigu ir nežinos, mielai sutiks padėti jį surasti.
Dar kartą trenkusi galvą į stalą Elliw šiaip ne taip atsistojo. Ir tada gavo baisiausiai nustebti: teleskopas stovėjo ant stalo.
- Mano teleskopas! - baisiausiai apsidžiaugė velsietė ir čiupo prietaisą. Jis tą pačią akimirką išsprūdo iš rankos ir nukrito ant žemės. Garsas, pranešęs apie dūžtantį teleskopą, buvo pernelyg pažįstamas Elliw ausims, kad ji tai pamirštų. Sunkiai atsidususi velsietė atsisėdo ant kėdės. Ta sulūžo, tad mergaitė atsidūrė ant žemės.
- Tai tu kalta! - nežinodama, dėl ko kaltina, sušuko ji. Žodžiai, žinoma, buvo skirti neLiucijai, ne neLiucijai arba ne ne neLiucijai. Juk būtent šitos trys bjaurios mergiūkštės buvo kaltos dėl visų negandų, kurios kartais užklupdavo Elliw.
Pamačiusi kažkokį buteliuką su skysčiu rudaplaukė susidomėjo. Buvo be galo smalsu, kam jis skirtas. Galbūt padės sutaisyti teleskopą?! Pažvelgusi į žmogų, kuris galbūt buvo profesorius, velsietė nusprendė, kad mato jį pirmą kartą gyvenime. Neprisiminė, kad jis būtų kada daužęs teleskopą. Verta pabandyti.
Dar kartą kaukštelėjusi galvą į stalą Elliw sugebėjo atsistoti. Besiartindama prie buteliuko ji netyčia užlipo ant teleskopo duženų, bet netrukus tai pamiršo. Pagriebė buteliuką ir grįžo į savo vietą. Kuo atsargiau atsuko kamštelį, bet tą akimirką jau neprisiminė, ką ketino daryti su tuo skysčiu. Kiek padvejojusi susipylė jį į burną.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: III Žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #2 Prieš 2 metus »
Paskutinė žiobaratyros pamoką. Keistą, bet Vovere jau svajojo apie artėjančias atostogas. Laukiant pamokos pradžios mergina tik apie tai ir svajojo. Ah, kad greičiau baigtųsi pamoką galvojo varnė ir tuo pačiu metu dar su sakė.Vovere susikaupk, čia pamoką apie atostogas galėsi galvoti tik po egzaminų. Ir tuomet susivokė, kad visai arti yra egzaminai. O tokia žinia nukrėtė penkioikmetė ir net privertė silpnai nusipurtyti. Visas jos mintis apie atostogas ir egzaminus nutraukė varpas ir profesoriaus balsas. Kaip ir visada šioje pamokoje nebuvo teorijos ir dėl to šviesiaplaukė šiek tiek liūdėjo. Nes nebuvo jokio šanso papildomai ir lengvai uždirbti savo koledžui taškų. Visada reikėdavo kuo greičiau kibti į darbą. Praeitos pamokos buvo gana keistokos, bet ši britės mąstymu lengvai jas aplenks. Reikės žiūrėti kaip daro mirties bausmę ? Nustebusi savęs paklausė penktakursė. Ji žinojo, kad bus labai bjaurus ir šlykštus procesas. Ir dėl to dar sykį { tik šį kartą stipriau negu prisimindama egzaminus } nusipurtė. Mėlynakė puikiai žinojo apie egzekucija ir dėl to jautiesi tiesiog bjauriai. Ji bandė įsivaizduoti kaip turėtu atrodyti visas procesas ir dar labiau įsitikino, kad nenori vykdyti šios keistos praktikos. Ir geriau žemaūgė tiesiog ramiai sėdėtų klasėje ir negautų nei taško ar iš viso išeitų iš klasės. Pareiga yra pareiga iškilo žodžiai akinių nešiotojos galvoje ir nuo jų dar sykį nusipurtė. Na ką padarysi pagalvojo varno nago mokinė ir nuėjusi prie stalo kur buvo buteliukai, paėmė vieną ir išgėrė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Vovere Krisina »
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • IV kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
Ats: III Žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #3 Prieš 2 metus »
  Varniukė nebesuvokė, kaip laikas praleistas burtų ir kerėjimo mokykloje galėjo praskrieti taip greitai. Štai dabar ji sėdėjo suole, paskutiniojoje žiobarotyros pamokoje, o sugebėjo puikiai atsiminti, kaip nedrąsiai pirmą kartą įžengė pro kabineto duris. Apart to, kad tikrai išdrąsėjo ir gebėjo puikiau bendrauti su girdinčiaisiais manė, kad daug išmoko. Ir vylėsi, kad pamokų bei namų darbų įvertinimai pradžiugins mamą. Šviesiaplaukė vienuolikmetė stengėsi siekti geriausių rezultatų kiekviename dalyke, tačiau ypač ateities būrime. Suprato, kad jos dar laukė dalis pamokų, kurios tvarkaraštyje stūksojo toliau, tačiau geriau pagalvojus, šios pamokos neturėjo būti tokios svarbios. Juk vis labiau šviečianti saulutė ir pranešė tai, kad daugeliui mokinių dabar tikrai ne mokslai galvoje tūnojo. Vylėsi, kad profesoriai supras vaikų (o ypač Arletės) norą ir leis per pamoką išlįsti laukan.
  Toptelėjo, kad pavasario pabaigoje jos laukė ir egzaminai. Tai privertė nusipurtyti. Taip, vienuolikmetė taip stipriai bijojo, kad neįsivaizdavo, kaip nulaikys plunksną rašydama atsakymus į painius klausimus. Juk tai bus jos pirmieji laikyti egzaminai ir, nors ir mokėsi, nesijautė jiems pasiruošusi. 
  Russell sutriko sužinojusi visą praktikos darbą. Ar vertėjo paminėti, kad nė nenutuokė, kas buvo ta egzekucija ir kodėl Dubajus minėjo mirtį? Vienuolikmetė nedrąsiai apsidairė ir pastebėjo, kad kitų mokinių veidai taip pat nebuvo papuošti šypsenos. Negi čia vyks kažkas dėl ko aš turėčiau nervintis, - mąstė pirmakursė ir vangiai pakilusi nuo kedės nukulniavo link buteliukų su eliksyrais.

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: III Žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #4 Prieš 2 metus »
Po kelių sekundžių Vovere atsirado milžiniškoje miesto aikštėje. Joje buvo pilną žmonių, o pačioje aikštės pradžioje stovėjo medinė pakyla skirta mirtiems bausmės vykdyti. Pakylos vidurį buvo pastatyta giljotina. Aš čia atsiradau išsigandusi pagalvojo mergina. Greitai čia kažkam vykdys mirties bausmę. Dar pagalvojo varnė ir nusipurtė. Žmonės dar rinkosi ir kai kurie buvo tikrai laimingi. Kas gali būti laimingas, kai kažkam vykdo mirties bausmę. Ir dar, kad iš viso atvyksta žiūrėti kaip tai daro. Nusistebėjo penkiolikmetė ir dar kažkelintą kartą nusipurtė. Praėjus kelioms minutėms ant pakylos užlipo raumeningas su juodu gobtuvu. Budelis. Ir už jo ėjo sargybiniai kurie laikė galimą nusikaltėlį. Nusikaltėlis buvo kresnas plikas, dėvėjo apdriskusius drabužius ir visur žiūrėjo savo baimingomis ir išsprogusiomis akimis. Kareiviai jį paguldė ant giljotinos ir nulipo nuo pakylos. Žmonės pradėjo šūkauti :
- Galas nusikaltėliui, galas žudikui !
Kol jie šaukė ant pakylos atėjo senas žmogelis kuris šviesiaplaukei atrodė nėra labai paprastas žmogus ir turi kažkokia labai rimtą ir svarbią profesiją. Jis rankos mostu nutildė žmones ir pradėjo šnekėti apie nusikaltėlio blogus darbelius. Na nors ir kokį nusikaltimą padarė vis tiek mirties bausmės yra šlykščios. Pagalvojo britė ir visai nesiklausė ką kalbėjo žmogus. Kai jis nutilo vėl žmonės pradėjo šūkauti, o budelis priėjo prie prietaiso ant kurio gulėjo išsigandusiomis akimis nusikaltėlis ir jau ruošiesi patraukti virvę. Penktakursė užsimerkė ir užsidengė akis, nes visai nenorėjo to matyti. Bet to nereikėjo ir ji grįžo į klasę. Žemaūgė vis dar buvo užsimerkusi, nes nieko nesuprato kai buvo perkelta, bet po kelių minučių pagaliau atsimerkė ir atsikvėpė, kad jau buvo klasėje. Mėlynakė nuėjo prie savo stalo, pasiėmė pergamentą ir parašė:
Citata
Jaučiausi labai šlykščiai apie tai galvodama ir matydama giljotina. Taip pat jaučiausi keistai kai išvydau laimingus žmones kurie norėjo išvyti kaip daromą mirties bausmė.
Vovere Krisina, Varno Nagas. Penktas kursas.
Varno nago mokinė padėjo pergamentą ant profesoriaus stalo ir pradėjo laukti pamokos pabaigos.
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Stela Dragring

  • II kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III Žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #5 Prieš 2 metus »
Stela linksma atėjo į šiais mokslo metais paskutine tačiau jai pirmaja Žiobarotyros pamoką. Ji net pati nesuprato kaip sugebėjo praleisti praitas šio dalyko pamokas. Lordas murkė nešamas ant ranku. Atėjusi į klasę mergaitė atsisėdo į vieną iš priekiniu suolu. Belaugdama kol profesorius pradės pamoką pirmakursė stabėjo kaip jos kačiukas žaidžia ir vartosi tačiau neilgai, prasidėjo pamoka. Profesorius pradėjo kalbėti gan smagiai, ar bent jau taip atrodė Stelai. Tačiau išgirdusi, kad reikės stebėti egzekucijos procesą ir netgig bus galimybė jame dalyvauti pirmakursė pašiurpo. Siaubas kaip galima vaikus to mokyti. Nors kitavertus... tai tebus vaizdas. Niekas iš tikrūju nemirs, todėl gal netgi būtu visai verta pajusti jausmus kuriuos sukelia mirtis. Nusprendusi, kad praktika visdėlto visai idomi akiniuotė nuėjo prie stalo ir pasiemė buteliuką su gėrimu. Prieš išgerdama eleksyrą Stela gryžo savo suolan su buteliuku.
- Lorde galime susitrati, kad niekur neisi ir neišdykausi kol nagryšiu iš užduoties. Jei būčiau žinojusi, kad reiks magiškai išvykti iš klasės norint atlikti užduotį nebūčiau taves pasiemusi. Taigi nieko neišdarinėk gerai? - ir kaip galėdama grėsmingiau pasižiurėjo į savo mažajį išdykelį. Patikėti, kad Lordas šykart neiškrės kvailystės buvo sunkiau negu takarta kai paliko jį savo kambaryje. Gryžusi po pamokų rado išmėtytus daigtu po visa kambarį. Ir jai viska susitvarkyti užtruko gan ilgai.
Atsisukusi buteliuka išgėrė gerimą ir užsimerkė. Po keliu sekundžiu atsimerkė ir išvydo ne klasę, o minia žmoniu judančiu viena kriptimi.

*

Neprisijungęs Stela Dragring

  • II kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III Žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #6 Prieš 2 metus »
Negalėdama pasipriešinti miniai, todėl jos nešama Stela atsidūrė didelėje aikštėje. Kas čia pogalais vyksta. Iš kur čia tiek žmonių ir kur jie visi skuba.
- Auč! - riktelėjo mergaitė nes kažkas numynė jai koją. Žmonės, žiurėkit kur vaikštote! Kas čia per paprotys mindžioti kitiems ant kojų? Pasipiktino pirmakursė kai dar kažkas užmynė jai ant kojos tik šykart gal net ir skaudžiau. Kaip norėčiau dinkti iš šitos spusties. Čia net kvėpuoti sunku. Tam kuris tuoj mirs bent jau kvėpuoti turėtu būti lengviau. Pagalvojusi apie mirtį Stela pasižiurėjo aukštyn ir pastebėjo pakyla kur turėjo dar šiandien mirti pasmerktasis. Užsinorėjusi atsidurti kažkur kitur, bet tik ne minioje pirmakursė pasistengė prisiminti kokiu žodžiu galima šiektiek pakeisti užduotį.
- Egzelukija. - ištarė varniukė ir tik tada suprato ką padarė. Viskas pradėjo greitai suktis ir kai sustojo ji suprato jog atsidūrė kitoje vietoje. Minia jos nebespaudė iš visu pusiu, o buvo prasiskyrusi. Akiniuotės rankos buvo surakintos ir tai supratus ją apėmė baimė. Na ir prisidirbai nekantruole. Norėjai kuo greičiau ištrūkti iš spusties ir ištrūkai. Greitai būsi tokia laisva, kad net galėsis  skraidyti arba tiksliau tavs siena galės skraidyti. Iš baimės išsprogusiomis akimis Stela užlipo ant pakylos ir nenorėdama daugiau nieko matyti užsimerkė. Girdėjo kaip žmonės džiugauja ir staiga mergaitė pajuto gailėsti visiems žmonėms kurie turėjo šitaip mirti. Ji nematė kas vyksta bet suprato, kad jos galva atsidūrė kažkokioje iduboje. Kurioje tikriausiai ir mirs. Kažkoks žmogus dar kažka kalbėjo kitiems, tačiau jie džiauksmingai triukšmavo ir panašu jog nelabai klausėsi kalbėtojo. Mažoji raganiukė irgi jo nesiklausė, o bandė nusiraminti. Tai tikiluzija laba tikroviška pamokai sukurta iliuzija. Tu nemirsi. Ne Ne aš nedgi tikrai mirsiu. Siaubas! Tik staiga ji pajuto vėjo gūsį ir stiprū skausma tačiau skaudėjo vos kelias sekundes ir staiga viskas liovėsi nutilo laimingu žmoniu balsai, padrinho skausmas. Stela pajuto kaip jai aplink kojas glaustosi Lordas ir suprato gryžusi į klasę. Kokia laimė, kad viskas baigėsi. Varniukė atsisėdo ir viena ranka glostydama Lordą pradėjo rašyti.

Citata
Jaučiausi labai išsigandusi ir bejėgė. Pasidarė labai gaila visų kurie turėjo šitaip mirti. Norėjsi iš ten dingti. Atrodė, kad mirsiu iš tikrūju.
Kursas - pirmas.
Koledžas - Varno nagas.
Stela Dragring.

Padėjusi lapejį ant profesoriaus stalo akinuotė gryžo į suolą. Rankse laikydama savo mažaji kačiuką ir vis dar galvdama apie patirta nuotikį ji laukė kada galės išeiti iš klasės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Stela Dragring »

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • IV kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
Ats: III Žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
  Nieko nelaukusi šviesiaplaukė paėmė vieną eliksyro buteliuką ir jį pravėrė. Tada staigiai užsivertė ir išgėrė, nuo šlykštaus skonio buvo priversta užsimerkti. Ar būtina kiekvieną pamoką mums kišti tokius nemalonius gėrimus, negi negalima įdėti vanilės ar kokio nors kito skonį bei kvapą pagerinančio skysčio lašelį? - ne piktai, galbūt labiau viltingai mąstė vienuolikmetė ir buvo priversta atsimerkti, mat kažkoks žmogus staigiai ją pastūmė.
  Mergaitė sutriko. Atsimerkusi pastebėjo nemažą žmonių krūvą, o ir pati stovėjo prie jų. Džiaugėsi tik tuo, kad rankoje nelaikė lazdelės ar nebuvo su mantija, juk nenorėjo išduoti magijos pasaulio, o ir tai, kad viskas čia buvo netikra Russell net netoptelėjo.
  Kadangi buvo vidutinio ūgio pirmakursė, savo amžiaus vaikų minioje būtų stebėjusi visą vaizdą, kad ir iš toliausios eilės, tačiau šįkart žmonių minia buvo pagyvenę žiobarai, kuriems tikrai neatrodė, kad rūpėjo tai, jog kažkokia Arletė negebės stebėti visko.
  Vien tik dėl to vienuolikmetė prasibrovė į pirmą eilę ir pastebėjo tai, ko tikrai nenorėjo. Prieš jos žalsvas akutes buvo giljotina. Lygiai tokia pat, kaip ir žiobariškųjų knygų paveikslėliuose. Ar egzekucija yra mirties bausmės vykdymas? - susigraudino pirmakursė ir pakėlė savo žvilgsnį aukštyn, tai mėgindama nepravirkti. Ko jau ko, o tokio dalyko išvysti pamokose ji tikrai nenorėjo. Ir iš vis, kaip tokie traumuojantys įvykiai galėjo būti leistini rodyti Arletės amžiaus mokiniams?
  Ant pakylos užlipo juodai apsirengęs žmogus, kuris buvo užsidengęs ir savo veidą, tuoj pat atsirado ir persona, kuriai buvo vykdoma mirties bausmė.
  Jei Arletė būtų apsižvalgiusi, būtų pamačiusi, kaip kiekvienas ne burtininkas džiaugėsi tokiu vaizdu, tačiau ji negalėjo atitraukti akių nuo egzekucijos vykdymo, to labai norėdama.
  Iš visų jėgų užsimerkė, mat suprato, kad viskas įvyks bet kurią sekundę, giliai kvėpavo ir juto, kaip nežymiai drebėjo rankos. Atsimerkus išvydo tai, kad jau buvo klasėje, kas reiškė, kad...
  Man reikia parašyti refleksiją, - bandydama nusiraminti mintijo mergaitė ir išsitraukė pageltusį pergamentą, plunksną bei juodą rašalą.
Citata
  Buvo labai sunku stebėti pasiruošimą egzekucijai ir dalinį jos vykdymą. Nesuprantu, kaip dalis žmonių gali būtų tokie žiaurūs ir beširdžiai.
  Arletė Russell, Varno Nagas, pirmas kursas.
  Ne taip stipriai drebančiomis rankomis nunešė lapelį ant profesoriaus stalo ir grįžo į suolą laukdama pamokos pabaigos.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: III Žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
- KUR MANO TELESKOPAS?! - užklykė Elliw vos tik susivokė kur esanti. Tiksliau, ji taip ir nesusivokė, mat dabar stovėjo kažkokioje aikštėje, pilnoje žmonių. Vis dėlto viena buvo aišku: velsietė teleskopo su savimi neturėjo. Tai ją labai išgąsdino. Ką daryti dabar?
Elliw jau norėjo prieiti prie kažkokio žmogaus ir paklausti, ar jis nežinantis, kur jos teleskopas. Deja, tik prisiartinusi netyčia į jį atsitrenkė ir pargriuvo. Tai dar labiau išgąsdino ir taip įsibailinusią mergaitę, tad ji tik sėdėjo ant žemės ašarų pilnomis akimis.
Netrukus Elliw pamiršo, kodėl ketino verkti, tad nusišluostė ašaras ir atsistojo. Kažkodėl sudrebėjusi vėl vos nenusivertė ant žemės, bet šį kartą pasisekė likti stačiomis. Deja, tą akimirką velsietė prisiminė, kad pametė teleskopą. Karštligiškai žvalgydamasi po aikštę ji pamatė kažkokį keistą statinį. Visai susidomėjusi patraukė ton pusėn, bet sėkmingai prisiartinti nepavyko: užkliuvusi už kažkieno kojos ji vėl nusivertė ant žemės. Siaubingai suskaudo ranką.
- Tai tu kalta! - suriko mergaitė. Taip! Dėl visko kalta yra tik neLiucija! Arba ne neLiucija. Arba ne ne neLiucija. Tos trys bjaurios mergiūkštės gadina Elliw gyvenimą!
Netrukus velsietė pamiršo, kas ir kodėl jai gadina gyvenimą ir pabandė atsistoti. Vėl užkliuvo už žmogaus, bet pasilaikydama už jo striukės sugebėjo atsistoti. Ji buvo pikta. Neprisiminė to priežasties, bet buvo pikta.
Aišku, ir keistasis statinys seniausiai buvo pamirštas, tad vėl jį pamačiusi klastuolė labai nuoširdžiai nustebo. Prie jo tempė kažkokį žmogų, kuris atkakliai priešinosi. Elliw nematė to žmogaus veido, bet labai tikėjosi, kad tai nėra nei Liucija, nei Sabrina, jei Joana trečioji.
- Ką jūs jam darote?! - garsiai sušuko mergaitė ir bandė prisiartinti prie to žmogaus. Tiesa, netrukus ji nebežinojo, kodėl ten eina, tad sustojo. Pikčiurnos, atitempę besipriešinantį žmogų, kažką dėjo jam ant kaklo. Elliw dar labiau išsigando - dabar ji bijojo taip, kad pamiršo apie teleskopą. Ji užsimerkė, bet netrukus pamiršo to priežastį, tad vėl atmerkė akis ir spėjo pamatyti, kaip žmogui su virve ant kaklo iš po kojų nuspiriama pakyla. Visi pradėjo šaukti iš džiaugsmo, bet Elliw nieko nesuprato. Gerai buvo tai, kad ji netrukus pamiršo, ko ką tik nesuprato.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko