0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #15 Prieš 4 mėnesius »
Berniukai nesuprato, kodėl tėvui taip sunku juos išleisti į Hogvartsą. Bet jiems ir nereikia suprasti. Iki tapdamas tėvu joks vaikas ar jaunuolis negali iki galo suvokti tėviškos meilės. Be to, šitie du mažyliai nežino, koks santykis sieja jų tėvą ir Hogvartsą. To taip niekada ir neatskleidęs Dafydd žinojo ir nepapasakosiantis. Nei direktorė, nei Auris išpliurpti neturėtų (o direktorė gal net ir nežino),, o kiti jo gal jau ir neprisimena. Bet išleisti vaikus į mokyklą sunku visiems tėvams. Dėl šito Dafydd buvo visiškai tikras.
- Neabejoju, kad jums puikiai seksis. Mes tiesiog jūsų labai pasiilgsime, - bandė paaiškinti. Šiek tiek neramu buvo ir dėl Miriam. Kaip jai seksis mokykloje be brolių? O ir Hannah jau tuoj pradės mokytis. Šitie mažyliai tikrai auga pernelyg greitai.
Eliotui būtinai reikėjo burtų lazdelės. Ko gero, tai visai normalu, bet kažkodėl liūdino. Atrodė, kad taip berniukas tik skuba dar greičiau užaugti.
- Eliotai, juk sakiau, kad lazdelę pirksime vėliausiai, - atsiliepė Dafydd. - Dar kiek užtruksime, todėl tai, kas įdomiausia, geriausia palikti pabaigai. Ir prašau nesiraukyti.
Išgirdęs, kad turės nematyti, kaip dvyniai kaunasi, nusišypsojo. Aišku, mokykloje jų nematys netgi pernelyg ilgai, bet jau įsivaizdavo, kas grįžus namo dėsis dvynių kambaryje. Teko perspėti:
- Tik nieko nesulaužykite.
O štai Oliveris eilinį kartą įrodė esantis ypatingas vaikas. Jis prisiminė, kad reikia ne tik to, kas yra sąraše, bet ir ingredientų eliksyrams. Dafydd linktelėjo ir priėjo prie jauno vyruko.
- Mums reikia dviejų komplektų ingredientų pirmo kurso eliksyrams, - paprašė. Vyrukas linktelėjo ir pamojo eiti kartu. Dafydd savo ruožtu pakvietė berniukus ir nusekė paskui darbuotoją. Jie sustojo prie lentynos, kurioje buvo įvairūs keisti dalykėliai. Jie būsimiems pirmakursiams, ko gero, labai patiks.
- Tik nesugalvokite nieko ragauti, - dar perspėjo dvynius jų tėvas.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 456
  • Taškai: 10
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #16 Prieš 4 mėnesius »
Mylėti brolį smagu. Kuo arčiau buvo išvykimas į Hogvartsą, tuo labiau Eliotas įsitikino šia tiesa. Mokykloje dviese tikrai bus geriau. Jie nepraeis namo, kaip tą darė iki šiol. Bet turės vienas kitą.
- Bet jūsų liks daug! - priminė tėčiui Eliotas. Dabar susimąstė, kad tikriausiai dėl to jie ir turi tiek daug broliukų ir sesučių. Vienam išvykus į Hogvartsą likę vis tiek bus namie. - Be to, nei tu, nei mama ten nevyksite. Vienas neliksi!
Deja, lazdelės įsigijimas ir toliau atrodė kaip pernelyg tolima ateitis. Eliotas norėjo jos čia ir dabar. Jeigu turėtų tą nuostabų daiktą, galėtų išsiburti visus eliksyrų reikmenis. Ir, žinoma, visa kita. Taigi dabar jis susiraukė, bet nieko nebesakė. Norėjo greičiau susikauti samčių dvikovoje. Jos irgi teks laukti, tad prie ingredientų Eliotas nužingsniavo kiek subjurusia nuotaika. Stengėsi to neparodyti, bet jau visai netrukus nieko slėpti nebereikėjo - eliksyrų gaminimo priemonės atrodė pasakiškai. Pamoka iš karto tapo įdomesnė.
- Oho! - patenkintas sušuko Eliotas ir pripuolė arčiau. Norėjo pačiupinėti kiekvieną daiktą, bet neabejojo: tėčiui tai nepatiktų. - Vorų kojelės? Ar mes gersime eliksyrus, kuriuose yra vorų kojelių? Ir kas tie karpų milteliai?
Su tam tikru pasibjaurėijmu apžiūrėjęs daiktus Eliotas įsmeigė akis į tėtį. Labai įdomu, bet gerokai ir šlykštu.
- Fui, - informavo vienuolikmetis. Pažvelgė į brolį - vylėsi, kad jis nesugalvos apalpti.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 631
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #17 Prieš 4 mėnesius »
Regis, Eliotas visai nesuprato, kodėl tėčiui bus sunku išleisti juos į Hogvartsą. Mamai turbūt irgi, bet kalbėtis su tėčiu Oliveriui buvo lengviau. Ir pačiam nebuvo iki galo aišku, kodėl tėtis toks išsigandęs ar sutrikęs. Bet tai, kad namuose likę šeimos nariai jų pasiilgs, Oliveris suprato puikiai. Ir pats jausis taip pat. Turėti dvynį yra tikra palaima.
Apie tai nieko nesakė, o ir lazdelės tema nebuvo ką pridurti. Ir pats labai norėjo to stebuklingo daikto. Bet tėtis sakė, kad pirks vėliau. Vadinasi, taip ir bus. O štai Eliotas aiškiai nusivylė, tad Eliotas pradėjo ieškoti būtų jį paguosti.
Laimei, tą padarė tėtis. Visai nekeista - jis yra pats geriausias pasaulyje. Oliveris taip pat susidomėjo ingredientais, tik, žinoma, nė neketino ko nors ragauti. Daugelis žodžių buvo nelabai aiškūs, bet neklausinėjo. Atrodė, kad pradėjęs mokytis Hogvartse ir virti eliksyrus viską sužinos.
- O kokia nauda iš tokių daiktų? - prie Elioto klausimų pridėjo ir savąjį. - Ką jie daro?
Norėjo greičiau pradėti virti tuos eliksyrus. Kažin ar iš karto tą darys, ar prieš tai dar turės kankintis su teorija? Ir kaip šis dalykas sekėsi tėčiui?
Šie ir daugelis kitų klausimų nedavė ramybės. Vis dėlto Oliveris nieko nebesakė. Tik apžiūrinėjo prekes ir mėgavosi magišku laiku su mylimais šeimos nariais.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #18 Prieš 4 mėnesius »
Akivaizdu, kad kelionė į Hogvartsą yra dar viena tema, kuria jie nesutars. Stebėtis turbūt nereikia - burtininkų šeimoje augantys vaikai nori kuo greičiau visko išmokti patys. Bet kodėl jie nesupranta, kaip sunku išleisti?
- Kad ir kiek mūsų būtų daug, jus vis tiek labai mylime. Jūsų labai trūks, - kantriai aiškino sūnui Dafydd. Norėjo apkabinti tą mažylį ir ilgai laikyti glėbyje. Deja, paauglystės link žingsniuojančiam vaikui tai patinka vis mažiau. Būtent dėl to būtinai reikalingas septintasis mažylis. Tik kodėl taip nesiseka?
Nusivylimo dėl burtų lazdelės nuo tėvo Eliotas nenuslėpė. Galvoje krustelėjo mintis, kad gal reikėtų nusileisti, bet Dafydd nepasidavė. Turėjo išmokti pernelyg nenuolaidžiauti, ir dabar turėjo puikiausią progą praktikuotis. Iš viso daugiau nieko nesakė - Eliotas jau pakankamai didelis šiek tiek palaukti. O ir ingredientai sudomino. Pasitaisiusi nuotaika Dafydd patiko, ir jis nusišypsojo.
- Nežinau, ar jūs eliksyrus gersite, - teko ieškoti atsakymų į visą tuntą klausimų. - Galbūt juos tik virsite. Ir aš visų atsakymų, deja, nežinau. Ši pamoka nebuvo iš lengvųjų.
Apie tai, kad jokios pamokos nebuvo lengvos, nes nesistengė, Dafydd nutarė patylėti. Nesinorėjo griauti protingo tėvo įvaizdžio.
Laimei, grįžo darbuotojas su dviem nemažom dėžėm.
- Pirmiems metams turėtų pakakti, - ištarė jis. Dafydd padėkojo ir paėmė dėžes. Ištiesė jas dvyniams.
- Viskas turėtų būti vienoda, bet rinkitės, - kalbėjo. - Daugiau čia nieko nereikės, tad galėsime susimokėti. Tik priminkit, kad kerais padidinčiau jūsų kuprines - taip bus paprasčiau viską neštis.
Dafydd šypsojosi. Kad ir kaip bus sunku išleisti mažylius į Hogvartsą, jie su mokyklos reikmenimis rankose atrodė netgi labai šauniai.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 456
  • Taškai: 10
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #19 Prieš 4 mėnesius »
Vis tiek nebuvo iki galo aišku, kodėl išvykimas į Hogvartsą tapo tokia didele problema. Ypač kai to įvykio laukė jau daugybę metų. Žvilgtelėjo į Oliverį, bet atrodė, kad jis tėtį supranta. Ką gi, kada nors išsiaiškins. Bet kai bus dviese. Gal tada viskas pasidarys suprantamiau.
Burtų lazdelės tema buvo baigta. Kol kas, žinoma. Eliotas būtinai primins tą puikų daiktą. Tėtis tegul nė negalvoja, kad išsisuks. Bet dabar tiko ir eliksyrai.
- Čia fui, bet paragauti būtų įdomu, - ištarė berniukas vis dar įdėmiai apžiūrinėdamas prekes. Tai, kad tėtis į dalį klausimų neturėjo atsakymų, kiek nuvylė. Smalsumas neturėjo ribų, bet akivaizdu: teks laukti. O kaip tik to vienuolikmetis labiausiai nemėgo daryti. Nors gal ir ne. Piešti bei mokytis taip pat neįdomu. Bet dabar teko laukti, ir dėl to Eliotas raukėsi. Jam atsakymų reikėjo čia ir dabar. Nuodų ir vaistų pamokos prasidės tik po kokio šimto metų.
- O kokios pamokos buvo lengvos? - uždavė dar vieną klausimą. Čia jau tėtis tikrai turės atsakymą. O netrukus jau buvo galima tiesti rankas prie prekių. Eliotas čiupo dėžę ir puolė apžiūrinėti turinį.
- Žiūrėk, gavome vorų kojyčių! - patenkintas sušuko. Norėjo eiti lauk ir keliauti tiesiai į Hogvartsą.
- Reikia susimokėti, - pranešė ir nužygiavo kasos link.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 631
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #20 Prieš 4 mėnesius »
Eliksyrai tikrai įdomu. Pakankamai įdomu, kad Eliotas nustotų galvoti apie burtų lazdelę. Tai labai gerai - kad ir kaip mylėjo brolį, jo zyzimo nemėgo. Jis tarsi rodė, kad Eliotui nepatinka mamos ir tėčio sprendimai. Tai gąsdino.
- Tu nežinai? - nepajėgė nuslėpti su nusivylimu sumišusios nuostabos. Įsivaizdavo, kad tėtis gali atsakyti į visus su Hogvartsu susijusius klausimus, tad dabar sutriko. Reikės paklausti mamos.
- Jeigu profesorius bus geras, gal leis paragauti. - Šiuo klausimu Oliveris pritarė broliui. - Bet kas bus, jeigu paragausime blogai išvirto eliksyro?
Šis klausimas išdavė slepiamą baimę. Berniukas neramiai spoksojo į tėtį. Be jo mokykloje bus nelengva. Staiga dingo noras ten va-iuoti, nors Elioto klausimas sudomino. Išties - kas tėčiui buvo lengva? Šitam virimui turbūt reikia atidumo, tad ir Eliotui gali nesisekti. Bet gal jis pats sugebės?
- Aš laukiu Aurio pamokų, - paėmęs antrąją dėžę pasakė Oliveris. Žvilgtelėjo vidun - ten visko buvo labai daug. Taip pat ir vorų kojyčių.
- Oho, - nustebo. - Ar mes visko tiek daug virsime?
Tai džiugino - gal tada nereikės kęsti nuobodžios teorijos? O kol kas reikėjo eiti prie kasos. Daiktų buvo nemažai, bet Oliveris išdidžiai nešė pirkinius pats.
- Nepamiršk padidinti kuprinių, - dar priminė tėčiui.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaistinė
« Atsakymas #21 Prieš 4 mėnesius »
Apie išvykimą į Hogvartsą dvyniai nieko nebesakė. Ar suprato? Nežinia, nors atrodė, kad ne. Eliotui labiau už viską pasaulyje, ko gero, rūpėjo greičiau vykti į mokyklą. Tik ar jis ten mokysis? Žiobariškoje mokykloje pažymiai neblizgėjo, bet gal magija sudomins labiau? Ko gero, reikės paprašyti Aurio, kad kiek pastebėtų berniuko mokymąsi.
- Deja, yra daug dalykų, kurių nežinau, - teko atsakyti. Mažylis nusiminė. O gal net nusivylė tėvu. Blogiausia, kad kaip tik šito tas tėvas bijojo labiausiai. Ar tik nepaaiškės, kad jis niekamm tikęs? Jei be proto mylimas sūnus drėbtų tokią tiesą į akis, jis palūžtų.
- Tai, kas lengva man, visai nebūtinai lengva jums, - pradėjo atsakymą į Elioto klausimą. Jis taip pat buvo sudėtingas, bet kažką atsakyti reikėjo. - Vieniems lengviau tai, kur yra daugiau teorijos. Magijos istorija, astronomija, žiobarotyra. Kitur reikia kruopštumo ir susikaupimo. Čia priskirčiau nuodus ir vaistus bei transfigūraciją. Man patiko praktinės pamokos. Apsigynimas nuo juodosios magijos, kerėjimas…
Tai tik iš dalies buvo tiesa. Moore pamokos įdomios, bet Dafydd pernelyg nekentė profesoriaus. Kerėjimo profesoriai dažnai buvo nuobodūs, nors pati pamoka pravarti. Bet viso šito mažyliams nesakė - jiems nereikia žinoti tamsios tėvo praeities.
- Neabejoju, kad profesoriai neleis gerti blogai išvirto eliksyro, - teko raminti Oliverį. Jis turėjo išties daug baimių. Kaip išgyvens be tėvo ir mamos? Šis klausimas kankino vis labiau.
Netrukus berniukai jau džiaugėsi prekėmis, o tai vertė šypsotis. Jie atrodė laimingi ir susidomėję. Taip būsimi pirmakursiai ir turi jaustis, ar ne?
- Žinoma. Susimokėkime ir eikime kitur, - pritarė Eliotui Dafydd. Oliveriui pridūrė: - Tą padarysiu, kai išeisime į lauką.
Netrukus teko atsisveikinti su nejaukiai didele pinigų suma, ir trys Llewellyn vyrai paliko vaistinę.