0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
 Nepažįstamasis, prisėdęs prie jos staliuko, regis pavertė kažkuo nuobodų ir niūrių vakarą įdomesniu. Dar kartą nužvelgusi nenusakomo amžiaus vyriškį, kuris atrodė pakankamai jaunas, ir nieko įdomaus nepastebėjusi, juodaplaukė įsimetė dar vieną gabalėlį braškinio deserto į burną bei pastūmė lėkštelę su juo šiek tiek į šoną. Nesinorėjo trukdytis bendraujant su tokiu įdomiu padaru.
 Žiūrėdama rudaplaukiui į akis, Mayra pabandė įžvelgti kokių nors antgamtiškumo požymių. Žinoma, kas gi daugiau jeigu ne koks vilkolakis ar kitoks gyvis prisėstų prie jos su tokiu alkanu žvilgsniu? Gerai buvo bent tas, kad šiąnakt dangų puošė ne pilnas mėnulis, o tik priešpilnis.
-Vynu?-šiek tiek sutrikusi, mergina atsitraukė.-Ne, ačiū. Nevartoju alkoholio.
Pamanyk tu man, vynu! O po to kas, už kampo ir išprievartaut?
-Beje, tu man taip ir neprisistatei,-šyptelėjusi, Mayra pakreipė galvą, vartydama desertinį šaukštelį tarp pirštų.-Mano vardas Marija.
Žinoma, ji netikru vardu prisistatė vien dėl saugumo. Marijų pasaulyje daug - žymiai daugiau nei Mayrų. O jai nereikia, kad koks tai nesiprausėlis atkastų, kas ji tokia, ką ji čia veikia ir kur gyvena.
-Žinai, sakoma, kad žmonių likimas užkoduotas jų delnuose. Gal galėčiau žvilgtelėti į tavąjį?-ištiesusi kairę ranka, juodaplaukė subtiliai paragino nepažįstamąjį. Chiromantiją ji dar prisiminė iš Hogvartso laikų. Na, prisiminė būtų ne itin tikslus žodis - suvokimą apie tai turėjo. Kaip ir suvokimą, kad jos viduje slypi dovana šiems dalykams - beliko tik dar kartą prie jos prisiliesti. Dar kartą prisiliesti, prisiminti indės mokymus ir suprasti, kas per žmogus priešais ją sėdi.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
Supratęs, kad mergina spokso jam į akis, Bretas pasijuto dvejopai. Viena vertus, tai buvo kiek nejauku. Kita vertus, argi tai nėra pirmasis žingsnis artimesnės pažinties link? Reikėjo tik pernelyg staigiai nenusukti akių ir leisti įvykiams tekėti sava vaga.
Supratęs, kad su siūlymu nepataikė, rudaplaukis vos nenusikeikė. Mergiotei kiek atsitraukus jis įsižeidė, tačiau jau benorintį veržtis pyktį šį kartą pavyko užgniaužti. Neįmanoma nuneigti, kad prie to stipriai prisidėjo tas dailus veidelis.
- Arbatos? - dar kartą pamėgino vyrukas vildamasis, kad šis gėrimas nėra siaubingai brangus. Tiesą sakant jis nė neįsivaizdavo, kiek galėtų kainuoti kava ar arbata - alaus ir vyno kainos buvo gerokai geriau pažįstamos, nors ir negalėjo dažnai sau leisti to malonumo.
- Marija... Gražus vardas, - sumurmėjo anglas ir pagaliau susiprato pridurti: - Bretas.
Juodaplaukės žodžiai buvo sunkiai suprantami, tačiau pasiūlymas netgi labai dominantis. Apsimesdamas, kad dvejoja, vaikinas atsistojo ir paėmęs kėdę perstatė ją šalia merginos. Praleisti tokią progą būtų tikra nuodėmė. Vėl atsisėdęs dar kartą žvilgtelėjo į ją. Kairę ranką padėjo ant Marijos kėdės atlošo - jeigu paaiškės, kad galima, bus paprasčiau nei paprasta ją apkabinti. Dešine ranka paėmęs anksčiau ištiestą ranką Bretas nelabai užtikrintai priglaudė ją prie lūpų ir pabučiavo. Nepaleisdamas rankos vėl pakėlė akis merginai į akis ir dar kartą nusišypsojo.
- Ar papasakosi ką nors įdomaus? - paklausė rudaplaukis spustelėdamas laikomą delną. Apsimestinai netyčia pasimuistė, kad atsidurtų dar arčiau Marijos, tad dabar juos skyręs tarpas buvo beveik visai dingęs. "Drovi" šypsena dar kartą papuošė Breto veidą, kol jis laukė tolimesnių merginos veiksmų.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
 Išgirdusi pasiūlymą, Mayra pakėlė puodelį prie lūpų ir, gurkštelėjusi dar šilto gėralo, tarė:
-Ačiū, aš jau turiu arbatos. Geriau pats ko užsisakyk, Bretai.
 Pasislinkdama su visa kėde į šalį ir bandydama apsimesti, kad toks vyriškio artumos jos neerzina, Mayra, pasipuošusi pačia realistiškiausia šypsena, žiūrėjo į Bretą. Vos tik jo lūpas prisilietė prie jos neplautų rankų (o trynėsi gi mieste, kur visokie tokie vaikšto), juodaplaukė susimąstė, kaip viskas atrodė iš šono. Ar kas galėtų pagalvoti, kad čia - pasimatymas? Žinoma. Žmonės ne tiek prisigalvoja. O Dafydd? Ar ji sugebėtų įtikinti jį, kad visa tai - apgaulė ir ji niekada jo neišduotų?
 Kad ir kokios mintys neramino protą ir širdį, Mayros nei veidas, nei akys to neišdavė. Metų metai dirbant su įvairiausio plauko žmonėmis gyvenimo užkulisiuose išmokė ją apsimetinėti ir meluoti taip, kad pats Šėtonas patikėtų tuo.
 Ir galbūt tik raudonplaukis, pažadėjęs jai savo gyvenimą, sugebėtų visa tai permatyti.
 Susižvejojusi ant kėdės atlošo pakabintame rankinuke žiebtuvėlį, juodaplaukė įgudusiu judesiu uždegė pusiau sudegusią baltą žvakę, stovėjusią ant staliuko. Ne, ji nesiruošė skiesti vyriškiui nesąmonių. Buvo pats laikas prisiminti ateities būrimą.
 Ir nors žvakė nebuvo paruošta būtent šiai veiklai, mergina pajuto lengvą pokytį juos supusioje energijoje. Paėmusi Breto delną, Mayra įsižiūrėjo į smulkias linijas po pirštais. Ieškojo vienos - raganos žymės. Nors gal šioje situacijoje ją būtų tikslingiau vadinti "burtininko žyme".
 Ir ji, nors ir neryški, švietė vyriškio delne. Prastas burtininkas arba nevertėlis. Nenorėdama taip ilgai spoksoti ir nieko nesakyti, mergina atkreipė dėmesį į pagrindines linijas.
-Gyvenimas tavęs nelepino. Ir nors tai dar neatsiliepė sveikatai, ateityje matau bėdų su kepenimis ir inkstais. Tave nuo pasaulio skiria siena. Jeigu jos neįveiksi... Likimas tau neleis judėti pirmyn.
Paleidusi Breto ranką, Mayra netyčia užkliudė žvakę ir ši, išliejusi vašką ant stalo, užgeso. Pajutusi lengva sieros kvapą, mergina pakėlė žvakę ir žvilgtelėjo į figūras, kurios išsiliejo.
 O ji buvo viena - ratas.
-Tas kuris toli - sugrįš,-sumurmėjo burtininkė, pirmą kartą parodydama šalia esančiam vyriškiui nedirbtinę emociją - nuostabą.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Pasiūlymą ką nors užsisakyti sau Bretas praleido pro ausis. Negalėjo taip rizikuoti: jeigu netyčia Marija vėliau pasisakytų kažko norinti, jis tiesiog privalo turėti pinigų. Vyrukas jautėsi kiek sutrikęs, mat juodaplaukės atsitraukimas nebuvo tai, ko jis laukė. Vis dėlto nieko nesakė - paprasčiausiai laukė savo progos.
Marijai uždegus žvakę Bretas vos nesukikeno. Sau pripažino, kad šita mergiotė jam vis labiau patinka, bet kol kas ryžtingiau elgtis pabijojo. Nelabai suprato, kam reikalingas toks spektaklis, tačiau apsimetė, kad kantriai laukia, o vėliau - įdėmiai klauso, ką kalba mergina. Deja, žodžiai rudaplaukį stipriai įžeidė ir jis jau norėjo staigiai ištraukti ranką, bet, laimei Marija padarė tą pati. Ar jos prakeiktas reikalas, kaip jis gyvena?! Kol kas jiedu tik šnekasi! O jeigu vakaras ir pasibaigtų įdomiai, jis nesiveda mergužėlės prie altoriaus!
Tolimesnė spektaklio dalis Breto visiškai nebedomino. Jo nuomone, viskas buvo tik labai nuostabi vaidyba. Vis dar sėdėjo čia tik dėl to, kad Marija kažkuo jį traukė. Vaikinas tikėjo, kad dar pavyks palenkti ją į savo pusę.
Iš nežinia kur pasklidęs sieros kvapas negalėjo apgauti. Bretas suprato, kad susidūrė su įdomia asmenybe. Tai toli gražu nesumažino jo noro prieiti arčiau ir, laimei, netrukus tokia proga pasitaikė. Žodžiai buvo visiškai nesuprantami, tad tikriausiai tebuvo dar viena pasirodymo dalis. O štai emocija pasirodė esanti visiškai tikra. Vaikinas nebuvo tikras, kokia ta emocija yra, tačiau labai norėjo tikėti - ir galiausiai save įtikino, - kad tai yra ne kas kitas, o baimė. Priežasčių Bretas nesuprato, bet, tiesą sakant, ir neieškojo. Graži mergina šalia yra išsigandusi, tad jam kelias tik vienas - tą merginą nuraminti. Vyrukas vėl pasislinko prie jos ir nieko nesakydamas kaire ranka apkabino per liemenį. Pažvelgė į akis ir padrąsinančiai nusišypsojo (ar bent jau pats taip galvojo), tačiau dar vieno žingsnio žengti nesiryžo.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
 Tas, kuris toli - sugrįš. O gal ta? Šimtai minčių sukosi juodaplaukės galvoje, tačiau galimybės, kas tas tas ar ta buvo, laimei, tik dvi. Viskas aplink šiek tiek sukosi, tas Mayra įsikibo į stalą taip, kad net pabalo jos krumpliai. Toks ženklas, duotas aukštesnių (ar žemesnių) jėgų regis skatino ją į rankas paimti kortų kaladę ir sugrįžti prie ateities būrimo meno. Jei bent jau ne kitiems, tai sau.
 Iš minčių burtininkę ištraukė ne kas kitas, o šalia sėdėjęs vyriškis. Pajutusi jo šlykščią ranką ant savo liemens, Mayra vos susilaikė nenusipurčiusi. Žvilgtelėjusi jam į akis, išvydo tai, kas buvo pakankamai nemalonu. Scenos kavinėje iškelti irgi nesinorėjo, tad juodaplaukė vėl uždegė žvakę, pasiėmė šaukštelį ir tyliai valgė suminkštėjusį braškinį desertą. Reikėjo plano, čia ir dabar.
 Netrukus, gabalėlis dingo. Arbata irgi. Mayra žvilgtelėjo į laikrodį ant riešo, tada į Bretą ir, maloniai jam nusišypsojusi tarė:
-Gal nori palydėti mane namo?
Žinoma, šio eksponato ji į namus nesives - tiesiog išėjus į lauką grįš namo oru. Net jeigu Bretas yra žiobaras, aurorai, likę ministerijoje po valdžios pokyčių, buvo tokie ištežę lepšiai, kad net Mayrai ir jos kultui nebekilo joks pavojus. Teko pripažinti, kad Dafydd buvo dar visai pusėtinas magiškosios teisėsaugos vadovas.
 Mayra meiliai mirktelėjo akutėmis, vis dar žiūrėdama į Bretą.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Bretas jautėsi patenkintas. Kol kas viskas sekėsi neblogai. Neatrodo, kad Marija būtų jo išsigandusi, o ir spektaklį lyg ir baigė. Dabar tereikėjo žengti žingsnį, nors tai padaryti vis dar buvo nedrąsu. Mergina neprieštaravo tokiam įvykių posūkiui - ar bent jau rudaplaukis buvo tuo įsitikinęs. Pajuto tokį pakylėjimą, kokio anksčiau justi niekada neteko. Pinigų kišenėje šiek tiek yra, vos po kelių dienų gaus pirmąjį atlyginimą. Sėdi kavinėje su visai nebloga mergina, kuri neprieštarauja tokiai kompanijai. Ko daugiau gali reikėti?
Bretas įtarė, kad merginai pabaigus naikinti savo užsakymą įvyks kažkas svarbaus, tad kol kas tiesiog tylėjo ir laukė. Neatsitraukė nė per milimetrą, bet kol kas ir nesiartino. Kol kas. Tiesą sakant, vaikinas buvo visiškai tikras, kad žino, kuo šis vakaras baigsis. Ir tokia baigtis jam daugiau nei tiko.
- Žinoma, - entuziastingai į tokį malonų atsakymą atsiliepė rudaplaukis ir paėmė merginą už rankos. Atsistojęs atidžiu žvilgsniu nužvelgė ją nuo galvos iki kojų. Laisva ranka švelniai perbraukė per veidą ir maloniai nusišypsojo. - Ar nori eiti pėsčiomis?
Tiesą sakant, tokios patirties Bretas neturėjo daug. Jeigu mergina užkibdavo, nereikėdavo vargintis kažkur eiti. Vis dėlto ši Marija buvo kažkokia kitokia. Galbūt dėl to, kad ji išties sudomino? Taip, ji buvo kažkuo ypatinga, tad nebuvo galima paleisti tokios progos vėjais. Dar vienas mirktelėjimas privertė Bretą suprasti, kad daugiau nėra ko laukti. Jis prisitraukė merginą arčiau ir pabučiavo. Apsivijo ją abiem rankomis, kad nebūtų taip paprasta išsprūsti. Ne, šio grobio Bretas tikrai nepaleis.
- Eime? - tyliai paklausė jis žvilgsniu tyrinėdamas merginą.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
 Breto entuziazmas neprilipo prie Mayros ir mergina toliau dirbtinai šypsojosi. Regis, jausmų apsvaigintas vyriškis to apsimetinėjimo net nepastebėjo, o gal tiesiog net nesureikšmino. Tiesa, ir pačios juodaplaukės mintyse sukosi ne tik tai, kaip ji ne itin švelniai atsikratys netikėtos prielipos, bet apie namus bei Dafydd. Mažyliai, žinoma, bus jos išsiilgę, nematę mamos visą dieną, o jos raudonplaukis... Na, jis jos pasiilgdavo vos jie atsiskirdavo bent minutei.
 Namuose laukė šiluma, rutina bei ją mylintys žmonės bei kiti padarai.
 Šios mintys dirbtinę šypsena pakeitė nuoširdžia. Žinoma, niekas kavinėje negalėjo to pastebėti. Ir nors kaip buvo šlykščiai nužiūrinėjama kaip mėsos gabalas turguje, Mayra nesiliovė vaidinusi. Tai nebuvo itin sunku, kai beveik visas jos gyvenimas buvo kaip teatras - skyrėsi tik kaukės, kurias ji užsidėdavo skirtingose scenose.
 Netikėtas artumas, privertė juodaplaukę krūptelėti. Būdama taip arti, dabar ji galėjo užuosti ne itin malonų Breto kvapą, nuo kurio pradėjo pykinti.
 Bet visą tai negalėjo prilygti tam, kas įvyko toliau. Stengdamasi kuo labiau atsipalaiduoti vyriškio glėbyje, Mayra negalėjo nepagalvoti, kad Dafydd, apie tai sužinojęs, liks nežmoniškai įskaudintas. Jeigu sužinos. Aplink kavinėje žmonių nebuvo, o ta viena jaunutė padavėja šalia... Ją bus įmanoma susirasti rytoj ir švelniai kerais pakoreguoti atmintį. Patirties jau turėjo su savo pasekėjais - pernelyg sunku nebus.
 Bučinys, regis, trukęs per ilgai, galiausiai baigėsi ir išplėstomis tamsiomis akimis Mayra spoksojo į Bretą nustebusi. Tačiau netrukus susitvardė ir jos veide vėl atsirado ta pati nieko nereiškianti šypsena.
-Žinoma, pėsčiomis. Gyvenu netoliese. Eime,-pasičiupusi savo paltą, mergina susirado kišenėje besislėpusią lazdelę, pasiėmė rankinuką ir nužygiavo durų link žinodama, kad Bretas nieku gyvu nuo jos neatsiliks.
 Kaip meilės išsiilgęs šuniukas.
 Lauke oras buvo šaltas, atšiaurus naktinis vėjas glostė įkaitusius žandus. Mayra kelis kartus įkvėpė drėgno miesto oro, bandydama suvaldyti kylantį šleikštulį. Susiradusi vyriškio ranką, spustelėjo ją savo delnu ir nusitempė jį į artimiausią skersgatvį.
 Kai jiedu buvo atokiau nuo žiobarų bei kamerų akių, juodaplaukė netikėtai sustojo ir uždėjo pirštą Bretui ant lūpų.
-Nieko nesakyk. Žinau. Matai, bėda ta, kad tu man absoliučiai nepatinki. Esi atgrasus, dvoki ir net nesugebi užkalbinti moters, kuri nėra kampo prostitutė. Beje, esu ištekėjusi. Tad sudie, Bretai, ir melskis, kad niekada nesusitiktume.
 Vos tarusi paskutinius žodžius, Mayra žengė du žingsnius atgal ir, apsisukusi ant kulno, dingo, o tylus pokštelėjimas nuaidėjo katinų numyžčiotu skersgatviu, kuris, pasirodo, buvo tiesiog eilinis akligatvis.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
Tai, kad pavyko nukabinti neblogą panelę, kuri, be kita ko, nebuvo turistė, buvo vienas didžiausių Breto gyvenimo pasiekimų. Jis taip didžiavosi savimi, kad beveik pamiršo turįs pinigų ir artimiausiu metu gausiantis algą. Tai, žinoma, buvo gerai. Vis dėlto tai buvo svarbu tik dėl to, kad kitą kartą sutikęs Mariją galės jai ką nors pasiūlyti. Arbatos, kavos, o gal kitą kartą ji neatsisakys ir vyno?
Šypsena, niekaip nedingstanti iš juodaplaukės veido, tik pakėlė Breto pasitikėjimą savimi. Neatrodo, kad Marija prieštaravo bučiniui, tad vyrukas ketino taip greitai jo neužbaigti. Deja, nieko nėra amžino. Tiesa, tai nebuvo taip jau blogai, mat rudaplaukis gavo progą vėl pažvelgti merginai į akis. Švelniai nusišypsojęs bandė parodyti esąs pasiruošęs įgyvendinti bet kokį jos pageidavimą. Stengdamasis nedemonstruoti nekantrumo anglas žingsniavo Marijai iš paskos, o lauke su malonumu paėmė jai už rankos. Dabar nerūpėjo nei šaltis, nei kitos smulkmenos. Bretas negalėjo atsidžiaugti šia pergale.
Juodaplaukei sustojus visai netoliese vyrukas nustebo: nesitikėjo, kad ji gyveno taip arti. Galbūt per ilgai užgaišome kavinėje? susimąstė rudaplaukis, kai mergina prakalbo. Iš pradžių Bretas nutarė, kad ji labai jau nevykusiai juokauja. Arba vėl pradėjo kokį spektaklį. Kad šį sugebėjimą turi, įrodė kalbėdama kažkokias nesąmones kavinėje.
Tokios smulkmenos kaip faktas, kad Marija ištekėjusi, Bretui rūpėjo mažiausiai. Jeigu namuose laukia vyras, jiedu gali nueiti kur nors kitur! Vyrukas norėjo būtent tai pasiūlyti, kai Marija tiesiog išgaravo. Kelias akimirkas stovėjo apstulbęs, kai į galvą atėjo suvokimas. Ar ji ragana? susimąstė rudaplaukis, tačiau daugiau nespėjo nieko padaryti: supratimas, kad Marija jį išdūrė, iššaukė visiškai normalią reakciją - Bretas įsiuto. Pyktis visiškai užvaldė vyruką, ir jis pasilenkęs pačiupo akmenį. Paleido jį į tą pusę, kurioje dingo Marija. Iš pykčio norėjosi daužyti viską aplinkui. Nieko nematančiomis akimis rudaplaukis nužvelgė užkampį, kuriame atsidūrė. Trenkęs į artimiausio namo sieną pasiėmė dar vieną akmenį. Sparčiu žingsniu grįžo prie kavinės ir paleido jį į langą. Tas išdužo, bet tai pykčio nė kiek nesumažino.
- Užmušiu, - labiau sušnypštė nei ištarė Bretas ir galiausiai nusisukęs nužingsniavo tolyn. Jeigu dabar susidurtų su Marija, jai geruoju tikrai nesibaigtų.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #23 Prieš 2 metus »
Tai buvo sunkiausia misija Dafydd gyvenime. Vaikinas namo grįžo vidury nakties su pradrėskimu ant žando ir, kaip pats įtarė, pora sulaužytų šonkaulių. Nenorėdamas gąsdinti Mayros apie nepastebimą traumą tylėjo ir pusę nakties stengėsi nedejuoti. Tai, kad galėjo apkabinti mylimąją, labai padėjo, tad raudonplaukis šiaip taip išsimiegojo ir kitą rytą buvo šiek tiek žvalesnis. Mielai būtų likęs namuose, tačiau Mayros pasiūlymas, kuris vaikinui nuskambėjo kaip nebylus prašymas, išeiti į miestą neleido to padaryti. Reikėjo tik kažkaip neišsiduoti apie skaudantį šoną.
Oras, laimei, pasitaikė neblogas. Dafydd laikė Mayrą už rankos ir nežymiai šypsojosi. Dabar, kai nemažą laiko dalį tekdavo praleisti misijose užsienyje, vaikinas dar labiau pradėjo vertinti laiką su mylimąja. Tuo labiau, kad dabar galėjo pabūti dviese, be vaikų. Žinoma, dviese jie nebūna, mat Mayra laukėsi dar vieno mažylio.
- Kaip jautiesi? - paklausė Dafydd sustojęs prie kavinės durų. Ji vis dar kėlė nekokias asociacijas, tačiau tikėjosi, kad šiandien viskas bus gerai. Apkabinęs mylimąją velsietis apdovanojo ją neilgu bučiniu ir ilgokai žvelgė jai į akis. Pats atkakliai bandė nuslėpti šoną varstantį skausmą, tačiau vylėsi, kad kam nors nutikus Mayra netylės.
Atidaręs duris praleido merginą į priekį ir leido jai išsirinkti staliuką. Kažkuriuo metu netyčia užkliuvo už ne vietoj pasitaikiusios kėdės ir nesusilaikęs garsiai sudejavo. Skubiai pažvelgė į merginą tikėdamasis, kad ji to neišgirdo. Visai nereikėjo, kad sūnaus besilaukianti mergina rūpintųsi dėl jo, Dafydd. Jis jau kaip nors, o Mayrai be reikalo jaudintis tikrai negalima. Stengdamasis nesiraukyti iš skausmo vaikinas beveik patogiai įsitaisė ir susirado Mayros ranką. Visai nenorėjo valgyti, mielai būtų sėdėjęs ir tiesiog spoksojęs į mylimąją. Vis tik žinodamas, kad toks variantas žmonai nepatiks, žvilgtelėjo į meniu. Tokiu atveju jis vis tiek spoksos į merginą, tačiau prieš tai užsisakys ką nors užkąsti.
- Ar turi pageidavimų? - paklausė spustelėjęs mylimosios pirštus.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
 Vasara pralėkė neįtikėtinai greitai. Žodis apie būrimo saloną ir ją pamažu, bet užtikrintai, sklido ir klientų atsirasdavo vis daugiau ir daugiau. Darbas buvo gerai, negerai buvo tas, kad kol ji nesusigriebė, kad kelis mėnesius pas ją jau nebuvo apsilankęs tam tikras svečias, ji nesuprato, kad visą šį laiką dirbo ne viena.
 Dar vienas mažylis. Nuostaba bei džiaugsmas, kurį ji patyrė tą rytą laikydama žiobarišką prietaisėlį rankose buvo nepalyginamas. Buvo lygiai taip pat smagu ir sužinoti, kad laukiasi ne ko kito, o dar vieno sūnaus. Tik šį, atėjus laikui kalbėti apie vardus, ji norėjo pavadinti David, jo tėčio garbei. Ir nuo tos dienos, buvo sunku susikaupti ties darbais, mat juodaplaukės mintys vis nukrypdavo prie berniuko. Mayra galėjo prisiekti, kad net gali pajusti mažylio svorį savo rankose, kai įsivaizduodavo jį supanti.
 Taip bėgo rudens dienos namuose. Oliveris, Eliotas ir Miriam pamažu pratinosi prie darželio, Dafydd vis išvykdavo darbo reikalais ir namuose likdavo tik Mayra su Katinu ir Edgaru. Taip laikas susiliejo į vieną, niekuo neypatingą dieną. Tiesiog norėjosi ištrūkti iš rutinos ir pabūti kartu, kaip anksčiau.
 Vieną dieną, Dafydd grįžus, Mayra, bandydama paslėpti savo maldavimą, paklausė jo ar jis nenorėtų... Užsukti į kavinę. Pasisėdėti, pasišnekučiuoti, dviese, be vaikų. Su pinigais situacija irgi buvo geresnė, taigi jie tai sau galėjo leisti. Nežinia, ar Dafydd suprato jos norą ar kas, bet štai, jiedu lėtai, maloniai nužingsniavo į miestą.
-Aš? Aš jaučiuosi puikiai. O štai tu atrodai kaip visą naktį nemiegojęs,-užklupta šiek tiek netikėto klausimo ir bučinio atsakė Mayra, nusišypsojo ir užkišo neklusnią raudoną sruogą, buvusią ant veido, už ausies.
 Kavinėje buvo šilčiau, tad, nusirengus paltuką, juodaplaukės akys iškart nukrypo į arbatas.
-Kaip manai, jie turi juodos arbatos be kofeino?-lyg niekur nieko garsiai susimąstė ji, beveik nepastebėdama švelnaus mylimojo prisilietimo.
-O, šokoladinis putėsių pyragas... Ir dar su mėlynėmis... Dafydd, tu tik pažiūrėk, kaip atsinaujino meniu...-nutęsė Mayra ir, pakėlusi akis nuo gardėsių nuotraukų, pažvelgė į raudonplaukį.
-Aš noriu va to pyrago ir juodos arbatos be kofeino. Jei tokios neturės, tada avietinės,-užvertusi meniu išpyškino ji ir nusišypsojo,-O ko tu norėtum, brangusis?

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
Labai nesinorėjo meluoti, kad viskas jam yra gerai, tad Dafydd paprasčiausiai tylėjo. Žvelgė į Mayrą švelniu žvilgsniu ir niekaip negalėjo atsistebėti jos džiaugsmu renkantis kažkokį pyragą. Žinoma, tai nebuvo taip jau blogai, mat ji, atrodo, neišgirdo skausmingos dejonės. Taip, mergina turi pamaitinti ne tik save, bet ir mažylį, tad Dafydd šypsojosi ir klausėsi Mayros žodžių.
- Nueisiu paklausti, - pratarė raudonplaukis, nenorintis, kad mylimajai reikėtų ilgai laukti užsakymo. Bet koks judesys atnešdavo naują skausmo porciją, tad stotis teko ilgiau nei paprastai. Vis tik vaikinas tikėjosi, kad mylimoji galvoja tik apie gardumynus ir nemato jo iš skausmo susiraukusio veido.
Šiaip ne taip nuėjęs užsakyti maisto Dafydd grįžo ir atsistojęs Mayrai už nugaros švelniai ją apkabino. Žinojo, kad viešumoje mergina gal ir nelabai nori glaustytis, bet negalėjo nieko padaryti: jam pernelyg trūko laiko, praleidžiamo su mylimąja.
- Myliu tave, - į ausį sumurmėjo Dafydd uždėjęs rankas ant ryškaus Mayros pilvo. Pakštelėjęs į žandą kurį laiką nejudėjo: taip nejuto skausmo ir galėjo mėgautis mylimiausio žmogaus artumu. Buvo be proto gera, bet priėjusi padavėja privertė raudonplaukį paleisti mylimąją iš glėbio. Nepraleidęs progos perbėgti pirštais merginai per nugarą Dafydd galiausiai grįžo ant kėdės.
- Auč, - nejučia aiktelėjo, kai besėdant nudiegė šoną. Apsimesdamas, kad nieko neatsitiko, Dafydd pastūmė vieną puodelį ir prašytą pyragą Mayros link.
- Juoda be kofeino, - pratarė ir nusišypsojo. Sau paėmė tik vaisinės arbatos ir labai tikėjosi, kad mergina dėl to neprieštaraus. Vėl susiradęs Mayros ranką paėmė ją ir nė neketino paleisti. Kurį laiką žvelgė į mylimąją tarsi pamiršęs, kad šąla užsisakyta arbata. Buvo be proto gera turėti laiko sau, žinoti, kad kurį laiką nereikės keliauti į užsienį, kas garantavo kiekvieną vakarą namuose su žmona ir mažyliais. Vis tik kažkas nedavė ramybės, ir Dafydd galų gale suprato, kas.
- Kodėl ši kavinė? - paklausė jis tikėdamasis, kad Mayra nepagalvos esą jis prieštarauja.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
 Išsirinkusi gardėsį, Mayra šypsojosi, žiūrėdama į Dafydd. Buvo taip užsisvajojusi, kad net nustebo, kai raudonplaukis dingo iš jos regėjimo lauko. Su rūpesčiu stebėdama šiek tiek keisčiau nei įprastai besielgiantį mylimąjį, juodaplaukė nejučiomis papurtė galva ir atsiduso. Jeigu būtų kas nors blogai, jis jai pasakytų - tiesa? O dabar nebuvo ko nerimauti, kai mintyse sukosi gardžiai kvepianti arbata ir purus pyragas.
 Grįžus Dafydd, visas dėmesys vėl buvo suteiktas jam. Besimėgaudama jo prisilietimu, kurio ryškų trūkumą ji jautė, Mayra atsilošė kėdėje ir sukikeno nuo ausį sukutenusių žodžių.
-Ir aš tave myliu, zuikuti,-sušnabždėjo ji ir perbraukė ranka per mylimojo žandą.
 Būtų buvę smagu praleisti dar daugiau laiko šitaip apsikabinus, tačiau priėjo padavėja su karštu puodeliu juodos arbatos bei šokoladiniu gardėsiu. Nespėjus nieko pasakyti, Mayrai teko krūptelėti ir gerai įsižiūrėti į raudonplaukį. Ar jai tik pasivaideno, ar jam kažką skauda? Išties, Dafydd neatrodė gerai išsimiegojęs, o ir judėjo kažkaip... Keistai. Mayrai nudiegė širdį. Kodėl jis jai nieko nepasakė? Net neužsiminė? Dingsta dienomis, jei ne savaitėmis, veikia bala žino ką, ir dar nieko jai nesako?
 Nevykusiai bandydama nuslėpti savo liūdesį, juodaplaukė įsmeigė akis į pyragą, kurio staiga visai nebesinorėjo. Kreivai nusišypsojo ir, paėmusi šaukštelį, atsignybė saldžios gėrybės.
-Nežinau. Internete geri atsiliepimai buvo,-gūžtelėjo pečiais Mayra ir paragavo gardėsio. Jis, kaip mergina ir tikėjosi, buvo nuostabiai lengvas ir saldus. O dėl kavinės, na, juodaplaukė pusiau melavo. Iš tiesų išsirinko šią vietą ir dėl jos pigumo. Kad ir su pinigais nebuvo striuka, švaistytis nesinorėjo.
 Skambiai padėjusi šaukštelį atgal į lėkštutę, Mayra pakėlė ašarų pilnas akis į Dafydd.
-Kur susižeidei? Kodėl man nieko nesakei?-šiek tiek prikimusiu "aš tuoj apsižliumbsiu" balsu paklausė ji pamiršusi apie kavinę ir priešais ją padėtas gėrybes.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #27 Prieš 2 metus »
Viskas atrodė gerai. Dafydd sugebėjo nustumti skausmą į šoną ir dabar jautėsi laimingas. Nė akimirkai nenuleido akių nuo mylimosios ir švelniai šypsojosi. Kad ir kaip norėjosi suspausti ją glėbyje ir apdovanoti daugybe bučinių, dabar tokios galimybės nebuvo. Teko gerti arbatą ir tiesiog stebėti mylimą veidą.
Kadangi raudonplaukis beveik nemirksėdamas spoksojo į žmoną, iš karto pastebėjo, kad kažkas atsitiko. Į klausimą ji atsakė, tačiau kažkas buvo ne taip. Vylėsi, kad tai tiesiog nuvylęs pyragas, bet akyse pasirodžiusios ašaros privertė galvoti, kad čia kažkas rimčiau. Dafydd išsigandęs žiūrėjo į mylimąją ir išgirdęs jos klausimus pajuto širdį persmelkiančią kaltę. Kodėl jis būtinai turi susimauti? Kodėl stengdamasis daryti taip, kad Mayrai ir mažyliams būtų geriau, kur nors vis tiek apsikvailina?
Kaltės slegiama širdimi vaikinas atsistojo ir vėl priėjo prie juodaplaukės. Apkabinęs ją dar kartą prisiglaudė, bet kurį laiką nieko nesakė. Nežinojo, kaip išpirkti kaltę, kad privertė brangiausią žmogų pasaulyje verkti. Kas iš tų jo atsiprašymų, jeigu tai nieko nepakeis? Geriau jau tiesiog pabūti kartu. Žodžiams laikas ateis vėliau.
- Aš nenoriu, kad tu dėl manęs jaudintumeisi, - kaltės persmelktu tonu sumurmėjo Dafydd. Jautėsi esąs nieko vertas kvailys. Kodėl per keletą metų nesugebėjo išmokti suprasti, kada geriau būti atviram, kada - problemas pasilikti sau? Negi tikisi, kad Mayra nepastebės elgesio pokyčių, nors ji kuo puikiausiai perpranta bet kokią jo emociją? - Man viskas bus gerai, turėjau sunkią užduotį darbe, - po kiek laiko pridūrė vaikinas tvirčiau apkabindamas merginą. Dar ką tik Mayra patenkinta šypsojosi, o kas vyksta dabar? Ar ateis diena, kai jis, Dafydd, galės pažvelgti mylimajai į akis ir būti visiškai tikras, kad niekur nesusimovė? - Esi man brangiausia, viską darau dėl tavęs ir mažylių. Maldauju, nepyk ant manęs ir neverk. Atsiprašau... - dar po kurio laiko užbaigė raudonplaukis. Suprato, kad vis tik ištarė tą prakeiktą "atsiprašau", bet buvo per vėlu.
Vaikinas pasidėjo galvą mylimajai ant peties ir susimąstė. Atkakliai galvojo, ką galėtų padaryti, kad išpirktų kaltę. Ko gero, vienintelis kelias buvo atvirumas, nors kalbėti apie darbą visai nepatiko: tai tikrai išgąsdintų Mayrą, be to, leidžiant laiką su ja norėjo negalvoti apie nusibosti pradedančias misijas.
- Jeigu nori, galiu papasakoti. Bet man taip baisu tave išgąsdinti... - tyliai pratarė jis ir švelniai pabučiavo merginą.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #28 Prieš 2 metus »
 Gerklę spaudė ašaros, o vaizdas akyse liejosi. Netrukus karšti liūdesio lašeliai nuriedėjo išblyškusiais skruostais. Kodėl ji verkė pasakyti buvo sunku. Turbūt skaudino ne tai, kad Dafydd nutylėjo savo sužeidimą, bet tai, kad ji nesugebėjo per tiek laiko, praleisto kartu, jo pastebėti. Ar ji buvo verta būti šalia, jei nesugeba pajausti, kai kažkas yra blogai?
 Bekankindama save, Mayra nepastebėjo, kaip raudonplaukis atsidūrė šalia jos. Žodžiai, tarsi koks rūkas, apsupo ją, neliesdami vidaus. Tik po bučinio juodaplaukė sugrįžo į šiltą kavinę.
-Ar manai, kad jeigu tylėsi, aš nesijaudinsiu? Ar nesupranti, kad kiekvienas tavo žingsnis ir judesys yra išdegintas mano atmintyje ir man akivaizdus bet koks nukrypimas?-tamsios merginos akys atidžiai tyrinėjo mylimojo veidą.-Ar manai, kad tavo darbas gali išgąsdinti moterį, susidūrusią akis į akį su Pragaro būtybėmis?
 Mayra priglaudė ranką prie Dafydd veido ir nusišypsojo.
-Išgyvenom daug blogiau nei tai. Na, stokis. Išėjom pailsėti nuo vaikų, o ne šokti iškart ant problemų. Papasakok, kur susižeidei, gal užteks namuose tave pabaksnoti ir nereikės keliauti į Skutelį,-rankove nuo veido nusivaliusi ištryškusias hormonų perpildytas ašaras tarė Mayra, paimdama šaukštelį ir dar vieną kąsnelį šokoladinio gardėsio.
-Beje, privalai paragaut pyrago. Pasaka,-kramtydama pridūrė ji.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: "Stop the World" kavinė (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #29 Prieš 2 metus »
Dafydd tylomis klausėsi Mayros žodžių ir visai nežinojo, ką pasakyti. O ar buvo verta kažką sakyti? Kaip visada apsikvailino, pasiteisinimo neturi. Ko gero, geriau visko negadinti dar labiau. Geriau pabūti kartu, pasimėgauti šiuo laiku ir nebegalvoti apie tai, kad eilinį kartą kažką padarė ne taip.
- Taip, tu teisi, - pagaliau sumurmėjo vaikinas ir nedrąsiai nusišypsojo. Žiūrėjo mylimajai į akis ir nepaliovė savęs klausti, ar nusipelnė turėti tokią nuostabią žmoną. Nepaisant to, kad pamažu viskas nusistovėjo, vis dar buvo sunku patikėti, kad jis išties gali būti mylimas ir reikalingas.
- Myliu tave, - pratarė tiesiai Mayrai į ausį ir sutaršė plaukus. Labai norėjosi eiti namo, tačiau negalėjo to sakyti. Tik ne dabar, kai mylimoji nusišypsojo ir, be kita ko, pagyrė pyragą. Paėmęs šaukštelį jai iš rankos raudonplaukis atsignybo mažą kąsnelį. Saldėsis tikrai buvo skanus, dėl to Mayra neklydo. Vis dėlto alkio jausmo nepajuto, tad paėmęs dar vieną kąsnį priartino šaukštelį prie mylimosios lūpų.
- Geriau tu valgyk.
Trumpam priglaudęs lūpas jai prie kaktos Dafydd prisivertė pasiimti kėdę ir pastatyti ją šalia merginos. Paėmęs jos kairę ranką priglaudė prie lūpų ir dar kartą pažvelgė į akis. Būtų galėjęs taip sėdėti valandų valandas, tuo labiau, kad apie arbatą visiškai pamiršo. Vis dėlto būtinybė papasakoti, kas atsitiko darbe, nedavė ramybės.
- Susidūriau su burtininkais, labiau mėgstančiais fizines dvikovas, - galiausiai pradėjo vaikinas ir suprato, kad smulkmenų pasakoti tikrai nenori. Tai nėra labai svarbu, ar ne? Reikėjo tiesiog nuraminti Mayrą, kad į ligoninę gulti nereikės. Raudonplaukis neketino švaistyti laiko, kurį gali praleisti namuose, drybsodamas lovoje palatoje. Ne, kad ir kas nutiktų, jis Mayros ilgiau nei absoliučiai būtina vienos nepaliks. - Gali būti, kad jie sulaužė man porą šonkaulių. Bet aš gyvensiu, labai prašau, nesijaudink, - skubiai pridūrė nutaręs, kad viską pasakė pernelyg tiesiai šviesiai.
Pakilęs nuo kėdės žengė prie mylimosios ir pastatęs ją ant kojų tvirtai apkabino. Laikė glėbyje ir kurį laiką nieko nesakė. Mėgavosi tuo, kad gali būti kartu.
- Žinai, kad esi man pati svarbiausia, ar ne? - tyliai paklausė Dafydd vis dar nepaleisdamas Mayros iš glėbio.