0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
 Už lango spaudžiantis šaltukas buvo nusilpęs ir pakenčiamas net moteriai, nemažą dalį gyvenimo praleidusiai saulėtoje Indijoje. Ir nors slapčia tikėjosi, jog Škotijoje tarp šių kalvų pasislėpusioje burtų ir kerėjimo mokykloje įvyks stebuklas ir žiemomis bus aukštesnė temperatūra, supratus šią nepatenkintos gamtos išdaigą gan suirzo. Suknistas globalinis atšilimas.
 - Sveiki visi susirinkę. Šiandien teorijos klausimo nebus, pirma pamokos pusė bus gan lengva, tačiau paskui turėsite šiek tiek padirbėti,- apžvelgė klasę, kurioje sėdėjo šiek tiek mokinukų, turbūt pavargusių po visų eliksyrų virimo, burtažodžių mokymosi ar dar kokių nors pamokų, kurios jiems vyko prieš prieš pietus ir po pietų, mat ateities būrimas buvo nukeltas į pamokų galą. Tiesiog tobulas metas pamiegoti, tačiau dar ta profesorė nori, jog mokiniai kažką darytų. Dauguma vargšelių turbūt daugiau galvojo apie užduotus namų darbus, o ne apie ateities būrimo (kurį dalis tikrai laikė nesąmone) pamokas.- Šiandienos tema - Hirošimos poema. Turbūt dalis žinote, jog 1945 metais rugpjūčio mėnesį dar vyko antrasis pasaulinis karas, kurį užvirė žiobarai. Tuo metu Japonijoje, Hirošimos mieste gyveno poetė burtininkė Ichika Miyamoto, kuri šiek tiek prijautė ateities būrimui. Yra manoma, jog ji buvo aiškeriagė ir tuoj suprasite, kodėl. Neatlikdama jokio ateities būrimo ji liepos pradžioje pradėjo rašyti poemą, kuri netrukus pakrypo netikėta linkme - buvo rašoma apie tai, kaip rugpjūčio rytą žmonės pradeda kentėti bei žūsta lyg nuo nieko, lyg nuo priešo, lyg nuo oro. Yra manoma, jog ji nesinaudojo jokiais ateities būrimo metodais ir pamatė viziją, nes vizijas buvo mačiusi ne kartą. Netrukus įvyko Hirošimos bombardavimas, deja Ichika Miyamoto žuvo. Amerikiečiai buvo numetę atominę bombą. Tai toks žiobariškas ginklas, kuris yra labai nepriimtinas. Būtų panašu į... Hm, įsivaizduokite tokį nuodingą eliksyrą, kuris gali sprogti ir tuomet paleisti nematomas bangas... Na, lyg toksiškas dujas, kurios nusėda ir silpnina žmonių sveikatą. Tai nemažai žmonių žuvo nuo to sprogimo, paskui maždaug tiek pat vėliau. Metų pabaigoje buvo rastas pergamentas, ant kurio Ichika Miyamoto rašė savo poemą, tačiau matėsi tik data bei poetės vardas ir pavardė. Palietę pergamentą žmonės galėdavo skaityti, kas parašyta, tačiau kai imdavo skaityti garsiai, žmonės, kurie nebuvo palietę to pergamento, jų negirdėdavo. Vėliau buvo pastebėta, jog galima skaityti ir kitus lapus, dažniausiai tuomet klausytojai išgirsdavo vos kelias eilutes to, kas buvo parašyta. Poema yra dviejų dalių - pirma parašyta juodu rašalu, antra - mėlynu. Yra manoma, jog mėlyna spalva parašyta poemos dalis atsirado jau po poetės mirties magijos pagalba,- Cessiondi stabtelėjo, nes jau buvo nemažai papasakojusi ir reikėjo apibendrinti bei tiksliau paaiškinti užduotį.- Vėliau buvo atlikti tyrimai ir išsiaiškinta, jog klausantieji išgirsta kelias eilutes ir gerai išanalizavus galima atspėti žmogaus ateitį. Ilgą laiką buvo manoma, jog tai dėl radiacijos... Na, tų bangų, tačiau yra žinomos ir kitos poemos, tačiau jos nėra susijusios su atominiu ginklu. Taigi, kaip šitas būrimas veikia? Ateities būrėjas yra bent kartą gyvenime palietęs originalą, o pats turi kopiją ir gali skaityti iš jos kitiems, tačiau dėl to, jog tai nėra originalas, būrimas nenukenčia. Tiesa, būrėjas pats nebegali burtis iš šios poemos. Skaitymas iš lūpų bei kiti bandymai apeiti nepavyks, nieko nesuprasite. Taigi, šios dienos užduotis. Jūs sėdėsite tyliai ir klausysite skaitomos poemos. Turite išgirsti tas eilutes ir būtinai jas užsirašyti, dėl to skaitysiu gan lėtai. Kuomet jas išgirsite ir užsirašysite, galite nebelaukti ir bandyti spėti, ką jos reiškia. Nėra sukurto tikslaus vadovo, kaip šią poemą reiktų išaiškinti, tačiau pirmiausia siūlau pažvelgti į save, rasti kokį nors panašumą su tuo, kas aprašoma, tai galėtų būti kokie nors įvykiai ar išgyvenami jausmai ir tuomet nuspręsti, su kokiu ateities įvykiu tai yra susiję. Gan dažnai būna, jog su tuo, apie kurį jau esate galvoję ar net laukę. Nebijokite, ten bus daugiau įvairių dalykų, ne tik apie ginklus. Tikiuosi, viskas aišku. Jeigu neturite kokių nors klausimų, tuoj galėsime pradėti.
 Cessiondi paėmė nuo savo stalo dvi knygas - žiobarišką istorijos vadovėlį, kuriame buvo parašyta apie Hirošimos atvejį ir „Naujausieji Azijos ateities būrimai bei jų autoriai“, kur buvo parašyta apie patį būrimą ir Ichiką Miyamoto bei laiškelį bei nunešė ir padėjo varniukei Arletei ant stalo.
Citata
Atleisk, bet šitos praktikos tau padaryti nepavyks. Paskaityk šitas dvi temas ir parašyk 15 dalykų, kurie tau atrodo svarbiausi. Gali juos sunumeruoti. Naudokis ir žiobarų vadovėliu, ir paskaityk apie Ichiką Miyamoto bei patį būrimą. Čia yra visa informacija, kurią pasakiau ir dar truputį daugiau. Pamokos pabaigoje palik pergamentą.
Palikusi užduotį, grįžo prie stalo ir iš segtuvo išsitraukė kelis lapus, kuriuose ryškėjo poemos žodžiai. Ant stalo stovėjo stiklinė vandens.
 - Na ką gi, galime pradėti.
 Cessiondi giliai įkvėpė ir iškvėpė bei pradėjo skaityti. ((Nuo šios dalies mokiniai tik mato, jog Cessiondi skaito, tačiau jos negirdi bei negali skaityti iš lūpų, mat nesupranta, ką ji sako.))
 - Sakuros nuvytusios seniai
Bei neatnešusios mums vaisių
Ir čirškia debesyse čiurliai
Prie karo kapo pražūtingo.
Tereikia mums sulaukt taikos balandžio
Bet gulbės nebylės giesmė arčiau,
Tačiau jei stipriai užsimerksi,
Pergalę pasieksi greičiau.


[Sveiki. Užduotį, skirtą Arletei, ignoruokite. Jums skirta poemos klausymo bei eilučių nagrinėjimo dalis. Poemos dalį, kurią jūsų veikėjas išgirs, susikurkite patys, ši dalis yra tik pradžia, kurdami galite rašyti apie skausmus, mirtis, viltį, laimę, laukimą ir kitus jausmus. Nepamirškite, jog veiksmas vyksta Japonijoje 1945m., tad apie daugumą lietuviškų gyvūnų bei dabartinių išradimų jie dar nežino. Praktikos užduočiai prašau bent dviejų 1500+ simbolių post'ų arba 3, jeigu rašote trumpesnius. Jeigu reikės profesorės pagalbos ar iškils klausimų, parašykite man a.ž. Praktikos darbas iki rugpjūčio 2d. (imtinai). Sėkmės!]
It’s only a matter of time.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • V kursas
  • *
  • 676
  • Taškai: 614
  • 265 teleskopai (22-05-15)
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #1 Prieš 9 mėnesius »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Ant stalo stovėjo ir mergaitė trumpais rudais plaukais ir žvalgėsi po klasę. Ji neprisiminė, ko čia atėjo, bet atmintis kuždėjo jai, kad šioje vietoje ji jau lankėsi. Ar gali būti, kad tai yra pamoka, ir ji vyksta jau ne pirmą kartą? Ar visos pamokos vyksta tik kartą per metus? Šito Elliw, deja, nežinojo, tad negalėjo atsakyti į šiuos sudėtingus klausimus. Ji stengėsi klausytis, ką šneka kažkokia keistos išvaizdos moteris, kuri galbūt buvo profesorė. Bet jeigu ta moteris yra profesorė, vadinasi, dabar yra pamoka, ar ne? O jeigu ši vieta matyta, vadinasi, čia lankytis jau yra tekę? Ko ji tada ir vėl čia atėjo? Naujo vis tiek nieko neišmoks (tarsi ji ko nors kada nors išmoko...).
Kai toji moteris pradėjo artintis prie Elliw, pastaroji nusivertė ant stalo. Iš paskos nuskubėjo ir teleskopas, bet velsietė sugebėjo jį sugauti (ačiū teleskopų dievams). Tiesa, paaiškėjo, kad profesorė (?) ėjo ne pas ją, bet Elliw vis tiek buvo sutrikusi. Ką jai daryti dabar? Vėl lipti ant stalo ji siaubingai tingėjo. Teko atsisėsti ant kėdės, o prietaisą pastatyti ten, kur jis buvo.
Teleskopas stovėjo ant stalo. Elliw sėdėjo ant kėdės ir žiūrėjo į keistąją moterį. Netrukus pamiršo, kodėl į ją žiūri (jeigu tam priežastis iš viso kada nors egzistavo), bet netrukus gavo baisiai išsigąsti: moteris šnekėjo, bet Elliw nieko negirdėjo. Mergaitė pasikasė ausį, bet tai nepadėjo. Buvo siaubingai baisu. Saugumo sumetimais įsitvėrusi teleskopo velsietė atidžiai klausėsi, bet vis tiek neišgirdo nė žodžio. Norėdama įsitikinti, kad nepametė ausų, Elliw išsitraukė iš kuprinės sulaužytą plunksną ir dūrė sau pačiai į ausį. Skaudėjo. Vadinasi, klausos organus ji vis dar turi.
- Praskrido paukštis ten aukštai,
Juodom plunksnom, lyg pelenai.
Mirtis - ramybė ar kančia?
Atsakymas ir vėl pradings nakčia.
Žodžiai, kuriuos staiga išgirdo Elliw, buvo keisti ir visiškai nesuprantami. Neįsivaizduodama, kam to reikia, mergaitė bandė skubiai juos užsirašyti ant rankos, bet prisiminė tik pirmas dvi eilutes.
- Paukštis? - sumurmėjo velsietė žvilgtelėdama į teleskopą. Ji visiškai nieko nesuprato. Kam reikalinga tokia pamoka (jei tik tai išties pamoka), kurioje yra visiškai niekas neaišku? Ne, Elliw tik švaisto savo laiką ir geriau jau nueitų nuveikti ko nors naudingesnio. Pavyzdžiui... Pamaitintų teleskopą, bet sulig ta mintimi klastuolė prisiminė, kad šie prietaisai nevalgo. Na, tokiu atveju ji jokios svarbios misijos gyvenime neturi, tad galima likti šioje kvailoje pamokoje ir bandyti suprasti, kas čia vyksta. Keistosios moters balsas ir vėl kažkur dingo.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Vovere Krisina

  • Rašytoja
  • ****
  • 203
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #2 Prieš 9 mėnesius »
Vovere sėdėjo viduriniame suole ateities būrimo pamokoje. Šią pamoką mergina vadino visiškai nereikalingą ir nesvarbia. Bet varnė į būrimo pamoką atėjo dėl poros priežasčių. Pirmoji ji nenorėjo praleisti pamokų ar šanso uždirbti savo koledžui bent šiek tiek taškų. O antroji tai yra ta, kad šią pamoką vedė varno nago vadovė. Būtu tikrai blogai praleisti jos pamoką. Dėl tokių priežasčių ji dabar pavargusi nuo praeitų pamokų galvojo apie užduotus namų darbus. Penkiolikmetės mintis {pusiau} nutraukė profesorės balsas. Nors ir kaip šviesiaplaukė bandė klausytis nuovargis darė savo. Bent jau ausis išgirdo sakinį apie namų darbų mąstymą ir apie praeitas pamokas. Na bent jau ji mus supranta. Nusprendė britė ir toliau bandė klausytis praktikos. Kodėl ji  tiek daug šneka, galėtu greitai pasakyti ką padaryti ir viskas. Dar labiau pavargusi klausė savęs mėlynakė. Kol pagaliau paauglės ausys išgirdo nuostabiąją praktiką. Nors ir kaip ji skambėjo keistai akinių nešiotojai reikėjo ją daryti. Taigi penktakursė išgirdo ir užsirašė kelis sakinius.
Citata
Širdis laiminga skrajoja karo pražūtį, balandžiai laukia mūsų draugų,senatvė spaudžia mus ir ragina, išvykti iš protėvių namų nori mano siela.
Žodžiai varno nago mokinei buvo painūs ir jai nesuprantami. Net po to kai kokį milijoną kartų juos perskaitė. Ji nenorėjo jų nagrinėti tol kol pati nesuprato jų reikšmės. Žemaūgė net norėjo paklausti profesorės apie praktinį darbą, bet susilaikė ir toliau skaitė tuos nesuprantamus žodžius.
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • IV kursas
  • *
  • 242
  • Taškai: 157
  • Lytis: Moteris
  • "That day you lost her. I lost you both."
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #3 Prieš 9 mėnesius »
Meg sėdėjo ateities būrimo klasėje ir visomis valios pastangomis bandė klausytis profesorės. Deja, švilpiukė buvo labai pavargusi ir jai sunkiai sekėsi suprasti net pamokos temą. Nagi, Meg, susiimk. paliepė sau mintyse mergaitė. Privalai išgirsti bent jau užduotį. Švilpiukė suraukusi antakius iš paskutiniųjų susitelkė į profesorę. Po poros minučių klausymosi Meg suprato, kad profesorė aiškina apie kažkokio žiobarų karo metu gyvenusią aiškiaregę ir jos poemą, pagal kurią galima burti ateitį. Mergaitei labai palengvėjo, kad bent jau išgirdo pamokos temą. Jos ausys toliau gaudė profesorės žodžius, tačiau smegenys atsisakė suvokti gaunamą informaciją. Stiklinėmis akimis Meg žiopsojo į tolį, kol jos smegenis pasiekė išganingi žodžiai "praktinis darbas". Švilpiukė kaip mat atsibudo ir ėmė klausytis užduoties. Mergaitė suprato, kad profesorė skaitys tos aiškiaregės poemą, o jai reikės užsirašyti išgirstas eilutes, jas išanalizuoti ir taip mėginti atspėti savo ateitį. Bet poema tikriausiai labai ilga. Ar man ją visą reikės užsirašyti? svarstė švilpiukė, nesuprasdama užduoties. Galiausiai numojo ranka ir nusprendė stebėti klasės draugus. Ji padarys taip, kaip jie. Juk neįmanoma, kad visi buvo tokie pat apsnūdę kaip ji pati. Aprimusi Meg vėl sutelkė dėmesį į profesorę, kuri jau išsivyniojo pergamentą ir pradėjo skaityti. Mergaitė nustėro. Ji matė, kad profesorės akys juda, žvelgdamos į žodžius, matė rašalą, persigėrusį per popierių, matė, kad profesorės lūpos juda skaitydamos žodžius, tačiau ji nieko negirdėjo. Švilpiukė apsidairė aplink ieškodama kokių nors ženklų, kurie rodytų, jog ji sveiko proto. Visi mokiniai buvo sutelkę dėmesį į profesorę, tačiau nei vienas nieko nerašė. Meg dar labiau nustebo. Tada ji prisiminė kaip per rūką girdėtus profesorės žodžius, kad kiekvienas girdi tik jam skirtas poemos eilutes, susijusias su ateitimi. Švilpiukė vis dar buvo sutrikusi, tačiau pasiruošė pergamentą ir plunksną, jei netyčia reiktų rašyti. Taip ir atsitiko. Po kokių dviejų minučių laukimo mergaitė išgirdo poemos žodžius:
Citata
"Nakčia ramybė nusileido,
Bet neilgai ji truko
Kai baltas paukštis užgiedojo
Sapnas nuostabus nutrūko.
Jausmai širdy netilpę
Iššoko lauk staiga
Kai baltas paukštis užgiedojo
Nesantaika pasibaigė sena."
Meg skubiai užsirašė tai, ką išgirdo ir palinko dar kartą perskaityti, bandydama suprasti esmę.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Bernadette Marie Vervain

  • IV kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #4 Prieš 9 mėnesius »
Blankus žvilgsnis, galvoje nesisuko nei viena mintis. Mokslui imli mergaitė žavėjosi ateities būrimo profesore ir, laikydama tiesią nugarą, neilgai laukė pamokos pradžios. Balti Bernadetės pirštai trynė pergamento kampelį. Pusvelei atrodė, kai klasės priekyje stovinti Varno Nago vadovė alsavo panašia ramybe kaip ir pati mokinukė, nualinta žiemai būdingos rutinos ir stačių pilies laiptų, plūduriuojanti kitų mokinių pašnekiuose ir vaistų nuo kosulio balose. Bernadetė tyliai sau linktelėjo ir užsirašė pamokos temą.
Švilpė nuliūdo, išgirdusi, kad šiandien visgi mokiniai nagrinės ne poeziją, o karą. Apie šį reiškinį mergina nieko nežinojo ir žinoti visiškai nenorėjo, tad savo noru mintyse profesorės žodžius apie smurtą pakeitė Miltono eilėmis. Ir visgi praktika nenuskambėjo taip blogai. Žinant, kokie profesoriai dėsto Hogvartse ir kaip jų galvose atrodo švietimo procesas, švilpė bijojo, jog tuojau turės gerti haliucinacijas sukeliančius eliksyrus ir pati dalyvauti tame sprogime. Pusvelei sėdėti tyloje ir klausytis skaitomos poemos atrodė geriau nei gerai, ir sužinoti apie save kažką naujo visada buvo smagu.
-Baltas veidas ir kasa delne,
Nematytas vaizdas, žydinti šaka.
Nieko seno, nieko naujo
Septyni žodžiai -
Tavo tėvas neraudojo.
Dėl Dievo meilės. Bernadetė neramiai peržvelgė visus klasėje esančius mokinius, norėdama suprasti ar visi girdėjo tą patį, bet, matyt, kaip ir minėjo profesorė, tikrai ne. Prakeikta karo magija. Švilpė sunkiai prisivertė užsirašyti paskutinę išgirstą poemos eilę, kurioje buvo minimas jos tėtis.
Žinoma, ten, kur karas ir nelaimės, ten ir jis. Kaipgi aš tave pamesiu...

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 1079
  • Taškai: 501
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #5 Prieš 9 mėnesius »
Dori ir vėl įžengė į jaukią ateities būrimo klasę. Mergaitė sunkiai galėjo apsakyti, kaip ji laukė šios pamokos, nes praeita jai taip patiko! Nors, beje, privertė dar ilgai giliai mąstyti...
Mendel šiandien klestelėjo kažkur tolėliau, nes bendravo su kita klastuole. Bendrakoledžei pirmakursė, žinoma, nesakė, kad šios pamokos laukė ir kad ji jai patinka. Na, tiesiog negaliu daryti sau gėdos, pamanė tamsiaplaukė.
Profesorei pradėjus kalbėti Dori stengėsi jos įdėmiai klausytis, tačiau prieš kitą klastuolę apsimetė, kad jai nuobodu. Bet iš tiesų girdėjo kiekvieną profesorės žodį. Antras pasaulinis karas? Atominės bombos? Radiacija? Nieko sau, sukikeno mergaitė pirmą kartą nekeikdama savo tėvų, kad jie žiobarai. Bent kartą pasitarnavo tai, jog Dori kilusi iš žiobarų šeimos. Mergaitė puikiai pažinojo žiobarų pasaulį, tačiau stebėjosi, kad tokie įvykiai kaip žiobariškas karas turi sąsają su magija, o juo labiau su tokia jos šaka. Pirmakursė ir toliau stengėsi įdėmiai klausytis. Bet ji... bet ji nieko nebegirdėjo!
- Rosmerta, kodėl aš nieko negirdžiu? - tyliai sušnibždėjo Dori bendrakoledžei.
- M? - regis, Rosmertai labiau rūpėjo paslapčiomis kažką veikti su savo burtų lazdele nei klausytis profesorės.
Dori šita užduotis pasirodė labai sunki, nors ir kaip įdėmiai ji stengėsi klausytis. Tai kodėl aš nieko negirdžiu? Regis, profesorė kažką minėjo apie tai, kad... kad ne viską žmonės girdi, kai skaitoma ši poema? Ne?
- Aha! Taip! - sušuko Dori.
Susizgribusi greit užsičiaupė, kai keli mokiniai, tarp jų ir Rosmerta, pažiūrėjo į ją kaip į beprotę.
Dori prisiminė. Ji išgirs, kai reikės. Išgirs kažką, kas pranašaus jos ateitį. Mergaitė nebegalėjo toliau sėdėti čia, ji norėjo eiti kažkur arčiau, todėl atsistojo ir ėmė ieškoti kitos laisvos vietos.
Netrukus Dori klestelėjo šalia kitos klastuolės, kurios nepažinojo. Ši mergaitei pasirodė labai keista. Tiesa, Dori ją pastebėjo jau pamokos pradžioje, nes tuomet mergaitė stovėjo ant stalo. Mendel galvojo, kad ji tiesiog tyčiojasi iš profesorės ir jos pamokos. Bet kodėl tuomet ji sėdi viena ir su niekuo nebendrauja? Dori pastebėjo teleskopą ant stalo. Čia ta mergaitė, kuri visur nešiojasi teleskopą, prisiminė pirmakursė. Ji tikrai buvo mačiusi mergaitę ir anksčiau, tačiau niekada neatkreipė į ją didelio dėmesio.
Klastuolė išgirdo, kaip suolo draugė kažką suniurnėjo. Tada ji pradėjo skubiai kažką rašytis ant rankos, bet tuo pačiu ir baigė. Kadangi Dori profesorės dar visiškai negirdėjo ir tik matė krutant jos lūpas, nusprendė, kad nieko nenutiks, jei minutėlei nukreips dėmesį kitur. Jeigu ką, išgirsiu , pamanė Dori.
- Ar tu kažkokia žvaigždžių stebėtoja ar panašiai? - paklausė juodaplaukė mergaitės. - Ee... bursi ateitį žiūrėdama į planetas? - pati bandė logiškai pagrįsti teleskopo atsinešimą į šią pamoką.

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • III kursas
  • *
  • 96
  • Taškai: 9
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #6 Prieš 9 mėnesius »
  Arletė apsigaubusi žiemine mantija sėdėjo klasėje, kurioje šiandien ir turėjo vykti ateities būrimo pamoka. Russell jos laukė, tačiau negalėjo pasakyti, kad tryško noru kažką daryti. Už lango spengiantis šaltukas pranešė, kad lauke buvo labai vėsu, o tai mergaitės tikrai nepradžiugino. Peršalus mokytis bus tikrai sunku, o varniukė buvo užtikrinta, kad neturint stipraus imuniteto susirgti buvo lengviau nei lengva. Dėl to ir buvo apsigaubusi žiemine mantija - gal bent taip apsisaugos nuo ir burtų ir kerėjimo mokykloje siaučiančių ligų
  Šviesiaplaukė mąstė. Hogvartse nuo rugsėjo buvo apsipratusi, pažinojo dažniausiai lankytinas klases bei koridorius, buvo visiems maloni, stengėsi mokytis, tačiau, tačiau... viskas nebuvo taip, kaip turėjo būti. Trūko kažko, tik žalsvų akučių savininkė nebesuvokė ko.
  Tesinorėjo greičiau sulaukti Kalėdų atostogų, jas praleisti su mama, mėgautis imbieriniais sausainiais papuoštais storu glaisto sluoksniu, statyti besmegenius ir svaidytis sniego gniūžtėmis. Dalį dalykų galėjo įvykdyti ir Hogvartso apylinkėse, tačiau draugų susirasti vienuolikmetei buvo ypatingai sunku. O ji mėgino būti kiek įmanoma draugiškesnė.
  Negi vertėjo pasikeisti ir tapti tokia, kokia nebuvo iš tiesų, jog sulauktų pasiūlymų bendrauti, neleistų pietų pertraukos viena bei turėtų kompanionų palydinčių bibliotekos link?..
  Žalsvas akutes pakėlusi ir nukreipusi profesorės link, jaunoji burtininkė stengėsi suprasti ką aiškino ateities būrėja. Deja, tai padaryti buvo gan sunku, juk profesorės sakiniai buvo ilgi, o būti susikoncentravus į vieną dalyką, šiai vienuolikmetei buvo gan sunku, tuo labiau Kalėdinės nuotaikos tai dar labiau apsunkino.
  Parėmusi smakrą ranka šviesiaplaukė kelis kart sumirksėjo. Nežymiai atsidususi neatitraukė akių nuo klasės priekyje stovinčios moters, tačiau mintys skraidžiojančios už klasės ribų, ateities būrėjos informacijos visiškai neįsisavino. Nebekreipė dėmesio į tai taip, kaip kreipė mokslo metų pradžioje, tik vylėsi, kad tai labai nepablogins jos žinių ateities būrimo dalyke. Šio dalyko specialiste norėjo būtų taip pat stipriai, kaip ir prieš tai. Tik motyvacijos trūkumas siekti to, pastaruoju metu tam pakišdavo koją.
  Hiro... Kas? - paklausė savęs mergaitė ir papurtė galvą. - Burtininko vardas, o gal pavardė? - toptelėjo mergaitei, tačiau ši nepakėlusi rankos tik atsivertė vadovėlį, mėgindama susirasti reikiamą sąvokos paaiškinimą.
  Net nepastebėjo, kaip ant stalo nukrito lapelis su dailiu raštu išraitytais sakiniais, kuriuos perskaityti Arletei, regis, vertėjo.

*

Neprisijungęs Vovere Krisina

  • Rašytoja
  • ****
  • 203
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #7 Prieš 9 mėnesius »
Po daugybę bandymų galvoti ką veikti su išgirstais sakiniais ji pagaliau prisiminė žodį " nagrinėti ". Ir dar sykį perskaitė savo išgirstus sakinius bei žinoma jų nesuprato. Gal man jų ir nereikia suprasti ? spėliojo mergina. Dar keletą kartų perskaitė sakinį : širdis laiminga skrajoja karo pražūtį. Gal čia kalbą apie mano širdį ? dar sykį spėliojo Vovere ir savo apmąstymus dėl kažkokios priežasties užrašė ant lapo. Gal prireiks. Paskui šviesiaplaukė ėmė prisiminti ką ji žino apie žiobarų karus ir kuo ji su tuo susijusi. Deja ji vis negalėjo surasti sąsajų dėl to ji bandė galvoti šiek tiek paprasčiau. Jeigu karas reiškia pražūtį ir yra paminėta širdis, gal tai reiškia, kad aš niekada nerasiu savo meilės ? Ji visai nesi jaudino dėl savo minčių, nes jai meilė dabar nebuvo labai svarbi bei žinoma ji nelabai tikėjo ateities būrimu. Dėl to visiškai ramiai britė užrašė savo spėjimus ir pradėjo mąstyti apie antrąją eilutę."Balandžiai laukia mūsų draugų" mėlynakė nemėgo balandžių, ne tik todėl, kad jie buvo nešvarūs ir purvą pernešantys paukščiai. Bet ir todėl, kad varnė buvo alergiška balandžio plunksnoms. Dėl to ši eilutė visą kūną virpino ir kėlė šiurpuliukus. Tad greitai ji nusprendė šią eilutę pasilikti galui arba iš viso jos nepadaryti.
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • V kursas
  • *
  • 676
  • Taškai: 614
  • 265 teleskopai (22-05-15)
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #8 Prieš 9 mėnesius »
Taigi paukštis. Ką tai galėtų reikšti? Elliw įdėmiai spoksojo į teleskopą, tarsi jis galėtų paaiškinti, kaip suprasti tas išgirstas eilutes. Deja, mergaitė netrukus pamiršo, kodėl galvojo apie kažkokius paukščius. Ant stalo stovėjo teleskopas, o ne paukštis, taigi galvoti reikėjo apie juos.
Netyčia metusi žvilgsnį į savo ranką rudaplaukė garsiai perskaitė:
- Praskrido paukštis ten aukštai,
Juodom plunksnom, lyg pelenai.
Šios dvi eilutės mergaitę be galo nustebino, mat ji būtų galėjusi prisiekti, kad niekada gyvenime jų nebuv negirdėjusi. Dar kartą žvilgtelėjusi į teleskopą tarsi laukdama kokio paaiškinimo Elliw netgi kiek išsigando. Kas čia vyksta? Pelenai kažkodėl asocijavosi su gaisru. Ar kažkas sudegs. Ar teleskopui gresia pavojus?!
Nespėjus atsakyti į šitą sudėtingą klausimą velsietė išgirdo, kad kažkas kreipiasi. Iš pradžių nesuprato, ar kreipiamasi į ją, ar į teleskopą, bet atsisuko ir išvydo gyvenime nematytą mergaitę.
- Planetas? - nieko nesupratusi pasitikslino Elliw, bet netrukus pamiršo, kad su ja kažkas kalbėjo, ir vėl įsispoksojo į dvi eilutes sau ant rankos. Kadangi faktas, kad pati jas ten užrašė, iš atminties jau buvo išnykęs, ji netgi kiek išsigando: kas jai išterliojo ranką? Ar tai galėjo atsitikti nuo teleskopo? Bet astronomijos prietaisai juk nesugeba rašyti...
- Tai tu kalta! - dar kartą atsisuko į tą nusišnekančią mergaitę Elliw. Ji jau neprisiminė, ką ta mergaitė sakė, bet kažką tikrai nusišnekėjo. Gal blogai kalbėjo apie teleskopą? Bet negali būti, juk ji nėra nei neLiucija, nei ne neLiucija, nei ne ne neLiucija.
- Ką visa tai reiškia? - paklausė velsietė ir atkišo ranką su tekstu mergaitei po nosimi. Ji atkakliai bandė suprasti, ką gali reikšti kažkokie paukščiai ir pelenai, bet į galvą neatėjo jokia logiška (!) išvada. Būtų neblogai prisiminti likusias dvi eilutes, bet Elliw apie jų egzistavimą jau seniai pamiršo. Ji buvo įsitikinusi, kad kažką reikia padaryti su tekstu, kuris nenuplaunamu rašalu (nors nė nebandė jo nuvalyti) buvo užpeckiotas ant rankos.
- Paukščiai, pelenai... - sumurmėjo Elliw. Neprisiminė, kodėl vis kartoja tuos žodžius, bet staiga per visą klasę suriko: - Bus gaisras!
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • III kursas
  • *
  • 96
  • Taškai: 9
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #9 Prieš 9 mėnesius »
  Palengva vartydama vadovėlio pageltusius vadovėlio lapus, žalsvomis akutėmis greitai perskaitydama tai, kas ten buvo parašyta, mergaitė mąstė. Susikaupti vis dar neišėjo, tačiau ji bent jau stengėsi. Galvojo, kad tai ir buvo svarbiausia, o taip pat nežadėjo neatlikti praktikos užduoties.
  Tik tada pastebėjo lapelį, kuris buvo ant jos suolo. Šviesiaplaukė paėmė jį į delną ir perskaitė informaciją, kurią užrašė ateities būrimo profesorė. Liūdnai atsiduso. Nekęsdavo tokių momentų, ypač, kai taip stengėsi neišsiskirti iš kitų...
  Mergaitė apsižvalgė. Klasėje nekalbėjo nė viena būtybė, regis, visi buvo susikaupę ir įnikę į darbus. Tik ji viena nesugebėjo susikoncentruoti, neleisti pašalinėms mintims atimti ir taip riboto laiko, kuris buvo skirtas mokytis ateities būrimo.
  Negi iš tikro turėjo apsimesti kuo nors kitu, ir tokiu būdu apmažinti apmąstymų, draugų tema, skaičių?
  Pagaliau atsivertusi reikiamą puslapį perskaitė visą informaciją susijusią su Hirošima bei Ichiku Miyamoto. Reikėjo pripažinti ir tai, kad suprasti kas yra atominė bomba buvo kiek problematiška, nors profesorė ir aiškino šią savoką. Russell pyktelėjo ant savęs ir savo nesusikoncentravimo, juk jo dėka dabar dar daugiau laiko turės skirti teorijai, o ne praktikai, kuri, visgi, taip pat priminė teorinį darbą.
  Iš kuprinės išsitraukė tamsios mėlynos it vandenyno giluma rašalą ir pasidėjo jo buteliuką ant stalo, rankoje laikė plunksną, o prieš nuleistas blankios žalsvos spalvos akutes stūksojo pergamentas.
   Hirošima yra miestas, kuris buvo bombarduotas, Arlete, Hirošima yra miestas Japonijoje, - vis kartojo šį sakinį mintyse, kadangi mąstė, jog tai buvo vienas svarbiausių dalykų. Taip pat tokiu būdu įstengė šiek tiek susikaupti ir skaityti, kas parašyta vadovėliuose. - Hirošimoje gyveno ir tas ateities būrėjas, kuris rašė poemas. Poemas, kurios yra aptarinėjamos šioje pamokoje, - priminė sau mergaitė ir giliai atsiduso. Nenutuokė, kaip tokių svarbių faktų gali surasti net penkiolika, tad tik vylėsi, kad laiko šiam darbui liko su kaupu. Deja, pati mintijo, kad tai nebuvo tiesa, tačiau savęs liūdinti šiuo faktu netroško.
  Tos poemos yra svarbios ateities būrimui, svarbios.. svarbios, nes? - susimąstė burtininkė ir ilgąjį pamokos tarpą, numetusi plunksną šalin ir mąstė apie tai: vadovėlio atsiversti nesiruošė, negi buvo tokia nemokša, ir nesugebėjo išmąstyti bent pagrindimo šiam teiginiui?

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • IV kursas
  • *
  • 242
  • Taškai: 157
  • Lytis: Moteris
  • "That day you lost her. I lost you both."
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #10 Prieš 9 mėnesius »
Meg dar kartą perskaitė užsirašytas eilutes. Dabar ji jau nebesiklausė profesorės, (jei taip galima pasakyti žinant, kad vis tiek jos negirdėjo) o bandė šifruoti paslaptingos poemos eilutes. Klasėje buvo visiška tyla, tik kas kelias minutes suskrebėdavo kieno nors plunksna, slystanti popieriumi. Švilpiukės mintys vėl apsiblausė. Ji niekada nemėgo eilėraščių ar poemų, o dar labiau nagrinėti pastaruosius. Tad nenuostabu, kad pirmąsias penkias minutes rudaplaukė net nesuvokė, ką skaito. Tada ji prisiminė profesorės žodžius, raginančius pažvelgti į save pačią ir susieti poemą su savimi, savo gyvenimu. Meg paėmė lapą į rankas ir pašnibždomis dar kartą perskaitė, ką užsirašiusi:
-
Citata
"Nakčia ramybė nusileido,
Bet neilgai ji truko
Kai baltas paukštis užgiedojo
Sapnas nuostabus nutrūko.
Jausmai širdy netilpę
Iššoko lauk staiga
Kai baltas paukštis užgiedojo
Nesantaika pasibaigė sena."
Švilpiukė susimąsčiusi pažvelgė į tolį. Eilutės vis dar neturėjo jokios prasmės neskaitant žiobarų karo. Nieko nesuprasdama Meg nusprendė prisiminti savo gyvenimo įvykius. Motinos ji neprisiminė, tėvo beveik irgi. Vienintelė, kurią prisiminė ryškiau nei neaiškius šešėlius, buvo jos vyresnioji sesuo Luiza. Luiza... Meg taip suspaudė stalo kraštus, kad net krumpliai pabalo. Visas kūnas įsitempė, nebuvo nei vieno atpalaiduoto raumens. Rudaplaukės veidas suakmenėjo, o akys užsidegė pykčiu ir ryžtu. Kokią minutę ji sėdėjo taip nejudėdama, bet tada sumirksėjo ir vėl atgavo įprastą veido išraišką. Švilpiukė dar kartą akimis perbėgo poemos eilutes ir jai kaip žaibas trenkė suvokimas. Ji suprato eilučių prasmę. Pirmos keturios eilutės buvo jos dabartis - nuostabus gyvenimo sapnas, kuriame ji slėpėsi nuo savo bėdų, nutrūko ir sugrįžo žiauri realybė drauge su skaudžiais prisiminimais. Prisiminimais, kurie jai buvo gerokai per daug skaudūs. O kitos keturios eilutės pranašaują ateitį. Ar, pasak profesorės, bent jau tai turėtų tai daryti. Bet kurį ateities įvykį? Kas nors susiję su jos draugyste ar priešais? Bet Meg neturėjo priešų. Tiesą pasakius, su niekuo nesipyko. Ne, tai netiesa. Švilpiukė nesutarė su seserimi. Nors to nelabai galima pavadinti nesutarimu žinant, kad jos nebebendrauja dėl to, kad Luiza paspruko. Kad ir kaip ten bebūtų, labiausiai tikėtina, kad poema pranašauja jos ateitį su seserimi. Tikriausiai labai tolimą ateitį. karčiai pamanė Meg. Nes artimiausiu metu su ja nesusitiksiu, o ir atleisti jai, taip pabaigiant nesantaiką, nesiruošiu. Be to, poema sako "seną", o mūsų nesantaika trunka vos porą savaičių. Nebent greitai nebepajėgsiu valdyti savo jausmų ir jie "iššoks staiga lauk". Visko gali būti. Meg liūdnai nusišypsojo, vėl atsisuko rašalo buteliuką ir ant švaraus pergamento tvarkingai perrašė poemos eilutes, o apačioje pridėjo poemos aiškinimą ir ateities pranašavimą. Tada pergamentą tvarkingai padėjo ant stalo, kad, jei profesorė lieps atnešti, būtų po ranka ir ėmė laukti pamokos pabaigos.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #11 Prieš 9 mėnesius »
 Ji skaitė toliau, mėgindama ignoruoti nediduką šurmuliuką, kuris virė klasėje. Visai suprato mokinius - pirmą kartą negirdėti, kaip kas nors kalba turėtų būti keista ir gal net sunku. Tačiau vienintelis dalykas, kurį profesorė tegalėjo padaryti - skaityti toliau, nenutraukti šios poemos ir kuo mažiau kartų gurkštelėti vandens iš ant stalo pastatytos stiklinės, jog mokiniai kuo greičiau išgirstų savąsias eilutes ir turėtų daugiau laiko joms išnagrinėti. Jau buvo pasiekusi mėlynu rašalu išrašytas eilutes, kurios buvo kiek keistesnės, negu Ichikos Miyamoto rašytos. Nors ateities būrimas ir magija buvo ypatingi ir nepakartojami dalykai, rimuoti jiems sekėsi sunkiau.
 - Ir nusileidus mirties skraistei
Nežuvo nė vienas iš žmonių.
Pasklidus skausmui ir pražuvus vilčiai
Skrido gulbė neberasdama vaikų.
Plaučiai mums nereikalingi
Kaip varliagyviams drėgna oda
Nes į kapą atsigulus
Nelankys tavęs šeima.
 Skaitydama šias eilutes Cessiondi jautėsi labai keistai.
 Kažkas suklykė, jog bus gaisras, tačiau tai nelabai rūpėjo. Akyse viskas lyg aptemo, nors tiksliau - pasidarė šviesu ir skaitė nematydama eilučių, nesuvokama, kuri poemos dalis prasidėjo, ar perskaitė vieną, ar penkiolika. Lūpos krutėjo išleisdamos daugumai negirdimas poemos eilutes į orą, tačiau moters viduje šėlo per daug jausmų, girdėjo tas pačias ką tik ištartas eilutes, tačiau jas tarė ne ji, o senutė ateities būrėja iš Japonijos, kuri skaitė poemą naujai iškeptiems ateities būrėjams, jog suprastų, kokios emocijos gali užplūsti nieko negirdinčius, laukiančius ir neaiškias eilutes gaunančius žmones. Sau burtis ji niekad nemėgo, o juo labiau vengė pripažinti, jog kai išgirdo tas eilutes ir interpretavo neteisingai, o vėliau žuvo Ji...
 Mėgino sugrįžti į realybę, tačiau reikėjo kabintis už ko nors labai stipraus, kas neleistų nugrimzti čia, pasiduoti tai nuojautai, jog netrukus nutiks kažkas blogo. Pirštu dūrė į eilutę, kurią greičiausiai ką tik perskaitė ir trumpam nukreipė akis į tą varnanagę Arletę. Nutiks. Suvokusi kas, Cessiondi sukaupė visas pastangas ir tęsė poemos skaitymą. Jos buvo nebedaug likę, tad tikėjosi, jog kiekvienas įtemptas raumuo netrukus atsipalaiduos vos uždarius kabineto duris.

[Tęsiam darbą, pasitikrinkite, kiek įrašų reikia pagal tai, kokio jie ilgumo (parašyta pirmame post'e)]
It’s only a matter of time.

*

Neprisijungęs Bernadette Marie Vervain

  • IV kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #12 Prieš 9 mėnesius »
Supratusi, kad sureagavo pernelyg dramatiškai (tiesą sakant, kas nepradėtų vartyti akių, išgirdęs gyvo velnio vardą), Bernadetė nusiramino ir toliau apatiškai spoksojo į profesores lūpas, tarsi tikėdamasi išgirsti kažką daugiau. Dar kažką, kas nuramintų, gal kažką, kas įrodytų, jog specialiai Vervain autorė paliko paskutiniąsias poemos eilutes. Deja. Profesorės skaitoma poezija dabar jau atrodė lygiai tokia pat nepasiekiama, kaip ir ,,žydinti šaka" šiuo metų laiku.
Tvarkingai ant pergamento užrašytos poemos eilės laukė švilpės pagalbos. ,,Baltas veidas ir kasa delne". Juk tai ji, Bernadetė. Arba bet kuris kitas žmogus pasaulyje, turintis ilgesnius plaukus. Dėl Dievo meilės. Ar ji pasiliks plika? Gal susirgs vėžiu? Gal Elena žuvo nuo vėžio? Visas tris galimybes keturiolikmetė užsirašė šalia. Ak, kad tik ateities būrimo mokslas dar vis neatrodytų tokia migla, kaip atrodo dabar, ir kad šios eilutės smegenyse regztų daugiau minčių.
,,Nematytas vaizdas, žydinti šaka". Belgė užvertė galvą. Toks paprastas praktikos darbas vertė per daug galvoti. ,,Nieko seno, nieko naujo, septyni žodžiai - tavo tėvas neraudojo." Ar tai kitos savaitės orai? Niekas žiemą nematė žydinčios šakos. Gal tai kokie nors šerkšno lašai. Tas minimas tėvas gali būti ir Dievas, o jeigu jis neverkė, reiškia nebuvo lietaus. Reiškia nelis.
Viena iš šalia sėdėjusių bendraklasių išsipranašavo gaisrą. Užuojauta. Vargšas Hogvartsas, be lietaus ir su gaisru kitą savaitę dar daugiau mokinių išeis iš sveiko proto. Bernadetė norėjo užsirašyti savo orų prognozes ir visą darbą palikti nepabaigtą (juk niekas negali bausti už tai, kad talento tiesiog nėra), bet staiga į mintis atėjo dar viena idėja. Prieš metus, mokyklos skolinta pelėda, mokinė tėveliui išsiuntė tik septynis žodžius. Bet tai praeitis. Gal ji sulauks naujos žinios, laiško? Nuo ilgaplaukio ar ilgaplaukės, pavasarį, sužydėjus medžiams, bet žinia nieko nežinomo nepasakys, neužsimins apie praeitį. Tikriausiai ne. Žinia bus iš nematyto žmogaus.
Viskas atrodė per daug specifiška, kad galėtų teisingai išsipildyti, bet kažkodėl nuramino švilpę. Bernadetė ir užrašė būtent šį spėjimą, vardan vidinės ramybės. Juk smagiau laukti laiško, nei vėžio. Apsitvarkiusi darbo vietą, keturiolikmetė pradėjo skaičiuoti minutes iki pamokos galo. Taip, žinia.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 1079
  • Taškai: 501
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #13 Prieš 9 mėnesius »
Ką? Kas čia dabar, antakius suraukė Dori. Ji nesuprato ničnieko, ką kalba toji kita klastuolė. Apie kažkokius paukščius ir pelenus, be to, suolo draugė Dori kažkuo apkaltino ir atkišo jai savo prirašytą ranką. Galiausiai sušuko, kad bus gaisras, ir Dori staigiai krūptelėjo.
- Tu... bandai išsiaiškinti, ką išgirdai?
Klastuolė visai nesuprato šios bendrakoledžės. Ji atrodė tartum kitam pasauly. Gal poema ją taip paveikė? Gal ji tikrai pranašauja, svarstė juodaplaukė.
Mendel dėmesį atkreipė garsas. Klasėje atmosfera pasikeitė. Kažkas buvo kitaip. Tačiau kas? Pirmakursė dar labiau suraukė savo antakius. Sekundėlę bandė suprasti, kas čia vyksta. Poema! Aš ją girdžiu!
Dori paskubom griebė plunksną ir pergamentą. Greitai užsirašė girdimus žodžius, o paskui, kai profesorė ir vėl skaitė be garso, mintyse atgamino pirmąją eilutę. Pavyko, atsiduso vienuolikmetė ir nusibraukė nuo kaktos iš įtampos pradėjusį varvėti prakaitą. Bus tau nesiklausyti, ką kalba profesorė. Dori, tuo metu nekreipdama dėmesio į nieką kitą, skaitė poemos eilutes, kurias išgirdo ir užsirašė:
Citata
Sakuros sužydo seniai jau labai
Iš jų tu arbatą susidžiovinai
Nublokštos jos karo ir neramumos
Tūnojo paliktos, apgaubtos tamsos.
Surast šią arbatą gerai ar blogai
Išmest ar išgert pasirinki tiktai.
Keliai tavęs lauks jau ne taip ir ilgai,
Žiūrėk, nepapulk tik tenais, kur nuodai.
O Dieve, kas per nesąmonė, vartė akis Dori nežinia kelintą kartą skaitydama poemos žodžius. Ji turėjo suprasti, ką šie jai reiškia. Mendel manė, kad ji turi pasirinkti kelią. Gerą arba blogą. Galbūt geras kelias yra bendravimas su tokiais žmonėmis, kaip Henrieta ar Esmeralda, o blogas - vagystės su Davidu, samprotavo mergaitė. Bet... bet ką tada reiškia arbata? Arbata turėjo reikšti labai daug. Taip manė Dori. Tiesą pasakius, tai turi reikšti daugiausiai. Mergaitė pagalvojo, kad žodžiai kaži, ar susiję su visiška dabartimi, nes minima, jog arbata sudžiovinta seniai ir kad tūno ilgai... Tad turi būti kažkas iš praeities, ar ne? Bet kas...
Staiga Dori aiktelėjo. Jai šis tas toptelėjo Pamanė, kad tikriausiai atrodo kaip ir jos suolo draugė: kažkur kitame pasaulyje. Tai gali būti susiję su mano tėvais, net ir dabar pajautė pasidygėjimą jais. Galbūt tai reiškia, kad aš turėsiu pasirinkti bendrauti arba nebendrauti su jais ateityje? Nes aš negalėsiu su jais normaliai bendrauti. Tačiau yra įspėjimas... Nenueiti ten, kur nuodai... Dori galvojo. Taip, tai tikrai įspėjimas. Ji iš tikrųjų turės kažką pasirinkti, bet privalės būti budri. Tačiau mergaitė nebuvo tikra, kad arbata reiškia tėvus arba praeitį su jais, nes, regis, bendravimas su tėvais nesudžiūvo jau taip ir seniai, dar rugpjūtį mergaitė savo tėvams jautė tik šiltus jausmus. Ir, atrodo, nebuvo nublokštas kažkokių karų.
Pirmakursė atsiduso. Kitoje pergamento pusėje parašė savo spėjimus:
Citata
Manau, kad arbata reiškia kažką iš praeities. Galbūt tėvus, tačiau nesu tikra. Galvoju, kad ateis laikas, kai turėsiu pasirinkti tarp dviejų dalykų: tos arbatos, kuri, šiandien dar nesu tikra, ką simbolizuoja, ir kažko kito. Tačiau privalėsiu būti budri, nes kažkur tykos pavojus.
O gal tai ta arbata nuodai, vis dar mąstė Dori. Gal mano tėvai man yra nuodai, net pati išplėtė akis nuo tokių minčių. Dori apie tai dar galvos vakare. Tikrai. Pabūsiu kažkur viena ir galėsiu viską normaliai apmąstyti.
Mergaitė apsidairė po klasę. Daug kas jau buvo išgirdę jiems skirtus poemos žodžius, juos išnagrinėję. Kiti dar sėdėjo ištempę ausis.
- Na ir privargau, - nusijuokė besikreipdama į suolo draugę.
Galbūt ši jau bus taip pat išnagrinėjusi jai skirtus žodžius ir grįžusi į pasaulį?
- Tai dėl ko tu atsinešei tą teleskopą? - dar kartą paklausė Dori. - Galiu pažiūrėti? - paklaususi, bet net nelaukusi leidimo tamsiaplaukė ėmė tiesti rankas teleskopo link.
Dori netyčia užkliudė teleskopą. O ne, nusigando Dori. Tikiuosi, neduš, tespėjo pagalvoti.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #14 Prieš 9 mėnesius »
 Paskutinės poemos eilutės nuskambėjo ir Cessiondi padėjo popierius ant stalo. Jautėsi išsunkta it citrina, tas suvokimas, kurio dalį gal būt net būtų galima pavadinti pranašyste, buvo keistai įvardinamas ir pakankamai retas, jog galėtų įvardinti bei suprasti, kaip viskas įvyksta. Šiuo atveju spėjo, jog seni prisiminimai sukilo perskaičius tas kelias eilutes ir kažkaip susisiejo su ateitimi.
 Dauguma mokinių jau nuobodžiavo ar tik apsimetė dirbą - savąsias eilutes išgirdo ir nagrinėti pradėjo jau seniai. Cessiondi žvilgtelėjo į laikrodį, kuris pranešė, jog iki pamokos galo liko vos kelios minutės. Adhira snaudė ant stalo.
 - Liko vos kelios minutės, pabaikite savo darbus.
 Nuo stalo pasiėmė plunksną bei raudono (siaubingoms mokinių klaidoms taisyti skirto) rašalo bei priėjo prie Arletės. Tiesa, apie varnanagės (ar išvis kokių nors mokinių) darbo taisymą dabar minties net nebuvo. Jautė, jog jeigu reikės kabinete su mokiniais praleisti bent dešimt sekundžių po varpo, neištvers.
 Truputėlį buku žvilgsniu pažiūrėjo į varniukės darbą. Matėsi, jog jis pilnai neatliktas, bet nieko nesakė. Pamirkė plunksną į raudoną rašalą ir pergamento viršutiniame kampe išraitė kelis žodžius.
Citata
Paukštis. Mirtis. Pasisaugok ir pasaugok kitą.
Nuo spaudimo plunksna lūžo ir paliko raudono it kraujo rašalo dėmę ant pirmakursės pergamento. Tačiau daugiau Cessiondi nebeturėjo ką parašyti.
 Suskambo varpas.
 - Dėkoju už darbą, susitiksime kitoje pamokoje.
 Durų užtrenkimas ir užrakinimas dar niekad nebuvo toks malonus.

[Dėkoju visiems už darbą, taškai bus surašyti netrukus.]
It’s only a matter of time.