0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
   Venise ji gyveno jau gana ilgą laiką, tačiau nei draugų, nei pažįstamų taip ir nesusirado. Nors buvo draugiška ir linksma, tačiau visuomet šeima buvo prioritetas, o dabar, kai Sabrina turėjo jaunesniąją vampyriukę, kuri pilygo seseriai, atrodė, kad aplinkiniai nė neezgistuoja. Visgi atsiradęs Markas ir jo draugai kiek kitaip nuspalvino gyvenimą. Nors Heidi ir Mayran jų nemėgo, von Sjuard džiaugėsi turėdama tokius draugus, jei šiuos galima buvo taip pavadinti. Markas buvo nepaprastai mielas ir draugiškas vaikinas, be to, nors numanė, kad šis simpatizuoja jai, buvo tikra, kad vaikinas iškarto suprato, jog jos širdis užimta. Mayran vienintelis sugebėjo prisibelsti iki tos mažutės, tačiau be galo mylinčios ir atsidavusios širdutės.
    Pravėrė rausvas lūpas ketindama paklausti, ką čia veikia Markas. Nuojauta kuždėjo, kad atėjo susitikti su draugais, mat buvo tikra, kad vieną matė pro parduotuvės vitriną, bet šaukti atrodė neprotinga, o ir rūpėjo tuo metu kai kas kitas. Visgi nei paklausti, nei atsakymo išgirsti nespėjo. Girdėjo, kaip už nugaros stovintis Mayran sumažino atstumą, tačiau buvo tikra, kad šis tai padarė tik tam, kad paspaustų ranką tamsiaplaukiui Venisiečiui, kad ir nenoriai. Nieko panašaus neįvyko.
   Von Sjuard su pasibaisėjimu stebėjo, kaip garbaniaus kumštis įsirėžia Markui į veidą. Po to seka dar vienas, ir dar vienas. Vampyrė ne iš karto suvokė, kas vyksta, kurį laiką negalėdama patikėti savo akimis, stovėjo ir stebėjo. Žinojo, kad turi atplėšti apsauginį nuo niekuo dėto vaikino, tačiau nei kojos, nei rankos neklausė. Tarsi būtų virtusi statula.
   Nes aš tave nužudysiu...
   Žodžiai it elektra pervėrė kūną. Rudaplaukė nepajėgė suvokti, kaip toks mielas, geras ir mylintis žmogus gali šitaip pasakyti. Ji būdama vampyre nuolat griauždavo save dėl nekaltų gyvūnėlių žudymo, o Mayran...
    - Liaukis! Gana! - suklykė iš siaubo, pagaliau atsipeikėjusi.
   Puolė prie Mayran norėdama atitraukti nuo Marko, bet šis ir be jos pagalbos atsitraukė. Dar didesnį siaubą sukėlė ant abiejų jaunuolių veidų matomas kraujas. Praėjusį kartą ji susivaldė, nes kūną valdė baimė, tačiau dabar... Kaip Mayran galėjo visa tai nerūpėti?
   - Markai... - Pratarė nežinodama, ką daryti.
   Bijojo eiti arčiau, bijojo, kad garbaniaus pradėtą darbą ji gali užbaigti. Bijojo ir to, kad gali sužeisti patį vaikiną. Auksines akys suspindo nuo ašarų. Ką jai dabar daryti? Būtų viską atidavusi, jei tik šalia būtų pasirodęs Sorenas ir viską išsprendęs. Apkabinęs ją ir nuraminęs.
   - Ar tu iš... - Norėjo suklykti, tačiau suvokė, kad Mayran negirdės. Jo čia nebebuvo.
   Pirkinių krepšiai gulėjo ant žemės, keli drabužiai matėsi ant žemės, bet vaikino nebebuvo.
   - Mayran... - tyliai pratarė tarsi tai būtų privertę mėlynakį sugrįžti.
   - Kas tam šunsnukiui užėjo? Visai išprotėjo? - įniršio perkreiptu veidu atsisuko į merginą.
    Norėjosi skradžiai žemėn prasmegti. Per ją dabar vidury gatvės stovėjo sumuštas vaikinas. Kitas bastėsi po Venisą vienui vienas. Niekad nebūtų pagalvojusi, kad šitaip nutiks. Niekad. Du vaikinai dėl jos vienos.
   - Aš... Stengėsi kuo ilgai sulaikyti kvėpavimą. - Markai... Bus geriau, jei aš eisiu... Patikėk... Man labai gaila, aš atsiprašau dėl to, kas įvyko, bet situacija gali tik pablogėti, nes... - ėmė trauktis atatupsta.
   - Neprivalai atsiprašinėti dėl to mulkio. Viskas gerai, - nusibraukęs kraują nuo nosies, pabandė sulaikyti merginą, tačiau ši paėmusi ant žemės numestus krepšius tik papurtė galvą jausdama, kaip skruostais ima riedėti ašaros. Nekentė jų. Išdavikės.
   Apsisukusi patraukė ieškoti Mayran. Ašaros blogino matomumą, bet Sabrina ir toliau atkakliai žygiavo gatvėmis. Pyko ant garbaniaus, bet dar labiau nenorėjo jo palikti vieno. Nesvarbu, kad būtent tai padarė jis.
   - Mayran! - šūktelėjo užkimusiu balsu, keli praeiviai atsisuko, bet nei vienas iš jų nebuvo panašus į jos ieškomą vaikiną.
   Galiausiai po kelių valandų paieškų, užverktu veidu ir pilnomis rankomis krepšių, it pasiklydęs vaikas, ieškantis mamos, patraukė į namus.
   Visos viltys buvo dužusios į šipulius.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
Ta keista nešyklė, rasta Hogvartse, ką tik perkėlė Juzefą ir Aurį. Kur plikis tikėjosi atsidurti? Galbūt kokioje nors atokioje vietoje tarp olų ar tankiame miške, o gal baisiuose šaltuose ir tamsiuose požemiuose? Tačiau tai, ką Levinsas išvydo, privertė jį išsižioti iš nuostabos. Vyruko antakiai, rodėsi, tuoj nušoks nuo kaktos.
- Prekybos centras? - išsišiepęs paklausė draugelio. - Rimtai?
Vaikinai stovėjo šurmulyje žmonių, o čia, regis, buvo tikrų tikriausia vasara, visi atrodė tokie atsipalaidavę, tarsi per atostogas, o vitrinos skelbė apie pripučiamus vandens čiužinius, galvos apdangalus ir akinius nuo saulės.
Mėlynakis nežinojo, kokioje vietoje atsidūrė, tačiau tas šerbeto aparatas, stovintis kairiau, nepaprastai viliojo. Pagirioms atsigaivinti juk būtų pats tas, ar ne? Levinsas įmetė kelis žiobariškus svarus, kuriuos ką tik sukrapštė kišenėje, tačiau jie čia netiko. Dabar jau Juzefo antakiai tapo suraukti.
- Po velnių, kokioje mes išvis šalyje, Auri? - paklausė draugo. To šerbeto baisiai norėjosi. - Ir kaip nešyklė iš Hogvartso galėjo mus perkelti į prekybcentrį? - tyliai pridūrė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
Gyvenimėlis visuomet buvo tikra staigmenų puokštė. Auris tą gerai žinojo. Šiuo metu stovėjo kažkokiame prekybos centre ir dairėsi.
- Oho. Tikėjausi... Na nežinau. Tikėjausi kažko visai kitokio. Gal muziejaus? Bet tikrai ne šito. - Vietelė atrodė smagi. Vitrinose buvo matyti visokiausi daiktai skirti atostogauti. Juzefui pamėginus nusipirkti šerbeto Auris įsiklausė į žmonių kalbas. Tikėjosi, kad kalba praneš kur jie yra. Na bent jau kažkiek.
- Tu girdi? Jie kalba angliškai. - Pasakė draugui.
- Kaip sakai, jei užklausiu kokio praeivio kur esam. Ar jis palaikys mudu truputį kvaištelėjusiais? - Nusišypsojo Senkleris. Keista. Bet smagu dievaži. Matyt nešyklė nauja. Gal kas nors čia turėjo kokių gerų prisiminimų. Arba jei nešyklė priklausė kažkuriam mokyklos įkūrėjui, šioje vietoje turėtų būti kas nors magiško.
- Einam gal pasidairyti kaip manai? Gal pajusim ką nors... Na tu supranti ką turiu galvoj. - Auris tikėjosi, kad eidami gal pajus kokią magijos dalį ar dar ką. Kokius kerus.
- Gal dar pakeliui išsiaiškinsim kokiam pasaulio kampe esame.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
- Aš irgi šito nesitikėjau, - pasakė Juzefas ir nusijuokė. - Jeigu paklausim, tai turbūt palaikys mus narkomanais, bet gal verta pabandyti, ne?
Plikis apsidairė. Aplink zujo tiek žmonių, kad jis ir nežinojo, kurį užkalbinti.
- Atsiprašau, - kreipėsi į vidutinio amžiaus stambią moteriškę, sustabdęs ją rankos mostu. - Sakykite, kokia čia šalis?
Moteriškė tik pažiūrėjo į Juzefą kaip į visišką idiotą, o tada metė žvilgsnį ir į šalia stovintį Aurį. Pasukiojusi pirštą prie smiklinio, bet nieko neatsakiusi, ji tiesiog nuėjo.
Ši situacija Levinsui pasirodė tokia juokinga, kad jis ėmė juoktis kaip vaikas.
- Eime, - pritarė draugui. - Arba čia koks nors pokštas, arba išties čia yra magijos? - pradėjęs eiti ėmė svarstyti. - Galbūt anksčiau čia stovėjo kokia šventykla ar šiaip buvo kokia nors kažkuriam iš Hogvartso įkūrėjų svarbi vieta, - gūžtelėjo pečiais. - Kaip manai, gal čia kur nors išeitų išsikeisti vietinių pinigų? Tada sužinotume, kur esame, neatrodytume kaip puspročiai, o dar ir to šerbeto pasiimti galėtume, - per petį pažiūrėjo į šerbeto aparatą, nuo kurio šiuo metu tolo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
« Atsakymas #19 Prieš 1 metus »
Pamatęs tą scenelę, kai moteriškė palaikė juodu kvailiais ir nukėblino sau irgi ėmė kvatotis. Taigi dabar abu stovėjo ir juokėsi ir tikrai priminė du bepročius.
- O čia tai išvyka. - Pasakė vis dar besijuokdamas ir sekdamas paskui Juzefą.
- Gal. Reikia pasivaikščioti, gal ką pajusime. Gal tikrai rasim kokią šventyklą ar dar ką. Nežinau. - Juzefui pasiūlius išsikeisti pinigų linktelėjo.
- Taip. Galimai kitaip ir nesigaus sužinoti kur mes. Bet argi taip sunku atsakyti į klausimą kokia tai šalis. Net jei mes ir išprotėję. - Plepėjo Auris žvalgydamasis po tą triukšmingą ir spalvingą patalpą. Matė visokiausių niekučių krautuvėles. Drabužių parduotuvėles. Visokių poilsio reikmenų prekystalius.
- Man čia patinka. - Paskelbė jis.
- Kad ir kur esame. - Galiausiai išvydo pinigų keityklos kioskelį.
- O Juzefai, žiūrėk, galima bandyti laimę. - Mostelėjo ranka į jį.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
« Atsakymas #20 Prieš 1 metus »
- Gal tokiais klausimais žmones tiesiog gąsdiname, - garsiai svarstė. - Kita vertus, jeigu ta moteriškė būtų išsigandusi, veikiausiai nebūtų parodžiusi, jog laiko mus durneliais, ar ne? - Levinsas toliau juokėsi.
Vyrukai vaikštinėjo po prekybos centrą ir dairėsi.
- Visai nieko, - pritarė Auriui. - Tikriausiai lauke žiauriai geras oras ir kur nors netoli yra jūra, - pasakė metęs žvilgsnį į pripučiamą ratą už vitrinos. - Gal būtų visai neblogai pasiimti atostogų ir pakaitinti ant saulės plikę.
Tačiau mintis apie atostogas privertė prisiminti buvusią žmoną ir sūnų. Juos jis kiekvienų metų vasarą veždavosi paatostogauti prie jūros. Žinoma, ne į tokį kurortą, koks atrodė čia, nes dirbdamas legaliai neturėjo labai jau daug pinigų, bet vis tiek. Tas mintis Juzefas stengėsi nuvyti šalin. Ne vieta ir ne laikas apie juos galvoti, pasakė sau makaulėje, bet pamatęs šeimą su dviem vaikais beplaukis vis tiek pajuto kartėlį.
Netrukus Senkleris parodė į pinigų keityklos kioskelį ir mėlynakis greitai prasikeitė pinigus.
- Po šimts pypkių, Auri, ar mes atsidūrėme Amerikoje? - pakėlė antakius Levinsas. - Gali patikėti, kad patekom čia ne girti, o blaivūs? - stebėjosi.
Juzefas apsidairė, bet jokio šerbeto aparato aplink dabar nesimatė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
« Atsakymas #21 Prieš 1 metus »
Juzefas išsikeitė pinigus ir pasakė, kad jie Amerikoje.
- Aš nevadinčiau savęs visiškai blaiviu. - Nusišypsojo. Kai tris dienas iš eilės praleidi alkoholio liūne, visai išblaivėti prireikia laiko.
- Kaip keista, kad ta nešyklė buvo kaip tik Hogvatse. Net neįsivaizduoju kodėl. Žinai, gal koks mokinys taip padarė. Na jam čia patiko, tai padarė tokią nešyklę. Tik ji tokia ypatinga ar ne? Jei tai padarė mokinys, tai turėjo būti labai gabus. - Besidairant akį patraukė karnavalinių dekoracijų krautuvėlė ir didžiulė, oranžinė, plačiakraštė skrybėlė vitrinoje. Su kaspinais ir varpeliais.
- Ateik Juzefai, aš tau parodysiu atributą, be kurio neįmanoma atostogauti. - Jis nusiskubino į tą krautuvę. Žmonių čia buvo išties daug. Auris paėmė tą baisią skrybėlę nuo lentynos ir uždėjo Juzefui ant galvos.
- Įsivaizduoji, jei toks išeitum prie jūros? - Auris ėmė juoktis.
- Atrodai pribloškiamai. - Žmonės ir vėl į juos sužiuro. Auris jiems šypsojosi.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
« Atsakymas #22 Prieš 1 metus »
Juzefas pradėjo kvatoti, kai Auris pasakė, jog nesijaučia visiškai blaivus.
- Kartais reikia atsipalaiduoti, ar ne? - mirktelėjo. - Nemanau, kad nešyklę sukūrė mokinys. O jeigu taip, tai norėčiau su juo susipažinti. Aišku, jeigu jis dar gyvas. Galai žino, kiek ten ta nešyklė gulėjo, ar ne?
Auris nusitempė plikšių į kažkokią karnavalinę krautuvę ir užmaukšlino jam ant plikės košmarišką oranžinę skrybėlę.
- Nežinau, kas turėtų nutikti, kad su ja išeičiau į gatvę. Nors... Po velnių! Po prekybcentrį? Na, gerai, - juokėsi. - Tiek jau to, aš ją nusipirksiu ir su ja pažadu šiandien vaikščioti!
Buvo keista elgtis vėjavaikiškai. Levinsas prisiminė nerūpestingą paauglystę. Aišku, jo paauglystė nebuvo tokia nerūpestinga kaip daugelio, mat jau tada karts nuo karto jam pasireikšdavo paranojos priepuoliai, tačiau buvę ir neblogų akimirkų.
- O tu kažką pirksi? - paklausė. - Beje, kaži, ar čia yra kino teatras? Ar esi buvęs žiobariškam kino teatre? Labai įdomus dalykas. Ko tik neprisigalvoja tie žiobarai. Visai norėtųsi nueiti, - svarstė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
« Atsakymas #23 Prieš 1 metus »
- Aišku, atsipalaiduoti reikia. - Tik aš vos neatsipalaidavau per daug. Visai kaip mano brangus tėtušis.
- Na taip. Gal nešyklę sukūrė koks mokytojas. Būtų įdomu tai sužinoti. Ar nėra kokių kerų, kurie parodytų tokius dalykus kaip kas nešyklės kūrėjas ir kokia jos paskirtis?
Jiems esant toje krautuvėlėje Auriui pasidarė išties juokinga.
- Tu rimtai? Ją pirksi? Ir nešiosi? Nuostabu. Tai dar gal pasimatuok šį apsiaustą? - Jis ištraukė kažkokį taip pat oranžinį apsiaustą irgi nusagstytą varpeliais. - Bus visas komplektas. O aš... Nežinau. Gal. Bet neturiu pinigų prisimeni? Ar matai ką nors įdomaus? Kine esu buvęs. su savo pažįstamais žiobarais iš Lizdo. - Tai pasakęs prisiminė, kad gal niekada nepasakojo Juzefui apie Menolizdį. Apie tą menininkų rūsį, kuriame vyko pasirodymai.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
« Atsakymas #24 Prieš 1 metus »
Juzefas juokėsi tarsi koks paauglys.
- Pirksiu ir nešiosiu. Aš tau pažadu. Bet tik šiandien. Ir apsiaustą imu. Turiu aš tų pinigų, Senkleri, ir jeigu tu dėl manęs pasidabinsi šitais, - jis paėmė ryškiai mėlynos spalvos ilgų plaukų peruką ir katino kostiumą, - tai esant reikalui aš tau dar ir primokėsiu, - grožybes įgrūdo draugeliui į rankas.
Žmonės į juos žiūrėjo. Tikrai, veikiausiai jiedu dar nebuvo visiškai išsiblaivę, jeigu šitaip elgėsi.
- Iš lizdo? - kilstelėjo antakį plikis. - Iš kokio lizdo?
Mėlynakis jau traukė kasos link. Tikėjosi, kad Auris leis jam nupirkti tas nesąmones.
- Tai klausyk, gal pasipuošiam ir varom į kokį žiobarų filmą? Juokinga žiūrėti fantastinius, kur dažnai rasi ir truputėlį realybės, - kiek tyliau tarė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
« Atsakymas #25 Prieš 1 metus »
Buvo baisiai neįprasta neturėti pinigų. Bet nutarė nesispyrioti. Be to labai jau norėjosi pagąsdinti žmones savo nuostabiu kostiumu. Jei jie dabar taip spokso, tai kas bus, kai mes jais apsivilksime? Galvojo ir šypsojosi.
- Gerai. Duok, persirengsiu. Kaip sakai, gal man taip ir pamokas vesti? - Mėlyni plaukai ir katės kostiumas... Atrodysiu kaip kokio komikso personažas.
- Žmonės žiūrės kine ne filmą, o į mus. - Juokėsi Auris.
- Ai, menininkų irštva. Ten vyksta tik pradedančių grupių koncertai. Tai tokia kavinė, kur reikia pačiam sunešti maistą ir gėrimus. Paskui visi viskuo dalinasi. Ai žodžiu... Patekau ten netyčia, šešiolikos. Ilga istorija. - Papasakojo ir nuėjo prie kasos. Aš tikras beprotis. Mane žada užmušti dėl to, kad pasitraukiau iš gaujos, o ką aš čia darau? Absurdas. Juokinga. Puikus požiūris į gyvenimą. Taip ir toliau. Gal Dolohovai tada pagalvos, kad esu visai trenktas ir paliks mane ramybėj, kaip nepakaltinamą? Pasidarė dar smagiau apie viską pagalvojus.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
« Atsakymas #26 Prieš 1 metus »
- Jeigu taip vesi pamokas, mokiniai, manau, labai noriai lankys tavo pamokas, tik klausimas, ar jiems išeis ten nuveikti kažką naudingo, - nusijuokė.
Juzefas nupirko visas tas nesąmones: skrybėlę, peruką, apsiaustą ir kostiumą. Kai jiedu išėjo iš tos parduotuvės, Juzefas jau buvo pasidabinęs visu komplektu ir jam judant skambėjo varpeliai. Dabar žmonės galvos, kad aš psichinis ligonis, pagalvojo mintyse ir suprunkštė. Nors aš ir esu psichinis ligonis, taip pat mintyse pridūrė.
- Ta tavo kavinė, skamba visai įdomiai. Žinau, kad mėgsti muzikuoti. Tai spėju, ten buvai ne klausytojas, o priklausei grupei? - domėjosi.
Mėlynakis įsivaizdavo, kad toji kavinukė turėtų būti nedidelė, galbūt hipiško stiliaus, o joje - pilna įvairaus plauko jaunų neformalų.
Netrukus Juzefas ir Auris jau traukė kino salių link. Vyrukas jautė praeivių žvilgsnius. Vieni juokėsi, kiti kilnojo antakius. Kai plikšius atsidūrė kinui skirtoje erdvėje, tiesiu taikymu nulėkė prie užkandžių. Na, po išgertuvių jam norėdavosi valgyti. Jis nupirko du didžiulius kibirėlius popkornų: vieną saldžių, kitą sūrių. Ir dvi popierines stiklines kolos, į kurias įmetė po šiaudelį.
- Taigi, taigi, Senkleri, į kokį filmiūkštį šiandien eisime? - šypsojosi. Dėl Merlino, jautėsi kaip visiškas paauglys.
Na ir kas, vis tiek menka tikimybė susitikti ką nors, kas mane pažįsta, pagalvojo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
« Atsakymas #27 Prieš 1 metus »
Auris vilkėjo tą katino kostiumą ir peruką. Eiti per parduotuvę šitaip apsirengus nebuvo labai įprastas reikalas. Bet nebuvo ir kažkas baisiai ypatingo. Veikiausiai todėl, kad su tais savo draugais menininkais teko dalyvauti visokiuose keistuose pasirodymuose. Svarbiausia, kad buvo smagu. Juzefui einant dar skambėjo varpeliai ir jie abu atrodė kaip visiškas cirkas.
- Aha. Jau ir taip dabar mokykloje kažin ar koks mokinys į mane žiūri rimtai. Tie mokiniai kartais baisiai  mane užnervina. Bet paskui susigalvoju kažką, kas mane prajuokina ir nesugebu normaliai su jais pyktis. Jei dar pasirodyčiau šitaip apsirengęs... - Jis nusijuokė. - Ne. Negrojau žiobariškoje grupėje. Kartais nebent padėdavau su apšvietimu, dekoracijomis. Kartais padėdavau sutvarkyti tą sąvartyną po koncertų. Pavyzdžiui, suplauti indus, susukti laidus, išrinkti mikrofonų stovus ir taip toliau. - Jie priėjo prie kino salių ir Juzefas nupirko užkandžių. Auris pajuto koks yra alkanas.
- Nežinau. O koks žanras tau patinka? Reikia pažiūrėt ką rodo. Gal į komediją?

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
« Atsakymas #28 Prieš 1 metus »
- Aš tai neįsivaizduočiau savęs kaip profesoriaus, - diskutavo. - Nežinau, ką tiems vaikams padaryčiau. Juk jie siaubingi, - nusijuokė.
Netyčia vos neleptelėjo apie tai, kaip stovyklavo su Dori ir Alanu, tačiau laiku susiprotėjo nieko nepasakęs. Dabar jau gailėjosi, kad slėpė. O kam? Bet ką padarysi - šaukštai po pietų.
- Na, pameni tą naktelę Hogvartse? Tikri pasiutėliai.
Levinsas įdavė vieną stiklinę kolos ir vieną kibirėlį popkornų Auriui.
- Man tinka komedija, - pritarė.
Tada jis paklausė darbuotojos, ar šiuo metu rodys kokią nors juokingą komediją, ir ji jiems pardavė bilietus į filmą apie kažkokias jaunuolių išgertuves.
- Žinai, kaip tik mums, - tarė eidamas į kino salę.
Šiaip ne taip plikšius prasibrovė pro susėdusius žmones ir netrukus jau buvo įsitaisęs minkštame fotelyje. Ir vėl jautė kitų žvilgsnius, kažkas kikeno, o dabar Juzefas galėjo galvą guldyti, jog išgirdo žiobariško telefono garsą, kai kažkas fotografuoja.
- Tikros žvaigždės mes, ar ne? - paklausė Aurio kramsnodamas spragėsius.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
« Atsakymas #29 Prieš 1 metus »
- Žinai, niekada nemaniau, kad taip įsijausiu į šį darbą. Manai, kad negalėtum dirbti mokytoju? Gal taip atrodo, nes nebandei to daryti. Svarbiausia neprarasti kantrybės. - Jis šyptelėjo. - Na taip. Jie kartais tikrai sugeba visko pridirbti. Bet... Nežinau. Man atrodo kad su mokiniais tiesiog reikia susidraugauti. - Auris padėkojo už gėrimą ir spragėsius ir tada jie patraukė į kino salę.
- Tikrai, filmas tai jau kaip tik mums. - Sutiko Senkleris.
Einant iki savo vietos kažkokia mergina taip į jį žiopsojo, kad Auris nukėlė prieš ją savo peruką ir truputį nusilenkė. Nuo to ji atrodė tik dar labiau nustebusi, o jis dar labiau šypsojosi. Galiausiai jie jau sėdėjo savo vietose.
- Gal reiktų duoti interviu kaip manai Juzefai? - Negalėjo nustygti raudonplaukis. Žmonės pradėjo juos fotografuoti. O tada prasidėjo filmas.
- Ir vis tiek man neaišku kodėl ta nešyklė mus čia atnešė. - tyliai stebėjosi Auris.