0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 561
  • Taškai: 88
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #150 Prieš 2 mėnesius »
Po galais, jis jau ne mažas vaikas! Tėčiui ir vėl lendant prie plaukų teko skubiai atsitraukti. Toks elgesys skatino iš viso nusikirpti, bet, tiesą sakant, ilgesni plaukai labai šaunu. Su jais galima atlikti visokių eksperimentų. Ką su savo plaukais nuveiktų profesorius Levinsas, jeigu tokių net nėra? Tai buvo labai įdomus klausimas, ir Eliotas žiojosi jį užduoti, bet tada suprato: šiandien futbolo daugiau nebus. Į tai, kad kažką daryti yra negražu, jis neatkreipė dėmesio (specialiai, žinoma), bet štai ignoruoti kitus tėčio žodžius visai neapsimokėjo.
- Bet, tėti, - gailiai ištarė jis, o profesoriui Levinsui patiekus argumentą skubiai pridūrė: - Matai? Jam smagu, vadinasi, dar galime pažaisti!
Deja, ir vienas geriausių mokytojų nutarė nutraukti šią šaunią veiklą, tad Elioto nosiai ir vėl teko susiraukti. Jis liūdnai stebėjo tėčio rankose esantį kamuolį ir suprato, ką tai reiškia.
- Būtinai pažaisime. O aš atsivešiu kitą kamuolį, kad parodytumėte kerus! - šiek tiek smagiau atsakė berniukas. Žinojo šią kovą pralaimėjęs, be to, mama jam išties rūpėjo, nors ir nenorėjo to pasakyti garsiai. Užtat labai jau kilniai nusileido ir pratarė tėčiui: - Gerai jau, einame namo.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2093
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #151 Prieš 2 mėnesius »
Elioto atsitraukimas neliko nepastebėtas. Bet ką daryti, kad jis turi visai kvailą tėvą, kuris laiku nesusivokia, kad mažyliai auga ir visai neatsižvelgia į norą, kad jie visada liktų maži?
Mažylis, dabar esantis su juo, puikiai žinojo, į kuriuos žodžius verta atsakyti, kuriuos geriau ignoruoti. Iš kur jis galėjo to išmokti? Pats Dafydd buvo visai ne toks. Mayra... Na taip, šeima ir mylimi žmonės ją gerokai pakeitė, kaip ir jį patį, nors pripažinti, kad tokias savybes berniukas perėmė iš be proto mylimos žmonos, nebuvo labai paprasta.
- Jokių "bet, tėti", - teko griežčiau atsiliepti. Nenorėjo taip kalbėti su sūnumi, bet dar labiau nenorėjo, kad Hogvartso profesorius pagalvotų esą jis nieko nedaro dėl vaikų auklėjimo. Tai tikrai nebuvo tiesa, tik ar toks keistas žmogus kaip Juzefas supras?
- Džiaugiuosi ir neabejoju, kad buvo smagu, bet viskam yra ribos, - dar teko pasakyti, kai Eliotas vis tiek neatrodė nusiteikęs nusileisti. Gerai, kad profesorius pagaliau ėmėsi iniciatyvos nutraukti šitą kvailą susitikimą. Tai, kad Juzefas ir Eliotas susitarė Hogvartse vėl pažaisti futbolą, skatino galvoti, kad reikėtų ir pačiam padovanoti šią pramogą. Jo mažyliui tai tikrai patiktų. Deja, tas žaidimas vis dar pernelyg siejosi su praeitimi, kurią labai reikėjo paleisti.
Dafydd atsisveikino su Juzefu, nors taip ir nesuprato, ar jis aną kartą buvo tiesiog stipriai paveiktas to, kad pamatė sūnų, ar dabar iš paskutiniųjų apsimetė esąs normalus. Vis dėlto vylėsi, kad nesveikas žmogus Hogvartse nedirbtų, tad pasistengė šiek tiek nusiraminti. Eliotui nusileidus linktelėjo, tačiau kamuolio neatidavė. Išties reikėjo kuo greičiau grįžti namo, tad nebegaišdamas Dafydd pamojo berniukui eiti kartu ir nužingsniavo gatve tolyn.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 749
  • Taškai: 52
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #152 Prieš 2 mėnesius »
Vasara – pats geriausias laikas. Oliveris mėgavosi kiekviena minute, kurią praleisdavo su mama, tėčiu ir jaunesniais broliukais bei sesutėmis. Rachel gerokai paaugo, tad buvo įdomu ją stebėti. O ir Hannah, David bei Ezra buvo gerokai didesni nei praėjusią vasarą. Žinoma, trylikametis juos matė ir per Velykų atostogas, bet tos savaitės pralėkė taip greit, kad liko beveik nepastebėtos.
Šiandien Eliotas išrūko šėlti su draugais, o Miriam kažką veikė savo kambaryje. Vadinasi, puiki proga išmokyti Hannah važiuoti dviračiu. Iš vakaro pakalbėjo apie tai su mama ir tėčiu bei įtikino juos, kad prižiūrės sesutę, ir jų lydėti nereikia. Jis jau nebuvo mažas, nors gal to atvirai ir nebūtų pasakęs. Šiaip ar taip, norėjo būti savarankiškas, ir pritaisęs prie nedidelio dviratuko papildomus ratukus išsivedė sesutę į gatvę. Taip, ji buvo didelė ir judri, tačiau aikštėje buvo pakankamai vietos. Vedėsi savo dviratį mažąjį palikęs Hannah. Neabejojo, kad ji džiaugsis galėdama pati nusivežti transporto priemonę.
- Ar dar niekas tavęs nemokė važiuoti? – paklausė pasiekęs aikštę. Rado apytuštį jos kampą ir sustojo jame. Vylėsi niekam netrukdysiantis, mat sulaukti pernelyg daug dėmesio Oliveris vis dar nemėgo.

Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #153 Prieš 2 mėnesius »
Vasara džiugino. Tai reiškė, kad galės maudytis jūroje, kirsti ledus ir mėgautis saule. Galės ieškoti kriauklyčių savo kolekcijai. O ir broliai ir Miriam grįžo iš mokyklos ilgam.
Šiandien buvo puiki diena. Mergaitė jau taip seniai norėjo pasimokyti važiuoti dviračiu. Labai patenkinta vedėsi jį ir ėjo paskui brolį.
- Ne. Aš dar nesimokiau važiuoti dviračiu. - Hannah nekantravo pradėti. Jie išsirinko vietą ir sustojo. Atrodė, kad bus lengva, nes dviratis turėjo papildomus ratukus. Tai reiškė, kad Hannah negalės nuvirsti.
- O kiek tau buvo metų, kai tu išmokai važiuoti dviračiu? Ar tave mokė tėtis? - Smagu buvo ir tai, kad dabar jie atėjo čia tik dviese. Be David, Rachel ar Ezros. Ji mylėjo mažesnius brolius ir seserį. Bet dabar galės dėl nieko nesijaudinti ir mokytis.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 749
  • Taškai: 52
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #154 Prieš 2 mėnesius »
Kartais dirstelėdamas į Hannah Oliveris nusprendė, kad ji yra patenkinta. Tai labai džiugino, mat dėl būsimos pamokos džiaugėsi ir jis pats. Taip, mamą ir tėtį įtikino, kad viskas bus gerai, bet dabar pradėjo kiek prisibijoti. O jeigu sesutei kas nors atsitiks? Jis negalės pažiūrėti į akis ne tik jai, bet ir kitiems šeimos nariams.
- Neabejoju, kad tai puikiai seksis, - nuoširdžiai ištarė berniukas, nors nežinojo, kaip tiksliai reikia mokyti. Atrodė, kad atsisėdi ir važiuoji. Viskas. Vis dėlto to dar nemokančiai Hannah turbūt reikės paaiškinti daugiau.
- Tikrai neprisimenu, - atsakė į klausimą. - Turbūt panašiai kaip ir tau. Mokėmės kartu su Eliotu ir Miriam.
Pagalvojo, kad galbūt su jais būtų mokęsis ir broliukas, kurio nebėra. Taip, tada jis būtų buvęs visai mažas, bet Ezra triratuką irgi gavo būdamas nedidelis. Veidas apsiniaukė, ir Oliveris nė pats to nepastebėjęs gerokai surimtėjo ir nutilo. Stovėjo nieko nematydamas ir negirdėdamas, bet, laimei, po kurio laiko atsitokėjo. Paėmė Hannah dviratį už rankenos ir kiek pasvarstęs ištarė:
- Manau, kad gali bandyti užlipti. Rankomis laikykis čia ir atsisėsk ant sėdynės. Nepamiršk, kad nenugriūsi, tad nėra ko bijoti.
Pasistengė nusišypsoti sesutei. Labai jau įdomu, kaip jai seksis važiuoti.

Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #155 Prieš 2 mėnesius »
- Tikiuosi. - Kažin, jei išmoktų važiuoti, tai gal vėliau dviračiu galėtų vykti į mokyklą. Būtų nuostabu.
- Oliveri, ar galima prie mokyklos palikti dviračius? - Paklausė brolio. Jis juk lankė mokyklą.
- Ar mokeisi irgi čia? - Domėjosi. O paskui Oliveris aptilo.
- EI, ar viskas gerai? - Šūktelėjo. Oliveris paskui vėl pradėjo kalbėti ir elgtis kaip seniau.
- Aš ir visai nebijau. O tu paskui nuimsi tuos ratukus? - Atrordė lengva jei neįmanoma nukristi. Hannah sės, mins pedalus ir važiuos. Mergaitė įsitaisė ant dviratuko. Buvo išsišiepusi nuo ausies iki ausies. Kojomis susirado pedalus ir ėmė minti.
Dabar, kai nebuvo mažesniųjų elgėsi gana vėjavaikiškai. Įsivaizdavo, kad joja žirgu. Juto vėjelį. Bet paskui prisireikė sustoti.
- Oliveri, kaip stabdyti! - Šūktelėjo.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 749
  • Taškai: 52
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #156 Prieš 2 mėnesius »
Tikrai įdomu, kaip Hannah seksis važiuoti. Kai ji kiek paūgės, galbūt jie galės kartu važinėtis po miestą? Oliveris labai nekantravo, kada sesutė bus šiek tiek vyresnė. Visų smagiausia bus tada, kai jie kartu mokysis Hogvartse. Žinoma, taip bus tik vienerius metus, bet jis būtinai parodys įdomiausias pilies vietas.
- Taip. Kai geras oras, daug kas važiuoja, - atsakė į klausimą. Pats, tiesa, to niekada nedarė, nes atrodė, kad visi tik ir spokso, kaip jis stato dviratį. Ne, papildomo dėmesio nereikia.
Į klausimą, ar mokėsi toje pačioje aikštėje, tik papurtė galvą, o kitas klausimas iš viso nustebino.
- Žinoma, - atsakė pats taip ir nesupratęs, kad buvo staiga nutilęs ir surimtėjęs. O ir kaip suprasi, kai jaunesnė sesutė akivaizdžiai pasiruošusi iš karto važiuoti? – Nemanau, kad mamai ir tėčiui patiks, jeigu pirmą kartą važiuodama darysi tą be ratukų, - dar pasakė, o netrukus Hannah jau važiavo. Oliveris su pasididžiavimu ją stebėjo, bet atrodė, kad sesutė labai jau greita.
- Taip neskubėk! – šūktelėjo ir pasileido iš paskos. Kažkokia moteris nepatenkinta pasitraukė iš kelio, o išgirdęs dar vieną klausimą berniukas suprato nepaaiškinęs svarbiausio dalyko.
- Ant vairo yra stabdžių rankenėlės, - skubiai paaiškino ir pabandė parodyti, kaip jas naudoti. Tik argi Hannah važiuodama dviračiu galėjo tai pamatyti?..

Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #157 Prieš mėnesį »
- Nuostabu. - Pasakė pilna entuziazmo. Ji būtinai važiuos į mokyklą dviračiu ne kitaip. Bus puiku. Eiti juk nuobodu. Nors kartais aišku bevaikštant galima įsivaizduoti kažką įdomaus. Beinant galvoje dažnai atsirasdavo kokia įdomi istorija ar mintis. Bet važiuoti dviračiu vis tiek atrodė smagiau. Kartais darysiu vienaip, kartais kitaip. Nusprendė ir liko patenkinta.
Gal tik pasirodė, kad brolis buvo kažkoks nusiminęs. Mergaitė pasistengė dabar apie tai negalvoti. Nes Oliveris elgėsi kaip visuomet. Taigi turbūt jai tiesiog pasirodė.
Mergaitė atsiduso. Tie ratukai atrodė nereikalingas daiktas. Mama ir tėtis per daug nerimavo. Bet ką jau padarysi.
- Viskas gerai. - Džiugiai šūktelėjo lėkdama dviračiu. Deja ne per ilgiausiai taip jautėsi.
Atrodė, kad tuojau rėšis į kažkokį stulpelį. Jis artėjo taip greitai. Rankenėlės? Apie jas išgirdo. Bet nusigręžti pažiūrėti ką su jomis daryti tikrai negalėjo. Tik iš visų jėgų spaudė vairą. Atrodė baugoka patraukti rankas ir kažką daryti su tomis rankenėlėmis. Taip, jas tai matė. Bet kas iš to? Stulpas jau čia pat ir Hannah staigiai pasuko vairą bandydama to stulpo išvengti. Be to nustojo minti pedalus. Staigiai pasukusi vos nenukrito nuo dviračio, bet kažkaip  išsilaikė. Jei ne ratukai tikrai būtų apvirtusi. Dar kiek pavažiavęs dviratis sustojo. Kadangi ji nebemynė pedalų.
- Oliveri! - šūktelėjo brolį. Pirmai žinoma išsigando. Bet vis tiek liko sėdėti ant dviračio. Visa susišiaušusi. Praėjus pirmosioms siaubo akimirkoms paklausė.
- Tai ką reikia daryti su tomis rankenėlėmis? - Vieną suprato puikiai. Kai bandys antrą sykį, nes tikrai tai darys. Mėgins lėčiau ir atsargiau.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 749
  • Taškai: 52
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #158 Prieš 3 savaites »
Hannah tikrai atrodė laiminga dėl šios pamokos, ir Oliveris nusišypsojo. Sesutei su juo smagu, tad kas gali būti geriau? Tokios akimirkos padėdavo pamiršti Hogvartsą ir nenorą ten važiuoti.
- Vis tiek neskubėk, - Hannah pasakius, kad viskas yra gerai, nusiraminti nepavyko. Stulpas artėjo, ir Oliveris nušokęs nuo dviračio pasileido bėgte. - Hannah! - persigandęs dar suriko jis. Neabejojo, kad sesutė tuoj įsirėš ir skaudžiai užsigaus. Ir ką tada pasakys mama su tėčiu?
Laimei, ji buvo itin sumani ir susiprato pasukti vairą. Nors vis dar buvo išsigandęs, juto širdį užplūstantį pasididžiavimą. Hannah dar visai maža, bet tikrai nėra kvaila. Pripuolęs prie sesutės Oliveris ją apkabino.
- Ar labai išsigandai? - susirūpinęs paklausė ir tiesiog negalėjo nepridurti: - Aš atsiprašau, Hannah. Turėjau iš anksto parodyti, kaip stabdyti. Suprasiu, jeigu nebenorėsi bandyti...
Tiesa, klausimas, ką daryti su rankenėlėmis, tarsi bylojo, kad ji nori važiuoti dar kartą. Tai nebuvo labai jauku, bet Oliveris neketino gadinti pamokos.
- Jas reikia paspausti. Va šitaip, - galiausiai paaiškino ir spustelėjo Hannah dviračio rankenėles. Paties priemonė tebegulėjo numesta toliau. - Šita stabdo priekinį ratą, o ana - galinį. Kai greitai važiuoji, visada reikia pradėti stabdyti nuo galinio rato, nes kitaip gali ir apvirsti. Ar tikrai bandysi? Tik neskubėk, gerai? - dar pridūrė gerokai jaudindamasis.

Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #159 Prieš 3 savaites »
Ji neklausė brolio ir skubėjo, dėl to vos neįvyko toji avarija. Bet susidūrimo pavyko išvengti, o Hannah pasimokė, kad skubintis tikrai neverta.
Oliveris buvo labai rūpestingas ir Hannah truputį susigėdo, kad jo neklausė.
- Man viskas gerai. Atsiprašau, kad skubėjau. Bandysiu. Būtinai noriu pabandyti dar kartą. - Ne, šitas nutikimas tikrai neatbaidė nuo važiavimo dviračiu. Dabar Hannah jau ir pasidarė aišku kam reikalingi tie kvaili ratukai. Ir vis tiek nenorėjo vėliau į mokyklą vykti su tokiu dviračiu. Jau kai tai vyks būtinai turės nelikti tų papildomų ratų.
Dabar dėmėjosi kaip stabdyti.
- Dabar žinosiu. - Nusišypsojo. - Viskas gerai, tikrai tikrai bandysiu. Aš neišsigandau. - Gal tai nebuvo visiška tiesa, Bet kurstyti brolio nerimo nenorėjo.
- Gerai nebeskubėsiu. - Pažadėjo. Tada pavažiavo kelis metrus ir sustabdė. Pakartojo tai dar kartą.
- Matai viskas gerai. - Vėl jam šypsojosi.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 749
  • Taškai: 52
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #160 Prieš 5 dienas »
Taip neteisinga. Ne Hannah turi rūpintis juo, o jis - užtikrinti, kad nieko nenutiktų. Taigi pasistengė nusiraminti ir paleido sesutę. Ji, aišku, norėjo ir toliau bandyti. O kaip gali būti kitaip? Hannah - labai šauni sesutė. Ji ne kokia bailė. Taigi Oliveris linktelėjo ir stengėsi neparodyti nerimo.
- Bandyk, - užtvirtino ir žodžiu ir nenuleisdamas akių stebėjo, kaip Hannah sėkmingai pavažiuoja ir sustabdo. Akivaizdu, kad ji viską suprato. Ji ne tik ne bailė, bet ir ne kvailė.
- Šaunuolė, - pagyrė Oliveris ir užlipęs ant savo dviračio pasivijo Hannah. Sustojęs galvojo, ar verta pasiūlyti ką nors daugiau. Negalėjo leisti, kas kas nors atsitiktų, bet ar sesutei nebus nuobodu?
- Gal nori kiek ilgiau pavažiuoti? - galiausiai paklausė. - Vis tiek neskubėk, bet gali iš karto nestabdyti. Ir pasistenk nesukti prie žmonių.
Jeigu Hannah tai darys, jam bus labai jau baisu. Bet jeigu sesutei patiks, jis kaip nors pakentės.