0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #120 Prieš 1 metus »
Juzefo veide pasirodė šypsena, o netrukus vyrukas ir nusijuokė. Mat Eliotas jį apžiūrinėjo. Tikriausiai vaikui buvo keista matyti profesorių, kuris įprastai apsirengęs mantija, su džinsiniais bridžais ir melsvais marškinėliais trumpomis rankovėmis.
- Turėjau šiek tiek reikalų Sautende, - atsakė klastuoliui plikis. Kokie tie reikalai, žinoma, Levinsas neketino sakyti, nes jei pasakytų, jam būtų labai blogai. - Tačiau negyvenu čia, gyvenu Londone. O tu, kaip suprantu, būsi iš Sautendo, - tai buvo ne klausimas, o faktas. - Bet kur tavo brolis? - vėl apsidairė.
Buvo smagu matyti tokį jauną burtininką su žiobarišku kamuoliu. Tačiau tai Juzefo nestebino. Jau tą kartą, kai jiedu žaidė per pamoką, buvo aišku, kad vaikis tai darė ne pirmą kartą.
- Taigi, kaip atostogos? - paklausė.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 712
  • Taškai: 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #121 Prieš 1 metus »
Ne visai aišku, kodėl profesorius Levinsas juokiasi, bet Eliotas taip pat išsišiepė. Tais kartais, kai norėdavo žaisti puolėju, kompanijai paprastai trūkdavo vieno vartininko. Panašu, kad toks ką tik atsirado. Tik, žinoma, kol kas ir pats to nežinojo.
- Kokių reikalų? - skubiai pasidomėjo, vos tik profesorius apie tai užsiminė. Šis žmogus buvo įdomus, ir Eliotas nedvejodamas būtų pasakęs, kad jis yra beveik geriausias profesorius. Po Aurio, žinoma.
- Man patinka Londonas. Buvau ten kelis kartus. Jis labai didelis, ten daug žmonių ir yra metro! - patenkintas plepėjo dvylikametis. Bet štai išgirdęs klausimą apie Oliverį suraukė nosį. - Jis šiuo metu kažkokioje kvailoje meno stovykloje, - paaiškino, bet apie tai, kad ten leidžia laiką su Auriu, nutylėjo. Tos dalies vis dar pavydėjo, bet nenorėjo pasirodyti it mažvaikis.
- Atostogos... - nutęsė tarsi pamiršęs, kad būtent tokios dabar ir yra. Nežinojo, ar gali pasakoti apie tai, kad buvo dingusi Miriam, tad nutarė patylėti. - Gerai! Pasiilgau draugų, kurie čia gyvena. Ir sunku jiems nepasakoti apie Hogvartsą. Bet žaidžiame futbolą. Dabar jų ir laukiu. Ar pabūsite mūsų vartininkas?
Pasidėjęs kamuolį ant žemės paspyrė jį profesoriaus link. Dabar jis tikrai neišsisuks ir privalės žaisti su keletu dvylikamečių berniūkščių. Jeigu tik jie teiksis pasirodyti, žinoma.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #122 Prieš 1 metus »
Kodėl vaikai tokie smalsūs? Ir ką dabar jam atsakyti apie tuos reikalus?
- Apžiūrėjau vieną šluotą, kurią ketinau pirkti savo sūnui, Walgunui, - pamelavo Juzefas. - Tačiau ta šluota vis dėlto nebuvo tokia jau gera, kaip savininkas skelbėsi laikraštyje, - nusišypsojo. - Todėl nepirkau.
Oliverio Juzefas nelabai pažinojo. Jis visada atrodydavo toks drovus, toks tylus.
- Meno stovykloje? - susidomėjo. - O ar toji stovykla ne Londone? Matai, apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius šią vasarą dirba būtent meno stovykloje. O kokiu menu užsiima tavo brolis? Ar ir tu nenorėjai į stovyklą kartu? - paklausė, nors buvo panašu, jog Eliotą domina kur kas aktyvesnės veiklos, bet juk yra ir tokių vaikų, kuriems įdomu viskas.
Juzefas ėmė su kojomis čiupinėti jam paspirtą kamuolį. Kitaip to judesio nepavadinsi.
- Hmm. Nežinau, - atsakė plikis.
Jis tikrai nenorėjo žaisti. Jau pavasarį užtektinai prisižaidė. Tačiau jau nuo senesnių laikų nelabai sugebėdavo atsakyti vaikams.
- Gal ir pabūsiu, - numykė.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 712
  • Taškai: 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #123 Prieš 1 metus »
Elioto akys net suapvalėjo iš susidomėjimo. Jeigu profesorius šluotą ketino pirkti iš kažkokio pardavėjo, ji turi būti ypatinga. Dažniausiai tie nuostabūs daiktai perkami kvidičo prekių parduotuvėje. Taigi dvylikametis skubiai pažėrė dar klausimų:
- O kokia jos markė? Ji turi kažkokių ypatingų savybių? O gal labai greita?
Nepagalvojo, kad kalba per garsiai, bet šluota dabar buvo beveik įdomiau už futbolą su draugais, kurie kažkodėl vis dar nesirodė. Ar bent jau tikrai įdomiau už tą kvailą stovyklą, kurioje Oliveris švaistė savo atostogas.
- Taip, Londone. Tai, kad ten moko Auris, yra vienintelis geras dalykas apie tą stovyklą. Šiaip ten labai nuobodu, - aiškino, nors, žinoma, pats ten nesilankė. Į kitą klausimą teatsakė: - Jis piešia.
Tonas buvo toks, kad turėjo būti daugiau nei akivaizdu: Elioto nuomone, nuobodesnės veiklos pasaulyje nėra. Vien mintis apie tą stovyklą vertė šiurpti.
- Geriau žaiskime futbolą! - entuziastingai šūktelėjo. Reikėjo pasigaminti vartus, taigi berniukas padėjo kuprinę ant žemės, už kokių penkių metrų nuo jos - švarkelį, kurį buvo pasiėmęs kaip tik tam reikalui.
- Aš pasiruošęs! - patenkintas pranešė ir laukė, kada profesorius grąžins jam kamuolį. Tada atliks tokį smūgį, kad bus neįmanoma atlaikyti.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #124 Prieš 1 metus »
Na, ką. Metas meluoti. Meluoti Juzefas mokėjo.
- Skelbime rašė, kad ten „Krištolinis žaibas“. Tačiau man kilo įtarimų. Žmogus nelabai norėjo, jog naudočiau kerus, bet vis dėlto panaudojau. Kaip ir nieko blogo nenutiko, bet lyg ir pamačiau kelias styrančias „Kibirkšties“ šakeles. Tada išėjau.
Plikis tikėjosi, kad vaikis daugiau apie šluotą neklausinės. Dar betrūko to, jog užsimanytų pamatyti skelbimą.
- O iš kur žinai, kad nuobodu? Ar buvai ten? - paklausė, nors ir buvo akivaizdu, kad Eliotas prieš tą stovyklą labai jau nusistatęs.
Pasidarė visai smalsu pamatyti, kaip Oliveris piešia. Galbūt berniukas turi talentą.
Kodėl Aurį mokiniai vadina vardu? Labai tikiuosi, kad mane vadina profesoriumi Levinsu, pasakė sau mintyse. O apie tai, kad šiais metais girdėjo, jog yra jį vadinančių profesoriumi Vašku ir profesorium Kiaušiniu, stengėsi negalvoti.
- Gerai! - sušuko Juzefas taip linksmai, taip nuotaikingai, kad niekas nebūtų patikėjęs, jog jis nenori žaisti jokio futbolo.
Užfiksavo, jog berniukas klausė, ar mėlynakis pabus vartininku, tačiau daugiau vaikų be Elioto čia nesimatė. Na, ir gerai. Dviese gal dar paprasčiau.
Taigi, profesorius Vaškas atsistojo tarp kuprinės ir švarko, paspyrė kamuolį Eliotui ir laukė.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 712
  • Taškai: 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #125 Prieš 1 metus »
Skelbime? Egzistuoja skelbimai apie parduodamas šluotas? Tai jau ne, dabar Eliotas profesoriaus Levinso ramybėje taip paprastai nepaliks.
- Kaip atrodo šluotos pardavimo skelbimas? Gal turite jį čia? Nesu tokio matęs! - džiaugsmingai kalbėjo berniukas. - Ar kerais galima patikrinti, kokia tai šluota? Jis apsimetė, kad parduoda vieną, nors turėjo visai kitą? Geras!
Senyva moteris eidama pro šalį įtariai dėbtelėjo į juos, bet Eliotas to nepaisė. Dabar rūpėjo išklausinėti kiekvienos smulkmenos apie tą paslaptingą šluotą.
- O kokie tie kerai? - dar pasidomėjo. Dar koks milijonas klausimų laukė savo eilės, bet ir jie būtinai bus užduoti.
- Nebuvau, - nekantriai pasakė apie stovyklą ir kilniaširdiškai paaiškino: - Bet juk ten menas. Fui.
Eliotui labai patiko, kad profesorius Levinsas sutiko pabūti vartininku. Tada ne taip pikta, kad draugai nepasirodė. Dar kartą apsidairė po aikštę, bet vis tiek nepastebėjo nė vieno nuostabiosios komandos nario. Kaip jie galėjo nepasirodyti? Ir dar visi iki paskutinio. Na nieko, per kitas varžybas Eliotas jiems dar parodys. O dabar meistriškai susistabdė atriedantį kamuolį, atliko keletą klaidinančių judesių ir stipriai paleido jį į tokiais įprastais tapusius vartus. Taikė į jų kampą prie kuprinės. Toks senas žmogus, koks buvo profesorius Levinsas, atlaikyti šaunų smūgį neturėjo šansų.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #126 Prieš 1 metus »
Iš kur toks smalsumas, Merline...
- Skelbimą radau „Magijos žiniose“, - pasakė plikis. - Ten yra skiltis, skirta įvairiausiems skelbimams. Kas nors ką nors parduoda, nuomoja būstus, ieško. Tavo tėvai tikriausiai irgi skaito „Magijos žinias“? - stengėsi nukreipti kalbą nuo tos nelemtos šluotos.
Tačiau reikėjo atsakyti ir į kitus klausimus, susijusius su ja.
- Kerais galima patikrinti labai daug ką. Aišku, dažnai visokie apgavikai stengiasi nuslėpti klastą, patys apkeri daiktą taip, kad būtų sudėtingiau suprasti. Būtent tie kerai, kuriuos naudojau, turėtų atstatyti daiktą į pradinį būvį. Tai reiškia, nuimti visus jo patobulinimus ir parodyti, kaip sakant, gamyklinį variantą. Tas apgavikas buvo kaip reikiant padirbėjęs, todėl ir pamačiau tik kelias šakeles.
Juzefas taip įsijautė į pasakojimą, kad net ir pats beveik patikėjo, jog atkeliavo į Sautendą dėl šluotos.
- Kiekvienam patinka skirtingi dalykai, - gūžtelėjo pečiais mėlynakis. - Vienam fui yra menas, o kitam sportas. Man, beje, prie širdies labiau yra aktyvios veiklos. Nesu meno mėgėjas. Bet neatsisakau ir ramesnių veiklų, - visai įsišnekėjo su šituo vaiku. - Pavyzdžiui, mėgstu pasižiūrėti žiobariškų filmų, pažaisti burtininkų šachmatais. Įkalti alaus, - paskutinį sakinį pridūrė tik sau mintyse. - Žinoma, tai ne menas. O ką tu mėgti veikti? Be futbolo? - domėjosi.
Juzefas pasiruošė ginti vartus. Jau žinojo, kad Eliotui gerai sekasi žaisti, juk žaidė su juo per savo vedamą pamoką. Tačiau pirmas bandymas profesoriui nebuvo sėkmingas. Jis galėjo garantuoti, kad vaikis spirs į vieną pusę, bet šis spyrė į visai kitą. Kamuolys nuskrido kažin kur į tolį. Juk šioje vartų imitacijoje nebuvo tinklo.
- Atneši?
Na jau ne, Levinsas tikrai neketino čia lakstyti. Jau ir taip sutiko ginti vartus, o kamuolį gaudo lai pats Eliotas.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 712
  • Taškai: 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #127 Prieš 1 metus »
"Magijos žiniose"? Tai neatrodė įdomu, ir Eliotas jau buvo benukabinantis nosį, bet tada į galvą atėjo dar viena mintis.
- O kurios dienos laikraštyje buvo tas skelbimas? - paklausė. Būtinai paprašys mamos, kad parodytų. Gal ten tokių skelbimų ir daug, bet tas, apie kurį pasakojo profesorius Levinsas, skambėjo netgi labai įdomiai. Eliotas norėjo čia ir dabar jį pamatyti. Netgi beveik skuodė namo, bet vis dėlto to nepadarė. Dar reikėjo išklausinėti daugelio dalykų.
- O jūs iš žabų galite suprasti, kokios markės tai šluota? Iš kokio medžio pagaminta šluota, kurią norėjote pirkti? Ar tie kerai parodytų ir žiobariškiems daiktams padarytus pakeitimus? Kad ir šitam kamuoliui?
Kiek apmaudu, kad būdamas Hogvartse praleido laiką, kai buvo išleisti nauji futbolo kamuoliai. Bet nieko, nudažys turimą, o jo draugai tikrai nemokės kerų, apie kuriuos kalbėjo profesorius Levinsas.
- Bet menas yra nuobodu! - nesutiko Eliotas. Norėjo pridurti, kad lygiai taip pat nuobodu yra ir šachmatai - pačiam siaubingai pabosdavo laukti, kol priešininkas padarys ėjimą. Vis dėlto pavyko nutylėti, o į kitą klausimą atsakyti visai nesudėtinga. - Man patinka tyrinėti!
Žinoma, neišpliurpė, kad per laiką Hogvartse tikisi išnaršyti kiekvieną atokiausią kampelį. Pirmame kurse ištyrinėjo visai nemažai, bet neabejojo: pilis slepia dar ištisą daugybę paslapčių.
Įmuštas įvartis privertė nusišypsoti. Gal Eliotas būtų pradėjęs šokinėti iš džiaugsmo, bet neabejojo įmušiantis, tad nėra ko čia pernelyg džiūgauti. Tik linktelėjo ir nurūko paimti kamuolio. Visai netrukus grįžo prie profesoriaus.
- Gal ir jūs norite mušti? - pasiūlė. Dabar jau visai džiaugėsi, kad draugai neatėjo: prie jų nebūtų galėjęs pasišnekėti apie šluotą, o profesorius Levinsas taip pat mėgsta futbolą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #128 Prieš 1 metus »
- Oi, tikrai neatsimenu, kurios dienos, - nusijuokė plikis.
Draugiškai šypsojosi, nors norėjosi kvatotis. Tie vaikai! Na, džiugu, kad šį kartą jis nuoširdžiai dėl jų šypsosi, o ne nori nudėti, kaip anksčiau Breathnach.
- Ne visada, - atsakė plikis. - Tiesiog „Kibirkšties“ žabus atpažįstu, nes tai buvo pirmoji mano šluota. Iš kokio medžio pagamintas „Krištolinis žaibas“, nežinau. Nesu didelis šluotų entuziastas, bet girdėjau, kad ji viena geriausių, o Walgunui patinka skraidyti, jis žaidžia kvidičą. Jeigu kas nors būtų jam pakeista magijos pagalba, - žvilgtelėjo į kamuolį, - tai tikrai parodytų. Tačiau jeigu pakeitimai būtų žiobariški, nesu tikras. O visai smalsu, - išties susidomėjo. - Žinai, jei namie turi kokį nutriušusį kamuolį, galit su Oliveriu jį nudažyti akvarele ar guašu ir atsivežti į Hogvartsą. O tada rugsėjį padarysim eksperimentą su kerais, - pasiūlė.
Aišku, Juzefas galėjo imti ir šiandien pat padaryti patikrą su kokiu nors žiobarišku daiktu. Bet šitas vaikas jam patiko. Jeigu jam įdomu, jie kartu galės paeksperimentuoti.
Apie meną plikšius nieko nebesakė. Eliotas paaugs ir supras, kad visų pomėgiai skirtingi. O gal ir nesupras. Yra žmonių, kurie nesupranta. Bet kodėl gi tai Juzefui turėtų rūpėti? O visai rūpėjo. Tai erzino.
- Ką būtent tyrinėti? - paklausė. - Gerai, galiu pabandyti, - sutiko dėl bandymo spirti į vartus.
Per daug negalvojęs vyrukas spyrė. Gudrauti nebandė, tačiau spyris buvo geras ir stiprus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 712
  • Taškai: 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #129 Prieš 1 metus »
Laukė dar vienas nusivylimas. Eliotas būtinai norėjo pamatyti tą skelbimą. Kaip gali būti, kad mama nieko nepasakė? Arba tėtis? Jie abu žino, kaip jis dievina šluotas ir skraidymą.
- Bet vasaros laikraštyje tai buvo? - dėl visa ko pasitikslino. Jeigu reikės, išnaršys kiekvieną puslapį, bet būtinai ras tą skelbimą. O tada, jeigu pasiseks, išprašys mamos ir tėčio geresnės šluotos.
- O kokie medžiai naudojami šluotoms gaminti? Tai sunku? Ilgai užtrunka? - pasipylė dar klausimų, o į ateityje norimų veikti veiklų sąrašą staiga įsirito ir dar vienas užsiėmimas - šluotų gamyba. Eliotui be galo patiko tai, kad sutiko čia profesorių, kuris viską išmano apie šluotas. Ir visai nesvarbu, kad ką tik sakė priešingai.
- Gerai! Būtinai atsivešiu kamuolį! - sušuko. Vieną prastą tikrai turėjo, tik nenorėjo jo išmesti. Tai buvo pats pirmas kamuolys, priklausęs tik jam, tad eksperimentui puikiai tiks. Nuotaika dar labiau pasitaisė, ir dvylikametis vėl plačiai išsišiepė. Tuo labiau, kad profesorius Levinsas uždavė tiesiog puikų klausimą.
- Viską! Koridorius, paveikslus, kambarius, tunelius, visokius daiktus... - laimingas atsakė. Nekreipė dėmesio, kad galbūt netiesiogiai užsiminė pirmaisiais metais sulaužęs visą krūvą mokyklos taisyklių. Labai jau norėjo pasigirti visai nemažai ištyrinėjęs. Tiesa, atėjo profesoriaus eilė mušti, ir Eliotas pasiruošė ginti vartus. Smūgis buvo netikėtai geras, tad vartų apginti nepavyko. Gal kiek gėda, kai įmuša toks senas žmogus, koks yra profesorius Levinsas, bet Eliotas to nepaisė. Nulėkė paimti kamuolio ir po poros akimirkų vėl buvo improvizuotoje aikštėje.
- Mano eilė mušti! - patenkintas pareiškė ir pasidėjęs kamuolį laukė, kol profesorius pasiruoš dar kartą ginti vartus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Eliotas Llewellyn »

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #130 Prieš 1 metus »
- Aha, vasaros, - atsakė Juzefas ir toliau šypsodamasis.
Merline, jis gal iš tiesų eis ieškoti? Bet kur jau... Greičiausiai grįš namo ir išvis užmirš apie tą šluotą bei laikraštį, kalbėjosi su savimi mintyse profesorius.
- Na, kaip jau minėjau, nesu didelis šluotų entuziastas, - pakartojo. - Todėl nežinau apie tas šluotų gamybas. Man prie širdies kiti keliavimo būdai. Man jie atrodo greitesni ir patogesni. Nešyklės, keliavimas oru. Kai sulauksi septyniolikos, laikysi keliavimo oru egzaminą? - paklausė.
Gal dabar pavyks nukreipti temą nuo šluotų ir laikraščio, pamanė. Šmėstelėjo mintis užsiminti, jog paties nemažą gyvenimo dalį užėmė būtent nešyklės ir keliavimas oru, tačiau nusprendė, kad gal geriau nereikia to daryti. Įtarė, jog apie tai užsiminus Eliotas galėtų klausinėti kad ir iki ryto.
- Tik nepamiršk! - turėjo omeny kamuolį.
O tuomet išklausė, ką vaikis mėgsta tyrinėti. Klausant šviesūs vyruko antakiai pakilo į viršų. Juk Eliotas tik baigė pirmą kursą. Kokie dar tuneliai?
- Hm, ir kada spėjai pabuvoti tuneliuose? - paklausė. - Tikiuosi, koridorius, paveikslus ir daiktus tyrinėji dienos metu? Koks tyrinėtas daiktas paliko didžiausią įspūdį? - domėjosi norėdamas sužinoti, apie kokius daiktus klastuolis kalba.
Levinsas nudžiugo, jog pavyko įspirti į tuos vadinamus vartus. Vylėsi, kad nėra toks beviltiškas ir įspyrė savo jėgomis, tikėjosi, kad tai nebuvo berniuko pasidavimas.
Netrukus plikšius jau stovėjo pasiruošęs dar kartą ginti vartus. Gal šį kartą jau pavyks tai padaryti?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 712
  • Taškai: 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #131 Prieš 1 metus »
Puiku. Kai tik pareis namo, išnaršys kiekvieną laikraštį. Tiesa, neįsivaizdavo, ar mama ir tėtis jų neišmeta, bet, jeigu ką, pasitelks magiją ir vis tiek juos ras. Būtinai reikėjo pamatyti tą skelbimą.
- Aš nė karto nesinaudojau nešykle. O gal jūs jas kada nors gaminote? Kaip iš viso padaryti tokį daiktą? Ar jis specialiai gaminamas, ar yra kerai? - vėl apipylė klausimais profesorių. Į tą, kurį uždavė suaugęs žmogus, entuziastingai atsakė: - Būtinai išmoksiu! Mielai padaryčiau tą čia ir dabar! O jūs iš karto išlaikėte egzaminą?
Kamuolio tai jau tikrai nepamirš, bet dabar tik energingai sulinksėjo. Mielai ištestuos visus įmanomus dalykus, o tokiems testams senas kamuolys kuo puikiausiai tiks.
- Juk aš jau baigiau pirmą kursą! Turėjau daugybę laiko! - šūktelėjo. Žinoma, nutylėjo, kad bent dalį to laiko reikėjo skirti mokslams. Vis dėlto visi egzaminai išlaikyti, tad nėra ko nerimauti. - Man patinka visi magiški daiktai. Bet įdomiausia buvo menėje, kuri yra skirta Hogvartso įkūrėjams. Kažkodėl jie visi turėjo keistų užkerėtų daiktų. O kuriame koledže jūs mokėtės? Ar mokykloje sekėsi žiobarotyra?
Žibančiomis akimis stebėjo mėgstamą profesorių, bet netrukus reikėjo pereiti prie futbolo. Gal Levinsas ir senas, bet vis tiek puikiai moka mušti kamuolį. Tai Eliotui patiko, bet jis norėjo įrodyti esąs geresnis puolėjas. Taigi vos profesorius pasiruošė, atliko dar vieną nuostabų smūgį ir pasiruošė džiaugtis antru įvarčiu iš eilės. Kad gali nepasisekti, jis nė nepagalvojo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Eliotas Llewellyn »

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #132 Prieš 1 metus »
Eliotui paklausus apie tai, ar Juzefas kada nors gamino nešykles, vyras pajuto nerimą, nors to veide ir neparodė. Kodėl jis to paklausė? Iš kur jis žino? Gal šitas susitikimas įvyko ne šiaip sau? Gal už to kažkas slypi? Juzefai, po velnių, jis tik vaikas. Vaikas, kurį tu mokai, stengėsi raminti save mintyse.
- Esu gaminęs, - šyptelėjo. - Yra kerai. Kiekvieną daiktą galima paversti nešykle. Taip, išlaikiau iš pirmo karto.
Prisiminimais plikis grįžo į laikus, kuomet dirbo Magijos ministerijoje. Gal visai ir pasiilgo tų laikų, tačiau jie jam priminė buvusiąją. Tiesiog priminė, mat taip įprasta po darbo būdavo grįžti į namus, kur gyveno su ja. Walgunas buvo toks mažas, o dabar beveik suaugęs. Ak, tai praeitis. Jis nebegalėtų dirbti ministerijoje.
Iš Elioto atsakymo nebuvo aišku, kada vaikis bastosi po Hogvartsą. Na, bet iš kitos pusės, koks skirtumas? Tai jau ne Juzefo, o Klastūnyno vadovo rūpestis, Merline, ne kieno kito, bet Erkos.
Išgirdęs apie menę Levinsas sekundėlei išpūtė akis. Ak, toje menėje jis turėjo prisiminimų. Ir ne kokių. Net dabar suskaudo prisiminus Dori spyrį.
- Aš mokiausi kitoje mokykloje, - atsakė į klausimą. - O žiobarų pasaulį pažįstu gerai nuo pat mažens, mano vienas giminaitis yra nevertėlis. O tu ar džiaugiesi patekęs į Klastūnyną? - paklausė.
Šį kartą Juzefui pavyko apginti vartus, tik iš to didelio noro kamuolį jis atspyrė labai stipriai ir kažkur į lankas. Laukė, kol vaikis atneš jį vėl.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 712
  • Taškai: 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #133 Prieš 1 metus »
Šis susitikimas vis labiau žavėjo. Eliotas iš karto puolė dairytis daiktų, kuriuos būtų galima paversti nešykle. Tam galbūt tiks senasis kamuolys? Bet jo čia nėra, tad reikėjo kažko kito. Vartų virpstų, žinoma, tam nenaudosi, o nusivilkti marškinėlių berniukas vis dėlto nesiryžo. Pajuto šiokį tokį nusivylimą, bet jo neparodęs paklausė:
- O kaip nešyklė žino, kur nuskristi? Ir kada? Ar būna, kad nešyklės padaro klaidų ir nuskraidina žmogų ne ten, kur reikia?
Įsivaizdavo, kaip bando patekti į vieną vietą, bet atsiduria visai kitur. Tai būtų kuo puikiausias nuotykis, ir Eliotas jau norėjo kuo greičiau tą išbandyti. Geriausia būtų dabar.
- Nevertėlis?! - susižavėjęs pakartojo. Žinojo, kas tai yra, bet nė karto neteko susidurti su tokiu žmogumi. - O jam neliūdna, kad negali kerėti? Tai būtų labai blogai! Ir aišku, kad aš džiaugiuosi patekęs į Klastūnyną - ten mokėsi mama!
Na, tėtis irgi mokėsi tame pačiame koledže, bet to Eliotas nepasakė. Svarbiau buvo tai, kad jis seka mamos pėdomis. Tiesa, prisiminęs sudėtingą pokalbį per Velykų atostogas trumpam stabtelėjo, bet profesorius Levinsas galėjo to nė nepastebėti - atėjo laikas futbolui. Kai senas profesorius atmušė smūgį, Eliotas apstulbo. Nė nepastebėjo, kur nulėkė kamuolys, bet galiausiai nurūko jo ieškoti. Atsitrenkė į keletą žmonių, dar kelių buvo aprėktas. Galiausiai rado kamuolį ir patenkintas grįžo prie vieno iš geriausių profesorių. Paslaugiai padėjo mėgstamą daiktą šalia jo ir išsišiepęs pranešė:
- Jūsų eilė!
Vis dar apmaudu, kad draugai nepasirodė, bet ką jau padarysi. Eliotas buvo pasiruošęs apginti vartus.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Heigeito Aveniu (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #134 Prieš 1 metus »
- Yra tam skirti kerai, - pasakė dėl nešyklių. - Tačiau jie išties sudėtingi. Ir taip, būna, jog nešyklė nuskraidina žmogų ne ten, kur reikia. Tačiau tos klaidos ne nešyklės, o kerėtojo.
Juzefas išsišiepė. Regis, Eliotą sužavėjo tai, kad profesoriaus giminėje yra nevertėlis. Plikis jautėsi laimingas dėl to, kad yra burtininkų, kuriems patinka žiobarai, burtininkų, kurie nemano, jog negrynakraujai ar nevertėliai yra prastesni.
- Nežinau, ar jam neliūdna, - gūžtelėjo pečiais. - Niekada su juo apie tai nekalbėjau. Dabar jau žmogelis amžiuje, ramiai sau gyvena žiobarų pasaulyje. O tėtis mokėsi Hogvartse? - paklausė.
Jeigu Eliotas paminėjo mamą, galbūt jo tėtis - žiobaras? Gal būtent dėl to berniukas gerbia žiobarus? Taip norėtųsi, jog pagarbą jiems jaustų ir žmonės iš grynakraujų šeimų.
- Ei! - sušuko mėlynakis žmonėms, kurie aprėkė Eliotą. - Vaikis tik žaidžia, nereikia ant jo šaukti!
Juzefas vėl spyrė kamuolį. Šis spyrys nebuvo labai geras.