0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2352
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Dažasvydžio centras (Doveris, Anglija)
« Atsakymas #15 Prieš 6 mėnesius »
Pramoga parinkta puikiai. Eliotas aiškiai jautėsi kaip žuvis vandeny, o ir pačiam Dafydd buvo smagu. Ko gero, tai viena tinkamiausių veiklų. Geriau būtų nebent nuvykti į futbolo stadioną, bet tą padarys kitą kartą. Na, ne kitą, nes kitąmet jie vairuos. Bet negi teks į futbolą eiti šešiolikto gimtadienio proga? Ar gali būti, kad vos po poros metų Oliveriui ir Eliotui bus šešiolika? Atsakymas paprastas: negali. Šie dvyniai vis dar yra (ir visada bus) mažyliai.
Dabar šis mažylis buvo nepatenkintas turimų gyvybių skaičiumi. Tai nestebino - koks smagumas anksti iškristi? Tuo labiau, kad jie žaidė ilgiau nei valandą, tad antros partijos negaus.
- Net ir su viena gyvybe dar gali daug nuveikti, - drąsino sūnų Dafydd. Dėl to ar ne, bet Eliotas sekė iš paskos. Robertas atliko savo užduotį. Tiesą sakant, net keista, kaip jiems pasisekė su komanda. Džo į jauniausius komandos draugus žvelgė kiek skeptiškai, bet visi kiti tikrai draugiški. Net ir tas pats Džo nebuvo bjaurus ar piktas. O kur dar tai, kad Eliotas aiškiai susidomėjo Teiler…
- Luktelkim, - teko numaldyti nerimstantį sūnų. Nekantriam berniukui turbūt atrodė, kad Robertas veikia per lėtai. Bet viskas įvyko kaip suplanuota. Regis, dabartiniais duomenimis varžovų liko trys arba keturi, jų - šeši. Dafydd ruošėsi grįžti prie duobių, tuo labiau, kad iš tos pusės pasigirdo šūviai.
- Eliotai, eime padėti komandai, - ragino berniuką jo tėvas. Vis dėlto mažylis aiškiai turėjo kitą nuomonę. - Ar visai nebeturi?
Regis, Eliotas ėjo ieškoti Roberto. Mintis gal nebūtų bloga, bet šūviai dažnėjo. Jiems negalima švaistyti laiko čia. Dafydd stebėjo sūnų. Ir pamatė į jį nusitaikiusį varžovą.
- Gulk! - staiga riktelėjo. - Tave pamatė!
Žinojo, kad Eliotas negali gauti nė šūvio. Pats paleido į varžovo pusę tris, bet nė karto nepataikė. Dabar liko vos dvidešimt devyni. Užlindo už krūmo ir nenuleido akių nuo sūnaus.
- Jei turi bent kelis šovinius, eime pas kitus, - tyliai pasakė vildamasis, kad Eliotas neprarado paskutinės gyvybės. - Jie žino, kad mes čia, o mes nenutuokiame, kokia situacija. Kaip nors išsiversime.
Mielai atiduotų kelis šovinius, bet kol esi gyvas, to daryti negalima. Ar jam verta pasiaukoti dėl sūnaus, ar likti kovoti dėl komandos? Deja, tai sudėtingas klausimas, į kurį Dafydd atsakymo neturėjo.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Dažasvydžio centras (Doveris, Anglija)
« Atsakymas #16 Prieš 6 mėnesius »
Tėtis norėjo grįžti prie komandos. Žinoma, tai protinga mintis, bet ką Eliotas ten veiks su apgailėtinais aštuoniais šoviniais? Ne, šią atsargą tiesiog būtina pasipildyti.
- Mažai. Tik aštuonis, - atsakė tėčiui išlįsdamas į kiek atviresnį plotelį. - Robertai, ar tu dar čia?
Gali būti, kad nereikėjo kalbėti garsiai. Klausimą palydėjo tėčio šūksnis, ir Eliotas skubiai griuvo ant žemės. Virš galvos pralėkė keli šoviniai. Laimei, nė vienas nekliudė. Bet kaip gerai, kad tėtis pastebėjo priešininką! Eliotas nenorėjo ir galvoti, kas būtų, jeigu jis negulėtų ant žemės.
Šiek tiek kilstelėjo galvą, bet varžovo nematė. Jis ir nebešaudė. Regis, to nedarė ir tėtis. Ar pavyko nukauti? O gal anas šiuo metu slenka artyn?
- Kur jis? - tyliai paklausė, nors nebuvo tikras, ar tėtis gali išgirsti. Tiesa, atstumas tarp jų turėjo būti mažas, mat netrukus Eliotas pats išgirdo žodžius. Tik ar jis saugus? Pakėlęs ranką su įtampa laukė šūvio. Nieko. Atsisėdo - vis dar nieko. Ropomis grįžo prie tėčio ir ten pagaliau atsistojo.
- Norėjau paimti Roberto šovinius, - kiek nepatenkintas paaiškino. Dabar komandos draugas turbūt dingęs. Negi teks taupyti? Kita vertus, esant čia net nėra į ką šaudyti. Reikia eiti prie duobių. Eliotas patogiau paėmė šautuvą ir nė nepatikrinęs, ar tėtis eina iš paskos, patraukė į priekį. Šį kartą buvo itin atsargus.
Ir vis tiek vos neįsirėžė į Ruth ir Teiler.
- Jūs gyvi! - pradžiugo Ruth. - Turiu dar dvi gyvybes, Teiler vieną. Džo ir Tomas nukauti. Elizabeth ir Robertas taip pat, ar ne? - Eliotas linktelėjo ir iškėlė vieną pirštą.
- Jų liko trys, - pasakė Teiler. Eliotas dirstelėjo į ją ir keistai susidrovėjo. - Vienas rado jus, jis turi vieną gyvybę. Dėl kitų tikrai nežinome, bet jie gali turėti ir po tris.
- Liksime kartu? - paklausė Eliotas, bet tada iš už medžio atlėkė kulka, pataikiusi tiesiai Ruth į krūtinę.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2352
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Dažasvydžio centras (Doveris, Anglija)
« Atsakymas #17 Prieš 6 mėnesius »
Aštuoni šūviai tikrai nedaug, bet turbūt geriau tai nei paskutinė prarasta gyvybė. Vis dėlto Dafydd nenorėjo pamokslauti. Jo mažylis ėmėsi iniciatyvos, o tai labai gerai. Nors Eliotui kartais trūko atsakingumo ir rūpestingumo, jo energija ir drąsa buvo tai, ko kartais trūko kitiems šeimos nariams. Tikrai visko negadins.
Bet vis dėlto jis dar mažas. Aiškiai nepagalvojo, kad garsus klausimas pasieks ir tas ausis, kurių neturi pasiekti. Gerai, kad greitai reagavo. Dafydd nusišypsojo - nors padarė klaidą, Eliotas tikrai nekvailas. O ir po to buvo itin šaunus ir atsargus. Visai nepanašus į neapdairų vaiką, kaip kad yra pasisakęs Auris.
- Nutolo, bet aš į jį nepataikiau, - tyliai atsakė sūnui, o jau netrukus jis buvo šalia. - Suprantu, kad norėjai daugiau šovinių. Keista, kad Robertas apie tai nepagalvojo. Bet panašu, kad esame pergudrauti, tad geriau iš čia dingti.
Eliotas aiškiai tam pritarė, tad Dafydd tiesiog sekė iš paskos. Tiesą sakant, keista, kad neblogai pradėję žaidimą jie dabar visai pasimetę. O netrukus paaiškėjo, kad situacija dar sudėtingesnė.
- Oho, - tesumurmėjo Dafydd. Tikrai įdomu, ar varžovai specialiai laikė vieną žaidėją viduje, kad priviliotų. To, žinoma, nesužinos, bet žaidimas dar nesibaigė.
Ruth gavus kulką Dafydd automatiškai čiupo Eliotą už rankos ir trūktelėjo prie savęs. Žinojo, kad jis nenori iškristi. Teiler su pačia Ruth pasiuto šaudyti. Priešininką nukovė, bet jie patys prarado Teiler. Ji dirstelėjo į šovinių skaičių.
- Dvidešimt. Gal kam reikia? - paklausė, ir Dafydd parodė į Eliotą. Jau buvo palindęs po stogeliu ir nusitempė ten sūnų. Teiler paliko šautuvą ir pasišalino, o Ruth įsitaisė šalia.
- Čia buvo vienas iš tų, kurie turėjo daugiau gyvybių, - sumurmėjo ji. - Vadinasi, jiems liko apie keturias, kaip ir mums. Siūlau tiesiog laukti.
Dafydd neprieštaravo. Pasislinko į užuoglaudos priekį. Šiaip ar taip, gavęs kulką iš žaidimo dar neiškris.
- Man atrodo, jie ten, - po kiek laiko parodė į lapų sankaupą. - Regis, daro tą patį - laukia. Ką darysime?

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Dažasvydžio centras (Doveris, Anglija)
« Atsakymas #18 Prieš 6 mėnesius »
Teiler tikrai šauni. Tiesa, tas mintis gadino gėda, kad teko būti apkabintam tėčio. Nenorėjo iškristi, bet argi būtina taip elgtis prie mergaitės? Ruth nuomonė nelabai rūpėjo, bet Teiler - visai kas kita.
Tiesa, ji nieko nesakė. Bet ar vėliau su Tomu iš jo nesišaipys? Pasidarė gerokai neramu, ir Eliotas vos nepražiopsojo galimybės gauti gerokai daugiau šovinių. Nepadėkojęs čiupo šautuvą ir ėmė jį krapštyti. Pasirodo, išimti kulkas ne taip ir paprasta, ir Eliotas beveik prarado kantrybę. Pagaliau pasisekė, ir nuotaika pasitaisė. Dvidešimt aštuoni šoviniai nėra labai daug, bet nepalyginamai geriau nei aštuoni.
- Laukti? - išgirdus nemėgstamą žodį Elioto nosis pati susiraukė. Negi jie čia sėdės tol, kol baigsis laikas? Na jau ne! - Tėtis turi dar dvi gyvybes, tad gali eiti į žvalgybą! Jeigu pavyktų nutolti nuo mūsų, jie nesuprastų, iš kurios pusės atėjai. O tada mes juos pribaigtume!
Toks planas atrodė žymiai geresnis, ypač jei tėtis teisus, ir priešai tikrai laukia.
- Žiūrėkit! - šnipštelėjo Ruth. Jų slėptuvės siena turėjo keletą skylių. Pro jas ką tik pasimatė už medžių bandantis pasislėpti priešininkas. Ko gero, ieško jų. - Čia tas su viena gyvybe. Dafydd, tu turi daugiausiai šovinių. Pabandyk išlįsti ir jį pribaigti. Jeigu pasirodysim, kur esam, dar geriau - gal sugalvos pulti. Bet jei pataikysi, slėpkis!
Taip, toks planas irgi visai neblogas. Eliotas pats mielai būtų atlikęs Ruth pavestą užduotį. Deja, viena turima gyvybė ir nelabai didelis kulkų kiekis privertė likti vietoje.
- Taip, tėti! - tiesiog pritarė planui berniukas žibančiomis akimis stebėdamas būsimą komandos herojų. Antrą po jo paties, žinoma.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2352
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Dažasvydžio centras (Doveris, Anglija)
« Atsakymas #19 Prieš 6 mėnesius »
Eliotas krapštėsi su šoviniais, ir tai buvo labai gerai. Jeigu jie išties tik lauks priešininkų veiksmų, berniukui nepatik. Bet kol kas jis dar turėjo veiklos, taigi Dafydd pernelyg nesijaudino.
Deja, neilgai. Neprireikė daug laiko, kad Eliotas išreikštų nepasitenkinimą laukimo perspektyva. Ir, žinoma, sūnus turėjo kitų minčių. Idėja nebuvo bloga, ir mylinčią tėvo širdį užplūdo pasididžiavimas. Šiam berniukui tokie komandiniai sportiniai žaidimai - pats tas. Gal tikrai ūgtelėjęs profesionaliai žais kvidičą? Hogvartse jau žaidžia, tad pirmas žingsnis žengtas.
Dafydd jau žiojosi pritarti sūnaus planui ir netgi lįsti laukan. Nespėjo - kažką pamatė Ruth. Persisukęs dirstelėjo laukan. Išties pasimatė varžovas, prieš tai vos neatėmęs paskutinės Elioto gyvybės. Mielai būtų iškišęs šautuvą, bet jo galas buvo per platus. Jei šaudamas apsitėkštų, prarastų gyvybę. Ne, geriau nerizikuoti. Tiesa, Ruth jau siūlė planą, kuris jam paskyrė svarbią užduotį. Mielai būtų perleidęs ją Eliotui, bet šį kartą teks apsieiti - berniukas turi vos vieną gyvybę.
- Šovinių netaupysiu. Būtų gerai palikti tik vieną žaidėją, - ištarė. Ruth linktelėjo, ir Dafydd atsistojo. Padrąsinamai nusišypsojo Eliotui ir kuo tyliau paliko užuoglaudą. Nušliaužė už rąsto ir atsigulė. Varžovas buvo tolokai, bet ne nepasiekiamai. Tiesa, tolo, tad negalima gaišti. Dafydd pasikėlė ir pasiuto šaudyti. Kulkų kiekis sparčiai mažėjo - iki į jį patį pataikė žalias rutuliukas. Jį palydėjo dar keli, bet velsietis krito už rąsto.
- Ten, kairėje! Medyje, - negarsiai ištarė šautuvu maždaug parodydamas kryptį. Atsargiai pakėlė galvą. Varžovas, į kurį prieš tai šaudė, tolo ir buvo be ginklo. - Kitą nušoviau, - dar pridūrė. Tuo metu nuo rąsto atsimušusi raudona kulka pataikė Dafydd į ranką taip atimdama paskutinę gyvybę. Atsidusęs jis atsistojo. Beliko penki šoviniai, bet vis tiek paliko ginklą. Sunkiai nuslėpdamas apmaudą patraukė komandos bazės link. Vylėsi, kad Eliotui ir Ruth pasiseks, ir jo berniukas galės pelnytai džiaugtis pergale.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Dažasvydžio centras (Doveris, Anglija)
« Atsakymas #20 Prieš 6 mėnesius »
Tėtis tikrai ten eis. Puiku! Jis turi dar dvi gyvybes, o tai atrodė kaip ištisa galybė. Jeigu pats tiek turėtų, Eliotas kalnus nuverstų. Deja, turėjo tik vieną, tad teko užsiimti viena bjauriausių veiklų pasaulyje (po laukimo, žinoma) - saugotis.
Dabar stebėjo, kaip tėtis lenda laukan. Juto šiokią tokią įtampą. Jei tikrai nežinojo, kur antrasis varžovas, tad ar gali būti tikri, kad tėčio nenušaus? Pasigirdo ginklo spragsėjimas, ir Eliotas pasijuto itin išdidus. Nors šaudė ne pats, tai jo tėtis. Žmogus, čia atvykęs su juo. Tikrai privalėjo pataikyti. Tiesa, ir pats gavo kulką, kas Eliotui visiškai nepatiko. Negi dabar jie tikrai lauks? Gerai bent tai, kad tėtis pamatė varžovą. Iš slėptuvės jo nesimatė, bet išlindęs Eliotas pamatė, iš kur lekia kulkos. Pataikyti šansų nedaug, bet vis tiek pakėlė ginklą ir išnaudojo dešimt kulkų. Matė, kad tėtis prarado paskutinę gyvybę, ir staigiai nukritęs įlindo atgal į slėptuvę.
- Nežinau, ar bent kartą pataikiau, bet gali būti, - sumurmėjo. Ruth paėmė akmenį ir švystelėjo tolyn. Ar priešas apsigaus, ir jie ims šaudyti ten? Pro skyles sienoje to nesimatė, bet Ruth išlindo į lauką.
- Jis nusileido. Eime! - sušnibždėjo ji, ir Eliotas skubiai pakluso. Vos girdimai pridūrė: - Matau šviežią raudoną dėmę. Regis, pataikei.
Eliotas nušvito ir pasiruošė pribaigti varžovą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2352
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Dažasvydžio centras (Doveris, Anglija)
« Atsakymas #21 Prieš 6 mėnesius »
Tikrai apmaudu. Iš pradžių galvojo, kad iškris pats pirmas, bet žaidimas ėjo, o jis vis laikėsi. Ir štai. Iškrito, nes paskutinę gyvybę atėmė nuo rąsto atsimušusi kulka. Tai, ko gero, tik įrodo Dafydd Carwyn Llewellyn sėkmę.
Bet jo berniukas dar kovėsi. Jo berniukui sekėsi tikrai neblogai, tad jo tėvas stengėsi galvoti tik apie tai. Mažylis bus patenkintas šia diena, o grįžęs į Hogvartsą galės draugams papasakoti, koks šaunus dalykas yra dažasvydis. Daugiau nieko ir nereikia.
Vos parėjo į bazę, visi apipylė klausimais, kaip eina kova. Liko vos penkiolika minučių, tad jei per tą laiką nesibaigs, teks skaičiuoti gyvybes.
- Manau, mūsų situacija geresnė, nes turime du žaidėjus prieš vieną, - užbaigė Dafydd. Paaiškino, kaip prarado paskutinę gyvybę, ir tai sukėlė nepasitenkinimą.
- Nesąmonė. Jei į tave nepataikė, neturi skaitytis, - piktinosi Tomas. Teiler pritariamai sumurmėjo.
- Kai kuriuose centruose taip ir yra, - paaiškino Džo. - Skaitomas tik tiesiogiai pataikęs šūvis. Bet tikrai ne visur žaidėjai gauna po penkias gyvybes.
- Manau, čia tikro mūšio logika. Jei tikra kulka atsumuštų nuo medžio ir pataikytų, vis tiek skaudėtų, - pasvarstė Dafydd. - Bet gal kada pabandysime ir kokį kitą centrą.
Stengėsi nespoksoti, bet vis tiek dirstelėjo į Teiler. Ar ji norėtų dar kada susitikti su Eliotu? Niekad anksčiau nepagalvojo apie tokią problemą. Kas bus, jeigu šie jaunuoliai norės apsikeisti su jo sūnumi kontaktais? Prireikus numerio duos jo - taip buvo sutarę, nes Dafydd turėjo telefoną. Bet kas po to? Normalūs paaugliai būtinai naudoja internetą. Ar Eliotas nepasijus nepatogiai? Tiesą sakant, su burtininkais draugais žymiai paprasčiau. Tik, žinoma, Dafydd nedraustų ir kitokių draugysčių.
Komandos draugai kažką aptarinėjo, bet Dafydd nejučia atsiskyrė. Sėdėjo ant suolo galvodamas apie magiją ir žiobarus bei laukė grįžtančio sūnaus. Vylėsi, kad jis čia įžengs kaip nugalėtojas.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Dažasvydžio centras (Doveris, Anglija)
« Atsakymas #22 Prieš 6 mėnesius »
Kaip gerai, kad jis ne vienas! Jei būtų be Ruth, turėtų būti labai atsargus. Dabar visai kas kita. Jie sutarė prie varžovo artintis iš skirtingų pusių ir prireikus nebijoti pasiaukoti. Tokiu metu jau galima tai padaryti. Žaidimas beveik baigtas, tad nebūtų kvailo laukimo. Žinoma, tai nereiškė, kad Eliotas ketino mirti. Būtų žymiai geriau, jei tai padarytų Ruth. Likti paskutiniam ir laimėti su viena gyvybe būtų nuostabiai herojiška.
Ruth nutolo, ir Eliotas kuo tyliau artinosi prie varžovo. Jis turėjo slėptuvę, bet buvo matomas. Deja, Elioto plotas buvo atviresnis, tad turbūt aukotis teks jam. Atsigulęs už krūmo matė priešininką. Tik kaip pataikyti? Nukreipė šautuvą, bet neiššovė. Laukė, kol Ruth priartės. Kai bus pasiruošusi, iškiš ranką iš už nurodyto medžio. Jei priešas reaguos, didvyris bus Eliotas. Vis dėlto abu sutarė, kad tikriausiai būtent Ruth buvimo vieta taps staigmena.
Po ištisos amžinybės komandos draugė pasirodė. Iš per vidurį esančios slėptuvės reakcijos nebuvo. Eliotas įsižiūrėjo atidžiau - priešas tikrai ten. Taigi iššoko iš krūmo ir paleido salvę. Lyg ir pataikė, bet gavo kulką ir pats. Padėjo šautuvą ir žengė tolyn, bet Ruth progą išnaudojo puikiai. Ji priėjo prie varžovo ir pašovė jį bent triskart. Vyrukas išlindo ir padėjo šautuvą. Nuaidėjo fanfaros, or Eliotas nušvito.
- Eime! - šūktelėjo norėdamas greičiau pranešti naujieną. Pasileido bazės link ir įpuolęs vidun pranešė: - Laimėjome!

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2352
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Dažasvydžio centras (Doveris, Anglija)
« Atsakymas #23 Prieš 6 mėnesius »
Liko tik penkiolika minučių, bet atrodė, kad sėdi čia bent kelias valandas. Kaip jiems ten sekasi? Ar Eliotas patenkintas? Ir ką vis dėlto daryti interneto klausimais?
- Dafydd?
Balsas pažadino iš minčių. Pakėlęs akis pamatė Elizabeth. Parodė atsisėsti šalia ir spėliojo, ką ji nori pasakyti.
- Mačiau Elioto ir Teiler žvilgsnius, - pradėjo Elizabeth. Dafydd sutriko. Dar neteko bendrauti tokiomis temomis. - Man Eliotas patinka, todėl jeigu jie nori bendrauti, aš ne prieš. Mes iš Londono. Bet turiu pasakyti. Tomas labai saugo sesutę. Jie turėjo nekokį tėvo pavyzdį, todėl jis neleis skriausti Teiler. Ji tą žino ir nieko nesakys Eliotui, nors mielai apsikeistų kontaktais.
Išsitraukusi lapelį padavė jį Dafydd.
- Čia jos socialinės medijos. Dar nežino, kad perdaviau, bet vėliau pasakysiu, - toliau kalbėjo Elizabeth. - Tavo valia, ar duosi Eliotui. Ir jo valia, ar parašys. Aš neskatinu, tik esu nieko prieš.
Dafydd paėmė lapelį ir varstomas neaiškaus jausmų mišinio įsidėjo į piniginę. Ar jie tikrai kalba apie jo mažylį?
- Ačiū, - pasakė. Tiesą sakant, tai, kaip pasisuko įvykiai, netgi labai gerai. Tik ar Teiler neįsiskaudins? - Net nežinau, ar verta jai sakyti. Negaliu pažadėti, kad Eliotas susisieks, tad Teiler gali nusivilti. Bet tai, žinoma, jau jūsų reikalas. A, ir mes gyvename Sautende.
Laimei, šį nejaukų pokalbį nutraukė pasirodęs Eliotas. Dafydd teko sutelkti visą valią, kad nepripultų apkabinti sūnaus. Po galais, ką tik kalbėjo apie galimas simpatijas, tad glėbesčiavimasis kažin ar patiktų. Eliotas - jau ne vaikas.
Komandos nariai plepėdamiesi ir džiaugdamiesi pergale nusivilko kombinezonus. Dafydd klausėsi Elioto pasakojimų apie kovos pabaigą. Džiaugėsi, kad mažyliui patiko. Lygiai taip pat džiaugėsi ir tuo, kad pats buvo gana naudingas komandos narys. Pasirodo, net ir jam gali patikti tokios aktyvios pramogos. Galiausiai su visais atsisveikinę du Llewellyn paliko dažasvydžio centrą. Neaišku, ar Eliotas galvoja apie tolimesnį bendravimą su Teiler, bet apie lapelį su kontaktais pasakė tik įsitaisęs automobilyje.