0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Llewellyn namai (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #270 Prieš 3 savaites »
Hannah čia buvo pirmas kartas, kai teko kažkuo aprūpinti visus. Kai ji darė kažką svarbaus. Todėl mergaitė pasijuto jau visai suaugusi ir labai patenkinta. Viskas, nuspręsta. Kai ji bus didelė jau tikrai didelė turės labai daug vaikų. Labai, labai daug.
- Ne, oro uosto darbuotojai irgi švenčia Kalėdas, todėl jis nedirba. O mes valgysim. - Paaiškino broliukui. O priėjusiam vyresnėliui pasakė.
- Gal padėk Miriam nunešti lėkštes? O ko norėtum? uogienės ar klevų sirupo? - Ji nusišypsojo sesutei. - Ačiū. O tu ko norėtum prie blynų? -  Norėjo ją apkabinti, bet Sesė nuėjo nešti stalo įrankių, o ir uogienė stovėjo ant stalo. Kad ir kaip Hannah patikdavo uogiene padaryti papuošimai mergytė nenorėjo, kad David dabar ją pasiimtų.
- Žinau, kad nori uogienės.
Hannah pakabino šaukštelį jos ir ištiesė broliukui. - Sakyk aaa. Išsižiok. Uogienė labai skani. - Į virtuvę atbėgo ir Ezra. Ir jis norėjo uogienės. Mergaitė galvojo kaip duoti jos ir kitam broliui. Tebelaikydama vieną šaukštelį rankoje išsiėmė kitą ir juo irgi pakabino uogienės. Dabar stovėjo su dviem uogienės kaupinais šaukšteliais.
- Ir tu išsižiok. Būtinai duosiu ir tau. Beje labas rytas Ezra. - Nusišypsojo jaunėliui.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • **
  • 22
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namai (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #271 Prieš 3 savaites »
Klausytis, kaip David ir Hannah diskutuoja apie oro uostą, buvo savotiškai įdomu. Jame Miriam niekada nesilankė ir, tiesą sakant, neįsivaizdavo, ar per Kalėdas kas nors skraido. Tik, žinoma, ir toliau nieko nesakė. Prakalbinti šią mergaitę tikrai reikėjo kažko reikšmingesnio nei tokios diskusijos.
Į Hannah užduotą klausimą ji tik gūžtelėjo pečiais. Visai nebuvo svarbu, su kuo bus blynai. Ar iš viso bus blynų. Jeigu bus, Miriam valgys. Bet jeigu ne, irgi gerai. Jai viskas gerai, kai šalia yra ir dvyniai. Būtų dar geriau, jeigu jie grįžtų į žiobarišką mokyklą, bet šiandien nėra ko apie ją galvoti.
Panašu, kad Hannah dar neparuošė lėkščių, tad nebuvo ko nešti. Bent jau taip pasirodė Miriam, tik ji nesitikslino. Ir toliau stovėjo ir tylomis viską stebėjo. Buvo tikrai įdomu, ar jauniausi broliukai uogienę suvalgys, ar padarys su ja kažką kito.

*

Neprisijungęs David Llewellyn

  • ***
  • 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namai (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #272 Prieš 3 savaites »
Teko labai garsiai atsidusti. Nieko ta Hannah nesupranta.
- Aš noriu skristi. Dabar! - nepatenkintas sušuko ir nusisukęs patraukė koridoriaus link. Galima pamanyti, kad keturmetis dabar pat ketino nukulniuoti iki oro uosto ir kažkur iškeliauti. Vis dėlto uogienė privertė sugrįžti, ir dabar David atkakliai bandė apsispręsti, ką nudažyti pirmiausia. Tik, žinoma, reikėjo kažkaip tą uogienę pasiekti. Piktas žvilgsnis smigo į Miriam - ji stebuklingą stiklainį pastatė pernelyg toli, ir dabar jis niekaip nepasieks. O dar ir Ezra apsireiškė ir, aišku, darė tą patį ką ir jis.
- Tu per mažas uogienei, - patenkintas savo išmone pareiškė David. Ir pagaliau Hannah tapo gerąja sesute. Berniukas nebegalvojo apie tai, kad ji nieko neišmano apie oro uostus. Žinoma, šaukštelis uogienės buvo blogiau už visą stiklainį, pilną to nuostabaus daikto, bet kiti iš viso nebuvo nusiteikę jos duoti. Tik David neketino tos uogienės valgyti. Todėl čiupo šaukštelį ketindamas eiti prie mamos ir ją išterlioti. Deja, planas neišdegė - šaukštelis išsprūdo iš rankos ir taškydamas uogienę į visas puses nuskrido į mamos, tėčio ir Elioto pusę. Galiausiai nukrito prie jų. Ant grindų liko nuostabus raudonas brūkšnys, ir jo autorius be galo patenkintas nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1921
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namai (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #273 Prieš 3 savaites »
Dafydd stengėsi susitelkti į kakavos gaminimą, o ne į tai, kokia pavargusi atrodo Mayra. Žinoma, paruošti pusryčius gausiai šeimynai yra didelis darbas, ir velsietis mintyse supeikė save, kad nesusiprato atsikelti anksčiau ir padėti žmonai. Kartais susimąstydavo, kaip tokias akimirkas išgyvena žiobarai. Jie bent jau gali pasitelkti magiją, o štai šio sugebėjimo neturintys žmonės turi viską pjaustyti, ruošti ir valyti rankomis.
Kartais vis žvilgtelėdavo į mylimąją, bet stengėsi neklausyti, ką ji ir Eliotas šneka. Žinojo, kad tas berniukas mėgsta ilgus pokalbius su mama. Lygiai taip pat nenorėtų, kad kas klausytųsi, ką jis aptaria su Oliveriu. Tai turbūt visai normalu. Turbūt.
Galiausiai kakava buvo paruošta, ir teko apsispręsti, kas ją nuneš ant stalo. Vis dėlto gėrimas buvo karštas, tad mažyliams tai patikėti buvo baisu. Nebent vyriausiems, žinoma, bet ir jie buvo užsiėmę. O štai mažieji labiausiai norėjo uogienės, ką patvirtino ir ką tik pasirodęs Ezra.
- Būtų gerai, kad nekiltų uogienės karas, - perspėjo Dafydd. Žodžius turbūt skyrė Oliveriui ir Miriam. Ir Hannah, žinoma, kuri taip pat buvo labai atsakinga. Deja, vos tik nunešė pirmuosius du puodelius kakavos ant stalo, pasigirdo garsas, įtartinai primenantis ant grindų krentantį šaukštelį. Atsisukęs pamatė, kad buvo teisus. David šypsena atsakė į klausimą, kieno tai darbas.
- Ant sienų prašiau neterlioti, tad pasirinkai grindis, ar ne? - paklausė ir nusišypsojo. Neaišku, ar tai įvyko tyčia, bet teko išsitraukti lazdelę ir panaikinti sūnui taip patinkantį brūkšnį. Visai nereikėjo, kad į jį kas įliptų ir dar labiau viską išpurvintų. Paėmęs šaukštelį ištiesė jį berniukui.
- Ar išplausi jį? Jeigu nenori to daryti, pagalvok apie tai, kad nebeturėsi kuo pakabinti uogienės. Kurią kitą kartą turėsi suvalgyti.
Sušiaušė sūnaus plaukus ir priėjo prie Mayros. Neįsivaizdavo, ar jos vaikų keliamas triukšmas nevargina dar labiau. Bet o ko kito galima tikėtis, kai namuose yra šeši mažyliai?
- Ar galiu ką nors dėl tavęs padaryti? - tyliai paklausė žmonos Dafydd ir švelniai nusišypsojo. Šypseną turbūt matė ir mažyliai, bet ji buvo skirta tik mylimajai. Ir, tikėjosi Dafydd, ji tai žinojo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 savaites sukūrė Dafydd Carwyn Llewellyn »

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • I kursas
  • *
  • 579
  • Taškai: 322
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namai (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #274 Prieš 2 savaites »
Ar ir jie su Eliotu būdami maži taip ginčydavosi? To prisiminti negalėjo, bet klausyti, kaip Hannah ir David diskutuoja apie oro uostą, buvo įdomu. Pats tokioje vietoje lankėsi tik vieną kartą - kai Eliotas ir mama grįžo iš tolimos Amerikos. Ten viskas atrodė labai įdomiai, ir dabar Oliveris mielai būtų padaręs turą jaunesniems broliukams ir sesutei. Tik, žinoma, ne šiandien. Šiandien jų laukė daug skanaus maisto, laikas su visa šeima ir, aišku, dovanos.
- Gerai, - sutiko berniukas ir paėmęs lėkštę nunešė ją ant stalo. Vos neužkliuvo už netikėtai pasirodžiusio Ezros, todėl grįždamas prie Hannah atsitūpė prie jo.
- Kaip išsimiegojai? - paklausė, bet tada mažoji sesutė padarė nelabai protingą dalyką - davė uogienę David. Kaip ir reikėjo tikėtis, jau netrukus virtuvėje atsirado ilgas raudonas brūkšnys. Gal jis būtų visai patikęs, bet mama pavargusi. Kad ir ką ji sakytų, Oliveris viską suprato. Taigi reikėjo, kad visi elgtųsi gražiai. Norėjo paimti šaukštelį, bet jį aplenkė tėtis.
- Juk uogienė skanu, - pasakė sesutėms vienuolikmetis. - Kokia prasmė ją mėtyti ir taip gadinti, jeigu galima suvalgyti?
Džiaugėsi būdamas namie ir šią akimirką visiškai nenorėjo grįžti į Hogvartsą.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 920
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Llewellyn namai (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #275 Prieš 3 dienas »
 Kalėdos. Nuo triukšmo Mayrai pradėjo skaudėti galvą. Tačiau moteris nenorėjo šeimai parodyti, kaip iš tiesų jautėsi. Šiandien turėjo būti nuostabi diena. Ir Mayra nenorėjo jos gadinti.
 Uogienė. Tas nelemtas žodis kaskart kirsdavo moteriai kaip koks botagas. Mielai būtų surinkusi visus uogienės stiklainius, išmetusi juos į šiukšlių dėžę ir uždraudusi tą nelemtą žodį. Tačiau ji nenorėjo skriausti savo mažylių. Pati puikiai prisiminė, kiek džiaugsmo galėjo atnešti jai vienas mažas šaukštelis aviečių uogienės. Todėl juodaplaukė tik šypsojosi, rankose laikydama arbatos puodelį ir nieko aplink negirdėdama.
 Aplink siaučiant šventiniam chaosui, Mayra pakilo nuo kėdės ir paskubomis užlipo į antrą aukštą. Skrandžiui akivaizdžiai nepatiko nei kvapai, nei arbata. Griebtis eliksyrų bei kitų mišinių nėštumo metu moteris nemėgo, tad tiesiog tyliai užsidarė tualeto duris ir atsisėdo ant šaltų grindų. Buvo sunku prisiminti, ką jai mažyliai sakė ar ko prašė. Tarsi prasta fizinė savijauta būtų užkimšusi ausis ir atjungusi smegenis nuo kūno.
 Drebančiomis rankomis atidariusi spintelę už veidrodžio, Mayra sugraibė mažą žalią buteliuką ir susivertė jo koktų turinį į gerklę. Kelis kartus sužiaukčiojusi užsimerkė, jausdama, kaip eliksyras pamažu pradeda veikti. Pažiūrėjusi į savo išbalusį veidą, papuoštą juodais paakiais, pabandė nusišypsoti, tačiau išvystas veidas jos nepradžiugino. Nenorėdama, kad šeimos nariai pradėtų jaudintis, moteris grįžo į virtuvę, pakeliui iš miegamojo pasiėmusi lazdelę.
-Kas nori išpakuoti dovanas?-džiugiai tarė Mayra, mostelėdama lazdele ir panaikindama maskavimo kerus, kurie iki šiol slėpė dovanas. Priėjusi prie Dafydd, apsikabino jį ir sušnabždėjo mylimajam:
-Man reikės vėliau pasnausti. Užimsi vaikus?

Ats: Llewellyn namai (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #276 Prieš 1 dieną »
Ezra jau įsivaizdavo, kaip uogienės saldumas užpildo pasaulį - jis žinojo, kad jos paragavus norisi šypsotis. Todėl negalėjo sulaukti, kada sesė išties šaukštelį. Nenuostabu, kad berniukas pamiršo pasisveikinti, mat visos mintys buvo okupuotos skanios raudonos masės.
-Ne! Uogienė skirta visiems! - piktai atkirto trimetis David ir taip pat pasiėmė šaukštelį. Jau ketino pasimėgauti, kai priėjo Oliveris. Šio brolio jis buvo spėjęs pasigesti ir pasiilgti, todėl sustabdė planus ir tarė:
-Puikiai - sapnavau, kad turiu sparnus kaip musė ir įskridau milžiniškus braškinius ledus! - pasigyrė berniukas ir atsargiai (kad neprarastų nė vieno lašelio) įsidėjo uogienę į burną, priešingai nei David, kuris akimirksniu papuošė virtuvės grindis. Ezra linksmai išsišiepė vyresniajam broliui ir sesei:
-Labai gardu! - iškėlė savo mažą nykštį.
Staiga atėjus mamytei ir pranešus apie dovanas, širdis iš džiaugsmo suspurdėjo - kas gali būti šauniau už jas? Nors tiesą sakant, aviečių uogienė ir dovanos po lygiai dalinosi pirmąją vietą. Ezra puolė prie dovanų, tačiau ūmai sustojo, nesuprasdamas, kuri yra jo: dovanų popierius viliojo prieiti, atplėšti, bet jis abejodamas atsisuko į šeimyniškius. Labai vylėsi, kad galės išpakuoti tą didžiulę žalią dėžę.