0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elodie Gold

  • III kursas
  • *
  • 91
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • La mer sent meilleur que toi. Tu pues.
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
 Iš tiesų, laikas pirmakursei šioje pilyje ėjo gan neblogai. Na, išskyrus dvejus susitikimus su dviem šlykštynėm vasarą, bet tai jau praėjo, ir šių egzistavimą ji labai lengvai ignoravo. Bet varnanagei net šiandiena rodėsi viena iš gerųjų dienų, ir kas gi galėtų tokią retenybę niūruolei sugadinti? Ach taip, kerėjimo pamoka. Ne, nebuvo taip, kad Elodie nemėgtų kerėti ar mokytis apie kerus. Tuo ji nesiskundė, juk kerėjimas yra visos magijos pagrindas. Didžioji problema buvo baltapūkė žiurkė, kažkokiu nesąmoningu būdu leista dėstyti tokį puikų dalyką. Nes būtent per ją, jis patapo varnės nemėgstamiausiu (kaip nenuostabu).
 Ir štai, po puikios dienos, su vienu grameliu daugiau pozityvo prie jos įprasto šaltumo ir niūrumo, ji surūgusi sėdėjo Svaičiojančios Spellman kabinete. Jau vos koją čia įkėlus prieš keletą minučių, vienuolikmetės veido mina, iš dar ne tiek blogo žadančio lūpų brūkšnio bei be emocijų esančio rudų akių žvilgsnio, persimainė į ledinį žudantį žvilgsnį su pikta bei niūria mimika. Tad ir dabar jos rankos buvo sunertos ant krūtinės, ir nuotaika buvo paruošta kam nors pakenkti, nesvarbu - fizižkai ar psichologiškai. Žinoma, skamba kaip bjauraus žmogaus nusiteikimas, bet tiesą pasakius, dabar britei viskas buvo nusispjaut.
 Juodaplaukės ausims išgirdus bjauraus balso garsus, jai net nereikėjo klausti, kieno balsas tai buvo, nes savo talentu neapsakomai erzinti jis skambėjo per visą klasę. Klausydamasi tokios kančios, sekundei rudaakė jau manė, kad profesorė nebus tokia tragiška šį sykį, pagal net labai paprastą pasisveikinimą jos būdui. Bet, deja, šios viltys buvo labai greitai nušluotos pragaran. O su tuo šioji vaikštanti tragedija dar ir sumanė vėl kišti maisto visiems. Ne, to net maistu pavadinti negalima buvo, tiesiogiai išdrabstė kramtomas guminių batų versijas. Braitonietė net pasibaisėjo tokiu besmegenišku mąstymu josios. Šiai baltai laukų baidyklei viskas namie gerai? Labai abejočiau, jau ir taip čia storiems kaip bačkos padarams ji kiša dar daugiau kilogramų vidun, ir dar su tokiom išmatom, vadinamom saldumynais. Sveikinimai, poniut Spellman, pasiekėte naują žemo smegenų lygio rekordą. Vos kvaišai nuėjus tolyn, varnanagė iškart su dešiniais pirštais sprigto judesiu numušė gumos gabalėlį nuo stalo žemyn, patenkinta vėl tuščiu stalu. Nors ir šitai buvo šlykštus akibrokštas, ėjimas tiesiai prie praktikos varnę mažiausią mažutėlę pradžiugino. Bent nereikės dar ir jai atsakinėti, fu. Bet, ir vėl, deja, tai buvo greitai nuspirta lauk dar sykį, su žinia apie komandas. Šitai net labai trumpaplaukei nepatiko. Ko jau ko, bet su tokia "nuostabiausia, kaip įmanoma labiau būti" nuotaika ji absoliučiai nebuvo nusiteikusi tokiai šlykščiai veiklai. Ir išvis, kodėl toks dalykas yra visur privalomas? Negi nebūtų galima tiesiog visiems ignoruoti vieni kitusm, ir nepratarti nė žodžio? Bendravimas yra tiesiog per daug varginantis ir apgailėtinas darbas, kurio pastangų niekas nėra vertas. Dar labiau surūgus (jeigu taip įmanoma), britė toliau varginančiai klausėsi kankinančio balso, kurį taip norėjo su kokiu akmeniu užtildyti. Šia netikėta mintimi ir idėja varnė gan susižavėjo, tad pasižadėjo tokį žygdarbį kadanors atlikti. Bet dabar jau rodėsi ėjo kokie metai, kiek ši niūrioji vienuolikmetė laukė pačios praktikos užduoties, o toji rupūžė kaip sapalioja savo nesąmones apie kažkokius kotletus. Moterie, jeigu neišgirsiu praktikos užduoties per tris sekundes, patapsite pati tuo kotletu, ir pavalgysime normaliai. Lyg Dievui pasiklausius minčių, visgi jai teko išgirsti seniai lauktus žodžius. Tik ne visai tokių tikėjosi. Man vaidenasi, ar ji tikrai pasakė kirtimo kerai svogūnams ir medienai?! Viskas, moteriškei tikrai stogas važiuoja. Ji išvis žino apie tokius dalykus kaip peilis?? Kirvis?? Pjūklas?? Taip mergaitei knietėjo tiesiog imt ir daužyt galva į stalą iš tiek nesamonių, besidedančių šitame beprotnamyje. Rodos pati tuoj išprotės, vargšelė.
 Laimei, kaip išsigelbėjimo žiburys, šalia nuskambėjo vienintelio (kol kas) ne negatyviai pažįstamo žmogaus balsas. Iš nevilties varnanagė nepastebėjo, kaip pakilo šurmulys ieškojimui komandų, kas buvo dar didesnė nesąmonė, nuo kurios nebuvo kur bėgti. Atsidususi su palengvėjimu, rudomis akimis atsisukusi pažvelgė aukštyn į pavienę varnę. Nedaug trūko, kad būtų pradėjusi dėkoti dėl beveik išprotėjimo išgelbėjimo, bet vienuolikmetė kaip Spellman nebuvo, kad susivokė ir susilaikė.
 - Aha, prisimenu. Galime. - kad ir šiai ilgaplaukei Elodie neapykantos nejuto, judintis iš savosios vietos nežadėjo, kad būti padlaižūnei, ir naujoji bendradarbė klestelėjo šalia. Trumpų juodų plaukų savininkė mintyse padėkojo visiems lordams ir dievams, išgelbėjusiems ją nuo priverstinio kankinančio bendravimo su nepažįstamais. O jergutėliau, tikiuosi tokia laimė neapsivers aukštyn kojom.
B r i g h t o n ,  U K

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
Elliw ilgokai gulėjo ant žemės ir svarstė, ką reikėtų daryti dabar. Ji jau neprisiminė, kaip atsidūrė tokioje ne itin įprastoje pozicijoje. Kita vertus, ta pozicija ne tokia jau ir neįprasta - juk ji šioje pamokoje (juk ji pamokoje, ar ne?) yra teleskopas, kuris ant žemės gulėti yra pripratęs. Rudaplaukė pradėjo apie kažką mąstyti (netrukus pamiršo, apie ką galvojo), kai prie jos kažkas priėjo. Elliw pakėlė akis (bet juk ji teleskopas. Argi teleskopai turi akis? Kad ir kaip ten būtų, klastuolė kažkaip sugebėjo pažvelgti į tą, kuri prie jos priėjo. O jeigu teleskopai to nesugeba, čia jau jų problemos) ir spėjo, kad tai yra profesorė. Apie ką ji čia šneka? moteriai (ar ji yra profesorė, Elliw jau pamiršo) paminėjus kažkokį bur...kažkąten sutriko Elliw. Juk ji atsinešė teleskopą! Ar teleskopas atsinešė ją. Ne, tai Elliw atsinešė ją, o ji pati yra teleskopas. Kad ir kaip ten bebūtų ji kažkokių bur... tikrai nesinešioja į pamokas!
- Man tel... Elliw yra reikalinga šioje pamokoje! - nepatenkinta sušuko klastuolė, kai toji įtartina moteris pradėjo visiškai nusišnekėti. Ar ji profesorė? Ne, taip būti negalėjo. Štai profesorius Poore teleskopus pataiso ir padeda atgal ant stalo. Na taip, kartais trinkteli kam nors per galvą (mergaitės vaizduotėje išdygo vaizdas, kaip Poore trenkia jos kūnu telesk... Elliw per galvą, nors šiandieninė Elliw galvos lyg ir neturėjo), tačiau jis juos taiso. O štai ši bjauri moteris kažką nusišnekėjo ir paliko ją gulėti ant žemės!
Gerai, išvada aiški. Ne visi profesoriai (jeigu tik šita bjaurybė yra profesorė) yra tokie geri kaip Poore. Na gerai. Jeigu to nepadarė profesorė, vadinasi, tą turi padaryti Elliw! Mergaitė užkels ją ant stalo ir pasirūpins, kad ji nebūtų sudaužyta! Viskas skambėjo labai neblogai, bet...
Nepanašu, kad ant kėdės stovintis, sėdintis, gulintis ar kad ir ką bedarantis teleskopas (o galbūt tai buvo šitos mokyklos mokinė) buvo nusiteikęs užkelti ją ant stalo! Elliw ilgai ir kantriai laukė, kol jis tą padarys: jie šiai pamokai apsikeitė vietomis, vadinasi, teleskopo užduotis yra pasirūpinti nukritusia mergaite. Deja, teleskopas, atrodo, pamiršo savo užduotį. Be to, jeigu tik atmintis neapgavo Elliw (o argi kada atmintis apgauna Elliw?), ta bjauri profesorė kažką minėjo apie porininką. Na, tai kur antras teleskopas, norintis dirbti su Elliw brangenybe? Ar, blogiausiu atveju, kur antras mokinys, nusiteikęs šiandieną dirbti su teleskopu? Nieko tokio ant, prie ar po stalu nesimatė. Vadinasi, Elliw teleskopas yra tiesiog siaubingas tinginys (o juk tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva...).
Ir tada velsietė suprato: šita pamoka buvo grynas nusivylimas. Na, jeigu tai tikrai buvo pamoka. Laikas, praleistas šitame kabinete, kambaryje, lauke, o gal po žeme, buvo visiška nesąmonė. Ji čia nerado nei Liucijos, nei Sabrinos, nei Joanos trečiosios, nieko neišmoko (nors jeigu čia ne pamoka, ji ir neturėjo išmokti, ar ne?) ir dar panašu, kad susipyks su savo teleskopu. Bet argi ji kalta, kad jis neatlieka savo pareigos? Štai Elliw tvarkingai guli ant žemės, kaip ir priklauso teleskopui. Deja, kita pusė savo vaidmens tinkamai neatliko. Ir dabar ta nemaloni profesorė supras, kad mergaitė per pamoką nedirbo. Taigi dabar jos (jų? teleskopo) koledžas negaus taškų!
- Kvailas teleskopas! - suburbėjo rudaplaukė. Gal ta kvaila moteris buvo teisi, ir jis išties čia nėra reikalingas? Nesugeba net atlikti pamokos užduoties. Ar jos užkelti ant stalo. Tikrai nenaudingas daiktas. Elliw susiraukė. Teleskopas pats nuo žemės niekada neatsikelia, tad kodėl šitoje pamokoje ji turėtų tai daryti. Nebent... Gal ji niekada nesuteikia šanso teleskopui ir paprasčiausiai pasiskubina jį pakelti? Elliw puikiai suprato (šiaip ar taip, ji nėra visiškai kvaila), kad visada stengiasi jį pakelti kuo greičiau (nors nesuprato, kodėl tai daro). Čia velsietė priėjo dar vieną išvadą: kai kitą kartą jos teleskopas nukris, ji niekur neskubės. Iš tiesų gal jis pats grįš ant stalo, šitaip nuvertinti didžiausios brangenybės negalima.
Ir tada Elliw suprato dar vieną dalyką. Per šią pamoką ji išmoko neįtikėtinai daug. Tai reiškė, kad ši pamoka ne tokia jau ir nenaudinga. Tiksliau sakant, ji netgi labai naudinga. Kiek daug galima išmokti apie teleskopus! Taip, šioje pamokoje ji išmoko daug gyvenime praversiančių dalykų. Deja, ji neišmoko teleskopus taisančių kerų, bet argi mokyklose moko kerų? Ne, ši pamoka buvo (o gal tebėra) daug naudingesnė.
Bet tada ir vėl iškilo klausimas. Ar Elliw tikrai pamokoje? Jeigu ta bjauri moteris buvo profesorė, tai ji turėjo kažko išmokyti? O čia klastuolė visko išmoko pati. Ne, visa šitai buvo tikra nesąmonė, ir Elliw daugiau į šią pamoką neis. Bet ar ji tikrai pamokoje? Gal ta bjauri moteris net nebuvo profesorė?
Sunkiai atsidususi Elliw įsitaisė ant grindų patogiau. Panašu, kad jai dar teks ilgokai palaukti, kol teleskopas ją užkels ant stalo. Ką ji ten buvo supratusi? Kad gali ir neužkelti? Šito velsietė, deja, visiškai neprisiminė.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
Mulungu rūpėjo tik paršelis ir niekas daugiau. Dėl tos priežasties jis nė nepastebėjo, kaip prie jo priėjo profesorė. Vis dėlto kai ji afrikietį apsikabino, jos nepastebėti nebebuvo įmanoma. Mulungu pradėjo muistytis: jam buvo labai nemalonu, kad kažkokia jauna mergina laiko jį apsikabinusi.
- Ačiū! - riktelėjo jis, pamiršęs žodį "paleisk". Pagaliau grįžęs prie Džeimso kiek lengviau atsikvėpė, bet profesorė, atrodo, buvo nusiteikusi jį persekioti. Gavęs kažkokio maisto Mulungu sutriko. Jis tikrai negalėjo valgyti nieko, ką padavė šitas žmogus.
- Ne, - ramiai pratarė berniukas, nors jo "ramus" balsas vis tiek nuaidėjo per visą klasę. Švystelėlęs maišelį į klasės galą Mulungu plačiai išsišiepė ir dar kartą atsisuko į Džeimsą. Jam su burtažodžiu sekėsi visai neblogai, tad klastuoliui reikėjo pasitempti.
- Diffindo! - sušuko jis, nukreipęs lazdelę į Džeimso guminukų maišelį. Ir vėl nepasisekė, bet tai netrukdė Mulungu ir toliau šypsotis. Jis patenkintas žvelgė į Džeimsą: buvo įsitikinęs, kad rado draugą.
- Skanaus! - dar kartą naudingiausią anglų kalbos žodį užbaubė Mulungu. Šypsena dar labiau paplatėjo, o berniukas buvo pasiruošęs toliau stebėti, kaip porininkas puikiai atlieka kerus. Pačiam nesisekė, bet Džeimsas atrodė protingas, tad viskas bus gerai.
Mulungu pažiūrėjo, ar Kriu yra patenkintas gyvenimu, ir nutaręs, kad taip, dar plačiau išsišiepė.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Vis stebėdama šviesiaplaukę vidutinio ūgio varnę, Abigailė retkarčiais žvilgtelėdavo į Sabriną. Baltapūkė skrajojo tarp mokinių, vis užkalbindama kažkurį ir tai Nestrof privertė pasijusti nejaukiai- kas, jeigu kerėjimo profesorė sumanys ateiti ir užkalbinti žaliaakę? Ji tikriausiai numirtų iš gėdos ir baimės. Ta skrajoklė varė varnei paniką. Ta prasme, kaip galima jos nebijoti ir nepanikuoti ją pamačius? Galų gale, dar ir apšaukė kažkokį vaiduoklį. Pasirodo, kad jo vardas buvo.. Tomašas? Koks keistas vardas. Regis, jog tas vaiduoklis esąs labai bjaurus. Rudaplaukė negirdėjo, ką Hogvartse besivaidenąs vaiduoklis sakė ar šaukė, bet jis atrodė..labai jaunas. Jaunas vaiduoklis. Skamba tragiškai.
Mergaitė net pašoko išgirdusi, kad trumpaplaukė sutinka būti porininkė šiame keistame darbe. Ji susimąstė- kodėl lentos, svogūnai bei medžių šakos? Koks to tikslas? Abigailė nekentė svogūnų. Jie smirdėjo taip šlykščiai, kad mieliau būtų pasirinkusi pjaustyti šakas. Ar net lentas.
-Emm,-sumikčiojo antrakursė. Ji nesitikėjo, kad juodaplaukė atsakys teigiamai ir net visai maloniu balso tonu. Tai sutrikdė Abigailę, tačiau reikėjo išdėstyti idėją.- Galbūt pasikvieskime dirbti kartu tą šviesiaplaukę? Regis, ji neturi su kuo dirbti ir yra taip pat, kaip ir mes, iš Varno Nago..
Nemandagiai nepalaukusi atsakymo, varnė nuskubėjo prie koledžo draugės. Atsargiai priėjusi prie jos, Abigailė nužvelgė jos veidą- jame išryškėjo žalsvos akys. Tokios, kokias turėjo ir mažoji Nestrof. Ar mes tokios panašios?
-Sveika,- pradėjo tyliai.- Gal nori dirbti kartu su manimi ir ta juodaplauke?- parodė ranka į Elodie.
-Mes abi esame iš Varno nago, o iš uniformos galiu matyti, kad tu taip pat varnė.
Nejaukiai pasimuisčiusi, Nestrof laukė šviesiaplaukės varnės atsakymo.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
Dori nekentė kerėjimo pamokos. Tiesiog nekentė. Vien dėl profesorės, į kurią negalėjo žiūrėti. Vien jos išvaizda - makiažas, apranga - Dori kėlė didelį nepasitenkinimą. O dar tas saldumas, mintyse niurnėjo klastuolė. Mergaitė klestelėjo į paskutinį suolą ir nutaisė atsainią miną.
Profesorei pabėrus kažkokių saldainių pirmakursė prunkštelėjo ir savąjį nustūmė tolyn. Nesąmonė, vis dar burnojo. Mergaitei kerėjimas atrodo svarbus dalykas, tačiau ji visai kitaip įsivaizdavo turint vykti pamoką. Kerėjimo profesorė, kai dar Dori jos nepažinojo, mintyse buvo rimta, kietai lūpas sučiaupusi ragana, apsirengusi juoda mantija. Dori atrodė, kad šio dalyko profesorius turi būti griežtas, netuščiažodžiauti, o dabartinės profesorės meilumas tiesiog vertė virti jau ir taip purviną klastuolės kraują.
Išgirdusi užduotį mergaitė susidomėjo. Tačiau ir vėl... Darbas poromis? Kurių galų kerėjimo pamokoje dirbti poromis? Kartu čia net nėra ką veikti, vis dar galvoje burnojo Dori. Sugalvoti komandos pavadinimą? Dabar klastuolė prunkštelėjo.
Apsidairiusi po klasę ji pamatė Henrietą. Be didelio entuziazmo nuėjo prie jos ir klestelėjo šalia.
- Sveika, Henrieta, - šyptelėjo Dori. - Nekenčiu šitos pamokos, - nusijuokė, - bet reikia pradėti.
Dori patiko būti su Henrieta, nes ji tartum spinduliavo kažkokią ramumos energiją, kurios Dori reikėjo. Ypač per šią - pačią nemėgstamiausią ir lūkesčių nepateisinusią - pamoką.
- Tuoj atnešiu tas nesąmones, - pasisiūlė Dori ir nušlepsėjo paimti priemonių.
Dori atsinešė viską: svogūną, šakelę ir lentelę.
- Aš galiu pabandyti pradėti, - jau kiek pralinksmėjusi tarė pirmakursė.
Dabar jau Dori taip stipriai nesijaudino. Be to, ji bandė papildomai kerėti po pamokų. Koridoriuose ar kur nors lauke, kai niekas nemato. Jai patiko mokytis magijos. Tačiau šių kerų klastuolė bandžiusi dar nebuvo.
- Diffindo! - sušuko ant suolo padėtam svogūnui. Tyčia, kad tik klasė prasmirstų.
Svogūnas šiek tiek sukruto iš vietos, tačiau iki perskėlimo buvo dar labai toli. Anksčiau tokiose situacijose Dori labai susinervindavo. Prisiminė save per praeitas kerėjimo ir magiškų gyvūnų priežiūros pamokas. Prunkštelėjo pati sau. Dabar Dori jautėsi daug ramiau. Ji jau suprato, kad ne viskas turi pavykti iš pirmo karto. Bandė ugdyti savo kantrybę. Be to, kuo daugiau ji nervindavosi, tuo daugiau ir svetimų akių į save pritraukdavo. Galbūt anksčiau Dori bijojo, kad jeigu jai kas nors nepasiseks, tai parodys, jog ji yra prasta ragana. Juk mergaitė kilusi iš žiobarų šeimos. Tačiau dabar ji suprato, kad taip tikrai nėra. Tiesiog visur reikia susikaupimo ir praktikos.
- Diffindo! - pakartojo.
Šį kartą svogūnas šiek tiek kilstelėjo aukštyn, bet jo nukirsti nepavyko. Dori pabandė dar gal tris, o gal keturis kartus, ir galiausiai jai išėjo.
- Na štai, - su palengvėjimu atsiduso. - Dabar gali pabandyti tu, - tarė draugei. - Beje, jeigu nori galvoti šiai komandai pavadinimą, šią užduotį perleidžiu tau, aš to tikrai nedarysiu, - Dori vėl surūgo. - Tai kvaila.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
  Henrieta linksmai žingsniavo link kerėjimo klasės. Ši pamoka pirmakursei pakeldavo ūpą, o ir profesorė buvo maloni. Linksmai pravėrusi klasės duris mergaitė atsisėdo į laisvą vietą netoli klasės vidurio. Grifiukė apžiūrėjo profesorės Spellman duotą kramtomąją gumą. Saldainis buvo supakuotas į gražų violetinį popieriuką. Tačiau kadangi mergaitė buvo nenusiteikusi kramtyti įsikišo gardėsį į apsiausto kišenę.
  Profesorei pristačius, kad per šią praktiką teks dirbti poromis prie Henrietos suolo netikėtai išlindo Dori. Klastuolei pasisveikinus grifiukė išsišiepė ir atsakė:
- Sveika, Dori.
  Draugei pasiūlius atnešti priemones Henrieta tik gužtelėjo ir sutiko. Per magiškų gyvūnų priežiūros pamoką dirbant poromis ji nelabai rodė iniciatyvos, tad dabar pirmakursė džiaugėsi, kad klastuolė tampa drasesnė.  Dar didesnė šypsena nušvietė grifiukės veidą Dori pasiūlius pradėti.
  Henrieta džiaugėsi, kad Dori po truputį mokosi valdyti savo jausmus. Tai tik parodė jos ramus elgesys, kai nors iš pirmų kartų nepavyko ji vis vien bandė toliau ir galiausiai jai pavyko! Grifiukė laiminga nuoširdžios pagarbos pilnomis akimis pažvelgė į draugę.
- Šaunuolė! - pagyrė ją. - Puikiai padirbėjai!
  Gavusi užduotį sugalvoti komandos pavadinimą Henrieta susimąstė.
- Galėtume vadintis "Mažosiomis raganaitėmis". Juk esame gana jaunos ir vis gi čia burtų ir kerėjimo mokykla. Žinoma galiu perkurti pavadinimą, jei tau netinka...
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
Dori išsišiepė, kai Henrieta ją pagyrė. Na ir kaip ši grifiukė mokėjo pasėti pozityvumo sėklą aplink save! Klastuolė pasijuto smagiai ir linksmai, tačiau greitai apsidairė po klasę ir vėl pabandė nustatyti rūstoką miną. Juk aš klastuolė, priminė sau Mendel. Negaliu taip lengvai imti ir džiaugtis tuo, kad perkirtau kažkokį smirdantį svogūną!
- Mažosios raganaitės? Gerai, - sutiko Dori.
Jai buvo visiškai vis tiek, koks bus tas pavadinimas. Vienodai švietė. Tik ji tikėjosi, kad niekas iš bendrakoledžių to pavadinimo nenugirs. Jei koks klastuolis išgirstų, kad Dori pasivadino mažaja raganaite... Jau tada geriau būtų baisioji kobra ar kažkas panašiai. Pirmakursė prunkštelėjo pati iš savęs: juk ji prižadėjo sau, kad prie šios kvailos užduoties - sugalvoti komandai pavadinimą - tikrai neprisidės.
- Žinoma, žinoma, - dar kartelį patikino Dori. - Mažosios raganaitės puikiai tiks, - šyptelėjo.
Dori nupėdino pasiimti dar kelis svogūnus ir su malonumu juos perkirto. Norėjo, kad šlykštus jų kvapas pasiektų profesorės nosį ir paskatintų ją susiraukti. Tačiau jeigu kam ir pridarė bėdos, tai nebent sau ir Henrietai. Klastuolė pajuto, kaip akyse tvenkiasi ašaros.
- Aaai, - sudejavo ji trindamasi akis mantijos rankove, - siaubingai graužia.
Ant suolo mėtėsi kokie septyni perkirsti svogūnai ir Dori juos švystelejo ranka tolyn. Šie pasklido ant grindų. Pasididžiavusi savo klastuolišku poelgiu ji paėmė į rankas šakelę. Nusitaikiusi įsakmiai ištarė:
- Diffindo!
Šakelė tik sukrutėjo iš vietos, bet perkirsti jos nepavyko. Dori susiraukė. Juk aš šitiek kartų perkirtau sumautą svogūną, tai kodėl dabar nepavyksta?
Dori pabandė ją perkirsti dar kelis kartus, tačiau kol kas nieko neišėjo.
- Sumauta šakelė, - suniurnėjo, bet savitvardos neprarado.
Mergaitė giliai įkvėpė ir pabandė nusiraminti.
- Diffindo, - šį kartą tarė ramiai, bet griežtai.
Valio! Šakelę perkirsti išėjo!
- Diffindo, - pakartojo lazdelę nutaikiusi į lentelę. Ši pasidavė ir perskilo iškart.
Dori minutėlę mąstė.
- Žinai, Henrieta, tikriausiai šakelė sunkiau perskilo todėl, kad yra plona. Suknistai plona, ir dar reikia turėti gerą regą, jog į ją pataikytum, - nusijuokė, bet tą pačią akimirką nusišluostė dar kelias ašaras: svogūnas vis dar kartino dieną.
Mergaitė visai atsipalaidavo ir patogiai įsitaisė ant kėdės. Demonstratyviai iš kišenės išsitraukė vorą, kurį dažniausiai joje nešiodavosi, ir ėmė stebėti, kaip jis ropinėja delnu. Laukė, kol draugė ims praktikuotis kerus.

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • IV kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
  Šviesiaplaukė mergaitė įsitaisiusi kėdėje stovinčioje prie suolo įtemptai mąstė. Regis, dar vakar nesuprato, kurioje pusėje stūksojo Varno Nago bendrojo kambario bokštas, o šiuo metu pagrindinius mokyklos koridorius pažinojo, kaip savo penkis pirštus, dėl įvairių priežasčių - pradedant pamokomis, kurios vykdavo tiek požemiuose, tiek aukščiausiuose bokštuose bei baigiant vaikščiojimu Hogvartso teritorijoje be priežasties. Dažniausiai mergaitė eidavo visur vadama vaikiško smalsumo, kuris nugalėdavo ir baugiausias baimes.
  Burtininkė nebesidžiaugė kiekvienu nauju atrastu dalyku, tik šyptelėdavo ir kartais to net neprisimindavo. Tai magę glumino, tačiau nemanė, kad galėjo kažką pakeisti. Nebent.. Varniukei reikėjo atrasti vietą, kuri iš tiesų buvo ypatingesnė, nei dauguma burtų bei kerejimo pilies klasių.
  Vienuolikmetė stebėjo kerėjimo profesorę ir bandė suprasti kerejimo praktikos darbą. Nors šią dieną ir nebuvo suinteresuota atlikti praktiką, suprato, kad tai padaryti privalėjo. Kaip gi kitaip jos mylimasis varnų koledžas pelnys mokslų metų taurę? Arletė privalėjo pagelbėti, kad koledžas pasiektų šį įvertinimą, kuris pirmakursei atrodė, kaip vienas svarbiausių dalykų.
  Neužtruko suprasti užduotį, tačiau šiek tiek pyktelėjo ant profesorės Spellman. Taip, žalsvų akučių savininkei ji pagelbėjo ir tikrai patiko, kadangi nerėkė vos tik pasirodžius menkiausiai galimybei, tačiau pjaustyti svogūnų burtininkė netroško, susirasti grupelę, su kuria teks dirbti - dar labiau.
  Russell sunėrė rankas ir piktokai nužvelgė bendrakursius bei vyresnius mokinius. Kiekvieni turėjo grupelę draugų, kurie visad troško dirbti kartu, o Arletė neturėjo nieko. Prieš mėnesį būtų paminėjusi Ailaną, tačiau marso sakalas pasirodyti nesiteikė. Ech, ar negalėjo ji tiesiog dirbti viena?..
  Žinoma, burtininkė net nepastebėjo, kaip prie jos prisiartino viena varnė, regis, panašaus amžiaus, kaip ir pati anglė. Net nebandė apmąstyti kvietimo dirbti drauge, tik šoktelėjo iš savojo suolo ir linktelėjo.
  - Aš Arletė, - šyptelėjo ir nukulniavo suolo, kuris buvo okupuotas kitos varnės, link. - Gal galėtumėme mūsų komandą pavadinti „Trys Varno Nago muškietininkės“? - nusijuokė žalsvų akučių savininkė, prisiminusi vieną geriausių ir mėgstamiausių žiobariškų knygų, kurios gulėjo ant jos lovos, bendrajame Varno Nago mergaičių kambaryje.

*

Neprisijungęs Elodie Gold

  • III kursas
  • *
  • 91
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • La mer sent meilleur que toi. Tu pues.
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #23 Prieš 2 metus »
 Ech, ilgai laimės niekada negausi. Elodie akivaizdžiai nebuvo itin patenkinta ilgaplaukės pasiūlymu padidinti grupelės apimtį. Ji džiaugėsi išgelbėjimu nuo daugiau bereikalingo bendravimo, bet ne, reikėjo būtinai taip sugalvoti. Varnanagė jau žiojosi paprieštarauti su pasipiktinimų naujajai kolegei, bet toji jau nurūko tolyn. Piktai atsidususi, pirmakursė sunėrė rankas ant krūtinės.
 - Užsimanė mat dar pasikviesti.. Išvis net nereikėjo eiti į kerėjimą šiandien, jei tokie šposai vis krečiami. - sau tyliu balsu niūruolė murmėjo, bestebėdama bendro koledžo pašnekoves už kelių suolų priešais. Deja, ilgai sau piktintis negalėjo, nes, didžiai tamsiaplaukės nelaimei, jos suolas padaugėjo dar viena padare.
 Britė teisiančiu žvilgsniu nužvelgė naujokę. Hm, blondinė. Su blondinėmis geros patirties šioje pilyje neteko turėti, tad tai jau kažką pasako apie šią. Iš išvaizdos ir ji, ir Nestrof atrodė gan panašios, tik kad Nestrof buvo tamsesnių plaukų ir lyg vyresnė. Ar-le-tė? Čia dabar, dar tokių vardų būna? Okay, abi dar ir panašių vardų. Nebus jos kokios sesės ar ką? Pakliuvau tarp porelės twix... Gold akivaizdžiai nebuvo itin sužavėta šia Arlete, bet dar turėjo jai šansų. Arba nebe. Ji to nepasakė. Ne, ne, ne. AR ŠIOJI BLONDINĖ IŠSIKRAUSTĖ IŠ PROTO?! Pozityvas?? "Trys Varno Nago muškietininkės"?? Gal ji bus Spellman dukra kokia?? Juodaplaukė suraukusi antakius negalėjo patikėti tuo, ką ką tik išgirdo.
 - Atsiprašau?! Tikrai ne, tai nuskambėjo baisiau, negu Spellman sapalionės. - papurčiusi trumpaplaukę galvą mergaitė atsiduso, susivaldydama naujokės neaprėkti. - Galime apseiti ir be pavadinimo. Beje, esu Elodie. - pasisveikindama ji linktelėjo, bet veide nebuvo nė trupučio geresnės emocijos.
 Pirmakursė nė nepajuto, kaip net nepajudėjo su praktikos darbu, ir sugalvojo apsižvalgyti aplink. Visi padarai svaidėsi peiliniais kerais, ką ir varnei reikėjo jau daryti, norint suspėti atlikti šią nelemtą praktiką
 - Beje, manau būtų pats laikas pajudėti su praktika, nebent jūs nenorite uždirbti varnanagiams taškų. - kandžiai metusi naujosioms kolegėms, tamsiaplaukė pakilo iš savojo suolo ir nuėjo link baltapūkės žiurkės stalo. Šiai ji neketino nė žodžio pratarti, tad pasirinko keletą šakų, svogūnų ir lentų. Šiuos ji viename glėbyje parnešė ant prie kitų varnių esančio stalo. Ji norėjo kiek įmanoma greičiau baigti ir dingti iš čia, nes toji vadinamoji profesorė ją vis labiau erzino. Tad, klestelėjusi atgal ant savo kėdės, anglė, nieko nelaukusi, staigiu judesiu nutaikė savąją, gebenės medžio su testralio uodegos plauko šerdimi, lazdelę į vieną iš keleto svogūnų, ir šaltu balsu griežtai tarė:
 - Diffindo! - svogūnas nė nesukrutėjo. O varge, prasideda. Na ką gi, mieloji Spellman - gausite pasiklausyti dar daugiau jūsų baltas ausis glostančio koncerto, kuriame grojama su mano nervais.
B r i g h t o n ,  U K

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
Regis, šviesiaplaukė varnė buvo labai draugiška, nes iš karto sutiko dirbti kartu. Oho, kaip su kai kuriais žmonėmis lengva. Šviesiaplaukės vardas buvo labai neįprastas, visiškai negirdėtas Abigailei. Arletė. Kažkodėl į Nestrof galvą iš karto įlėkė viena mintis, vardo asociacija- arbaletas. Abigailė arba buvo nesveikuojanti, arba.. nėra kito varianto. Kodėl žodis "arbaletas" turėjo sugadinti tokį nuostabų ir unikalų vardą?..
-Malonu susipažinti, Arlete. Aš Abigailė,- sutrikusi prisistatė varnė. Tačiau Arletė tuojau pat nuskuodė prie stalo, kur sėdėjo Elodie.
Šviesiaplaukės pasiūlytas komandos pavadinimas Nestrof visai patiko- jis tarsi prajuokino. Muškietininkės. Visai miela. Bet neatrodė, kad Elodie džiaugėsi. Ji sėdėjo susiraukusi.
-Manau, kad toks pavadinimas mūsų komandai turi tikti. Ir.. Taip, tikriausiai reikia pradėti praktikos darbą,- per daug entuziastingai prakalbo varnė. Tikiuosi, kad nepasirodžiau kaip ta višta Spellman.
Kai Elodie atgabeno šakų, svogūnų ir lentų, Abigailė iš karto čiupo lentą ir išsitraukė lazdelę. Regis, juodaplaukė žadėjo darbuotis su svogūnu. Mažoji Nestrof pradės ašaroti..
-Diffindo!-sušuko antrakursė. Be abejo, kirtimo kerai nepavyko. Daugiau intencijos..
Mergaitė apžvelgė dvi šalia dirbančias varnes ir pabandė dar kartą.
-Diffindo!
Nieko.
-Diffindo!
Lenta perskilo per pusę. Man pavyko!! Taip!
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
  Sofi po ilgos kelių savaičių pertraukos vėl sėdėjo purvinam bei apdulkėjusiame Kerėjimo klasės suole. Na ta pertrauka...kaip čia pasakius, buvo protinė. Po nelaimingo sutriuškinimo dvikovų turnyre ji visai apniuro. Net ne klastuoliškai. Tas kelias savaites ji stengėsi būti nuo visų toliau ir nedalyvauti pamokose. Bet ji sau pažadėjo, kad kerėjimas bus pirma pamoka kurioje ji atsigaus.
  O, pasitaikė visai nebloga tema. Diffindo. Tiesa sakant jai buvo linksma- laiminga. Bet reikėjo susirasti porą ,o dėl Sofi išsiblaškymo teko palaukti. Po kelių minučių ji susinervino. Kodėl? Po galais. Mes. Negalime. Dirbti. Be. Porų. Na koks skirtumas. Palaukime ilgiau! Su dideliu sarkazmu mąstė antrakursė raudonais plaukais.
  Šiaip Diffindo kerai jai patiko. Vasaromis su pusseserę Sofi važiuodavo pas dėdę kuris dar Hogvartse praktikavo Diffindo kerus ir tapo tikru fanatiku, tad retkarčiais kai pusseserė Maria nematydavo dėdė ją mokė juos nukreipti, pritaikyti ir perprasti. Jis tai vadindavo ,,Mažosios gyvatės slaptosiomis pamokomis". Ji nesuprato, kodėl jis toks keistas.
  Ji susikaupė ir pradėjo vėl intencyviai dairytis poros.

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • IV kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
 Arletė nustėrusi žvelgė į Elodie ir liūdnai šyptelėjo. Kažkokia niurzga... „Trys muškietininkai“ net nėra vaikiška knyga! Juk, juk, juk... - būdama geresnėje nuotaikoje būtų tiesiog į tai numojusi ranka, visai taip, kaip mokino mama, tačiau šį kartą žalsvose akyse kiekvienas galėjo įžvelgti menką pykti. Ak, negi dabar dėl vienos mėgstamiausių knygų pažeminimo privalės jaustis blogai. Žinojo, kad tikrai nieko tragiškai blogo nepasakė. O gal...
  - Aš Arletė, - prisistatė mergaitė ir tik gūžtelėjo pečiais, galvą nukreipdama Abigailės pusėn, nežadėjo daugiau laiko, nei reikia skirti vienuolikmetei, kuri vaizdavosi suaugusiu žmogumi. Netgi Russell suprato, kad tokiu nebuvo joks klasėje stūksojęs burtininkas, na, išskyrus, profesorę Spellman, į kurią varniukę šią dieną dėmesio atkreipti net nesugebėjo. O Sabrina vienuolikmetei patiko. Juk taip padėjo išmokti kerų, kurių prireikė dvikovų turnyre ir, nors šio ir nelaimėjo nusprendė, kad renginys, kuriame dalyvavo tikrai atnešė naudos jos kerėjimo sugebėjimams, gi jai ne kartą pavyko burtažodžiai, kurių išmokė pati baltaplaukė mokytoja. Tai reiškė, kad ši moteris buvo gera, nors jos pernelyg šiltas elgesys retkarčiais priversdavo nerimauti.
  Nesupratusi, kaip ant stalo atsidūrė tiek įvairūs pagaliai, tiek svogūnai, blondinukė išsitraukė savo juodmedžio lazdelę ir paėmė vieną šakelę: pirma kelis kartus ištarė burtažodį, kurio tarimas neatrodė sunkus, o po to mostelėjo lazdele, bandydama atkartoti judesį, kurį buvo rodžiusi kerėjimo profesorė. Tiesa, reikėtų paminėti ir tai, kad, šiuo metu, burtininkė viską kartojo nuo Abigailės, kuriai, regis, nesisekė puikiai.
  - Diffinidio, - ištarė mergaitė, tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, nukreipus lazdelę į pagaliuką nieko neatsitiko. Pakartojus dar kartą pagaliukas nė neįskilo. Arletė sumišusi apsidairė, mąstydama, ką darė blogai. Pakartojus dar kelis kart, burtininkė supyko. Negi buvo tokia nemokša ir nesugebėjo perpjauti šakelės? Dėl to mergaitė tik dar porą kartų ištarė burtažodį, tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis pagaliukas nė nepajudėjo.
  - Diffindo! - pikčiau ištarė pirmakursė, burtažodį stengdamasi ištarti kuo raiškiau, kadangi buvo užtikrinta, jog lazdele mostelėjo visiškai teisingai, ir, žinoma, to užteko, kad pagaliukas dailiai perlūžtų pusiau, taip pranešdamas, kad Russell galėjo grįžti savo suolan ir laukti pamokos pabaigos.
  - Am.. Aš jau eisu... - liūdnai tarstelėjo mergaitė ir pasuko savo vietos link. - Buvo smagu dirbti, - tyliai sumurmėjo, nesivildama, kad kažkas ją išgirs.

*

Neprisijungęs Jennifer Emma Henderson

  • Burtininkė
  • ***
  • 69
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #27 Prieš 2 metus »
  Garbanotoji graikų kilmės anglė stovėjo pasirėmusi į suolą. Kėrėjimas. Ta pamoka patiko Mariai, bet tik patiko. Jai labai patiko nuoširdžioji ir geroji profesorė Spellman. Ji dairėsi puskės pusseserės kuri turbūt galvojo, kad Maria yra didžiausias galvos skausmas. Ji atsisėdo ant purvino stalo. Ji nežinojo kodėl taip yra, bet čia visuomet būdavo baisi nešvara.
  Pamokai prasidėjus Maria dar kart apžiūrėjo klasę, o jos priekyje pamatė taip seniai matytą puskę. Dar tema grupinė pasitaikė. Valio, pagaliau! Ji greit pašoko iš suolo, pasiruošė ilgam laukimui ir nuskubėjo prie užsiraukusios ant viso pasaulio klastuolės.
- Ei prisimeni mane, ar jau pamiršai, Sofiiii! Nori būt komandoje? Galim vadintis Hogvartso vaiduokliais,- ji tikėjosi, kad pusseserė sutiks,- Galim vadintis ir kitaip jai nori, o jai nenori tai...,-mikčiojo.
  Ji laukė šio vaiduoklio atsakymo. Judino jai ranką prieš nosį, kad atsibustų. Kodėl ji papuolė į Klastunyną, ji visiškai išsiblaškius. Jai labiau tiktų Varno Nagas.
  Rudakė laukė ir laukė, net atsisėdo iš nuobodulio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Maria Edela »

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #28 Prieš 2 metus »
   Laukimas per daug neužsitęsė. Visai greit ji prieš savo sniego baltumo nosį pamatė plevesuojant šokolado rudumo ranką. Ji greitai atsikvošėjo. Ta ranka jai kai ką priminė, tad greit apsidairė ir pamatė...Pussesere? Mintyse paklausė Sofi. Ir staiga suprato ką sakė pusseserė ir ko klausė.
 - Aha, nu tai jo, tai na, kaip čia pasakius- gerai. O tai dėl to pavadinimo aš sutinku visai neblogas. Na galiu pasakyti jis net labai neblogas. Aš bėgu atnešt tų dalykų kažinkokių. Na tų nesamonių, šakų ir taip toliau,- mikčiojo raudonplaukė.
   Ji parbėgo tekina. Pasiėmusi lentą ir net neatsiklaususi pusseserės Sofi užkriokė.
 - Diffindo!- lentutės taip lengvai ji nepalaužė.
 - Diffindo!- rimtai, jai ir vėl nepavyko. Žaliaakė negalėjo pakęsti kai nepavyko ir iš antro karto.
 - Diffindo,- šį kart atsargiau ir ramiau pasakė. Ir jai pavyko. Ore teskrido medienos atplaišos.
 - Dabar tu pabandyk. Aš išsitikinus, kad tau pavyks geriau.
  Ji pastūmėjo lentą link Varnės ir tiesiog labai ramiai vėl užsnaudė. Ji snaudė kokias tris- keturias minutes, bet galiausiai vis tiek atsibudo.

*

Neprisijungęs Elodie Gold

  • III kursas
  • *
  • 91
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • La mer sent meilleur que toi. Tu pues.
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #29 Prieš 2 metus »
 Kol kitos varnės gan sėkmingai atlikinėjo užduotį, apie Elodie taip nebuvo galima pasakyti. Mergaitė kokius dešimt sykių jau bandė, o didžiausias pažengimas tebuvo svogūno krustelėjimas šonan. Juodaplaukė kaip reikiant nervinosi, matant, kad aplink jau buvo mokinių, darbą pabaigusių.
 Trumpam pasidavusi, rudaakė tėškė gebenės lazdelę su plokščia ranka ant stalo ir, nuleidusi abi rankas žemyn prie savęs, atlošė galvą ant kėdės atkaltės. Dabar jau žvelgdama į lubas giliai atsiduso, bandant nurimt. Taip bedarant jai teko išgirsti pozityviosios blondinukės pasisveikinimą dar sykį. Ką, ji irgi kvaištelėjus? Glušom mus laiko, kad n sykių sveikinasi? Pavarčiusi akim, įsistebeilijusiom lubon, ji grįžo į normalią sėdėjimo padėtį ir apsižvalgė aplink. Baltapūkė kvaiša tik ir lakstė tarp mokinių, su savo kvaištelėjusiais patarimais, niekam taip ir nepadėdama. Varnanagei pasidarė dar šlykščiau į ją žiūrėti, tad ši nusisuko link savojo suolo. O kol ji tai darė, viena iš bendravardžių porelės twix jau buvo dingusi, ir tebuvo likus perskelta šakelė priešais jos buvusią vietą. Nuskilo rupūžėlei mat.. O žvilgtelėjus į sekančią bendravardę, ši tebesėdėjo šalia, bet nebebandė kerų. Gold suglumo, kodėl gi taip. Bet pastebėjusi perskeltą lentelę greitai susiprato. Gražumėlis, likau pati viena kaip durnė, kuri dar su tuo svogūnšūdžiu nesusitvarko. Po velniais! Irzulys tik ir kilo, bet tuo pačiu ir pamokos laikas, tad trumpaplaukė susiėmė ir toliau bandyt.
 - Diffindo. - rodės, kad svogūnas iš jos šaipėsi. Pirmakursė buvo vos gramelis nuo pykčio išliejimo, bet dar truputėlį laikėsi.
 - DI-FFIN-DO! - svogūnas vėl tik kryptelėjo šonan. - Ar jūs juokaujat?! Čia gal koks metalinis svogūnpalaikis?? Nors imt ir užsimušt... - sau pusgarsiu murmėdama vienuolikmetė bėdavojosi.
 Vėl padėjusi savąją 9 colių lazdelę šalia svogūno, ji užsidengė delnais veidą ir piktai suurzgė į rankas. Gerai, nusiraminam. Tai tik paprastas burtažodis. Jeigu kitiems pavyko, pavyks ir tau. Neesi nevykėlė. Save taip mintyse skatindama britė, kiek įmanoma, atsipalaidavo, ir, suėmusi dešiniais pirštais lazdelę, atkartojo iš atminties kerų judesius, ir lemtingąjį sykį griežtai tarė:
 - Diffindo!
 Ir tai buvo paskutinis lašas taurėje. Mergaitės isterija perlipo viršų, vos ištartiems kerams nieko nepadarius. O dabar tik ir tereikėjo atpirkimo ožio aukos. Kuri pasitaikė rudaakei puikiausioji profesorė Spellman, būnanti netoliese kažkokios gulinčios mokinės. Štai tokia proga ji ir pasinaudojo.
 - PASISIŲSKIT JŪS SU TAIS SAVO KERAIS IR KOTLETAIS!! - sužviegusi kaip nesveika Elodie čiupo už to nelemto svogūno ir sviedė jį link baltosios vištos. Per daug ji nežiūrėjo kur šis skrido, bet pastebėjo, kad ne profesorei, bet būtent tai gulinčiąjai pataikė.
 Sueis. Numojus į tai ranka, varnė čiupo už dar vienos likusios lentos ir staigiais ir piktais judesiais paskutinį sykį sumalė kerų pavadinimą. Ir štai, netikėtai šie pavyko ir lentutė perskilo pusiau. Pikčiurna tik ir žiūrėjo į tą lentą su užsiknisusiu žvilgsniu.
 - Kas nors manę nušaukit... - tyliai sau suniurnėjo pirmakursė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Elodie Gold »
B r i g h t o n ,  U K