0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Jennifer Emma Henderson

  • Burtininkė
  • ***
  • 43
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #30 Prieš 1 metus »
  Pagaliau, pagaliau jos puskė jai atsakė. Maria to nesitikėjo, nes tiesą sakant ji pradėjo rodyti gan nemažą iniciatyvą. Tiesą sakant Hogvartse Maria niekad per du metus nesusitiko su Sofi.
- Puiku, ačiū, kad viską sunešei. Man nereikėjo bėgioti.
  Antrakursė neužmigo kaip padarė jos Klastuolė pusseserė. Ji taip pat pradėjo kerėti. Ji prieš save pasistatė medžio lentą ir garsiai sušuko:
Diffindo!- nieko.
Diffindo!- taip pat nieko, nors lenta šiek tiek suvirpėjo.
Ją tas sunervino ji patrakė savo lazdelę šalin. Po velnių kaip nesiseka. Na ir kodėl man šitaip? Ai koks skirtumas bandom dar, juk nelaimėsim jai nieko nedarysim.
Diffindo!- lenta nė nesukruto.
Diffindo!- pagaliau pavyko.
- Na Sofi, nu klydai, tau sekėsi daaaaug geriau.
  Na va ji  kai lenta sutrupėjo toliau sėdėjo ir laukė kol Sofi pradės kažką daryti. Tai buvo sunkus darbas kurį Maria dirbo nuo neatmenamų laikų. Tarkim kai buvo susitarusios eit žvejot ji tiesiog pasakė ,,gerai'', o kai tam atėjo metas atsakė ,,tai per daug žiobariška''. Tai buvo tiesiog labai sunkus ir ilgas darbas. Gal dėl to, kad klastuolė buvo dviem mėnesiais vyresnė už Maria.
 

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • V kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #31 Prieš 1 metus »
  Pasijudink, Maria. Nagi, pasijudink!- kartojo sau raudonų plaukų savininkė ir net nepastebėjo kaip Maria baigė darbą ir ragino ją jį tęsti. Sofi eilinį kartą atsipeikėjo ir tiesiai prieš save kaip ir lentą pasidėjo medžio šakelę. Antrakursė pasidėjo lazdelę ant stalo. Šiek tiek prasimankštė, pasijudino, susikaupė ir pasiėmusi lazdelę į rankas sušaukė:
 - Diffindo!- ji pradėjo klykt iš džiaugsmo.
 - Man pavyko pavyko pavyko!- dainavo, kol prisiminė, kad visgi ji juk klastuolė taigi,- Na ta prasme, jo visai fainai, aišku man tai visai nerūpi, te noriu sutriuškint kitas komandas.
  Bet mintyse tyliai sau sušnibždėjo,- aš taip džiaugiuosi! Štai jums grifai ir švilpiai, Klastūnynas valdo! Nenorėdama įžeisti pusseserės ir neminėdama varnių džiaugėsi klastuolė. Ji pamažu susiprotėjo, kad gal reiktu kažką padaryti ir su svogūnu, tad pradėjo.
 - Amm, Maria aš dar pabandysiu svogūną, o tuomet jau tu.
 - Diffindo!- suvirpėjo, daugiau pastangų.
 - Diffindo!- pasisekė.
  Šiandien Sofi buvo labai laimingą, jai juk taip sekėsi!
 - Maria savo darbą baigiau, man palaukti ar... na gal pasiliksiu,- ji jau buvo beišeinąs tik nenorėjo, kad pusseserė darbą užbaigtų viena.

*

Neprisijungęs Jennifer Emma Henderson

  • Burtininkė
  • ***
  • 43
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #32 Prieš 1 metus »
  Atėjo laikas išbandyti, ką nors kitą. Pusseserė jau buvo pabaigusi darbą ir beišeinąs iš klasės. Po pusseserės džiūgavimų Maria nedrąsiai pasiėmė svogūną kuris buvo kiek nuošaliau ir pasidėjo jį ant stalo krašto.
 - Diffindo!- svogūnas keistai pašoko, o ir tai tik labai labai nedaug.
 - Diffindo!- pabandė dar kartą ir svogūnas išsitaškė. Jai pavyko iš antro karto, o ir jos veide atsirado šypsena, nes po praeitos nesėkmės su lenta šypsena visai dingo. Jai patiko komandinis darbas. Lyg patiko ir Sofi. Tęsdama Diffindo kerų praktiką Edela panorėjo išbandyti šakelę.
 - Diffindo,- šakelė turėjo ir mažesnių įsišakojimų, o pasitelkus Diffindo kerus vienas iš jų nulūžo.
 - Diffindo!- riktelėjo, dėja- nesekmingai.
 - Diffindo,- pabandė pasakyti su didele didele viltim ir viltis padėjo. Jai pavyko. Po visai skmingos užduoties atlikimo Rudaplaukė varnė pasiėmė burtų lazdelę ir mąstė,- Gal man ir sekėsi, bet aš daugiau niekada, tikra tikrai niekada, nepraktikuosiu šių kerų.
 - Baigiau,- tarė ji Sofi,- tai aš einu tuomet, gerai?- Ir išžingsniavo, kur ten, ji išbėgo iš klasės.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • IV kursas
  • *
  • 774
  • Taškai: 494
  • 277 teleskopai (22-08-06)
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #33 Prieš 1 metus »
Taigi Elliw kažko laukė. Deja, ji neprisiminė, ko laukė, bet buvo tikra, kad tai yra kažkaip susiję su teleskopu. Ar ja pačia? Juk tai ji šiandien yra teleskopas, ar ne? Ar ji laukia, kol kažką padarys? Bet tada reikia ne laukti, o daryti. Velsietė visiškai susipainiojo ir sutriko. Ji niekaip negalėjo prisiminti, kur esanti ir ką jau nusprendė. Atmintyje išliko faktas, kad kažkokį sprendimą ar išvadą ji priėjo, bet pats sprendimas ar išvada kažkur išnyko. Tai nebuvo labai gerai: jeigu dabar mergaitė yra pamokoje, jai kažko reikėjo išmokti. Ką daryti dabar? Negi teks kviesti profesorę ir klausti, kokią išvadą ji priėjo? Bet ne, ta moteris šitos informacijos tikrai nežinos. Situacija atrodė visiškai be išeities.
Ir kaip tik tada kažkas kaukštelėjo į galvą. Negi tai neLiucija, ne neLiucija arba ne ne neLiucija?! Betgi ne. Tos bjaurios mergiūkštės kenkia Elliw, o ne teleskopui, tad mergaitė skubiai žvilgtelėjo į prietaisą (juk būtent jis šios pamokos (?) metu yra Elliw!). Tas atrodė sveikas, nors, reikia pastebėti, Elliw niekada nebūna sveika. Nebent tada, kai ji yra teleskopo pavidale, nors tuo irgi galima suabejoti ir reikėtų nuvesti teleskopą į ligoninę.
Visai nebežinodama ko griebtis Elliw apsižvalgė ir pastebėjo netoliese savęs gulintį kažkokį apvalų gelsvos spalvos daiktą. Paėmė jį ir neilgai trukus suprato, kad tai ne kas kitas, o svogūnas. Šis supratimas mergaitę sutrikdė. Kiek ji prisiminė (o atmintis niekada neapgauna Elliw), į virtuvę ji nėjo. Na, ji nėra tikra, ar atėjo į pamoką, bet čia tikrai ne virtuvė. Iš kur tuomet čia galėjo atsirasti daržovė? Ar ji yra herbologijos pamokoje, ir čia yra šiltnamiai? Bet kam herbologijos pamokoje teleskopas? Ne, teleskopas reikalingas visur ir visada, bet viskas atrodė pernelyg nepanašu į šiltnamius. Bet tas svogūnas... Išties, ką jis čia daro? O gal jis yra pasiklydęs ir labai išsigandęs? Galbūt pasaulio gelbėtoja Elliw turi parnešti jį į virtuvę (kad ir kur tokia bebūtų)? Taip, ko gero, taip ir yra. Ant grindų gulinti rudaplaukė ištiesė svogūną teleskopo link: kadangi jis atliko mokinės vaidmenį, dabar turi nukeliauti iki virtuvės ir pargabenti svogūną namo. Deja, teleskopas neatrodė nusiteikęs bendradarbiauti.
- Elliw tu ar ne? - visai susinervinusi paklausė Elliw astronomijos prietaiso, bet tas tylėjo. Net svogūno nepaėmė, tad klastuolė galiausiai atsisėdo ir pradėjo mąstyti, kad toks apsikeitimas vaidmenimis, ko gero, nebuvo labai tikslingas. Nepaisant to, kad ji šiandien yra teleskopas, vis tiek turi atlikti visą darbą. Na, ne pamokos darbą, mat vis dar nėra aišku, ar čia tikrai pamoka. Bet kodėl teleskopas turi kažkur nešti svogūną? Ne, tą turėtų padaryti mokinė, bet ta šiandien buvo labai bjauri. Žinoma, neLiucijai, ne neLiucijai ir ne ne neLiucijai bjaurumu neprilygo, bet vis tiek nebuvo maloni. Net svogūno išgelbėti nebegali!
- Nebent jam visai nereikia į virtuvę, - dar viena logiška mintis atėjo į galvą. Ji buvo tokia logiška, kad Elliw net išreiškė ją balsu ir nužvelgė klasę. Neatrodė, kad kas būtų susidomėjęs genialiu velsietės mąstymu, bet tai ir nebuvo labai svarbu: teleskopai dažnai būna nesuprasti visuomenės.
Taigi šis visuomenės nesuprastas teleskopas sėdėjo ant grindų ir svarstė, ką daryti toliau. Rankoje laikomas svogūnas jau buvo beveik pamirštas, tad netrukus išsprūdo ir nuriedėjo po stalu. Teleskopas (?) garsiai atsiduso ir palindo po stalu jo ištraukti. Jau neprisiminė, iš kur jis čia atsirado, kodėl jis toks svarbus, bet viena buvo aišku: tas svogūnas yra vertas dėmesio beveik taip pat kaip ir Elliw teleskopas. Mergaitė nežinojo, ar ji vis dar yra teleskopas, ar jau gali manyti esanti šitos mokyklos (kurios pavadinimo vis dar neprisiminė) mokinė, bet ji vis dar buvo ant grindų, kas tarsi rodė, kad ji tebėra astronomijos prietaisas.
Ir vėl atsisėdusi, o galiausiai ir atsistojusi Elliw plačiai nusišypsojo. Nepaisant to, kad šioje pamokoje (?) ji neišmoko nieko, kas gali praversti per egzaminą, sužinojo ne tiek ir mažai. Svarbiausia, išsiaiškino, kad svogūnai šiame gyvenime yra labai svarbūs. Kaip tą sužinojo, velsietė jau buvo pamiršusi, bet metodai nėra labai aktualūs. Svarbiausia rezultatas.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 17 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #34 Prieš 1 metus »
Dirbti, dirbti, dirbti. Kada bus poilsis? Tikriausiai niekada. Sabrinai patiko šis darbas, juk daugiau bendravimo su zuikučiais, draugų ir panašiai, tik vienintelis dalykas kuris nervino tai triukšmas. Dažniausiai jo sulaukdavo iš Elodie's. Taip, ši rėksnė išties turėjo skardų balsą. Mergina tikėjosi šią pamoką jos neišvysti, tačiau varniukė irgi norėjo taškų. Vienintelis pliusas Sabrinos nuomone buvo Elodie'ei, tai, kad ji iš tokio pačio koledžo kokio buvo profesorė ir turi neblogus plaukus, daugiau nieko. Sėdėjusi ant savo karališkos kėdės, kurią atvežė pusseserė Christina, stebėjo mokinius. Mergina buvo be nuotaikos, ją pakeldavo Mulungu graži šypsena, arba Elliw šūksniai. Elliw irgi riktelėdavo, bet bent jau ne taip kaip Elodie ir tas teleskopas, tiesą sakant, devyniolikmetę prajuokindavo. Tikra kosmonautė.- Nusišypsojo Spellman ir pamojavo mergaitei, kuri tikriausiai to ir nepamatė. Pamačiusi, jog svogūnas po stalu, piktai nužvelgė klastuolę.
- Negalima mėtyti svogūnų!- Užrėkė griežtai kerėjimo profesorė. - Ar bent suvokiate, kad svogūnai visatoje yra labai svarbūs. Pavyzdžiui kibinai? Kibinas be svogūnų, tas pats kas skruzdėlė be kojų,- Tarstelėjo keistus palyginimus, o vėliau nusišypsojo, kai svogūnas buvo pakeltas. Na ir štai! Nuotaika jau visai pakilo! Pagaliau pasimatė Arletė, viena iš mylimiausių Sabrinos mokinių. Mergina greitai paėmė iš savo stalčiaus pakelį spurgų ir nunešė jai ant stalo.
- Labutis!- Apsikabino pirmakursę. - Kaip Mulungu sako, skanaus!- Linksmai šūktelėjo ir grįžo prie savo vietos. Na ir viskas, jau galėjo paleisti mokinius namo. Tik tiek, kad.. dar nepradėjo rėkti ant Elodies. Ši priėjo prie jos ir kol kas tyliai, pasisveikino.
- L..La...Labukas,- Sumikčiojo pirmą kartą gyvenime, fotografė. - TU DŽIAUKIS, KAD NEATSINEŠIAU KOTLETŲ IR NEUŽDĖJAU TAU ANT GALVOS, TU, RĖKSNE!! - Žviegė baisiai įsižeidusi. Spellman nusiramino, atsiduso, gyliai įkvėpė. Nuėjo toliau nuo jos ir atsistojo prieš visus mokinius, vos nenualpdama.
- Laisvi.
Profesorė po pamokos privalės, išgerti kanapių arbatos.