0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
  Kirtimo kerai. Atėjo metas pravesti antrą kerėjimo pamoką. Šią dieną, Sabrina jautėsi užsimiegojusi ir gal kiek pavargusi. Visą naktį turėjo taisyti mokinių darbus, kas iš tikrųjų, yra sunku. Bet ir nesiskundė, jog galės susimatyti su savo mylimiausiais vaikais.  Juk profesoriavimas toks dalykas, tik dirbk ir dirbk. Susitaikiusi, kad šiandien nebus poilsio, užsidėjo savo juodus aukštakulnius, violetinį, tamsų apsiaustą, juodą sijonėlį, baltus marškinukus. Perbraukė lūpas violetiniu lūpdažiu ir pradėjo eiti link kerėjimo kabineto. Pravėrusi be baimės dureles, atsistojo prieš mokinius, padėjo maisto dėžutę ant stalo ir užvirino arbatinuke arbatos.
- Labas rytas, - Pasisveikino su mokiniais, ir nusikosėjo. Labas rytas? Tiesiog labas rytas? Sabrina, tu šiandien ne Sabrina. - Tiksliau.. Sveiki mano angelai. Šiandien bus tik praktika, kas pirmas pabaigs, gaus siurprizą.- Šyptelėjo mergina ir nuėjo prie maisto dėžutės. Iš dėžutės paėmė visokiausių kramtomų gumų ir išdalino mokiniams ant stalų. Tik neprarykit. Nemėgstu kai kažkas per pamokas keliauja iki Pomfri, lyg bandytų skuosti greičiau iš pamokos. Ne, ne, ne, pas mane bus tvarka.
- Aš ne taip pasakiau. Kuri komanda laimės, kuri greičiausiai supjaustys, ta ir gaus prizus,- Pataisė save Sabrina. Devyniolikmetė akimis apžiūrėjo klasę ir tikėjosi pamatyti savo mėgstamiausią mokinę, Arletę. Aišku norėjo pamatyti ir dukrelę, bet šešiolikmetei kerėjimas ne taip ir turi būti svarbus, juk po metų, Sabrinos dukra bus jau pilnametė. Pamenu kai nuo septyniolikos tapau profesorė.. Kaip laikas greitai bėga.. - Žiūrėkite, atsiprašau, kad jums nepaėmiau kažko normalesnio pavalgyti, pavyzdžiui kotletukų, bet nu rytas, gal išgyvensite. Šiandien bus praktika tokia. Jūs turėsite nukirsti kokius nors daiktus, su Diffindo kerais. Aš atnešiau svogūnų, medžių šakų, lentelių pjaustymui. Pasirinksite kurį nors objektą iš šių ir bursite. Siūlyčiau svogūnų neimti, nes per daug lengva ir dar akys apsiašaros, siūlyčiau imti medžių šakeles, arba lentą. Galite dirbti arba po du, arba po tris ir svarbiausia.. susikurkite savo komandos pavadinimą ar tai bus Nindzės ar tai bus vienaragiai, ar kokie frankenšteinai, man svarbu, kad išmoktumėte dirbti drauge. Tikriausiai kyla klausimas kaip jus dirbsite? Tai paprasčiausiai vieną šakelę nukirs jūsų draugas, o kitą jūs. Prizas tikrai geras, tad siūlau kibti prie darbo. Svogūnai, lentelės, šakelės ant mano stalo. - Dar kartelį nusišypsojo ir atsisėdo ant savo kėdės.

   Praktika iki 07-20. Du post'ai po 2000 simbolių, arba trys po  900. Pasiimate kažkurį iš įvardintų dalykų ir su lazdele, bandote nukirsti/supjaustyti. Išsirenkate su kuo dirbsite, sugalvokite komandos pavadinimą, nors tai nebūtina, galima ir vieniems. Sėkmės. 

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • V kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #1 Prieš 2 metus »
Į kerėjimo pamoką Reina atėjo viena iš pirmųjų. Tai tikriausiai buvo jos mėgstamiausia pamoka, kadangi kerėjimas klastuolei sekėsi daug geriau nei eliksyrai ar, neduok dieve, magiškų gyvūnų tramdymas. Atėjusi profesorė ant stalo išdalino gumos. Reina paėmė savo gumos gabalėlį į delną. Prieš šviesą šis ėmė keisti spalvą, tačiau arčiau pasižiūrėjusi mergina pamatė, jog viduje juda kažkokios formos. Klastuolė niekada dar nebuvo mačiusi tokios gumos, tad padėjo ją atgal. Per kvailą smalsumą atsidurti ligoninės sparne su besivartaliojančiu skrandžiu nebuvo verta.
 Reina įdėmiai išklausė profesorės nurodymų, tada nuėjo prie pirmojo suolo ir išsirinko vidutinio storio medžio šaką. Kiek pagalvojusi, ketvirtakursė padėjo ją atgal ir pasiėmė didelę medžio lentą. Būdama maža ji kartu su broliais lankė karatė pamokas, ir tokias lentas galėjo perkirsti rankomis. Tai padaryti kerais bus vieni juokai.
  Klastuolė patenkinta grįžo į savo suolą. Prisiminus, kad reikia sukurti komandą, merginos šypsena dingo. Kokio velnio visi profesoriai taip reikalauja dirbti su kitais? Tai tikras sabotažas! Reina prisiminė, kokiu fiasko virto magiškų gyvūnų priežiūros pamoka, kuomet jos Levandos plaukuose įstrigo jų karvelis, o vėliau dar visu greičiu trenkėsi į spintą. Reiną net šiurpas nukratė nuo tokių prisiminimų. Ji atsiduso ir ėmė laukti, kol susirinks daugiau mokinių.
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #2 Prieš 2 metus »
Mergina vos ne pasistrykčiodama nulėkė į pamoką. Raudonplaukė retai kada trykšta gera nuotaika, bet šiandien ji nei šio, nei iš to buvo visai linksmai nusiteikusi. Žinoma, iš jos stiklinių akių ir visada sustingusios veido išraiškos vargu, ar kažkas galėjo tai suprasti.
Atėjus į klasę Levandos regos lauke pasimaišė keli tušti suolai ir klastūnyno uniforma vilkinti mergina trumpais plaukais. Priėjusi arčiau ji, net nesivargindama paklausti, ar šis suolas užimtas, klestelėjo šalia bendrakursės, kuri, atrodė, neprieštaravo.
Profesorei pradėjus pamoką, Reina kiek padvejojusi išsirinko storą lentą ir atitempė ją iki suolo.
- Gal nori dirbti kartu? Na, jei taip tai, manau, mūsų komandos pavadinimas galėtų būti "baltosios gyvatės", - greitakalbe tarstelėjo Levanda, mat jos dar nebuvo viena kitai nei žodžio pratarusios. Mergina ir pati nesuvokė, kodėl Reinai pasiūkė tokį judviejų komandos pavadinimą. Matyt, kažkur jos pasąmonės kertelėje užsiliko šios magiškos gyvatės pavadinimas, mat apie ją neseniai
galvojo per nuodų ir vaistų pamoką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Levanda Devyndarbė »
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Tomasz Mickiewicz

  • Hogvartso vaiduoklis
  • **
  • 23
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #3 Prieš 2 metus »
Kerėjimas. Ar tai ne ta pamoka, kur profesorė baisiausiai persigando vos pamačiusi Tomasz'ą? Na, gal ir logiška - juk būtent jis yra iškiliausias visų laikų asmuo Hogvartse! Savaime suprantama, jo visi turi bijoti ir dar nusilenkti! Kiek vaiduoklis prisiminė, profesorė Psellnam (ji tikrai neverta, kad Tomasz vargintų savo atmintį jos pavarde!) nenusilenkė. Ir iš kur toks įžūlumas?! Kaip galima šitaip nepagarbiai elgtis su Tomasz'u?! Tiesiog neįtikėtinas įžūlumas!
Taigi akivaizdu, kad vaiduoklis turi pamokyti tą nemandagią profesorę elgtis tinkamiau. Kaip tą padaryti? Savaime suprantama, pasirodyti pamokoje ir pažeminti Psellnam prieš nevykusius mokinius! Tiesą sakant, Tomasz nebuvo tikras, ar verta nevykėlę žeminti nevykėlių akyse, bet o ką daugiau darysi?! Vykėlių šioje mokykloje nėra, tad pasirinkimo paprasčiausiai nėra!
Taigi Tomasz įskrido į kabinetą ir apsižvalgė. Ar jo kvailutė-sesutė čia? Kita vertus, koks skirtumas?! Ji neverta, kad didingas vaiduoklis gaištų savo brangų vaiduoklišką laiką jos paieškoms! Ne, reikia skristi tiesiai prie profesorės ir išaiškinti, ko ji yra verta šioje žemėje!
- Ar tu nežinai, kad šita pamoka yra visiška nesąmonė?! Kaip vienas garsus ir didingas šios mokyklos mokinys pasakė, - "garsus ir didingas šios mokyklos mokinys", savaime suprantama, buvo jis pats, - kerėjimas yra tik laiko švaistymas, skirtas kvailiams, kurie nesugeba išmokti transfigūracijos!
Savaime suprantama, transfigūracija buvo toks pat laiko gaišimas, kuris yra reikalingas nebent nevykusiems gyviesiems. Bet argi Psellnam reikia tą žinoti? Ji pernelyg kvaila, kad tą suvoktų!
Tomasz įsispoksojo į bjauriai gyvą profesorės veidą. Ir kaip ji drįsta vis dar nešliaužioti grindimis, kad pagarbintų didį vaiduoklį, kuris pagerbė jos pamoką savo pasirodymu?! Tiesiog neįtikėtina! Tomasz buvo be galo įsižeidęs - jo jautri siela buvo įskaudinta iki pat gelmių.
- Aš su tavimi šneku! - garsiai sušuko vaiduoklis. Tokia nemaloni profesorė jį labai vargino, tad jis tikriausiai be reikalo vargino savo vaiduoklišką kūną čia rodydamasis. Gal jis turėtų išskristi ir daugiau neberodyti tos pagarbos jos visiškai nevertinančiai moteriškei? Ko gero, taip reikės ir padaryti! Bet kol kas jis vis dar kabojo tiesiai priešais profesorę ir buvo pasiruošęs šioje pamokoje neduoti jai nė sekundės ramybės.

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #4 Prieš 2 metus »
Mulungu sėdėjo suole klasės viduryje, o po tuo suolu ramiai tupėjo Kriu, berniuko paršelis. Žinoma, ramiai jis sėdėjo tik kol kas, mat netrukus tikriausiai kils tikras chaosas, ir Kriu būtinai sugalvos ką nors įdomaus. Tiesą sakant, būtent dėl to afrikietis ir tampėsi augintinį su savimi - taip pamokos buvo ir įdomesnės, ir gyvesnės. Be to, kilus chaosui, profesoriai ne taip lengvai suprasdavo, kad Mulungu vis dar nešneka angliškai. Tiesa, dabar berniukas galėjo suregzti trumpą sakinį ar netgi du, tačiau tai vis dar buvo neįtikėtinai sunku.
Klastuolis susikaupęs klausėsi, ką šneka profesorė. Prie maisto, kurį ji kažkodėl dalino mokiniams, nė neprisilietė. Berniukas vis dar jautė nepasitikėjimą mergaitėmis, ir, jo nuomone, jauną profesorę buvo galima priskirti prie jų. Vis dėlto reikėjo klausytis, ką ji šneka, ir vėliau bandyti atlikti praktinę užduotį. Gerai, kad teorijos nebuvo - suprasti sudėtingus mokinių atsakymus antrakursiui vis dar buvo ganėtinai sunku. Blogiausia buvo tai, kad reikėjo dirbti poromis. To priežasties Mulungu nesuprato, bet viena buvo aišku: jam teks ieškoti draugo. Su Truputį Tyliau jis, žinoma, nedirbs, tą mergaitę reikia apeiti kuo platesniu lanku. Apsižvalgęs po klasę afrikietis pamatė iki šiol nematytą berniuką. Ar jis gerai mokosi, Mulungu nežinojo, bet turėjo vieną aiškų pranašumą prieš didelę dalį Hogvartso mokinių: jis nebuvo mergaitė. Taigi reikėjo negaišti laiko ir griebti pasitaikiusį šansą.
Klastuolis atsistojo tvirtai laikydamas Kriu pavadėlį priėjo prie berniuko. Mulungu jau seniai buvo išmokęs angliškai pasisveikinti, tačiau seni įpročiai nebuvo linkę taip paprastai išnykti, tad jis per pusę Hogvartso užbaubė:
- Skanaus!
Plati šypsena palydėjo šį "pasisveikinimą", ir Mulungu tikėjosi, kad to berniukui užteks susiprasti, kad afrikietis nori dirbti drauge.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • V kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #5 Prieš 2 metus »
Šįkart į klasę įėjus Levandai, Reina nepratarė nė žodžio, mat jau žinojo, kas bus. Bendrakursė raudonais plaukais klestelėjo į šalia esančią kėdę. Levanda buvo susivėlusi ir apibarstyta mėlynėmis.
 - Helovynas dar neatėjo, per anksti kostiumą užsidėjai, - pašaipiai tarė ji, bandydama užslėpti kažkur giliai kylantį rūpestį klastuolei. Ar ji iki šiol neišmoko vaikščioti? Galėjo bent apsirengt normaliai, galbūt storas apsiaustas ir trys poros kojinių šiek tiek sumažintų žaizdų kiekį.
 Kadangi jau ir taip buvo aišku, kad jos dirbs kartu, Reina komandos pavadinimo galvojimą paliko Levandai. Šiandien merginos kūrybiškumas visai neveikė, ir ji nežinojo, ar galės susilaikyti nepavadinusi jų komandos nelabai mokyklos aplinkai tinkančiais žodžiais. Išgirdusi Levandos pasiūlymą, ji gūžtelėjo pečiais ir tarė:
 - Tiks. Koks skirtumas. Eik pasiimk savo lentą, ar šakelę, ar ką tu ten nori, aš savo jau turiu.
  Reina pasidėjo medžio gabalą ant suolo ir apžiūrėjo jį, bandydama apskaičiuoti, iš kurio kampo reiks kirsti. Levandai grįžus, ji išsitraukė lazdelę:
 - Žiūrėk, daryk, kaip darau aš, ir mes pirmos įvykdysim užduotį. Aš labai noriu to siurprizo. - Reina įkvėpė ir ištarė, - Diffindo!
  Medžio lentoje atsirado lygus kirtis. Dvi lentos pusės nukrito ant žemės. Reina dramatiškai nusilenkė Levandai ir ėmė laukti jos bandymo.
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #6 Prieš 2 metus »
Praleidusi pro ausis kandų Reinos komentarą ir mintyse šyptelėjusi Levanda mąstė, ką geriau pasirinkti: šakelę ar kokią storesnę lentą, kaip kad padarė Reina. Pirštų galiukais beliesdama skirtingo dydžio šakeles ji vis mąstė apie porininkę ir jos mestą frazę. Jei Levanda nebūtų taip gerai nusiteikusi, gal ir rėžtų kokią skambią frazę atgal, bet šiandien ji tik dar kartą įsitikino, jog Reina turi neblogą humoro jausmą.
Išsirinkusi vidutinio dydžio šakelę, stebėjo kaip Reina iš pirmo karto perkerta savo stambią lentą lengvu lazdelės mostu lyg tai būtų ne pirmas kartais, kuomet ji atlieka šį burtą. Levanda nusprendė padaryti tą patį ir lazdelę nukreipusi į ant stalo gulinčią šakelę sušuko Diffindo, tačiau jos rankos sudrebėjo ir vietoj to, kad perpjautų medžio šaką, ji perkirto savo kėdę. Ar tu juokauji?! Pati gerai nesuvokusi kas atsitiko, bukai spoksojo į perpus padalytą medinę kėdę.
- Na, teoriškai aš juk perpjoviau kažką pasitelkusi Diffindo burtažodį, tik nemanau, jog profesorė bus apsidžiaugusi rezultatu, - klastuolė įbedė akis į porininkę.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • V kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
Atėjus Levandos eilei, Reina nervingai susigriebė už savo apsiausto ir pasitraukė į šalį, leisdama bendrakursei įvykdyti savo užduotį. Apsidairiusi po klasę ji pastebėjo, kad jos vienintelės buvo taip arti pabaigos. Aš jau užuodžiu mūsų pergalę. Tikiuosi profesorės prizas ne ta abejotinai atrodanti guma...
  Norėdama pranešti šią džiugią žinią savo komandos draugei, Reina atsuko žvilgsnį į ją, tačiau žodžiai užstrigo gerklėje. Levanda stovėjo šalia kėdės, kuri dabar dviem gabalais gulėjo ant grindų. Iš pradžių Reina net nesuprato, į ką žiūri, todėl taip ir liko stovėti vietoje įbedusi akis į sulūžusį medį. Galiausiai ji atsipeikėjo ir susigriebė už galvos. Šita varna yra beviltiška, karčiai pagalvojo.
  Vis dėlto, vedama tikrai ne geros širdies, o tiesiog noro laimėti, Reina atsiklaupė priešais kėdę ir išsitraukė lazdelę. Apsižiūrėjusi, ar niekas dar neatkreipė dėmesio į jų jovalą, klastuolė tyliai sušnabždėjo Reparo. Kėdės dalys pakilo nuo žemės ir atsargiai vėl susiliejo į vieną. Reina grubiai batu stumtelėjo kėdę atgal po suolu ir pažvelgė į Levandą:
 - Padėkok visatai, kad aš kažko išmokau per visas šitas pamokas. Jeigu dreba ranka, galiu ją palaikyt. O jeigu susitvarkysi pati, tada einu pakviesiu profesorę, nes mes kaip ir baigėm.
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Neprisijungęs Andrew Link Grey Vilson

  • II kursas
  • *
  • 49
  • Taškai:
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
Džei kaip niekada sedėjo pamokoje.Jis net nesistebėjo, kad klaseje yra daug naujų veidų ir kad klasė truputi pasikeitus arba tik jam taip atrodė.Vaikinas mastė apie naują augintinį ir nesumastė ko jis nori ar tai būtų Fenekas, o gal Knisius labiausiai žinoma norėjo Fenikso bet tiek pinigų kiek jis gauna per metus neužtektu.Staiga užsisavajojūsi vaikiną išgasdino neaiškus balsas su keistu akcentu Džeimsas greit apsidares aplinkui save pamatė berniuką kuris pasakė *Skanaus*.Džeimsas visai nesuprato ką tai reiškia, bet apžiurėjes vaikiną suprato jog jis ne vietinis ir tikriausiai nemoką angliškai kas irgi yra labai keistą.Pagalvojes kad šioje klasėje nieko geresnio partnerio neras jis tarė:
-Labas aš Džeimsas gal nori būti poroje su manim? Prisėsk.


He wasn't Voldemort's...
He wasn't Dumbledore's too..
He was lilly's...

He always say that " I seem heartless because my heart died with her "..
Always♥️

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #9 Prieš 2 metus »
Mulungu draugiškai šypsodamasis žvelgė į berniuką ir laukė kokio nors atsakymo. Teliko tikėtis, kad jis sutiks kartu dirbti - ir kad tai suprato.
- Mulungu! - užrėkė afrikietis, tačiau sulig ta akimirka Kriu nusibodo būti laikomam ant pavadėlio, tad jis staigiai ištrūko iš Mulungu gniaužtų ir nurūko į klasės priekį.
- Kriu! - net ir savo standartais garsiai užkaukė klastuolis lėkdamas paršeliui iš paskos. Nebegalvojo jis nei apie Džeimsą (jeigu tik gerai išgirdo jo balsą), nei apie pamokos užduotį. Dabar reikėjo išgelbėti Kriu nuo galimos nelaimės, kurių Hogvartse pasitaikydavo ne tiek jau ir nemažai. Mulungu prisiminė pirmąjį Kriu, kuris iškrito pro langą ir užsimušė. Ne, dar kartą šito leisti jokiu būdu negalima, tad afrikietis skubėjo paskui savo augintinį. Jis pranėrė pro keleto mokinių kojas ir pagaliau pasiekė profesorės stalą. Mulungu atlėkė iki klasės priekio ir čiupo pavadėlį.
- Kriu! - dar kartą kreipėsi į paršelį ir galiausiai grįžo prie berniuko. Plačiai išsišiepęs klastuolis išsitraukė lazdelę. Bandydamas išlaikyti Kriu pavadėlį rankose jis neišgirdo burtažodžio, bet bandyti reikėjo.
- Diffindo, - užtikrintu tonu suriko Mulungu, nukreipęs lazdelę į suolą. Žinoma, jam nepavyko, tad berniukas sutriko. Pažvelgė į porininką (?) ir gūžtelėjo pečiais. Dar garsiau pakartojo: - Diffindo!
Nuo balso Mulungu vos neapkurto pats, bet ir vėl nepasisekė. Jis pažvelgė į Džeimsą tikėdamasis kažkokios pagalbos.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #10 Prieš 2 metus »
Levanda akies krašteliu vis stebėjo porininkę, kuri, akivaizdu, norėjo kuo greičiau įveikti šią užduotį. Reina pamačiusi Levandos jovalą, greitai sutaisė per pus perkirstą kėdę. Klastuolės kiek lengviau atsikvėpė, mat atrodė, jog niekas sulūžusios kėdės net nepastebėjo.
- Gali eiti. Susitvarkysiu pati, - Levanda atsisakė porininkės pagalbos, tikėdamasi, jog vienai jai seksis geriau susikaupti.
Gerai, jei jau Reina sugebėjo iš pirmo karto taip lengvai perpjauti lentos gabalą, vadinasi aš irgi turėčiau kažkaip įveikti savo šakelę. Mergina kelis kart mintyse pakartojusi burtažodį, nukreipė lazdelę į medžio šaką ir meldėsi, jog jos rankos nesudrebės ir šįkart neperkirs kokio suolo.
- Diffindo, - sušnabždėjo raudonplaukė, tačiau šakelė vis dar buvo be menkiausio įbrėžimo.
- Diffindo! - dar garsiau ir jau tvirtesniu balsu išpyškino burtą ir perpjovė medžio šakelę perpus. Pagaliau, bent jau neatrodau tokia kvaiša.
Levanda, belaukdama, kol Reina pakvies profesorę, vis akies krašteliu intuityviai dirstelėdavo į savo kėdę, tarsi norėdama įsitikinti, jog šios jos gėdos akimirkos pėdsako nematyti.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #11 Prieš 2 metus »
Kerėjimas. Ar jis Abigailei patiko? Taip. Bet ar varnei patiko kerėjimo profesorė? Ne. Ji erzino Nestrof- nuo plaukų iki kojų pirštų galiukų. Tiesiog.. Tas perdėtas linksmumas, maistas. MAISTAS. Tegu ji nebando ir vėl mum kišti maisto! Nes jeigu pabandys, aš tiesiog ją ignoruosiu. Tačiau ignoravimas tikriausiai būtų buvę per gerai- šiandien Nestrof buvo nusiteikusi kovingai.
Pjaustymo kerai- ar jai viskas gerai? Matosi, kad nėra gyvenusi tarp žiobarų. Žiobarai naudojasi paprasčiausiais peiliais, o Sabrina vargšus pirmakursius moko kirtimo kerų. Ar jie bent nulaiko savo lazdelę? Nors Abigailė buvo tik antrakursė, apie save galvojo kaip apie gan vyresnį žmogų, nei antrakursė.
Kodėl darbas poroje? Rudaplaukei kilo klausimų, į kuriuos ji žinojo atsakymus, bet tarsi nenorėjo pati sau atsakyti. Nes nu.. kodėl?
Apsižvalgiusi tarp suolų, mergaitė pastebėjo tą varnę, su kuria dirbo per kažkurią Magijos istorijos pamoką. Ji nebuvo maloni, tiksliau buvo visiškai nemaloni. Tačiau nebuvo pasirinkimo su kuo dirbti. Vis dėl to, Nestrof nenorėjo rizikuoti dirbti viena- kas, jei ta baltapūkė sugalvos kažką pasakyti Abigailei? Ji mirtų iš gėdos. Tad, geriau prieiti prie tos niurzgos.
Juodaplaukę nužvelgusi, mažoji Nestrof tyliai paklausė:
-Gal nori dirbti kartu? Regis, jog kartu dirbome per Magijos istoriją.
Nejaukiai pasimuisčiusi, varnė prisėdo šalia trumpaplaukės bendrakoledžės. Tačiau greitai pastebėjo netoliese sėdinčią dar vieną varnę- gal reikia ją pakviesti dirbti su mumis?
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #12 Prieš 2 metus »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Elliw stovėjo ant stalo šalia teleskopo ir įtemptai mąstė. Jai labai nusibodo dirbti pamokose, nors negalėjo prisiminti, ar kada nors per kokią nors pamoką dirbo. Bet ji buvo gera mergaitė, tad turėjo tą daryti. Tai būtų logiška, ar ne? O kadangi Elliw buvo logiškiausia Hogvartso mokinė (kaip ir logiškiausias personažas), ji tikrai per pamokas dirbo. Tiesa, mergaitei iškilo klausimas, kaip ji gali atlikti pamokos užduotį, jeigu jos neprisimena, bet šis svarstymas netruko išnykti iš rudaplaukės smegenų.
Kad ir kaip ten būtų, šiandieną ji praktikos nedarys. Kad profesorė nieko nesakytų, jai reikia apsimesti. Tam reikalui kuo puikiausiai tiko teleskopas. Taip! Teleskopas šiandien atliks užduotį už Elliw. Velsietė sugebėjo prisiminti, kad už praktiką yra skiriami taškai, tad jai iškilo labai natūralus klausimas: kokiam koledžui priklauso teleskopas? Ar profesorė žinos, kam skirti taškus? Bet... Teleskopas apsimes, kad yra Elliw, ar ne? Vadinasi, Elliw koledžas turi gauti taškus. Taip, viskas bus gerai.
Kad viskas būtų dar įtikinamiau, teleskopas neturėjo būti ant stalo. Dažniausiai prietaisas stovėdavo ant stalo, o Elliw sėdėdavo ant kėdės šalia. Jeigu jau jie apsikeitė vietomis, abu ant stalo stovėti neturėtų. Ir čia piršosi nuostabi mintis - teleskopą reikia perkelti ant kėdės. Viskas logiška - sėdint ten (o teleskopai gali sėdėti?) bus patogiau dirbti. Taigi Elliw atsargiai (!!!) paėmė didžiausią brangenybę į rankas ir pažvelgė į savo (?) kėdę. Ji susimąstė, ar teleskopui yra skirtumas, ant kurios kėdės sėdėti. Ilgokai svarstė šią be galo sudėtingą dilemą, bet prie jokios išvados taip ir nepriėjo. Reikia paklausti profesorės! išganinga mintis atėjo į galvą, ir Elliw jau sukosi į tą pusę, kur buvo Spellman. Visa laimė, į galvą laiku atėjo supratimas: profesorė neturi sužinoti, kad pamokoje dirba ne Elliw, o teleskopas (žinoma, viskas tik dėl profesorės gerovės: kaip kitaip ji žinotų, kuriam koledžui skirti taškus už nuostabų pamokos darbą?). Ne, jai sakyti nieko negalima! Taigi Elliw sustabdė savo sukimąsi. Toks judėjimas buvo itin sudėtingas, ir velsietė vos nenusivertė ant žemės.
Galų gale rudaplaukė nutarė, kad teleskopui turės tikti bet kuri kėdė. Nebuvo jis jau toks išlepintas. Vadinasi, tereikėjo jį pastatyti (ar pasodinti?) ant bet kurios kėdės. Tik kuri yra bet kuri? Šito Elliw tikrai nežinojo. O gal kada žinojo, tik neprisiminė? Atsakymo į šį klausimą velsietė nežin... neprisiminė.
Po labai ilgų svarstymų Elliw sugebėjo priimti šį ypatingai svarbų sprendimą. Ji atidžiai nužvelgė dešinę nuo savęs ir teleskopo kėdę, bet ištiesė ranką su brangenybe kairiosios link. Atsargiai pastatė astronomijos prietaisą, bet vos tą padariusi neišlaikė pusiausvyros ir drėbėsi ant grindų. Teleskopui taip nutikdavo dažnai, tad Elliw nenustebo. Bet čia buvo kita problema - teleskopas nukritęs nuo stalo dažnai suduždavo. Kadangi jie apsikeitė vietomis, ar tai reiškia, kad dabar sudužo Elliw? Toji mintis mergaitę kiek išgąsdino. Ji jau norėjo kviestis profesorę, bet laiku prikando liežuvį: šios pamokos metu tokiu atveju profesorę turi kviesti teleskopas. O jis tebestovėjo (ar tebesėdėjo?) ant stalo kėdės.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Andrew Link Grey Vilson

  • II kursas
  • *
  • 49
  • Taškai:
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #13 Prieš 2 metus »
Džeimsą nervino nieko neveikimas klaseje. Visi klaseje buvo keisti nors net ne keista. Staiga akį patraukė keista mergaitė kuri žaidė su teleskopu. Kam reikia teleskopo kerėjime? ar ji išprotėjus? Gerai Džei reikia susikaupti ir sekti pamoką. Staiga Mulungu iš ranku pabėgo jo paršelis paskui kurį jis nubėgo į priekį. Visas noras dirbti su svetimšaliu dingo jam buvo gėda net būti prie jo. Dabar Džeimsui reikėjo spręsti ar vėl nuobodžiauti ar padėti sveimšaliui kuris bando kažka išlementi.Vaikinukas aiškiai nusprende jog jeigu nori susirasti draugų turi kažką daryti.Džei atsitojo ir pradėjo žigiuoti link Mulungu, jam pagailo vaikio kuris žiurėjo į Džei.Jis atsitojo šalia ir tarė:
-Diffindo,- Visas kabinetas nuskambėjo švelniu jo balsu
-Diffindo,- tarė vėl jog įsitikintu jog kerai pavyko.


He wasn't Voldemort's...
He wasn't Dumbledore's too..
He was lilly's...

He always say that " I seem heartless because my heart died with her "..
Always♥️

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: II Kerėjimo pamoka/ visiems kursams.
« Atsakymas #14 Prieš 2 metus »
Po Sabrinos žodžių, visi ėmė intensyviai dirbti. Sabrina pamaišė kavą šaukšteliu ir gurkšnojo gėrimą, patenkinta. Vaikai- pats didžiausias džiaugsmas. Žiūrėjusi mokinius, vis dar neišvydo Arletės veido. Gal susižeidė?- Liūdnai stebėjo savo kavos puodelį. Atsigėrusi kavos, kažkodėl pradėjo nervintis ir eilinį kartą, prisimindama savo priepuolius, ėmė braižyti stalą. Išbraižė kažkokius neaiškius simbolius, kurie priminė žvaigždę, mėnulį, kiškį, kopūstą, gaidį. Susivokdama ką daro, greitai uždengė savo stalą servetėle ir įdomumo dėlei, nuėjo apsižvalgyti kaip mokiniai dirba. Pamačiusi visai nematytą vaiką, kuris panašu buvo gan išskirtinis savąja oda, greitai pribėgo ir išsišiepusi, apkabino Mulungu.
- Sveikas atvykęs! - Riktelėjo ir paleido berniuką. - Kokie šaunuoliai vaikai, o jau kokios gražios tavo akys..  tikriausiai merginos persekioja tave po pamokų, -  Nusijuokė Spellman ir žvilgtelėjo į pirmakursį, kuris tikriausiai dirbo su tamsiaodžiu. Šitaip mandagiai pasisveikinusi, greitai pribėgo prie savo stalo ir paėmė iš rankinės du pakelius guminukų „Haribo“, kurie iš nežinia kur buvo atvežti. Tuomet greitai nubėgo prie Mulungu ir Džeimso, padavė jiems į rankas, pakelius.
- Tik niekam nesakykit, - Šyptelėjo ir nuėjo toliau jų. Taip, tą visą laiką, Sabrina stengėsi ignoruoti vaiduoklį, nematyti jo. Tai ją stipriai skaudino. Galėjo vidury pamokos apsiverkti, arba dar blogiau... ištikti vilkolakę priepuolis, kuris tikrai išgąsdintų zuikučius. Neištverdama, įkvėpė, iškvėpė, ramiu balsu, atsakė vaiduokliui. -  Tomašai, aš tave girdžiu. Gal jau laikas palikti mane ramybėje? Taip, aš jautri, silpna, bet ar tu nemoki skraidyti kitur? Ar tu nori pamatyti Šėtonišką įniršį? TIESIOG PALIK MANE RAMYBĖJE!!- Suspiegė mergina, o vėliau pasižiūrėjo į mokinius. Žinoma, tipinė Sabrina Spellman, prisidaranti krūvą gėdos. Nebekreipdama dėmesio į tai, jog bus pažeminta, metė svogūną į vaiduoklį. Bėk greičiau, kol ta šmėkla tavęs nenužudė. Devyniolikmetė pamojavo Tomašui, parodydama, kad ji nebenori tęsti ginčų ir greitai pribėgo prie antro, nematyto, veido, kuris matėsi ant grindų.
- Kokia miela mergytė! - Nusišypsojo. - Gal kokia Mulungu pusseserė būsi? Abudu nematyti, na, dar tos kažkokios mergaitės, bet jūs, tokie mieli atrodote. Kokia dar pusseserė? Oda skiriasi. - O kam tau tas burokas? Oi, teleskopas. Kosmonautė gal tu?- Nusijuokė baltaplaukė. Pastebėjusi, kad visiškai nepadeda, pastovėjo ir palaukė. Galbūt ji nebuvo labai smarkiai užsigavusi, galbūt atsistos pati.
- Nereikia pagalbos? Geriau ieškokis su kuo dirbsi. Duodu pasiūlymą, jei rasi su kuo dirbti, užsivadinkite pašėlę teleskopai. Ir... siūlyčiau kitą kartą čia nereikalingų dalykų nesinešti,- Šyptelėjo, lėtais žingsniais pradėjo eiti link savo stalo, stengdamasi, kad vaiduoklis jos nepastebės ir netrukdys dirbti.