[Reina Devynbalsė]

Išgirdusi pagyrimą už savo atsakymą, Reina nušvito. Ją užliejo didybės jausmas, kuris privertė išsitiesti ir spinduliuoti pasitikėjimu savimi. Iš vienos pusės tokia nuotaika buvo geriau, nei jos įprastinis nusivylimas pasauliu, todėl mergina leido sau jaustis gerai.
  Ji nusprendė nelaukti ir pradėti iš karto, mat nujautė, kad pirmu bandymu teisingo eliksyro padaryti tikrai neišeis. Klastuolė atsivertė savo vadovėlį ir susirado eliksyro receptą. Viskas atrodė gerai, tačiau mergina pastebėjo, kad pusė ingridientų kiekių jos vadovėlyje yra užbraukti ir šalia prirašyti visai kiti matmenys. Reina nežinojo, ar tai buvo kažkieno idėja ją apmauti, ar kažkas pakeitė duomenis, nes vadovėlyje jie buvo neteisingi. Mergina nusprendė vadovautis nepažįstamojo rašliava, nes vis tiek po ja užrašytų metmenų negalėjo įžiūrėti.
  Reina pragriebė stiklainį su Pišiu dantimis. Vienas jų buvo didesnis už jos visą pirštą, tačiau vadovėlis liepė jų dėti net tris. Tai tikrai neatrodė teisinga, bet Reina nustūmė savo arogantišką tendenciją galvoti, kad ji yra teisi, ir vadovavosi nurodymais. Su Džemudžu nagais buvo visiškai priešinga situacija. Jų dydis buvo mažas, Reina sugebėjo net pamesti kelis nagus ir jų neberado ant grindų. Tačiau vadovėlis reikalavo vos vieno nago. Klastuolė skeptiškai pakluso.
  Tuomet ji nusprendė supilti vėžlio kraują, mat eliksyrui reikėjo suskystėti. Reina nesistengė perskaityti pilnų buteliukų pavadinimų, tiesiog susirado žodį "vėžlys" ir čiupo buteliuką. Vadovėlis reikalavo viso jo kiekio, todėl mergina įkvėpė ir suvertė visą buteliuką į savo katilą. Nepraėjus nei sekundei jis pradėjo skleisti keistus garsus.
 - Neskamba labai gerai, - Reina sušnibždėjo ir tuomet skystis katile sprogo. Gliti masė aptaškė visą Reinos veidą ir sugadino apsiaustą. Klastuolė jautė tokią gėdą, kad net negalėjo pajudėti. Ji liko stovėti sustingusi, apipilta šlykščiu žaliu skysčiu.

[Cassidy Melens]

Atsidūrusi sandėliuke, mergina pažvelgė į sąrašą ir pirmasis jame paminėtas buvo koi karpio blakstienos. Po kelių minučių ieškojimo ji rado stiklainiuką ant kurio buvo aiškiai parašyta: "Koi karpio blakstienos". Ištraukusi viena ji pastebėjo, kad jos buvo dvigubai didesnės negu žmogaus ir bjaurios dumblių spalvos. Be to keistai dvokė pelėsių ir purvo mišiniu. Paėmusi kiek reikia ji pastebėjo, kad tik viena lentyna aukščiau buvo dėžutė su pišiaus dantimis. O kaip pasisekė, vienu šūviu du triušiai . Pagalvojo Vovere, ir paėmė dantis. Jie buvo ryškiai raudono atspalvio ir kai kuriose vietose buvo juodų brūkšnių. Dantys buvo labai ilgi ir stambūs. Dar šešis ingredientus ji rado labai lengvai. Bet baltaakio vėžlio kraujo ji niekaip negalėjo rasti. Varnė sandėliuką apėjo tris kartus, bet visiškai nieko nerado. Ir su kiekvienu ieškojimu pradėdavo dar labiau stresuoti. Ji net pamiršo, kad yra dar vienas ingridientas kurį reikia surasti.
Pačiame sandėliuko gale ji pagaliau rado nedidelę mažų buteliukų kolekcija kur po jo buvo parašytas jau taip britės lauktas ingrediento pavadinimas. Kai baltaakio vėžlio kraujas buvo paimtas ant mėlynaakės veido buvo didelė šypsena. O pati mergina nesulaukdama kada galės virti eliksyrą ir vėl pajusti tą nuostabų jausmą kurį ji jaučia kai gamina eliksyrą.

[Dori Mendel]

Dori buvo siaubingai nuobodu. Kadangi iš šios pamokos tikėjosi labai daug, bet iš tiesų ji labai nuvylė, klastuolė ėmė šnairuoti ir į profesorę, nors ji juk nieko bloga mergaitei nepadarė. Tiesiog Dori nepatiko virti eliksyrus. Žiauriai nepatiko. Jų receptai ir sudedamosios dalys buvo tokie negirdėti ir šlykštūs, o ir pats procesas pirmakursės visai nežavėjo. Jokios vietos kūrybiškumui ir dar turi nežmoniškai susikaupti. Mendel žvilgtelėjo į receptą. Paėmusi aštrius geltonus Pišiu dantis ir pajuodavusius Džemudžu nagus įmetė juos į tuščia katilą ir gausiai užpylė baltaakio vėžlio krauju. Tai šlykštu, pagalvojo klastuolė.
Nuotaika bjuro tiesiog minutėm, o gal Dori paprasčiausiai bijojo, kad vėl neišvirtų kokios nors masės, savo išvaizda ir kvapu primenančios fekalijas, kaip kad aną kartą.
Regis, kol kas sekėsi visai neblogai. Dantys ir nagai sušnypštė ir ištirpo kraujyje, kaip ir turėjo būti. Mergaitė šiek tiek nurimo ir palaimingai atsiduso.
Fenikso liežuvio atplaišą reikėjo susmulkinti, kol ištrykš sultys. Jau ir taip tas liežuvis buvo bjaurus: pilkas ir šiltas, o susmulkinus išsiveržė smirdantis glitus skystis, kad Dori net sužiaugčiojo. Gleivėtą liežuvio atplaišą pirmakursė įmetė į skystį ir šis kaip mat prarado raudoną spalvą. Keista, bet... tapo bespalvis! Oho, taip ir parašyta, stebėjosi mergaitė ir nudžiugo. Gal vis tik tai nėra bjauri pamoka?
Mongolinių gervių plunksnas, kurios buvo didelės ir spalvotos, juodas ir mažas koi karpio blakstienas bei ilgą ir vielą primenantį kudano uodegos plauką reikėjo įmesti į katilą vienu metu ir virti maišant prieš laikrodžio rodyklę aštuoniolika kartų. Dori taip ir padarė. Jos nuostabai, kol kas eliksyras atrodė puikiai. Įgavo sidabrinį atspalvį ir vientisumą, kaip ir turėjo būti.

[Stela Dragring]

Neper geriausiai nusiteikusi Stela įėjo į Nuodų ir Vaistų klasę. Varniukei vis dar buvo pikta, kad praita pamoka nespėjo pabaigti eleksyro. Galėjo daugiau laiko duoti. Nuotaiką dar labiaal pagadino tai jog klasėje buvo labai šalta. Dieve gi yra burtai negalėtu šios klasės paversti šilta? Na liaukis Stela Dragring juk tu ne klastuolė, mastyk šiek tiek pozytiviau. Po valandos išeisi iš čia ir galėsi pasidžiaukti šiluma kuria labiau vertinsi pabuvusi šaltyje. Varniukei buvo nemotais kur atsisėsti tik ji norėjo sėdėti viena, kad niekas netrugdytu susikiaupti apart jos pačios. Kai profesorė uždavė teorini klausima Pirmakursė nusprendė patylėti nės dar vis nebuvo tokios geros nuotaikos jog norėtu atsakinėti. Stelai nelabai patiko jog turės gaminti eleksyra iš gyvūnų kūno daliu. Idomu ar Galima ir mano kačiuko kažkuria kūno dali panaudoti eleksyro gamybai. Dieve mano baia tais galvoti Dragring juk Rūkas yra tavo mielasis, mažasis kačiukas. Po teorijos sekė praktikos užduotis. Mergaitė atsivertė 366 puslapi vadovėlyje ir pasistengė isiminti visus reikiamus ingredientus. Poto užvertė knyga ir parodė jai liežuvį. Jei čia būtu mano kačiukas jis irgi tau pagodytu liežuvi dėl to, kad tavyje yra eleksyru receptai iš gyvūnų. Taigi aš rodau liežuvi už jį, nes jo čia nėra. Parodyti liežuvį knygai varniukė laikė savo pareiga. Todėl poto rami nuėjo į sandeliuką susirinkti visu reikiamu ingredientų.

[Dori Mendel]

Visai pakilia nuotaika Dori virė eliksyrą, kad nejučiom net pradėjo niūniuoti. Kaip smagu, kai gerai sekasi. Klastuolės veidą papuošė neklastuoliška šypsena. Susizgribusi, kad niūniuodama ir besišypsodama juodaplaukė atrodo kaip kokia švilpė arba dar baisiau - grifė, Dori suėmė save į rankas ir vėl nutaisė rūškaną miną. Pabandžiusi neprarasti budrumo pirmakursė dar kartą atidžiai įsiskaitė receptą. Nepavykti tiesiog negali, patikino save pasižiūrėjusi į savo idealiai atrodantį katilo turinį.
Mendel susmulkino liepsninio drakono inkstą, sudėjusi gabalėlius į katilą virė kelias minutes. Sekėsi gerai.
Toliau reikėjo išpurenti Hokaido salų vienaragio šerius. Šie buvo balti ir atsidavė jūra. Negana to, juose buvo smėlio. Dori juos kratė, valė ir šukavo pirštais, kad tik šie nebebūtų purvini ir sulipę. Recepte buvo paminėta, kad šerius reikia gerai išvalyti. Gal ir liko keli neišpurenti šeriai, gal juose dar ir buvo truputį smėlio. Nieko tokio, pasakė sau mintyse mergaitė. Pakankamai švarūs. Bus gerai.
Sumetusi šerius į katilą klastuolė pastebėjo, kad kažkas ne taip. Eliksyras turėjo nušvisti ir įgauti žalią spalvą, tačiau šis tiesiog sutirštėjo. Dori širdis neramiai sudunksėjo. Nieko nieko, pasakė galvoje ji sau. Tikriausiai pažaliuos įdėjus gyslą. Tai mergaitė ir padarė: įmetė aštuongalvės gyvatės širdies gyslą, kuri turėjo ištirpti ir eliksyras jau būtų buvęs gatavas. Deja, gysla neištirpo. Viralas užputojo, prabėgo pro kraštus. Masė buvo tiršta, su kažkokias gabalėliais, sidabro spalvos.
- Velnias, - sumurmėjo pirmakursė.
Jai ir vėl nepavyko. Tačiau ji tvardėsi. Drebančiomis rankomis sukrėtė į buteliuką tai, kas buvo likę iš eliksyro; susitvarkė savo darbo vietą.
Priėjusi prie profesorės pajuto, kaip pradeda kilti siaubingas pyktis. Tai ji kalta, kad davė mokiniams tokius nešvarius vienaragio šerius. Jie turėjo būti paruošti! Mokiniai dar per maži juos tinkamai apdoroti! Dori stovėjo prie profesorės stalo ir jautė, kaip visas veidas užkaista. Ir netyčiom... ji pratrūko.
- Tai jūs kalta, kad man nepavyko išvirti šito suknisto eliksyro! - suriko žaibuodama akimis. - Jeigu tie prasmirę šeriai būtų buvę bent truputį švaresni, man būtų išėję išvirti idealų eliksyrą! O dabar... - pakratė rankoje buteliuką, - o dabar gavosi štai kas!
Klastuolė tėškė buteliuką profesorės link tikėdamasi, kad šis duš ant jos stalo. Kraujas virte virė, visas kūnas drebėjo, norėjosi svaidyti visus daiktus, kurie buvo aplink.

[Henrieta Poter]

  Henrieta susigūžė suole. Ir kaip galėjo taip susimauti... Ji buvo labai nusivylusi savimi. Kam iš viso reikėjo prabilti? Juk galėjo tiesiog prasidėti suole nieko neveikiant. Tačiau ilgai savęs barti nebuvo laiko. Ir susiėmusi pirmakursė ėmėsi darbo.
  Pakilusi iš suolo mergaitė nužingsniavo iki sandėliuko. Palinkusi prie lentynų atidžiai skaitė igridientų etiketes ir pamažu rinko atitinkančius receptą. Neužilgo jos glėbyje gulėjo ilgi šiek tiek pageltę pišiu dantys, aštrūs džemudžu nagai, pilkšvos mongolinių gervių plunksnos, melsvos koi karpio blakstienos, ilgas kudano uodegos plaukas ir sidabru spindintys Hokaido salų vienaragio šeriai. Pastebėjusi, kad daugiau nelabai ką sugebės paimti nusinešė igridientus prie stalo, o kitus nusprendė pasiimti vėliau.
  Grįžusi prie suolo mergaitė, kad vėliau negaištų laiko užkaitė katilą ir pripylė vandens. Kol vanduo virė pirmakursė vėl patraukė į sandėliuką paskutinių igridientų. Henrieta paėmė kelis stiklainiukus su keistame skystyje plūduriuojančiu baltu liepsninio drakono inkstu, rausva fenikso liežuvio atplaiša ir kuokštu aštuongalvės gyvatės širdies gyslų. Dar giliau pasikuitusi rado ir buteliuką pripildytą gelsvi baltaakio vėžlio kraujo. Susirinkusi visus igridientus grifiukė nuskubėjo į suolą.

[Monica Lilly Moonlight]

    Monica visa savo esybe juto, kad jėgos (ir noras sėdėti šitoje klasėje) ją apleidžia. Barstydama elfinės lelijos daigus profesorė mąstė, ar mokiniai bent pastebėtų jos dingimą. Tipu tapu, tyliai išeini už durų... Gal pusvalanduką būdami vieni nenumirs?
    Kad ir kaip tokia mintis viliojo, mergina prisakė sau klasės palikimą svarstyti blaivia galva - prisirijus eliksyro, kuris su savo snarglių spalva ir tvarto kvapu mažai teviliojo.
    Leisgyvė Monica lyg ir girdėjo triukšmą - primenantį varpo dūžius, kas buvo tikrai keista - tačiau mielaširdingai nusprendė jį ignoruoti. Juolab kad tas garsas ėjo iš Elliw kabineto pusės, o Monica labai didžiavosi savo gebėjimu laikytis pažadų. Nė vieno žvilgsnio į ją. Šiandien ir taip daug nervų sugadinau.
    Įmetus antrą cinoberio drožlių dozę gėralas pasitaisė - švytėjo blausia raudona ir neturėjo jokio tvartinio kvapo. Bet argi įmanoma, kad Moonlight diena pagerėtų ilgiau nei trims sekundėms? Kaip mat prišoko pačią pirmąją dieną klasę prismardinusi Dori ir... ir sudaužė šlykščių gabaliukų kupiną marmalą jai ant stalo.
 - Panele Mendel, - vos tvardydamasi atsisuko Monica. Kambarys sukosi, skirtingų eliksyrų kvapų pridvisęs oras tąsė ir taip silpną merginos skrandį. - Galiu paklausti, ką, po velniais, tu čia padarei?.. - pala... o kodėl turėčiau leisti jai aiškintis? - Žinai ką? Tylėk. Tylėk, užsičiaqupk ir panašiai. Vieną varganą dienelę paprašiau ramybės, betgi ne, kam vargintis?! - ša, nusiramink, kol ji nenulėkė pas direktorę. - Areštas rytoj mano kabinete. Laisva. - Viskas?? Po tokios bausmės visa klastuolių giminė pradės trankytis savo š... - Ir atinešk trijų pėdų ilgumo rašinį apie "Fleus Rapsidus" ir kodėl jį gaminant būtini bent jau vidutiniški protiniai sugebėjimai. Dabar laisva.

[Levanda Marchetti]

Levanda atsivertusi vadovėlį permetė akimis gan painų eliksyro receptą. Ketvirtakursei pjaustant Džemudžu nagus, šie vis išlysdavo, vos tik juos priliesdavo buko peilio geležtė. Nors knygoje buvo parašyta, kad viskas turi būti itin smulkiai supjaustyta, jos Džemudžu nagai tikrai nebuvo idealios formos. Jei tik turėčiau aštresnį peilį ar kokį kitą įrankį... Sudėjus koi karpio blakstienas ir  aštuongalvės gyvatės širdies gyslą, jos eliksyras katile staigiai suputojo. Levanda pašoko, galvodama, jog tuoj viskas pasipils per kraštus, tačiau putos greitai pranyko ir eliksyras buvo toks, koks ir buvęs.
Raudonplaukė mestelėjo akį į netoliese sėdinčią Reiną, kurios knyga buvo visa aprašyta ir pribraukyta. Na ir nuskilo... Staiga bendrakursės eliksyras sprogo tikrąja to žodžio prasme.
- Reikia viską sutvarkyti, kol profesorė nepastebėjo, - priėjusi sušnibždėjo klastuolė valydama ant stalo ištyškusias skysčio liekanas, kol Reina vis dar netekusi žado spoksojo į katilą.
Levanda pati tiksliai nesuvokė, kas ką tik įvyko. Pasiėmusi nedidelę šluostę, ji bandė kuo greičiau nuvalyti visą glitų skystį. Bevalydama mergina pati išsitepliojo savo mantiją neaiškios kilmės gleivėmis, mat skystis tik dar labiau viską ištepė ir atrodė, jog visko išvalyti be kokio burtažodžio nepavyks.
- Ar tu vadovavaisi šalia prirašyta instrukcija, ar vadovėlio receptu? - paklausė klastuolė dirsčiodama į šalimais numestą knygą.

[Reina Devynbalsė]

Kol Reina stovėjo šalia savo katilo, aptaškyta nepavykusiu eliksyru, Levanda priėjo ir ėmė tvarkyti jos jovalą. Žodis "ačiū" įstrigo kažkur giliai gerklėje. Reina negalėjo pripažinti, kad suklydo, ir kad abi merginos apsikeitė vietomis - nerangioji Levanda atrodė rami ir susikaupusi, o Reina bandė tramdyti gėdą ir ašaras.
  - Aš naudojausi užrašais, nes receptas užbrauktas, - atsakė ji, kai pagaliau atsipeikėjo. Ji patikrino ingridientus, kuriuos buvo panaudojusi. Galiausiai ji pastebėjo savo klaidą - vietoj baltaakio vėžlio kraujo, ji supylė visą buteliuką dviuodegio vėžlio kraujo.
  - Nuostabu, - atsiduso ji, ir pastebėjo, kad Levanda vis dar į ją spokso, - taip, aš visiškai susimoviau. Taip, tu pagaliau geresnė už mane. Sveikinu.
  Nusisukusi Reina pradėjo eliksyrą iš naujo. Šįkart ji pabandė įžiūrėti vadovėlyje esantį receptą. Juk jei visi turėjo vadovautis vadovėliais, receptas turėjo būti teisingas? Klastuolė sudėjo anksčiau naudotus ingridientus, padidindama jų kiekį. Ji susmulkino mongolinių gervių plunksnas, viską darė ypatingai atsargiai. Mergina įbėrė saują koi karpio blakstienų, tiek pat kudano uodegos plaukų. Fenikso liežuvio atplaišą surasti buvo sunku, nes kai kurie buteliukai nebuvo pažymėti, o juose esančios medžiagos atrodė vienodai. Galiausiai Reina tiesiog nusprendė spėlioti ir pasirinko buteliuką.
  Tuomet ji sudėjo visus likusius ingridientus: vieną liepsninio drakono inkstą, pusę buteliuko baltaakio vėžlio kraujo, aštuongalvės gyvatės širdies gyslą ir devynis Hokaido vienaragio šerius. Baigusi ji viską sumaišė. Galutinis eliksyras buvo šviesiai rusvos spalvos ir kvepėjo keptais svogūnais. Nors skystis ir atrodė visai gražiai, spalva nebuvo teisinga, o nuo kvapo Reiną pradėjo pykinti. Ji išpylė eliksyrą ir trinktelėjo galvą į stalą. Jai niekada nepavyks išvirti šito kvailo eliksyro.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw atrodė, kad ji kažkur skrenda ar plaukia. Aplinkui nesimatė teleskopų, ji niekur nepastebėjo ir Liucijos, Sabrinos ar Joanos trečiosios. Vis dėlto buvo keistai gera, tad mergaitė dėl nieko nesirūpino. Netrukus ji pamiršo, kodėl iš viso pagalvojo apie rūpinimąsi, bet šitą mintį nutraukė kažkokie garsai, kurie toli gražu nebuvo tokie malonūs. Įtartinas triukšmas tarsi bylojo, kad teleskopui gresia pavojus. Bet ar teleskopas čia yra? Kur ji iš viso yra? Ar ji klasėje, ar kažkur tebeplaukioja? Kas vyksta?!
Visa šita situacija, kurioje Elliw absoliučiai nesigaudė, velsietę gerokai gąsdino. Taip, ji nebuvo iš tų, kurie pasižymi labai gera atmintimi. Kartais už ko užkliūna ar atsitrenkia. Bet kad visiškai nesigaudytų aplinkoje... Ne, kažkas buvo negerai.
Tą akimirką klastuolė pajuto kai ką, ką ji puikiai suprato. Tai buvo smūgis į kojas. Ji niekaip negalėjo prisiminti, už ką taip kenčia. Deja, ką nors pamiršti retsykiais pasitaikydavo, tad ir dabar Elliw nusprendė, kad ji priežastį paprasčiausiai pamiršo. Blogiau buvo tai, kad ji netrukus pamiršo ir šitą nutarimą, tad vėl pradėjo mąstyti, ką galėjo padaryti ne taip.
- Liucija? - sugebėjo sumurmėti ji tikėdamasi, kad geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje išgelbės ją iš šito košmaro, nors vis dar nebuvo tikra, ar visa tai vyksta iš tikrųjų. Kažkaip reikėjo tai išsiaiškinti, bet Elliw netrukus pamiršo, ką jai reikia išsiaiškinti. Vis dėlto kažkas ją tebetalžė ir tebespardė (o gal tai vis dar (vėl?) tebuvo jos vaizduotė?), tad reikėjo imtis priemonių. Velsietė nežinojo, kas vyksta ar nevyksta, bet pradėjo iš visų jėgų švaistytis kojomis. Žinoma, ji nežinojo, ar taip daryti yra labai gerai: jeigu visa tai vyksta tik jos vaizduotėje, vaizdas turėtų būti apgailėtinas.
Kurį laiką atrodė, kad yra būtent taip - atkakliai judindama kojas Elliw nieko nepasiekė. Laimei, po kurio laiko jai pasisekė - dešiniąja koja ji kažkur (ar kažkam?) labai smagiai įspyrė.

[Stela Dragring]

Stela Dragring nelabai patiko sandeliukas, jis buvo labai užgrūstas jos manymu ir todėl ten budo sunku rasti kai kuriuos ingredientus. Taigi pirmiausia man 6 reikia Pišių dantų. Dantis varniukė rado greitai, o šalia juodų, smailu, durtuvus primenančiu Pišių dantųjų buvo padėta ir Hokaido salų vienaragio šeriai kurie taip pat buvo vieni iš "Fleus Rapsidus" ingredientu. Dievulėliau tie šeriai taip susiraizge jog kol juos išpainiosiu pražilsiu. Šiaip ne taip išraizgiusi 4 vienaragio šerius mergaitė gan ilgai ieškojo sekančio reikiamo ingrėdiento.  Galiausiai radusi raganaitė pasibjaurėjo tuo ką išvydo. Kaip galima gaminti eleksyrus iš tokiu ingredientu? Varniukė nuzsisuko ir ranka sugraibė 8 tarp pirate slystančias, ryškiai rožines fenikso liežuvio atplaišas. Kitą eleksyro sudedamoji dalis atrodė ne geriau. Pamačiusi kaip atrodo Liepsninio drakono inkstas Stela vos neapsivėmė. Na jaune, tos butybės tai aš tikrai neliesiu. Inkstras atrodė gyvas ir kilnojosi, beto buvo glitnus ir kraujuotas. Galiausiai prisivertusi pasiimti - Dragring laimei tik 1 - inkstą, mergaitė nuėjo galvodama kokia vis dėl to nuostabi buvo praita pamoka, kurioje eleksyras buvo iš pakalniučiu ir kitų šakų, o ne iš gyvūnų dalių. Susirinkusi visus reikiamus ingredientus raganiukė nuėjo į save vietą ir sudėjusi visą saco atsinešta turtą ant stalo atsivertusi vadovėlį pradėjo skaityti receptą. Pirmiausia varniukė supjaustė inkstą. Baigusi pjaustyti mergaitė subėrė inksto gabaliukus į katilą ir nebegalėdama žiurėti nusisuko. Stelai buvo negera ir ji norėjo išeiti iš pamokos tačiau poto susiemė ir galvodama, kad blogiausia jau praeityje toliau emėsi darbo. Taigi prieš užpilant vandeni dar reikia įdėti Džemudžų nagus. Varniukė pasiemė nuo stalo 15 labai bukų ir trumpų sidabriniu nagų ir sumetė jugos į katilą. Poto supylė vandenį užkaitė katilą ir pamaišė keturis kartus į dėšnia ir vieną kartą į kaire. Tada vis maišydama į dešnia, subėrė 23 labai smulkias ir mažas, mėlynas Koi Karpio blakstienas ir dar pamaišė septynis kartus į kaire. Palikusi mišini pavirti 4 minutėms kaip rašė vadovėlyje Stela susmulkino 2 aštuongalvės gyvatės širdies gyslas sidabrine geležte turinčiu peiliu, kurį buvo atsinešysi iš lentynos kai ėjo ingredientų. Po keturiu minučiu mergaitė sudėjo susmulkintas gyvatės širdies gyslas į katilą. Iškarto po to skubėdama pasiemė 3 ilgas, žaliai viuoletines mongolinių gervių plunksnas ir jų šerius atskurusi nuo koto idėjo katilan ir du kartus greitai pamaišė kairėn. tada pasižiurėjo į receptą ir pamačiusi, kad reikės laukti 7 minutes atsisėdo į suolą.

[Mark Fraceller]

  Mark ir vėl sėdėjo nuodų ir vaistų pamokoje. Pamokoje, kurios pilnai nesuprato - tik verdi kažkokias neskanias sriubas, kurios gali tave paversti begemotu, padaryti laimingiausiu žmogumi pasaulyje ar net nužudyti, koks gi čia smagumas?                                   
  Teorija per visus tuos metus Hogvartse dar nė karto nepasirodė kaip būtinas dalykas. Na, arba jis tiesiog nieko nežinojo, tad nesiryždamas tiesiog šalinti kliūtį (bent kartą gerai pasimokyti ir atsakinėti), nusprendė panorėti išrauti ją su šaknimis (apskritai panaikinti tokį pamokų sudedamąjį dalyką - teoriją). Koks gyvūnas ir kokia dalis galėtų įeiti į šio specifinio eliksyro sudėtį? pašaipiai plonu balsu, profesorės klausimą mintyse atkartojo klastuolis ir tingiai nusižiovavo. Iš kur aš tai turėčiau žinoti? Eilinį kartą profesoriai tikisi kažko neįmanomo. Reiktų kreiptis į Magijos Ministeriją dėl švietimo programos pakeitimo ar dar kažko.
  Ketvirtakursis nustebo pamatęs kylančias rankas ir jų savininkus besistengiančius atsakyti į klausimą, o ne besikasančius pakaušį ar panašiai. Citrina, pasislėpusi už vadovėlio, tyliai sukurkė tarsi pritardama šeimininko mintims ir emocijoms.
   Išklausęs profesorės monologą (man čia jau atsibodo) ir sumurmėjęs augintinei lįsti kišenėn, tamsiaplaukis paėmė į rankas vadovėlį ir atsivertė 366 puslapį. Kiek suirzęs, Mark delnu prabraukė ant katilo pradėjusias rinktis dulkes.

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Tupėti šalia Sigurdo buvo keistai malonu. Deoiridh nebuvo tikra, ar nori, kad islandas suprastų, jog ant jo suolo tupinti varlė yra ypatinga. Bet Matthew irgi ypatinga, ar ne? Mokinė varlės pavidale jau pražiojo varlišką burną norėdama kurktelėti ir pakviesti Matthew ant stalo, kai pajuto keistą prisilietimą. Iš nuostabos ji vos nestryktelėjo tiesiai islandui į veidą. O tai jau būtų pažeminimas... susiprotėjo varliškos smegenys (varlės turi smegenis, ar ne?). Toks islando poelgis privertė mergaitę varlę pradėti abejoti. Iš pradžių ji ketino pamokos pabaigoje pasirodyti, kad tai buvo ji. Bet dabar?.. Poelgis buvo labai netikėtas, Deoiridh netgi pamiršo apie įsibrovėlį varlių tarpe, apie kurį dabar priminė Matthew (o gal Eylfa? Grifiukė vis dar negalėjo atskirti jų balsų). Garsiai kurktelėjusi ji stryktelėjo ant žemės ir vos nenusilaužė kojos. Laimei, viskas baigėsi gerai, tad buvo galima užsiimti smagesniais dalykais. Pavyzdžiui, gerai panervinti profesorę Moonlightthedarkesthell.
Šios pamokos metu ta kvaila boba, vadinanti save profesore, jau visiems įrodė, kad yra nesveika. Ką gali žinoti, gal varlės oda padės jai pasveikti? Gyvos varlės, žinoma. Smagiai kurktelėjusi Matthew ir Eylfai ji nušokavo į klasės priekį. Ar įsibrovėlis eina su jomis, nežinojo. Tiesa, nepatikrino ir to, ar draugės priėmė kvietimą.
Kiek buvo džiaugsmo, kai klasės priekyje Deoiridh pamatė nemenką būrelį varlių! Dar smagiau sukurkusi ji prišokavo prie Varlytės ir, atrodo, mielai būtų ją apsikabinusi. Vis dėlto varlės to (tikriausiai) nedaro, tad Deoiridh susilaikė.
Ji jau norėjo stryktelėti ant profesorės stalo (bet ji ant jo nestovės - šiaip ar taip, ji nėra teleskopas), kai išgirdo dar vieną nuostabų balsą. Jis nebuvo pažįstamas, bet Deoiridh dar kartą garsiai sukurkė tikėdamasi, kad nauja draugė ar draugas (dėl šito mergaitė varlė buvo visiškai tikra) prisijungs prie vakarėlio.
Nebuvo svarbu, ar ji viena, ar jų visas pulkas. Atkeršyti tai kvaišai reikėjo. Deoiridh kiek padvejojusi užšoko ant Moon... stalo. Daugiau nebelaukusi, ji stryktelėjo tiesiai į gėralą, kurį maloningoji Sun, Moon, Earth ar kokia ji ten virė. Ar kas nors atsekė iš paskos, ji nežinojo, bet netrukus gėrime jau maudėsi ir Matthew. Jeigu tik varlės galėtų šypsotis, Deoiridh būtų būtinai tą ir padariusi.

[Mark Fraceller]

  Pagaliau supratęs, ko receptas iš jo reikalauja, Mark patraukė sandėliuko link kartu su apsiausto kišenėje tyliai kurkiančia Citrina. Nors ir bent vienuolika kartų prakeikė baltaakio vėžlio kraują, kurio nė lašelio ilgą laiką negalėjo užmatyti, rudakis šiaip ne taip surado visus reikiamus ingredientus.
  Grįžęs prie katilo, iš jo vidaus išpūtė paskutines dulkių daleles ir iš kišenės ištraukė augintinę.
 – Lėk apsižiūrėt, Citri, – sušnabždėjo varlei Fraceller, o ši apžvelgė kabinetą ir nušokavo į jo priekį.
   Su dideliu jauduliu širdyje (žinoma, jaudinosi dėl šaltakraujės, ne dėl kažkokios neskanios žalios sriubos), klastuolis nužvelgė vadovėlyje neaiškiai išveblentą receptą. Aš tik be reikalo išnaudosiu visus šituos dalykus.     
  Jis į vandenį įpylė šlakelį baltaakio vėžlio kraujo, įmetė keturis pažaliavusius Pišiu dantis, aštuongalvės gyvatės širdies gyslą ir kudano uodegos plauką. Raidžių, suregztų į žodžius, o šių - sakinius, palieptas, tamsiaplaukis triskart pamaišė skystį prieš laikrodžio rodyklę. Subėręs septynis kažkokio Džemudžu (jis net neketino varginti savęs galvodamas, kas tai per padaras) nagus, aštrius ir nusmailintus, tris mongolinių gervių plunksnas ir lygiai tiek pat Hokaido salų vienaragio šerių, dar įmetė liepsninio drakono inkstą, prieš tai jį perpjovęs pusiau (Fui.) ir sunkiai iš indelio iškrapštė fenikso liežuvio atplaišą. Viską išmaišęs, Mark pažvelgė į burbuliuojantį rausvai raudonos spalvos skystį katile. Įdomiai čia. Susikrimtęs, Klastūnyno mokinys keliskart peržvelgė receptą, kol pagaliau pastebėjo nepaliestas koi karpio blakstienas. Vos įdėjus porą šių melsvų plaukelių, viralas nusidažė tamsiai žalia, iš dalies juosva, spalva. Gal ir nėra viskas taip blogai.
  Palikęs nuodą šešioms minutėms, Mark sugriebė atlikusius ingredientus ir nunešė juos sandėliukan, žvalgydamasis Citrinos. Ji tupėjo prie profesorės stalo, apsupta kažkokių varlių. Pora jų jau šoko ant baldo. Melsdamasis, kad jo augintinė nedarytų to paties, jis skaudžiai nulydėjo akimis ją, šokančią ant to medinio daikto. Ji protinga, tiesa? Jai viskas bus gerai. Citrina garsiai sukurkė, spoksodama į vyriausią žmogų visame kabinete. 

[Cassidy Melens]

Kai Vovere grįžo iš sandėliuko visi ingredientai jau buvo sudėti ant stalo. O pati mergina perskaičiusi visą receptą į rankas paėmė liepsninio drakono inkstą kuris atsidavė padvėsusia pelę ir supuvusiu kiaušiniu. Kodėl šio recepto ingredientai taip smirda ? paklausė savęs mėlynakė pjaudama inkstą per pusę. Ant stalo iš inksto išbėgo keistas, bjaurus ir žalias skystis. Nuo kurio penkiolikmetė norėjo apsivemti ir kai inksto pusė gulėjo katile likusi dalis gulėjo mažiausiai matomoje stalo vietoje. Deja ir visi kiti eliksyro ingredientai buvo tiek pat bjaurūs, dėl to pačiai akinių nešiotojai buvo keista kaip ji dar neapsivėmė. Kai liko trys vos  ingredientai { kurie nebuvo sudėti į katilą} britė pastebėjo, kad ant stalo nebuvo mongolinių gervių plunksnų. Penktakursė dar keletą kartų apieškojo kas buvo ant stalo ir po juo kol pagaliau įsitikino, kad jų ji nepasiėmė iš sandėliuko. Kaip aš jas galėjau pamiršti ? save kaltindama paklausė žemaūgė. Ji labai nenorėjo vėl grįžti į sandėliuką ir nutraukti smagų { gal šiek tiek ir šlykštų } eliksyrų gaminimo procesą. Bet vis tiek savimi nusivylusi mergina grįžo į sandėliuką ir gan greitai rado reikiamų plunksnų. Kai pagaliau Voveres mėgstamas eliksyrų gaminimo procesas baigėsi varnė į stiklinį buteliuką įpylė tamsiai žalią ir blizgų eliksyrą. Bei žinomo ant jo dailiu savo raštu užrašė savo vardą ir atnešė prie profesorės stalo. Susitvarkiusi savo darbo vietą patenkinta savimi išėjo iš nuodų ir vaistų kabineto.