0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
 Ji net nežinojo, kuo labiausiai buvo nusivylusi - neapgalvotais savo sprendimais ar nepastovumu. Ar šitokią lemtį pasirinko pati, ar nulėmė kartu susėdę dievai bei deivės?
 Anksčiau dar galėdavo sakyti - esu jauna, surasiu savo kelią, tačiau slenkant metams kilo tik dar daugiau klausimų. Smulki viltis galvoje atvertos Pandoros skrynios dugne mėgino prasiveržti ir pagaliau pasiekti tą smegenų dalį, atsakingą už mąstymą (arba bent jau emocijas, jei vėjai nukreiptų priešinga kryptimi). Trisdešimt septyneri. Siaubas. Nebebuvo smagu klausyti sėdant traškančių kelių sąnarių - išleidžiamų oro burbuliukų. Net jos mokiniai buvo apsisprendę dėl karjeros (nuo Ministerijos galvos, iki Azkabano, kas iš tiesų nėra lengvas darbas sėdėti su save graužiančiomis mintimis), kai kurie - sukūrę šeimas (ar net susilaukę vaikų), o ji per praktiškai dvidešimt metų negalėjo apsispręsti, kuri valstybė labiau prie širdies - speiguotos žiemos ar nepakeliamas karštis. Turbūt tereiks sulaukti stipresnio globalinio atšilimo, o kuomet Škotijoje vidutinė temperatūra pakils penkiais laipsniais ir Britanija bus labiau prie širdies.
 Bet va - sėdėjo ir miglotu žvilgsniu žvelgė į staliukus, kuriuos palengva apsėdo mokiniai, nusprendę suteikti šansą ateities būrimui. Po šitiek metų mokymo, koks ateities būrimas yra svarbus, pati pradėjo abejoti, ar nauda atsveria žalą. Juk jie tokie jauni...
 Prie staltiesėmis uždengtų apvalių staliukų stovėjo pufai, priešais klasę buvo palikta mažesnė lenta, kurią dengė užuolaida, sumažėjo profesorės stalas, vietoj kėdės atsirado fotelis, padaugėjo knygų, lentynų, prasiplėtė visokių daiktų, skirtų būrimams, kolekcija. Klasėje buvo jaučiami stiprūs smilkalai, kurių kvapo išvengti negalėjo nė vienas. Ant profesorės kelių gulėjo Adhira, pašokusi ir pažadinusi iš minčių gūsio Cessiondi sulig varpu. Profesorė atsistojo.
 Milijonas akučių, nukreiptų į ją ir ne į ją... Anksčiau dar būtų pasinervinusi, galvojusi, kaip prisistatyti, tačiau kas blogiausio gali nutikti, jeigu nebeturi ką prarasti?
 - Sveiki visi... Susirinkę. Esu Cessiondi Shetaka Khanna ir šiais metais mokysiu jus ateities būrimo. Jeigu matysiu, jog dirbate noriai, gausite lengvesnių ir įdomesnių užduočių, tačiau visuomet yra variantas išsitraukti apdulkėjusius krištolinius rutulius ir į juos žiūrėti tris mėnesius bent valandą per savaitę. Taigi, esate patys savo likimo kalviai,- stabtelėjo ieškodama pažįstamų veidų. Kiek nusivylė matydama šitiek daug mažiukų, kurių nei vardų, nei pavardžių, nei koledžų nežinojo (bet savuosius varniukus įsiminti tikrai reikės). Ko tikėjosi? Jog vaikai neaugs ir nepaliks Hogvartso? Kvaila.- Jeigu jau susirinkote, greičiausiai apie jį bent kažką žinote. Pradėkime nuo to, ko daryti negalima. Ką žinote apie dažniausias ateities būrėjų klaidas? Gerai pagalvokite, greičiausiai jau kažką žinote. Įvardinkite vieną klaidą.

[Teorija iki sekmadienio (07-04) vakaro. Nekartokite kitų mokinių atsakymų.]
It’s only a matter of time.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #1 Prieš 2 metus »
Dori, kaip ir daugelis kitų mokinių, į ateities būrimo kabinetą, o tiksliau - kambarį, nes jis kabineto pirmakursei visiškai nepriminė, atėjo skeptiškai nusiteikusi. Pff, ateities būrimas, pamanykit! Įjunkit fantaziją ir kurkit, galvojo ji.
Tačiau įžengusi į šią erdvę mergaitė pati nustebo, kaip jai čia pasirodė jauku. Apvalūs staliukai, pufikai, maloniai svaiginantis smilkalų kvapas. Dori įsitaisė ant pufo, kuris yra arčiausiai profesorės, nors šiaip jau nebuvo mėgėja sėdėti mokytojams prieš nosį.
Ji įsivaizdavo ateities būrimo profesorę kaip nukvakusią moteriškę, juolab, kad buvo girdėjusi, jog ji yra šiek tiek vyresnė už daugelį kitų profesorių. Tačiau Cessiondi klastuolei paliko gerą įspūdį, pasirodė protinga ir įdomi, o svarbiausia - ne saldi, kaip kad kerėjimo ar net nuodų ir vaistų profesorė, kurias Dori manė esant per švelnias kaip dėstant tokius dalykus. Dėl to kerėjimo pamokos, nors ir atrodytų mergaitei kaip įdomus dalykas, įspūdžio nepaliko. Nejaugi jį paliks ateities būrimas, nors klastuolė čia eidama neturėjo visai jokių lūkesčių? O profesoriaus asmenybė daug ką lemia, susimąstė Mendel.
Dori įsivaizdavo krištolinius rutulius ant staliuko, net ir jie nuskambėjo įdomiai, nors iš to, kaip sureagavo dalis vyresnių mokinių, kai profesorė juos paminėjo, mergaitė pagalvojo, kad tai ko gero siaubingai nuobodus dalykas.
Profesorei uždavus klausimą mergaitė labai norėjo kažką į jį atsakyti, tačiau nelabai žinojo, ką, nes magijos pasaulis jai vis dar buvo didelis ir tamsus miškas. Tačiau Dori šiek tiek žinojo apie žiobarų būrėjas, apie kurias mokykloje kalbėdavo mergaitės, kartais net ir pačios bandydavo spėti ateitį iš delno linijų ar kortomis. Tačiau viena kitą įspėjinėjo, kad jokiu būdu nekviestų dvasių ir kitaip neprisižaistų. Todėl pagalvojusi Dori prabilo.
- Aš manau, kad didžiausia klaida yra burti pasitelkiant juodąją magiją. Kad tuomet galime pakreipti likimą į blogą pusę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Čilali Liepsnutė

  • I kursas
  • *
  • 13
  • Taškai:
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #2 Prieš 2 metus »
    Štai, pagaliau, pagaliau ta ateities būrimo pamoka. Šis dalykas buvo vienintelis pažįstamas britiškojo Hogvartso aspektas jaunąjai indėnei. Klastuolei jau teko patirti, kad pamokos čia vedamos remiantis vien anglų papročiais, gyvūnais, ir, baisiausia, istorija, tačiau ateities būrimas? Nee, jie negalėtų nusisavinti tokio slėpiningo dalyko... Nepakaktų smegenų.
    Taip, Čilali toli šaukė iki jos motinos gebėjimų, tačiau mergaitė per daug save dievino, kad pripažintų rimtą faktą: ateities burti ji negebėjo. Todėl aukštai iškėlusi galvą lingavo užsiimtoje vietoje, vaidindama, kad taip juda dėl įsivaizduojamos dangiškos genijų muzikos. Ne dėl neklusnaus trigalvio šuns prie kojų, kuris vis taikėsi išlysti iš po stalo ir "pasisveikinti" su mokytoja.
    Teorija buvo ganėtinai lengva, todėl nieko nelaukusi pirmakursė atsikrenkštė, kone pertraukė prieš tai kalbėjusią klastuolę ir prabilo:
 - Nemokšiškas techinkų kratinys. O Dieve, mes su motina tiek tokių durnelių matėme... Jie supina tris skirtingus būrimo būdus, įmeta vienos kitos kultūros ypatybes ir vaidina, kad tai rodo jų "įvairiapusiškumą". Ne! Ne, jūs nesate ateities būrimo tyrinėtojai ar ekspertai, jei negalite atskirti rūšių. Ir juo labiau nesate "draugiški svečioms kultūroms", pasivogdami kelias detales ir taip suknisdami visą būrimą. Žinokit, galiu papasakoti tiek istorijų... Vienas Aliaskos smidrų augintojas atvyko pas mus, į El Montę, ir sako... - susijaudinusi Liepsnutė jau ropštėsi ant kėdės, kad ją geriau girdėtų, tačiau visa laimė, kad išsprūdo KPC ir begaudydama augintinį klastuolė pametė minčių vagą.

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • V kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #3 Prieš 2 metus »
Ateities būrimo kabinetas, kuris labiau priminė senoviniais artefaktais apkrautą muziejaus sandėlį, Reina iškart patiko. Ji buvo pripratusi prie vienodai atrodančių klasių su nepatogiais suolais, o štai šis kambarys turėjo minkštus pufus, stiprų, tačiau visai malonų smilkalų kvapą ir sukūrė tamsią, jaukią atmosferą. Reinai patiko ta tradicinė raganiška energija, kurią dažniausiai pašiepdavo šiuolaikiniai burtininkai. Būtent taip žiobarai ir įsivaizduodavo magus - kvaištelėjusius raganius su krištolo kamuoliais ir juodomis katėmis. Ateities būrimas turbūt ir buvo tas dalykas, kuris geriausiai atspindėjo žiobarų fantazijas, ir ši ironija Reinai patiko.
  Priešingai nei kitose pamokose, klastuolė nusprendė atsisėsti arčiau klasės priekio, kad geriau girdėtų profesorę. Pati profesorė taip pat pasirodė įdomi. Ji neatrodė nei pasikėlusi kaip patyrę profesoriai, nei per daug drovi kaip mokytojai naujokai. Reinos akį taip pat patraukė ant profesorės kelių sėdinti gražuolė katė. Palyginus su ja, Reinos katinas Ozas atrodė kaip iš devintojo pragaro rato atsitrenkusi žiurkė. Atleisk, Ozai, bet kitaip tavęs nepavadinsi...
  Išgirdusi užduotį, Reina susimąstė ir ilgai nedrįso kelti rankos. Ji neturėjo jokios patirties su ateities būrimu, mat jos šeima laikė tai apgaule, tai iš kur ji galėjo žinoti apie būrėjų klaidas? Po kiek laiko Reinai į galvą šovė mintis. Ji pakėlė ranką:
 - Manau, kad dažniausia būrėjų klaida yra tiesos iškraipymas arba melavimas. Ateities būrimas, tiems, kurie juo tiki, yra labai svarbus dalykas, nes žmonės tikisi naudingų patarimų ar perspėjimų. Tačiau dažnai burtininkai, norėdami užsitarnauti klientų dosnumą ir gerumą, nepasako jiems tikrosios pranašystės, nuslepia kokias nors nelaimes ar nesėkmes, kad tie žmonės pasijaustų geriau dėl savo ateities. Tuomet jie nebesisaugoja, galvodami, kad jų gyvenimai bus tobuli, ir gali priimti neatsakingus sprendimus arba patekti į nelaimes, kurių ateities būrėjai galėjo padėti išvengti, jei tik būtų pasakę tiesą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Reina Devynbalsė »
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • IV kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #4 Prieš 2 metus »
  Šios pamokos Arletė laukė nuo pat tos dienos, kada sužinojo, kad vyks mokytis į šią burtų ir kerėjimo mokyklą. Russell manė, kad tai tik sutapimas, o gal ir likimas, na kad ir kaip būtų buvę, vienuolikmetė buvo nudžiugusi, kai sužinojo, tai, kad šių mokslo metų varniukų koledžo vadovė, ir buvo ateities būrimo profesorė. Lyg moteris būtų supratusi, jog šiais metais į Varno Nago koledžą buvo paskirtas tikriausiai talentingas vaikas, norintis tobulėti šiame dalyke ir pasiekti aukštumas pranašaujant kitiems jų gyvenimo vingius.
  Nors profesorės Cessiondi teorinis klausimas šviesiaplaukei nepasirodė lengvas, visgi nusprendė palaukti, kol atsakys kiti mokiniai sėdintys klasėje, po to tarstelėti kažką ir pati. Manė, kad taip galėjo įsitikinti, kad jos mintys nebuvo labai prastos, juk nenorėjo susigadinti reputacijos prieš mėgstamiausio dalyko mokytoją.
  Nusprendusi, kad privalo pasakyti savo hipotezę mergaitė kilstelėjo savo ranką, ir pastebėjusi profesorės linktelėjimą (didelė galimybė, kad ši žalsvų akučių savininkė jį tiesiog išsigalvojo, kadangi galėjo pasigirti išskirtinai lakia vaizduote) prakalbo:
  - Ateities būrėjų nesusikaupimas, išsiblaškymas. Taip netgi patyrusiam būrėjui išburti tikslią ateitį būtų sunkiau arba ženklus jis galėtų suprasti ne taip, kaip turėtų.
  Suabejojo savo atsakymu, tačiau stengėsi save įtikinti, kad nieko blogo nutikti negalėjo. Juk geriau bent jau bandyti kažką pasakyti, negu tylėti, lyg manęs šioje klasėje net nebūtų, - toptelėjo varniukei, o ši pasirėmusi smakrą ranka nukreipė savo žalsvas bei blankias akutes profesorės link.
  Marso sakalo vis dar neregėjo, net gi nepradėjo viralo ingredientų ieškojimo ekspedicijos, nesusirado nei asmens norinčio kartu keliauti uždraustojo miško link, nei vietos, kurioje ir virs tiesios serumą. Tai mergaitę šiek tiek glumino, tačiau nenorėdama, kad panašios mintys užgožtų ateities būrimo pamoką tik papurtė galvą, taip mėgindama išvyti svarstymus, kur nors toliau.

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #5 Prieš 2 metus »
Levanda jautėsi pavargusi, jai lengvai galėjo pajusti kiekvieną maudžiantį kūno raumenį, kuriam trūko poilsio. Mintyse ji įsivaizdavo save gulinčią minkštoj lovoj, įsikniaubusią į pagalvę ir saldžiai miegančią. Ji tiesiog visu kūnu jautė patalų minkštumą ir apie tai galvojant merginai darėsi silpna.Reikėjo anksčiau eiti miegoti, o ne skaityti tėčio iš Prancūzijos atsiųstą knygą... Be to, klastuolei atrodė, jog bus persišaldžiusi gerklę vakare sėdėdama Pelėdyne.
Levanda sunkiai vilkdama kojas įžengė į ateities būrimo klasę. Nors ateities būrimas jai visad atrodė kiek keistokas ir ne itin patikimas mokslas, tačiau merginai buvo įdomu kokia bus šiandienos pamokos tema. Išsirinkusi atokesnę vietelę, klestelėjo ant kėdės ir vylėsi, jog pamoka bus nenuobodi ir raudonplaukė neužmigs klausydama profesorės, o, svarbiausia, nepradės žiovauti pamokos metu.
Profesorei kalbant Levandos akys užkliuvo už ketvirtakursės Reinos, su kuria pastaruoju metu ji itin dažnai susiduria. Keista, nors ketverius metus būdamos tame pačiame koledže beveik viena kitos nematydavome, dabar susitinkam vos ne kiekvieną dieną. O gal jai tik taip atrodė, mat anksčiau į bendrakursę nekreipdavo dėmesio.
Raudonplaukė vėl mintimis sugrįžo į pamoką ir išgirdus profesorės klausimą bandė kažką išmąstyti pasitelkusi tas kelias dar nemiegančias smegenų ląsteles. Jau norėjo kelti ranką, tačiau išgirdusi kitų mokinių atsakymus kiek sudvejojo. Galų gale susikaupusi prakalbo:
- Didžiausia klaida, kurią daro ateities būrėjai yra ta, jog jie ne taip interpretuoja simbolius. Galbūt svarbu gerai interpretuoti ženklus, kad galėtum tiksliai nuspėti ateitį. Taip pat manau, jog ateities būrėjai kartais stengiasi kuo daugiau išburti per labai trumpą laiko tarpą ir tuomet ne taip tiksliai nuspėja ateitį, - viską susakiusi greitakalbe Levanda pajuto, jog kalbėdama buvo taip stipriai sugniaužusi kairįjį delną, kad jame liko nagų antspaudai.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #6 Prieš 2 metus »
   Raudonplaukė klastuoliškai žvelgė į duris, kurios buvo nebetkokios, o Ateities Būrimo klasės durys. O, Jėzau, Marija! Negi Hogvartsas, tas Hogvartsas nusirito iki tokio lygio, kad tiki tuo, kad iš arbatos lapų galima išburti ateitį?- Su dideliu nusivylimu pagalvojo Sofi. Ji nenorėjo žeisti naujosios profesorės, nes ji buvo Varno Nago vadovė, o ten mokėsi jos pusseserė kurios tėvai Sofi buvo tokie geri.
   Na kai Cessiondi (Sofi ją praminė harmoniškąją laiko trukdytoja) pradėjo pamoką ji susijaudino ne dėl kažin kokio kito dalyko, o dėl užduoties. Ji buvo tragiška! Na Sofi pasirinkimo neturėjo nors ir galėjo nemandagiai parodžius špygą išeiti iš klasės.
- Jopapa,- sumurmėjo eilinį kartą,- tai, aš esu Sofi ir manau pasakysiu visišką nesamonę. Gal viena iš klaidų yra, kad ateities burėjai yra per daug sukoncentruoti ir išsinervavę, kai jiemm jų darbas yra kančia. Vat mano pusseserės teta- Ateities burėja buvo. Ji tiek nervavosi dėl darbo, o kai kiti sakydavo, kad išpranašavo nesamone būdavo dar blogiau. Vėliau ji metė tą darbą. Aš manau, kad šitam darbe reikia šiek tiek daugiau atsipalaiduoti. Bet ši problema reta. manau.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
  Henrieta ramiu žingsniu įžengė į klasę. Ateities būrimas jos neviliojo, bet tai buvo pamoka ir joje reikėjo dalyvauti. Tad grifiukė ir nebandė išsisukti. Vos įžengus į klasę pirmakursę pasivijo keistas kvapas. Tai smilkalai. Pastebėjo mergaitė, užmačiusi klasėje tūkstančius pagaliukus. Apsidairiusi pastebėjo ir kitų rytietiškų šalių akcentų.
  Nieko nelaukusi mergaitė atsisėdo į vieną iš priekinių suolų ir įdėmiai pažvelgė į profesorę. Iš jos veido buvo galima spręsti, jog ji nelabai džiaugėsi pirmakursiais. Tačiau Henrieta nekreipė į tai dėmesio ir tiesiog laukė teorinio klausimo. Nors būtų visai nieko, kad kaip per magiškų gyvūnų priežiūros pamoką teorija praleistų. Pamanė grifiukė.
  Tačiau klausimas nuskambėjo ir pirmakursė ėmė naršyti atmintį ir ieškoti tų prakeiktų ateities būrimo klaidų. Šiaip ne taip kažką atsiminusi pakėlė ranką ir tarė:
- Aš esu Henrieta Poter iš grifų gūžtos. Manyčiau, kad tai galėtų būti netinkamų priemonių naudojimas. Pavyzdžiui kai burdamas per stiklo rutulį naudoji tą pačią strategiją kaip burdamas iš arbatos tirščių.
  Nežinoma ar atsakymas tinkamas ar, atvirkščiai, visiška nesąmonė, Henrietai nekantriai laukė mokytojos verdikto.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
Nors šventai tikėjo Magija, ateities būrimo tikėjimu Abigailė nepasižymėjo. Kaip galima imti ir sužinoti ateitį iš kažkokio ženklo? Tai neįmanoma! Ir ta profesorė tokia keista.. Koks jos vardas? Cesendi? Ceciondi? Net vardo neina suprasti. Kažkokia priplaukusi.
Ateities būrimo kabinetas buvo lyg pritemptas šlamšto. Galbūt tai buvo keisto Cessiondi stiliaus detalė, tačiau tokio stiliaus varnė nesuprato. Ir dar- ta priplaukėlė šiais metais vadovaus Varno Nago koledžui! Nestrof tikrąja ta žodžio subjuro ir sėdėjo suole visa susiraukusi. Kai kurie mokiniai bent jau turėjo su kuo pasišnekučiuoti, o Abigailė ne. Ji neturėjo draugų. Nors praeitais metais buvo susidūrusi su grife ir klastuoliu, nei su vienu nepatapo draugais. Su Davidu ypač. Ji jo nekentė.
Mergaitė visiškai nesidomėjo jos koledžo vadovės dėstomu dalyku, tad neturėjo ir ką atsakyti. Nusiklausiusi kelių atsakymų, ji sumanė interpretuoti sujungiant kelis- juk vis dėl to reikia pasirodyti tai priplaukėlei. O gal geriau patylėti ir nieko nesakyti? Rudaplaukės pasamonė patarė- nesidaryk sau gėdos. Patylėk.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Elodie Gold

  • III kursas
  • *
  • 91
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • La mer sent meilleur que toi. Tu pues.
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #9 Prieš 2 metus »
 Hmf, Ateities Būrimas mat. Koks išvis jo tikslas? Padarams be kantrybės išduoti sau savo ateitį? Tiesiog gyvenkit ir nekvaršinkit sau galvos, kvailiai. Su tokiu tiesmukišku mąstymu, varnanagė sėdėjo taip vadinamame minėtojo dalyko kabinete. Nors, tiesą pasakius, čia net neatrodė kaip mokomasis kabinetas. Apvalūs staliukai su staltiesėmis bei pufai šalia jau absoliučiai apvertė aukštyn kojom įprastą klasės išvaizdos stereotipą. Tai juo labiau pirmakursės nežavėjo, jos nuomone, viskas išvis atrodė kvaila ir net labai persistengta. Bet deja, pasirinkimo čia nesėdėti ji neturėjo. Bent ne absoliučiai viskas taip apgailėtinai atrodė, nes rudaakė netruko pastebėti tos pačios veislės katę ant profesorės kelių, kokią ir pati varnė turėjo. Tamsiaplaukė tyliai maldavo, kad ir toji katė nebūtų tokia tragiška, kaip šis dalykas.
 Išanalizavus ir nuteisus visą patį dalyką ir čia supančią aplinką, galiausiai Elodie savo akimis priėjo profesorę. Buvo akivaizdu, kad moteris nebuvo kilusi iš Didžiosios Britanijos, o iš Indijos kraštų. Pagalvojus, tai visai buvo logiška šiam dalykui. Profesorės išvaizda varnanagei netrukdė, visgi šioji buvo mergaitės koledžo vadovė, tad pasirinkimo didelio ir nebuvo. Bet galutinės nuomonės juodaplaukė neskubėjo susidarinėti, galiausiai norėjo išgirsti indės mokymo būdus. Ir štai, po akimirkos tokios pat katės savininkė prabilo. Na, neatrodo kažkas labai tragiško ar perdėtai nuostabaus, gal visai įmanoma išgyvent. Taigi, varnė nusprendė bent sykį pabūti truputį labiau tolerantiška savosios vadovės pamokoje, nors ir tai ne itin ją žavėjo. Žinau, žinau, kaip taip galima, Gold?! Bet ko norėt, katė yra, tada ir Elodie yra, viskas paprasta.
 Pirmakursė ir toliau dėkojo savo protingąjai galvai už tai, kad per vasarą nusprendė domėtis labiau apie mokomiesiems dalykams reikalingą informaciją, dabar tai ją gelbėjo iš gėdos padėtiės priešais profesorę, norint išlaikyti topinius taškų skaičius. Tad į profesorės Khanna teorinį klausimą vienuolikmetė jau turėjo atsakymą, tyliai laukiantį eilės. Žinoma, nebuvo absoliučiai 100% tikra jo teisingumu šiam klausimui, bet pas motiną varnę privalėjo kažką sakyti. Prie to, išgirdo nemažai mokinukų prisistatant, tad nusprendė nuvogti šią idėją ir pati.
 - Elodie Gold iš Varno Nago. Mano manymu, dažniausia ateities būrėjų klaida yra apgaulingas pasitikėjimas, kad kažką įmato ar išburia, kai iš tikrųjų būtent tokiems niekas nesigauna, bet jie bando savę kitaip įtikinti, taip būnant dažnai išburdami neteisingas pranašystes. - ramiai, be emocijų veide, su savo niūriaus ir šalto tono balsu trumpaplaukė išdėstė savąjį atsakymą. Toliau ji tik ignoravo kitų atsakymus, ir tyliai laukdama verdikto stebėjo profesorės nebelungo veislės katę.
B r i g h t o n ,  U K

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #10 Prieš 2 metus »
Šitiek daug klastuolių... Cessiondi švelniau šyptelėjo varniukams, lyg juos drąsintų, tačiau jiems išsibarsčius po visą klasę raginimas turbūt nepadėjo, nes atsakinėti suskubo klastuoliai. Tiesa, jų uždirbtų taškų globojamo koledžo mokiniams priskirti negalėjo. Protingi jie, nepražus.
 - Nesitikėjau, jog tai paminėsite taip anksti, tačiau anksčiau būrimai pasinaudojant juodąja magija siekiant išsiaiškinti kuo tikslesnę ateitį buvo gan populiarūs. Nenoriu pasakoti, kaip jie būdavo atliekami, jog nesugalvotumėt atkartoti, tačiau į tai įeina nedovanotinų kerų naudojimas ir numirėlių prikėlimas. Žinoma, to pasėkmės yra gerokai didesnės už gaunamą informaciją. Šaunuolė, du taškai. Panele...- įspėjamu žvilgsniu pažvelgė į per daug įsijautusią mokinę.- Jūsų atsakymas teisingas, tačiau galima į klausimą atsakyti ir šiek tiek ramiau. Taip pat siūlyčiau augintinį palikti už kabineto durų, nes pati matote, jog jis jus blaško,- dėmesį patraukė kita mokinė, kurios išsakymas buvo tikrai išsamus, nors ir kiek skausmingas.- Profesionalūs ateities būrėjai yra išmokę pasakyti visko tiek, kiek reikia. Bent jau dažniausiai. Tačiau labai geras pastebėjimas, jog šitaip elgiasi būrėjai, norintys pelnyti klientų dosnumą. Sakyčiau, ne visai patyrę būrėjai. Apie etiką bei kiek reikėtų atskleisti klientui galėtų vykti atskiras pokalbis, tačiau pranešti tik geras naujienas dažniausiai yra labai didelė klaida. Šaunu, du taškai.
 Atsakinėjančių mokinių buvo tikrai nemažai, kas ir patiko, tačiau ir šiek tiek vargino. Kodėl po šitiek metų vėl įkišai save čia?
 - Labai gerai! Iš tiesų būrimas nesusikaupus ir išsiblaškius yra pagrindinė klaida, kurią įveikti mėginsite pamokose,- nusišypsojo varniukei. Gal visai ir įdomūs mokslo metai nusimato.- Netinkamai interpretuotų simbolių priežastis dažnai ir būna skubėjimas. Turbūt net neverta minėti, jog žalos pridaro ne tik žmogui, kuriam išburiama, bet ir būrėjo reputacijai. Tačiau jūs dabar mokotės. Galite klysti, tačiau stenkitės nekartoti savo ir kitų klaidų. Sofi, nereikia iškart taip nusiteikti. Supratau, ką norėjai pasakyti - būrimas esant netinkamos psichologinės būklės. Kartais išsiblaškymo ir susikaupimo negalima įveikti taip lengvai, jeigu būrėjo psichologinė būklė nėra gera. Tuomet reikėtų pirmiausia užsiimti savimi, tik tuomet burti kitiems žmonėms. Ir ši problema nėra tokia reta, kaip gali atrodyti, tiesiog kai kurie būrėjai atlieka savo darbą ją valdydami. Kadangi ne visai tiksliai įvardinai - vienas taškas,- stabtelėjo įvertinusi dar tris mokines ir apsižvalgė, ar dar nėra snūduriuojančių.- Panele Poter, deja, tačiau jūsų spėjimas yra klaidingas. Nėra dažnas variantas, jog kas nors, atsisėdęs prie krištolinio rutulio, pradėtų jį sukioti bei du kartus apversti, kas yra daroma buriant iš arbatos tirščių. Teisingas, panele Gold, jūsų atsakymas teisingas.
 Sekundėlę luktelėjo, tačiau nesulaukus daugiau atsakymų, toliau tęsė pamoką.
 - Taip pat reikalingas ir pastabumas. Visi, įėję į kabinetą, pajautėt smilkalų kvapą. Kodėl? Žinoma, pirma mintis buvo, jog tai nematytai profesorei labai patinka smilkalai ir juos reikės iškęsti. Taip, tai tiesa, tačiau jie turi dar vieną paskirtį. Indijoje dalis smilkalų yra gaminami autentiškai, rankomis. Ir į tą pastą, kuri dabar smilkdama išskiria kvapą, yra įmaišyta tam tikros medžiagos, kuri sužadina nuojautą. Kadangi visai nemažai atsakinėjote ir visą laiką kvėpavote, dabar ji jus pradės veikti. Nors turi keletą šalutinių efektų, tačiau sukuria jausmą, lyg jūs žinotumėte, jog kažkas nutiks. Iškart nesidžiaukite - jeigu turite atsiskaitymą po šios pamokos, teisingų atsakymų atspėti nebepavyks, nes poveikis trumpalaikis. Tačiau pamokos darbui tikrai pakaks,- stebėjo klasę, laukdama, kaip sureaguos. Reikalavo nemažo pasitikėjimo, nes jeigu nebūtų buvusi kvalifikuota ateities būrėja, turbūt mintis apie kažkokį nežinotą poveikį gąsdintų.- Taigi, praktikos užduotis. Išeisite iš klasės ir šiek tiek pavaikščiosite koridoriais. Galite vaikščioti su draugu, ne po vieną, tačiau neužmirškite savo užduoties. Ji yra pastebėti bent tris dalykus, kuriuos nujautėte ir jie įvyko. Nesitikėkite žemės drebėjimų ar kažkokių ypatingų įvykių - tai greičiausiai bus gan kasdieniniai dalykai, prieš jiems įvykstant nujausite, jog kažkas nutiks ar kažkas yra ne taip. Nepamirškite bandyti išlaikyti gan skaidrias mintis, negalvoti apie kitus dalykus, nes kartais jausmas būna subtilus. Nesinervinkite, jeigu kurį laiką nieko nepajusite. Kai pastebėsite bent tris dalykus, kuriuos nujautėte, galite grįžti į klasę, tuomet papasakokite man, kas įvyko. Nepamirškite sugrįžti, nes kitaip negalėsiu jūsų įvertinti. Jeigu turite kokių klausimų, klauskite, jeigu ne, galite pradėti praktiką.


[Pamokos darbas turi būti atliekamas šioje temoje, įrašai kitose temose vertinami nebus. Nepamirškite, jog jūsų veikėjai nėra vunderkindai, o dauguma dalykų, kuriuos jie nujaus, bus gan kasdieniški bei tai, jog reikia grįžti bei papasakoti. Praktikos užduočiai prašau bent dviejų 1500+ simbolių post'ų arba 3, jeigu rašote trumpesnius. Jeigu turite kokių klausimų, galite parašyti a.ž. Praktikos darbas iki 14d. Sėkmės!]
It’s only a matter of time.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #11 Prieš 2 metus »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Elliw sėdėjo ant žemės šalia to stalo ir atidžiai stebėjo savo brangenybę. Rudaplaukė niekaip negalėjo prisiminti, į kokią pamoką atėjo. Tiesą sakant, ji nebuvo tikra, ar iš viso atėjo į pamoką. Gal jai čia reikia susitikti su Liucija? O gal Sabrina ar Joana trečiąja? Elliw viltingai apsižvalgė, bet nė vienos iš draugių nepastebėjo. Dėl šios priežasties mergaitė jautėsi labai liūdna ir sutrikusi. Tiesa, netrukus ji pamiršo, kodėl buvo liūdna, bet tai nepadėjo pralinksmėti.
Elliw susimąstė, nors neaišku, ar ji kada nors iš viso mąsto. Tik tada prisiminė prieš tai žiūrėjusi į teleskopą. Skubiai susikoncentravo su šita ypatingųjų pajėgų reikalaujančia užduotimi ir suprato, kad teleskopas, ačiū dievams, tebestovėjo ant stalo. Tą akimirką Elliw pamiršo, kad buvo liūdna, bet teko susikaupti ties kitais dalykais: aplinkui buvę žmonės, kurie tikriausiai buvo šitos mokyklos mokiniai, atsistojo ir kažkur pradėjo eiti. Elliw taip pat pabandė atsistoti ir taukštelėjo galvą į stalą. Dar kartą ačiū visiems dievams, teleskopas nenukentėjo, tad buvo galima eiti ir atlikti pamokos (jei tai tikrai buvo pamoka) užduotį.
Elliw nepagalvojo, kad ji net nežino tos užduoties, tačiau ryžtingai žingsniavo durų link. Paskutinis prieš ją išėjęs mokinys, matyt, duris buvo uždaręs, mat Elliw įžingsniavo tiesiai į jas. Baisiausiai suskaudo kaktą.
- Tai tu kalta! - suriko ji, nors nebuvo tikra, ką kaltina. Kaip ir visada, tai tikriausiai buvo neLiucija arba ne neLiucija, bet Elliw nebuvo dėl to tikra.
Verta pastebėti, kad smūgis į duris atnešė savo naudos: Elliw prisiminė palikusi ant stalo teleskopą. Rudaplaukė skubiai apsisuko ir grįžo jo pasiimti. Netrukus gavo baisiausiai nustebti: teleskopo ant stalo nebebuvo. Velsietė išsigando, bet netrukus pastebėjo jį stovint ant kito stalo. Ji nesuprato, kaip astronomijos prietaisas galėjo peršokti į kitą vietą, bet svarbiausia, kad jis buvo sveikas ir gyvas (?). Mergaitė čiupo brangenybę ir vos nenumetė jos ant žemės. Teleskopų dievas šį kartą pažvelgė į Elliw priklausantį prietaisą, ir tas nenukentėjo.
Velsietė vėl nuskubėjo prie durų ir jas netgi atidarė. Tik išėjusi iš klasės ji suprato pamiršusi paprašyti profesorės priminti pamokos užduotį. Deja, ji pamiršo, pro kurias duris išėjo, tad negalėjo sugrįžti.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • V kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #12 Prieš 2 metus »
Užsidirbusi pirmuosius du taškus už savo atsakymą, Reina pajuto šiokį tokį palengvėjimą, mat praktikos užduotis jai pasirodė neįmanoma. Mergina skeptiškai žiūrėjo į smilkalus ir netikėjo, kad jie kažkaip padės nuspėti ateitį. Intuicija buvo logiškas dalykas - klastuolė kartais galėdavo pajausti, jog kito žmogaus ketinimai ne patys geriausi, arba kad nereikia priimti kažkokio sprendimo, kuris greičiausiai turės nekokių pasėkmių. Tačiau konkretus ateities nuspėjimas skambėjo kaip visiškas prasimanymas iš pasakų knygos.
  Vis dėlto tai buvo pamoka, už kurią Reina tikėjosi gauti ir daugiau taškų, todėl ji išėjo iš klasės pasiryžusi ką nors nuspėti. Na, o jeigu tai ir nepavyks, ji galės tiesiog išgalvoti bet kokią istoriją. Juk profesorė pasiliko klasėje, ji negalės žinoti, kas atsitiko už klasės ribų.
  Ketvirtakursė lėtai žingsniavo mokyklos koridoriumi, žvalgydamasi aplinkui. Jis nesistengė per daug galvoti apie užduotį, be to, vis dar jautė tą įkyrų smilkalų kvapą nosyje. Jis jau pradėjo ją erzinti. Kažkur giliai galvoje Reina jautė dilgčiojantį skausmą, todėl ji buvo dėkinga, kad galėjo išeiti iš tos prikvėpintos klasės.
  Pro šoninį įėjimą mergina išėjo į Hogvartso kiemelį. Oras buvo geras, debesų nesimatė, švelniai švietė saulė. Reina nužingsniavo iki kiemelio vidurio, kuriame augo medis, ir atsisėdo ant žemės sukryžiuodama kojas. Blogiausiu atveju ji galėjo tiesiog praleisti valandą kiemelyje, mėgaudamasi saule, o tada grįžti pas profesorę ir pasakyti jai, kad nuspėjo kokią po kojomis pasimaišiusią voverę ar pelėdą. Tačiau kai Reina vėl pažvelgė į dangų, ją apėmė keistas jausmas. Tai nebuvo bloga nuojauta, tik tolima mintis, jog galbūt šiandien lis. Tačiau dangus buvo skaidrus, ir toks spėjimas pasirodė visai nelogiškas.
  Po kelių minučių saulė dingo. Mergina vis dar buvo įbedusi akis aukštyn, bet ji nepastebėjo staiga atsiradusių debesų. Nespėjus net suvokti, kas vyksta, Reina ant kaktos pajuto lietaus lašą. Paskui dar vieną. Paskui lašai nukrito ant jos apsiausto ir nosies. Kai klastuolė atsistojo ir grįžo į vidų, lauke jau lijo.
  Negali būt, pagalvojo ji, stebėdama oro pokytį, kiek žinau, aš nemoku kontroliuoti oro sąlygų. Arba tie smilkalai paveikė mano smegenis, arba aš kątik nuspėjau lietų...
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #13 Prieš 2 metus »
Teleskopas nebestovėjo ant stalo. Ne, jis buvo Elliw rankose ir, atrodo, buvo labiau nusiteikęs atlikti pamokos užduotį nei jo šeimininkė. Vis dėlto ne teleskopas, o Elliw buvo gera mergaitė, tad užduotį teko atlikti jai, o ne astronomijos prietaisui. Problema buvo ta, kad ta gera mergaitė net neįsivaizdavo, kokia ta pamokos užduotis.
- Ar tu žinai, ką čia reikia daryti? - paklausė ji teleskopo. Deja, jis neatsakė, ir velsietė susiraukė. Negi jos teleskopas pasidarė tokia pati bjauri mergiūkštė kaip neLiucija ar ne neLiucija? Elliw jau norėjo šveisti astronomijos prietaisą žemėn, bet laiku susivokė: tai jos teleskopas, tad taip elgtis tikrai negalima.
Kurį laiką spoksojusi į teleskopą mergaitė susiprato stypsanti koridoriuje visiškai viena. Geniali Elliw logika, kad ir kaip nesiderintų šitie žodžiai, pakuždėjo, kad pamokos užduotis yra kažkur eiti. Tad ji ir ėjo. Ne veltui Elliw yra gera mergaitė, nors iki Liucijos gerumo ir protingumo jai buvo labai toli. Na, gal ir nelabai, bet vis tiek Liucija yra geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje.
Žengusi kelis žingsnius Elliw atsitrenkė į sieną. Suskaudo kaktą, bet dar labiau skaudėjo teleskopą. Bet jis vis dar buvo sveikas ir gyvas (?), tad buvo galima dirbti toliau. Elliw giliai įkvėpė ir patraukė koridoriumi tolyn. Ji neįsivaizdavo, kur eina, kaip ir neįsivaizdavo, kodėl kažką čia iš viso daro. Kad ji dalyvauja pamokoje, ji jau pamiršo. Nors kažin ar galima sakyti, kad ji tai pamiršo, mat niekada nebuvo įsitikinusi, kad šiuo metu vyksta pamoka.
Po kurio laiko (ne)sėkmingo ėjimo (ko gero, jis buvo sėkmingas, mat teleskopo dejonių dar nesigirdėjo) Elliw atsidūrė... Kažkur, kur skaniai kvepėjo. Tai galėjo būti koridorius prie virtuvės, tačiau dėl to mergaitė nebuvo tikra. Šiandien vakarienei bus patiekta ypatingai skanių keksiukų netikėta mintis sušmėžavo galvoje. Elliw nustebusi apsižvalgė: kodėl ji tai pagalvojo? O teleskopai valgo keksiukus? susirūpino ji. Nebuvo galima palikti astronomijos prietaiso be vakarienės. Tą akimirką velsietė prisiminė, kad teleskopai iš viso nevalgo. Kuo tada čia dėti keksiukai, mergaitė tikrai nesuprato, o netrukus tą mintį ir pamiršo.
Elliw apsisuko ir nutarė pabandyti grįžti ten, iš kur atėjo, bet kadangi neprisiminė, kur eiti, žingsniavo bet kur ir kažkaip atsidūrė kieme. Vos išėjusi į lauką, ji prieš akis išvydo dūžtančio teleskopo vaizdinį. Tai mergaitę taip išgąsdino, kad ji vos neišmetė to, kurį tebelaikė rankose.
Ne, dabar reikėjo tiesiog kuo greičiau grįžti į pilį ir susirasti Liuciją.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • IV kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '21 vasara
« Atsakymas #14 Prieš 2 metus »
  Arletė įdėmiai stebėjo profesorę, nors jos galvoje galvoje mirgėjo tūkstančiai ar šimtai minčių, kurios, žinoma, nebuvo susijusios su ateities būrimu. Iš tiesų, mergaitė nusivylė pati savimi, juk taip troško išmokti ateities būrimo, o dabar netgi negalėjo susikoncentruoti į tai, ką pasakojo Varno Nago vadovė, kuri Russell pasirodė visai draugiška bei maloni.
  Varniukės veidą papuošė šypsena, kai ši suprato, jog į mokytojos teorinį klausimą atsakė teisingai. Galvojo, kad jeigu taip pat nuostabiai seksis ir praktiniame pamokos darbe galės tapti pirmąja vienuolikmete, kuri tapo ateities būrėja vis dar besimokant pirmame kurse, burtų ir kerėjimo mokykloje. Uždirbtus pinigus galėtų panaudoti saldainiams bei žaislams, tad toks Arletės noras privalėjo būti įgyvendintas. Ir mergaitė norėjo jo siekti, na, bent jau truputį.
  Galvodama apie tokius dalykus mergaitė mokytojos praktikos darbo užduoties aiškinimo laiką prasvajojo, o tai reiškė, kad anglė nė nenutuokė ką privalėjo padaryti norint uždirbti varniukų koledžui taškų. Žalsvomis akutėmis regėjo, kaip mokiniai išeina iš klasės, tačiau nemanė, kad vertėjo tai daryti, jeigu nesuprastų ką turėjo nuveikti išlindus į painius Hogvartso pilies koridorius, kuriuose dažniausiai mokinių būdavo daugiau, nei visose pamokose, kuriose teko apsilankyti šiai šviesiaplaukei.
  Jautėsi kvailai, galbūt kiek nemaloniai. Porą minučių tiesiog stūksojo klasėje ir dairėsi: galbūt atsiras toks pasakiškai draugiškas vaikas, kuris paaiškins ką šiuo metu turėjo veikti mokinukė? Deja, net pati netikėjo tokiomis mintimis, tad nusprendusi, kad taip nieko nepeš palengva nuėjo link ateities būrimo profesorės, kurio vardą prisiminti pasirodė lengviau, nei buvo iš tikro ir kelias sekundes negalėjo praverti burnos.
  - Profesore, - nedrąsiai kreipėsi žvelgdama į tamsiaplaukę moterį. - Gal galėtumėte dar kartą paaiškinti, ką reikia daryti? - paklausė ir nežymiai atsiduso. Ar reikėjo priminti, kad ši vienuolikmetė jautėsi kvailiausia būtybe, kuri įžengė pro ateities būrimo klasės duris?..