0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #30 Prieš 2 metus »
Be abejo, kiti mokiniai žinojo daugiau, negu tik kerus. Ir vien dėl to Abigailė gavo ne du, o vieną tašką. Tačiau to ir reikėjo tikėtis- juk ji pasakė tik kerus. Bet iš kur jai žinoti magiškos mašinos modelį, jeigu jomis nesidomi?
Rudaplaukė stebėjo profesorę. Ši, kaip ir praeitais metais, atrodė išsiblaškiusi ir perdėtai linksma. Tai Nestrof neerzino, tačiau trikdė. Kaip galima susikaupti, kai aplinkui laksto ir kalba tokia moterytė? Ji tiesiogine ta žodžio prasme ištisai kalbėjo ir nebuvo panašu, kad užsičiaups.
Varnė susijaudino išgirdusi, kad reikės atkerėti kažkaip užkerėtas magiškas mašinas. Tokia užduotis buvo tiesioginė patyčia! Ji net nenorėjo pagalvoti, kaip reikės bandyti atkerėti kažkokį magišką metalo laužą.
Su visais kitais Hogvartso mokiniais išėjusi laukan mažoji Nestrof pamatė daug mašinų. Be abejo, patraukė prie pačios labiausiai neišsiskiriančios juodos mašinos. Ji neatrodė užkerėta ar kažkaip sugadinta- tiesiog stovėjo ant minkštos burtų ir kerėjimo mokyklos kiemo pievutės. Ką čia atitaisyti, jeigu šita mašina net nesugadinta? Gal čia netyčia Sabrina tokią atvežė? svarstė vienuolikmetė. Tačiau tai negalėjo būti klaida, ir tikriausiai šis metalo laužas buvo užkerėtas tokiais kerais, kurie iš išorės nepasireiškia.
Žaliaakė nusisuko nuo mašinos ir apžvelgė kitus vaikus. Jie jau dirbo. Mergaitė kaip ir bijojo kažką daryti, tačiau tuo pačiu metu norėjo kuo greičiau smukti iš kerėjimo pamokos ir nueiti į Pelėdyną, pas Relę. Abigaile, tau pavyks. Tu gali tiesiog imti ir atkerėti keistais kerais užburtą automobilį.
Ji pakreipė savo lazdelę link juodosios mašinos ir, piešdama lazdele profesorės Spellman nurodytus judesius, ištarė burtažodį:
-Aklimytunto!
Nieko. Galbūt reikia daugiau intencijos?
-Aklimytunto!- garsiau suriko antrakursė. Tačiau ir šį sykį priešais mergaitę stovintis juodas automobilis net nepajudėjo iš savo vietos. Ką aš darau blogai?
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Elodie Gold

  • III kursas
  • *
  • 91
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • La mer sent meilleur que toi. Tu pues.
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #31 Prieš 2 metus »
 Kuo toliau, tuo labiau šioji baltapūkė erzino vienuolikmetę. Ir ypač jos liaupsinimas kitus mažybiniais vardais. Fe. Vemt verčia. Aišku, dauguma tuo mėgaujosi. Ta dauguma mergaitei irgi atrodė apgailėtini. Nors ir varnė klusniai (kiek sugebėjo) laukė Sapaliojančios Spellman tirados pabaigos, šioji rodės visiškai nesvarsto apie pabaigą. Gi visi neturi amžinybės laiko poniutę, paskubink savo paistymą pagaliau, jergau. Elodie vargiai atsiduso, ir pasirėmė galvą į kairiąją ranką.
 Neužilgo kankynė pasibaigė, bet abejotinai. Mat praktika žodžiai džiaugsmo jai irgi nesuteikė. Ji jau džiaugėsi kabineto mūrinių sienų vėsuma, o jau šast ir reikia eiti laukan. Moterie, ką tu sau galvoji?! Dar nė nespėjau nuo vasaros kančių atsipūst, o tu jau... Suirzusi tamsiaplaukė nė nepastebėjo, kaip baltapūkė dingo iš klasės, o paskui ją ir vargšai vaikai judėjo. Tyliai po nosimi iškeiksnojusi visą šitą nelogiškumą ir idiotizmą, vienišė sulaukė eilės pabaigos, ir išėjo viena iš paskutiniųjų.
 Po ilgo koridorių kelio, žemaūgės baltas veidas iškart susiraukė, nuo netikėtos saulės šviesos ir ryškumo. Tai jos irzulį gražiai kėlė aukštyn, be jokių planų krist žemyn. Pakėlusi juodų plaukų galvą, kai jau rudos akys priprato prie nesveikos šviesos, pirmakursė pastebėjo eilę mašinų aplink. Tai mergaitės visai nestebino, gyvendama pajūrio didmiestį ji jau buvo pratusi prie tokių. Todėl pastebint keletą suglumusių veidų, varnės veidą papuošė pašaipos mimika. Ji įdėmiai tęsė automobilių apžvalgą iš tolo. Visgi miestietė atrado savotišką keistumą juose. Tai buvo visiškai nežinomos markės, kas ir nustebino ir nenustebino jos. Logiškai mąstant, čia gi ne normali pasaulio dalis. Patrūkčiojus petimis, trumpų plaukų savininkė pagaliau pradėjo klausytis neįdomių profesorės šnekų. Lyg buvo viskas aišku, iki paskutinių Spellman veiksmų. Iš minios galo ji nepastebėjo, ką tokio profesorė padarė, bet staigus mašinų šėliojimas net labai išvedė ją iš vėžių. Su didžiu šoku, jos rudos akys su nuostaba ir trupučiu baimės lakstė nuo skraidančių, iki spalvų diskoteką turinčių ir pašėlusiai lakstančių netoli mašinų. KAS PER?! Britė sunkiai atsigavo nuo netikėto chaoso, visiškai jos žiobariškos kilmės pusei neprilygstančio. Nurijusi susikaupusias seiles, varnė susivokė, kad dar nieko nepradėjo daryti, ir liko viena iš paskutiniųjų.
 Greitai atsitokėjusi, pajūrio mergaitė nuskubėjo link kokios nors laisvos pašėlusios mašinos. Deja, ant žemės esančios jau buvo užimtos, tad teliko tik paukščius vaidinančios. Pasirinkusi pirmą pasitaikiusią, varnė nelaukusi nutaikė piktai lazdelę į šią. Bet tada susisgrizbo. Pala minutėlę, o ką reikia sakyti? Velnias, nenuklausiau. Čia vis per tą kvaišą Spellman, svaičiojant savo nesąmones, rupūžė... Šiek tiek susigėdusi dėmesio pamokai stoka, varnanagė nuleido savąją lazdelę ir apsidairė aplink. Mokiniai rėkavo kažkokį žodį, turbūt reikiamą burtažodį, bet jai buvo sunku sugaudyti kokį. Atsitraukusi nuo pasirinktos mašinos, ji priėjo artyn prie kažkokios lyg grifės ir pradėjo klausytis. Aklė? Akla? Ai ne, ilgesnis žodis. Nagi, ištark aiškiau, mergiūkšte. O! Aklimyunto? Ar tikrai? Akli..my..tunto! Puiku. Gavusi būtent tai ko norėjo, mergaitė nuskubėjo prie pastarojo automobilio. Šį sykį jau galėjo pasirodyti ne visiška idiotė, tad vėl šovė lazdele aukštyn ir tarė pati:
 - Aklimytunto!
 Tyla. Nieko nenutiko. Varnė sumišo, bet nepasidavė. Visgi, gal ne taip ištarė.
 - Aklimytunto! - garsiau ištarė.
 Tas pats. Kas per kiaulės išmatos? Kodėl?! Turi pavykti! Aš. Nesu. Nevykėlė.
 - AKLIMYTUNTO! - šį sykį jau rikte surėkė.
 Net ir rėkiant, mašinos tai absoliučiai nepaveikė. Pirmakursė visiškai susinervavo ir išleido piktą riksmą skraidančiai mašinai.
B r i g h t o n ,  U K

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #32 Prieš 2 metus »
Pastovėjusi kelias minutes ištikta visiško šoko dėl langų sprogimo, Dori pagaliau atsitokėjo. Mokiniai, buvę netoliese, kai kurie išsigando, kiti keiksnojosi. Vienam varniui šukė smigo ir ranką, todėl jam bėgo kraujas. Dori nustebo, kad keli hogiečiai tolėliau visiškai nekreipė dėmesio į šį kiemą sudrebinusį sprogimą.
Po velnių, nejaugi tokie dalykai burtininkų pasaulyje yra įprasti? Šitoks trenksmas, tiek stiklų, o pamoka ir toliau vyksta kaip niekur nieko, stebėjosi mergaitė. Ką gi, teks priprasti. Iš pradžių Dori išsigando jau vien to, kad už tokį darbelį jai gali atimti taškų arba skirti arešto. Bet juk aš netyčia! Kita vertus, kažkoks vaiduoklis per nuodų ir vaistų pamoką sugebėjo sviesti į profesorę bitės geluonis. Tai šis mano darbelis, kuris atliktas net nesąmoningai, tikrai neturi atnešti jokios bėdos! Dori jautė, kaip nuslūgęs pyktis vėl ima kilti. Kodėl lazdelė jos neklauso? Kodėl stengiantis atkeikti tą besisukančią mašiną nieko neįvyksta ir net dabar, sprogus jos stiklams, ji sukasi toliau?
Dori dar išgirdo, kaip kažkoks vyresnysis švilpis pasisiūlė pabandyti kerais dužusius stiklus sutvarkyti, bet mergaitė jau nieko nebegirdėjo. Jos kraujas virė, mintyse ji dar pavadino jį žiobarišku krauju, ėmė galvoti, kad būtent dėl jo klastuolei nesiseka atkeikti automobilio, ir vėl, kaip ir pastarąjį kartą, apimta įniršio, visiškai nesistengdama atkeikti mašinos, bet tiesiog nesuvaldydama emocijų, mergaitė ėmė be jokių kerų judesių grubiai raižyti orą į automobilio pusę daug kartų išrėkdama tą nelemtą burtažodį. Automobilis vėl sekundėlei pakibo ore. Sustojo. Nudundėjo dar vienas sprogimas, šį kartą sprogo visos keturios automobilio padangos. Klastuolė dar spėjo pagalvoti, kad taip ir reikia šitai kvailai mašinai, bet, mergaitės nustebimui, po sprogimo mašina ne kniūbtelėjo ant žemės, kaip mokinė tikėjosi, o vėl kaip niekur nieko ėmė suktis ant galinio rato ir subliūškusi padanga, regis, visiškai netrukdė šiam monotoniškam veiksmui.
Dori jautė, kaip jos įniršis vis labiau ir labiau stiprėja.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Elodie Gold

  • III kursas
  • *
  • 91
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • La mer sent meilleur que toi. Tu pues.
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #33 Prieš 2 metus »
 Elodie visiškai nesuprato, ką blogai darė. Nelemta mašina virš galvos lyg su pašaipa vis skraidinėjo, kas dar labiau varniukę erzino. Ji nekreipė absoliučiai dėmesio į viską, kas dėjosi aplink. Huh, lyg sprogimas buvo? Ai, koks skirtumas. Trumpam mergaitė prisėdo ant žolės, ir rimtai svarstė, ką blogai darė. Burtažodį mokėjo, taikyt nutaikė, tarė gerai. Niekas aišku nebebuvo. Giliai atsikvėpusi, pirmakursė nusprendė vėl apsižvalgyti aplink kitus mokinius.
 Pakilusi nuo žalios žolės, juodaplaukė žengė link dar kito mokinio, lyg klastuolio. Pernelyg arti nebuvo, noro bendrauti neturėjo jokio. Mergaitė akyliai stebėjo, ką berniukas darė. Kas patraukė rudų akių dėmesį, buvo lazdelės judesiai. Hm, lyg ir du skrituliai su trikampiu. Dideliu. Aišku. Pasitenkinusi naujomis žiniomis, žemaūgė nuskubėjo prie savosios prakeiktosios mašinos. Šį kart susikaupusi apvedžiojo du sykius skritulį, ir trikampį šalia, bei prabilo:
 - Aklimytunto.
 Rudaakė buvo šoke. Vėlgi, nieko nenutiko. Ji juk atliko VISKĄ, ką reikėjo. Bet taškų varniams norėjo, tad nepasidavė.
 Dar sykį, varnė šįkart apvedė skritulius vieną šalia kito, kartu su trikampiu, ir sušuko:
 - Aklimytunto!
 KAS PER SURŪGUSIOS RAMUNĖLĖS ČIA YRA?! Kodėl nepavyksta? Ką blogai darau? Po jau eilinio nepavykusio bandymo trumpaplaukė jau norėjo pasiduoti, ir susitaikyti tik su dviem pelnytais teorijos taškais. Bet kažkoks balselis viduje ją skatino pabandyti dar vieną sykį. Nusprendusi paklusti, vienuolikmetė akyliai apmąstė savo veiksmus. Burtažodis - gerai. Stovėsena - gerai. Judesiai - gerai. Nors... Gal ne taip apvedžioju? Lyg tasai klastuolis didesnį trikampį darė... Pabandom.
 Ir vėl, tankiai alsuodama nusiraminimui, nuo bandymų jau pradėjusi išrausti, mergaitė pabandė tuos pačius pirmojo bandymo judesius, tik su didesniu trikampiu, ir su paskutine viltimi šūktelėjo:
 - Aklimytunto!
 Automobilis ore tik sustingo, pakybojo ore kelias akimirkas, ir iš lėto nusklendė žemyn, priešais mergaitės Varno Nago uniformą. Nuo didžiulio palengvėjimo varnė prakaituotais delnais atsirėmė į tamsų kapotą, ir nusiramino giliu kvėpavimu. Nuo šio momento nusprendė nekenčianti magiškų automobilių.
 Galiausiai vėl tiesiai atsistojusi, pirmakursė pasitvarkė trumpus juodus plaukus, ir nutaisiusi savo eilinę be emocijų miną pradėjo eiti tolyn nuo prakeiktojo automobilio. Na, geriau nebuvo, nes ėjo link prakeiktosios Spellman, bet bent jau taškai buvo garantuoti.
 Grįžusi į savo vietą mažos minios gale, rudaakė jau nekantriai laukė kankynės pabaigos.
B r i g h t o n ,  U K

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #34 Prieš 2 metus »
Dori viduje tiesiog siuto. Tas suknistas automobilis nepasiduoda! Jis sukasi, sukasi ir sukasi!
- Aklimytunto! Aklimytunto! - ir toliau šaukte šaukė klastuolė.
Regis, automobilis šiek tiek pradėjo klausyti. Dabar nuo kiekvieną kartą išrėkto burtažodžio automobilis tai sustingdavo, tai pakildavo, bet Dori jau nei motais buvo jį atkerėti. Nors ši mašina tebuvo daiktas, klastuolė spėjo pradėti jo neapkęsti iš visos visos širdies.
Ji ir toliau mosikavo burtų lazdele rėkdama burtažodį, akys buvo paklaikusios, plaukai susitaršę. Ir čia tik BUM! Automobilis iškilo aukštai aukštai ir sprogo. Visas. Ne langai, ne padangos, bet tiesiog visas. Kelias sekundes pabuvęs ore automobilis užsidegė ir pliumptelėjo žemyn. Dori ir dalis šalia jos buvusių mokinių instinktyviai pasitraukė tolyn nuo ugnies. Mergaitė žinojo, kad egzistuoja kažkokie kerai, kurių pagalba iš burtų lazdelės pasipils vanduo, bet nei neketino jų prisiminti, o juo labiau - pabandyti panaudoti, nes greičiausiai vėl nepavyks. Kokia iš tavęs ragana, nervavosi mergaitė.
Atrodė, kad labiau neapkęsti kažko nei to automobilio jau buvo neįmanoma, bet augant neapykantai jam, tuo pačiu augo antipatija ir profesorei: juk ji, o ne kas kitas, sugalvojo šitą kvailą užduotį.
- Na štai, užduotį atlikau, profesore! - pašaipiai suriko Dori. - Tikriausiai automobilis jau atkerėtas!
Mergaitė nusibraukė nuo veido sutaršytus plaukus ir išdidžiai patraukė kuo toliau nuo ugnies. Tikėjosi, kad niekas nepastebėjo, jog jai ne tai, kad nerūpi, bet baisu, kad tik ugnis nesukeltų pavojaus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #35 Prieš 2 metus »
Abigailė vis bandė paleisti kerus, tačiau jai nepavyko.
-Aklimytunto,-jau be jėgų, vos ne norint pasiduoti, sumurmėjo antrakursė.
Vienuolikmetei pasidarė klaikiai nuobodu ir liūdna. Tas besitęsiantis kerų paleidimo nepavykimas ją sekino tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Kiek tai gali tęstis?
Nestrof plaukus taršė švelnus, rudeniškas vėjelis. Jis nebuvo šiltas, tad mergaitė pasigailėjo po mokykliniu apsiaustu neužsivilkusi kokio megztinuko. Nors mergaitė vis dar gyveno vasaros nuotaikomis, tikrai nebuvo protinga ateiti į pamoką, kuri vyksta lauke apsirengus vien mokykliniu apsiaustu. Bet žiūrint iš kitos pusės- kada buvo pasakyta, kad pirma kerėjimo pamoka vyks lauke ir nebus labai šilta? Niekada. Tad Abigailė tikrai nebuvo kalta dėl tokio pasirinkimo.
Žaliaakė spoksojo į juodąją mašiną- ji neatrodė sugedusi. Galbūt.. Gal dėl to kerai ir neveikia, nes mašina net nėra sugadinta? Ar tai įmanoma? Ji tikrai norėjo prieiti prie blondinės profesorės Spellman ir paklausti, kas per velniai su šita mašina vyksta, tačiau jai buvo nedrąsu. Kaip aš atrodysiu? Dabar prieisiu prie jos ir sakysiu "-Jūs man davėt nesugedusį automobilį." . Tai ką ta baltapūkė apie mane pagalvos?
Kol bėgo laikas ir dauguma jau atkerėjo savo mašinas (kurios, be abejo, buvo vienaip ar kitaip sugedusios), Abigailė tiesiog klajojo savo mintyse ir kaupėsi paskutiniajam bandymui. Taip, ji nusprendė, kad jeigu dar vieną kartą nepavyks, daugiau net nebebandys.
Mergaitė pakėlė lazdelę ir nutaikė ją į tą, Abigailės manymu, nesugedusią mašiną. Sutelkusi visas mintis į kerų paleidimą, varniukė pradėjo lazdele piešti brežinį ir ištarė burtažodį:
-Aklimytunto!
Ir ką jūs sau manote- juodasis automobilis pakilo į dangų, apsisuko aplink savo ašį ir po viso šito, garsiai driokstelėjo ant žolės. Ar... Ar man pavyko?! Kaip patikrinti, ar ta prakeikta mašina jau sutvarkyta?!
Nestrof susijaudinusi kreipėsi į netoliese stovinčią profesorę:
-Emmm.. Profesore, kaip patikrinti, ar automobilis jau p-pataisytas, jeigu jis neatrodė sugedęs prieš paleidžiant kerus?
Ji tikėjosi, kad Sabrina išgirs klausimą ir atsakys. Vis dėl to, vienaip ar kitaip, varnės pasirinktas automobilis parodė kažkokius ženklus, jog kerai pavyko. O tai buvo viskas, ką vienuolikmetė Abigailė galėjo padaryti.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Tomasz Mickiewicz

  • Hogvartso vaiduoklis
  • **
  • 23
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #36 Prieš 2 metus »
Vogti ar nevogti - štai kur klausimas. Tomasz ilgai svarstė, ar reikėtų nušvilpti pamokų tvarkaraštį iš Džeinės, kad visada žinotų, kur ją galima rasti. Ne, jo sesutė tikrai to nėra verta! Tomasz yra aukščiau bet kurio gyvo ar negyvo padaro Hogvartse - kodėl jis turi ieškoti savo sesers? Ji turėtų pati ateiti ir paklausti, ar vaiduokliui ko nors nereikia! Džeinė nebuvo Tomasz'o sesuo, ji buvo Tomasz'o asmeninė vergė! Tik, nelaimei, pati to nežinojo. Kol kas.
Buvęs grifas nuobodžiaudamas skraidžiojo koridoriais, kai pamatė nemažą skaičių mokinių, einančių į vieną klasę. Panašu, kad tai buvo dar viena proga sugadinti visiems gyvenimą. Kadangi tokia ir buvo Tomasz'o gyvenimo, jeigu jis vis dar turi gyvenimą, misija, vaiduoklis nuskubėjo vaikigaliams iš paskos. Jie, žinoma, nebuvo verti to girdėti nuostabų Tomasz'o balsą, tad jis tylėjo. Nelaimei, nepastebėjo, ar Džeinė atėjo į pamoką, bet kuo geresni kiti nevykėliai? Juos lygiai taip pat reikia kankinti ir tyčiotis! Tik to jie ir yra verti!
Kurį laiką palaukęs Tomasz įskrido į klasę pro uždarytas duris, kai pamoka jau buvo įsibėgėjusi. Niekinančiu žvilgsniu spoksojo į profesorę, pagaliau nukreipė akis į tą nevykėlių bandą. Sesutės Vergės nepastebėjo. Na, tiek to, teks gadinti gyvenimą profesorei!
Kai visi kažkur išėjo, Tomasz šiek tiek išsigando, bet to neparodė - kad šitie žemiausi Žemės padarai suprastų, kad jis išsigando?! Tai jau ne! Taigi jis ramiai nusekė paskui visus į kiemą - gyvenimą gadinti galima ir lauke!
- Aklim, aklim! - šaižiu balsu pakartojo burtažodžio pradžią Tomasz taip garsiai, kad visi girdėtų - jie turi jaustis pagerbti, kad vaiduoklis su jais šneka! Ak, kokia tai kvaila pamoka, ir buvęs grifas laikė savo pareiga tai pranešti mokytojai. Jis priskrido prie jos ir pakibo taip, kad kojomis beveik lietė žolę. Labai rimtai pažvelgė į tą seną kaip pasaulis profesorę ir pratarė:
- Aš nežinau, kur buvo direktorės galva, kai jus priėmė į darbą, bet ar jūs suprantate, kokia esate nevykusi? Savaime suprantama, mokiniai yra didžiausi pasaulio kvailiai, bet iš profesoriaus tikiesi šiek tiek proto. O jūs juo akivaizdžiai nepasižymite. Galbūt padarykite visiems paslaugą ir tiesiog išeikite iš darbo?
Tomasz ir toliau labai rimtu veidu žiūrėjo į mokytoją ir nekantriai laukė, kada ji teiksis tiesiog išeiti. Kvailiai, "besimokantys" jam už nugaros, Tomasz'o dėmesio verti nebuvo, taigi jis apie juos nė negalvojo. Tiesą sakant, profesorė to dėmesio irgi nebuvo verta, bet kažkam gyvenimą gadinti juk reikia?..

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #37 Prieš 2 metus »
Iš tiesų, darėsi kiek nuobodoka. Mokiniai mokinosi kerus, darė tai ką ir liepė profesorė Sabrina. O pati Sabrina nuobodžiavo, gulėjo ant mašinos, gal kartais užmesdavo akį į darbininkus. Labiausiai stebėjo Arletę, kuri prastai girdėjo. Jetau, jetau, vaikas..- Nuliūdusiomis akimis, nužvelgė ją. Išvis išgirdo kokį ten burtažodį reik sakyt? Na, tikiuosi išgirdo.- Šnekėjosi su savimi mintyse, baltapūkė. Sabrina priėjo prie Arletės ir paplojo delnais.
- Šaunuolė! Tau puikiai sekasi,- Pagyrė, ji. Atrodo, kad ji neturi draugų..- Tik saulyte, geriau nesinešk gyvūnėlio čia. Aš nelabai mėgstu paukščių ir man kartais atrodo, na, kad jie tiesiog trukdo mokiniui susikaupti,- Pasiūlė ir išsakė ką norėjo. Tuomet, nuėjo prie gražaus berniuko, Vegard.
- Puikumėlis, kerėjimas tavo dalykas,- Šyptelėjo berniukui ir jau ruošėsi už praktiką, rašyti tik dešimt taškų. Pasigirdo kažkoks garsas, ak taip, kažkokia pirmakursė vos nesusprogdino mašinos. Spellman piktokai pasižiūrėjo. Bet neilgai. Po kiek laiko mašina buvo sėkmingai atkerėta.
- Dori, aš džiaugiuosi, kad šita mašina kažko neužmušė, bet būk gerutė, elkis atsargiai,- Nereiškė savo pykčio, vienuolikmetei. Tikriausiai kitą kartą, reikės užduoti daug lengvesnę ir ramesnę praktiką.. Sabrina, kas tau šovė.. jau meilės kerai geresni nei šie. Ir vėl kažkoks "Bum" garsas. Abigailė, šį kartą profesorė priėjo prie jos.
- Mašina atkerėta, nesijaudink,- Tingėjo kažką išsamiau aiškinti. Dar ne viskas, dar liko žviegianti Elodie ir Henrieta su Amelija. Henrieta su Amelija kerus tarė netaisyklingai, o Elodie's balsas, nedavė devyniolikmetei ramybės. Pirmiau nuėjo prie Elodies.
- Elodie, nusiramink. Tau kerai pavyko. Henrieta, Amelija, ne šitaip tariamas burtažodis. - Pasakė klaidas. Ech, tebūnie.. Ne, ne viskas. Norėjo jau užbaigti praktiką, bet staiga pamatė vaiduoklį!
- ŠMĖKLA!- Suklykė Sabrina. Taip, ji buvo profesorė, suaugusi mergina, bet šių negyvų būtybių, visgi bijojo. O dar tie jo žodžiai... pravirkdė blondinę. - O tu tik kvailas lavonas!- Nepasidavė ji, ašarotomis akytėmis.
- Prašau, baik... išeik.. mums vaiduoklių nereikia. Tu manęs nežeminsi... geriau išeik, arba reikės ant tavęs užleisti kerus. Ak taip, jis gi negyvas, jokie kerai nebepadės.. Sabrina buvo jautri, galėjo laisvai uždrožti šiam vaikėzui, bet negalėjo, nenorėjo pasirodyti kvailai prieš mokinius ir vis tiek, jis nejaustų skausmo. Reik užbaigt pamoką.. Profesorė nusprendė ignoruoti Tomašą ir kuo greičiau, dingti iš šios vietos.
- Gerai, zuikučiai, ačiū, kad dalyvavote, nepalikote vargšės Sabrinutės vienos ir, kad nepridarėte daug bėdų, turiu omeny, jums visai neblogai sekėsi. O dabar čiuožkite kur norit.- Šyptelėjo vaikams. Ne visi.. Ji priėjo prie Arletės.
- Arletuk, pasilik po pamokos, manau, kad tau būtų neblogai pasimokyti kerėjimo, gauti daugiau žinių. Manau, kad po kažkiek metų, mano dėka, būsi burtininkų trikovos turnyro čempionė.- Šyptelėjo.- Tik mokykimės ne čia, eisime į kerėjimo kabinetą. Sabrina pati pradėjo eiti link mokyklos ir tikėjosi, kad ši eina kartu.