[Sabrina Wolfhard]

Ruduo. Pats mylimiausias ir smagiausias laikotarpis. Sabrina turėjo daug planų, ypatingai buvo labai pasiilgusi savo zuikučių ir saulyčių. Mylėjo juos, mylėjo visus vaikus, kurie tik egzistuoja. Naujos pamokos, mergina labai laukė, buvo pasiruošusi visą rinkinį užkandžių ir dėžę instrumentų. Bus fainai!- Pasitikėdama savimi, ruošėsi eiti Sabrina. Tikėjosi išvysti Alisą, Adelę, Heidi, Ryan'ą ir visus kitus. Vilkolakė užsidėjo rusvą suknelę, pasidažė raudonai lūpytes, užsidėjo savo aukščiausius aukštakulnius ir pasiėmusi dėžes į rankas, pradėjo eiti link savo pačio gražiausio kabineto. Šypsena veide, buvo nuo pat ryto, negalėjo tiesiog atsidžiaugti ir patikėti, kad taip seniai matė savo vaikus ir vėl su jais susitiks. Viskas, ji jau buvo prie kerėjimo kabineto, bet ko ji bijojo, tai įeiti. Gal ir jautėsi labai pasitikinti savimi, laukianti akimirkos, tačiau negalėjo net praverti durų. Kojos ėmė drebėti, galva svaigti. Ar verta gerti vaistus nuo nerimo?- Pasvarstė devyniolikmetė ir pasižiūrėjo į savo rankinę, vos išsilaikančią ant rankos. Nagi, praverk tas prakeiktas duris, nieko nebus. Knisiaus neišvysiu, gal.- Bandė save nuraminti Sabrina ir greitai, palietė rankeną. Durys tiesiog savaime prasivėrė, arba nuo skersvėjo arba net nepastebėjo kaip jas atidarė. Įėjusi, uždarė stipriai duris, kad net ausų būgneliai vos nesprogo. Sabrina atsistojo prieš visą klasę. Pala, ką aš turiu sakyt?- Kaip kokia nevykėlė vis dar stovėjo ir galvojo ką pasakyti. Jau kiek ramiau, padėjo dėžę ant kažkokio mokinio stalo, o kitą dėžę ant savo kėdės.
- Nelieskit,- Tyliai sumurmėjo buvusi varno nago mokinė ir nužvelgė rimtu žvilgsniu stalą.- Jūs, aš, Ai em bek.- Nusišnekėdama kalbėjo Sabrina ir šiek tiek pavaikščiojo po klasę, kaip kokia kvailelė.  Nereikėjo man į kavą piltis to viskio, va ką su manim padarė, dabar vos prašneku ar išvis nusišneku. Sustojusi prie pirmų suolų, pradėjo normaliai šnekėti, kaip tikroji Sabrina.
- Mokiniai! Aš grįžau! Kaip aš jūsų pasiilgau, kad jus net neįsivaizduojate. Nuostabioji profesorė Sabrina Spellman, grįžo. Pradėsime pamoką šį kartą ne nuo maisto, o nuo muzikėlės. Pabūsiu šiek tiek muzikos mokytoja ir pakelsime nuostabųjį rytą su gera melodija.- Džiaugsmingai kalbėjosi šviesiaplaukė ir iš dėžės paėmė instrumentus, kuriuos pradėjo dalinti visai klasei. Kažkam pateko gitara, kažkam smuikas, o kažkam barškučiai. Sabrina net nežiūrėjo kam kas atiteko, tiesiog išdalino viską ką turėjo ir grįžo atgal, į savo vietą, kurioje stovėjo.
- Taigi, jūs turėsite su savo instrumentais užgroti, bet ką, ką tik mokate, ir grodami prisistatote kas esate, grodami taip pat dainuokite, rimuokite savo vardą. Suprantate, aš ne visus atsimenu, todėl man ir reikia viso šito,- Kikendama laukė viso orkestro.- Gausite už savo daineles maisto, jeigu ką,- Pridūrė vis dar linksmu tonu, ir stovėjo su išraudusiais žandais. Klausydama melodijos, pradėjo šokti. Kokie šaunuoliai mano vaikai.- Didžiavosi garbanė. Praėjus penkioms minutėms, Sabrina paėmė savo lazdelę ir trenkė per stalą.
- Užteks! Išdalinu jums vaišes ir einame prie teorijos, užteks žaidimams,- Jau griežtesniu balsu, įsakė Spellman. Visus, žalius obuoliukus padėjo mokiniams ant stalo ir net nepalaukusi, kol pabaigs jie valgyti, priėjo prie teorijos.- Gerai, ši teorija bus tokia, kad jus turėsite atsakyti man į du klausimėlius, kurie tikrai bus susiję su mūsų gražiąja praktika. Pirmas, kokius kerus žinote, susijusius su magiškomis mašinomis? Antras, kokias magiškąsias mašinas žinote?- Uždavė teorijos klausimus ir laukė bent vienos rankos.

Teorija iki 06-09

[Vegard Saeterhaug]

III kursas, Vegard'ui jau 13 ir tai labai gąsdino ir erzino. Vaikinas vėl sėdėjo kerėjimo pamokoje kurios tikriausiai niekada nemėgo, ne tikriausiai ,o tikrai labai nemėgo. Vėl ta prietranka Spellman, šimtas procentų. Saeterhaug sėdėjo pačiame priekyje pats vienas ir tai negalėjo nedžiuginti. Klastuolis užsimerkė ir laukė pamokos. Pasigirdo batelių kaukšėjimas, netrukus ir balsas. Vegard atsimerkė ir pervertė akis. Spellman! Nuojauta neapgavo trečiakursio. Saeterhaug išties norėjo rėkti ir užmušti profesorę, bet to padaryti negalėjo dėl daugumos priežaščių. Ant stalo atsirado smuikas. Visa laime moku juo groti. Išgirdęs užduotį iki galo, vaikinas išsižiojo ir negalėjo patikėti savo ausimis.
-Aš to nedarysiu! Tai kvaila!,-Suriko Vegard atsistojęs.
Tai buvo kvaila ,bet padaryti reikės vistiek. Vegard manė jog profesorė jį atsimins iš praeitų metų nors buvo naivu tikėtis, profesorė juk nevisprotė. Paėmęs smuiką jis sugrojo Gjon's Tears -Tout l'univers dainos posmelį ir pažodžiui pasakė savo vardą. Metęs smuiką ant stalo ji klausėsi toliau ir laukė kažkokios reakcijos. Man tai jau nesvarbu, paliks areštui - tegul. Teorija pasirodė įdomi, tad Vegard stengėsi atsakyti pirmasis, bet jau spėjo atsakyti kažkoks paikas švilpis.
-Žinau tokius kerus Mašinollo tik nežinau ką jie daro, tik žinau jog naudojami ties magiškosiomis mašinomis. Esu girdėjęs tokią mašiną pavadinimu - Litana5500. Tai viskas ką žinau.,-Atsakęs atsisėdo į suolą.

[avianawallflower]

Aviana sedėjo kerėjimo kabinete ir kantriai laukė savo pirmosios pamokos. Grifiukė nesijaudino ,nes žinojo jog viskas bus gerai. Wallflower sedėjo pačiame gale su kažkokia stambia mergina su kuria nebendravo, ji rodos buvo švilpynės mokinė. Į klasę įžengė mokytoja. Ši buvo graži ir atrodė kiek pasikėlusi, bet galbūt taip nebuvo. Ji pasisveikino ir išsakė kalbą kuri leido suprasti - tai ne pirmas kartas kuomet ji profesoriauja. Pirmoji užduotis pasirodė smagi, ant stalo išdalinti instrumentai džiugino akį. Visai netikėtai atsistojęs vaikinas pradėjo šaukti ir sakyti jog jam nepatinka užduotis. Visa klasė (beveik visa) keistai žvilgsniais jį lydėjo. Aviana nusprendė nieko nelaukti, nuo stalo pasiėmusi gitarą ji pradėjo groti ir dainuoti:
-Mano vardas Aviana, Aviana
Esu grifiukė aš puiki
Šiek tiek pikta ,bet draugišką
Wallflower Aviana aš vardu.
Kiek keistai atrodė šitas jos padainavimas, bet tuo pačiu ir juokingas. Aviana džiaugėsi jog padarė užduotį gerai, nors taip mane tik ji, bet kam rūpėjo? Ėjo laikas, artėjo teorija. Taip ir buvo - teorija buvo paskelbta. Mergina atsistojo ir droviai tarė:
-Aš žinau tokius kerus - Avianca, jie naudojami skraidančioms magiškoms mašinoms. O mašinų nežinau jokių.,-Atsakė į klausimą grifiukė.

[Sophie Garcia]

Šiemet nepraleisiu nei vienos pamokos ryžtingai pagalvojo Sophie ir šiek tiek paraudo, atsiminusi kaip būdama pirmame - trečiame kurse nekęsdavo pamokų, labai daug jų praleisdavo ir net nesistengdavo pasiimti knygos pasiskaityti apie magiją, papildomai pasimokyti, kad profesoriui arba profesorei paklausus kokio klausimo, galėtų atsakyti ir netylėti visą pamoką. Per keturis metus žmonės pasikeičia, ne? pagalvojo švilpė ir šyptelėjo.
Profesorę Sophie iš kart pažino ir pati to nesuprasdama šiek tiek apsidžiaugė. Profesorės skleidžiama optimistinė energija kažkaip pakeitė ir pačią Sophie. Dabar ji labai laukė kerėjimo pamokų.
Ant stalo atsiradus fleitai, Sophie išpūtė akis ir apsižvalgė. Ar negalėjau gauti kažko kuo moku groti? Keistai apžiūrėjus muzikos instrumentą, švilpė jį pasiėmė ir pabandė pagroti. Pasigirdo siaubingas, ausis veriantis garsas, tad ji iš kart numetė fleitą ant žemės.
- Atsiprašau, daugiau negrosiu, - liūdnai sumurmėjo Sophie ir pažvelgė į numestą fleitą.
Visą laiką kol kiti grojo ir dainavo, Sophie buvo suirzusi, piktais žvilgsniais žiūrėjo į visus, kuriems pasisekė ir gavo instrumentą kuriuo groti moka. Ar aš prakeiktas žmogus, kad man šitaip nesiseka?
Išgirdus teorinius klausimus, Sophie iš kart pakėlė ranką. Tikėjosi padaryti nors kažką.
- Skaičiau apie burtažodį Carollo. Jis gali priversti magišką mašiną daryti viską ką žmogus panaudojęs šitą burtažodį nori kad jinai darytų, visai kaip Imperio tačiau su mašina. O apie Magiškas mašinas žinau labai nedaug, tiesiog girdėjau apie magišką mašiną Groalia7852, nežinau ką ji daro ar kam ji iš viso reikalinga.
Sophie nutilo ir laukė ką pasakys profesorė.Gal sugebėsiu uždirbti nors vieną tašką?

[Delfė Digori]

Pačią pirmą pamoką šiais mokslo metais Delfė jautėsi labai apsnūdusi, tad iš kart pasiėmė labai įdomią knygą apie magiškuosius gyvūnus, kad jeigu bus labai nuobodu galėtų slapta ją paskaityti ir neužmigtų.
Mergina susirado suolą vidurinėje eilėje - ne pirma eilė, dėl to pernelyg nekris į akis, tačiau tuo pačiu ne paskutinė eilė - taigi neliks pamiršta ir vis tiek bus pastebėta. O to mergina labai norėjo - nebeskubėjus visko daryti, blondinė suprato, kad eina jau šešti jos metai Hogvartse, priešpaskutiniai metai Hogvartse. Dėl to ji nusprendė padaryti taip, kad tie paskutiniai metai būtų labiausiai įsimintini, dėl to nusidažė kelias plaukų sruogas ryškiai rožine spalva ir užsidėjo akinius nuo saulės - tiesiog dėl smagumo.
Netrukus ant jos stalo atsidūrė gitara - Delfė apsidžiaugė, iš kart ją pasiėmė. Groti gitara ji mokinosi ilgai ir puikiai tą pamokėjo, tad sugrojo Blind Channel "Dark side" priedainį ir aukštomis natomis ištempė savo vardą - Delfė.
Išgirdus teorinį klausimą, mergina surimtėjo, tačiau nežinojo teisingo atsakymo į šį klausimą, todėl tiesiog pasiėmė paskaityti savo knygą. Ir pati netikėdama savo akimis, knygoje rado atsakymą į klausimą, kurį uždavė profesorė.
- Yra tokia magiška mašina Animalo6868, ji taip pavadinta todėl, nes turėjo pervežti keletą magiškų gyvūnų, tokių kaip feniksai, vienaragiai ir taip toliau, - garsiai pradėjo skaityti Delfė, akimis greitai perbėgdama puslapius, kad surastų kažką, kas padėtų atsakyti į klausimą. - Joks burtažodis čia neparašytas!
Mergina nutilo, susiraukė ir vėl pradėjo skaityti. Galėjau patylėti. Kas būtų nutikę, jeigu nebūčiau atsakiusi?

[Aidenas Martinez]

- Nebijok, niekas tavęs nepamatys, - Amanda švelniai paglostė savo katę Voldi, kurią slapta atsinešė į kerėjimo pamoką. Nors jau nebebuvo drovi pirmakursė, vis tiek nenorėjo kad kažkas ją pamatytų, kad kažkas ją pakalbintų ir bet kaip atkreiptų dėmesį į ją. Kadangi jai buvo labai baisu ateiti į pirmąją pamoką ji pasiėmė savo katę. Slapta užsikišusi ją už mantijos mergaitė greitai nulėkė prie paskutinio suolo ir padėjo ją ant kėdės.
Netrukus ant Amandos stalo atsidūrė barškučiai. Švilpinukė sutrikusi pažvelgė į barškučius ir į savo katę lyg ji būtų pasakiusi ką daryti. Pabandė jais pagroti. Labai tyliai, kad niekas net nesužinotų, jog ji čia. Tada visiškai nesiderindama prie barškučių ji sudainavo Halsey "Control" dainos priedainį. Nustebo, kaip gražiai skambėjo jos balsas. Jeigu nebūčiau tokia drovi visą tai jie išgirstų... Tai būtų nuostabu... Amanda atsiduso. Kartais ji nekenčia savo drovumo.
Išgirdus klausimą Amanda ramiai klausėsi kitų mokinių atsakymų. Gal reiktų pasakyti nors kažką? Kad uždirbčiau koledžui taškų?
- Yra toks burtažodis Holocartin, jis... jis gali sujungti vieną magišką mašiną su kita. Žinau labai keistai skamba. Turiu galvoje, jeigu tu sujungi vieną magišką mašiną su kita, jeigu vairuosi ar kažką darysi su viena mašina, tai automatiškai darysis su kita mašina. O esu girdėjusi apie magišką mašiną pavadinimu Koralt7410.
Amanda atsiduso. Nebuvo taip sunku... Nusišypsojusi ji pažiūrėjo į katę, tačiau su baime pamatė, kad jos ant kėdės nebebuvo.
- Voldi! - tyliai sužnabždėjo mergina.
Ir su baime pamatė tai, ko labiausiai bijojo. Voldi užšoko ant profesorės stalo.

[Evelina Džonson]

   Jau antireji mokslo metai Hogvartse. Evelina negalėjo patikėti kaip greitai praėjo vasaros atostogos. Ir vis dėlto jokioje kitoje nemagiškoje mokykloje ji negalėjo taip laukti kitų mokslo metų. Juk vis dėlto Hogvartsas - jos antrieji namai.
   Šiaip ar taip ji sugrįžo ir dabar nekantriai laukė pirmosios savo pamokos antraisiais metais. Į kerėjimų klasę atėjo vos tik suskambėjus didžiajam varpui. Atsisėdo antroje eilėje nuo priekio - nenorėjo labai kristi profesorei į akis, bet atip pat norėjo ją gerai girdėti. Įėjus profesorei grifiukė jos rankose išvydo - labai nustebo - instrumentų dėžę. Negi šioje pamokoje darysim ką nors su instrumentais. Juk moku groti kelias melodijos vien tik su pianinu, juk ji negalėjo jo čia atsitempti! Netrukus ant antrosios eilės ketvirto suolo - Džonson suolo - atsirado gitara. Evelina net nedrįso į ją pažvelgti, o ką jau kalbėti apie dainavimą? Tyliai sumurmėjusi jog neįsivaizduoja kaip ja naudotis, pasisakė savo vardą. Kai visi išdainavo ir pasisakė vardus, profesorė pasakė teoriją. Mašinos?.. Tai šiek tiek... Bet vis dėlto geriau nei magiškieji instrumentai. Dvylikametė ilgai galvojo kol pagaliau prisiminė kažkur visai netyčia (jos visai nedomino tokia tema) skaičiusi aie vienus tokius kerus. Nebuvo tikra, kad prabils, bet vis dėlto norėjo uždirbti Grifo Gūžtai taškų, tad nedrąsiai pakėlė ranką.
   - Žinau tokius kerus Noliumbo. Kai nusuki juos į mašiną su kuria nori padaryti šį veiksmą, jis peršviečia ją kaurai. Tai pavyksta padaryti tik tai su mašina ir jokiu kitu daiktu. Šių kerų pagalba neretai suranda visokius gedimus mašinoje. Kartais jie padeda ją sukonstruoti, - išdėstė. - Mašinos aš... nežinau, - pasijuto kiek nejaukiai taip drąsiai pradėjusi. Juk vis dėlto nesidomi tokiais dalykais.
   Gal reikėtu pradėti...

[Aurora Gler]

Šie mokslo metai prasidėjo nuo kerėjimo pamokos. II kursas... dievulėliau, man jau dvylika...- sutrikusi mąstė Aurora. Įžengusi į pažįstamą kabinetą ji sparčiu žingsniu nutipeno iki jos taip mėgstamo stalo klasės gale. Mažą maišelį su knygomis ji pakabino ant kėdės krašto ir išsitraukusi kerėjimo vadovėlį, jį nutrenkė ant stalo.
Už lango buvo daug spalvų. Geltona, ruda, raudona ir oranžinė dominavo. Dideli ir sunkūs lapai su kiekvienu vėjo gūsiu plūstelėdavo ant besibaigiančios paruduoti žolės. Atrodė vėsu, bet rugsėjo mėnesį dar tikrai neturėjo būti taip šalta, kaip Gler, sėdinti šiltoje klasėje, įsivaizdavo. Antrakursė dailiai sudėjo kojas ir pasitaisė ant kelių krentantį uniforminį apsiaustą. Ji pakėlusi galvą pažvelgė į pakylą klasės priekyje ir laukė kol ką tik į kabinetą įžengusi profesorė, ištars pirmuosius žodžius. Profesorė Spellman!- džiugiai mintyse sušuko mergina, tik atpažinusi šių metų kerėjimo profesorę. Viena iš mylimiausių Gler profesorių ir buvo Sabrina Spellman.
Kodėl ji taip keistai kalba...?- susirūpinusi pagalvojo mergaitė.
Aurora pirštais sugniaužė barškutį, ką tik padėtą Sabrinos ant stalo. Pabandė sugalvoti linksmą melodiją ir ją suniuniavusi pagrojo.
- Aš e-suuu... Au-ro-raaa...Gler,- padainavusi subarškino instrumentu mergina. Ji šyptelėjo atsisukusiai profesorei Spellman ir nunešė barškutį ant mokytojos stalo.
Auroros ranka šovė į viršų su atsakymu besiveliančiu ant liežuvio galo ir antrakursė nekantriai laukė kol galės atsakyti į pateiktą klausimą.
- Žinau magiškųjų mašinų kerus Fixilio. Šiuos kerus mano vyresnysis brolis naudodavo įjungti "Velniško greičio" mygtuką,- šyptelėjo Aurora,- žinoma kai kurie, naujesni automobiliai turi šiuos kerus integruotus į patį mygtuką ir norint įjungti greičio režimą, papildomai kerų naudoti nereikia. Šie kerai yra labai paprasti ir, dedu galvą, kiekvienas sugebėtų juos panaudoti,- baigusi kalbėti Gler pasididžiuojamai nusišypsojo ir atsilošė į kėdės atkaltę.
Aurora mandagiai palaukė kol dar pora vaikų atsakys į klausimą ir vėl kilstelėjo ranką, su tikslu atsakyti į antrąjį klausimą.
- Mano brolis vairuoja Kudi Astra automobilį. Jis labai nedidelis, bet puikiai tinkamas važiuoti dviems žmonėms. Dar yra Ceda. Šios markės mašiną mačiau praskrendant virš kiauliasodžio,- pabaigė Gler ir įsmeigė akis į profesorę laukdama kitos užduoties.

[Elodie Gold]

 Vasara buvo tokia... ech. Varnei nebuvo itin nuostabi, vien tuo perdėtu karščiu. Jai tik dabar buvo labiau džiugu, nes vėsuma grįžta. Bet mergaitė džiaugsmu netryško. Vasaros įvykiai jos reikiamai nenuteikė pirmiesiems mokslo metams pilyje. Dėl to, dabar varnė, kairiąja ranka pasirėmusi tamsiaplaukę galvą, su dešine ranka tarp pirštų sukiojo pilkšvą plunksną. Vienuolikmetė sėdėjo kažkurioje iš viduriniųjų eilių, bet prie pat langų, kuo ji šiek tiek džiaugėsi, nes tokios vietos retai būna laisvos. Apylinkės pro langą jau matėsi prarandančios vasaros spalvų ryškumą. Bet kai kurie žmonės, matėsi, to nepajuto.
 Tą labai greitai įrodė įsiveržusi profesorė. Rudaakei ji nebuvo matyta, bet pirmo įspūdžio puikaus nesudarė. Trumpaplaukę erzino tokie žmonės, su perdėtu pozityvu ir optimizmu. Bet tai, žinoma, nereiškė, kad ji pati buvo niūri pikčiurna. Na, bent jau stengėsi tokia nebūti.
 Varnanagės nenustebino profesorės Spellman neaiškių žodžių sapalionės, bet priešais ją staiga atsiradusios kanklės padarė visiškai atvirkščią įspūdį. Instrumentai? Visiems? Ar ji bent pagalvojo, kad nevisi čia muzikantai?! Nors kas čia žino, galbūt aš vienintelė čia netalentinga... Atsidususi, Elodie prisitraukė instrumentą priešais šiek tiek arčiau. Tokį daiktą buvo mačiusi žiobariškosios mokyklos muzikos klasėje, bet per daug dėmesio nekreipė. Lyg ir buvo kadanors mačiusi kažką jomis grojant. Gal verta bent pabandyti. Trūktelėjusi pečiais, ji atsargiai vienos rankos pirštais užkabino stygą. Nuskambėjo ne itin garsus skambesys, palyginus su esančiu "orkestru" kabinete. Tiesą pasakius, skamba kaip dvesiančių varlių kvarkimas, tik instrumentų pavidalu. Užkabinus sekančią stygą, pasigirdo kitoks garsas. Kol kiti prisistatinėjo, žemaūgė spėjo surasti trejas stygas, kurių skambesys derėjo tarpusavy. Vienišė nežadėjo laukti, kol ateis jos eilė, ar aptils koncertas, taigi tiesiog viduryje jo pusbalsiu išdainavo tris skiemenis, sudarančius jos vardą ir pavardę. Sulyg kiekvienu, ji dešiniuoju smiliumi užkabino reikiamas stygas, atidainuodama tomis pačiomis natomis. Baigusi, varnė atsargiai nunešė kankles pas profesorę, nekantraudama grįžti į savo tyliąją vietą.
 Pasibaigus skambančiai tragedijai klausai, iš tikrųjų prasidėjo pamoka. Gold nei laukė nei nelaukė to, tiesiog klausėsi. Hm, magiškos mašinos? Tokių būna? Nors, kad ir nežinojo daug apie magiją, buvo per vasarą keletą dalykų paskaičiusi. Galutinai prisiminusi, mergaitė susikaupė ir kilstelėjo ranką aukštyn. Sulaukusi eilės ir leidimo kalbėti, prabilo savo gan niūroko tono balsu:
 - Pruinae. Lotyniškai reiškiantys šerkšną kerai veikia kaip greitasis kondicionierius. Žiobariškose mašinose esantys kondicionieriai veikia lėtai ir nevisada pakankamai efektyviai, taigi šie kerai kelių akimirkų trukme atvėsiną automobilį, ypač geri vasaros laikotarpiu. Deja, jie efektyvūs tik automobilio tipo transporto priemonėse, kaip pavyzdžiui - autobusai. - net nepajutusi, kaip buvo sulaikiusi kvapą, juodaplaukė giliai iškvėpė. Nesitikėjo tiek daug pasakyti, bet mergaitė atmintį turėjo gerą. Jau buvo beatsisėdanti, kai staiga prisiminė antrąjį teorijos klausimą. Mintyse supeikdama savę už neapdairumą, varnė grįžo į savo stovinčiąją padėtį. - O dėl mašinos, girdėjau apie Argent LE55 modelį, jeigu neklystu. - nieko netrukusi Elodie Gold grįžo į savo sėdimąją vietą.
 Vėl, suėmusi už savo pilkšvosios plunksnos, juodųjų plaukų savininkė pradėjo ją sukioti tarp pirštų, laukdama sekančių ponios Svaičiojančios Spellman žodžių.

[Luna Evanns]

Na štai ir Ruduo ir nauja kerėjimo pamoka Luna jas be galo mėgo ir pamokas ir profesorę Spellman. Evanns be galo nustebo pamačiusi profesorę ne tokią kaip visada.- Profesorę Spellman ar jūs gerai jaučiatės? - Paskui gavusi gitarą dar labiau nustebo Gal reikėtų kokio gydytojo tikrai kažkas ne taip. Kai Nugirdo , kad vienam berniukui taip pat nepatinka užduotis pralinksmėjo suprato , kad ne viena nesuprato  kas negerai su profesore. Na ką jau padarysi užduotis yra užduotis ,tad teks ją vykdyti. Švilpė nužvelgė Spellman keistu žvilgsniu ir paėmė į rankas gitarą visa laimė, kad mama mokė Luna ja groti. Po to kai padarė tai kas buvo liepta atėjo dvi geriausios šios pamokos dalys skanumynai ir  pagaliau normali pamokos tema teorija. Pavalgiusi Evanns nusprendė atsakyti į mokytojos klausimą.-Taip mokytoja žinau vienus kerus jie vadinasi Mašival jie naudojami tik magiškoms mašinoms plauti ,o mašinų žinau tik vieną Fli 60. Ramiau atsikvėpusi Luna tikėjosi, kad teisingai atsakė ir likusį laiką tik stebėjo kitus mokinius. Spėju visi kiti bus protingesni, bet vis tik kas negerai su profesorę ir kodėl ji mums nedavė saldumynų iš kart? Žinoma pirma diena po šitiek laiko , bet vis vien .

[Arletė Russell]

  Arletė šiek tiek jaudinosi ir puikiai sau tai pripažino. Aišku, nuo veido nedingo šypsena, kurią išvysti buvo galima kiekvieną kartą pažvelgus į šviesiaplaukę, tačiau to jausmų slėpimu pripažinti ji nežadėjo. Žalsvose akutėse kart nuo karto pasirodydavo skaidrūs ašarų lašeliai. Taip, mergaitė negalėjo nusiraminti. Negalėjo pasakyti, ko bijojo, tačiau dėl visa ko pasiėmė meškutį, kurį sėdėdama antrame nuo profesorės stalo suole buvo apsikabinusi ir stengėsi susikaupti. Nors tai ir skambėjo labai paprastai, mergaitės mintys skraidžiojo, kur kitur, tad pirmakursei tai padaryti buvo sunkoka.
  Šviesiaplaukė prieš žalsvas akis išvydusi ukulėlę nustebo. Nežinojo nei kaip ją laikyti, nei tuo labiau, kaip groti šiuo instrumentu, todėl tik pažvelgė į ukulėlę ir nusprendė su ja nieko nedaryti. Labai tikėjosi, jog profesorė jai nieko dėl to nepasakys, kadangi užsitarnauti arešto pačią pirmą burtų ir kerėjimo pamoką Russell labai nenorėjo. Kaip ir susipykti su profesore, žinoma, tai taip pat skambėjo, kaip košmaras, o ir profesorė Sabrina atrodė pozityvumo kupina asmenybė.
  Tai, kad profesorė Spellman šmirinėjo po klasę Russell dar labiau gąsdino, juk ji net negalėjo suprasti ką kalbėjo moteris. Ilgiau nelaukusi nusprendė, kad vertėtų paprašyti, jog profesorė taip nesielgtų. Nors įprastoje situacijoje taip Russell dariusi nebūtų, kadangi mokyti mokytojus, kaip mokyti buvo labai nepagarbu šį kartą situacija buvo kitokia. Arletė troško įsisavinti visą informaciją, kadangi mokytis ji norėjo ir nesuprato vaikų, kurie to net nebandė, ir taip švaistė mokslo metus.
  - Profesore Spellman? - sukaupusi visą drąsą klausiamu žvilgsniu pažiūrėjo į baltaplaukę ir tarė. - Gal galėtumėte pakartoti užduotį? Nesusikaupiau ir skaityti iš lūpų, kai jūs vaikštote tokioje situacijoje yra nelengva, - kiek įmanydama ramiau pridūrė ir šyptelėjo, nors mintyse jau zujo galimi profesorės atsakymai, kurie tikrai nežavėjo varniukės, ką tik pradėjusios mokytis šioje pilyje.
  - Aš Arletė Russell iš Varno Nago koledžo, pirmakursė, - nežinia dėl ko tarstelėjo.
  Žalias obuoliukas vis dar gražiai gulėjo ant kerėjimo pamokoje Arletei priklausančio suolo, tačiau Russell jis dabar nerūpėjo.

[Sabrina Wolfhard]

Mergina nesitikėjo, kad tiek bus keliančių rankų. Sėdėjusi ant savo prabangios, juodos kėdės, valgė savo obuoliuką ir klausėsi mokinių atsakymų. Vienintelis atsakymas suerzino iš kažkokios pirmakursės. Pabandžiusi praignoruoti, vis dar pasėdėjo ir galvojo tam tikrus dalykus. Įdomu, kur ta Adelė dingusi? Nors, džiaugiuosi, kad čia jos nėra, mažiau triukšmo- daugiau poilsio. Spellman pagalvojusi, tiesiog šyptelėjo ir nuėjo juokdamasi iš tos mergaitės, prie pat jos. Kodėl juokėsi? Pati negalėjo suprasti, gal dėl to, nes buvo geros nuotaikos. Nu ir kas tai mergiotei yra? Ko ji nesupranta? Uždaviau normalių klausimų, gal jos reikia klausti apie barbes? Ech, nesuprantu aš tokių mokinių.- Galvojo Sabrina ir stovėjusi priešais ją, pabandė viską normaliai išaiškinti, kaip tikra profesorė.
- Kokia graži mergytė tu, Arlete,- Pirmiausiai pagyrė, kad mokinė jaustus drąsiai ir nebijotų šviesiaplaukės.- Palauk, tau sunku girdėti? O gaidžiai ir vištos, aš labai atsiprašau, kad nepriėjau anksčiau. Tai tau reikia atsakyti į mano du užduotus klausimus, kokius kerus žinai arba bent jau esi girdėjusi susijusius su magiškomis mašinomis, ir kokias, magiškąsias mašinas žinai. Ar jau viskas aišku? Jeigu ko nežinosi ar nesuprasi, visados prieik, tikrai labai atsiprašau.- Dar kartelį atsiprašė ir nusisukusi, pradėjo eiti toliau nuo jos stalo. Aš tikiuosi, kad ji suprato.- Pamąstė susirūpinusi Sabrina.

[Arletė Russell]

  Arletės žalsvos akutės susidūrė su Sabrinos ir mergaitė nesusitvardžiusi dar kartą nuoširdžiai šyptelėjo. Ši profesorė tikrai pasirodė maloni ir draugiška, o varniukei tai labai patiko. Beliko viltis, kad kiekvienas mokytojas turėjo gerumo ir tolerantiškumo savyje.
  - Ačiū ir viskas gerai, - tarstelėjo ir tvirčiau apsikabinusi meškiuką nužvelgė klasę, galvodama, kuris laikas buvo puikiausias pasidalinti savo turimomis žiniomis, kurių iš tiesų nebuvo labai daug, tačiau nebuvo ir mažai.
  Šviesiaplaukė klasėje atrado veiklos, be to, kad varniukei teko mokytis vienuolikmetė stengėsi prisiminti kiekvieną mokinį sėdintį kerėjimo kabinete. Russell vis dar ieškojo draugų, o manė, kad tokie dalykai galėjo jai pagelbėti tokių susirasti. Taip pat buvo įdomu, ką bendraklasiai pasakys, nors automobilių tema burtininkės ir nežavėjo. Aišku, pirmakursė apie tokių minčių išreiškimą garsiai nebandė nė pagalvot, kadangi tai taip pat buvo nemandagu, o ji elgtis taip nenorėjo. Ką tokiu atveju pasakytų mama, jei gautų laišką dėl mano nepagarbaus elgesio? - pagalvojo ir papurtė galvą. Suprato, kad taip elgtis tikrai negalėjo. Juk prisidarytų gėdos, kurios tikrai netroško...
  - Yra tokie kerai currusio. Šis žodis kilęs iš lotynų kalbos. Tariant burtažodį reikia jį nutaikyti į automobilį, kuriame norima pridėti tam tikrą vietą. Na, turiu omeny tai, jog tarkim dvivietė mašina burtažodžio pagalba gali pavirsti keturviete ir panašiai. Lazdelės mostas yra apskritimas prieš laikrodžio rodyklę, - pasakė ir giliau įkvėpusi tęsė. - Nežinau ar šitas burtažodis turėtų būti priskiriamas prie transfigūracinių, ar ne...- tyliau ištarusi vyptelėjo ir mąstė, ką galėjo pasakyti toliau. - Tikslaus automobilio modelio nežinau, tačiau girdėjau apie mašiną, kuri prilyginama šluotai ir manau, kad tai visai įdomu, - pašnekėjusi kiek ne į temą grįžo prie to žalio obuoliuko ir paėmė jį į ranką. 

[Sofi Barbierato]

  Klastuolė jau antrus metus žengė į kerėjimų klasę. Toj pačioj klasei atsisėdus ji pamatė tą pačią malonią profesorę Spellman. Mergaitė kažin kodėl nuvargusiu žvilgsniu žiūrėjo sau į nykštį. Ji nedrąsiai pakreipusi galvą iš Spellman žvilgsnio suprato- teorija bus.
  1,2,3. Pamoka prasidėjo. Ji palaukė.
- Ne...ką...groti...dainuoti?- vietoj mykė klastuolė. To visai nenorėjo daryti, bet Spellman buvo vienintelė nuoširdi profesorė tad...kažkas jau buvo jos rankose. Gitara? Ne, gal ukulelė.- La-ba die-na, aš e-su So-fi Bar-bie-ra-to.- O Jėzus iš manęs šaipysis visas Klastūnynas. Po visiško pažeminimo Sofi išklausė užduoties, nors ne prieš tai jos burnoje ištirpo senas, geras saldainiukas be kurio Sofi neįsivaizduoja savo gyvenimo. Užduotis buvo aiški.
- Profesore, čia aš, ta nemokanti nė savo vardo išdainuoti! Žinau kerus man rodos Mechlicorpus, jie plačiai paplitę visur. Kerai seniai gamintas mašinas sutvarko, jos būna kaip naujos, gali skraidančias mašinas jai jos nebeskraido sutvarkyti. Ir taip, mašinų žinau ne daug, bet Mori Kardiko Nika 180 ir Franco Skaiduolė- čia naujausi modeliai,- užtilo.

[Tesa Džonson]

   Tesa vos suspėjo su didžiuoju varpu pasiekti klasę. Bet kaip puiku, kad vis dėlto iš viso suspėjau atsiduso ir atsisėdo į vieną iš paskutinių suolų, klasėje. Išsitraukusi vadovėlį ir lazdelę iš kuprinės ėmė laukti. Po kelių visai trumpų minučių pamoka prasidėjo ir grifiukė ėmė klausytis. Pirmiausia profesorė padėjo jai ant stalo dūdelė. Ir kaipapsidžiaugė Tesa, ji juk moka groti dūdele. Tai buvo vienintelis instrumentas su kuriuo antrakursė sugebėdavo išgauti nors ką melodingo. Kelias melodijas tikrai mokėjo, tad kai atėjo jos eilė sugrojo linksmos dainelės priedainį ir išdainavo savo vardą.
   - Ma-no var-das T-e-s-a Džon-son! - ir ji ritmingai užbaigė taktą.
   Ji buvo viena iš paskutinių, kadangi sėdėjo pačiame gale. Todėl po savo grojimo jai teko pasiklausyti negždaugelio, tačiau juk dar prieš tai išgirdo. Kai profesorė ėmė dalinti obuolius, vos tik jai padėjo ant stalo ji jo atsikando, kadangi buvo labai išalkusi, nes pusryčių pavalgyti didžiojoje salėje, nespėjo. Obuolys buvo žalias iš savo prigimties nuo medžio, todėl liko labai sūltingas. Kasdama kąsnį po kąsnio, klausėsi praktikos užduoties. Kurią profesorė jau dėstė nelaukdama kada mokiniai baigs valgyti. Vos tik sukramčiusi ketvirtą kąsnį, ji apgalvojo užduotį ir kai burnoje nieko nebeliko prisiminė vis dėlto kai ką žinanti, todėl iškart jos ranka švyastelėjo aukštyn.
   - Žinau tokius kerus, pavadinimu Dorium novelio. Jie mašinose viduje prideda po sėdynę. Tai nėra tas pats kas mašinos didinimo kerai, nes sėdynė prisideda ne visada patogiai. Mašina visai nepadidėja, nei iš  vidaus , nei iš išorės.  Sėdynės prisideda laisviausioje vietoje, o norint j panaikinti reikia naudotis jau kitais kerais, - tai pasakiusi prisiminė mašiną ir pridūrė prie ankstesniųjų žodžių norėdama atdsakyti į antrąjį klausimą. - O mašiną žinau Dragni102.
   Baigusi kalbėti antrakursė vėl atsikando obuolio ir klausėsi kitų atsakymų. Visai įdomi tema šiai pamokai, pamanė.