0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vincent Lémery

  • IV kursas
  • *
  • 68
  • Taškai:
  • the dead know everything, but don't give a damn
Ats: Sandėlis
« Atsakymas #90 Prieš 3 metus »
Vincentas susivokė vos vos pamelavęs. Gydymo kerus mokėjo, bet ne tokius, kurie atsatytų lūžusį kaulą į vietą. Jis nežinojo, ar koja lūžo, o paversti jos gumine, kaip kadaise, prieš daugybę daugybę metų buvo padaręs vienas apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius, net nenorėjo bandyti. Jautė, kad priešingu atveju padegtų sandėlį ir šluotas netyčia paverstų paukščiukais. O ne, to Vincentas visai nenorėjo.
Gavęs neužtikrintą Amelijos sutikimą imtis veiksmų, berniukas kišenėj sugraibė lazdelę, ją iškėlė virš mergaitės blauzdos ir giliai įkvėpė. Atšaldomieji kerai nebuvo labai sudėtingi, ir jis neabejojo sugebėsiąs pamosuoti teisingai, tačiau vis tiek šiek tiek jaudinosi. Gal dėl to, kad nenorėjo mergaitės dar labiau sužeisti.
Iškvėpdamas berniukas sumurmėjo burtažodį ir lengvai bakstelėjo lazdele. Nieko kažko labai stebuklingo nenutiko, ir jis tik pažvelgė į Amelijos veidą, jame ieškodamas patvirtinimo, kad keras pavyko, kad koja atšalo, nutirpo ir skausmo nebesijuto.
SEE YOU, SPACE COWBOY...

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Sandėlis
« Atsakymas #91 Prieš 2 metus »
Dori vaikščiojo po stadioną ieškodama savo vorui kažko valgomo. Reikėjo jam dar ir vardą sugalvoti, bet tą padarys vėliau. Dabar svarbiausia vargšelį pamaitinti.
Nagrinėdama žolės turinį ir ieškodama kokių nors vabalėlių, mergaitė nei nepastebėjo, kaip priartėjo prie sandėlio.
O! - nudžiugo pamačiusi žalios spalvos vabalą. - Tu puikiai tiksi ir būsi skani vakarienė, - sukikeno paimdama vabalą rankomis.
Kaip jau norėčiau mokėti paimti jį kerais, pasvajojo pirmakursė ir atsiduso.
Sušėrusi vabalą išalkusiam vorui ir pagaliau apsidairiusi aplink, ji prieš nosį pamatė duris. Vedama smalsumo Dori jas pravėrė ir įžengė į vidų.
- Palūkėk, voriuk, apžiūrėsim šitą vietą ir galėsim toliau eiti ieškoti maisto, - tarė ji vorui, tartum ieškančiam ant delno dar vieno vabalo.
Mergaitė suprato atsidūrusi patalpoje, skirtoje kvidičo žaidėjams. Persirengimo kabinos, suoliukai, šluotos. Šluotos! Dori dar nebuvo gyvai mačiusi burtininkų šluotų. Čia jų buvo sumesta daug. Mergaitė į jas spoksojo.

*

avianawallflower

Ats: Sandėlis
« Atsakymas #92 Prieš 2 metus »
Diena ėjo į pabaigą, rudens vakarai darėsi vis tamsesni ir šaltesni, artinosi ruduo. Aviana nenorėjo viso vakaro praleisti Grifų Gūžtos bendrajame kambaryje spoksant į ugnį židinyje. Mergina užsimetė savo mantija ir dingo iš raudonai papuošto kambario per keletą sekundžių. Dabar jau kojų valia, kur jos neš, ten ir esi Aviana. Hogvartso pilies laiptai buvo labai jau statūs, galėjai labai lengvai jais nusiversti ir susižaloti. Grifiukė nemėgo gydytojų, tad šis faktas jai buvo lyg mirties nuosprendis, bet juk nereikia prisifantazuoti. Sėkmingai nusileidusi laiptais mergina patraukė link mokyklos kiemo. Neužtruko nei dešimties minučių ir Aviana jau buvo kieme ir jau netgi žinojo kur esi. Vėjas kedeno merginos plaukus ir plaikstė mantiją, nusišypsojusi rudaplaukė niūriai patraukė link Kvidičo aikštės. Kvidičas - azartas, kova, tai buvo smagu, bet pavojinga. Grifiukei tai buvo nėmotais, ji svajojo kaip skraidys ant šluotos, galbūt net laimės kvidičą. Eh, tai tik drambliuko svajonės. Vidinis balsas paprieštaravo, bet mergina laikėsi savo. Wallflower net nepastebėjo kaip jau atpėdino prie aikštės. Jos akį užkliudė durys, tikriausiai sandėliuko. Galbūt ten bus šluotų? Galėčiau paskraidyti. Kvailai išsišiepusi mergina įėjo į tamsų sandėliuką ir netyčią į kažką atsitrenkė, suspigusi iš baimės ji kažką sumurmėjo, bet tai buvo neaiškus sakinys, niekas negalėjo jo suprasti. Aviana tikrai bijojo.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Sandėlis
« Atsakymas #93 Prieš 2 metus »
Dori tiesiog kuitėsi po sandėlį, čia jai buvo taip įdomu! Ji dar niekada gyvai nematė jokių daiktų, susijusių su kvidiču, o šiame sandėlyje jų buvo begalė. Pirmakursė iškart ėmė įsivaizduoti save skrendant ant šluotos, saugant lankus ar gaudant šmaukštą. Vis dar taip pat užsisvajojusi ji nukėblino prie tos gausybės šluotų. Mergaitė ištiesė ranką ir ketino šluotą tiesiog paliesti. Bet net nespėjus to padaryti pasirinktoji tik strykt - tarytum pati įšoko į delną.
- Oho! - žavėjosi Dori.
Ji manė, kad palietus šluotą nieko nepajus. Kad bus toks pat jausmas, tartum žiobariškuose savo namuose ruošiantis šluoti grindis. Bet iš tiesų jausmas buvo fantastiškas: atrodė, tartum šluota būtų gyva ir dabar tik ir lauktų, kol ant jos bus imta skirsti.
Klastuolė stovėjo šalia sandėliuko durų čiupinėdama šią įspūdingą burtininkų transporto priemonę, kai visai netikėtai kažkas trenkėsi į jos nugarą.
- Aaa!!! - sušuko Dori.
Beprotiškai išsigandusi mergaitė beregint atsisuko ir prietemoje pamatė, kad tai žmogus. Mergaitė iš grifų gūžtos. Tačiau kai kas jau atsitiko prieš tai, kai mergaitės susitrenkė. Dori netyčia į mergaitę paleido savo vorą, o ir šluota buvo belekianti tiesiai mergaitei į galvą. Klastuolė jau nebeturėjo kaip viso to sustabdyti ir šią sekundės dalį meldė, kad tik neužgautų grifės, kad ji neišsigąstų arba dar
blogiau - nenudobtų jos voro.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

avianawallflower

Ats: Sandėlis
« Atsakymas #94 Prieš 2 metus »
Grifės akys sužibo sandėlio tamsoje, mergina galiausiai užsičiaupė ir sandėliuką apgaubė kurtinanti tyla. Drebančiomis rankomis Aviana sugraibė savo lazdelę ir virpančiu balsu ištarė burtažodį kuris turėjo prablaškyti tamsą. Žiburėlis neapšvietė viso ploto, kuris buvo gana nedidelis, bet įmatyti kažką buvo įmanoma. Grifė drąsiai žengė mažytį žingsnį, ir bandė apšviesti tą daiktą į kurį atsitrenkė. Rudaplaukė pajuto mažų kojyčių tepenimą ant kaktos, tikriausiai koks mielas gyvūnėlis nusprendė pasivaikščioti, tikriausiai tai buvo voras. Aviana mėgo vorus, nes jie buvo mieli, ir ji nesugebėjo suprasti kaip žmonės gali jų nemėgti. Galiausiai ji apšvietė, apšvietė tą sutvėrimą į kurį skaudžiai trenkėsi. Pro blausią kerų sukurtą šviesą matėsi juodi plaukai, baltą it vampyro odą, ir dangiško grožio akis. Lazdelė lėtai ėjo per visą tikriausiai merginos kūną, kol atsidūrė prie koledžo uniformos ženklo. Klastuolė arba Klastuolis, nežinau šio sutvėrimo lyties. Kurtinančią tylą nutraukė, klastuolės klyksmas ir atskrendančios šluotos garsas. Puolusi į šoną ir metusi lazdelę ant žemės Aviana skaudžiai krito ant kažkokių neaiškių dėžių. Suskaudo dešinį šoną. Šluota kuri skrido į grifę trenkėsi į duris ir sulūžo. Tamsoje sugraibiusi lazdelę, mergina atsistojo, pakartojo burtažodį ir tarė:
-Ką tu sau galvoji?! Kvaila mergiūkštė! Galėjai mane sužaloti, kaip to nesupranti?!,-Kriokte kriokė Wallflower.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Sandėlis
« Atsakymas #95 Prieš 2 metus »
Dori stovėjo išsižiojusi ir žiūrėjo tartum siaubo spektaklį, kaip grifei mergaitei iš rankos išslysta burtų lazdelė, kaip ji tėškiasi ant žemės, kaip, o varge, sulūžta mokyklos šluota! Ar man dabar reikės ją atpirkti, nusigando pirmakursė.
Grifė pasiėmė lazdelę ir atsistojo. Pašvietusi į Dori ji ėmė ant klastuolės šaukti. Mergaitė neatrodė už Dori vyresnė, bet pasirodė ne iš kelmo spirta. Spėju, ji grynakraujė, pamanė klastuolė. O dievai, jeigu ji mane užkeiks?
Dori žinojo, tiesiog žinojo, kad jeigu koks grifas aprėktų kitą klastuolį, šis pultų į atlapus. Bet Dori nenorėjo, ji tikrai nenorėjo! Ir ji nemoka kautis!
- Aš... aš labai atsiprašau! - suspigo. - Aš nenorėjau... - bandė teisintis. - Ar labai užsigavai?
Eee... Kur mano voras?

*

avianawallflower

Ats: Sandėlis
« Atsakymas #96 Prieš 2 metus »
Mergina staiga sustingo, ji suprato kaip aprėkė visai nekaltą vaiką. Juk ji čia atėjo ir nepamatė jos. Aviana nesiruošė atsiprašinėti ,nes tai būtų ne jos ,,stilius''. Rudaplaukė pasitvarkė plaukus ir dar kartą nušvietė nepažįstamąją. Grifė išties gailėjosi savo sprendimo - apšaukimo. Atrodo ,net menkiausias dalykas šiomis dienomis ją gali supykdyti, tik įdomu kodėl? Aviana sužaibavo savo neaiškios spalvos akimis, jas pavartė ir atsisėdo ant kažkokios dėžės. Lazdelės gale vis dar degė, galima sakyti vilties švieselė. Gaila Aviana nemokėjo kitokių kerų kurie galėtų padaryti šį kambarį kiek šviesesnį. Galbūt atidaryti duris ir leisti natūraliai šviesai užvaldyti šį kambariuką? Ne, tikrai ne, dar eis koks profesorius ir užtiks šias dvi merginas čia. Būtų kiek kvaila situacija, nes Aviana nelabai ką ir sugeba išlementi. Galbūt dėl to ji tokia uždara? Aviana apsižvalgė, tamsoje buvo galima matyti šluotas, kvidičo įrangą. Rudaplaukei į galvą atėjo nuostabi mintis, kiek pavojinga ir kvaila, bet labai nuostabi ir smagi. Ji atsistojo, griebė pirmą pasitaikiusią šluotą, užsidėjo kažką panašaus į šalmą ir pažvelgusi į tamsos užlietė nepažįstamos merginos veidą sumurmėjo:
-Eime su manim, pasiimk šluotą.
Rudaplaukė atidarė duris ir išėjo į plačią aikštę.
-Nejaugi bijai?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Sandėlis
« Atsakymas #97 Prieš 2 metus »
Dori bijojo, kad grifė ims laidyti į klastuolę kerus. O kaip aš apsiginsiu, ėmė svarstyti pirmakursė, juk susprogdinimo kerų į žmogų neleisiu, kaip į tą vaiduoklį, prisiminė nutikimą virtuvėje. Na ir kaip, niekaip, nežinia, ką man padarys!
Tačiau grifė, regis, nesiruošė pulti, nors jos akys, kiek Dori įmatė šioje prietemoje, ir atrodė labai grėsmingai.
Netrukus naujoji bendražygė pasiėmė šluotą ir išėjo į aikštę laukdama Dori. Nejaugi bijai, pakartojo mintyse. Nejaugi bijai... Tai aišku, kad bijo! Ir beprotiškai noriu!
Mendel švietinėdama lazdele dar kelias minutes rinkosi šluotą. Svarstė, kuri bus patogiausia, kuri - patikimiausia. Išsirinkusi šviesaus medžio pakankamai ilgą šluotą ji dar po grindis švietaliojo lazdele, kol rado savo vorą. Šis tartum tiesiog laukė jos šalia kojų, kol šeimininkė pagaliau jį pamatys.
- Štai kur tu, - atsiduso ir, kaip visada, įsimetė augintinį į kišenę. - Tikiuosi, skraidyti nebijai, - sukikeno ir išbildėjo pro duris.

*

avianawallflower

Ats: Sandėlis
« Atsakymas #98 Prieš 2 metus »
Wallflower apsižergė šluotą ir giliai įkvėpė gaivaus rudens oro. Vėjas maloniai plaikstė merginos plaukus. Grifiukė mąstė, apie kažką. Galvojo apie riziką, ir kad pati labai jau bijo ant tos šluotos skristi. Kvaila pirmakursė ta Aviana, juk kažkada visgi reikia išbandyti kažką naujo ,o ne sėdėti ir skaityti knygas. Mantija kuri buvo apgaubusi merginą maloniai šildė. Rudaplaukė laukė tos merginos į kurią atsitrenkė. Ji labai graži. Mintyse pagalvojo grifiukė. Tai nebuvo labai svarbu. Pakėlusi akis, grifė nužvelgė tris žiedus kurie tiesiog spindėjo rudens pavakarę. Į aikštę įžygiavo kažkokie žmonės ir Aviana pradėjo bėgti, link to pačio sandėliuko. Netrukus mergina buvo ten ir krito ant tos klastuolės mergaitės užtrenkusi duris.
-Tikiuosi mūsų niekas nepamatys, o jeigu pamatė...,-Garsiai pagalvojo mergaitė.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Sandėlis
« Atsakymas #99 Prieš 2 metus »
Net nespėjus Dori išeiti iš sandėliuko, grifė grįžo, užtrenkė sandėliuko duris ir krito ant klastuolės. Dori parvirto. Užsigavo alkūnę. Pasižiūrėjusi, ar jos voras nesutraiškytas, o šis, regis, buvo sveikas, pirmakursė atsistojo, pasivalė mantiją ir sukikeno.
- Na, regis, atsiskaitėm, - pasakė grifiukei, turėdama omenyje tai, kad prieš tai Dori užgavo mergaitę, o dabar įvyko atvirkščiai.
Mendel jau įsivaizdavo, kaip jos plaukai ir mantija plaikstosi vėjyje, kaip ji skrenda aukštai dangumi, kaip įdomu stebėti horizontą. Žinoma, galbūt mergaitei net nebūtų pavykę atsispirti nuo šluotos. Kas ten žino. Bet ją apėmė toks noras ir azartas, kad grifei grįžus klastuolė nuliūdo.
- Eee... - išlemeno. - Kodėl grįžai? Kodėl negalime skristi?

*

avianawallflower

Ats: Sandėlis
« Atsakymas #100 Prieš 2 metus »
Rudi švelnūs merginos plaukai krito ant akių kai ši pargriuvo. Rudaplaukės lūpas paliko gilus atodūsis, praskrosdamas tvankų orą sandėliuke. Wallflower pabandė atsistoti, bandymas buvo nesėkmingas, grifė parklupo tik pati dar nesuprasdama kodėl. Tai kažkoks naujas jausmas, su kuriuo mergina dar niekada nebuvo susipažinusi. Vienuolikmetė vis dar meldė Dievo, jog tas sutvėrimas kurį Aviana matė neseniai nenutars užsukti čia. Mergina atsistojo ir šį kartą rodos sėkmingai.
- Melskis jog mūsų nepamatė. - Gana piktai subarė, ne tiksliau pasakė mergina.
Priėjusi prie durų Aviana jas mažai atidarė ir apsižvalgė, švaru, buvo galima ir išeiti. Adrenalino šiandienai užteks, Aviana nebenorėjo nieko.
- Iki, nepažįstamoji. - Atsisveikino Aviana ir pasileido bėgti per aikštę. Apsiaustas plaikstėsi į visas puses.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Sandėlis
« Atsakymas #101 Prieš 2 metus »
Dori žiūrėjo, kaip grifė išeina. Kokia keista, gūžtelėjo pečiais. Pirmakursė atsargiai pravėrė sandėlio duris ir apsidairė. Regis, aikštė jau buvo tuščia. Vakarėjo. Klastuolė žinojo, kad pirmakursiams negalima nei turėti savo šluotų, nei skraidyti ne pamokos metu. Bet mergaitė taip norėjo pabandyti! Ji negali dabar imti ir tiesiog grįžti į pilį! Palaukusi kelias minutes, kol keista sutiktoji nueis, Dori vėl paėmė tą pačią šluotą į rankas ir išėjo į gaivų orą.
Atsidususi Mendel apžergė šluotą. Ji net neįsivaizdavo, koks gali būti jausmas skrendant, tačiau tikrai nemanė, jog šluota bus tartum pasiruošusi skrydžiui. Kaip koks užverstas automobilis. Šluota tiesiog virpėjo ir laukė, kol Dori pradės skristi. Ir dabar jau mergaitė pasijautė ne viena. Tartum ši šluota būtų gyva ir klastuolė ruoštųsi su ja bendradarbiauti. Tai kvaila, suprunkštė. Nenusišnekėk. Čia tik daiktas. Stebuklingas, į dangų nešantis daiktas. Dori atsispyrė kojomis ir pakilo į orą, sandėliuką palikdama už savęs.