0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • Tarptautinio burtininkų bendradarbiavimo ir magiškų žaidimų ir sporto departamentų vadovė
  • *
  • 198
  • Lytis: Moteris
Antroji užduotis prasidėjo labai netikėtu metu, kai niekas iš čempionų, jų bendraklasių ir profesorių to nesitikėjo. Gal kas iš draugų pastebėjo pradingusią Heidi ar pasigedo Ryan, bet greičiausiai nusprendė, jog jie Didžiojoje salėje dar mėgaujasi skaniais šeštadienio pusryčiais. Koridoriuose burtų pagalba apsvaiginti dalyviai buvo iškart nugabenti į Uždraustajame miške pastatytą palapinę, kurioje buvo duoti koledžo spalvų šiltesni apsiaustai, jog dalyviai bent jau mirtinai nesušaltų. Kovai ar išlikimui reikėjo būti pasiruošus visada, o ypatingai – per Burtų trikovės turnyrą, kuomet organizatoriai jau ne kartą įrodė, jog įmetimas į kokią nors netikėtą situaciją dažnai sujaukia čempionų protus ir parodo, kas iš tiesų yra stipriausias ir labiausiai prisitaikęs prie šio magijos pasaulio pavojų.
Dalyviams pažvelgus pro palapinės duris, buvo matomi du staleliai, ant kurių stovėjo po katilą, buvo keletas skirtingų ingredientų ir darbo priemonių. Nors čempionai galėjo naudotis burtų lazdelėmis, tačiau vietovė buvo apsaugota kerais, neleidžiančiais pritraukti tolimiau esančių objektų (pavyzdžiui, sudedamųjų dalių, esančių nuodų ir vaistų kabineto sandėliuke), tad trūkstamų ingredientų teks ieškoti Uždraustajame miške, kuris žiemą neatrodė labai turtingas sudedamosiomis dalimis.
Buvo aišku, jog reikės virti eliksyrą, tačiau kokį? Vis dar buvo galima pajusti šlykštų nuodų skonį. Šalia dalyvių palapinės buvo mažesnė, baltai ir raudonai marginta palapinė, kurioje budėjo kelios nelabai šia idėja (ir visu Trikovės turnyru) patenkintos hilerės, pasiruošusios sugirdyti keletą eliksyrų nuo apsinuodijimo, panaudoti kokius nors gydomuosius kerus ar kitaip gelbėti čempionų gyvybes, tačiau negalėjo sustabdyti nuo greito, netyčia sumaišyto recepto ir išvirto greitai veikiančio nuodo poveikio. 
Kokį eliksyrą reiks išvirti, nežinojo net patys dalyviai, tad beliko viltis, jog jie gerai klausėsi per nuodų ir vaistų pamokas bei laisvu laiku domėjosi šiais magiškais viralais.

Antroji užduotis
Atsibudusių dalyvių priešas šį kartą buvo ne tik užduotis, bet ir laikas, negailestingai tekantis laiko upe. Jam pasiduoti nebuvo galima, nes srovei nubloškus tolyn, kelio atgal gali ir nebebūti. Kol čempionai sunkiai suvokė, kas vyksta, jiems buvo sugirdyti paslaptingi, klastingai veikiantys nuodai, kurie pasiekę kraują pradėjo tekėti po kūną. Pašalinti visą jų dozę be priešnuodžio vilčių tikrai nebuvo. Visgi laikas buvo čempionų pusėje – nuodai nežudė iškart, o apnuodijimo simptomai ryškėjo po truputį ir skirtingiems žmonėms galėjo pasireikšti individualiai vis kitokie. Nebuvo atskleista, koks nuodas sugirdytas, tačiau, visų laimei, jis turėjo ne vieną priešnuodį – net keli galimi receptai, visi savo sudėtyje reikalaujantys tos vienos gėlės, gautos po įnirtingų kovų su troliu, galėjo išsaugoti turnyro dalyvių gyvybes. Žinoma, toji gauta gėlė jau seniai buvo nuvytusi ir po savęs palikusi sėklas, kurias pačias buvo galima naudoti priešnuodžiui virti, jei šios nebuvo iš anksto pasodintos, kad užgimtų gautajai gėlei identiškos jos palikuonės. Norint pagaminti priešnuodį, dalyviams teks parodyti ne tik savo žinias ieškant reikiamų sudedamųjų dalių, kurių dabar, žiemą, pasislėpusių po puriu sniego sluoksniu, rasti buvo ypatingai sunku, bet ir šaltą protą tam, kad išliktų pajėgūs susidoroti su užduotimi. Išvirtas priešnuodis turi būti išskirtinai puikus, kad dar labiau nepablogintų padėties ir padėtų išsivaduoti iš mirties gniaužtų. Nevalia pamiršti ir įprastų miško suktybių – jame gyvenančių būtybių, pavojingų augalų, spąstų. Be abejo, nevilties apimti čempionai galėjo kreiptis pagalbos į hilerę, kuri buvo paruošusi sugirdyti priešnuodį, ir visgi toks žingsnis reikštų pasidavimą.

((Priešnuodžiai kuriami pačių dalyvių))
Legacy, what is a legacy?
It's planting seeds in a garden you never get to see
I wrote some notes at the beginning of a song someone will sing for me
America, you great unfinished symphony, you sent for me
You let me make a difference, a place where even orphan immigrants
Can leave their fingerprints and rise up,
- Lin Manuel Miranda, „Hamilton“

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • V kursas
  • *
  • 293
  • Taškai: 79
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Burtų trikovės turnyras 2021. Antroji užduotis
« Atsakymas #1 Prieš 1 savaitę »
Pastarosiomis dienomis Ryan'as visada savo kišenėje nešiojosi maišelį su gėle. Na, ta kuri jam nervus visą laiką gadino arba kitaip gėlė gauta iš trolių. Nors švilpis ir buvo įsitikinęs, kad užduotyje reikės daryti kažką su mantikoromis, gėlę gautą iš trolių saugojo kaip savo akį. Juk nežinojo, gal ir ji užduotyje bus reikalinga. Gal be jos vaikinukas pralaimės ir pralaimėjimas užtrauks gėda visam jo koledžui ir šeimai.
Berniukas pabudo su besisukančia galva. Visas pasaulis nemaloniai sukosi ir atrodo, kad jį subavo lyg kokiam laive. O toks siubavimas berniukui nepatiko. Jį dėl to pykino. Po maždaug dešimties minučių siūbavimas aprimo. Galva nustojo suktis, buvimo laive jausmas irgi dingo. Švilpis lengviau atsistojo ant žemės. Tada apžvelgė visą palapinę, kurioje panašu ir vyks burtų trikovės turnyro užduotis. Čia stovėjo du katilai, o mantikorų niekur nesimatė. Berniukas atsiduso. Jis neatspėjo dalyko su kuriuo bus susijusi užduotis. Iš tiesų šiek tiek nuliūdo dėl to, kadangi labai tikėjosi, kad vis tik profesorius užuomina išsprendė teisingai. Na, bet kartais įvyksta visokių dalykų. Juk niekas negalėjo visada būti teisus. Nei vaikinukas, nei jo taip mėgstamas profesorius. Švilpynės čempionas atsiduso ir atsistojo prie vieno iš katilų. Nužvelgė visus ingridientus esančius šalia ir tyliai atsiduso. Net neįsivaizdavo nuo ko pradėti. Neįsivaizdavo koks priešnuodis galėtų būti tinkamas. Iš viso kaip jam žinoti koks priešnuodis turėtų būti tinkamas jei jis nežino kokie nuodai jam buvo sugirdyti? Jis dar kartelį atsiduso ir prikando savo lūpą. Ingridientų buvo mažai. Švilpis tikrai žinojo, kad jų nepakaks priešnuodžiui. Žinojo, kad daugelio paieškos tęsis ilgai. Žinojo, kad matyt gali numirti... Numirti per burtų trikovės turnyrą būnant penkiolikos. Skamba smagiai ar ne? Juk apie tokią mirtį tikrai svajoja kiekvienas vaikinas besimokantis Hogvartse. Jones su sarkazmu nusijuokė ir užkaitino savo katilą. Jau norėjo pradėti gaminti eliksyrą, kadangi nežinojo per kokį laiką nuodai pradės veikti, ir nežinojo per kiek laiko prasidės visi jų simptomai ir poveikiai penktakursio kūnui. Rudaplaukis stipriai sukando lūpą ir jau į užkaitusį katilą įmetė penkis kardžuvės žvynus. Gerai, kad bent šitas ingriedientas buvo čia. Ant stalo švilpis ėmė ieškoti gelsvųjų bruknių, bet jų nebuvo. Kaip ir dar kitų trijų ingridientų. Jis suprato, kad jam pats laikas keliauti į mišką. Jones pavardės savininkas paėmė čia buvusį maišelį ir įsidėjęs tik receptą išlindo iš palapinės. Džiaugėsi tuo, kad šioje užduotyje bent jau nereikia kovoti prieš kokią nors pabaisą, kadangi jam ir taip skauda koją. Taip pat džiaugėsi, kad bent kol kas žiūrovų nebuvo, kadangi šie(gal ir ne visi žiūrovai, bet daugelis)pasimėgautų čempionų nesėkmėmis ir mirtimis. Juk po velnių, tai labai kietas reginys. Visiems labai smagu stebėti penkiolikmečių mirtį.
Ryan lėtai slinko mišku. Nors žinojo, kad laiko turi mažai, neskubėjo, kadangi tikrai nenorėjo sutikti kokio nors čia likusio trolio ar šiaip kokios fėjos. Juk tada jam tektų gintis ar kautis prieš tą būtybę, o taip jaunasis Švilpynės čempionas sugaištų labai daug svarbaus ir gyvybiškai brangaus laiko.
Rudaakis klaidžiodamas mišku, visiškai nematė jokių reikalingų ingridientų. Storas sniego sluoksnis labai trukdė. Berniukas keliose vietose pakapstė sniegą, bet po juo, deja, visiškai nieko nebuvo. Atrodė, kad burtų trikovės organizatoriai specialiai kažkur miške, labai giliai miške suslapstė visus ingridientus ir taip dar labiau apsunkino ir taip sunkų turnyro dalyvių gyvenimą. O kažkas jaunajam magizoologui sakė, kad čia bus smagu. Deja, tas žmogus labai labai smarkiai klydo taip sakydamas.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • V kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 49
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją
Ats: Burtų trikovės turnyras 2021. Antroji užduotis
« Atsakymas #2 Prieš 1 savaitę »
  Tamsa, keistas svaigulys ir galvos skausmas nebuvo labai geras derinys, ypač tada, kai nei vieno iš jų negalėjai atsikratyti. Jaunoji vampyrė tikėjosi, kad šis reiškinys baigsis kuo greičiau, nes ji nemanė, kad jai tai išeis į gerą. Ėjo minutė po minutės, bet niekas nesikeitė, na nebent tai, kad balsai supę ją nutilo ir kažkur pasitraukė, o šaltis dabar buvo juntamas didesnis, kas nebuvo labai smagu.
  Heidi iš lėto atsimerkė ir apsidairė. Nusivylė, kad atsibudo palapinėje, o ne tarp keturių sienų, kokiame nors labirinte ar netgi arenoje. Mergaitė pabandė atsiminti, kaip čia pateko, bet vienintelis dalykas išlikęs atmintyje, buvo jos keliavimas požemyje ir pagrobimas netoliese laiptų, kurie vedė į paviršių. Šie prisiminai sugrąžino galvos skausmą, kas nebuvo labai malonu, tačiau turnyro organizatoriai pasirūpino ir kitu, dar tik ateinančiu skausmu ir šlykščiu skoniu burnoje. Reikėjo likti kambaryje, būčiau pagulėjusi, pailsinusi galvą, o dabar tenka kentėti net gi du nemalonius dalykus. Ačiū, šios užduoties sumanytojai ir įgyvendintojai.
  Apsivilkusi apsiaustą, tamsiaplaukė dar šiek pastoviniavo palapinėje, nenorėdama išeiti į lauką, kur buvo šalta ir balta, bet galų gale pravėrė duris ir išlindo. Vaizdas nebuvo labai fainas ir žadantis kažką gero, kadangi klastuolė vis dar nebuvo labai pažengusi su viralų virimu, o kad įvykdytum šią užduotį, tą ir reikėjo daryti. Taip, arena būtų buvusi geriau. Heidi net norėjo grįžti į vidų ir apsimesti, kad dar nepavyko atsibusti, bet ją jau buvo pamačiusios ir stebėjo hilerės, kurios neplanavo leisti jai grįžti į vidų ir įvykdyti šio plano. Na ką gi, teks šiek tiek padirbėti, -nelabai džiugiai suburbėjo mintyse jaunoji vampyrė.
  Šaltas oras sustiprino galvos skausmą, tačiau Heidi pasistengė jį ignoruoti (kas nebuvo labai sumanu) ir labiau susitelkti į laukiančią užduotį. Prisiartinusi prie stalo, mergaitė peržvelgė ant jo esančius ingredientus, tačiau pastebėjo tik vieną, kuris buvo reikalingas jos išmąstytam priešnuodžiui. Na ką, teks eiti į mišką ir ieškoti reikalingų dalių viralui, lyg kokių grybų pavasarį, -pamąstė tamsiaplaukė ir jau planavo eiti, tačiau suprato, kad vienos dalies nėra nei čia, nei miške, o ji buvo pati svarbiausia ir jos nebuvo galima pakeisti. Buvo likęs dar vienas variantas, tačiau jis buvo šiek tiek sunkesnis, tačiau ne dėl gaminimo, bet dėl ingredientų, kuriuos buvo galima rasti vos keliose Uždraustojo miško vietose, o ir tai jie nebuvo žiemos augalai. Aišku jis galėjo ir nesuveikti, bet klastuolė buvo įsitikinus, kad tai yra tas kurio jai reikia, kadangi jos žiniomis, jis neigiamai veikė beveik visus nuodus, kurie buvo žinomi burtų pasaulyje.
  Dar šiek tiek pagalvojusi ir pabandžiusi prisiminti kitus priešnuodžius, klastuolė vėl pajuto skausmą ir nusprendė apie tai daugiau nemąstyti ir tiesiog išbandyti savo laimę ieškant miškinių augalų, iš kurių išeitų pagaminti herbologišką priešnuodį (jis taip buvo vadinamas dėl augalinės sudėties). Dar kartą peržvelgusi ant stalo esančius dalykus, Heidi pasistengė juos įsiminti ir išėjo į žymiai šaltesnį mišką. Pirmasis dalykas, kurį norėjo rasti mergaitė, buvo krūmas, kurio lapai buvo naudojami malšinti galvos skausmą. Nors maži ir kartais sunkiai praeinami medeliai buvo populiarūs šioje vietovėje, tačiau buvo pakankamai sunku rasti lapelių, užsilikusių po rudens, o ypač tokių, kurie dar nebuvo visa sugadinti.
  Mergaitė pajuto gurguliuojantį pilvą, kuris maldavo maisto, kurio nebuvo gavęs nuo vakar ankstyvo vakaro.
  -Palauk šiek tiek, nujaučiu, kad rasim kažko valgomo šitoje šilumos pamirštoje vietoje, -pabandė nuraminti šį, o mintyse sau pridūrė, kad iki tol kol baigsis turnyras, kišenėse nešiotųsi maisto ir žolelių, kurį būtų galima suvartoti, kai atsidurs panašioje į šią, situacijoje.
Čia rašo ta, kuri susimovė Kahoot ant lengvo klausimo ir per Velykų CSI nervino žmones įsimetusi skaičiukus pas save į profilį.

Parduodami katinai už 3s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais)
Parduodamos silkės už 1s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais) (VASAROS SEZONAS)
Vertinamos pamokų praktikos už 1g, kreiptis į mane

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • V kursas
  • *
  • 293
  • Taškai: 79
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Burtų trikovės turnyras 2021. Antroji užduotis
« Atsakymas #3 Prieš 1 savaitę »

Švilpis žingsniavo mišku. Staiga vaikinas pradėjo prakaituoti. Jis užkaito, jo kūnu pradėjo tekėti prakaitas. Kartu pradėjo skaudėti ir plaučius. Vaikinas sunkiai atsiduso. Suprato, kad jam matyt nepavyks. Juk po velnių jis neturi velnio raizgų. Nors gal? Gal netyčia kažkur jo kišenėje bus tas mažas maišelis su mažu sodinuku? Jones ieškodamas sodinuko pradėjo grabinėti save. Galiausiai susirado tą mažą maišelį. Tą maišelį, kuris matyt išsaugos penktakursio gyvybę. Švilpis iš džiaugsmo suriko, bet tada nusikosėjo. Suprato, kad jam reikia paskubėti, nes jei jis neišvirs priešnuodžio laiku, jo plaučiai gali supūti. Juk čia plaučių(ar nebūtinai plaučių) pūdymo nuodai. Jie vieni iš pavojingiausių rudaplaukio žinomų nuodų. Na, bent rudaplaukis taip galvojo. Jis juk tiksliai nežinojo kokie nuodai jam sugirdyti. Gal jam sugirdė kokių kitų nuodų. Rudų akių savininkas sunkiai atsiduso ir ėjo toliau. Jis turėjo tris ingridientus iš šešių. Jis tikėjosi, kad ta gėlė pasitarnaus vietoje kitos, kurios dabar miške tikrai nesuras.
Ryan'o batų įspaudai liko sniege. Jis šiek tiek bijojo, kad paskui pėdsakus kažkas atseks. Tas kažkas galėjo būti koks monstras ar pabaisa, kuri ar kuris suvalgys vaikinuką. Na, bet šiuo metu Švilpynės koledžo čempionas buvo šiek tiek nuodingas(O GAL LABAI NUODINGAS), tad švilpiui bent tiek nuodai naudingi buvo.
Berniukas pasuko į kitą keliuką. Tikėjosi susirasti šeivamedžio šaknelių, kurios padėtų nuo kosulio, kurį sukėlė nuodai bei jas panaudotų eliksyre. Taigi jam reikėjo rasti geltonųjų bruknių, šeivamedžio šaknelių ir melsvųjų merlino gėlelių. Šis ingridientas kaip tik augo Uždraustajame miške. Bet gal reikėjo ne tų melsvųjų, o baltųjų? Paklausė pats savęs rudaplaukis. Velnias. Vaikinukas pamiršo.Ir kaip man dabar prisiminti, kurių uogų reikia? Kaip man tai padaryti? paklausė savęs vaikinas dar kartelį. Galiausiai nusprendė, kad jei ras prisiskins abiejų, o virdamas priešnuodį nuspręs, kuri yra tinkamesnė ir kurios reikia eliksyrui.
Beeidamas tolyn berniukas pamatė kupstelį, gana didelį kupstelį prie medžio. Jis pribėgo prie to kupstelio ir nuvalė visą sniegą. Deja, čia buvo tik kažkoks sudžiuvęs krūmelis. Berniukas nuliūdo, bet tada vaikinukas suprato, kad šitas sudžiūvęs ir labai smulkus krūmelis, galėtų būti sudžiūvęs juodauogio šeivamedžio daigelis. Jo šaknelės turėtų būti gyvos. Nieko negailėdamas Jones pavardės nešiotojas tiesiog išrovė augalėlį. Šaknys atrodo buvo tokios kaip paveikslėliuose tam tikriuose vadovėliuose. Berniukas nusišypsojo su džiaugsmu ir atskyrė šakneles nuo stiebelio. Šakneles įsimetė į maišą ir atsistojo nuo apsnigtos miško paklotės. Ėmė žingsniuoti toliau. Dabar jo tikslas buvo gelsvosios bruknės ir merlino gėlės. Tikėjosi, kad abi rūšis suras. Nesvarbu lengvai ar sunkiai.
Kojas švilpis dėliojo kojas gana lėtai. Vos po kelių žingsnių jis užsikosėjo ir pradėjo dusti. Suprato, kad nuodų poveikis stiprėja. Priepuolis pasibaigė ir Jones ėmė skubėti. Jis turėjo kuo greičiau susirasti kitus ingridientus kitaip jo tikrai laukia mirtis. O jos rudaakis tikrai nenorėjo, tad visų augalėlių ieškojo po kiekvienu medeliu, po kiekvienu numetusiu lapus krūmeliu, kiekvieną kupstelį apieškojo, bet, deja, bent kol kas jis nieko nesurado. Berniukas jau buvo beprarandantis viltį, tačiau staiga atrodo sniege kažkas it sušvito. Na, abejotina, kad sušvito, bet bent berniukui taip atrodė. Jis iš karto puolė prie tos vietos. Čia pradėjo kasti sniegą, kol pagaliau pasiekė tą augalėlį. Tai buvo geltonosios bruknės! Magizoologas plačiai išsišiepė ir visą krūmelį atsargiai įdėjo į savo ingridientų maišą. Jam beliko surasti tas kvailas merlino gėles ir jis galės grįžti virti eliksyro.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • V kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 49
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją
Ats: Burtų trikovės turnyras 2021. Antroji užduotis
« Atsakymas #4 Prieš 1 savaitę »
  Išėjusi iš proskynos į mišką Heidi pamatė pėdsakus, kas reiškė, kad Ryan jau išėjo. Taip pat tai reiškė, kad mergaitė pragulėjo ir užtruko žymiai ilgiau, dėl ko turėjo mažiau laiko paieškoms. Na, bent ilgiau pamiegojo ir turėjo šiek tiek daugiau energijos. Jaunoji vampyrė pabandė atsiminti augalų pavadinimus, tačiau prisiminė tik kaip jie atrodo, kas kaip būsimai herbologei nebuvo labai geras ženklas. Tikiuosi, kad tai yra tik efektas, kurį suteikia nuodai ir kuris dings, vos tik bus pagamintas priešnuodis.
  Nors sniego ir nebuvo labai daug, tačiau vistiek nebuvo labai faina eiti, stengiantis, kad jo neprikristų į batus. Aišku šitame visame dalyke buvo ir pliusas, dėl šaltos temperatūros sniegas buvo pakankamai kietas, o ne ištižusi masė, dėl ko buvo smagiau eiti, jeigu ignoruoji visą sniegą aplinkui. Tai buvo kiek sunkoka užduotis, kadangi net ir einant užvertus galvą aukštyn, jis vistiek matėsi.
  Papūtė vėjelis, įnešdamas sniego į akis, kas nebuvo labai malonu, o tuo labiau po to, kai tamsiaplaukė pajautė, kad veidas ištino. Aišku to ji iš kart nesuprato, tad pagalvojo, kad tai tik sniegas, tačiau kai su rankomis palietė veidą, pajuto, kad tai kas įvyko po sniego, įvyko dar kartą. Nuostabu, mano veidas negali nieko paliesti, kitaip pavirsiu žmogumi su bulve, vietoj galvos. Klastuolei net norėjosi, kad pirmasis blogas efektas būtų buvęs galingesnis ir šio bulvinio efekto net nebūtų buvę. Vėjas papūtė dar kartą ir Heidi pasistengė išvengti sniego, kad veidas dar labiau neišsipūstų.
  Tokie dalykai net panaikino galvos skausmą, tad tai tikriausiai buvo vienintelis geras dalykas išėjęs iš to. Tai supratusi mergaitė pakeitė savo kelionės tikslą ir patraukė ieškoti kitų trijų reikalingų eliksyro dalių, kurias, radus augimo vietą, buvo pakankamai lengva rasti. Tik aišku vietų, kuriose šie krūmeliai augo, buvo mažai, kas reiškė, kad jų reikės ilgai ieškoti, nebent nusišypsos laimė.
  Jaunoji vampyrė kiek pyko ant organizatorių, kad sumanė „ieškok, virk, nemirk“ varžybas surengti žiemos metu. Vienintelis geras dalykas buvo tai, kad tamsiaplaukė žinojo, kur auga ir galima ieškoti reikalingų augalų, tačiau visą kitą nebuvo labai gerai. Vienas iš negeresnių dalykų buvo raidinės atminties dingimas, kas buvo pakankamai gerai, kadangi klastuolė galėjo išgyventi tik su atmintimi, kuri susidėjo iš vaizdų ir skaičių.
   Heidi sustojo viduryje miško ir ėmė svarstyti į kurią pusę eiti, pagal jos žinias, kad lengviau rastum vieną iš reikalingų dalių, reikia eiti į rytus, kadangi jie augo vakarinėje medžio dalyje. Tačiau šios žinios nepadėjo šioje situacijoje, kadangi saulės danguje nesimatė, dėl didelio debesuotumo. Velnias. Liko tik spėti į kurią pusę eiti. Šiek tiek pamąsčiusi į kurią pusę eiti ir pabandžiusi pagal medžius nustatyti pasaulio kryptis, mergaitė nusprendė sukti į dešinę, kadangi ji labiausiai ją traukė, o ir labiausiai atrodė kaip tokia, kurioje tekėtų saulė.
  Tai buvo šiokia tokia klaida, kadangi vėjas pūtė iš galimai rytinės pusės, kas leido sniegui lengviau pasiekti veidą ir jį dar labiau paversti į bulvę. Nulenkusi galvą, lyg kažko gedėdama, jaunoji vampyrė skynėsi kelią, bandydama šiaip ne taip pamatyti reikiamąją sudedamąją dalį, kurią galėtų panaudoti gamindama priešnuodį. Aišku tamsiaplaukė stengėsi neatsitrenkti ir į medį, kurių kaip nekeista buvo pilnas miškas, tačiau jų, klastuolės džiaugsmui, kelyje nepasitaikė.
  Galų gale nedidelė pūga pasibaigė, kas leido Heidi eiti normaliai ir geriau matyti ją supančią aplinką. Šiek tiek apsižvalgiusi, mergaitė pastebėjo, nuvirtusį medį, prie kurio ir nusprendė eiti, tikėdamasi, kad laimė nusišypsos ir sugebės rasti vieną iš trijų, reikalingų ingredientų.
Čia rašo ta, kuri susimovė Kahoot ant lengvo klausimo ir per Velykų CSI nervino žmones įsimetusi skaičiukus pas save į profilį.

Parduodami katinai už 3s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais)
Parduodamos silkės už 1s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais) (VASAROS SEZONAS)
Vertinamos pamokų praktikos už 1g, kreiptis į mane

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • V kursas
  • *
  • 293
  • Taškai: 79
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Burtų trikovės turnyras 2021. Antroji užduotis
« Atsakymas #5 Prieš 1 savaitę »
Švilpis sunkiai nusikosėjo. Jautėsi kiek prasčiau nei jautėsi pačioje užduoties pradžioje. Tiesa, jautėsi daug blogiau nei pradžioje, na, bet tai tik niuansai. Rudaplaukis atsiduso ir judėjo toliau. Vaizdas pradėjo kiek lietis, jam darėsi vis karščiau ir karščiau. Jį mušė nemalonus prakaitas. Berniukas sudrebėjo ir nedrąsiais žingsniais žingsniavo toliau. Nenorėjo apalpti čia. Jei taip nutiktų jis matyt ir mirtų čia uždraustajame miške. Vėliau jį dar suvalgytų trolis ir niekas neprisimins tokio magizoologo  vardu Ryan Jones. Jones vėl nusipurtė. Tada papurtė savo galvą ir ėjo tolyn. Buvo trumpam sustojęs pailsėti, bet ilgai stoviniuoti negalėjo. Juk ilgai sustojęs galėtų ir apalpti.
Sniegas po rudų akių savininko kojomis gana garsiai girgždėjo. Tas girgždėjimas žingsniuojant vis gilyn ir gilyn tapo monotonišku garsu. Bernelis išleido atodūsį. Jis buvo labai sunkus ir varantis į neviltį. Staiga Ryan vardo savininkas užkliuvo už kažko ir nukrito. Iš skausmo tyliai suinkštė ir tada pažvelgė į kupstelį. Jį lėtais ir neužtikrintais judesiais atkasė. Čia buvo kažkokios labai keistai suaugusios žolės. Vaikinukas jas atskyrė ir kupstelio viduryje surado baltasiąs merlino gėles. Jis labai nustebo ir susidėjo gėles į ingridientų maišelį. Dabar jam teliko susirasti melsvasiąs merlino gėles ir jis galės grįžti. Įdomu, o mėlynosios merlino gėlės irgi auga kupsteliuose ar ne? paklausė savęs vaikinas eidamas iš ten iš kur atėjęs. Tikėjosi rasti kitą merlino gėlių rūšį. Jei neras jų mirtis ateis daug greičiau. Jis ėjo lėtai, neskubėdamas. Bandė apskaičiuoti visų veiksmų svarbą ir kiek visi veiksmai išeikvos jėgų. Po kojomis vis ieškojo daugiau kupstelių. Po ilgų paieškų galiausiai surado kupstelį. Švilpis iš karto pradėjo atkasinėti jį, bet, deja, ten nieko atkasus viską nieko nebuvo. Magizoologas atsiduso ir žingsniavo toliau. Vis negalėjo pasiekti palapinės. Suprato, kad pasiklydo. Jo skruostais pradėjo tekėti ašaros. Ašaros, kurios reiškė neviltį. Jos degino vaikino skruostus. Jis pasiklydo miške, kurį atrodė, kad pažįsta. Berniukėlis dar kartelį atsiduso  ir atsirėmė į medį. Galvojau, kad jau mirs. Galvojo, kad atėjo ta paskutinioji akimirka. Akimirka kai jis numirs ir paliks šį pasaulį. Gal dėl geresnio pasaulio, o gal ir ne. Tada kažkur viduje sukirbėjo viltis. Ji it nudegino vaikino krūtinę. It sukėlė visus jos jausmus kaip pyktį, liūdesį, baimę, drąsą, neviltį, viltį ir visus kitus jausmus, kurie tik galėjo egzistuoti. Tikėtina, kad tai labiau buvo nuodų poveikis nei viltis ir jausmų sukėlimas, bet švilpis širdingai tikėjo, kad tai viltis. Vien jos varomas pradėjo eiti tolyn. Staiga pamatė dar vieną kupstelį. Jį staiggiai išdraskė ir ten vis tik rado mėlynas merlino gėles. Iš džiaugsmo vaikinas sukliko ir susidėjo gėles į maišą. Tada pradėjo žingsniuoti atgal. Rado savo pačio pėdsakus. Po gerų septynių minučių išėjo iš miško ir pasiekė burtų trikovės turnyro užduoties palapinę. Dėl to berniukas šyptelėjo ir lėtai įėjo į ją. Vos jam įėjus į palapinę, jį nukrėtė it su elektra. Taip jį kretė drebulys. Švilpynės koledžo atstovas pradėjo giliai kvėpuoti. Vaizdas jo akyse pradėjo lietis ir jam pasidarė labai bloga. Kiek svyruodamas nuėjo prie savo stalo ir pasidėjo ingridientus ant staliuko prie katilo. Bandydamas toliau orientuotis aplinkoje, švilpis ėmė tankiai mirksėti. Tikėjosi, kad tai padės geriau orientuotis aplinkoje. Po kelių minučių vaizdas jo akyse nustojo lietis. Rudaplaukis sukando savo lūpą ir išsidėliojo ingridientus ant stalo. Merlino gėles ir tą ,,stebuklingąją'' gėlelę padėjo į šoną. Su kerais supjaustė gelsvasiąs bruknes ir jas sumetė į katiliuką, kadangi kardžuvės žvynai jau buvo pakankamai pavirę ir pakankamai užkaitę. Jis pradėjo maišyti skystį esantį katile. Viską darė būdamas labai susikaupęs, kadangi bet kokia klaida galėjo kainuoti gyvybę.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • V kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 49
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją
Ats: Burtų trikovės turnyras 2021. Antroji užduotis
« Atsakymas #6 Prieš 1 savaitę »
  Heidi iš lėto artėjo prie kelmo, palikdama nedidelius pėdsakus už savęs, kurie, jeigu kas, turėjo padėti grįžti atgal. Prisiartinusi prie nuvirtusio medžio, mergaitė ėmė dairytis, tikėdamasi pamatyti bent gabaliuką samanų, kurios augtų ant jo, kadangi tai buvo svarbu, gaminant viralą. Šios liūdesiui, jų nesimatė, tad jaunoji vampyrė kiek nuliūdo, bet tuomet prisiminė, kad jų gali būti po kiek storesniu sniegu. Kasdama šaltą ir baltą sniegą, tamsiaplaukė karts nuo karto įkišdavo rankas į šilto apsiausto kišenes, kad jos iš jų neliktų tik ledo luitai ir tuomet tą patį procesą tęsdavo toliau.
  Galų gale, po kelių minučių kasimo rankiniu būdu, klastuolė atrado, tai ko ieškojo ir nedidelį samanų gabalėlį įsidėjo į kišenę, tikėdamasi, kad to užteks priešnuodžio gaminimui. Aišku jeigu kas, Heidi galėjo greitai vėl grįžti čia ir pasiimti dar jų, tačiau abejojo, kad to prireiks. Lydima džiaugsmo ir sėkmės, mergaitė patraukė ieškoti krūmo, kuris turėjo ją aprūpinti reikalingomis šakelėmis, jos mišiniui. Be šakelių, dar reikėjo ir medžio žievės, tačiau mergaitė nusprendė to prisirinkti, kai jau po truputį judės palapinių link, kadangi to buvo galima prisirinkti bet kuriuo metu, juk buvo miške, o ne dykynėje.
  Kelionė nebuvo labai trumpa arba taip atrodė, tik jaunajai vampyrei, kadangi šioji visiškai nesiorientavo tarp laiko, būdama miške, o tuo labiau, kai pro šakas retai matėsi dangus, kuris galėjo su tuo padėti. Šiek tiek apsižvalgiusi, tamsiaplaukė pabandė pastebėti didesnę sniego pusnį, kuri galimai, galėtų slėpti, jai reikalingą krūmą. Tačiau nei sniego krūvos, nei nedidelio ir labai šakoto medelio nesimatė. Tai kiek liūdino klastuolę, kadangi šioji tikėjosi išeiti iš miško greitai, o nesėkmingos paieškos, tik didino tarpą tarp laiko, kuriame buvo ji ir laiko, kada ji išeis iš čia.
  Trekšt. Kažkas trekštelėjo aukštai tarp medžių, tad Heidi norėdama išsiaiškinti, kas ten buvo, pakėlė galvą. Tai nebuvo protinga idėja, kadangi į jos veidą plūstelėjo sniego kalnas, parversdamas ją ant žemės ir dar labiau išpūsdamas šios veidą. Nuostabu, tiesiog nuostabu, -stodamasi „džiaugėsi“ mergaitė. Nusibraukusi šaltą sniegą, kurio dalis jau persigėrė per kelnes ir bandė sušaldyti ją iš vidaus, jaunoji vampyrė patraukė toliau, tikėdamasi, kad greitai dings iš čia, pagamins priešnuodį ir jos veidas nebebus panašus į labai didelę ir peraugusią bulvę.
  Negana to, kad veidas virto į daržovę, bet tamsiaplaukė ėmė girdėti cypimą, kuris jai nepatiko, po truputį varė iš proto ir su kiekviena minute garsėjo. Tikriausiai tai buvo dar vienas nuodų efektas, kuris ne taip kaip kiti, galėjo ją ir pražudyti. Klausydamasi žemų dažnių, klastuolė tolumoje pamatė pusnį, kurios link ir patraukė.
  Minutė ar daugiau ėjimo ir Heidi pasiekė tikslą, tik jos nusivilimui tai buvo kelmas. Dar šiek tiek apsižvalgiusi, mergaitė pastebėjo ir krūmą, kas ją šiek tiek pradžiugino, tad patraukė jo link. Iš lėto priėjusi prie jo, jaunoji vampyrė nusilaužė keletą mažesnių šakelių ir apsisukusi patraukė, sniege paliktais pėdsakais atgal. Pusiaukelėje, tamsiaplaukė, švelniai ir atsargiai, nuplėšė šiek tiek žievės, nuo senesnio medžio kamieno, pilnai susirinkdama reikalingus ingredientus.
  Cypimo garsumas dar labiau padidėjo, kas nebuvo labai faina, o tikriausiai ir nebuvo labai gerai ausims bei smegenims, tad klastuolė ėmė skubėti ir tikėtis, kad iki tol kol grįš vis dar galės mąstyti ir įsivaizduoti kiekius ir receptą. Kadangi žodiniai prisiminimai buvo visiškai ištrinti iš atminties, kas neleido prisiminti buvusių minčių, pokalbių ir kitų su skaičiais ir vaizdas nesusijusių dalykų. Tai nebuvo labai gerai, o ypač tuomet, kai reikėjo gaminti priešnuodį, kad galėtum pašalinti visus blogus dalykus, kurie dabar dėjosi.
Čia rašo ta, kuri susimovė Kahoot ant lengvo klausimo ir per Velykų CSI nervino žmones įsimetusi skaičiukus pas save į profilį.

Parduodami katinai už 3s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais)
Parduodamos silkės už 1s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais) (VASAROS SEZONAS)
Vertinamos pamokų praktikos už 1g, kreiptis į mane

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • V kursas
  • *
  • 293
  • Taškai: 79
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Burtų trikovės turnyras 2021. Antroji užduotis
« Atsakymas #7 Prieš 6 dienas »
Viralas, nors ir dar tikrai neparuoštas ar neįpusėtas ruošti, kvėpėjo labai skaniai. Bruknių aromatas svaigino berniuką. Nors, labiau tikėtina, kad svaigimas buvo nuodų poveikis. Na, bet tas svaigimas bent kol kas atrodė visai malonus ir ne per daug erzinantis, tad vaikinukas tiesiog nekreipė į jį per daugiausiai dėmesio. Kol jis netrukdė, dėmesio nekreipimas buvo pati geriausia išeitis.
Jis buvo susikaupęs ties eliksyro gaminimu. Tas eliksyro gaminimas buvo labai įtemptas procesas. Kartu su proceso įtemptumo kažkur kirbėjo ir labai didelė baimė kažką padaryti ne taip. Berniukas sukando savo lūpą ir susimąstė. Bandė prisiminti ingridientų eilę, nes šiame priešnuodžio gaminime eilė buvo vienas svarbiausių dalykų. Galiausiai prisiminė, kad reikia dėti velnio raizgus. Jie irgi buvo labai svarbi eliksyro dalis. Švilpis jų daigelius lėtai išsitraukė iš maišelio ir žaibiškais judesiais sutrynė juos. Kiek lėčiau sumetė į katilą ir ėmė įnirtingai maišyti. Kiek užsikosėjo dėl nuodų, tad maišymas sustojo, bet vos tik kosulio priepuolis baigėsi, berniukas vėl ėmė maišyti. Vos viralas katile įgavo tinkamą konsistensiją, berniukas ėmė ruošti kitus ingridientus. Jis turėjo juos į katilą sudėti per tam tikrą laiką, kadangi kitaip galėjo viską sugadinti. Lėtais judesiais supjaustė abi merlino gėlių rūšis. Jos abi vis dar buvo įtartinos, bet vaikinui galiausiai teko pasirinkti. Jis sumetė mėlynos spalvos gėles į katilą. Priešnuodis suburbuliavo, o švilpis kilstelėjo antakius. Tai buvo labai keista, kadangi atrodė, jog jis viską daro teisingai ir pagal receptą.
Ryan ir vėl ėmė maišyti priešnuodžio masę, kuri dar buvo nebaigta. Ją maišė labai įtemptai. Bet jam bežiūrint į katilą, kuriame maišė eliksyra pradėjo suktis galva. Po kelių minučių ir vaizdas pradėjo lietis, o tada aplink jį pradėjo vaikščioti vienaragiai. Tikri vienaragiai! Jaunasis magizoologas ėmė stebėtis vienaragiais. Greitai priėjo prie vieno iš jų ir paglostė. Keista, bet vienaragiai buvo labai draugiški ir geri. Švilpis nusijuokė glostydamas vieną iš vienaragių. Eliksyras jam ėmė neberūpėti, visas jo dėmesys buvo skirtas tam vienaragiui. Greitai prie vienaragių atsirado ir feniksai. Šie skraidė beveik prie pat palapinės lubų. Vaikinukas su susižavėjimu žvelgė į gyvūnus. Jie buvo pasakiški... Viskas buvo taip tobula iki tol, kol vaikinukas pamatė kažkokią keista spiralę palapinės kampe. Ji buvo spalvota ir sukosi. Ją pamatęs švilpis suprato, kad visi vienaragiai, kuriuos jis mato yra haliucinacija, kurią matyt sukėlė nuodai. Jis užsimerkė ir pabandė vyti tuos vienaragius ir minčių, bet, deja, jam nepavyko to padaryti. Galiausiai švilpis nusprendė tiesiog grįžti prie eliksyro gaminimo, bet šis buvo spalvotas it vaivorykštė ir taip pat sukosi. Jaunuolio lūpas paliko labai grubus ir negražus(negražios prasmės) prancūziškas keiksmas. Jaunasis magizoologas ir vėl pabandė atsikratyti haliucinacijų su vienaragiais ir jam sunkiai, bet pavyko atsikratyti jų. Berniukas lengviau atsiduso ir ėmė maišyti žalsvai melsvos eliksyrą, kuris turėjo sustabdyti tų kvailų nuodų poveikį. Na, prancūzas bent tikėjosi, kad tas priešnuodis sustabdys nuodų poveikį arba bent sušvelnins jį. Juk tokia yra to priešnuodžio dalia ar ne? Čempionas bijojo, kad priešnuodis gali ir labai pabloginti viską ir labai nenorėjo, kad tai įvyktų. Juk jei priešnuodis viską tik labiau pablogins Švilpynės koledžo atstovas mirs labai nemalonia mirtimi. Matyt ir prieš ją dar ilgai kankinsis, o numiręs savęs nekęs už tai, kad suklydo gamindamas eliksyrą. Juk kažkada tikrai mokėsi kaip reikia tą eliksyrą gaminti, tad suklydimas jo gaminimo procese būtų beprotiškai tragiška ir nedovanotina klaida.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • V kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 49
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją
Ats: Burtų trikovės turnyras 2021. Antroji užduotis
« Atsakymas #8 Prieš 5 dienas »
  Praėjo kelios minutės ir Heidi galų gale pasiekė proskyną, kurioje turėjo virti priešnuodį. Jos išvaizdą pamačiusios hilerės, iš to pasijuokė, kas mergaitei nepatiko ir neatrodė labai profesionalu iš jų pusės. Ignoruodama jas, jaunoji vampyrė patraukė link savo vietos, kur susidėjusi surinktus ingredientus,  emociškai ėmė ruoštis gamybai. Pagal didėjantį cypimą, tamsiaplaukė spėjo, kad daugiausiai gali turėti pusantro šanso, kas reiškė, kad jokių perdarymų, nebent susimaus recepto viduryje. Galvoje permetusi neilgą, begarsį paveikslėlių filmuką, kuris priminė kaip gaminti eliksyrą, klastuolė pasijautė, lyg būtų pasiruošusi išgyventi neaiškius nuodus, savo pasigamintu priešnuodžiu.
  Išsitraukusi lazdelę, Heidi ją nukreipė į po katilu sukrautas degamąsias medžiagas ir šias uždegė. Mergaitė paėmė samanų ir jas sudėjo į grūstuvę, kurioje su grūstuvėliu sutrynė iki mažų dalelių. Dar šiek tiek palaukusi, kadangi norėjo tikrai įsitikinti, kad vandens temperatūra yra tokia, kokia jos reikia, jaunoji vampyrė įlašino keletą lašų kraujo, supylė miltelius ir ėmė maišyti prieš laikrodžio rodyklę. Turėjo gautis oranžinis skystis, tad tuo tamsiaplaukė ir vadovavosi, kadangi nesugebėjo įsiminti, kiek ratų turi apkeliauti maišymui skirtas įrankis.
  Sukimas nebuvo labai smagus dalykas, kadangi klastuolė tai darė rankiniu būdu ir jai šiek tiek ėmė skaudėti galūnes. Pagal logiką, nemalonius dalykus turėjo patirti, tik maišymui išrinkta ranka, tačiau tą patį pojūtį jautė abidvi kojos bei abidvi rankos. Tai nebuvo labai smagu ar malonu, tad Heidi nusprendė tai tiesiog ignoruoti, iki tol, kol galūnės dar funkcionuoja, tikėdamasi, kad viralą sugebės pagaminti anksčiau negu tai atsitiks. Kas čia per nuodai? Mergaitė buvo pasipiktinusi dėl keistų jų poveikių, kadangi teko išgyventi,  skirtingus blogus efektus vos ne vienu metu, o jų papildomai prisidėdavo dar kas kiek laiko.
  Galų gale, po kelių dešimčių ratų, jaunoji vampyrė baigė maišymą ir jos džiaugsmui dar nei viena galūnė neatsijungė, tačiau ėmė darytis šilta. Visą šitą buvo galima paaiškinti tuo, kad tamsiaplaukė stovėjo netoliese degančių degamųjų medžiagų ir buvo apsivilkusi organizatorių duotą apsiaustą. Neturėdama kitos išeities, klastuolė jį nusivilko ir dabar stovėjo tik su iš ryto apsivilktais drabužiais, kurie buvo labiau pritaikyti vaikščiojimui po pilies vidų, negu buvimui šaltame ore. Tačiau tai atnešė dar vieną keistą dalyką, į nuodų poveikį. Heidi buvo tiek šilta, tiek šalta, kas buvo geriau, negu tik karštis ar šaltis, tačiau tokio reiškinio nepatyrusiam organizmui, tai nelabai patiko ir šiek tiek vimdė.
  Cypimas, galūnių skaudėjimas ir pliusinė bei minusinė temperatūra kūne, kuri kėlė norą vemti, buvo nuostabus žudinantis derinys. Mergaitė pabandė sulaikyti masę, kuri bandė išlįsti į paviršių, tačiau to nepavyko nepadaryti ir po stalu su katilu atsirado bala vėmalų masės. Jaunoji vampyrė šiek tiek apsidžiaugė kadangi galėjo palikti nedidelę dovanėlę tiems, kurie juos prižiūrėjo, tačiau nebuvo labai patenkinta, kad kartu su mase neišėjo ir nuodai. Tikriausiai jie buvo jau per giliai kūne, kad po tokio paprasto triuko, nuodai ir jų poveikis nedingo. Buvo kiek liūdna, tačiau tamsiaplaukė jau iš anksto žinojo, kad nepavyks ir į tai nedėjo per daug vilčių.
  Baigusi vėmimo procesą, klastuolė pasistengė išspjauti kiek daugiau užsilikusios masės, o tuomet nusprendė vėl grįžti prie priešnuodžio virimo. Heidi buvo pamiršusi, kad nusivilko apsiaustą ir kad jau visus ingredientus susidėjo ant stalo, tad įkišo ranką į kišenę ir rado gėlę, kurią gavo pirmosios užduoties metu. Tai kiek pradžiugino mergaitę, kadangi šioji galvojo, kad ją buvo pametusi. Aišku jaunosios vampyrės žiniomis iš jos nebuvo jokios naudos, tačiau nusprendė, kad dalį galės įdėti į neseniai pradėtą viralą.
Čia rašo ta, kuri susimovė Kahoot ant lengvo klausimo ir per Velykų CSI nervino žmones įsimetusi skaičiukus pas save į profilį.

Parduodami katinai už 3s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais)
Parduodamos silkės už 1s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais) (VASAROS SEZONAS)
Vertinamos pamokų praktikos už 1g, kreiptis į mane

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • V kursas
  • *
  • 293
  • Taškai: 79
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Burtų trikovės turnyras 2021. Antroji užduotis
« Atsakymas #9 Prieš 3 dienas »
Ant stalo gulėti vos du ingridientai: šeivamedžio šaknelės ir ta kvaila gėlė, kurią švilpis gavo iš trolių. Trumpiau TKGKŠGIT. Aišku berniukas niekada jos taip nevadindavo, bet tai buvo trumpesnis pavadinimas. Įdomu ar kas nors taip galėtų pavadinti šią gėlę? Vardant Burtų trikovės turnyro ir dėl Heidi su Ryan?
Ryan nuo kaktos nusivalė išriedėjusį prakaitą. Tada pasitvarkė nuo prakaito prie kaktos prilipusius plaukus ir tyliai atsiduso. Jam buvo labai karšta ir jis prakaitavo tikrai stipriai. Matyt, kad toks buvo nuodų poveikis. Šis nuodų poveikis jam labai nepatiko ir buvo baisiai nemalonus. Gal net nemalonesnis už kosulį ir galvos svaigulį bei sukimąsį. Švilpis nusipurtė ir pradėjo pjaustyti šeivamedžio šakeles. Jas pjaustė smulkiais gabalėliais, kadangi kiek prisiminė taip reikėjo daryti. Na, bent atrodė, kad taip reikėjo daryti. Jones per daug nemąstęs tiesiog sumetė tuos gabaliukus į viralą ir šiek tiek pamaišė. Maišė trumpai. Tada kiek nepatikliu žvilgsniu pažvelgė į gėlę gautą/pavogtą iš trolių. Galiausiai nusprendė, kad be jos nieko nebus ir sutrynė jos jau sudžiuvusį stiebelį ir sėklas į košę. Tą košę lėtai sumetė į katilą. Viralas stipriai suburbuliavo. Švilpis ir vėl nužvelgė skystį nepatikliu žvilgsniu, o tada ėmė maišyti. Maišė susikaupęs, mat bijojo, kad netinkamas maišymas irgi gali sugadinti eliksyrą. Po kelių minučių maišymo skystis įgavo tinkamą konsistenciją ir spalvą. Dabar berniukui teliko atlikti paskutinį dalyką, prieš baigiant, bet tam visų pirma reikėjo supilti skystį į buteliuką. Vaikinukas apsižvalgė ir ant staliuko susirado buteliuką. Lėtai į jį supylė viralą ir išsitraukė lazdelę. Jo rankos nevaldomai drebėjo. Nebuvo aišku ar rankos dreba iš baimės ar dėl to, kad nuodai vis stipriau veikia vaikinuką. Staiga jam ir vėl pradėjo suktis galva. Jones pavardės savininkas nusikeikė pasakydamas labai negražų prancūziškos kilmės keiksmažodį, o tada susiėmė už galvos. Po maždaug penkių sukimasis sustojo. Bet vos sukimasis pasibaigė, vaikinukas ėmė visiškai nevaldomai kosėti. Jau kosėjo ir krauju. Iš Prancūzijos kilęs vaikinas nusikeikė dar kartą ir užkimšo buteliuką.
- Ukulokumos Gijus, - ištarė burtažodį vaikinukas. Šis burtažodis turėjo pabaigti eliksyro gamybą. Palaukus minutę bus galima išgerti šį gėralą. Nervindamasis, švilpynės koledžo atstovas laukė tos akimirkos kai lemtinga jo gyvenimo minutė praeis. Galiausiai ta minutė praėjo. Rudų plaukų savininkas drebančiomis rankomis nuo staliuko paėmė eliksyrą. Lėtai atkimšo jį ir pauostė. Atrodė, kad kvapas yra gana geras, bet dėl svaigimo jis negalėjo būti užtikrintas. Berniukas dar kartelį nužvelgė eliksyro spalvą ir pateliuškavo jį. Konsistensija buvo labai gera. Nei per skysta nei per tiršta. Spalva buvo ryškiai žalia, o taip ir turėjo būti. Galiausiai švilpis giliai įkvėpė ir užsivertė eliksyrą. Per pirmas penkias minutes po eliksyro išgėrimo atrodė, kad visi simptomai sustiprėjo, bet praėjus dar dviem minutėm viskas dingo. Priešnuodis suveikė! Jam pavyko. Rudaakiui pavyko atlikti užduotį. Jis sušuko džiaugsmo pilnu balsu ir išėjo iš palapinės. Čia jau stovėjo ir keletas sirgalių/žiūrovų, kurie plojo. Švilpis išsišiepė ir su džiaugsmu akyse paliko šią bjaurią priešnuodžių gaminimo vietą. Dabar atrodė, kad kovoti su troliais buvo kiek paprasčiau ir netgi linksmiau. Nežinojo, kuri užduotis buvo lengvesnė, bet tikėjosi, kad kitoje užduotyje reikės kautis su kažkuo arba daryti kažką, bet ne vienoje vietoje. Jis norėjo ir tikėjosi kokio nors veiksmo. Veiksmo it veiksmo filme. O juk ir žiūrovams būtų daug smagiau stebėti žudynes, o ne kažkokius eliksyro gaminimus(na, jie šių nestebėjo, bet vis tiek).

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • V kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 49
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją
Ats: Burtų trikovės turnyras 2021. Antroji užduotis
« Atsakymas #10 Prieš 2 dienas »
Įsidėjusi gėlės dalis į kišenę, Heidi vėl atsisuko į verdantį skystį, kuris buvo pusėtinai išvirtas. Paėmusi šakeles, mergaitė paėmė peilį ir atsargiai nulupo nuo jų žievę. Darbas nebuvo labai sunkus, tačiau nenorėdama pasilikti žaizdos piršte, tad jaunoji vampyrė tai darė atsargiai, kas procesą šiek tiek prailgino. Aišku laiko dar tikriausiai turėjo užtektinai, tad šioks toks jo praradimas neturėjo didelės įtakos, tačiau tamsiaplaukei norėjosi greičiau pašalinti visas nuodų sukeltas blogybes, dingti iš čia ir tai padarius (ne)ramiai ilsėtis, laukiant kitos užduoties. Galų gale žievė buvo nulupta ir padėta į šalį, tad klastuolė ėmėsi antrojo susidorojimo žingsnio - pjaustymo.
  Paėmusi ir susidėjusi jas į vieną vorelę, Heidi ėmė šias pjaustyti į mažus, į sušius panašius gabaliukus. Praėjo dar šiek tiek laiko ir mergaitė jau bėrė gabalėlius į viralą, kur jie smagiai iškildavo ir panirdavo, laukdami kol prie jų prisijungs dar sudedamųjų dalių, kurios iš karto nepranyks eliksyre. Dar kartą pagriebusi grūstuvę ir grūstuvėlį, jaunoji vampyrė paėmė senojo medžio žievę ir ją šiek tiek susmulkinusi, įdėjo į pirmąjį paminėtą įrankį, o tuomet su antruoju ėmė smulkinti iki miltelių ar bent žymiai mažesnių dalių, negu buvo dabar.
  Po trumpo laiko tarpo, mažos dalelės, jau buvo paruoštos ir tamsiaplaukė jas ėmė pilti į burbuliuojantį skystį, kuris bandė bent šiek tiek išsiveržti į paviršių ir aptaškyti dalykus, esančius apie katilą. Paėmusi maišymui skirtą įrankį, klastuolė ėmė daryti sukamuosius judesius, kurių metu, pasiėmusi oranžinės spalvos miltelius, juos iš lėto ėmė pilti į viralą, kuris po truputį darėsi žalsvas. Praėjo dar šiek tiek laiko ir Heidi suprato, kad per tas kelias minutes nepasireiškė nei viena iš tų blogybių, tačiau vos apie tai pagalvojo, viskas ką jautė prieš tai sugrįžo ir net atrodė, kad žymiai stipriau. Mergaitė spėjo, kad taip buvo dėl to, nes ji buvo per daug susikaupusi ties viralo gamyba ir skausmams nebuvo vietos ir laiko nervų sistemoje.
  Pabandžiusi šiek tiek nuraminti kūne vykstančius procesus, kurie galvoje sukėlė cypimą, o visame kitame kūne, nepakenčiamą, galūnių skausmą. Aišku jaunajai vampyrei tai nelabai pavyko, tačiau mintis, kad visa tai žymiai sumažėjo, šiek tiek padėjo. Tamsiaplaukė akyliau pažvelgė į katilo vidų ir pamačiusi, kad jis jau beveik reikiamos spalvos, nusprendė suberti dalį gėlės, kurią gavo iš miško, per pirmąją užduotį, sėklų. Išsitraukusi šias iš kišenės, jomis papildė skystį, kuris po šio įvykio ėmė staigiai keisti spalvas. Šis reiškinys kiek išgąsdino klastuolę, kadangi šioji išsigando, kad reikės jį pradėti gaminti iš naujo.
  Ėjo laikas, tačiau viralo spalva vis dar nesugebėjo nusistovėti, kas šiek tiek gąsdino Heidi. Blogai, labai blogai. Mergaitė net ėmė dėliotis kelią, kuriuo galėtų eiti, kad sutaupytų daugiausiai laiko, tačiau jos džiaugsmui, to neprireikė. Eliksyras nusistovėjo ir patapo žalsvos spalvos, kas reiškė, kad jį jau galima vartoti. Dar šiek tiek palaukusi, jaunoji vampyrė pripildė stiklinį buteliuko, žalsvo ir augalų pripildyto eliksyro. Sandariai uždariusi, jį šiek tiek suplakė ir tuomet atvėrusi, išgėrė iki dugno.
  Iš pat pradžių nieko keisto ar naujo nepajuto, tačiau su kiekviena sekunde nuodų poveikio lygiai mažėjo, bet nuo to, šiek tiek ėmė suktis galva, kas nebuvo labai gerai, ypač po to, kai prieš dešimt minučių vėmė. Nenorėdama nugriūti ir dar kartą prarasti sąmonę, tamsiaplaukė atsisėdo ant žemės ir ėmė laukti šito dalyko pabaigos. Ėjo minutė po minutės, tačiau svaigulys nepradingo taip pat kaip cypimas ar galūnių skausmas, tad klastuolė vis dar laukė, kol tai dings.
  To neteko daryti ilgai ir viskas, kas dėjosi blogo kūne praėjo, tad Heidi pakilo nuo žemės. Atsistojusi mergaitė nusibraukė, įsivaizduojamas ir ne tik, dulkes, o tuomet patraukė pilies link, tikėdamasi nesutikti mokinių, kurie buvo pamišę dėl Burtininkų trikovės turnyro.
Čia rašo ta, kuri susimovė Kahoot ant lengvo klausimo ir per Velykų CSI nervino žmones įsimetusi skaičiukus pas save į profilį.

Parduodami katinai už 3s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais)
Parduodamos silkės už 1s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais) (VASAROS SEZONAS)
Vertinamos pamokų praktikos už 1g, kreiptis į mane

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • Tarptautinio burtininkų bendradarbiavimo ir magiškų žaidimų ir sporto departamentų vadovė
  • *
  • 198
  • Lytis: Moteris
Ats: Burtų trikovės turnyras 2021. Antroji užduotis
« Atsakymas #11 Prieš 2 dienas »
Hilerės atidžiai stebėjo, kaip dalyviai verda eliksyrus, jog prireikus pagalbos galėtų padėti bei sugirdyti tinkamą priešnuodį. Nuodų ir vaistų pamokas mėgę mokiniai mėgino suprasti, kas čia vyksta, o troškę išvysti kokią nors kovą buvo šiek tiek nusivylę ir perdavinėjo lažybose praloštus siklius. Nuodai skverbėsi į giliausius organizmo kampelius ir vis labiau veikė penktakursius, bet šių eliksyrų virimo žinios nebuvo prastos. Aplenkę laiką abu turėjo pakankamai eliksyro, gebančio apsaugoti nuo su krauju susimaišiusių nuodų. Prailgusios skausmingos minutės išvalė organizmą nuo nuodų, hilerės ir visa mokykla galėjo lengviau atsikvėpti bei didžiuotis šią užduotį įveikusiais mokiniais.
Abu dalyviai, įveikę antrąją užduotį, gavo po nedidelį krištolinį buteliuką, kuris nebuvo pilnas kokio nors priešnuodžio, tačiau galėjo atskleisti, kokie išbandymai lauks trečiojoje užduotyje.
Legacy, what is a legacy?
It's planting seeds in a garden you never get to see
I wrote some notes at the beginning of a song someone will sing for me
America, you great unfinished symphony, you sent for me
You let me make a difference, a place where even orphan immigrants
Can leave their fingerprints and rise up,
- Lin Manuel Miranda, „Hamilton“