0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *
  • 904
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Veniso centras, Florida
« Prieš 1 savaitę »
   Prabangus, šurmuliuojantis miestelis, galėjo pasigirti ne tik savo nuostabiu paplūdimiu, kuris taip traukė žmones karštomis, saulėtomis dienomis, tačiau ir dideliu, gausiu įvairiausių parduotuvių ir kitokių pramogų miesto centru. Nusidriekęs takas į visas puses, kiekvienam lankytojui ar gyventojui buvo pasiruošęs pasiūlyti jo mėgstamus hobius, ar paprasčiausiai leisti pasižvalgyti po miesto gatves.
   Pritrūkus drabužių ar kitų daiktų, mėgėjai lankytis po parduotuves čia galėjo pasijusti it tikrame rojuje. Gausybė įvairiausių drabužių, aksesuarų, suvenyrų ir kitokių daiktų parduotuvių buvo išsidėsčiusios visame miesto centre, beveik ant kiekvieno kampelio. Šalia jų kiekvienas praeivis galėjo sutikti ir gatvės atlikėją, nusprendusį kelias valandas praleisti gatvėje linksminant žmones ir šitaip užsidirbant pragyvenimui. Reiktų paminėti, kad miestelio gyventojai, o ypač turistai šiems buvo itin dosnūs. Galbūt dėl to gatvės atlikėjų tiek daug ir buvo.
   Mėgstantiems šiuolaikinį meną ant sienų taip pat buvo ką veikti. Grafičių čia buvo daugiau nei kuris nors pajėgtų suskaičiuoti. Sienų meno buvo nuo pačio paprasčiausio - kokios nors raidės ar užrašo iki akį traukiančio, susižavėjimą keliančio tikro menininko darbo. Pasižvalgyti išties buvo kur ir į ką.
   Tiems, kas buvo linkę pumpuoti savo kraują adrenalinu, Venisas mielai pasiūlydavo riedlenčių parką, kur net gerokai pagyvenę žmonės neatsisakydavo ir išmėgindavo savo jėgas. Tiesa, tokių pasitaikydavo retai, dažniausiai čia karaliaudavo jaunimas, bet vyresnių irgi būdavo. Įprastai šie grožėdavosi jaunųjų talentu  valdyti jiems tokį pavojingą daiktą, kaip riedlentę. Čia pat, visai netoli sportininkų laukė ir puikus sporto klubas. Šiame lankytojų niekuomet netrūkdavo. Turbūt šalia esantis paplūdimys veikė savaip.
   Prie įvairiausių pramogų prisideda ir modernios architektūros gyvenamieji namai ar ofisai. Šie it karališkos šeimos atstovai išdidžiai iškėlę galvas žvelgė į gatve žingsniuojančius žmones. Architektūra taip pat traukė daugelio akį, bet labiausiai gyventojus bei keletą turistų traukė Veniso parkas. Nedideli, tačiau puiki ramybės oazė. Iš abiejų pusių upės nusidriekę takeliai leido žmonėms pasimėgauti ne tik tyliu vandens čiurlenimu, bet ir nuostabia augmenija bei neįprasta ramybe. Atrodydavo, kad čia galėdavai praleisti ištisas valandas ar dienas. Šis kampelis veikė ypatingai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Luna Gardner »
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • V kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 49
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją
Ats: Veniso centras, Kalifornija
« Atsakymas #1 Prieš 1 savaitę »
  Heidi žingsniavo miestelio gatvėmis, grožėdamasi viskuo, ką tik galėjo pamatyti. Dairydamasi po įvairias parduotuvių ir parduotuvyčių vitrinas, mergaitė bandė surasti kažką, ką galėtų parvežti atgal į Godriko Daubą, lauktuvių Edgarui, kai šis grįš iš Azkabano. Nors ir buvo daug pirkimui skirtų vietų, kuriose buvo skirtingi ir įdomūs daiktai, tačiau nei vienas iš jų, tamsiaplaukės labai netraukė. Buvo smagu vaikščioti po spalvomis ir muzika spindintį miesto centrą ir nebijoti, kad meškėnų pulkas sujauks gatves, o po to jas reikės tvarkyti.
  Tyla nebuvo labai smagus dalykas, ypač vaikštant, tad klastuolė nusprendė užvesti kalbą apie ant įvairių vietų katinus grafičius:
  -Visai, įdomus meškėno piešinys, -parodė į kairę pusę Heidi.
  Mergaitė neįsivaizdavo apie ką dar būtų galima kalbėtis, tad tikėjosi, kad Sabrina užves kalbą apie kažką. Aišku buvo galima kalbėtis apie mokyklą, tačiau neatrodė, kad tokiai temai dabar yra laikas, galbūt vėliau, kai prisės ant kokio suoliuko. O tuo labiau nesinorėjo kalbėti apie burtus viduryje gatvės, nors ir buvo tekę girdėti, kad amerikiečiai žiobarai nusimano ir žino, kad tarp jų gyvena burtininkai ir raganos, tačiau ne taip kaip anglai, į tai nereagavo labai baisiai.
  Dairydamasi į šalis ir bandydama rasti pokalbių vertą temą, tamsiaplaukė pastebėjo nedidelį pliušinį meškėną.
  -Gal reiktų parnešti Sorenui? -nusijuokė klastuolė, tikėdamasi, kad šiek tiek vyresnė vampyrė, nepriims to labai rimtai.
  -O kas patraukė šitoje vietoje įsigyti namą? -prisiminė rūpimą klausimą jaunesnioji vampyrė.
  Aišku ji šiokį tokį atsakymą galėjo išmąstyti ir pati, tačiau nelabai tikėjo, kad šioje vietoje jie apsigyveno vien dėl to, nes graži ir jauki aplinka. Juk Fasiro buvo minėta, kad šioje kelionėje tikriausiai teks susidurti su magiškais gyvūnais, tačiau vienintelis gyvūnas, su kuriuo susidūrė Heidi buvo - meškėnai, kas nebuvo labai įdomu, tačiau skųstis negalėjo.
  -Gal ledų? Statau, -pamačiusi nedidelį ledų kioskelį pasiūlė mergaitė, norėdama bent taip atsilyginti už rūpinimąsi ir leidimą gulėti lovoje, beveik iki vienuoliktos ryto.
  Sustojusi viduryje tako, tamsiaplaukė šiek tiek susiveržė batą, kadangi jis planavo nukristi nuo kojos ir tikėjosi, kad netrukdo vykstančio eismo ir nebus sutrypta turistų ir kitų naujojo žemyno gyventojų, kurie vis kažkur skubėjo.
Čia rašo ta, kuri susimovė Kahoot ant lengvo klausimo ir per Velykų CSI nervino žmones įsimetusi skaičiukus pas save į profilį.

Parduodami katinai už 3s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais)
Parduodamos silkės už 1s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais) (VASAROS SEZONAS)
Vertinamos pamokų praktikos už 1g, kreiptis į mane

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 225
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Veniso centras, Kalifornija
« Atsakymas #2 Prieš 1 savaitę »
   Sorenui atsisakius, kur nors nešti savo kudašių ir nusprendus geriau popietę praleisti tamsiame rūsyje su vietos nerandančiu haskiu, abi mergaitės patraukė miesto gatvėmis. Venisą jos jau buvo spėjusios prabėgomis apžiūrėti, tačiau detaliai - ne. Nuo atsikraustymo į JAV buvo spėjusios praeiti vos kelios dienos, o pirmiausia, kaip žinia, dera išsikrauti lagaminus, įsikurti patogiai, apžiūrėti namą ir pranešti artimiesiems, jog pakeliui nežuvo, joks ryklys paplūdimyje neprarijo ir viskas klostosi, kaip sviestu patepta. Taigi, atsiradus progai Sabrina, kartu išsitempdama ir Heidi, nusprendė atidžiau apžiūrėti miestą.
   Akimirką, prieš paliekant namus, toptelėjo, jog būdų be galo smagu į miestą patraukti su Mayran'u. Tuomet jie be perstojo galėtų kvatoti, grožėtis miestu, o svarbiausia - auksaakė žinotų, kad dar vienas svarbus žmogus yra šalia.
   - Tave traukia meškėnai. Arba juos trauki tu, - konstatavusi akivaizdų faktą, nusijuokė pažvelgdama į tą vietą, kur rodė Heidi.
   Būdama su jaunėle vampyre auksaakė pasijusdavo lyg su mažąja sesute, kuria privalo rūpintis ir saugoti. Ar tai įskiepijo Sorenas nė pats to nesuvokdamas ar tai visgi buvo jos pačios bruožas? Kad ir kaip ten buvo, rudaplaukė džiaugėsi, jog dabar ne tik mieste turi draugiją, bet ir namuose gali pasikalbėti su panašaus amžiaus žmogumi. Ne tik su Sorenu ar Fandangu. Ar Saiko.
   Auksinės akys nuslydo pastatų sienomis, susidūrė su čia vaikštinėjančiais žmonėmis, o tuomet nuslydo į tolumoje matomą paplūdimį. Toptelėjo, jog vėliau ar kitą dieną ten apsilankys. Juk Venisas ir garsėjo savo paplūdimiu, tad kaip jo neaplankius?
   - Oo, Sorenas tikrai būtų laimingas, - sukikeno įsivaizduodama, kaip jos abi į namus partempia parduotuvės vitrinoje riogsantį milžinišką meškiną ir įteikia Sorenui.
   Įdomu, kur von Sjuardas jį dėtų? Nusitemptų į rūsį ir gamindamas eliksyrus bei stengdamasis nesusprogdinti namo, kalbėtųsi su juo, ar visgi pasidėtų savo kambaryje ir grožėtųsi. O gal pasibaisėtų savo seserim ir globotine ir lieptų meškiną pasiimti sau. Tokia mintis Sabrinai visai patiko. Ji nebūtų atsisakiusi savo kambario kamputy padėti giganto meškino ir ten skaityti knygas. Kada nors nusipirks tokį.
   Dirstelėjo į Heidi pusę. Į klausimą atsakė ne iš karto. Kurį laiką tylėjo stebėdama sau po kojomis besimainančias trinkeles, klausydama gatvėse grojančių gatvės atlikėjų. Namą, tiesa sakant, nupirko Sorenas, tik jis buvo užrašytas Sabrinos vardu. Tarsi dovana pilnametystės proga. Žinoma, nieko panašaus nebūtų įvykę, jei rudaplaukė nebūtų taip užsispyrusiai tvirtinusi, kad ji nepasiliks Khomrche ir keliaus kartu su savo vyresniuoju broliu. Nenorėjo prarasti dar vieno artimo žmogaus. Buvo atplėšta nuo motinos, tėvo, galiausiai ir senelio, mat turėjo mokytis Hogvartse, o atsiplėšti nuo Soreno... Ji it mažas vaikas negalintis paleisti mamos sijono. Šiuo atveju - Soreno kelnių. Be to, galimybė pamatyti kitą šalį, pakeliauti ir daugiau sužinoti, taip pat viliojo, tik vampyrė nebuvo tikra, kuri priežastis labiausiai pastūmėjo viso to. Žinoma, ji buvo tikra, tik nenorėjo sau to prisipažinti.
   Vietą išrinko von Sjuardas, o namą... Namą išsirinkti buvo suteikta galimybė Sabrinai ir savo pasirinkimu jaunoji vampyrė didžiavosi. Jai namas patiko.
   - Sorenas išsirinko Kaliforniją, kur jam atrodė geriausia ir patogiausia gyventi, o aš... Aš turėjau galimybę išsirinkti namą, - gūžtelėjo pečiais tuoj pat sustodama ir pasisukdama į tą vietą, kur žiūrėjo tamsiaplaukė.
   Ledų nebūtų atsisakiusi. Nebuvo pratusi prie tokio šilto ir saulėto klimato, todėl ledai skambėjo it tikra atgaiva. Juto, kaip skrandis susitraukia ir suurzgia prašydamas tirpstančio delikateso.
   - Sutarta, - linktelėjo patraukdama prie ledų kioskelio. - Beje, ar sugalvojai, ką norėtum aplankyti ar pamatyti? - dirstelėjo į mergaitės pusę.
Jis visada bus greta, visada guos ir gins, o jei reikės, paaukos net gyvybę. Jis liks ištikimas ir nelaimėje, ir varge. Jis juk šuo! (Jerome K. Jerome)

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • V kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 49
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją
Ats: Veniso centras, Florida
« Atsakymas #3 Prieš 1 savaitę »
  Heidi džiaugėsi, kad Sabrina jos juokavimo nepriėmė rimtai ir abidvi galėjo pasijuokti iš kartais ir nelabai vykusių mergaitės juokų. Kuo labiau artėjo prie baigimo užsirišti batą, tuo jaunoji vampyrė labiau norėjo įsigyti meškiną, kurį būtų naudojusi kaip sėdmaišį ar net gi kaip miegamąją vietą, tačiau galų gale priėjo išvadą, kad pinigų tokiam daiktui neleis, na, nebent iki tol, kol pati galės juos užsidirbti. Baigusi veržimąsi tamsiaplaukė suprato, kad tokio ramaus pasivaikščiojimo ar bent pokalbio neturėjo jau senai. Na aišku pilna tokių prisiminimų buvo su Liucija, tačiau jai staigiai dingus, jie išėjo kartu su ja. Tai buvo šiek tiek liūdna, kadangi klastuolė nesugebėjo užmegzti jokios naujos draugystės, kuri būtų beveik tokia pat kaip buvusi ar bent turėtų keletą jos elementų. Įdomu kur ji dabar.
  Heidi mintis išblaškė vyresnėlės atsakymas apie tai, kodėl namas buvo nupirktas čia, o ne kokioje vakarinėje pakrantėje. Nors tikėjosi kiek kitokio atsakymo, tačiau šį taip pat priėmė ir net gi apsidžiaugė, kad negavo labai daug informacijos. Į užduotą klausimą mergaitė atsakė ne iš karto, kadangi visiškai neįsivaizdavo ką turėtų į tai atsakyti.
  -Kokių norėtum? -stovėdama jau netoli kioskelio, kuriame šaltai glūdėjo kelios dešimtys įvairiausių skonių ir net gi keletas vaflių pasirinkimų, paklausė jaunoji vampyrė
  Nors bulvių skonis ir viliojo savo keistumu, bet galų gale tamsiaplaukė nusprendė pasirinkti paprastesnį variantą, kuris šiandien buvo aviečių skonio. Laukdama vyresnėlės pasirinkimo klastuolė apmąstė galimus variantus apie kuriuos buvo girdėjusi ir skaičiusi ir galų gale priėjo prie to, kuris jai labiausiai tiko ir patiko:
  -Na, aš nelabai apie tai galvojau, -iš lėto pradėjo Heidi, -bet teko skaityti apie vieną žymų, šios vietovės botanikos sodą, tad visai norėčiau apsilankyti tenai. O tu jau galvojai apie kažką? -pasiteiravo mergaitė.
  Pardavėja įteikė kaušelį ledų, tad jaunoji vampyrė paskubėjo užmokėti už jų abiejų porcijas ir pasitraukė iš eilės, leisdama kitiems praeiti ir užsisakyti. Nors ledai tokią karštą dieną viliojo ir greitai virto avietine lipnia mase, tačiau tamsiaplaukė nenorėjo jų pradėti valgyti, iki tol, kol jos abidvi neturės jų, kadangi tai būtų buvę šiek tiek nemandagu.
  -O ką tu veiki laisvalaikiu, tiksliau kokie tavo hobiai? -pasiteiravo tamsiaplaukė, jaunosios von Sjuard.
Čia rašo ta, kuri susimovė Kahoot ant lengvo klausimo ir per Velykų CSI nervino žmones įsimetusi skaičiukus pas save į profilį.

Parduodami katinai už 3s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais)
Parduodamos silkės už 1s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais) (VASAROS SEZONAS)
Vertinamos pamokų praktikos už 1g, kreiptis į mane

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 225
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Veniso centras, Florida
« Atsakymas #4 Prieš 1 savaitę »
   Klausiamai žvilgtelėjo į šalia žingsniuojančią mergaitę. Atsakymo nesulaukė, bent jau ne iškarto, tačiau spėjo pastebėti, kad Heidi laiminga. Tiksliai nesuprato, kas privertė taip ją pasijusti, bet lūpų kampučiai pakilo į viršų. Auksaakei patiko matyti vampyriukę laimingą. Galbūt nauja šalis, naujas miestas, nauji žmonės ir vietinės tradicijos padės ir jai?
   - Vanilinių... - stabtelėjo.
   Gintarinės akys nuslydo daugybės ledų paviršiumi. Anglijoje buvo spėjusi pamatyti jų įvairovę ir gausą, bet tokių skonių... Kas išvis gali norėti paragauti bulvių ar metalo skonių ledų? Kaip išvis tokius ledus galima valgyti? Tiesa, kaip vampyrė Sabrina nebūtų vis tiek pajautusi įspūdį keliančio skonio, bet...
   - Su vyšnių sirupu, - užbaigė mintį ir žvilgtelėjo į pardavėją.
   Ši, regis, pratusi prie tokių klientų, nė kiek nesinervino ir nesusierzino. Paprasčiausiai linktelėjo, o tuomet, vos po akimirkos, abiems mergaitėms ištiesė jų ledų porcijas. Pavarvinusi seiles rudaplaukė šyptelėjo, žengė kelis žingsnius į šalį ir palaukusi Heidi ėmė žingsniuoti toliau.
   - Botanikos sodas... - tyliai pakartojo pabandydama įsivaizduoti, kokia egzotinė augmenija ten turėtų augti. - Patinka augalai? - užkabinusi šaukšteliu nedidelį kiekį ledų, mat savo porciją gavo popieriniame indelyje, kilstelėjo galvą apsidairydama.
   Iš tolumos atsklido muzikos garsai. Kažkurioje gatvėje savo talentą demonstravo gana tylios, jaukios melodijos atlikėjas. Toptelėjo, jog būtų įdomu nueiti ir kiek daugiau pasiklausyti, pamatyti tą, kuris patraukė jos dėmesį, tačiau nusprendusi, jog dar daug spės pamatyti ir apžiūrėti tik papurtė galvą.
   - Nelabai, - prisipažino pakabindama dar vieną šaukštelį ir įsidėdama į burną, palaukusi, kol ledai nustos gelti dantis, tęsė. - Turbūt labiausiai norėčiau pamatyti, kokį nors magišką gyvūną ir jį ištyrinėti. Galbūt pamatyti daugiau Amerikos, bet... Pirmiausia derėtų apsiprasti su Venisu, - gūžtelėjo pečiais.
   Sulaukusi klausimo, šyptelėjo. Galėjo akimirksniu išvardintų jų bent tuziną, bet tuo pačiu galėjo pasakyti, kad jų tėra tik vienas - piešimas. Nusprendusi, kad turbūt Heidi domins platesnis atsakymas, per daug negalvodama pateikė išsamų atskaymą.
   - Vienas iš jų - magiškieji gyvūnai. Be abejo, man patinka ir žiobarų gyvūnai, dievinu juos, noriu, kuo daugiau apie juos sužinoti. Turbūt tai Soreno ir mamos genai. Taip pat beveik visą laiką praleidžiu piešdama ar skaitydama knygas. Mėgautis vampyrzimo suteiktomis galimybėmis taip pat smagu, Soreno erzinimą irgi galima įskaityti prie hobių, - šyptelėjo. - O tu ką labiausiai mėgsti veikti? Galbūt atvykusi čia radai naują hobį? Meškėnų neskaitykim, - sukikeno.
Jis visada bus greta, visada guos ir gins, o jei reikės, paaukos net gyvybę. Jis liks ištikimas ir nelaimėje, ir varge. Jis juk šuo! (Jerome K. Jerome)

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • V kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 49
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją
Ats: Veniso centras, Florida
« Atsakymas #5 Prieš 1 savaitę »
  Abidvi vėl traukė takeliu, iš lėto mažindamos skirtingų skonių, ledų kaušelius.
  -Taip, -pratarė Heidi, tačiau nenorėdama atsakyti vienu žodžiu, papildė atsakymą, -jau nuo vaikystės, kiek save pamenu, knisdavausi po daržą ir kiekvienais metais papildydavau savo kolekciją keliais naujais augalais. Dabar turiu daugiau negu šimtą skirtingų augalų. Galėsiu parodyti jeigu norėsi, -šyptelėjo mergaitė, džiaugdamasi, kad kažkam galėjo išsipasakoti apie savo sodelį, esantį kelioniniame krepšyje.
  Mergaitė susidomėjo, kai Sabrina paminėjo, kad šioji norėtų ištyrinėti magišką gyvūną. To priežastis buvo ilgas laikas praleistas su augalais. Na aišku turėjo keletą paukštukų, kurie taip pat gyveno krepšyje, tačiau jai niekada nebuvo tekę jų tyrinėti.
  -Tavo planuojamos veiklos skamba žymiai įdomiau, negu maniškė, -nusijuokė jaunoji vampyrė, lyžtelėdama tirštą masę, bandančią bėgti vaflio paviršiumi.
  Tamsiaplaukė klausėsi vyresnėlės, pavydėdama šiai jos hobių, kadangi jie skambėjo žymiai įdomiau, tačiau tikriausiai, klastuolės pomėgiai buvo įdomesni kitiems labiau, negu jų pačių.
  -Vienas iš mano pomėgių būtų - augalai. Mėgstu stebėti jų gyvenimo ciklą, tyrinėti sandarą, kartais iš labiau paplitusių augalų bandau sukurti hibridą, kurį vėliau būtų galima panaudoti skirtingose srityse. Aišku tokie eksperimentai nepavyksta, na, o jeigu ir išeina, tai kelių dienų neatlaiko, -šiek tiek pagalvojusi Heidi nusprendė atskleisti apie ketverių metų draugą, gyvenantį mintyse. -Taip pat kartais bandau išsiaiškinti daugiau apie Balsą, -parodė į galvą. -Tai šiek tiek panašu į Marso sakalo gebėjimą kalbėti mintimis, tik, kad ši būtybė neturi kūno.
  Mintyse kilo šurmulys, nes mergaitė pavadino jį būtybę, tačiau jaunoji vampyrė nuramino tai, pasakydama, kad kitas pavadinimas yra per daug įmantrus. Prisiminusi dar vieną klausimą, tamsiaplaukė kiek susinepatogino ir paskubėjo atsakyti:
  -Na, naujų hobių, be meškėnų, dar nepavyko atrasti, -nusijuokė klastuolė, -tačiau tikiuosi, kad bent vieną parsivešiu atgal namo. Ne meškėną, -patikslino Heidi, nusijuokdama, -nors tas irgi būtų visai nieko.
  Buvo smagu vaikščioti, kalbėtis ir valgyti ledus, mergaitei net gi norėjosi, kad tokie pasivaikščiojimai išliktų ir kai ji vėl grįš į Hogvartsą, tačiau žinojo, kad tuomet jie nebus įmanomi.
Čia rašo ta, kuri susimovė Kahoot ant lengvo klausimo ir per Velykų CSI nervino žmones įsimetusi skaičiukus pas save į profilį.

Parduodami katinai už 3s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais)
Parduodamos silkės už 1s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais) (VASAROS SEZONAS)
Vertinamos pamokų praktikos už 1g, kreiptis į mane

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 225
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Veniso centras, Florida
« Atsakymas #6 Prieš 5 dienas »
   - Ooo, - kilstelėjo antakius nuoširdžiai susidomėjusi. - Kodėl anksčiau nesakei? Galėtume padaryti prie namo nedidelį darželį, tuomet tu turėtum nuosava sklypelį, - nusijuokė įsivaizduodama, kaip jaunoji vampyrė knisasi juodžemyje, o tuomet pakelia žemėtą veidą į ją ir Soreną.
   Neįkainojamas momentas, o jei dar kartais netyčia ir vyresniojo von Sjuardo veidas būtų išterliotas žemėmis... Be abejo, tuomet ir ji liktų žemėta. Bent jau draugiškai visi.
   - Žinoma, kad norėsiu, - linktelėjo patikindama vampyriukę.
   Tiesa, botanika Sabrinos netraukė, nors herbologijos pamokas lankė ir klausėsi, o ir užduotis vykdė, tik... Tik hobis visgi liko kitoks.
   Plastikiniu šaukšteliu kabindama vanilinius ledus, aplietus vyšnių sirupu, šyptelėjo. Skonio nejautė, tačiau pasijusti paprastai, apsimesti, kad ledai teikia tiek džiaugsmo, nors skonis ne itin malonus, išties patiko. Tarsi būtų viena iš turistų ir smagiai leistų laiką nekreipdama fakto, kad ji vampyrė ir negali pajusti tikrojo ledų skonio. Dėl to turbūt labiausiai liūdėjo.
   - Taip atrodo, nes tai, kas tave traukia, jau esi išbandžiusi, - pabandė paaiškinti, nors nujautė, kad paaiškinimas nebuvo vykęs.
   Vylėsi, kad Heidi supras, ką ji norėjo pasakyti. Juk ir jai tamsiaplaukės hobis atrodė kur kas įdomesnis. Na, tik ten nebuvo jokio adrenalino, kaip kad su magiškaisiais gyvūnais. Tik pagalvokit, koks adrenalinas sukiltų bandant sugauti akromantulą!
   - Koks drąsus ir... kūrybingas hobis, - nustebusi atsakė.
   Nesitikėjo, kad Heidi, ta miela ir nedrąsi mergaitė, kuri taip nejaukiai jautėsi atvykusi į Khomrichą pirmą kartą, taip drąsiai eksperimentavo su augalais. Net jai, Sabrinai von Sjuard turbūt nebūtų užtekę drąsos. Ką jau kalbėti apie pačią idėją. Vėliau koks hibridas užaus gigantu ir prarys ne tik ją, bet ir Soreną, Saiko, Spaiką ir Fandangą. Ir dar namą. Namą, kuris trumpaplaukei patiko.
   - Balsą? - Sabrinai nebesuspėjus daugiau nieko paklausti apie vampyriukės eksperimentus, šią dar kartą nustebino šalia žingsniuojanti persona. - Kaip seniai girdi jį? - atsargiai paklausė bandydama suprasti informaciją, kurią ką tik gavo.
   Papurčiusi galvą ir dėkingai šyptelėjusi, kai pokalbio tema vėl buvo pakeista, lengviau atsiduso. Viduje kirbėjo daugybė klausimų, kuriuos von Sjuard mielai būtų pateikusi Heidi, tačiau...
   - Tavo globėjas tikrai apsidžiaugtų meškėnu, - nusijuokė bandydama įsivaizduoti, kaip vampyrė įteikia mielą meškėniuką savo globėjui visiškai nekaltu veidu.
Jis visada bus greta, visada guos ir gins, o jei reikės, paaukos net gyvybę. Jis liks ištikimas ir nelaimėje, ir varge. Jis juk šuo! (Jerome K. Jerome)

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • V kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 49
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją
Ats: Veniso centras, Florida
« Atsakymas #7 Prieš 4 dienas »
  Paklausta kodėl anksčiau to nepasakė, Heidi ir pati savęs to paklausė. Juk galėjo paprašyti žemės plotelio keliems augalams, kuriems visam gyvenimui neužteko tik ryškios lempos šviesos, kuri atitiko saulę. Aišku retas iš jų būtų išgyvenęs tokiomis sąlygomis ilgai, tačiau šiek tiek lauke būtų galėję išbūti.
  -Nežinau net, tiesiog nepagalvojau apie tai, -bandydama suprasti, kas Sabrinai pasirodė juokinga, atsakė mergaitė.
  Lyžtelėjusi dar šiek tiek ledų, jaunoji vampyrė pastebėjo, kad liko vos trečdalis to, ką turėjo prieš tai, kas ją šiek tiek nustebino, kadangi neprisiminė taip greitai valgiusi gardėsio iš pieno. Išgirdusi, kad vyresnioji vampyrė sutiko aplankyti jos krepšio vidų, tamsiaplaukė apsidžiaugė, kad pagaliau galės kažkam papasakoti apie augalus, augančius viduje. Klastuolė klausėsi jaunosios von Sjuard paaiškinimo dėl ko jai labiau patinka šios hobis, negu jos ir atvirkščiai. Aišku visą tai ji iš dalies suprato, tačiau džiaugėsi, kad Sabrina jos supratimą pavertė į normalų sakinį.
  -Taip, -nesuprasdama kodėl vyresnioji vampyrė taip nustebo, atsakė Heidi. Aišku retas turėjo balsą galvoje, kuris funkcionavo kaip normalaus žmogaus protas, tačiau mergaitė buvo prie jo taip pripratusi, kad nematė tame nieko keisto. -Apie tris keturis metus. Atsirado, kai dar gyvenau vaiknamyje. Jeigu turi kokių klausimų, manau galėčiau į juos atsakyti.
  Buvo keista matyti žmogų, taip susidomėjusį Balsu, tačiau jaunoji vampyrė tikėjosi, kad galbūt jaunoji von Sjuard apie tai žino kažką, ko nežino ji. Turėdama tokį spėjimą, tamsiaplaukė pabandė galvoje surasti daugiau informacijos apie Balsą, kurią galėtų pateikti, jeigu norės sužinoti daugiau. Nieko tau nebus, -nuramino vieną iš galvos draugų klastuolė, kadangi pajuto šiokį tokį nerimą galvoje. Heidi neįsivaizdavo kaip būtų gyvenusi, praradusi Balsą ar Reuben. Jie sudarė nemažą dalį mergaitės gyveno, tad būtų buvę sunku prisitaikyti prie gyvenimo be vieno iš jų. Net gi dabar, kai marso sakalas buvo likęs namuose, jaunoji vampyrė nesijautė taip pat gerai, nors šis ir buvo už pakankamai mažo atstumo.
Čia rašo ta, kuri susimovė Kahoot ant lengvo klausimo ir per Velykų CSI nervino žmones įsimetusi skaičiukus pas save į profilį.

Parduodami katinai už 3s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais)
Parduodamos silkės už 1s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais) (VASAROS SEZONAS)
Vertinamos pamokų praktikos už 1g, kreiptis į mane

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 225
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Veniso centras, Florida
« Atsakymas #8 Prieš 4 dienas »
   Malonus vėjelis, atnešęs taip trokštamą gaivą, plūstelėjo į veidą, pakedeno plaukus, įsisuko į merginos švarkelį, o tuomet dingo. Trumpai nukirpti plaukai nugulė ant pečių iš vienos pusės paslėpdami žavingai ryškų merginos žandikaulį.
   Linktelėjusi į Heidi žodžius žengė kelis žingsnius į šalį, o tuomet švystelėjo popierinį indelį su plastikiniu šaukšteliu į šiukšlių dėžę. Venisas Sabrinai patiko ir ne vien dėl paplūdimio ar taip ją žavinčio miesto centro, bet ir dėl neįprastos švaros ir tvarkos. Kiek spėjo pastebėti per kelias savaites, čia niekuomet nesimėtydavo joks popiergalis ar nereikalingas indelis nuo ledų ar kito skanėsto. Gatvės buvo neįprastai švarios. Tiesa, Anglijoje gatvės taip pat nesigyrė šiukšlėmis, tačiau tik atvykusi čia mergina pastebėjo tokią švarą.
   - Hmm... - kiek nedrąsiai numykė ir vėl prisiartindama prie Heidi ir žingsniuodama koja kojon.
   Savotišką balsą galvoje ji taip pat turėjo, tačiau tas balsas turėjo ir kūną bei vardą. Galėjo nuo jos nutolti šimtus kilometrų ir kalbėtis su ja be jokio vargo. Kiek žinojo, Heidi taip pat turėjo Marso sakalą, kas pradžioje von Sjuard privertė džiugiai nustebti, o ir Fandangas draugijos neatsisakė. Visgi apie bekūnį, beformį balsą niekuomet nieko nebuvo girdėjusi. Ne magijos pasaulyje jaunoji vampyriukė turbūt būtų atsidūrusi psichiatrinėje, tačiau čia, magijos pasaulyje, tai atrodė gana normalu. Čia ir vienaragiai buvo normalu, kas žiobarams būtų buvę neįtikėtina.
   - Gerai... - nutęsė mintyse formuodama klausimą. - Ar tas Balsas... Ar su juo gali kalbėtis panašiai, kaip ir su savo Marso sakalu? Be to... Kokiomis aplinkybėmis jis atsirado? Turiu omenyje, kaip jis atsirado. Juk nenutiko taip, kad vieną dieną tiesiog ėmei jį girdėti? - nuoširdžiai susidomėjusi paklausė.
   Vylėsi, kad jų pokalbio niekas neišgirs, antraip Sorenas sulauks skambučio, kad jo sesuo ir globotinė patupdytos psichiatrinėje ligoninėje ir prigirdytos įvairiausiais vaistais. O jei dar netyčia prasitartų slaugytojoms, kad jos abi vampyrės... Smagų nuotykį turėtų.
   - Gal nebūtų ten taip ir blogai.
   Sulaukusi pašaipios Fandango replikos, tyliai nusijuokė, o tada grįžtelėjo į Heidi.
Jis visada bus greta, visada guos ir gins, o jei reikės, paaukos net gyvybę. Jis liks ištikimas ir nelaimėje, ir varge. Jis juk šuo! (Jerome K. Jerome)

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • V kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 49
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją
Ats: Veniso centras, Florida
« Atsakymas #9 Prieš 3 dienas »
Nors ledai šiek tiek atgaivindavo, nuo karščio, supančio miesto gatves, tačiau tai nebuvo pakankamai, bent jau Heidi. Kadangi šioji buvo pripratusi prie kiek šaltesnio oro, kuris čia susidarydavo tik tuomet, kai vėsus, nuo jūros atneštas vėjelis susijungdavo su skleidžiama saulės šiluma. Aišku tai trukdavo trumpai, tačiau vistiek būdavo malonu, o ypač po ilgo tarpo tarp jų.
  Pamačiusi, kad Sabrina išmeta ledų indelį, mergaitė paskubėjo pabaigti ir savo porciją, kad nesijaustų labai keistai. Keli kąsniai ir jaunosios vampyrės delnuose liko tik bakterijos ir keletas vaflio trupinių. Laukdama klausimų, tamsiaplaukė apsidžiaugė, kad gyvena burtininkų pasaulyje ir tokie dalykai skamba ir atrodo pakankamai normaliai. Nebent tikėtojai fantastika, būtų patikėję tokiais dalykais, kurių šiame amžiuje buvo mažai.
  Išgirdusi klausimus, klastuolė kiek apsvarstė, bandydama sugalvoti tikslų atsakymą.
  -Taip, tai visai panašu į kalbėjimasį su Marso sakalu. Jis atsirado, kai buvau vaiknamyje. Kiek pamenu, vieną vakarą, gulėjau lovoje, negalėdama užmigti, tad nusprendžiau išeiti pasivaikščioti po koridorius ir tada, kažkuriuo metu jis atsirado tiesiog atsirado. Jokio didelio įvykio nebuvo, po kurio jis atsirado.
  Tai buvo nelabai tiesa, kadangi prieš tai buvo įvykis - tėčio mirtis, tačiau Heidi abejojo, kad jis kažkaip susijęs su tuo. Kadangi kiek jai teko žinoti, iš kart po didelių įvykių, įvykdavo kažkas ir tam nereikėdavo daugiau mažiau savaitės. Aišku, kad tai žymiai pasireikštų prireikdavo ilgesnio laiko tarpo, tačiau tokiam dalykui, pagal mergaitės logiką, tiek laiko nereikėjo. Nebent jaunoji vampyrė Balso anksčiau negirdėjo. Tamsiaplaukė tokio dalyko galėjo paklausti bekūnio draugo, tačiau šis, tos savo gyvenimo dalies neprisiminė, kas nepadėjo šioje situacijoje.
  Klastuolė dar šiek tiek pagalvojo ką dar galėtų šia tema pasakyti, tačiau nieko naujo nepavyko sugalvoti. Buvo smagu, kad kažkas tikrai domėjosi jos galvos draugu ir Heidi galėjo su Sabrina pasidalinti informaciją, kurią žinojo tik ji, Balsas ir Reuben - galvos trio.
  -Bandžiau klausti apie tai, tačiau jis tvirtino, kad tos savo gyvenimo dalies neprisimena, tad nepavyko sužinoti kaip jis iš tikrųjų atsirado pas mane galvoje, -norėdama dar kažką pridurti, pasidalino šia informacija mergaitė.
Čia rašo ta, kuri susimovė Kahoot ant lengvo klausimo ir per Velykų CSI nervino žmones įsimetusi skaičiukus pas save į profilį.

Parduodami katinai už 3s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais)
Parduodamos silkės už 1s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais) (VASAROS SEZONAS)
Vertinamos pamokų praktikos už 1g, kreiptis į mane

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 225
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Veniso centras, Florida
« Atsakymas #10 Prieš 3 dienas »
   Sabrina akimirką pasijuto it vyresnioji sesuo, keistu ir jai nesuvokiamu būdu suartėjusi su jaunėle, taip nuoširdžiai ja besirūpinančia ir bandančia išsiaiškinti, kas gi per vienas yra tas Balsas, kurį Heidi girdi savo galvoje. Būtų buvę viskas daug paprasčiau, jei tas balsas priklausytų jaunosios vampyriukės Marso sakalui. Kita vertus, jos nediskutuotų tokia tema ir Heidi neturėtų galimybės pasidalinti savo, kaip von Sjuard spėjo, paslaptimi.
   Keista, bet rudaplaukė norėjo, jog tai, ką išgirdo iš Soreno globotinės, būtų ženklas, kad ja pasitikima, kad toks pareiškimas nėra žinomas visiems, o Heidi mielai dalijasi juo su dar visai neseniai pažįstama vyresne mergina.
   Sužinoti, ką reiškia turėti jaunesnę seserį ar jaunesnį brolį, auksaakė neturėjo galimybės. Nežinojo, koks jausmas nuolat galvoti apie naivų, neišmintingą ir patirties trūkumą turintį neišmanėlį jaunėlį, kuris nė nemirktelėjęs nusisuktų sprandą, jei tik nuleistum nuo jo akis. Jaunoji von Sjuard būtent tokia ir buvo. Žinoma, ji sprando nenusisuko ir nė nemėgino, tačiau sudegino sausainius, vos nenužudė nekalto berniuko, išmaudė suaugusį, stiprų vyrą Londono parko ežere ir...
   Papurtė galvą. Iki Heidi trumpaplaukė nė nesusimąstė, kad galėtų pasigesti žinojimo, suvokimo, ką reiškia rūpintis jaunesniu už save, apgalvoti pasekmes ne tik dėl savo veiksmų, bet ir dėl kito. Įdomu, ar Sorenas džiugiai priėmė naujieną, kad turės rūpintis maištaujančia paaugle? O gal, kaip jam ir pridera, reagavo be emocijų.
   - Nelogiška, - rauktelėjo antakius vis dar negalėdama patikėti tokia neįtikėtina istorija.
   Dėl nepaaiškinamų priežasčių Sabrinai norėjosi rasti apčiuopiamą to Balso kūną ir įrodyti tiek sau, tiek Heidi ir tam balsui, jog jis visgi turi kūną, tačiau nuvijusi tokią idėją šalin pabandė susikaupti.
   - Hmmm... - tarstelėjo įnirtingai mąstydama. - Jei gali kalbėtis su Balsu, kaip su Marso sakalu, jis jaučia tavo emocijas ir jausmus, tiesa? Taip pat gali pateikti konkrečius klausimus?
   Persibraukusi ranka per trumpus, purius plaukus apsidairė. Auksinės akys nuslydo Veniso gatvėmis. Merginą pasiekė tylus, malonus gatvės muzikanto melodijos skambesys ir Sabrina nejučia užsimerkė. Muzika ji nesidomėjo, tačiau jos klausytis jai patiko. Keistai hipnotizuodavo.
Jis visada bus greta, visada guos ir gins, o jei reikės, paaukos net gyvybę. Jis liks ištikimas ir nelaimėje, ir varge. Jis juk šuo! (Jerome K. Jerome)

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • V kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 49
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją
Ats: Veniso centras, Florida
« Atsakymas #11 Prieš 2 dienas »
  Nors Heidi anksčiau ir galvojo, kad jis turi kūną, tačiau po kiek laiko, priėjo išvadą, kad tai yra tik balsas, apsigyvenęs jos galvoje. Net gi bandė ieškoti Marso sakalų, kurie nebendrautų mintimis, tačiau nepavyko rasti jokios geros informacijos apie tai. Aišku šiek tiek jos buvo, tačiau vėliau paaiškėdavo, kad tai yra pernelyg pasenusi, kadangi ten aprašomi sakalai arba buvo mirę, arba buvo „išgydyti“.
  Visą tai ką papasakojo mergaitė buvo nelogiška ir skambėjo lyg blogai išgalvota istorija. Iš Sabrinos žodžių irgi buvo galima suprasti, kad šioji sunkiai gali patikėti tuo. Aišku filmuose vaizduojami pagrindinio veikėjo jėgų pliūpsniai, po to, kai mirė brangus žmogus irgi nebuvo labai logiški, tačiau dauguma su tuo susitaikė ir tai laikė jau beveik logišku dalyku ir retai įsivaizdavo kaip kitaip jis gali įgauti jėgų, kad nugalėtų priešus.
  Jų pokalbis ėmė panašėti į dviejų seserų, kurios išėjo pasivaikščioti po miestą ir aptarinėja dalykus, apie kuriuos nežino net tėvai, šiuo atveju Sorenas. Aišku jaunoji vampyrė dar nepilnai pasitikėjo jaunąja von Sjuard, tačiau jautė, kad su kiekvienu sakiniu, kurį išleidžia pro burnos ertmę, pasitikėjimas auga vis labiau.
  -Taip, -linktelėjo tamsiaplaukė. -Aš taip pat galiu jausti jo jausmus, tačiau tai pasitaiko retai. Taip pat, kai tai įvyksta atrodo, kad tai yra mano, o ne jo jausmai. Reuben taip pat gali bendrauti mintimis su juo.
  Klastuolė išsakė viską ką žinojo šituo klausimu ir kuo toliau, tuo labiau norėjo grįžti prie paieškų, kurios atskleistų, kas yra Balsas. Galbūt tai yra būtybė turinti kūną, o galbūt tai mažesnis atomų derinys, keistomis aplinkybėmis atsidūręs Heidi galvoje ir dabar ten gyvenantis. Kaip ten bebūtų, bet mergaitė abejojo, kad artimiausiu metu tai pavyks išsiaiškinti, nebent atsakymas slypi ten, kur ji dar neieškojo ir kur jis yra padėtas, lyg ant sidabrinės lėkštutės.
Čia rašo ta, kuri susimovė Kahoot ant lengvo klausimo ir per Velykų CSI nervino žmones įsimetusi skaičiukus pas save į profilį.

Parduodami katinai už 3s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais)
Parduodamos silkės už 1s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais) (VASAROS SEZONAS)
Vertinamos pamokų praktikos už 1g, kreiptis į mane

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 225
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Veniso centras, Florida
« Atsakymas #12 Prieš 1 dieną »
    Pamažu Sabrina ėmė apsiprasti su tamsiaplaukės pareiškimu. Netgi kartu su Fandangu iškėlė kelias teorijas ir spėjimus, tik pasidalinti šiais neskubėjo. Reikėjo apmąstyti juos ir patikrintai, ar tokie spėjimai apskritai įmanomi.
   Akimirką pasvarsčiusi ar to nereiktų pranešti Sorenui ir jo įtraukti į Balso analizavimą, pasiliko prie minties, jog šitai turėtų nuspręsti ne ji, o Heidi. Tai, kuo jaunoji vampyriukė pasidalijo su von Sjuard, buvo turbūt jos paslaptis, tad skelbti jos neketino. Kiek vėliau net pasibaisėjo savimi, kad apskritai svarstė tokią galimybę. Juk šitaip turbūt būtų sugriovusi ir tą menkutį Heidi pasitikėjimą ja.
   - Galbūt dėl to, kad jis nenori ar nėra linkęs kitiems leisti suvokti, kaip jis jaučiasi? - pabandė spėti įsivaizduodama, kaip pati jaustųsi, jei Fandangas neleistų jausti to, kaip jaučiasi jis.
   Liūdnai vyptelėjo. Vidinis balsas sukuždėjo, kad toks Marso sakalo elgesys itin nuliūdintų trumpaplaukę. Užsimezgęs tvirtas ryšys subliukštų, o ji... Papurtė galvą.
   - Ar visada čia. Visur ir visuomet.
   Nesusilaikiusi šyptelėjo. Neįkainojamas jausmas žinoti, kad visuomet turi atramą. Nė nepastebėjo, kada jiedu su Fandangu tapo tokie artimi.
   - Manau, kad galėtume užsukti dar į parką apžiūrėti augalų, jei norėtum, o tuomet traukti į namus. Galėsiu padėti įminti šią mįslę, - draugiškai nusišypsojo apsidairydama.
   Žvilgsniu susiradusi lentelę, nurodančia kryptį į Veniso parką, klausiamai sužiuro į Heidi kantriai laukdama šios sprendimo.
Jis visada bus greta, visada guos ir gins, o jei reikės, paaukos net gyvybę. Jis liks ištikimas ir nelaimėje, ir varge. Jis juk šuo! (Jerome K. Jerome)

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • V kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 49
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją
Ats: Veniso centras, Florida
« Atsakymas #13 Prieš 16 valandų »
Neaišku kodėl, bet Heidi norėjo, kad Sabrina užduotų dar klausimų apie tai. Tikriausiai dėl to, nes beveik su niekuo apie tai nekalbėjo, o dabar gavusi šansą, net nežinojo ką turėtų pasakyti. Aišku tos informacijos nebuvo daug, tačiau mergaitė jautė, kad gavusi sudėtingesnį klausimą, būtų galėjusi be problemų į jį atsakyti, vos po trupučio galvojimo. Na taip, jaunoji vampyrė nebūtų galėjusi atsakyti į visus klausimus, tačiau į didžiąją dalį, sugebėtų.
  Tamsiaplaukė pabandė pajausti ir suprasti, ką apie jų pokalbį mano Balsas, tačiau be Reuben atrodė, kad ten nieko nėra. Klastuolė kiek išsigando, kad jis kaip greitai atėjo, taip greitai ir išėjo, tačiau nurimo pajautusi dar kažką ir supratusi, kad dingti tikriausiai yra sunkiau, negu atsirasti galvoje. Palaukusi dar kažkokio jausmo, Heidi nusprendė, kad galvos draugas nenori atskleisti kaip jaučiasi, kai mergaitė apie visą tai kalba, labai atvirai ir nenuslėpdama smulkių detalių. Kaip nori, -mintyse gūžtelėjo pečiais, leisdama šiam elgtis, kaip jis nori.
  -Gali būti, -išgirdusi retorinį jaunosios von Sjuard klausimą, pritarė jaunoji vampyrė.
  Po klausimo ir šios atsakymo, tamsiaplaukė šiek tiek labiau susimąstė apie Balso slepiamus jausmus, tikėdamasi, kad šis anksčiau ar vėliau juos ims atskleisti vis labiau. Slapukavimas šiek tiek liūdino klastuolę, kadangi šio pokalbio metu, suprato, kad apie galvos draugą nežino labai daug, o ypač jo jausmų srityje ir kaip jis jaučiasi įvairiais gyvenimo momentais. Aišku Heidi ir pati ne visada juos atskleisdavo ir jausmus laikydavo savyje nuo viešumos, tačiau jų neslėpdavo nuo Reuben ir Balso, ką darė prieš keturis penkis metus, mintyse iš niekur atsiradusios papildomos mintys, kurios mergaitę lydėjo visur.
  -Gerai, -išgirdusi pasiūlymą eiti į parką, pritarė jaunoji vampyre. Tamsiaplaukė džiaugėsi, kad galės pamatyti naujojo žemyno augalus, kuriuos salos šalyje, galėjai pamatyti nebent botanikos sode ar prašmatniuose ir turtingų žmonių pripildytuose namuose.
  Pasivijusi Sabriną, klastuolė kartu su šia, patraukė parko link. Heidi tikėjosi kad juo nenusivils ir turės bent vieną vietą mieste, kur galės apsilankyti, kai modernaus namo aplinka šiek tiek atsibos.
Čia rašo ta, kuri susimovė Kahoot ant lengvo klausimo ir per Velykų CSI nervino žmones įsimetusi skaičiukus pas save į profilį.

Parduodami katinai už 3s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais)
Parduodamos silkės už 1s, kreiptis į mane (netransfigūravimo tikslais) (VASAROS SEZONAS)
Vertinamos pamokų praktikos už 1g, kreiptis į mane