[Gloria Clarke]

[size=14Tema: vandeniaiai augalai | Letehanospt][/size]
     Daniel jau prieš gerą valandžiukę stovėjo šiltnamyje ir vis dar netikėdamas (kad jo prašymą profesoriauti Hogvartse priėmė) jaudinosi ir tuo pačiu laukė savo pirmosios pamokos. Tai buvo ypatingas momentas – pirma Džeimso pamoka. Staiga, netruko prisiminti, kaip būdamas vienuolikos vaikinukas nedrąsiai įžengė į šį šiltnamį. Tada žvelgė į tuometinį profesorių ir tikrai nesitikėjo po tiek daug metų save vėl išvysti čia, tik kitoje pozicijoje – profesoriaus pozicijoje. Ir koks sutapimas – pirmoji, kaip mokinio, Danielio pamoka buvo Herbologija, ir štai – pirmoji jo vedama pamoka, irgi Herbologija!
     Prasmegęs prisiminimuose jaunuolis net nepastebėjo kaip nuskambėjus varpui į šiltnamį pradėjo grūstis pirmieji mokiniai. Po kelių minučių, kai šiltnamis jau buvo pilnas, Danielius pervertė ugninėmis akimis mokinių sąrašą ir sulygino su jau šiltnamyje spėjusiais įsitaisyti mokiniais. Puiku, visi yra! Galime pradėti... Profesorius Klarkas giliai atsikvėpė ir prabilo:
     - Sveiki gyvi, naujieji mokiniai. Žinau, kaip Jums nedrąsu stovėti priešais naują profesorių. Turbūt dabar Jūsų galvelėse mintys sukasi apie tai, ko iš manęs tikėtis? Ar aš būsiu geras profesorius? ir panašiai. Bet žinokit, man taip pat nėra labai drąsu. – padarė pauzę, leisdamas sau atsikvėpti. Tuo pačiu metu pastebėjo kaip naujieji moksleiviai apžiūrinėja Mafiją. Po kiek laiko tęsė: - Taigi, šiemet Herbologiją dėstysiu aš – profesorius Daniel James Clarke, bet prašau mane vadinti tiesiog profesoriumi Klarku, arba profesoriumi Clarke. Kaip Jums patogiau. Na o dabar, keliaukime prie pamokos – šiandien pamoka vyks ne šiltnamyje, o prie ežero. Nekviečiau Jūsų iškart ateiti patiems prie ežero, kad nekiltų nesusipratimų, taigi, keliaujame prie ežero kranto!
     Baigęs savo įžanginę kalbą naujasis profesorius prasispraudė pro Hogvartso mokinus ir nukako iki šiltnamio durų. Atidarius duris į šiltnamį ūžtelėjo gaivus ir vėsus ryto vėjelis. Žengus žingsnį ant rasotos žolės, Džeimso eilinį kartą basos kojos iškart sušlapo, bet tai jam netrukdė. Jis nužingsniavo per pievą iki ežero, kartkartėmis vis atigręždamas į gale einančius mokinius. Na tiksliau atsigręždavo patikrinti ar jie tikrai eina, ar niekur nenuklydo.
     Kai galiausiai visi jau stovėjo prie ežero kranto, iš Džeimso kišenės išlindo Demonas. Vaikinas sumurmėjo kažką panašaus į "Visai geras oras pamokai lauke", bet driežui turbūt taip neatrodė. O gal tiesiog nepatiko toks vaikų dėmesys, todėl jo galva greitai vėl dingo kišenėje, na o Danielius liko vienas aiškinti pamokos temą. Jis susikaupė, kaip įprasta atsikvepė ir pradėjo aiškinti pamokos temą.
     - Taigi... Gal kas jau suprato, o gal kas dar ne, bet šiandienos mūsų pamokos tema – vandeniniai augalai. Kagi, pamoką pradėsime nuo teorinio klausimo – kokius žinote vandeninius augalus? Pasakykite kokios jų savybės ir trumpai nupasakokite kam jie naudojami ir kokios būtinos sąlygos jiems augti. Prieš atsakydami prašau prisistatykite, juk dar nepažystų jūsų, nesu legimantas. Prisistatydami paminėkite savo vardą; pavardę; koledžą bei kursą.
     Baigęs kalbėti profesorius nužvelgė mokinius ir tikėjosi, kad pakils nors viena ranka (na gali būt ir koja, bet svarbu, kad pakiltų).


Parašote postą, kaip iš šiltnamio nueinate iki ežero pakrantės. Tada prisistatote (galite ir vieną kitą žodį apie savo personažą paminėti) ir atsakote į teorinį klausimą. Galima tik vieną augalą. Augalas turi būti išgalvotas. Taip pat savo poste galite minėti ar ką nors veikti su Danielio gyvūnais tik svarbu nieko jiems nepadarykit/nesužalokit ir paskaitykit kitų postus, ar jie "nenaudojo" kokio gyvūno, kad išlaikyti logiką.
Teorija iki pirmadienio (2021-03-08).

[Cristal Daunt]

Šiltnamis buvo nėmėgstamiausia Cristal vieta visame Hogvartse. Pridvisusi ir per daug karšta patalpa visada buvo prisigėrusi įvairių, gražių ir šlykščių, augalų aromato, kuris susimaišęs tiesiog vertė akis ašaroti. Sėdėdama savo jau kiek metų sėdimame suole grifė galvojo, ar džiaugėsi ir liūdėjo, kad kažkoks kitas liurbis užėmė ankstesniojo vietą. Iš vienos pusės, galbūt šiais metais pavyks daugiau išmokti. Iš kitos, brunetė mažiausiai domėjosi herbologija, o savo ateities tikrai nežadėjo sieti su augalais.
Klausydamasi, jei taip galima pavadinti spoksojimą po nešvarias šiltnamio sienas į toli toli esančius kalnus, penkiolikmetė galvojo kaip būtų smagu netūnoti šiame šiltnamyje, o su draugais tysoti ant rudeniškos rasos prisiskverbusios žolytės. Lyg išgirdęs Cristal mintis, profesorius pasakė, kad pamoka vyks prie ežero. Žaliaakei iškart atsirado daugiau entuziazmo.
Su visu būriu ji nusekė link ežero ir atsistojo maždaug per vidurį. Labiausiai ji tą akimirką norėjo šokti į ežerą su visais drabužiais, nes šio rugsėjo saulutė kepino kaip niekad. Deja, savo troškimą turėjo numalšinti. Buvo laikas atsakyti į klausimą. Kol niekas nepasakė Cristal atsakymo.
- Incubius perta yra vienas seniausiai žinomų vandens augalų. Šis augalas labai ilgas, tad ji nesunku pastebėti, tačiau auga tik giliausiose vandenų vietose. Labiausiai šie augalai mėgsta šaltus vandenis, dėl to tikriausiai jo galima rasti šiame ežere, - tai pasakiusi Cristal ranka parodė į ežerą. - Pagrindinė jo savybė yra suteikti žmogui, suvalgius jo kotelį, galimybę kvėpuoti po vandeniu. Deja, kiekvieną kartą poveikis išlieka skirtingą laiko tarpą, tad šiuo augalu nereikėtų pasitikėti.
Supratusi, kad neprisistatė, kol niekas nepradėjo šnekėti ant viršaus, brunetė tarė:
- Beje, esu Cristal Daunt iš Grifų Gūžtos, penktakursė.

[Jennifer Emma Henderson]

   Įėjusi į šiltnamį mergaitė pamatė profesorių Klarką. Jis peržiūrinėjo mokinių sąrašus. Varniukė paskendo mintyse, ji apžiūrinėjo šiltnamį. Ten buvo tiek daug augalų ir visi tokie skirtingi. Varnė užsisvajojo. Net nepastebėjo kaip praėjo laikas. Ji išniro iš minčių gilumos ir pamatė, kad jau yra prie ežero kur profesorius klausinėjo apie vandens augalus. Mergaitė stebėjo vandenį ir kai ką prisiminė. Na taip juk mėlynoji aguona.
- Labas rytas aš esu Maria Edela iš Varno Nago, esu pirmakursė ir manau žinau augalą,- pakėlusi ranką pasakė Maria,- jis vadinasi mėlynoji aguona, tai ypač retas augalas kartais būna tik viena iš tūkstančio ar daugiau. Ji mėlynoji, nes yra žydra lyg dangus, o kodėl aguona nežinau man tik svarbu, kad ji vandens augalas ir viskas.

[Daniela Kravitz]

    Nors visose kitose pamokose Daniela jautė sentimentalus prisiminus, kad tai bus paskutinė pirma ... pamoka, herbologija vertė merginą žiaukčioti. Va vien dėl jos nesikrimsiu palikus pilį, - niauriai pagalvojo klastuolė, stovėdama dvokiame šiltnamyje. Į jį pasistengė ateiti paskutinė ir stirksoti prie galinio stalo - kas žino, gal ir išsmukti pavyks.
    Deja, su pabėgimu neišdegė, nes naujasis profesorius Vadinkite Mane Klarku Arba Clarke nusprendė nusitempti juos prie ežero. Velniava. Žolės plotas tarp šiltnamių ir ežero buvo pernelyg atviras, garantuotai užsidirbtų areštą.
    Taigi po dešimties minučių visa pajuodusi iš nevilties Dani stovėjo prie milžiniško, ramaus ežero ir prisiminė, kaip jame murkdėsi su viena tokia švilpe. Daniela tikėjosi, kad bent kalmaras pasirodys - vis šiokia tokia pramoga.
    Iš pradžių klausimas Danielai pasirodė nesąmoningas - iš kur aš trauksiu vandens augalus?? - tačiau po dviejų mokinių merginos smegenys klaktelėjo. Gi "Maginėje Pietų Amerikos istorijoje besidomintiems" buvo skaičius apie princesės Alamachos pomėgį...
 - Jūrinė gėlė Karasetta, - prabilo, lyg ir pertraukdama kitą bandžiusį kalbėti. Ups. - Ją išveisė gėles be galo mylėjusi čarua genties vado dukra Alamacha. Tai buvo pirmoji ir vienintelė vandeninė Alamachos veista gėlių rūšis, nes, tiesa pasakius, niekas gentyje negalėjo jų pakęsti. Ta Karasetta tik surydavo pakrantės žuvis. Viskas. Daugiau ji niekam nenaudinga. Bet, kiek skaičiau, ji visai graži... - Dani suprato nežinanti, kaip Karasetta atrodė, nes herbologine pasakojimo prasme nesidomėjo tiek, kiek istorine. - Ai, žodžiu, išvaizdos nenupasakosiu, bet ją galima rasti bet kuriuose šiltuose kraštuose, kuriuose didelis vandens druskingumas. Tiesiog eikite į vandenis, kuriuose nėra žuvų - garantuotai Karasetta sušlamštė.
    Daniela jau norėjo nutilti, bet kai ką prisiminė.
 - Ai, esu Daniela. - Daugiau nieko nepasakė, nes nematė reikalo, kad ją įsimintų prakeiktos herbologijos profesorius. Bus sunkiau atgaminti mano veidą, kai bėgsiu iš kitų pamokų...

[David Dominguez]

Davidas stovėjo atsirėmęs į šiltnamio sieną. Labai džiaugėsi - pagaliau sulaukė pirmosios pamokos! Deja, beeidamas šiltnamio link susimąstė apie tėvą. Jis ne kartą laužėsi į įvairius namus, kažin kaip tą padaro?! Dabar berniukas stovėjo šiltnamio išorėje ir pradėjo apžiūrinėti duris tarsi ruoštųsi įsilaužti. Tikriausiai būtų taip stovėjęs visą pamoką, tačiau mokytojas išėjo iš jo ir kažkur nusivedė visus vaikus. Davidas nenoromis nuslinko iš paskos. Būtų daug įdomiau svarstyti įsilaužimo į šiltnamį būdus! Deja, reikėjo mokytis...
Išgirdęs klausimą Davidas susiraukė: jis buvo be proto nuobodus! Ranką pakėlė tik tam, kad laiške tėčiui turėtų ką papasakoti, kad jis galėtų didžiuotis.
- Davidas Domingesas, - su vos juntamu ispanišku akcentu prisistatė berniukas. - Klastūnynas, pirmas kursas. Yra toks augalas vandeninis kaktusas. Jis atrodo kaip paprastas kaktusas, bet auga vandenyje. Pagrindinė savybė ta, kad savyje laiko vandenį. Panaudojus burtažodį aquam atsiveria maža skylutė, iš kurios išteka geriamasis vanduo, tad šis augalas labai praverčia kelionėse po dykumas.
Ak, kaip jam nusibodo šnekėti! Vis tik jeigu atsakymas teisingas, Davidas galės parašyti tėčiui, kad nesusimovė per pamoką. To užteko, kad jis pasijustų visai patenkintas.

[Ryan Jones]

 Jones stovėjo šiltnamyje. Šalia šiltnamio stovėjo Viesulas, o ant jo pečių tupėjo po varlę. Išgirdęs, kad keliaus prie ežero, švilpis šyptelėjo nieko gero nežadančia šypsena. Žinojo, kad greičiausiai paleis visas varlės ,,pasivaikščioti'' po vaikus ar tiesiog po ežerą. Galiausiai švilpis paklusniai sekė profesorių. Na, sąlyginai paklusniai, kadangi jis sėdėjo ant Viesulo. Juk jo į klases nenusivesi, bet pasivaikščioti po Hogvartsą pamokų metu ir jam reikia! Galiausiai visi mokiniai pasiekė ežerą. Švilpis nušoko nuo graniano ir paleido jį paisvaikščioti. Žinojo, kad Viesulas kažkur per toli nepabėgs. Išgirdęs klausimą švilpis prasižiojo.
- Vandentatukis. Šis augalas dažniausiai auga netoli kranto, gėlavandeniuose telkiniuose, kadangi yra labai jautrus ir druska paprasčiausiai išgraužtų jį. Yra rausvai melsvos spalvos. Turi tris lapelius ir labai didelį mėlynos spalvos viduriuką. Kotelis užsikąsęs po smėliu, - paaiškino švilpis apie augalą, o tada lėtai atidarė savo kuprinę ir išleido varles. Jos iš karto nuėjo į vandenį.

[Rosabel Eirene Atherton]

Rosė norėjo čiaudėti ir žvalgėsi aplink. Vienintelis dalykas privertęs jos kūną taip reaguoti būtų... tačiau negali būti, kad toks retas augalas atsirastų Hogvarsto šiltnamiuose. Jos akys užkliuvo už violetinių žiedelių ir mergina atsiduso. Akis į akį su savo mirtinu priešu, o čia tai laimė. Jei vazonėlis stovės čia kiekvieną kart kai jai reiks klausytis pamokos, hilere ji niekada nepataps. O herbologija jai iš tiesų patiko. Ji nusičiaudėjo pirmą kart. Per tai net neišgirdo mokytojo žodžių kur vyks pamoka, tik pamačiusi, kad mokiniai po viena žengia iš šiltnamio ji nutipeno jiems iš paskos.
Atsidūrusi prie ežero ji lengviau įkvėpė. Kvepėjo rudeniu, visai malonu po kankynės viduje. Mokytojui, kuris, kaip ji suprato, buvo toks pat naujokas kaip ir ji, pristačius pamokos tema ji šyptelėjo. Mama vandens augalams svetainėje buvo paskyrusi visa akvariumą. Na žinot, kur normalus žmonės augina gyvūnus, ten pas Athertonus auga augalai arba ant eliksyrų bręsta pelėsiai. Ir tai jos namai kvepėjo geriau nei tas šiltnamis.
Užleidusi pora mokinių kalbėti ir susidėliojusi mintis mergina tvirtai prabilo.
-Rosė Atherton, varnanagas, pirmi metai. Mama namie augin "Sal Pulveris". Tai toks vandens augalas permatomais lapeliais, taigi nežinodams jo vandeny net nematys. Jie dažnai naudojam gydomiesiems eliksyrams, nes tie lapeliukai turi gydančių sąvybių. Nežinau kokių tiksliai sąlygų jiems reik, bet mama jiems į vanden visad dėdavo sodos. Tai va taip,- daug tyliau ji pradėjo užbaigė ji. Tikrai nesinorėjo pirmą mokslo metų pamoką kišti visiems į veidą tai, jog jos šeimoje yra garsi hilerė, tačiau tai vis tiek jai gavosi savaime.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Pirma naujojo profesoriaus Herbologijos pamoka. Christina vėl nuobodžiavo ir klausėsi nesiklausė profesoriaus. Laukelyje buvo šilta ir gera, o skraidantys drugeliai kuteno princesės žandus. Na ir žinoma, fenekas buvo su Christina, kaip visad. Mokiniai pradėjo atsakinėti, o iš jų mergaitė suprato kokia yra maždaug teorija.
- Laba diena Hayato- Hekase, taigi, nebijau aš jokių demonų visų pirma, o visų antra, vadinkite mane princese arba madam Christina, o aš esu iš grifų gūžtos, drąsiausio koledžo ir esu antrakursė, tai... yra vandenyno augalas, Rotrožvandis, augalas kuris yra giliai, giliai, tikimybės labai mažai, kad įmanoma šį augalą pamatyti. Taip pat, šis augalas dainuoja, nusiskynus jį, gali savo spuogus panaikinti, bet reikia atsargiai, jei prisilieti prie šaknų, užmiegi ir daugiau nebeatsikeli. Dar norėčiau paklausti, ar jums kažkas negerai ar jums per mažai vietos įsigyti mieliausio gyvūnėlio pasaulyje, feneko?
Oi, gyvūnų turi, bet kažkaip feneko tai nematau, ach, kaip mielai mano Mailytė kramsnoja kažkokį augalėlį.

[Michelle Rivera]

Švilpė labai noriai šį rytą stovėjo šiltnamyje, kuriame turėjo vykti pirmoji Herbologijos pamoka šiais metais. Mergaitei labai patiko ši pamoka, nes jai buvo labai įdomu sužinoti daugiau apie įvairius augalus, o gavusi progą uždauginti augalus, italė džiaugdavosi dar labiau.
Prasidėjus pamokai ir pamačiusi, kad šiais metais jos tikriausiai mėgstamiausią pamoką dėsto kitas profesorius, šiek tiek išsigando, tačiau greitai sugrįžusi į buvusią būseną antrakursė atidžiai klausėsi naujojo profesoriaus.
Išgirdusi, kad reikės eiti prie ežero dvylikametė pasiėmė savo kuprinę su visais daiktais ir kartu su visais išėjo iš šiltnamio.
Pagaliau atsidūrusi prie ežero geltonplaukė pažvelgė į vandens telkinį ir ten pamatė kelias plaukiojančias žuveles. Visą susidomėjimą žuvytėmis nutraukė profesoriaus kalba. Michellė atsisuko į profesorių ir, po kelių akimirkų, išgirdusi pirmąjį klausimą nedelsdama pakėlė ranką.
- Sveiki. Aš esu Michellė Rivera. Esu Švilpynės mokinė iš antro kurso. Apie vandens augalus labai daug nežinau, tačiau prisimenu, kad yra toks augalas Lelijoza. Tai yra vandens gėlė, kuri auga po vandeniu. Ši gėlė yra visiškai nepavojinga. Priešingai, šis augalėlis yra naudojamas medicinos eliksyrams gaminti. Lelijoza gali sustabdyti gausų kraujavimą, gali staigiai panaikinti mėlynes ant kūno. Šis augalas, kaip ir minėjau, auga po vandeniu. Jį galima rasti dviejų metrų gylyje. Lelijozai būtinas šiek tiek sūrus vanduo. Tiesa, jei vanduo bus per sūrus, gėlė praras savo gydomąsias galias, - viską sumalusi mergaitė nutilo ir vėl atsisuko į plaukiojančias žuvytes.

[Jessica Moony]

Pirmakursė pamokos pradžioje užsisvajojusi stoviniavo šiltnamio gale, bet kai suprato, kad jau tikrai yra pamoka staigiai pradėjo grūstis į klasės priekį, kad užimtų vietą pačioje pirmoje eilėje. Mažoji smalsutė įdėmiai klausėsi kiekvieno profesoriaus žodžio. Kibirkštėlei labai patiko Herbologija, tai buvo jos pati mėgstamiausia pamoka. Na ir kodėl ji nepateko į Švilpynę?.. Kai atėjo laikas keliauti prie ežeriuko, vėl brovėsi priekin. Sustojusi su visais mokiniais atsidūrė pačiame gale, tai ją erzino. Kai atėjo laikas kalbėti Jessicai (ar bent jau ji taip manė), visu svoriu griuvo pirmyn ir tėškėsi ant minkštos žolytės. Staigiai pakilo ir visa išraudusi tarė:
  - Sveiki, aš esu Jessica Moony iš Grifo Gūžtos, pirmakursė. Am, manau, kad tai turėtų būti vandeninis augalas... mmm, - Smaragdaipas, jis auga giliai, ant pačio ežero dugno, jie labai mažyčiai. Iš pavadinimo matyti, kad jis turėtų būti smaragdo spalvos, bet vis dėl to, yra rausvos spalvos ir tai (kaip ir) reiškia, kad yra labai matomas, bet iš tiesų – ne. Kai augalas pajunta ką nors artėjant, staigiai nusilenkia ir prisiglaudžia prie smėlio bei pritaiko savo spalvą prie smėlio ar purvo. Jį surasti be galo sunku, o jis labai vertingas. Naudojamas gaminti grožio ir sveiktos eliksyrus. Labai brangus. Sutrintą Smaragaipą senovėje ponios tepdavosi ant skruostų ir jis joms išryškindavo putlius žandukus. Turtingieji dar dabar perka šio augalo miltelius arba eliksyrus bei beria ar lašina į vonią, kad liktų gražūs ir sveiki, - pagaliau baigusi, mergaitė dirstelėjo į vėl iš profesoriaus kišenės išlindusį driežo liežuvį.

[Beata Pat]

Grifiukė nekantriai laukė pirmosios herbalogijos pamokos.. Nors šiltnamiuose buvo drėgna ir tvanku, bet visą tai atpirkdavo naujos žinios ir įdomybės apie magiškus augalus. Vos įžengus į šiltnamį su savo kate Luma (kuria dvejojo neštis kartu, nes Luma kvailutė labai baikšti) Poliana pamatė profesorių. Mergaitė greitai nuskubėjo užsiimti vietos daugmaž klasės priekyje, kad girdėtu ką profesorius dėstys. Bet kai profesorius paminėjo, kad pirmoji pamoka vyks prie ežero grifė nebegalėjo nusėdėti vietoje tad patraukė link profesoriaus pusės, kad neužsisvajotu šiltnamiuose ir nereikėtu visai išraudus prieš visus teisintis kodėl ji pavėluotai atėjo prie ežero. Taigi Poliana su Luma prie kojų žingsniavo už profesoriaus link ežero pakrantės. Vos profesorius uždavė klausimą grifiukė nedelsdama pakėlė ranką ir laukė kada profesorius ją pastebės.
-Sveiki profesoriau Klarkai, aš esu Poliana Marker antrakursė iš Grifų Gūžtos. Ir žinau tokį vandeninį augalą, jis vadinasi ,,Povandeninė Pilnatis". Jis yra priskiriamas koralinių augalų šeimai ir ypatingas tuo, kad kaip galima suprasti iš pavadinimo per pilnatį jis pradeda švytėti. - patenkinta savimi Poliana užbaigė savo kalbą ir laukė praktinės dalies.

[Gloria Clarke]

     Džeimso kojos šlapo nuo ryto rasos, o jis pats nekantriai laukė pirmojo mokinio, kuris ryšis atsakyti į jo teorinį klausimą, juk jis nebuvo toks sunkus... Ar buvo?
     Profesorius jau pradėjo nerimauti, kad niekas neatsakys į jo pirmos pamokos teorinį klausimą (pats nesuprato kodėl, juk praėjo tik minutė, mokiniams juk reikia laiko prisiminti atsakymą), bet staiga iš mokinių krūvos pakilo viena mokinė ir paminėjo vieną augalą. Išklausęs iki galo mergaitės, Danielius iškart pradėjo komentuoti.
    - Ak taip... Buvau visai primiršęs Incubius pertą. Panele Daunt, jūsų atsakymas tikrai išsamus ir visiškai teisingas. Uždirbate 2 taškus savo koledžui.
     Po šios grifiukės pakilo kita mokinė, ši buvo akivaizdžiai daug jaunesnė. Kai Maria baigė kalbėti, profesorius papildė jos apsakytą augalą:
     - Panele Edela, Mėlynoji Aguona, dar žinoma kaip Generis, kaip jau minėjote, mėlynoji yra dėl pačios augalo spalvos, o aguona todėl, kad šio augalo sėklos labai primena žiobariškosios aguonos sėklas, taip pat jos yra naudojamos įvairiems patiekalams ar užkandžiams gaminti (kaip ir žiobariškosios aguonos sėklos). Varnanagei uždirbate taip pat du taškus.
     - Daniela Kravitz, labai gerai, kad paminėjote kas išveisė Karasettą. Tik esu priverstas patikslinti, kad Karasetta nėra niekam nenaudinga. Jei būtum eleksyrininkė, tikrai žinotum, kad Karasetta yra naudojama ne viename nuodų eleksyre. Bet Tavo atsakymą užskaitau - gauni 2 taškus.
     Po net trijų moteriškos lyties mokinių, pagaliau pakilo vaikinas. Jis prisistatė David Dominguez vardu ir paminėjo Džeimsui lygi toliai negirdėtą augalą, tad profesorius kiek sutriko.
     - Ponaiti Dominguez, nesu girdėjęs apie jokį Vandeninį Kaktusą, todėl negaliu patvirtinti ar tikrai tokio augalo neišsigalvojote. Kagi, belieka jumis patikėti - 2 taškai Klastunynui.
     Profesorius liūdnokai nužvelgė kitus mokinius - jų tokia daugybė, o profesorius Klarkas jau spėjo padusti! Na ką, toks jau tas Hogavrtso profesoriaus gyvenimas atsiduso Daniel ir toliau klausėsi kitų, norinčių savo koledžui pakelti taškus, mokinių. Staiga profesorius pastebėjo kai ką neįprasto - granianą, o kas buvo keisčiausia, kad jis priklausė vienam mokiniui! Kad ir kaip profesorių domino šis neįprasta gyvūnas, jam teko pasilikti čia, su mokiniais, ir toliau jiems dėstyti herbologiją. Per tą netikėtą gyvūno pasirodymą, Daniel nenugirdo pusės mokinio, kuriam priklausė šis nuostabus gyvūnas, atsakymo. Profesorius kiek susigėdo, bet teko kaip nors "išsisukti", taigi jis tiesiog pratarė "Ponaiti Jones, atsakymas visiškai tikslus - 2 taškai" ir nors kaip buvo gaila daugiau nesužinoti apie granianą, Džeimsas vėl susikaupė ties pamoka ir mokiniais. Dabar jau kalbėjo kažkokia mergaitė iš grifo gūžtos. Iš išvaizdos buvo galima spręsti, kad mergaitė dar tik pirmakursė.
     - Panele Atherton, Jūs visiškai teisi, norint, kad Sal Pulveris išgyventų, jam reikia sodos, ir gana nemažai. Jeigu nori tiksliau sužinoti kam augalui reikalinga soda, siūlau atsiversti... - profesorius greit iš kišenės išsitraukė Herbologijos vadovėlį, atsivertė turinį ir pridūrė. - 142 vadovėlio puslapį, ten labai detaliai yra išaiškinta.
     Po šių žodžių Klarkas įsikišo vadovėlį atgal į kišenę ir tęsė mokinių atsakymų klausymąsi ir vertinimą. Po panelės Atherton atsakinėti pakilo (Danielio akimis) keista mergina. Išklausęs jos iki galo, profesorius susimąstė - kaip čia jai paaiškinti? Po kiek laiko prabilo:
     - Ak taip, visų pirma sumaišei mane su Apsigynimo Nuo Juodosios Magijos profesoriumi Hayato - manau teks jam pranešti, kad Tau jo pamokos patinka, - šyptelėjo profesorius. - Na o dėl augalo, panele princese, (Jeigu žmogus pageidauja, vadinsiu jį "princese") Jūs esate visiškai teisi, tik drįsčiau prieštarauti, kad Rotrožvandis nedainuoja, jis sukelia vibraciją, kuri primena dainavimą. Panele princese, uždirbate 2 taškus drąsiausiam koledžui.
     - Panele Rivera, taip - Lelijoza yra iš ties graži vandens gėlė. Jums leidus, drįsčiau teigti, kad net viena iš gražiausių.
      Po šių dviejų mokinių, pakilo dar viena grifiukė, ši buvo labai jau didelė garbanė, kas profesoriaus akimis atrodė labai jai tinka.
       - Panele Moony, jūsų paminėtas augalas taip pat yra tinkamas atsakymas į šį klausimą. Dar 2 taškai Grifo Gūžtai.
      Galiausiai pakilo paskutinė mokinė (vėl iš Grifo Gūžtos). Klarkas iki galo ją išklausė ir įvertino:
      - Panele Marker, uždirbate 2 taškus savo koledžui, bet norėčiau dar paminėti, kad Povandeninė Pilnatis dar yra žinoma kaip Lumanija ir, kad šviečiant pilnačiai, ant šio augalo galima rasti prisikaupusių pūslelių, kurias pradūrus išbėga labai vertingas skystis.

     - Na ką! - mostelėjo rankomis profesorius. - Kaip matau visi baigėte pasisakyti, todėl žygiuokime (kaip sako žiobarai) prie praktikos.
     Eilinį kartą profesorius giliai atsikvėpė ir pradėjo aiškinti praktiką:
     - Šiandienos Jūsų užduotis bus pasinerti į ežerą, - parodė ranka į Hogvartso ežerą. - Ir jame surasti augalą - Letehana. Letehana auga maždaug 5-7 metrų gylyje, tad iškart perspėju - pasinerti reikės giliai. Letehanos ieškokite prie olų, didelių akmenų ar dar kažkokių didelių akmeninių pavidalų. Nepamirškite, kad Letehana nemėgsta žmonių, todėl kai bandysite ją nuskinti ji priešinsis jums ir visomis pastangomis stengsis likti ežero dugne. Kaip Letehana gali jus sužeisti, galite rasti vadovėlio 75 puslapyje. - profesorius Klarkas nutilo ir palaukė kol visi iki vieno atsivers 75 vadovėlio puslapį. Kai jau visi vadovėliai buvo atversti, Džeimsas tęsė. - Taigi, kaip matote paveikslėlyje, Letehana turi aštrius dantukus, kuriais kandžiojasi. Jie kanda skaudžiai ir iki kraujo, bet tai dar nebaisiausia - Letehana gali bandyti jus surišti savo lapais, todėl būkite budrūs jei nenorite amžiams likti ežero dugne surišti Letehanos lapų. Jei jau taip nutiktų, kad Letehana jus įveikė, būtinai panaudokite Aquae Lumen burtažodį ir sulauksite pagalbos. Na o dabar, kiekvienas dar kartą perskaitote vadovėlyje kaip apsiginti nuo Letehanos ir kai jau tai baigsite, ateikite prie manęs, aš jus užbursiu, kad galėtumėte kvėpuoti po vandeniu.
     Uff... Na atrodo viskas. Ai, dar kai ką pamiršau!
     - Ai ir dar, vaikai, "kelionei" po ežeru turėsite lygiai 43 minutes, po šio laiko kerai nustos veikti, todėl nežaiskite po vandeniu - keliaukite tiesiai prie Letehanos.


Kagi, užduotis aiški (jeigu ne - rašote man į PM). Įsivaizduojate, kad Daniel jus užbūrė Die Lunae Reversurus kerais. Po šito jums turėtų pradėti trūkti oro ir atrodyti, kad tuoj numirsite, vienintelė išeitis - šokti į vandenį. Atsigėrę/Įkvėpę vandens pajaučiate kaip jau galite kvėpuoti. Tada leidžiatės gilyn į ežerą. Ieškant Letehanos galite sutikti įvairių vandens būtybių (pvz. vandenių), bet jie nieko jums negali padaryti.
Postų ilgį galite rasti čia.
Praktika iki sekmadienio (03-14).
     

[Michelle Rivera]

Švilpė buvo taip susidomėjusi žuvytėmis, kurios plaukiojo ežere, kad net pati norėjo šokti į ežerą. Tačiau šias mintis atbaidė profesorius, kuris pradėjo sakyti komentarus apie kiekvieno mokinio pasakytus vandeninius augalus. Michellė, išgirdusi, kad lelijoza, pagal profesorių, yra gražiausia gėlė, palinksėjo galvą ir pradėjo laukti praktinės užduoties.
Praėjus šiek tiek laiko profesorius pagaliau pasakė praktinę užduotį. Čia gal mintis perskaitė? Norėjau paplaukiot su žuvytėm, dabar teks plaukiot ne vien su žuvytėm...
Mergaitė sudrebėjo pagalvojus, kad ežero vanduo turėtų būti šaltas. Antrakursė norėjo pabėgti iš pamokos, tačiau nusprendė, kad taip pasielgti būtų labai negražu, todėl geltonplaukė pasiėmė savo Herbologijos vadovėlį. Italė atsivertė 75 puslapį ir pradėjo skaityti apie Letehaną. Ot augalas, sužeisti dar norės bandyti...

[Danielis Lorijanas]

Melediktė tyliai atsiduso.
-Jis nesusipras, kad Arbatžolės informatorius apie jo giminystes esu aš. Nepergyvenk. Jaučiu, jis nė karto nesusimąstė apie melediktų egzistenciją.
Etanas kažką po nosimi suurzgė.
Dulksna švelniai nužvelgė trečiakursį.
-Bet...bet kaip tu?- pagaliau išdrįso paklausti Etanas,- Ką tu darysi? Juk...pranašystė.
-Pranašystė nieko nekalba apie kažką kas bandys atkeršyti už Mišelės ar Iano mirtį...
-Bet, Dulksna! O kaip tos eilutės? "Iškils nauja, gąsdinanti jėga ir nebus kur dėtis"!?
Dulksna nusijuokė, stengdamasi išsklaidyti draugo nerimastį, įtampą.
-Čia buvo kalbėta, kad Ianą nuvers kita jėga - Mišelė! Gi visi manė, kad Ianas visą laiką buvo tas didysis blogis! Etanai, tu per daug nerimauji. Neturėtum tiesiog susitelkti į mokslus? Gi trečias kursas, ne juokai!
Mergaitė įsišiepė, o švilpis atsiduso.
Jie kartu sėdėjo mediniame draugų namelyje. Buvo ankstus rytas, dar prieš pusryčius. Etanas daugiau neištaikydavo laiko, kada su savo kniubute meledikte galėjo paplepėti nieko nepastebėtiems. Visgi Dulksnai reikėjo slėpti savo tikrąją tapatybę.
-Kiek tau liko laiko, Dulksna?
Mergaitė gūžtelėjo pečiais.
-Neįsivaizduoju. Bet nemanau, kad taip bus greitai.
-Arbatžolė manė, kad bus greitai...
-Etanai! Baik bijot!
Dabar jau metamorfmagas nusijuokė, bet nuoširdžiai. Dulksna linksmai papurtė galvą. Jos juodi lygūs plaukai nepaslėpė ir šios šypsenos.
-Toks jau aš esu.

Visgi paklausė jos ir pasistengė susitelkti į mokslus, todėl ir po pusryčių nuėjo į herbologijos pamoką. Teorinėje dalyje nesiklausė, pamatė keletą pažįstamų veidų - klastuolė Danielą (iš atminties troško ištrinti jos pelėdos gelbėjimo misiją ir savo apgailėtiną bailumą ir nedrąsumą). Ne, tu pasikeitei. Viskas baigta. Panašios mintys sekė ir atpažinus bendrakoledžį Ryan. Kitus - Michellę, Christiną, rodos, matė tik pamokose.
Vandens augalai...mhm, skamba įdomiai. Gal naudosime žiaunažoles? Būtų nuostabu.
Gan entuaziastingai nusekė profesorių ir kitus prie ežero pakrantės. Ir tik sužinojęs praktiką, jo nuotaika subliuško.
-Kerai?!- tyliai nusivylė,- Aaach...Tebunie.
Nužvelgė ramų ežero paviršių.
Neatvertė 75 vadovėlio puslapio, gal dėl to, kad jautėsi drąsus su savo gebėjimais, arba pats norėjo iš savo klaidų mokytis. Drąsiai žengė prie ežero.
Skausmas kaip dygliai įsirėžė į plaučius, akimirką Etanui galva apsisuko. Su uniforma?! Skubiai nusimetė apsiaustą, šoko į vandenį ir tada aptemo protas.

Šaltis jį atgaivino, vanduo tarytum suteikė jam jėgų. Negi mama irgi taip jaučiasi vandenyje?
Atsimerkė. Jis buvo po vandeniu, ant jo rankų, sprando šoko, raibuliavo saulės spinduliai. Bet kodėl ne žiaunažolės? Reikės po to paklausti profesoriaus.
Apsigraibė burtų lazdelės. Lengviau atsiduso. Turėjo. Šią buvo užsikišęs už diržo. Tada nėrė gilyn.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

GERIAUSIAS PROFESORIUS! Iš Christinos veido, buvo galima matyti, kad laimės buvo pilnos kelnės. Tai buvo vienintelis profesorius, kuris pavadino mergaitę princese. Granger nubėgo prie profesoriaus ir smarkiai apsikabino.
- Aš jus dievinu!
Tačiau, kai aiškino praktiką, garbanė nenorėjo būti tokia įkyri, tad nuėjo kelis žingsnius atgal ir klausėsi išsišiepusi praktikos. Kol šis aiškino praktiką, mergaitė pradėjo šokti, įsivaizduodama, jog yra labai kieta.
- Žiūrėkite kaip aš moku, op, op.
Šiek tiek pašokusi ir apšilusi, atsivertė vadovėlio puslapį ir pamatė to augalo baisiai aštrius dantukus. O jėzus. Nuotrauka vadovėlyje, tikrai sušokiravo, net gi per daug. Christina norėjo kuo greičiau dingti iš pamokos, arba bent jau ne daryti šios praktikos.
- Hayato, nesvarbu, būsite man Hayato, ar galima būtų nedaryti praktikos? Aš bijau to augalo, o gal dar kokį vandeninį knisių sutiksiu, nenoriu.
Tamsiaplaukė užsispyrusi pasislėpė už medžio ir meldėsi, kad tik jos niekas nepamatytų. Deja, mergaitė prisiminė, kad taškų visad reikia, tad šiaip taip priėjo prie profesoriaus ir paprašė, jog ją užkerėtų.