0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

mergaitė123

Ats: I kerėjimo pamoka/ visiems kursams
« Atsakymas #45 Prieš 1 metus »
  Adelės nuostabai Snaigė gulėjo ant Kerėjimo klasės suolo, tad dvylikametė stryktelėjo ant kedės ir, kaip visad perbraukė per brangenybės pikšvos spalvos kailiuką. Mergaitė jautėsi kuo puikiausiai, jai nerūpėjo, kas dėjosi aplinkui, taip pat ir ko reikėjo, profesorei, kurios vardas buvo Sabrina. Mokslinčė parėmė galvą ranka ir šiek tiek užsisvajojo. Negalėjo patikėti tuo, kad pamokos pabaigos dar teks palaukti bent dvidešimt minučių, tad beliko svajoti arba gal, net gi atlikti praktiką. Vien tik tas žodis mergaitei nepatiko, daug mieliau būtų miegojusi per teoriją, o ne praktiką. Triukšmas per šią pamokos dalį buvo milžiškas ir melsvų akių šeimininkei tai labai nepatiko. Atrodė, kad tai trikdė ir antrakursės augintinį. Šio kailis pasišiaušė ir gyvūnėlis tapo beveik dvigubai didesnis, nei įprastai. Adelė apsidairė, lyg ieškodama viso to priežasties ir susiraukė. Jos nuotaika apsivertė aukštyn kojom. Kas čia per nesąmonė? Kas sugebėjo, taip supykdyti mažą katinėlį, kurį taip mylėjo burtininkė.... Jai tai labai nepatiko, joje užvirė pyktis, tačiau aišku, mergaitė stengėsi to neparodyti, neatkreipti dėmesio į save, kai to mažiausiai reikėjo. Ji kelis kart perbraukė per katinėlio kailiuką, ir šis atrodė daug ramesnis, tačiau Adelei šios minutės, vis dar nedavė atsakymo, kuo Snaigė buvo tokia nepatenkinta.
  Mergaitė atsistojo, jau ir pati kiek pralinksmėjusi ir pasiemė lazdelę kartu, sugalvojo vis gi nužingsniuoti užburti ką nors ir tokiu būdu netyčia susprogdinti visą klasę. Čia jai nepatiko viskas, pradedant knisiaus bijančia profesore, kuri primenė Adelės bendraamžius vaikus ir baigiant tvyrojančia atmosfera klasėje. Vienintelis geras dalykas čia buvo Snaigė, tik šis Nebelungas suteikė kruopelytę vilties, kad tai ne pragaras, o tik kerėjimo pamoka.
  Mokslinčės vandenyną primenančios akys užkliuvo už raudonplaukio berniuko, tad ši ir sugalvojo jį pagąsdinti savo tobulais kerėjimo sugebėjimais.
  - Lovinsmit, - ištarė keistai skambantį burtažodį ir susiraukė. Jai nepavyko, nei susiprogdinti, nei užkerėti berniuko ar bent jau taip atrodė, tad ji vos nesusilaikė nesviedusi lazdelės jam į veidą. Ta profesorė pasirinko ne tą profesiją, jai reikėjo būti vaikų kankintoja. Atrodo, kad ta profesija ir tegyvavo dėl Sabrinos...
  Mergaitė šiek tiek užsibuvo savo mintyse, visai pamiršo, ką čia darė ir ką veikė, tačiau susivokusi, kas vyksta tuoj pas atsipeikėjo. Jos vandenyną primenančiose akyse buvo galima išvysti, vis užplūstančias baimės bangas. Kas, jeigu kažkas pastebės, kad jai nepasvyko viskas? O kas jeigu bus suprasta, ne taip kaip turėjo būti? Tokias akimirkas mergaitė prisimindavo ypatingai skaudžiai, tačiau po keletos minučių sugrįždavo į pradinę būseną. Taip buvo ir dabar. Tas kelias minutes buvo sustingusi, lyg statula, tačiau dabar ir vėl šyptelėjo, nebegalvojo apie kažką tokio, kas ją skatintų patirti tokius jausmus.
 - Lovinsmit, - burtažodis paliko mergaitės lūpas ir berniukas pasikeitė neįtikėtinai. Dvylikametė stovėjo suglumusi. Ar jai pavyko burtažodis? Jautė, kad tai nėra realybė, juk mergaitei negalėjo pavykti burtažodis. Ji juk..nemokėjo burti? Mokslinčė apsidairė girdėdama komplimentus sau tikrai nesijautė gerai, ypač žinodama, kad tai nėra tiesa, tad neištvėrusi daugiau, nei minutės mintyse kartojo atbūrimo burtažodį, kuris turės pagelbėti tokioje situacijoje. Deja, mintyse jo ištarti teisingai, net gi nepavyko, o mergaitė negalėdama pakęsti tokio vaikino lindimo prie jos garsiai, taip, kad išgirstų ir tikriausiai, beklykianti profesorė pasakė:
  -Profesore, man nepavyksta atburti, tad tą manau, padarysite jūs...
  Ji nenorėjo bandyti, buvo pavargusi, tad tiesiog nuėjo ant suolo ir padėjo galvą ant jo, kiek primerkdama akis ir bandydama atsiriboti nuo visko, kas dabar vyko klasėje. Tas chaosas ir milžiniškas triukšmas Adelę erzino dar labiau.

*

Neprisijungęs Ashton Hughes

  • III kursas
  • *
  • 70
  • Taškai:
Ats: I kerėjimo pamoka/ visiems kursams
« Atsakymas #46 Prieš 1 metus »
 Žiaurus tamsus kamuolys sprogo ir Ashtonas jau džiaugėsi pats jo išvengęs, bet ant veido ir visų drabužių nusėdo nemenkas suodžių ir pelenų sluoksnis. Cindy atrodė tikrai apgailėtinai - visa apsvilusi ir gerokai padegintais plaukais. Na viskas. Pamėgink sugadinti mergaitės grožį, kad ir netyčia, bet netrukus į tave atskries kelios keptuvės ir galėsi slėptis likusius pusę metų. Pamatys - paskui pats atrodysi ne ką geriau.
 Jau buvo pasiruošęs savo egzekucijai, tačiau labai nustebo, kai negavo kokia keptuve per galvą, o vietoj to - liepimas pakartoti kerus dar kartą. Hughes bandė suvokti, kas skatino tokio elgesio priežastis. Švilpiškumas? Klastuolė greičiausiai jau maitintų jį savo gyvatėms, nes ta profesorė nebūtų sugebėjus apsaugoti ko nors nuo žmogžudystės jos pačios pamokoje.
 Nusijuokė nervingu juoku, prisidėdamas prie švilpės. Ji greičiausiai pati nemato, kiek žalos iš tiesų pridaryta.
 - Atsiprašau,- sumurmėjo. Šį kartą susimauti tikrai nenorėjo. Ne tik dėl nevykusių grožio paslaugų, bet ir grifiškoj širdutėj glūdinčios garbės, kurios paminti nenorėjo. Juk anksčiau taip gerai kerėdavo! Šį sykį susikaupė gerokai labiau, mintyse pakartojo lazdelės judesį bei burtažodį. Nelabai jau rūpėjo, ar tas burtas bus toks stiprus, svarbiausia - bent kiek pavyktų.- Lovinsmit.
 Taip baisiai atrodančio juodo dūmų bei ugnies kamuolio nebuvo ir Ashtonas kiek lengviau atsipūtė. Iš lazdelės plaukiančios dailios gijos tikrai nepranašavo dar vieno mini ugnies sprogimo.
If you stand for nothing, what’ll you fall for?- A.Ham "Hamilton"


*

Cindy Grant

Ats: I kerėjimo pamoka/ visiems kursams
« Atsakymas #47 Prieš 1 metus »
  Mergina matė, kad vaikinas nesijautė labai maloniai, dėl to, ką šis padarė ir puikiai suprato, kad šis tai padarė netyčia, pats to nenorėdamas, tad ji ir nepyko ant jo. Nustebimas aiškiai matėsi grifuko veide. Rodosi, kad šis galvojo, kad bus nužudytas arba bent gerai primuštas už tokius savo veiksmus. Bet deja, Cindy tikrai nebuvo labai didelė mušeika. Na, kartais šios brolis Martin gaudavo iš keptuvės į galvą, bet šis būdavo tikrai to nusipelnęs.
  - Neturi už ką atsiprašinėti. Mes dar tik mokiniai, neturi viskas pavykti gerai iš pirmo karto, - stengdamasi kažkaip nuraminti vaikino nervingumą, tarė keturiolikametė ir šyptelėjo.
  Vos tik baigusi sakyti paskutinį žodį, Cindy pamatė lazdelę, kuri ir vėl buvo nukreipta į jos pusę. Mintyse pasimelsdama, kad šį kartą kerai pavyktų, niekam netektų nukentėti, giliai įkvėpė ir laukė. Vaikinui pagaliau paleidus kerus iš lazdelės ir jiems šį kartą suveikus gerai, taip, kaip ir turėjo, Cindy pasijautė kiek keistai. Pakėlusi žvilgsnį ties grifuko veidu, ši nebegalėjo jo atitraukti, stovėjo ir spoksojo susižavėjusiu, įsimylėjusiu žvilgsniu.
- Koks tu gražus... - droviai tarė oranžinių, kiek nusvilintų plaukų savininkė. Šios skruostai kaip mat užsidegė rausva spalva, drovus, bet įsimylėjęs žvilgsnis nepaliko vaikino veido.
  Užkerėta meilės kerų ši prižygiavo visai šalia aukštaūgio, pakėlė galvą, kad galėtų matyti jo veidą.
  - Tavo lūpos... - droviai nutęsė Grant ir pati neatsakydama už savo veiksmus, nesuprasdama ką daro, pasistiebė ir atsargiai priglaudė savo lūpas prie vaikino lūpų.

*

Neprisijungęs Indio Dellso

  • III kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Why so serious?
Ats: I kerėjimo pamoka/ visiems kursams
« Atsakymas #48 Prieš 1 metus »
Šiurkštūs varniukės žodžiai neatbaidė Indio nuo mergaitės nuostabių plaukų. Jį sulaikė tik dieviška mergaitės ranka, kuri perskrodė antrakursio veidu. Būdamas savimi, Indio būtų užkeikęs mergaitę, tačiau būdamas tokioje stadijoje, Indio sugebėjo tik išvertęs akis grožėtis mergaitės akimis ir kitais veido bruožais, kurie atrodė nemažiau prastai. Užkerėtam antrakursiui mergaitė atrodė lyg būtų gražiausias vaizdas, kokį šis buvo kada nors regėjęs.
- Nu atleisk, - išsiviepusia šypsena jis spoksojo į varnę. Racionalioji klastuolio pusė, kuri nieku gyvu niekada nebūtų susižavėjusi tokia mergaite, mąstė ar įmanoma nukreipus lazdelę sau į pilvą ar galva pačiam save atsikerėti. Pabandyti Indio norėjo, tačiau bjaurus parazitas įlindęs jam į smegenis tą akimirką nurodė juodaplaukiui sekti iš kabineto einančią, ir aiškiai nuo Indio bandančią atsiplėšti, žmogystą. Nejaugi ji nežada manęs akerėti. Mintis, kad tokioj būsenoj gali tekti išbūti ilgiau nei ateinančias kelias minutes tikrai baugino ir pykdė klastuolį. Bet jo kojos turėjo tik vieną tikslą - pasivyti nuostabiąją mergaitę. Tad net nespėjęs susirinkti visų daiktų, kurie gulėjo ant stalo, jis išėjo pro kabineto duris ir nors nežinodamas kur varnė nuėjo, sekė paskui savo parazito užvaldytą širdį. Nereikėjo man išvis į šitą pamoką ateiti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Indio Dellso »

*

Neprisijungęs Ashton Hughes

  • III kursas
  • *
  • 70
  • Taškai:
Ats: I kerėjimo pamoka/ visiems kursams
« Atsakymas #49 Prieš 1 metus »
 Jau spėjęs apsidžiaugti, jog šį kartą visi liko sveiki ir gyvi, Hughes pradėjo mąstyti, ką su tuo būtų galima nuveikti. Liepti atlikti nuodų ir vaistų namų darbus? Išbandyti tą idėją? Utopijos žadinti nenorėjo, o šiame kabinete pakako ir vienos klykiančios moters.
 Švilpė viską nusprendė pati (arba verčiau - tai nusprendė kerai). Tai dabar aš jau gražus? O anksčiau nebuvau? Užtruko, kol pradėjo suvokti, kaip veikia šie kerai ir jog jam tikrai pavyko. Buvo keistoka stebėti tokį žvilgsnį, nukreiptą į jį. Klausimas, ar išvis yra tekę, tad net nežinojo, kaip reikėtų sureaguoti. Jeigu ji būtų visiškai skaidraus proto, būtų galima mėginti kažką sakyti, tačiau dabar... Dar labiau sutrikęs trečiakursis keikė visą šią pamoką, privertusią pirmą bučinį turėti vos ne blogiausiomis aplinkybėmis.Sweet Jesus! Turėjo labai nedaug laiko sugalvoti, kaip turėtų elgtis. Šūdas, po kokių dviejų minučių ji šito žiauriai gailėsis. Vienintelis dalykas, kurį suvokė Ashtonas - jis nenori būti dar kartą pabučiuotas. Bent jau šitokiomis aplinkybėmis. Jis jautėsi labai blogai, nes taip iš tiesų ir buvo - nei švilpė, nei jis pats šito iš tiesų nenorėjo. Žiauriausia tai, jog nežinojo, ką ji gali sugalvoti. Lėtai apsikabino ją, spėdamas, jog šitaip ji bent kurį laiką nedarys nesąmonių. Kodėl niekas nesakė, jog Hogvartse ne tik susirasiu draugų, bet ir stovėsiu vidury kerėjimo klasės pabučiuotas kažkokios mergaitės, kurios vardo net neprisimenu?
 Reikėjo nusiraminti. Jeigu dabar bandys kerus, bus dar blogiau, negu pirmąjį kartą. Reikėjo nusiraminti, įsivaizduot, jog čia nieko nebuvo ir tuomet ją atburti. Jei ji nieko neprisimins, tai nieko ir nepasakoti. Deja, tai buvo lengviau įsivaizduoti, nei atlikti. Atburti jis irgi dar nebuvo išmokęs. Neteisingai ištarto burtažodžio pasekmės galėjo būti dar žiauresnės. Mėgino ramiai pakvėpuoti, tačiau panosėj pūpsantis oranžinių plaukų kuokštas buvo kiek pajuodęs. Teko tramdyti čiaudulį, iššauktą daugybės dulkių ir suodžių. Kita mini misija - pasitraukti nuo jos per lazdelės ilgį ir priversti išlaukti bent kelias sekundes nejudant.
 - Eeee... Žiūrėk... Aš čia sužinojau labai fainus kerus, juos parodysiu, bet reiktų, jog tu truputį atsitrauktum,- paleisdamas kalbėjo tyliau, nereikėjo visai klasei girdėti. Atsitraukė per žingsnį, nukreipė lazdelę maždaug ten, kur buvo širdis ir mostelėjo taip, kaip buvo sakiusi mokytoja.- Unlovinsmit! Unlovinsmit!
 Tikėjosi, jog kerai pavyks net labiau, nei pirmą kartą. Visą šitą praktinio darbo nesąmonę reikėjo kuo greičiau nutraukti.
If you stand for nothing, what’ll you fall for?- A.Ham "Hamilton"


*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: I kerėjimo pamoka/ visiems kursams
« Atsakymas #50 Prieš 1 metus »
Vyko didelis, didelis triukšmas. Atrodė, jog greitai profesorei bus galas, tačiau buvo bent dukra pasižyminti gerumu. Dukrelė padėjo kerėjimo profesorei nulipti nuo tos prakeiktos kėdės ir knisiaus jau nebesimatė. Mergina išsprogusiomis akimis žiūrėjo į dirbančius mokinius ir susinervindama, daužė su knyga per stalą.
- Užtilkite! Nemokate dirbti tyliai? Aš tuoj jus nužudysiu!- Riktelėjo garsiai ji.
O ne... išsprūdo.. a.. aš tikrai nenorėjau.. Ši pirmiausiai nužingsniavo link Adelės ir to švilpio Ryan. Labai nekreipusi dėmesio ir gerai apsižvalgiusi priėjo prie kitų ir kitų. Tuomet, priėjo prie simpatiško grifo ir šyptelėjo duodama ženklą, kad jam visai gerai sekasi.
- Šaunuolis. Tu Ashton taip? Manau, kad kerai tau pavyko, na pavyko užburti.
Sabrina žvilgtelėjo, jog kažkaip Adelei nesisekė atburti. Maloniai priėjusi prie jos, paėmė lazdelę ir pabandė atkerėti berniuką.
- Viskas gerai Adele, Unlovinsmit !
Berniukas buvo panašu, jog sėkmingai atkerėtas. Geras, pavyko iš pirmo karto. Keli mokiniai pabaigę praktiką, jau buvo nužingsniavę iš kerėjimo kabineto, nors ir nebuvo tokio žodžio iš profesorės, jog kai pabaigsi praktiką galima eiti kur tik nori. Tačiau, ką jau padarysi. Profesorė numojo ranka ir pati su skaudančia galva atsisėdo prie stalo. Taip pat, išsitraukė savo "vitaminus", kad bent kiek nusiramintų. Tikiuosi, kad mokiniai nemato.. Ši išgėrė kelias tabletes ir užsigėrė vandeniu. Vėliau pamatė, kaip kažkokia išprotėjusi mergaitė vardu Cindy, jau visai peržengia ribas.
- Cindy? O tu kuku? Ashton, bandyk ją atkerėti.
Tarusi kelis žodelius, pradėjo stebėti ar tam jaunuoliui pavyks kerai. Panašu, kad pavyko. Oho, na jam tikrai gerai sekasi kerėjimas.. Mergina gal jau kokį dešimtą kartą apsižiūrėjo klasę ar visi atkerėti. Jei jau tokie buvo, ruošėsi kuo greičiau kristi į lovą ir išsimiegoti. Manau, kad man reikėtų... eee... atsisveikinti..
- Gerai mokiniai, visiems gerai sekėsi, tik tai labai nesisekė dirbti tyloje, aš einu kažkur, gal kokio vynelio eisiu atsigerti, na, o jums ate, ate! Niekada neužmirškite, kad esate n... nuostabūs! Na, džiugu tiesiog, kad bent mano prie polio neišvydote, sėkmės.
Atsisveikinusi paskyrė visiems mokiniams taškų ir išėjo laiminga iš kerėjimo kabineto. Nusimato daug poilsio.. tikrai gyvenimas darosi geresnis.. nebe toks koks buvo praeitame miestelyje..