0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 828
  • Varliokas
Ats: Apleisti apartamentai miesto centre
« Atsakymas #15 Prieš 1 savaitę »
Deoiridh tiesiog norėjo pamiegoti. Geriausia būtų prasnausti kokias tris paras. Tada atsibudus būtų šiek tiek geriau. Ji visiškai negirdėjo, kad kas nors vaikščiotų po kambarį. Tai, žinoma, buvo labai gerai, mat viena mergina suprato puikiai - visi jos draugai šiuo metu yra išėję, tad bet kas, kas yra bute, yra svetimas.
Tačiau jauna mergina ramiai gulėjo ant grindų ir knarkė. Ir nė neįsivaizdavo, kad netoliese kažkas yra. Bent jau iki tos akimirkos, kai nežinia kas pradėjo trankytis į kojas.
- Gerai, nebejuokinga, - vos girdimai sumurmėjo Deoiridh, tačiau nemalonus jausmas niekur nedingo. Teko pramerkti akis. Lūpas paliko keletas nelabai gražių žodžių, o akys susirado žmogų, kuris tikriausiai ir buvo skausmo šaltinis. Geras kelias sekundes žvilgsnis buvo visiškai tuščias - buvusi Grifų Gūžtos mokinė kažkokios mergiotės neatpažino. Vis dėlto galiausiai supratimas atėjo. Akių Deoiridh nenuleido, o balsas išdavė visišką nuovargį:
- Dori? Ką tu čia veiki?
Akimirką ar dvi Deoiridh pasvarstė, ar reikėtų atsistoti, bet nutarė, kad ne. Kad ir ką čia veikia jos draugė (?), netrukus dings ir tikriausiai pamirš, kad ji, Deoiridh, kažkada egzistavo.
- Geriau eik iš kur atėjusi, - šiaip ne taip atsisėdusi pridūrė rudaplaukė ir galiausiai nusuko akis. Atmintis bandė nupiešti vaizdą, kaip jos abi kartu užsiima smagia ir nelabai legalia veikla, tačiau to prisiminti taip ir nepavyko.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1227
  • Taškai: 102
  • Lytis: Moteris
Ats: Apleisti apartamentai miesto centre
« Atsakymas #16 Prieš 6 dienas »
Spyriai į kojas pažadino rudaplaukę. Sulaukusi kažkokios didesnės reakcijos į save - Deoiridh žvilgsnio - Dori šiek tiek aprimo. Širdyje pasijuto kaltė dėl ką tik atliktų veiksmų. Kelias akimirkas vyresnėlė žiūrėjo į Mendel, regis, tuščiomis akimis. Tu ką, manęs neatpažįsti?! Paauglės viduje siautėjo emocijų diskoteka: ką tik sušvelnėjęs veidas ir vėl ėmė įgauti pykčio išraišką, tačiau tuo pat metu Deoiridh vis tik ištarė merginos vardą ir pyktis iškart ėmė slopti.
Kurį laiką jos žiūrėjo viena į kitą. Į klausimą Dori nieko neatsakė. Paskui animagė pasiūlė tamsiaplaukei išeiti ir nusuko akis. Tačiau Dori neketino niekur eiti. Bent jau kol kas. Tiesą pasakius, nežinojo, ką daryti. Jai buvo šokas.
Ji nuėjo prie atviro lango ir giliai įkvėpė oro. Nors šis buvo susimaišęs su buto smarve, tačiau galva iškart prašviesėjo. Tuomet Dori atsisėdo ant purvinos sofos, stūksančios šioje irštvoje.
- Tai štai tokia tavo žurnalistės karjera? - šaltu balsu paklausė rankose sukiodama svetimą burtų lazdelę. - Narkotikų vartojimo projektas? - veidą iškreipė skausminga šypsenėlė.
Merline, Deoiridh, į ką tu pavirtai, galvojo penkiolikmetė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 dienas sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 828
  • Varliokas
Ats: Apleisti apartamentai miesto centre
« Atsakymas #17 Prieš 6 dienas »
Sunkus ir skausmingas atodūsis paliko Deoiridh lūpas. Ji šią dieną įsivaizdavo visai ne taip. Būtinai reikėjo įsipilti tam tikrų medžiagų, tačiau namuose nieko nebuvo. Tai, kad čia iš kažkur atsirado Dori, situacijos visiškai nepagerino. Deoiridh visiškai neturėjo jėgų bendrauti su kažkuo, kas buvo iš “to ano” gyvenimo. Bent jau ne Matthew beviltiškai pagalvojo škotė.
- O koks tavo reikalas? - gergždžiančiu balsu ištarė. Visai nereikėjo, kad jaunesnė mergaitė pradėtų pamokslauti. O gal reikėjo apsimesti, kad nieko nevyksta? Taip, ko gero, toks variantas visų geriausias. Taigi Deoiridh pridūrė: - Geriau prisijunk čia nerodžiusi nepasitenkinimo.
Problema buvo ta, kad ji neturėjo ką pasiūlyti. Neturėjo nė kruopelytės narkotiko ar bent jau svaigiojo gėrimo, kuris buvo geresnis už bet kokį žiobarišką alkoholį. Pabandė atsistoti. Tą padaryti pavyko, tačiau iš karto pavojingai susvyravo ir teko griebti už sienos. Apdujusioms smegenims net ir tai buvo sunku, tad mergina skaudžiai nusibrozdino ranką. Lūpas paliko riebus keiksmažodis, o Deoiridh stipriai papurtė galvą. Tikėjosi, kad tai padės šiek tiek atsigauti, bet veiksmas greičiau suveikė priešingai. O kodėl ji iš viso atsistojo? Ak taip. Dori. Bet iš kur ji čia? mintyse svarstė škotė ir vėl pažvelgė į buvusią bendramokslę.
- Kaip mane radai? - visiškai abejingu tonu pasiteiravo, tarsi klastuolė atėjo čia būtent to - surasti gyvenimo duobėn sparčiai besiritančią draugę.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1227
  • Taškai: 102
  • Lytis: Moteris
Ats: Apleisti apartamentai miesto centre
« Atsakymas #18 Prieš 5 dienas »
Deoiridh garsiai išreiškus mintį, kad jos žurnalistės karjera tikriausiai nėra Dori reikalas, tamsiaplaukė kietai sučiaupė lūpas. Juk animagė buvo teisi. Koks Mendel reikalas? Apskritai, kas gi tokia ji buvo vyresnėlei? Ogi niekas. Dori Deoiridh buvo visiškas niekas. Ką ji apie šią merginą žinojo? Tai, kad ji mokėsi Grifų Gūžtoje? Kad gyveno pas Matthew? Kad ketino tapti žurnaliste? Penkiolikmetė vis laukė ir laukė, kol ta, kurią ji laikė kone sese, papasakos ką nors daugiau apie save. Ne paviršutiniškai, o iš tikrųjų. Ir dabar, žiūrėdama į pagirių, o gal narkotikų poreikio kamuojamą personą, Mendel tik įsitikino, kad nei velnio ji jos nepažinojo.
Tačiau kai ši persona pasiūlė paauglei prisijungti, Dori sukluso. Prisijungti prie ko? Prie narkotikų į veną leidimosi? O gal ji turi cigarečių? Klastuolė jau buvo metusi rūkyti. Bet ar dabar ne priežastis kokį kartą užsitraukti? Vis dėlto patirtas didžiulis smūgis: visai netikėtai sutikta buvusi draugė, kuri, pasirodo, dabar yra narkomanė. O cigaretės ramina.
- Turi cigaretę? - paklausė.
Bet nesitikėjo. Nebuvo panašu. Kilo klausimas, su kuo Deoiridh leidžia laiką. Kur jos draugai? Ar jie visi tokie patys, kaip ir Deoiridh dabar? Ar dar ne tokie beviltiški? Galbūt būtų naudinga su jais pabendrauti, pasikelti savo prestižą prieš Rają ir kitas merginas vaiknamyje? Juk vis dėlto Dori turėjo tik Alaną, kuriam tebuvo penkiolika. Ir dar ji neberūkė. Nebeniokojo vaikų žaidimų aikštelių ir panašiai. O pažinti vyresnę kompaniją būtų kieta, ar ne?
- Kur tavo draugai? - šaltai paklausė. - Ar tu čia viena?
Rudaplaukei besistojant ant kojų vaizdas buvo apgailėtinas. Jeigu ji dabar pasiūlytų ko nors išgerti, prieš kelias akimirkas Dori manė, kad tikrai sutiktų. Tačiau šią akimirką ėmė dvejoti. Ką su ja gersi. Ji atrodo visiškai degradavusi. Viduje ir vėl pasijuto kažkoks kartėlis. Dori buvo sudėtinga susivokti, kad tai - ta pati Deoiridh.
- Tu manai, kad aš tavęs ieškojau? - dirbtinai nusikvatojo paauglė. - Tu tikrai taip manai? Kai ėmei ir dingai lyg į vandenį, nebeatrašei man į laiškus. Ji mano, kad aš jos ieškojau, - suprunkštė. - Aš čia nakvojau, kvaiša.
Ir ji antrą kartą pavadino ją kvaiša. Tą, kuri buvo vienas iš tų žmonių, padėjusių Dori išgyventi sudėtingą etapą.
- Aišku, ne šiame bute, - pridūrė. - Čia išties dvokia, - suraukė nosį. - O kaip Matthew? Ar jis žino? Na, tai... į ką pavirtai, - nužvelgė Deoiridh nuo galvos iki kojų.