0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
   Modernus, pakankamai prabangiai atrodantis, tačiau jaukus namelis laukė savo naujų šeimininkų Veniso pakraštyje, kiek toliau nuo viso šurmulio. Vieta iš tiesų buvo viena ramiausių, o iki paties miesto centro vos keli kilometrai, tad nusigauti iki ten – vieni juokai.
   Namą supo dideli, aukšti medžiai it galinga, bet natūrali tvora. Be abejo, be šios buvo ir tikroji – taipogi medinė. Nulakuotas lentas jungė juodi, neseniai perdažyti strypai. Tvora – aukšta, tačiau nepakankamai, jog priėjęs negalėtum įžvelgti to, kas vyko už namo teritorijos. O ir su kaimynu pasikalbėti galėjai, tik pastarųjų čia nelabai buvo. Vienas kitas kaimyninis namas.
   Didelį plotą apjuosusi tvora saugojo ne tik medžius, tačiau ir nedidelį darželį gėlių, kuriuos prižiūrėjo jaunoji vampyrė Heidi, kelis dar tik augančius mažus, plonakamienius medelius bei kiek toliau nuo namo esančią pavėsinę ir šalia jos stovinčią keistą statulą. Išdrožinėta iš medžio statula priminė angelą, tik vienas sparnas keistai nuleistas, tarsi būtų sužeistas. Angelo veide taip pat išpjautas ir randas, o rankose sparnuotasis laikė skeptrą, su bumbulu, panašėjančiu į leliją. Matyt, buvusiems šeimininkams itin patiko angelai ir lelijos.
   Be pavėsinės ir keistos skulptūros čia buvo ir kai kas daugiau. Priešais terasą iš didelių, baltų, į marmurą panašėjančių akmenų sukrautas didelis, apskritas įdubimas, kurio viduje geriausia dalis - patogi, apvali sofa, daugybė minkštų pagalvėlių, o viduryje - laužui skirta vieta. Puiki vieta praleisti ilgus vasaros vakarus.
   Kalbant apie augmeniją, prie pat tvoros, vienoje pusėje augo didelės, vešlios palmės ir saldūs, prinokę bananai. Vietiniai šiuos medžius itin pamėgę sodintis savo namų kiemuose.
   Pats namas pasižymėjo modernia architektūra, dideliais langais. Prie pat durų kiekvieną pasitikdavo erdvi lauko terasa su trim baltais foteliukais ir staliuku per vidury. Įžengus į vidų neretai galėdavai išgirsti maloniai spragsinčių malkų garsą. Namo savininkai židiniu galėjo pasigirti – didelis, gražus ir kiek neįprastas.
   Taigi, įžengus į vidų atsiveria erdvi, didelė svetainė su garsiuoju židiniu, kuri sujungta su virtuve. Baltų spalvų sienas išryškina juodos, marmurinės virtuvės spintelių durelės, o prie šių prisideda juodai balta sofa su tokiais pat foteliais. Prie šių stovi didelis stalelis, o kiek toliau – valgymui skirtas stalas su septyniomis kėdėmis. Čia taip pat gausu paveiklsų, stovi pianinas ir teleskopas. Turbūt senieji namo gyventojai nusprendė, kad šis jiems nebereikalingas.
   Antrame aukšte – 5 miegamieji ir du vonios kambariai iš abiejų miegamųjų pusių. Naujosios šeimininkės kambarys – vidurinis. Ant vienos sienos puikavosi ne kas kitas, o pats Niujorko fototapetas. Prie šios sienos stovėjo didelė lova. Šalia lovos esanti siena – beveik vien langai, leidžiantys grožėtis vešliomis palmėmis ir nokstančiais bananais. Priešais langus didelis, bent keliems žmonėms skirtas sėdmaišis. Prie kitos sienos – didelė spintelė su stalčiais vietoj spintos, nedidelė kabykla drabužiams, netinkantiems gulėti sulankstytiems, bei stačiakampio formos veidrodis su mažytėmis lemputėmis.
   Kambarys, kurį išsirinko antroji vampyrė, nebuvo labai didelis. Įėjus pro duris, kairėje pusėje, pasitiko iš eglės medienos pagaminta spinta. Priešais ją stovėjo, taip pat eglinė lova, o nuo jos į dešinę ąžuolinis stalas, su keliais stalčiais kairėje pusėje, bei kėdė. Virš jų kabojo lentynėlės  daiktams susidėti su nedidele vazele gėlėms. Grindys buvo padengtos švelniu pūkiniu kilimu. Kambario langai buvo į pietų pusę, tad nemažą dalį dienos kambarys buvo pripildytas saulės šviesos.
   Kalbant apie slapčiausius namo kampelius ir vyriausius gyventojus... Rūsys anksčiau buvo padalintas į kelias dalis, tačiau naujasis namo gyventojas tuoj pat ėmėsi perversmų: nesunkiai išgriovė visas sienas ir požeminę pastato dalį išsyk pavertė viena didžiule erdve saviems poreikiams, kitaip sakant, naktinių būtybių tyrinėjimams ir nuodų ir vaistų šventovei. Susiveikęs ir Amerikoje akmens stalą, jis pūkštdamas laiptais nusigabeno jį žemyn, taip pat prie sienos pastatė stiklinę dėžę bei geležines grotas, jei tik kada nors to prireiktų. Tiesa, name jis turėjo ne tik požeminę laboratoriją, tačiau ir nedidelį padorų kambarėlį poilsiui bei nedidelei bibliotekai laikyti. Be kelių knygų lentynų, minkštos sofutės, supamojo krėslo ir siurrealistinio dramblių paveikslo ant sienos, kampe stovėjo kelioninis pelėdos narvas, lakta ir ryškiai raudonas paties Spaiko nusimegztas hamakas.
   Likusieji du miegamieji buvo labiau prisitaikę prie modernios namo architektūros. Matyt, šiais nebuvo dažnai naudojamasi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Sabrina von Sjuard »
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
   Bangasupės dienos, laivablokštės naktys - šitaip ir lingavo per Atlantą trijų vampyrų kompanija ištisą savaitę moderniame ir šauniame laive, tiesiai iš niūraus gimtojo krašto peizažo šaunančio į tolimą ir nepažįstamą Floridą. Palapinėje pagyventi teko nedaug - visiems patikusį namuką gana nuošaliame, bet jaukiame kaime keliautojai atrado veikiai, dar veikiau sutvarkė piniginius reikalus ir jį įsigijo.
   - Ir vėl jis blaškosi, - turbūt nelabai vykusiai imituodamas amerikietišką akcentą, prie koridoriuj besiblaškančio dar neiškraustyto lagamino pasilenkė Sorenas.
   Pro atviras duris iš lauko parbėgo haskis, šiomis dienomis turintis kaip niekada daug darbo bei visur tik ir baksnojantis juoda drėgna nosim. Žaismingai kiauktelėjęs pasileido laiptais aukštyn, matyt, Sabrinos ieškoti. Vampyras nespėjo nei už uodegos, nei už ausies sučiupti, kad paglostytų. Ai, ir velniop. Kai tik įpras prie amerikietiško akcento ir klimato ir išlėks į pelkes pasižvalgyti įdomesnių rūšių, prisiglostys ir prisičiupinės dar ne tiek...
   Toptelėjo mintis apie magišką fotoaparatą - net neatsiminė, ar kada buvo tokį įsigijęs. O kaip praverstų, o kaip būtų įdomu vėliau persižiūrinėti senas nuotraukas!
   - Lipkit iš lovų, jei dar norėsit laukan išlįst. Po pietų praneša gerą audrą! - iš virtuvės šūktelėjo Sorenas, prie lūpų kilstelėdamas naują nusipirktą stiklinį puodelį. Po teisybe, dvejojo, kad Sabrina ir Heidi dar drybsotų, bet leido sau seniokiškai pajuokauti.
   Ant spintelės stovėjo senoviškas radijas su gana modernia per jį einančia populiaria magizoologijos laida. Ant radijo tupėjo Spaikas, priekinėm kojukėm šen bei ten kraipantis anteną ir vis sukiojantis rankenėlę, kadangi šiandien garsas kažkodėl buvo ganėtinai prastas ir vis traškėjo.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
   Nors Heidi naujajame žemyne jau gyveno keletą dienų, tačiau vis dar negalėjo atsikratyti keisto jausmo. Kadangi mergaitė nemažą savo gyvenimo dalį praleido paprastuose, dvidešimtą amžių menančiuose pastatuose, jai buvo per daug keista gyventi moderniame name.
    Diskutuodama su Balsu ir Reuben tamsiaplaukė praleido kelias valandas ryto. Nors jaunoji vampyrė nepasižymėjo greitu atminties praradimu, tačiau nesugebėjo prisiminti nei vienos temos, kuri buvo aptarta. Sulaukusi kvietimo leistis į apačią, mergaitė iš lėto pakilo nuo lovos ir patraukė laiptų link.
    Atsidūrusi apačioje mergaitė išlindo į lauką ir atsisėdo į vieną iš baltų krėslų. Žvelgdama į toliau esantį miš klastuolė mėgavosi rytiniu oru. Kažkur sulojo haskis, matyt džiaugdamasis nauju atradimu, o galbūt norėdamas kažką parodyti. Ramų pasisėdėjimą sutrukdė šnaresys sklindantis iš toliau. Tamsiaplaukė kiek pakilo iš patogios sėdimos vietos ir ėmė bandyti kažką įžiūrėti.
    Praėjo kelios minutės ir šnaresys dar kartą pasikartojo, o priedo iš miškelio išlindo ir meškėnas, kažko dairydamasis. Buvo panašu, kad jis dairėsi ar nėra pavojaus galbūt bandydamas pravesti šeimą pro pernelyg modernaus namo kiemą. Klastuolės spėlionės pasitvirtino ir iš krūmų išlindo dar bent dešimtis meškėnų, kurie patraukė tiesiai namo link. Neilgai trukus jie jau stovėjo keli metrai nuo Heidi ir įėjimo į vidų, tačiau mergaitė nieko nedarė, kad juos sustabdytų, kadangi jai buvo pernelyg įdomu pamatyti kas bus toliau.
  -Turim svečių, -pranešė vyresniesiems vampyrams tamsiaplaukė, stebėdama pulkelį gyvūnų einančių į namo vidų.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
   Auksinės akys žvelgė į paprastu pieštuku išpaišytą popieriaus lapą. Piešdama šį portretą Sabrina užtruko kur kas ilgiau. Nebuvo lengva gyvaus žmogaus bruožus perteikti gyvai ant plono, lengvai plyštančio popieriaus lapo. Piešti teko iš atminties, leidžiant valandas bandant prisiminti kiekvieną veido bruožą, kiekvieną lūpų liniją. Turbūt sunkiausias ir daugiausiai laiko pareikalavęs darbas. Geriausias darbas.
   Ranka nevalingai susirado kėdės atlošą leisdama dalį kūno svorio perkelti ant šios. Lūpos suformavo nedidelį šypsnį. Išvykusi iš Khomricho, palikusi Europą už nugaros ir įkėlusi koją į Ameriką Sabrina suprato, ką iš tiesų reiškia artimo žmogaus ilgesys. Pirmosiomis dienomis taip sunku nebuvo, turbūt smalsumas ištyrinėti namą ir jaukiai įsirengti, buvo stipresnis už ilgesį ir mintis, tačiau slenkant dienomis darėsi vis sunkiau. Kiek ilgai tai truks?
   Auksinės akys nuslydo puikiai pažįstamo žmogaus veidu, nė neketinančio pažvelgti į ją. Pernelyg įtemptai stebėjo tai, kas vyko šone. Galbūt taip ir geriau. Tyliai atsidususi, nuaidėjus Soreno balsui, o prie šio prisidėjus ir Saiko kaukimui bei nagų barbėjimui laiptais, rudaplaukė sudėjo visus savo darbus į aplankalą ir paslėpė tarp kitų. Grįžtelėjus per petį žvilgsnis susidūrė su ryškiai melsvomis akimis. Juodai balta uodega it vėduoklė lakstė į šonus, o rausvas liežuvis kyšojo ant šono.
   - Ir kas gi čia dabar atėjo pas mane? Kur buvai? A? - puolusi prie savo augintinio apglėbė šį panardindama pirštus pūkuotame kailyje.
  Šuns laimei čia nebuvo ribų. Amsėdamas, strykinėdamas ir sukiodamasis aplink šeimininkę haskis netvėrė džiaugsmu, o juk, regis, nematė šios vos kelias akimirkas. Ak, ta tyra ir neįkainojama šunų meilė...
   - Mano gražuolis, - dar kelis kartus pataršiusi šio kailį atsitiesė. - Einam, nes Sorenas vienas miršta iš liūdesio, - nusijuokė paragindama Saiko leistis laiptais.
   - Kur Sorenas, Saiko? Ieškok Soreno, - davusi komandą lėtai lipo laiptais, kol tuo metu haskis gavęs komandą pasileido į apačią ir radęs vyriausią vampyrą ten, kur ir paliko, garsiai sulojo, pribėgo prie šio ir bakstelėjo puoduką nosimi, tuomet vėl sugrįžo prie šeimininkės.
   - Šaunuolis, geras Saiko, - paglosčiusi ir pakasiusi paausius nutipeno iki virtuvės. - Už arbatos nesidalijimą išmesiu iš namų be leidimo sugrįžti, - papurčiusi galvą apsimestinai pasipiktinusi susirado puoduką.
   Susiradusi vaisinės arbatos, įsidėjusi į puodelį ir pateliuškavusi kelis kartus arbatinuką bei įsitikinusi, kad vanduo dar tinkamas arbatos plikymui, pripildė puodelį.
   - Heidi, turi galimybę gauti arbatos be jokių pastangų! - šūktelėjo šitaip pasiūlydama jaunesniajai vampyriukei padaryti arbatos.
   Saiko, apžiūrėjęs, jog arbatos plikinimo procesas vyksta sklandžiai, nusprendė patikrinti, kas gi vyksta lauke ir ko gi ten šūkaujama. Radęs svečius, kurių nesitikėjo, haskis ėmė loti iš laimės ir didelėmis letenomis daužyti į grindis žaisdamas.
   
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
   Kol voras tvarkėsi su radijuku, Sorenas, kaip visiškai save gerbiantis patyręs vyras, alkūne pasirėmęs į stalą ir delnu prilaikydamas nuo minčių apsunkusią galvą, stebeilijo į antenėlę, perdėtai supratingu veidu klausydamasis kintančio traškėjimo. Idiliškas kelininkų, suvirintojų ar šiaip bet kokios profesijos, kur tik esti įprasta vienam dirbti, o kitam stebėti ir, pageidautina, patarinėti, vaizdelis, miniatiūrinė magiška parodija - tik velniava, kaip Sorenas, buvęs dviejų didžiausių Europos magijos mokyklų profesorius, eliksyrų ir magizoologijos mokslininkas, filosofiško mąstymo inteligentas, pasaulio senbuvis, galėjo pastatyti save į šitokią negarbingą ir niekaip prie jo nederančią situaciją?..
   „Kai matau tave tokį, pagalvoju, kad visai tau negresia beprotystė“, - pašiepė, o kartu ir paguodė Spaikas, jau gerokai susipažinęs su senojo vampyro baimėmis.
   Traškėjimas švelniai hipnotizavo, tik net išplaukusio, į tolimus laiko ar erdvės prisiminimus stalviršyje įsižiūrėjusio imigranto veide žybtelėjo subtili liūdnoka šypsenėlė. Amerika gal ir būtų leidusi jam čia pragaišti taip, kaip Leopoldas pragaišo Leipcige... Gerai, kad laiptai dundėjo nuo kojų, besileidžiančių žemyn, gerai, kad aidėjo balsai, pranešantys apie...
   - Ką? - atsigręžė Sorenas ir skubiai nuturseno prie Heidi. - Ei, negalima šitų leist vidun. Visas šiukšles išknis. Jau sykį buvo, ale nei viena nepadėjot išvalyt, - burbtelėjo von Sjuardas, už kupros pačiupdamas ir laukan išsviesdamas du meškėnus kaip pasišlykštėtino charakterio dėl prasidėjusios magiškos paauglystės trečiakursius iš Nuodų ir Vaistų pamokos.
   Penki išgazavo atgal į lauką patys, o trys likę ir neišspirti cypdami nėrė į vidų, vienas - laiptais aukštyn, o kitas - į virtuvę, trečias... O kur trečias, po perkūnais, dingo? Ar ne dešimt jų buvo? 
   Sorenas sunkiai atsiduso ir dėbtelėjo į Sabriną, su šunimi išsidirbinėjančią iš jo.
   - Aš parvešiu į namus krokodilą ir jį šersiu meškėnais, pasižadu, - pridėjęs ranką prie krūtinės burbtelėjo von Sjuardas, užtrenkdamas lauko duris ir dūlindamas į virtuvę. - Saiko, gaudyk! Gaudyk meškėną! - šūktelėjo, nors nesitikėjo, kad ne pačio šviesiausio proto šuo susipras ir sučiups bent vieną potencialų chaoso nešėją.
   - Užplikyk ir man, - paprašė Sorenas, matydamas seserį su arbatinuku. - Beje, paragaukit Miegašniokščių arbatos, neseniai užtikau augant už namo, labai savotiškai kvepia. O ir poveikis geras, - paslaptingai šyptelėjo.
   Tik nereikia prisigalvoti kokių nesąmonių.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
  -Ačiū, bet dabar nenoriu, -atsisakė arbatos Heidi, vis dar stebėdama meškėnus po truputį judančius į vidų.
  Nors mergaitė ir bijojo, kad namai bus apversti, tačiau stebėti laukinius gyvūnus buvo kiek įdomiau. Eidama į vidų tamsiaplaukė prasilenkė su senuoju von Sjuardu, kuris pagriebęs du nedidukus miškinukus, burbėdamas, nešė juos laukan.
  -Aną kartą pats atsivedei juos į vidų, o dabar jie grįžo, pasiilgę tavęs, -draugiškai atsikirto klastuolė ir ėmė dairytis pabėgėlių.
  Kadangi vienas nubėgo aukštyn Heidi nusekė jį, tačiau pakeliui išgirdo kažką apie Miegašniokščių arbatą ir sustojusi, vidury laiptų, pabandė pajuokauti:
  -Nemanau, kad visi šiuose namuose gali vartoti narkotikus.
  Kažkur viršuje jau girdėjusi daiktų vertimas, tad Heidi paskubėjo aukštyn, norėdama juos išvyti, iš tikriausiai savo kambario. Praėjusi pro mergaitė neišvydo nieko keisto, na, nebent tik šiek tiek praviras duris į spintą, tačiau to per daug neėmė į galvą, nes retai kada pilnai uždarydavo jas, dėl sunkoko atidarymo. Jau norėdama išeiti ir ieškoti toliau, ši išgirdo kažką krebždant viduje. Pravėrusi duris, tamsiaplaukė rado mažutį meškėną, bandantį išlįsti iš po vienintelės vakarinės, klastuolės, suknelės. Atsargiai jį ištraukusi, Heidi paėmė šį ant rankų ir ėmė nešti laiptais žemyn. Nors šis ir bandė pasprukti iš rankų, tačiau mergaitė nenorėjo jo paleisti iki tada, kada šis atsidurs lauke, kur galės (ne)laimingas bėgti pas savo gentainius iš kurių gavo savo turimą DNR.
  Pasiekusi duris, tamsiaplaukė išleido mažių kiek tolėliau nuo namo, o po to apsisukusi grįžo vidun, paskui save uždarydama lauko duris, kad kartais šie apsisukę negrįžtų.
  -Uždarau duris, tad jeigu dar jų yra, nevykit kaip kokios bandos tikėdamiesi, kad šie išeis laukan, -pranešė Hogvartsiečiams jaunoji vampyrė.
  Kadangi nenorėjo, kad dar meškėnų užliptų aukštyn, klastuolė atsisėdo ant laiptų, pasiryžusi jų nepraleisti toliau negu pirmas laiptelis. Na bent šį kartą nėra taip blogai, negu tuomet, kai Sorenas pats atsivedė juos į vidų.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
   Viskas šiuose namuose vyko sklandžiai: Heidi, sėdėdama prie įėjimo į namą, globėjiškai ir rūpestingai stebėjo, kaip visa meškėnų šeima pūškuodama veržiasi į vidų, tuo metu Sorenas, pasipiktinęs laikinos globotinės neįprastais leidimais neįprastiems svečiams, šiuos už kuprų įspyrė lauk. Ir, tiesa sakant, teisingai. Laukiniai padarai turi gyventi laukinėje gamtoje. Na, o Sabrina - ji, kaip atsakinga, suaugusi ir visus prižiūrėti turinti namo savininkė plikė arbatą. Geras gyvenimas - rūpiniesi arbata, kol kiti rūpinasi dėl meškėnų.
   Visgi pastebėjusi, kaip du mažučiai meškėnai apsižvalgę ima skuosti prie išsirinktų slaptaviečių, vampyrė žaibišku greičiu čiupo šiuos už pakarpų ir lygiai taip, kaip darė Sorenas, išprašė nelauktus svečius iš namo. Su paskutiniuoju puikiai susitvarkė Heidi. Gal ir neblogai laikyti namuose kelis papildomus gyventojus?
   - Daugiau jokių meškėnų namuose, - papurtė galvą uždarydama duris ir pakasydama Saiko paausius. - Antraip abu galėsit prisijungti prie jų ir mėgautis laukine gamta, - pasijutusi it motina, aiškinanti vaikams, kaip nedera elgtis, sukikeno, o tuomet kryptelėjo galvą į Soreno pusę, netrukus į Heidi.
   Arbata visuomet žavėjo jaunąją von Sjuard. Be abejo, žavioji brunetukė turėjo savo skonį arbatai, tačiau niekuomet neatsisakydavo išmėginti, ko nors naujo. Pokyčiai kartais gerai, tiesa?
   - Na, dabar bent jau aišku, kodėl pastarąsias kelias dienas tu toks keistas. Ką tik atskleidei savo paslaptį, - nusijuokė kur kas linksmiau nei prieš keletą mėnesių.
   Auksaakės gyvenime pasirodžius Mayran ši tarsi užsikrėtė jo gera nuotaika ir visai nesvarbu, kad juos skyrė šimtai kilometrų, Sabrinai užtekdavo tik priminti pirmąjį, antrąjį ar bet kurį kitą jų susitikimą ir veidą papuošdavo kukli, bet laiminga šypsena. Garbanius tarsi išsklaidė visas abejones ir baimes, privertė kur kas linksmiau žvelgti į viską ir...
   - Saiko, ne! - žaibiškai sureagavusi, kaip haskis nuo spintelės pačiumpa maišelį su arbata, dar pabandė šį atimti, tačiau susierzinęs, kad netikėtai pasirodę draugai buvo taip pat netikėtai išvaryti, nusprendė dėmesio gauti iš kitur. O kada lengviausia gauti dėmesio? Iškrėtus kvailystę.
   - Saiko, atiduok, - kovodama su dideliais haskio nasrais dirstelėjo į Soreną, o tuomet į Heidi. - Saiko, Sorenas! - išgirdęs pažįstamą vardą juodai balto kailio šuo staigiai pasisuko į vardo savininką ir pamiršęs arbatą vizgindamas uodegą pririsnojo prie šio.
   Užplikiusi du puodelius arbatos, o likusią su maišeliu padėjusi į saugią vietą, šaukšteliu pamaišė dar garuojantį skystį.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
   - Ne aš! - užginčijo Sorenas, nors ir ne per gausiausiai kišenėse turėjo argumentų.
   Buvo neretai juokais puolamas ir ujamas (kas šiaip vadinama emociniu smurtu, o kur dabar tos sumautos lygių vampyrų teisių organizacijos), kas jį šiaip bei taip kartas nuo karto trikdydavo. Namuose aiškiai galėjai justi ramybę ir atsipalaidavimą - vidury svetimo žemyno jiems greitai pavyko susikurti jaukų vampyrlizdį, tik... Tik po kiek laiko von Sjuardas suprato, kad tai, kas jo viduje prieš jį patį kėlė sumaištį ir keistai nesmagų poskonį burnoje, buvo suvokimas, per kokius šviesmečius nuo jo gimtosios kultūros nutolo pasaulis. Net jei von Sjuardai galėjo save laikyti aukštesniosios klasės atstovais ir buvo išsilavinę, niekada saulėtoje verandoje nebūtų galėję nuskambėti tokie pašaipūs žodžiai, kokie skambėjo dabar.
   - Hm?.. - pakilęs iš atsiminimų burbtelėjo, visai praleidęs pro ausis sesers pašaipą. Atsekdamas Sabrinos žvilgsnį suprato, kad tai buvo - greičiausiai - klausimas apie arbatą. - Miegašniokščiai, mhm... Leidžia ramiau pailsėti ypatingai karštomis dienomis. Savotiški ledai, po teisybe, - pratęsė.
   Meškėnų namie jau nebebuvo, tad von Sjuardas, stumiamas haskio, prisėdo prie stalo ir ėmėsi niurkyti šunį. Patylom linktelėjo Heidi, sukančiai iš namų į lauką.
   - Ačiū, kad užplikei, - padėkojo Sabrinai, maišančiai puodelį kažkuo tarp mėtų ir čiobrelių kvepiančios arbatos. - Hm, kadangi jūs jau apsipratot čia, aš planuoju kelioms savaitėms išvykti į Okefenokee vietovę. Susipažinimas su keliomis vietinėmis žvėriukų rūšimis ir slampinėjimas po pelkę. Jau parašiau laišką vienai vietinei magizoologijos tyrimus prižiūrinčiai organizacijai... Jūs nebūsit prieš tai?
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
  Heidi buvo smagu, kad ji galėjo čia jaustis savimi labiau, negu tuomet, kada būna Hogvartse ar gyveno vaiknamyje. Sorenui paneigus tai, kad jis kaltas dėl pirmojo meškėnų antplūdžio mergaitė mintyse nusijuokė, tačiau turėjo pripažinti, kad dėl to ji taip pat buvo šiek tiek kalta. Tačiau visišką kaltę buvo lengviau ir smagiau suversti kitam, negu prisiimti bent dalį sau.
  Jaunoji vampyrė leido laiką ant laiptų, stebėdama aplinką ir stengdamasi išvengti retų saulės spindulių. Gyvūnėlių daugiau nesimatė, tad tamsiaplaukė nusprendė, kad šie išsigandę ir nesupratę, kodėl šį kartą nieko negavo ir buvo išmesti, pabėgo į mišką, tikriausiai miesto link. Įkvėpusi dar šiek tiek oro, kuris atėjo tiesiai iš miško ir nepraėjo pro langus ir kitas atviras namų vietas, klastuolė pakilo ir grįžo į vidų, pripildytą arbatos kvapo.
  Nors šio kvapnaus ir augalų skonio pripildyto skysčio Heidi nelabai ir mėgo, tačiau dabar mielai būtų išgėrusi šio gėrimo. Tačiau tam jau buvo kiek per vėlu, tad praeidama pro virtuvę, prisipylė stiklinę vandens ir nusinešė prie stalo, prie kurio ir prisėdo su skaidriu skysčiu. Haskis ir vyresnėlis vampyras dūko prie jo, tad mergaitė akylai prižiūrėjo savo stiklo gabalą, kad po juo netyčia nesusidarytų nedidelė bala.
  Senajam von Sjuardui ėmus kalbėti apie kelių dienų kelionę ir paklausus ar jos nėra prieš tai, jaunoji vampyrė susimąstė ką turėtų atsakyti tokiu klausimu. Tai buvo keistas klausimas ir kiek tamsiaplaukė prisiminė, jos retai kas klausdavo panašių dalykų ir nesvarbu kaip atsakydavo ir ar norėdavo to ar ne, vistiek įvykdo priešingai. Panašiai nutiko su tėčio mirtimi ir Edgaro išvežimu į Azkabaną. Aišku nei vieno įvykio ji nebūtų pakeitusi, tačiau būtų buvę malonu bent sulaukti klausimo.
  -Aš bent, nebūsiu prieš, -vis dar šiek tiek pasimetusi ir grįžusi iš gilių prisiminimų atsakė klastuolė ir gurkštelėjo vandens. -Jeigu pamatysi, gal galėsi parvežti kokį įdomesnį augalą iš ten? -kiek pagalvojusi, paklausė Heidi Soreno, tikėdamasi, kad šis paaukos keletą minučių, savo išvykos, augalo iškasimui ir pasodinimui į vazonėlį.
  Mergaitė stebėjo laimingą haskį, kuris pavojingai vizgino uodegą virš stiklinės, tad šioji nusprendė stiklo gabalą pasiimti į ranką, kad taip šiek tiek sumažintų, galbūt artėjančios nelaimės tikimybę.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #9 Prieš 2 metus »
   Sabrinos antakiai pakilo į viršų vos tik išgirdo Soreno naujos arbatos poveikį bei palyginimą. Apie augalus nusimanė ne daugiau nei apie žiobarų technologijas ar kitas įdomybes, kuriomis von Sjuard nesidomėjo. Na, išskyrus keletu, kaip kad kokybiškesni pieštukai ar popieriaus lapas. Visgi ypatingi augalų poveikiai niekad nesiliaudavo stebinti ir rudaplaukė tikrai nebūtų jokiais būdais patikėjusi apie tokius augalus, jei nežinotų, kad su augalais įmanoma išgauti ir kur kas daugiau. Pavyzdžiui - pasiversti puma.
   - Tai visgi, kaip narkotikas, - linktelėjo dar kartelį paerzindama Soreną.
   Atitraukusi žvilgsnį nuo puodelio žvilgtelėjo į Saiko, nusprendusį nepalikti vyresniojo von Sjuardo ramybėje. Juodai balto kailio haskis mėgavosi dėmesiu. Tiesa sakant, šis daugiausiai ir gaudavo dėmesio. Buvo susimąstęs tiek įvairiausių būdų, jog Sabrina kiekvieną kartą gaudavo nustebti. Pelnyti jos, Heidi ar Soreno dėmesį Saiko sekdavosi geriau nei gerai. Jei nepavykdavo gauti paprastuoju būdu, imdavosi mielo šunyčio pozicijos, jei tai nesuveikdavo, žaismingojo, o jei ir šitai nepavykdavo, tuomet į pagalbą pasitelkdavo prievartą. Neleisdamas jo nepastebėti Saiko įnirtingai trindavosi aplink kojas, liūdnai inkšdavo ar net gi apsimesdavo visų pamirštu ir nuskriaustu.
   Nežymiai papurčiusi galvą ir apglėbusi rankomis puodelį nusijuokė iš savo augintinio. Jai patiko matyti, kaip greitai haskis prisitaikė prie naujos vietos, ir koks laimingas čia buvo. Net jei klimatas ir nebuvo pats maloniausias storo kailio šuniui.
   - Ką? - nustebusi taip staigiai kilstelėjo galvą, jog vos puodelio neišmetė.
   Arbata pavojingai suteliuškavo, tačiau mergina nekreipė dėmesio. Ji taip stipriai buvo prisirišusi prie vyresniojo brolio, jog nė nemirktelėdama paliko Angliją ir atsibeldė čia, į JAV. Ji nebuvo pasirengusi prarasti dar vieno brangaus žmogaus, tik, žinoma, šįkart nieko panašaus ir nebūtų nutikę. Sorenas tik savaitei ar kelioms būtų išvykęs, o tada sugrįžęs, tačiau... Atvykusi į Venisą ji nuoširdžiai vylėsi, kad jie visas vietoves apkeliaus kartu. Visi trys galės ištyrinėti kokį įdomesnį magišką padarėlį, o vėliau ji, Sabrina von Sjuard, galės stebėti, kaip Sor su Heidi tyrinėja kokį nors naują augalą. Šitaip jie būtų praleidę laiką kartu ir...
   Tyliai atsidususi linktelėjo. Nederėjo rodyti savo emocijų, nederėjo nieko sakyti. Žinojo, kad ji jau suaugusi ir pati turi imtis magizoologijos ar to, kas jai patiko. Juk neketino visą gyvenimą būtų Soreno uodega, tik visgi...
   - Žinoma, kad ne, - abejingai gūžtelėjo pečiais nusisukdama ir nužingsniuodama koridoriumi į lauką.
   Savo brolį pažinojo per daug gerai, tad buvo visiškai tikra, kad ir jis ją pažinojo geriau nei ji save, o kur dar visas įžvalgumas ir išmintis, įgyta per tiek metų? Nujautė, kad pateikdamas klausimą, stebėjo tiek jos, tiek Heidi emocijas ir veido išraišką. Ir visai nereikėjo, jog jis pastebėtų nusivylimą.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #10 Prieš 2 metus »
   - Ne narkotikas, - Sorenas paėmė rankšluostį nuo stalo, lėtai ir su pasimėgavimu susuko jį į nedidelę skudurinę gniūžtę ir sviedė į seserį. Beveik nedvejojo, kad ši pagaus - na, nebent jau bus prisikvėpavus tos arbatos garų, ups. Ne, ne, tai tebuvo pajuokavimas.
   Su tais žodžiais į von Sjuardo galvą atsibeldė ne toks ir senas, bent palyginus, prisiminimas iš Europos. Uždraustajam miške, kur tiek laiko jis buvo praleidęs tiek magizoologijos tikslais, tiek ieškodamas įdomesnių ingredientų (ta giria buvo kuo tikriausia tokių dalykėlių kasykla, velniaižin, kaip ji galėjo būt tokia puiki), tiek ir šiaip slampinėdamas. Tąsyk jis aptiko ant šakos tiesiai viršum laimės krūmo besėdinčią ale išmintingiausio koledžo atstovę su saldžia suktine pabalusiuose pirštuose.
   Galima tik spėlioti, kokį būdą profesorius panaudojo Cannabaceae šeimai priklausančius lapuočius.
   - Be abejo, - pasižadėjo Heidi eliksyrininkas, pasvarstydamas, kad jau dabar ir reikėtų į krepšį įsimesti kelis skirtingo dydžio vazonus, kadangi šiaip sau jų išsiburti nelabai tesugebės, o papulti į bėdą vidury svetimos šalies svetimos pelkės visai nesinorėjo. Tiksliau, papulti į dar didesnę bėdą, negu jau ir šiaip jis būtų. - Gal svajoji apie ką nors konkretesnio? - pasiteiravo mergaitės.
   Faktiškai užauginęs sau sesutę ir savo kailiu atkentėjęs visus jos paauglystės cirkus (kurių šiaip jau nebuvo tiek daug, kiek galima pamanyti - Sabrina buvo atsakinga, nors ir užsispyrusi, tad brolio į bėdas nestūmė; tiesa, Sorenas turėjo pagrįstų teorijų, jog jam žinomos ne visos sesers paauglystės "nuodėmės"), jis išsyk pastebėjo pokytį jauniausiosios von Sjuard veide ir elgesyje.
   Sekundėlę pastypsojo sutrikęs, žvilgtelėjo į Heidi, į Spaiką, tuomet - pro langą. Svarstė, kodėl mergina galėtų atrodyti taip nusivylusi, nusiminusi ar net pyktelėjusi.
   - Viskas gerai? - nevykusiai paklausė lyg tai palikdamas miniatiūrinę galimybę Sabrinai apsiginti ir sumeluoti.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #11 Prieš 2 metus »
  Atsargiai laikydama puodelį, Heidi stebėjo Soreną ir Sabriną bandydama iš jų veido išraiškų ir veiksmų suprasti, kas dabar dedasi jų galvoje. Kadangi nuo jų pirmo susitikimo praėjo vargiai savaitė, mergaitė taip stengėsi juos pažinti. Aišku tai buvo labiau sunku, negu bendravimu, tačiau kalbant buvo galima lengviau nuslėpti emocijas ir kai kuriuos svarbesnius faktus, o tuo pačiu atsakydamas, gali pagalvoti ir apsvarstyti, o emocijų atveju, tai padaryti vargiai gali.
  Išgirdusi, kad vyresnis vampyras pavadino savo žoleles ne narkotikais ir sviedė rankšluostį į Sabriną, jaunoji vampyrė apsidžiaugė, kad kalta liko ne ji, nors ir ne tiesiogiai pavadino jas taip. Sulaukusi sutikančio atsakymo, tamsiaplaukė tuo labai apsidžiaugė, nes tai reiškė, kad beveik nieko nedarydama, na tik paruošdama ir sudėdama reikalingus dalykus, gaus naują augalėlį į savo kolekciją. Kas buvo labai smagu.
  -Ne neturiu, -nenorėdama apkrauti Soreno ieškojimo darbais atsakė tamsiaplaukė, -tik pasistenk neparvežti spanguolių krūmelio, -pridurdama, nusijuokė klastuolė.
  Nusprendusi, kad kelis šimtus metų pragyvenęs von Sjuardas, gavo pakankamai informacijos, Heidi pakilo ir kartu nešdamasi puodelį vandens, patraukė kambario link.
  -Aš einu surinkti to, ko gali prireikti kelionėje, -lyg sau, lyg namo pirkėjui ir savininkui, pasakė mergaitė, iš lėto lipdama laiptais.
  Jau būdama antrame aukšte, išgirdo dar vieną klausimą, tačiau nusprendė, kad jis skirtas ne jai ir kad tikriausiai reikėtų juos abudu, bent kuriam laikui palikti vienus. Kadangi jaunoji vampyrė nelabai norėjo kištis į šeimos reikalus, kuriai priklausė tiek pat, kiek jos augalai gyveno lauke. Tai reiškė, kad jie kurį laiką ten gyveno, tačiau dabar yra apsistoję tamsiaplaukės kelioniniame krepšyje.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #12 Prieš 2 metus »
   Atsargiai kilstelėjusi puodelį prie lūpų nugėrė nedidelį gurkšnį dar šiltos arbatos. Įvairų žolelių kvapas švelniai sukuteno vampyrišką uoslę, o malonus skonis vertė gerti gėrimą su pasimėgavimu. Neprieštaraudama tokiam reikalavimui Sabrina giliai įkvėpė įtraukdama kiek galima daugiau arbatos kvapo, lėtai iškvėpė ir užsimerkė. Jausdama, kaip nuo puodeliu kūnu sklinda šiluma, nežymiai šyptelėjo, o tada staigiai atsimerkė. Auksinės akys akimirksniu susirado objektą, paleistą į ją. Šyptelėjusi laisva ranka sugavo mestą rankšluostinę gniūžtę. Vampyriški genai ir vėl pasitarnavo.
   - Vienas - nulis mano naudai, - iškišusi liežuvį pažvelgė į vyresnėlį.
   Žvilgsnis trumpam nukrypo į Heidi. Ši, regis, būdama saugioje vietoje ir nesiveldama į brolio ir sesers santykius, atidžiai juodu stebėjo. Toptelėjo, kad tamsiaplaukė turbūt jau ėmė mąstyti, kad vertėjo pasilikti su Fasiru ir Davina, o ne atsibelsti čia, kad patektų į beprotnamį su dviem nupušusiais von Sjuard. Nuo tokios minties Sabrina tyliai nusijuokė, mirktelėjo Mollson ir vėl sugrįžo prie niūrių minčių.
   Derėjo pripažinti, kad nusivylusi ji buvo ir dėl kitų kelių priežasčių. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Likusios vienos su Heidi jos turės galimybę labiau suartėti, pažinti viena kitą ir ištyrinėti Venisą. Galbūt ką nors nuveikti smagaus.
   - Taip, viskas gerai, - stabtelėjusi prie lauko durų, uždėjusi ranką ant rankenos, grįžtelėjo per petį. - Paprasčiausiai nesitikėjau, kad taip greitai išvyksi, - gūžtelėjo pečiais pasakydama vieną iš priežasčių, mat kitas nusprendė pasilikti sau.
   Suvokęs, kad svetainėje nebeliko žmonių, išskyrus Soreną, haskis apsidairė, kelis kartus sulojo ir prieš durims užsiveriant nėrė į lauką paskui šeimininkę. Šį, kaip ir von Sjuard, pasitiko kaitri saulė, ir tą pat akimirką toptelėjo, kad arbata čia visai netinka. Būtų neprieštaravusi, jei ši stebuklingu būdu būtų pavirtusi į ledus ar šaltą kokteilį. Toptelėjus minčiai apie kokteilį, nusprendė, kad pabandys tokį pasidaryti pati ir būtinai į pagalbą pasikvies Heidi. Galbūt tuo metu, kaip tik svečiuosis ir Mayran, tuomet visi trys drauge galės pasidaryti gaivinantį, nealkoholinį kokteilį, ramiai susėsti terasoje ir mėgaudamiesi atgaiva šnekučiuotis. Tokia idėja Sabrinai patiko. Liūdniausia buvo, kad turbūt su Sorenu tai įvykdyti teks kitą kartą. Ką gi, laiko jie turėjo įvalias. Bent jau ji su Sorenu.
   Patogiai įsitaisiusi viename iš fotelių pasidėjo puodelį ant staliuko ir trumpam užsimerkė. Saiko susirangė čia pat prie kojų.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #13 Prieš 2 metus »
   - Jokių nulių ar vienetų, jokių naudų, - šyptelėjo Sorenas, visas sutrintas į smulkius vampyriškus gabalėlius, kad tik užimtų mažiau vietos šiame miniatiūriniame šešių šimtų simbolių postuke, iš kurių nemažai jau buvo iššvaistyta bemaž veltui šiam nereikšmingam pastebėjimui išsakyti.
   Tiesa, čia dar buvo ir arbata - Sorenas gurkštelėjo jos, kadangi sesutė, kaip taisyklė, retai kada įvykdydavo savo grasinimus - galų gale, ji net ir negalėjo daug šakotis, mat žinant šiokį tokį jos vaikiškumą ir nesavarankiškumą, kaip žinia, ji pasauly be vyresniojo brolio būtų veikiai prapuolus.
   - Mhm, - numykė vampyras, paslapčia liūdnai šyptelėdamas.
   Sesuo suprato, kad laikai keičiasi, o jis vėl prikabino save už virvelių, tampomų aiškaus magizoologo ir eliksyrininko profesijų pašaukimo. Kaži, kiek jai užtruks suprasti, kad ne tik tai jam kelia tas skausmingas metaforines vidines konvulsijas, tempiančias į senųjų padarų pasaulį. Gal šito ir pats dar nebuvo įsisavinęs.
   - Eisiu ruoštis, - sumurmėjo jis, apsimestinai ryžtingai pėdindamas į rūsį.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #14 Prieš 2 metus »
  Mėnesis būnant vienam Londone bėgo lėtai. Paskutinis Sabrinos ir Mayrano susitikimas, kuris nesibaigė taip gerai, kaip šis norėjo, kad baigtųsi, vis lindo šiam į galvą ir priminė apie neteisingą, viską sugadinusį šio elgesį. Vaikinas gailėjosi savo paskutiniųjų žodžių, per vėlai suprato, kad jie nebuvo tiesa, bet deja, tai pasakyti jau buvo per vėlu, kadangi Sabrina jau buvo išėjusi. Per tą mėnesį garbanius taip ir nepakvietė tos merginos į pasimatymą, kaip tik, buvo su ja susitikęs tik kartą ir pasakė, kad tarp jų nieko negali būti, kadangi jo mintis ir širdį yra užvaldžiusi kita. Ir tai buvo visiška tiesa. Per šį mėnesį retai būdavo diena, per kurią  tamsiaplaukis nebūtų pagalvojęs apie Sabriną, tačiau vis vien delsė atvykti ir aplankyti šią...
  Tačiau mėnesis prabėgo. Wallfloweris stovėjo prie von Sjuard priklausančio namo durų, o šalia stovintis, prie pavadėlio prisegtas Lordas, nekantriai ir džiaugsmingai trypė, nenustovėjo vietoje, vizgino uodegą ir cypė. O geriausia šios kelionės dalis buvo ta, kad vampyrė nežinojo, kad šios draugas atvyksta būtent šiandien. Nors šie ir tarėsi, kad po kurio laiko šis atvyks jos aplankyti, pas ją pasisvečiuoti, tačiau jie nesusitarė tikslios datos, o Mayranui to ir nereikėjo. Jis mėgo stebinti ir tikėjosi, kad tai kiek pradžiugins žemo ūgio merginą.
  Žinoma, per mėnesį kiek pasikeitė ir pats vaikinas. Jo anksčiau nugaros vidurį siekę garbanoti plaukai dabar buvo nurėžti ir siekė tik pečius. Prie išvaizdos pokyčio prisidėjo ir naujasis šio darbas. Dėl didelio darbo krūvio, daugiau laiko praleisto sporto salėje, kūno sudėjimas tapo dar tvirtesnis ir sportiškesnis, o po paskutinio susirėmimo saugant svarbius magijos pasauliui žmones, ranka nuo peties iki alkūnes buvo subintuota, bet tai nedarė jokių pokyčių. Šią akimirką vaikinas tik norėjo pamatyti ir praleisti smagų laiką su jo mintis ir širdį užgrobusią mergina, galbūt net per savo viešnagė pas ją, prisipažinti savo jausmus.
  - Lordai, nekantrauji, ką? Aš irgi pasiilgau Sabrinos, aš irgi, - su plačia šypsena veide, kuri visad atsirasdavo jam leidžiant laiką su tamsiaplauke, vaikinas paglostė augintinio, vokiečių aviganio pakaušį ir žvilgsniu dar kartelį nuskanavo aplinką aplink namą, kuri buvo tikrai įspūdinga .
  Menkas jauduliukas lakstė po apsauginio darbą dirbančio vaikino kūną, šis vis dar neišdrįso paspausti duro skambučio ir taip pranešti apie savo atkeliavimą, tačiau žinojo, kad ilgiau stovėti čia negali, tad sukaupęs visą drąsą, paspaudė durų skambutį ir kantriai laukė.
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)