0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
((Visi šiame daugiabutyje gali turėti butą.))

  D'Olier gatvė Dubline ėjo tiesiai į Lifėjaus upę. Ji nebuvo itin ilga, viso labo, šimtas šešiasdešimt metrų. Šioje gatvėje buvo įmanoma atrasti viską, nereikėjo net niekur sukinėtis, o čia jau ir nekilnojamojo turto paslaugos, naktinis klubas, viešnagės namai ir visa kita. Iš pažiūros pergrūsta, tačiau ir gana praktiška gatvė gyvenimui.
  Vos penkių aukštų gyvenamasis namas buvo atsukęs savo langus į D'Olier gatvę. Buvo galima teigti, jog renovuotas, tačiau kas ten žino, gal iš tiesų tos tamsios molio spalvos plytos išsilaikė visai nesuskeldėjusios tiek metų. Pirmajame daugiabučio aukšte buvo įsikūrusi kirpykla, grožio salonas, netgi gimnastikos salė, kurioje rinkdavosi visos tos mini mergaitės ir jau pažengusios gimnastės. Taip pat ir meno galerija, kuri buvo paskutinė šio daugiabučio viešoji erdvė.
  Iš penktojo aukšto buvo matyti visas šios gatvės veiksmas, tad jeigu čia būtų gyvenusi kokia įkyruolė smalsuolė močiutė, tai neduok, papultum į josios akiratį su kokiais nelegaliais darbeliais. Kitoje gatvės pusėje, visiškai ant kampo matyti picerija, kepanti skaniausias picas visoje D'olier gatvėje, dirbo visą parą ar bent jau taip visi galvojo, nes darbo laiko jie užsirašę neturėjo.
  Pačio penkiaaukščio namo butai buvo įvairūs: antrame aukšte - pigesni ir be balkono nei į gatvės pusę, nei į vidinio kiemo (toks ir kiemas, tylesnis šiukšlynas), trečiasis ir ketvirtasis turėjo balkonėlius, tokius mini ir su sendintais turėklais (tiksliau, natūraliai pasenusiais), penktojo aukšto butų kainos būdavo derinamos, viskas priklausydavo nuo pirkėjo argumentų ir didžių norų įsigyti. Tiesa, penktojo aukšto butai buvo šiek tiek palėpiniai, tačiau su nuostabiu vaizdu ir balkonėliu.

  Adelės butas ir buvo tame penktame aukšte, kurį pasiekdavo tik savomis kojomis, nes liftai čia buvo nepageidaujami. Pravėrus juodas, su aukso spalvos rankena, duris buvo pasiekiama Ginger valda - vieno su puse, jeigu taip galima sakyti, kambario butas. Po kaire buvo keli kabliukai, skirti šiuo metu nešiojamiems  drabužiams užmesti, o šiek tiek tolėliau ir sieninė spinta, kuri savo erdve buvo kone vonios kambario dydžio, o po dešine - baltos durys ir į pačią vonią. Paėjus du, tris žingsnius atsiduriama virtuvėje, sujungtoje su svetaine iš kurios buvo galima pasiekti balkonėlį, išeinantį į kiemo pusę. Nuo virtuvės į kairę - miegamasis, kurį jaunoji dizainerė buvo perskyrusi per pusę sunkia užuolaida, taip pasidarė dar papildomą kambarį darbui - rūbams siūti ir visas medžiagas mėtyti. Šiaip, visas butas buvo velniškai tvarkingas ir jaukus. Kiekvienas jos lopinėlis idealiai suplanuotas kur ir kaip. Ne veltui dizainerė, galbūt tikrai turėjo tą akį ir šiems interjero dalykėliams. Čia dominavo baltos ir pastelinių spalvų kontrastai, durys buvo baltos su juodomis rankenomis, kurios atrodė kaip iš kokios karalienės Viktorijos laikų, kiekvienos lempos suteikė norimą apšvietimą ir jaukumą.
  Kartu su Marku Adelė lėtai užėjo į namus. Uždarė po savęs duris, iškart užrakino. Nusiavė batus, tvarkingai pakabino vaikino duotą paltą, užėjo į vonią nusiplauti rankų ir veido. Jautėsi sulipusi, keistai permirkusi ir baisiai nešvari. Aideno marškinius įmetė į skalbinių pintinę, nuo radiatoriaus pasiėmė švarų megztinį.
- Ar nori arbatos?- paklausė praeidama pro garbanių į virtuvę. Pripildė arbatinuką vandeniu, šis netrukus tyliai ūžė.- Galbūt ir picos?
  Ginger jautėsi išalkusi, pavargusi, tačiau ir su noru pagaliau papuošti tą kalėdinę eglutę, kurią, matyt, teks pačiai išsiburti, nes tokiu metu jau niekas jų nepardavinėjo. O po dviejų ar vienos valandos jau turėjo būti Kūčios. Siaubeli. Taip begalvodama paskambino į piceriją ant kampo ir užsakė tris picas. Tris, nes šaldytuvas buvo tuščias ir tikrai neturės jėgų ryte eiti parduotuvėn.
- Markai, khem,- kažkaip nedrąsiai prabilo.- Su kuo švęsi Kalėdas?
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Daugiabutis D'Olier stryte (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
 Kelionė iki Adelės buto buvo tyli. Markas tikėjosi, kad tik palydės merginą, atsiims paltą ir tada pats apsisukęs nukulniuos namo. Na, nekulniuos - kortelę su varlyte šiandien pasiėmė, o naktiniai autobusai vis dar važiavo. Bet kažkodėl vaikino kojos nešė jį mėlynakės buto link. Adelė irgi nieko nesakė. Smalsiai dairydamasis po dar netyrinėtą rajoną (nors naktį nelabai ką matė), Markas viens, du, trys ir stovėjo merginos namuose.
 Vos papuolęs į šiltą patalpą, garbanius pradėjo drebėti. Na, kad ir trumpa ta kelionė per lauką, bet be palto pėdinęs Markas spėjo sušalti, o ir Adelės pasiūlymas - arbatos? Kiekviena sustirusi kūno ląstelė maldavo šilumos, o pats vaikinas norėjo tik pasičiupti paltą ir dingti pro duris. Per daug slidi ta riba, per daug likę jausmų.
-Arbatos. Aš nealkanas,-nustebindamas pats save tarė garbanius nusiaudamas batus. Buvo taip keista būti Adelės erdvėje ir matyti jos prisilietimą visur. Viskas priminė tą laikotarpį, kai jie gyveno kartu. Kaip seniai tai buvo, regis prieš amžinybę, o prabėgo mažiau nei pusė metų. Taip smalsiai besidairydamas, profesorius krūptelėjo išgirdęs klausimą.
-Kalėdas?-sutriko jis,-Greičiausiai nešvęsiu. Net nesiruošiu kentėt savo pamotės. Užteko praeito karto restorane...
 Vėl kažko susimąstęs, Markas nutilo. Vaikinas tikėjosi, kad tik išgers puodelį arbatos, pasikalbės, prasiblaivys ir iškeliaus namo. Taip, tai būtų buvęs geriausias variantas.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Daugiabutis D'Olier stryte (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
  Arbatos. Linktelėjo, nors net nežinojo, ar vaikinas matė. Iš lentynos, kuri buvo stebėtinai žemai negu įprastai kituose namuose, paėmė du dvigubo stiklo puodelius. Labai jai tokie patiko, tačiau buvo ir apgaulingi, nežinojai, ar arbata bus karšta ar pravėsusi. Tik nusideginęs liežuvį galėjai apsišviesti. Iš stiklainio, ant kurio auksinės spalvos dangtelio buvo dailiai užrašyta žalia su jazminais, išėmė arbatžoles ir sumetė į puodelius. Arbatinukas dar dirbo, vanduo dar šilo. Susikišusi rankas į užpakalines plačiųjų džinsų kišenes, suktelėjo galvą, norėdama matyti svečią. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi.
- Vonia čia, jeigu nori nusiplauti rankas,- mostelėjo į baltas duris.
  Tiesa, nelabai ką ir turėjo pasakyti. Tik tyliai prunkštelėjo, prisiminusi, kai jo naujosios pamotės suknelę sutraukė iki mažiausio dydžio. Vargšė toji, hm, toji, kurios vardo niekas neprisimena, nes tiesiog ši nebuvo labai kažkuo išsiskirianti asmenybė. Nuoširdžiai, netgi Marko tėvo vardo neprisiminė. Jai užteko žinoti tik tai, jog šis buvo šūdžiukas, ne, big šūdžius.
- Planavau šįvakar papuošti eglutę,- prabilo ir apsidairė.- Kurią, matyt, teks išsiburti. Galbūt norėtum man padėti?- puikiai žinojo, jog beveik devyniasdešimt devynių procentų tikimybė buvo, kad į šį klausimą atsakymas bus neigiamas. Bet juk ir vienas miniakas procentėlis egzistavo. Galų gale, jie turėjo istorija, alio, Adele, vyk jį lauk.
  Tačiau mintis buvo skaudžiai nutėkšta šalin, kai pasigirdo skambutis į duris. Pica. Trys picos. Nuo lentynėlės pagriebusi piniginę, atidarė duris. Sumokėjo, pasiėmė picas ir palaimingai atsiduso. Va, tai buvo laimė. Padėjo dėžes ant virtuvės stalviršio, vanduo jau burbuliavo, bulbul, tad užplikė arbatžoles.
- Rekomenduoju. Nuostabiai skanu,- parodė į picas ir žaviai, gal net per žaviai, nusišypsojo. Jausmai jau veržėsi, tačiau blondinė dar tvardėsi. Dar truputį.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Daugiabutis D'Olier stryte (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
 Iš minčių Marką ištraukė Adelės balsas. Pakėlęs akis į merginą, garbanius nesuprato, kodėl. Viskas tarp jų baigta, na, tai kodėl taip tampyti šviežias siūles? Eglutė, Kalėdos - viskas dabar atrodė kaip kokie spąstai. Išbandymas. Norėdamas duoti sau laiko pagalvoti, vaikinas dingo vonioje.
 Šiltas vanduo maloniai glostė sustingusius pirštus. Markas bijojo pakelti akis į veidrodį ir pamatyti tą patį gyvenimo blaškomą girtuoklį. Ha, profesorius, vadovas, kažko žinovas. Jis pats viduje nujautė, kad jo likimas siejasi tik su mirtimi, šalčiu ir kitais dalykais, kurių vengia normalūs žmonės. O jis nebuvo normalus - ar bent jau taip manė pats Markas.
 Nenorėdamas nepadoriai daug prisidėti prie sąskaitos už vandenį, rudaplaukis užsuko čiaupą. Net ir vonioje girdėjo durų skambutį. Maistas, bet, eh, jis visiškai nesijautė alkanas. Gal netgi atvirkščiai. Nors koks yra alkio antonimas? Sotumas? Jis buvo sotus savo jausmais ir nesąmonėmis?
 Iš vonios Markas išėjo kaip tik tuo metu, kai Adelė dėjo picas ant stalviršio. Šilto maisto kvapas pripildė virtuvę. Ir mergina, žaviai šypsodamasi lyg koks modelis iš reklamos, vėl budino tuos keistus jausmus.
-Nealkanas,-vaikinas papurtė galvą.-O tu tikrai nori, kad pasilikčiau?
Bandydamas prisibelsti į mėlynakės sveiką protą ir taip išvengti sprendimo priėmimo, Markas žiūrėjo į ją su vos vos matoma šypsena, kurią galėjai interpretuoti įvairiai.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Daugiabutis D'Olier stryte (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
  Bekirsdama picą, kitos rankos pirštais greitai braukė per telefono ekraną, atsiradusios nuolaidos medžiagoms merginą džiugino. Dėl Kalėdų, dėl eglutės puošimo klausimo ji lyg sąmoningai delsė atsakyti. Vietoj to, pabudino savo miegantį kompiuterį, kuriame iškart pasimatė visi užsakovų laiškai ir neuždaryti dizainerės pamėgti internetiniai puslapiai, kuriuose pagaudydavo kokybiškų medžiagų pigiau.
- Markai, aš neverčiu,- galiausiai prabilo.- Tiesiog jaučiuosi tuščiai vėl leisdama šventes viena. Tai slegia, supranti?- atsisuko į bičiuką, kuris vis dar suteikė jos viduriuose kažin kokius šlapius skudurus.- Bet kaip nori, gali išeiti, o aš toliau dirbsiu. Arba gali pasilikti, mes kaip žmonės papuošim eglutę ir išgersim arbatos.
  Daugiau blondinė nieko siūlyti nežadėjo. Savo žaviomis, tyro mėlio akimis vėl persikraustė prie kompiuterio ekrano. Skaitė visus laiškus. Vienas, užkabinęs jos akis, privertė nusikeikti. Persibraukė per dieviškai dieviškus savo plaukus. Greitai susikišusi picos gabaliuką gerklėn, mergina kaip uraganas prasinešė pro vaikiną iki savo darbo erdvės.
- Markai, nešk subinę čia, man reikia tavo pagalbos!- įsakmus beveik panikuojančios bobelos balsas nuaidėjo per visą butą. Nope, Markui šiąnakt grįžti namo nebuvo šansų.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Daugiabutis D'Olier stryte (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
 Patalpoje nusistovėjo tyla. Markas, tarsi staiga susidomėjęs sienomis, pradėjo jas nagrinėti akimis. Jis taip ir nesuprato, ar Adelė dar ką nors jam jaučia, o ir blaivėjantis protas čia nepadėjo - situacija darėsi vis neaiškesnė. Jei pasiliktų - kam? Kas juos sieja? Sėdėti prie papuoštos eglės ir apsimesti, kad Kalėdos kažką reiškia... Tai per daug priminė jo paties šeimą. Apsisukti ir išeiti nenorėjo pats vaikinas - akivaizdu, viduje vis dar ruseno jausmų žarijos, taip nemaloniai šildydamos iš vidaus.
-Visas gyvenimas slegia. Kalėdos niekuo neypatingos,-niūriai atsakė merginai Markas, pats šiek tiek nustebdamas dėl savo atšiaurumo. Gal tiesiog šventės buvo jam nemaloni tema, o gal tik vienas Dievas žinojo, kas su juo buvo negerai. Turėjo merginą, išsiskyrė, verkė, nusigėrė, grįžo pas tą pačią merginą į butą kaip vienišas benamis šuo. Gal įsigyt katę?
 Adelė vėl tyloje kažką skaitė kompiuterio ekrane bei kramsnojo riebią picą, kai vėl įvyko staigūs atmosferos slėgio pokyčiai ir prasidėjo uraganas Imbieras. Lyg koks paklusnus vergas, Markas nusekė paskui mėlynakę jausdamas, kaip pasiilgo jos. O kai ji buvo taip arti - arčiau nei norėtųsi - giliai viduje gyvenusios gyvatės tik ir laukė progos šnypšdamos ir vartydamosi.
-Taip, panele Ginger, ką daryti?-prisistatęs į merginos darbo kambarį tarė garbanius.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Daugiabutis D'Olier stryte (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
  Smulkios jos rankos vartė eskizus, galėjai pamanyti, jog viduje snigo, deja, lapais. Visi detalūs piešiniai - būsimi šedevrai - plaikstėsi į šonus. Blondinė, radusi, ko ieškojo, lengviau atsiduso.
- Turiu dvi dienas baigti šią vestuvinę suknelę,- mestelėjo ranka į beveik, bet nelabai baigtą baltos medžiagos suknelę.- Jaunosios tėvas sunkiai serga ir ši dar nori būti palydėta o iki altoriaus. Velnias, Markai, aš nespėsiu,- susiėmusi už galvos Adelė bandė nurimti.
  Jai ne pirmą kartą teko paskubinti savo darbus, grafikas nebuvo prognozuojamas. O kiek bemiegių naktų ši žavioji mėlynakė praleido tarp drabužių. Siaubeli. Tačiau jai tai patiko, nebeįsivaizdavo savo dienos be eskizų, medžiagų karpymo, siuvimo, menkiausių detalių taisymo. kas lietė rūbus - ten ji siekė maksimumo. Niekada neparduodavo drabužio, kuriame trūko bent menkiausios Adelės idėjų detalės.
  Pasiėmusi kelis medžiagų pavyzdžiui, lyg visiškas viesulas buvo pasiekusi praėjimą atgal į virtuvę, tačiau susipainiojusios trumpos kojos privertė kristi. Ir, žinoma, kristi ne bet kur, o tiesiai ant mylimo vaikino. Akimirkai merginos skruostai įgavo menko raudonio, kvėpavimas lyg sustojo. Tyrai dangaus mėlynei susitikus su tomis skandinančiomis į saldumą šokoladinėmis akimis, ji panaikino ir buvusį tarpą tarp jų. Užsimerkė, nuriedėjo išdavikė ašara, kaip ši buvo išsiilgusi Marko, savo berniuko. Pabijojusi likti atstumta, pati atsitraukė. Priglaudė miniatiūrinį savo delną prie šio skruosto, nykščiu švelniai perbraukė per skruostikaulį. Pavažinėkim naktimis katafalku, prašau.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Daugiabutis D'Olier stryte (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
Žiemos pradžia pasirodė be sniego, bet su rudenišku lietumi ir bjauriai pilkšu dangumi. Kajus koja už kojos slinko Dublino gatvėmis. Jis pirmą kartą viešėjo Airijoje, todėl jautėsi gan pasimetęs, bet jo laimei, jį sekė du balti katukai su lino mėlynumo akimis, ar bent taip aplinkiniai matė šiuos du keturkojus.
-Aš niekad nesuprasiu, kaip jums pavyksta visus apkvailinti vienu metu,- sušnibždėjo Wintersas, kai jis su Sniegu ir Ledaudre prasilenkė pro pareigūną su šumi. Pastarasis buvo labai kultūringas policijos šuo, tad nelojo, bet visgi Kajus spėjo išvysti greitą baimę jo akyse. Dvi wampus katės nieko neatsakė, tačiau Kajui atsakymo ir nereikėjo. Tai buvo įgūdis. Meistriškas įgūdis. Tokį turėjo ir draugė Adelė, kurios vieną iš sukurtų suknelių matė viename mados žurnale. Kajus vis dar stebėjosi, kaip buvusi transfigūracijos profesorė pasirinko dizainerės kelią. Klausti kodėl, neklausė. Gal kažkda jau klausiau? Ach, dar pasirodysiu nesiklausiantis. Ar turintis trumpą atmintį vien dėl to, kad galvą atidaužė muštukai. Animagas atsiduso.
D'Olier gatvę pasiekė po pietų (taip buvo susitarę, o dar norėjo paklaidžioti po šį gražų miestą). Pirmiems į pastato vidų leido katukams, tada jis įžengė vidun. Kiek įmanydamas nesimaišė po kitų gyventojų kojomis, ir greitomis nukūrė į penktąjį aukštą. Sniego ir Ledaudrės jau nematė.
Užduso. Ir dar kaip! Po vakar vakarykštės kvidičo treniruotės (turėjo artėti kvidičo lyga, o kapitonė buvo pažadėjusi jį paiimti į komandą) vos kojas jautė. Kodėl Adelė gyvena taip aukštai?! Prie Ginger buto durų buvo vampus katinai. Kajus vyptelėjo. Dabar jie nesislėpė - geltonos akys, pumiška išvaizda ir šešios kojos. Ir dabar kaimynas žiobaras atidaro duris ir pamato... Skambučio Ginger neturėjo, tad pasibeldė. Šiek tiek širdis nerimo. Kažkodėl jautėsi, tarsi išduotų Wreną. Ką ji dabar veikia?

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Daugiabutis D'Olier stryte (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
  Vinilinių plokštelių grotuvas skleidė padžiazuotas melodijas, namai kvepėjo cinamonu, kuris sunkėsi iš arbatos puodelio, padėto šalimais merginos. Ji galbūt, vos vos, mažumėlę nebesekė laiko ir net nepajuto, kai atėjo tas vadinamas metas po pietų. Tyliai atsidususi toliau piešė eskizą dar vienai nuotakai, kuri prašė pakeisti tam tikras (jau ir visas) detales milijoną kartų. Blondinę erzino tokie klientai, tad tyromis safyro akimis įsispitrijo į eglutę, kuri buvo papuošta pastelinėmis spalvomis, o ant viršaus - tuščia. Vis dėlto, ūgis vis dar neleido jai pasiekti viršūnės, kad pagaliu uždėtų tą blizgią žvaigždę. Lūpas paliko dar vienas atodūsis. Nes praeitos Kalėdos nesibaigė smagiai, o ir jos paskutinė meilė išnešė kudašių kuo toliau nuo D’Olier gatvės. Juokinga, kiek beviltiška, bet transfigūracijos genijaus Kalėdos vėl bus vienišos.
  Smulkios jos rankos pataisė visai normalaus dydžio dėžutę, supakuotą blizgiame auksiniame popieriuje. Vyptelėjo, kampe buvo parašytas adresatas. Ir kaip tik su minimi apie jį, pasigirdo beldimas. Dvidešimt dvejų mergina (moteris?) šviesiomis vilnonėmis kojinėmis nuslydo iki durų ir pasiveržusi languotas, beveik pižamines kelnes, bei pasitvarkiusi megztinį ir plaukus (negalėjo pasirodyti itin nevalyva juk), pravėrė duris.
  Žodžių nereikėjo. Užteko viduje striksinčios mergaitės, išorėje matomos šypsenos. Ir plačiai išskėstų rankų, kurios įsitempė vaikiną vidun, apglėbė ir spustelėjo. Ir tai buvo tas vienintelis draugas, kurio niekad nebūtų paleidusi. Kuris ją matė visokią kokią bei visad padėdavo iki ohoho. Pats Kajus Dubline! Pats Kajus, džiūgavo.
- Kojinės,- atšlijusi pagriebė nuo spintelės jam skirtas šiltas raudonas kojines.- Nes grindų šildymo nėr,- gūžtelėjo pečiais.
  Prikandusi lūpą stebėjo vaikino palydovus. Vieną jų pažinojo, tad džiugiai išsišiepė bei mostelėjo lyg pasisveikindama. O kitas turėjo apsieiti menku šyptelėjimu, nebuvo čia ko visiems mosuotis. Dangaus mėlynė vėl įsispitrijo į Wintersą, ir toji mėlynė tryško nenusakoma laime.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.