[Noah Erick Wolfhard]

Pūstelėjo šaltas vėjas, Nojus susisuko į savo juodą paltą ir žygiavo link kavinukės kartu su Sabrina. Vaikinas jaudinosi, ne tik dėl to jog susipažino su nuostabia mergina ,bet dar dėl vieno slapto dalyko kurio niekam nėra minėjęs, nežinia ar kas nors apie tai galėjo pagalvoti. Nojus apie tai stengėsi negalvoti, bet tai buvo tiesiog neįmanoma. Juk netrukus jis sužinos ar gali atidaryti savo norimą verslą ir ar gali pradėti naują gyvenimo etapą. Vaikinas klausė merginos ir nustebo išgirdęs ,,Kerėjimo''. Jis nenorėjo nieko sakyti, nes tai buvo ganėtinai keista. Nejaugi...Ji burtininkė?
-Tikriausiai labai miela mergaitė.,-Pasakė vaikinas su nerimu balse.
Nojus bei Sabrina netrukus sedėjo prie staliuko, mergina vartė meniu. Wolfhard laukė žinutės į telefoną su gerąja naujiena.
-Man viskas gerai...,-Sumelavo buvęs grifas.,-Tikriausiai atidarysiu savo verslą, vaikų neturiu.,-Išsakęs viską toliau laukė žinutės telefone. Pasiėmęs meniu pradėjo jį vartyti. Kainos čia buvo gana mažos.
-Ką valgysi, gersi? Aš manau pasiimsiu brendžio ir kokį omletą?,-Keistai pasakė.
Na ir keistas aš. Netrukus prisistatė padavėja ir suskambo telefonas. Vaikinas giliai įkvėpę ir užsimerkęs greitai pasimeldė. Maldauju... Išsiėmęs telefoną perskaitė pranešimą ir jo veide nušvito šypsena.
-Man pavyko! Aš atidarysiu savo įmonę!,-Džiaugėsi ir netvėrė savo kailyje .

[Sabrina Wolfhard]

Sėdėjusi patogiai ant kėdės, laukė vis dar padavėjos, kuri su savo vėlavimu, erzino vilkolakę. Sabrina sukryžiavusi kojas dar pavartaliojo meniu, galbūt reikėjo užsisakyti ne tik gėrimą, o dar kažką. Pyca myca.- Pasižiūrėjo į pavaizduotą picą su daug, daug sūrio. Šitą ir imsiu.- Galutinai apsisprendė mergina. Dabar, žvilgsnis buvo nukreiptas į rožytę, kuri labai patiko varno nago buvusiai mokinei, gėles mėgo labiau už savo namą.
- Uuu, verslas, smagu!- Riktelėjo gal per garsiai, Sabrina.- Na, gal ir gerai, kad neturi vaikų,- Stipriai susimaudama tarstelėjo ir trenkė su ranka, sau per kaktą. Ką aš padariau, ką aš padariau, išeinu, išeinu. Jaunoji motina baisiai supanikavo ir net išgėrę vandenį, į kurį buvo įmerkta rožė. Vandens, vandens, oro, oro. Įkvėpusi ir iškvėpusi, šiek tiek nusiramino ir stūmė tą (jau tuščią) stiklinę toliau nuo savęs. Tai rožei, tikriausiai liko jau nebedaug. Kad nepasirodytų, visiška nevykėlė, tęsė pokalbį.
- Aš? Tai aišku, kad picą. O atsigerti vyno, brendis geras, bet per stiprus man,- Šyptelėjo garbanė. Kokios gražios jo akys. Per amerikietės kūną, vėl vaikščiojo šiurpuliai, ji ir vėl jautėsi kaip prieš dešimt minučių. - Neatrodau aš tau keistuolė? Žinai, išgėriau visą vandenį iš tos stiklinės, elgiuosi tikrai kvailai, užsinorėjau taip gerti, kad net šita rožė liks be vandenuko,- Pasipasakojo priežastį dėl ko šitaip padarė. Norėjo dar jį įtikinti, jog yra sveiko proto, bet baltaplaukę išgelbėjo skambantis telefonas, kuris sklido iš Nojaus telefono. Kas gi jam čia rašinėja? Nu jeigu jau paklausčiau ar jis susitikinėja su kažkuo tai išvis, gėdos prisidaryčiau daugiau nei, bet kada. Visa laimė, kad tai nebuvo jo mergina ar kažkas panašaus, tai buvo tiesiog dėl darbo. Sabrina atsikvėpė ir pabandė pasidžiaugti kartu su juo.
- Sveikinimai!- Suriko ši, nepaisant to, kad padavėja stovėjo ir laukė kol jie ištars jai bent žodį. - Palaukite jūs gi nu, žmogui pasidžiaugt leiskite. Bet jeigu ką, man tą picutę su keturiais gabalėliais ir raudono vyno,- Paprašė ko norėjo ir laukė kol Erikas irgi, kažką užsisakys. Sabrina buvo laiminga, jai patiko matyti ir bendrauti su šiuo asmenimi. Pati, net nepastebėjusi, pajautė kaip ranka priartėjo prie Eriko rankos. Ką aš darau?- Susijaudino vilkolakė ir greitai, nukreipė žvilgsnį į grindis.

[Noah Erick Wolfhard]

Nojus jau visai nebegalėjo išlaikyti, tad kuo greičiau atsistojo ir nulėkė į tualetą. Tualetas buvo nešvarus, bet Nojui tai buvo vienodai. Jam reikėjo atlikti savo reikalus. Po keletos minučių grįžo ir plačiai išsiviepė. Pažvelgęs į padavėją Erikas jos veide išvydo pasipiktinimą ir susierzinimą. Savaime aišku Nojus nesakė nieko, nes tai buvo mergina, o merginų įžeisti ar jas paniekinti yra nevalia. Mergina pasakė keistą dalyką kuris prajuokino Wolfhardų šeimos atstovą. O keista elgsena vertė sunerimti. Nojus matė jog ir Sabrina jį įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio, tad tai buvo normalu. Vėl suskambo telefonas ir tai buvo vėl verslo reikalai, sumaigęs žinutę jis pažvelgė į Sabriną. Ji atrodė dar gražesnė. Sabrina išgėrė vandenį kuriame buvo pamerkta rožė, tai buvo keista ir juokinga.
-Viskas gerai, nereikia aiškintis ir ne tu tikrai ne keistuolė, tu labai įdomi, su tavimi labai linksma.,-Šypsodamasis tarė buvęs grifas.
Sabrina pasveikino dėl verslo, Nojus džiaugėsi ir tai išties rodė, o viduje cypė taip pat iš džiaugsmo. Mergina užsisakė ir atėjo eilė Nojui.
-Man atneškite škotiško viskio ir mėsainį.
Padavėjai išėjus vaikinas prisiminė apie Hogvartsą. Tai kėlė nerimą ir jis privalėjo paklausti.
-Minėjai Kerėjimą, vadinasi puikiai žinai ,kas yra Hogvartsas, aš mokiausi Grifų Gūžtoje, o kur tu? Patinka dirbti ten?,-Pašnibždomis jog niekas negirdėtų paklausė vaikinas, laukdamas atsakymo jis pajuto kaip Sabrina paėmė Nojų už rankos. Šis paraudo ir jautėsi kvailai, bet jam buvo malonu. Sabrina nudelbė savo žvilgsnį į grindis. Nojus su laisva ranka paėmė jos švelnų smakrą ir jį pakėlė, pažvelgęs į Sabrinos akis tarė:
-Viskas gerai, Sabrina?

[Sabrina Wolfhard]

Mintis irgi užplūdo tamsuma, o tai reiškia, kad ji stengėsi apie nieką negalvoti. Viešpatie, kiek aš gėdos prisidariau, aš nenusipelniau tokio dėmesio. Išvis, kokia nevykėlė aš esu.- Prisiminė visus šiuos įvykius, ką buvo iškrėtusi. Dėl to, labai savęs nekentė. Paėmus Nojui už Sabrinos smakro, ši tik labai, matomai sudrebėjo ir vos, vos pasižiūrėjo į dvidešimtmetį.
- Aš, man, man viskas gerai,- Išlemeno kažkokią nesąmonę ir šyptelėjo. Ne, jai nebuvo viskas gerai, ji buvo nesveika savo šiandieniniu poelgiu, bet aišku, to juk nereikėjo jam žinoti.- Man patinka žiūrėti į tavo akis,- Pridūrė baltaplaukė, beveik prisipažindama savo jausmais jam. Man reikia am.. alkoholio, kad aš būčiau drąsesnė, pagalvos dar, kad su kažkokia rimtuole bendrauja.- Šiek tiek nusišnekėjo mintyse Sabrina. Norėjosi vis labiau kalbėtis, bendrauti, tad prisiminusi jo žodžius, pabandė jam atsakyti.
- Ah, prigavai mane!- Nusijuokė baltaplaukė, gražiu juoku.- Taip, taip, nemaniau, kad tu iš ten pat. Iš tiesų, nemažai laiko augau nakties bažnyčioje, ten irgi mokiausi magijos, bet kai atvykau į Hogvartsą, pajaučiau, kad ten tikrieji mano namai, buvau varno nago koledže. Dirbti? Darbas tenai pats geriausias, labai myliu vaikus, patinka man juos mokyti,- Pasipasakojo apie save daug tyliau nei prieš tai, profesorė. Pagaliau atėjo ir padavėja su dvejomis lėkštėmis, ir dvejais gėrimais. Mėlynakė mandagiai padėkojo ir pasidėjo vyno taurę, prie savęs. Picos gabalėlį atplėšė ir pradėjo valgyti. Skaniaii.. Prie vaikino valgyti, Sabrinai nebuvo itin jauku ir patogu, bet skanaus maisto, ji niekada neatsisakys. Suvalgiusi vieną gabalėlį, gurkštelėjo vyno ir susivokusi, kad nelabai jie dera, nustojo valgyti. Po kelių minučių, atėjo vėl ta pati padavėja su stiklainiu vandens. O velnias..- Rankomis užsidengė veidą, kad ji neįtartų, kas išgėrė tą vandenį, kurioje buvo rožė. Pripildžiusi stiklinę, kurioje vyto rožė, piktai pasižiūrėjo į Nojų ir Sabriną. Nieko nebesakiusi, apvalė stalą su kažkokiu rankšluosčiu, ant kurio, netyčia buvo nukritęs ananasas, ir paliko Spellman su Wolfhard, ramybėj. Kažkodėl, vieno gabaliuko užteko, nebesinorėjo valgyti, norėjosi tik gerti arba nusigerti. Lėkštėje, kurioje buvo likę picos gabalėliai, patraukė ją link Nojaus.
- Imk mano picos,- Linksmai tarstelėjo ir gurkštelėjo vyno.- Arba žinai, pakelkime tostą, už mus.- Nieko geresnio nesugalvojusi, pakėlė taurę ir dar kartą, atsigėrė.

[Noah Erick Wolfhard]

Sabrina ir Nojus susikabinę rankomis sedėjo geras penkioliką minučių, jie laukė savo užsakymo. Nojus ilgai stebėjo Sabriną, bet nuleido savo akis ir pajuto didelį skausmą, tik nesuprato kur jam skaudėjo, skausmas buvo aklas, keistas ir nemalonus. Rudaplaukis patraukė savo ranką nuo Sabrinos ir užsimerkė. Kodėl dabar?
-Atleisk...,-Jis atsisuko į Sabriną.
Vaikinukas iš kišenės išsiėmė užrašinę ir rašiklį, jis aprašė restoraną, užrašė mintis ir vėl įsidėjo užrašinę. Pas mane kišenėje rastum ir padvėsusią žiurkę jei pasiknistum giliau. Mintyse sau tarė vaikinas.
Netrukus buvo pateiktas maistas ir Nojui susikaupė daug seilių. Jis palaukė kuomet pradės valgyti Sabrina, nes nenorėjo pasirodyti keistuolis ir dar nemandagus paršas. Paėmęs mėsainį į savo rankas jis lėtai jį kando, šoninė traškėjo, skonis buvo pasakiškas, o poskonis...Jis buvo nuostabus. Šis restoranas, tiksliau kavinukė turi jau penkias žvaigždutes ,,Google Maps'' programėlėje. Sabrina stumtelėjo savo picą ir Erikui šovė puiki idėją.
-Galbūt nori apsikeisti? Aš paragausiu tavo picos, o tu mano mėsainio?,-Pasiūlė kvailą idėją ir laukė atsakymo.,-Žinoma, pakelkime tostą.,-Paėmęs savo stiklinę jis susidaužė su Sabrina ir gurkštelėjo gėrimo.

[Sabrina Wolfhard]

Gerdama, šiek tiek užspringo ir dar labiau, prisidarė gėdos. Net jau gerti nebemoku. Nebegėrusi, mandagiai atsakė dvidešimtmečiui.
- Galim,- Sutiko Sabrina ir paėmė lėkštę, kurioje buvo mėsainis. Paragavusi, atsigėrė vėl vyno. Mergina sočiai pavalgiusi, apsivalė servetėlėmis ir ruošėsi jau susimokėti. - Ar tu vesi mane?- Nusijuokė, baisiai nusišnekėdama, dėl savo girtumo. Dvi taurės vyno, dar prieš tai, taurelė šampano, jautėsi tikrai girta. Spellman pakvietė padavėją, o ši padėjo dėžutę, į kurią reikėjo sumesti pinigėlius. Pamačiusi sumą, šiek tiek sutriko, bet nieko nesakė, nenorėjo pasirodyti neturtinga našlaitė. Padavėja išėjo, o Sabrina atsidariusi piniginę, dar labiau nustebo. Kur mano pinigai?- Jau nebejuokaudama pradėjo knaisiotis po pinigine. Ak taip, tie pinigai buvo kišenėje, tikriausiai ir atmintis pablogėjo. Nors ir rado pinigus, pamatė, kad dar šiek tiek trūksta. Ką daryyyyyt? Ai, sumesiu kiek turiu, nieks čia nepastebės. - Pamanė ji. Greitai sumetusi kiek turi, pradėjo stotis ir planavo nueiti iki tualeto.
- Aš trumpam einu,- Pradėjo eiti link tualeto, vos išlaikydama pusiausvyrą. Neišlaikė, vožėsi į duris. Auč..- Susiraukė šviesiaplaukė. Kaktą skaudėjo taip, kad norėjosi rėkti. Užėjusi kur planavo, atsistojo prieš veidrodį ir šiek tiek pasišukavo. Atrodau kaip liūtas, Sabrina, kas su tavo plaukais? Jie išties atrodė, labai išsipūtę. Tuomet buvo ir lūpdažis nusivalęs, tad brūkštelėjo lūpų blizgiu, vėl. Kodėl ji čia atėjo? Pati nežinojo, tiesiog turėjo kuriam laikui pabūti viena ir pagalvoti. Atsisėdusi ant grindų, užmerkė akis. Kažkas šiandien jai tikrai darėsi. Ką aš darau?- Gal kokį dvidešimtą kartą, savęs paklausė ji. Susitvarkiusi ir pabuvusi su savo mintimis, grįžo, kad nereiktų ilgai laukti Nojui. Tikiuosi, kad neišėjo. Atsisukusi į savo laikroduką, pamatė, kad prasėdėjo tualete, net gi dešimt minučių. - Aš labai atsiprašau, kad užtrukau,- Atsiprašė baltaplaukė. Labai pykusi ant savęs, apkabino ne iš šio ne iš to, Nojų. Apsikabinusi buvo gal visą minutę. Man reikia prasiblaivyti. Paleidusi jį, nuėjo prie kažkokių žmonių staliuko ir atsigėrė vandens. Vanduo tikrai, padėdavo atsiblaivyti vilkolakei. Net neatsiprašiusi žmonių už tokį ne kultūringą poelgį, atsistojo ir stovėdama šalia Eriko, uždavė dvejų klausimėlių.
- Ei, dar kartelį, atleisk man už tokį poelgį... kai per daug išgeriu, man kažkas darosi. Norėčiau paklausti, ar tu čia gyveni? Gal einame į mano viešbutuką, arba šiaip kur nors pasivaikščioti?- Pasiūlė buvusi varnė.

[Noah Erick Wolfhard]

Nojus paragavo Sabrinos picos, ši buvo dieviška, tokia pat kaip ir mėsainis. Vaikinas pažvelgė į El Retiro parką, kuris nakties šviesoje atrodė nuostabiai. Gurkštelėjęs savo brendžio išgirdo gluminantį klausimą.
-Visko gali būti, Sabrina.,-Vis žiūrėdamas į parką rimtu tonu tarė rudaplaukis.
Dar kart gurkštelėjęs pažvelgė į merginą ir nusišypsojo. Suskambėjo vėl tas nelemtas telefonas. Kas juos išvis sugalvojo? Nusprendęs jog neskaitys žinutės, rudaplaukis baigė valgyti savo mėsainį. Atėjo padavėja, su sąskaita. Išsitraukęs iš kišenės dešimtį svarų įdėjo į krepšelį. Sabrina trumpam išėjo, o Noah baigė gerti savo brendį, jis žinoma jau buvo susimaišęs su vandeniu ,bet vistiek buvo skanus. Vėl prisistatė padavėja ir pasiėmė pinigus.
-Ačiū.,-Padėkojo ir nužvelgė įšeinančią merginą.
Netrukus parvyko ir pati Sabrina, šiek tiek atrodo suglumusi, plius labai svirduliavo. Dar nemačiau tokio žmogaus kuris nuo taurės vyno taip apsineštų.
-Viskas gerai, net nepajutau kaip užtrukai.,-Maloniai ištarė jaunuolis.
Pats atsistojęs pajuto skausmą galvoje, tai normalu, juk beveik kiekvieną dieną nenumaldomai geria, dėl to viena taurelė galėjo laisvai iššaukti skausmą. Jis pajuto kaip Sabrina staiga jį apsikabino. Jam žinoma buvo malonu, bet nejauku. Erikas taip pat apsikabino merginą, šitaip jie stovėjo neilgai.
-Nereikia atsiprašinėti man buvo malonu. Ne gyvenu ne čia, Londone. Žinoma galime eiti į viešbutį, galime ir  į mano.
Apsižiūrėjęs ar nieko nepaliko, apsikabino Sabriną per liemenį ir šiedu nuėjo į viešbutį kuriame pratęs savo vakarą.